fffded05-b198-4fa0-b9da-f6caf24b4dfb — fffded05-b198-4fa0-b9da-f6caf24b4dfb — Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-911-811/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03834-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.3; 55.1.3(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 19 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Spruogio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos respublikos žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriui, tretieji suinteresuoti asmenys Ukmergės rajono savivaldybės administracija ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, nustatė: pareiškėjas V. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Ukmergės skyriaus 2017 m. rugpjūčio 24 d. raštą Nr. 47SD-2253-(14.47.7.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ ir NŽT 2017 m. spalio 13 d. raštą Nr. 1SS-2524-(8.5.) „Dėl Jūsų skundo“; 2) įpareigoti NŽT Ukmergės skyrių Ukmergės rajono savivaldybės administracijai (toliau – ir Administracija) pateikti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektams rengimo reikalavimus (b. l. 1–3). Pagrįsdamas savo reikalavimus paaiškino, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), ir šiame Žemės sklype esantys statiniai. 2017 m. liepos 27 d. kreipėsi į Administracijos direktorių, prašydamas organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto (toliau – ir Projektas) rengimą. Administracijos direktorius 2017 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu nusprendė organizuoti Projekto rengimą, taip pat 2017 m. rugpjūčio 17 d. prašymu per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau – ir ŽPDRIS) kreipėsi į NŽT Ukmergės skyrių dėl Projekto rengimo reikalavimų pateikimo. NŽT Ukmergės skyrius ginčijamu raštu atsisakė išduoti reikalavimus, kadangi norimas formuoti plotas nėra apribotas ir ribojasi su nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Nesutikdamas su NŽT Ukmergės skyriaus raštu, 2017 m. rugsėjo 11 d. pateikė skundą NŽT, tačiau NŽT skundžiamu sprendimu atsisakė tenkinti jo skundą, remdamasi iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir NŽT Ukmergės skyriaus rašte. Nurodo teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, susijusią su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimu, taip pat įsiterpusio žemės sklypo sampratą bei sąlygas įgyti nuosavybėn be aukciono valstybinį žemės sklypą. Pareiškėjas nesutinka su NŽT Ukmergės skyriaus rašte nurodytais teiginiais, kadangi su žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) šiaurės rytinėje dalyje besiribojantis laisvos valstybinės žemės plotas, kurį pareiškėjas pageidauja įsigyti ir sujungti su šiuo žemės sklypu, yra apribotas (įsiterpęs tarp) minėto žemės sklypo, žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (kelio) ir (duomenys neskelbtini) draustinio.Atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. spalio 18 d. administracinėje byloje Nr. A552-2764/2012 pateiktą išaiškinimą, jog draustinis gali būti laikomas atskiru žemės sklypu suformuotu žemės plotu, kadangi jo plotas yra apibrėžtas teisės aktuose ir įregistruotas kadastre, jo ribos nustatomos ir žymimos žemės kadastro žemėlapiuose, taip pat teritorijų planavimo dokumentuose. Atsižvelgęs į tai, laiko, kad laisvos valstybinės žemės plotas, esantis prie jam priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), šiaurės rytinėje pusėje ribojasi su atskiru žemės sklypu suformuotu žemės plotu, t. y. (duomenys neskelbtini) draustiniu. Draustinio ribos ir plotas nustatyti 2016 m. lapkričio 30 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1181 „Dėl Bartuvos, Dubysos, Jūros, Minijos, Šventosios, Veiviržo ir Žeimenos valstybinių ichtiologinių draustinių ribų planų patvirtinimo“. Draustinio ribos taip pat pažymėtos teritorijų planavimo suvestiniame skaitmeniniame žemėlapyje ir įregistruotos saugomų teritorijų valstybės kadastre. Be to, pareiškėjo Administracijai adresuotame prašyme nurodytas laisvos valstybinės žemės plotas neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio. Taip pat šiame plote negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, o minėtą laisvos valstybinės žemės plotą sudaro siaura juosta (šiaurės vakarinės ir pietrytinės kraitinių ilgiai neviršija 10 m), kas nagrinėjamu atveju netgi nėra būtina sąlyga. Aptariamas žemės plotas atitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką bei gali būti parduodamas be aukciono. Be to, planuojamo rengti formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniai sudarytų galimybę įgyvendinti teisės aktuose numatytus žemės tvarkymo ir administravimo tikslus.NŽT ir NŽT Ukmergės skyrius atsiliepime į skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 67–70).Nurodo faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, susijusį su nagrinėjamu ginču, ir paaiškina, kad pareiškėjo pageidaujamas įsigyti laisvas valstybinės žemės plotas, esantis šalia Žemės sklypo, negali būti laikomas įsiterpusiu žemės plotu, nes pageidaujamas formuoti žemės sklypas neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas) 2.15 punkte nurodytų kriterijų, t. y. laisvos valstybinės žemės plotas, esantis rytinėje Žemės pusėje, kuris iš trijų pusių (šiaurės, pietų ir rytų) ribojasi su nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, o ne kaip nurodyta Nutarimo 2.15 papunktyje, visomis savo kraštinėmis ribojasi su suformuotais žemės sklypais, taip pat jo nesudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Asmens subjektinė teisė įgyti nuosavybėn be aukciono tokį valstybinį žemės sklypą, gali būti įgyvendinta kai, be kita ko, žemės sklypas laikomas įsiterpusiu. Paaiškino, jog pagal Nutarimo 2.15 papunkčio reikalavimus žemės plotas turi būti įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų). Taigi, pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą nėra galimybės formuoti įsiterpusio žemės sklypo tais atvejais, kai minėtas plotas ribojasi su draustinio teritorija (šiuo konkrečiu atveju – su (duomenys neskelbtini) draustiniu).Pažymėjo, kad esama faktinė situacija niekaip neatitinka kriterijų įtvirtintų, visų pirma, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte, antra, nesuderinama su reikalavimais numatytais Nutarimo 2.15 papunktyje. Todėl, pagal Nutarimo 2.15 papunkčio reikalavimus, toks (pareiškėjo pageidaujamas įsigyti) laisvas valstybinės žemės sklypas negali būti formuojamas ir be aukciono parduodamas, kaip įsiterpęs žemės sklypas.Žemės įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad valstybinės žemės sklypai, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus, parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą. Naujais kitos paskirties valstybinės žemės sklypais laikomi pagal detaliuosius planus ar žemės valdos projektus kitai paskirčiai suformuoti ir nekilnojamojo turto registre įregistruoti valstybinės žemės sklypai. Valstybinės žemės pardavimo ar išnuomojimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė. Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo tvarka nustatyta bei šiuo nutarimu patvirtintose Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse. Vadovaujantis Nutarimo 2.3 punktu, nauji žemės sklypai parduodami ar išnuomojami aukcione, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Taip pat pažymėjo, kad naujus žemės sklypus parduoda ir išnuomoja (išskyrus žemės sklypus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais perduotus savivaldybėms valdyti patikėjimo teise), valstybinės žemės pirkimo–pardavimo ir nuomos sutartis pasirašo NŽT vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Atsižvelgusi į tai, daro išvadą, kad NŽT Ukmergės skyrius skundžiamame rašte pagrįstai atsisakė išduoti reikalavimus Projekto rengimui. Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepimo į skundą nepateikė. Teismas k o n s t a t u o j a : Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso Žemės sklypas (b. l. 10). Pareiškėjas 2017 m. liepos 27 d. kreipėsi į Administracijos direktorių, prašydamas organizuoti Žemės sklypo Projekto rengimą, kurio tikslas – suformuoti ir su besiribojančiu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą, kurio negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypu; apjungtą žemės sklypą padalinti į du žemės sklypus (pagal pridedamą preliminarią schemą) (b. l. 8–10).Administracijos direktorius 2017 m. rugpjūčio mėn. įsakymu nusprendė rengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (b. l. 11). Administracija 2017 m. rugpjūčio 17 d. raštu kreipėsi į NŽT Ukmergės skyrių, prašydama pateikti projekto rengimo reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti (b. l. 14).NŽT Ukmergės skyrius 2017 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. 47SD-2253-(14.47.7.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ atsisakė išduoti reikalavimus, kadangi norimas formuoti plotas nėra apribotas ir ribojasi su nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu (b. l. 4). Pareiškėjas ginčijamą NŽT Ukmergės skyriaus raštą 2017 m. rugsėjo 11 d. apskundė NŽT (b. l. 5), tačiau NŽT 2017 m. spalio 13 d. rašte konstatavo, kad NŽT Ukmergės skyrius, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis kitos paskirties valstybinės žemės sklypų perleidimą, skundžiamame rašte pagrįstai atsisakė išduoti reikalavimus Projekto rengimui (b. l. 15–16). Pareiškėjas 2017 m. spalio 23 d. kreipėsi į Anykščių regiono parko direkciją (toliau – ir Direkcija), prašydamas nurodyti, kaip atsakingos ir kompetentingos institucijos galėtų patvirtinti, kad greta Žemės sklypo esantis laisvos valstybinės žemės plotas šiaurės rytinėje pusėje ribojasi su (duomenys neskelbtini) draustiniu (b. l. 18–19).Direkcija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą dėl (duomenys neskelbtini) draustinio ribų, 2017 m. spalio 30 d. raštu Nr. G2-196(8.5) „Dėl (duomenys neskelbtini) draustinio ribų“ informavo pareiškėją, jog šalia Žemės sklypo šiaurės rytinėje pusėje esantis laisvos valstybinės žemės plotas ribojasi su (duomenys neskelbtini) draustiniu (b. l. 20).Byloje ginčas kilo dėl NŽT Ukmergės skyriaus 2017 m. rugpjūčio 24 d. rašto Nr. 47SD-2253-(14.47.7.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“, kuriuo atsisakyta Administracijai pateikti Projekto rengimo reikalavimus, ir NŽT 2017 m. spalio 13 d. rašto Nr. 1SS-2524-(8.5.) „Dėl Jūsų skundo“, kuriuo netenkintas pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 11 d. skundas dėl NŽT Ukmergės skyriaus rašto panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Žemės įstatymas, Nutarimas ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės).Taisyklių (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2016 m. kovo 19 d. iki 2018 m. sausio 1 d.) 12.2 punkte nustatyta, kad Projektų rengimą miestų ir miestelių teritorijose organizuoja savivaldybės administracijos direktorius. Taisyklių 24.2 punkte nustatyta, jog kai priimamas sprendimas pradėti rengt Projektą, organizatorius, atsižvelgdamas į Projekto tikslus, per ŽPDRIS parengia Projekto rengimo reikalavimus. Taip pat organizatorius dėl reikalavimų pateikimo per ŽPDRIS kreipiasi į Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį, kai organizatorius yra savivaldybės administracijos direktorius ir Projekto teritorijoje (ar jos dalyje) yra Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės. Vadovaujantis Taisyklių 24 ir 69 punktais, nurodytų institucijų atsisakymai pateikti reikalavimus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo šių dokumentų paskelbimo ŽPDRIS dienos gali būti skundžia mi Nacionalinės žemės tarnybos vadovui.Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, kad NŽT Ukmergės skyrius yra kompetentingas subjektas išduoti reikalavimus, taip pat jog pareiškėjas yra tinkamas subjektas skųsti NŽT Ukmergės skyriaus raštą, kuriuo atsisakyta išduoti reikalavimus, ir NŽT sprendimą, nėra. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas kelia ginčą dėl to, kad nepagrįstai atsisakyta išduoti reikalavimus, kadangi pageidaujamas įsigyti laisvos valstybinės žemės plotas, priešingai, negu nurodoma skundžiamuose raštuose, atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoką.Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono šių sklypų savininkams, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio. Parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus. Maksimalius parduodamų valstybinės žemės sklypų dydžius nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai (Žemės įstatymo 10 straipsnio 6 dalis). Valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione arba be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė (Žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalis). Taigi, nurodytas teisinis reguliavimas įtvirtina aiškią taisyklę, jog nauji valstybinės žemės sklypai parduodami aukciono būdu, o pardavimas ne aukciono būdu vyksta tik išimtiniais atvejais.Žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalies nuostatas įgyvendina Nutarimo 2.15 punktas, kurio pirmoje pastraipoje nustatyta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, NŽT vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Nutarimo 2.15 punkto antroje pastraipoje nurodoma, jog teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus, įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,04 ha, išskyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Tokiais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpusio žemės sklypo plotas gali būti didinamas. Jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), plotis neviršija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta. Jeigu žemės sklypo nuo viršutinės šlaito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro šlaitas. Jeigu žemės sklypo nuo vienos iki kitos griovio viršutinės briaunos plotis neviršija 15 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro griovys.Pažymėtina, kad ši išskirtinė valstybinės žemės pardavimo tvarka (pardavimas ne aukciono būdu) negali būti vertinama ir aiškinama plečiamai. Tam, kad asmuo galėtų lengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybinės žemės, turi egzistuoti tokios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai, kurie apibrėžti Nutarimo 2.15 punkte.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas valstybinės žemės sklypų pardavimo ne aukciono tvarka teisinį reguliavimą, yra nurodęs, kad asmens subjektinė teisė įgyti nuosavybėn be aukciono tokį valstybinį žemės sklypą, gali būti įgyvendinta kai, yra įvykdomos atitinkamos kumuliatyvios sąlygos: 1) žemės sklypas laikomas įsiterpusiu tarp privačių žemės sklypų; 2) žemės plotas turi nesiriboti su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu; 3) žemės sklypas neviršija 0,04 ha gyvenamosiose teritorijose arba 0,5 ha kitose teritorijose ir 4) šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų (žr., pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-1063/2014, 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1480-662/2015, 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-648-552/2017).Vadovaujantis byloje pateiktais duomenimis (b. l. 9, 10, 12, 19, 20) bei viešai prieinamais Saugomų teritorijų kadastro ir Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapių duomenimis (prieiga internete: https://stk.am.lt/portal/, https://www.geoportal.lt/map/#) matyti, kad pareiškėjo siekiamas įsigyti laisvos valstybinės žemės plotas ribojasi su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu Žemės sklypu. Planuojamas įsigyti žemės sklypas yra šiaurės rytinėje Žemės sklypo pusėje, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu (šiuo konkrečiu atveju – su (duomenys neskelbtini) draustiniu), su žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) gatve (keliu). Taigi, iš nustatytų aplinkybių matyti, kad planuojamas įsigyti laisvos valstybinės žemės plotas ribojasi su (duomenys neskelbtini) draustiniu ir gatvės keliu. Byloje ginčo dėl šios aplinkybės nėra.Minėta, jog tam, kad pagal Nutarimo 2.15 punkto reikalavimus žemės plotas būtų laikomas įsiterpusiu, jis turi būti įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų). Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą nėra galimybės formuoti įsiterpusio žemės sklypo tais atvejais, kai minėtas plotas ribojasi su draustinio, kaip jį apibrėžia Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 1 straipsnio 8 dalies nuostatos, teritorija. Be to, 2015 m. kovo 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1480-662/2015 yra išaiškinęs, jog žemės įsigijimo nuosavybėn atveju (ne nuomos atveju), šis žemės plotas turi būti įsiterpęs: 1) arba tarp privačių žemės sklypų; 2) arba tarp privačių ir išnuomotų valstybinės žemės sklypų; 3) arba tarp privačių žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų).Įvertinus tai, kad šalimais siekiamo įsigyti žemės sklypo esantis laisvas valstybinės žemės plotas – (duomenys neskelbtini) draustinis – nėra privačios nuosavybės objektas, išnuomotas valstybinės žemės sklypas (gatvių) ar miškų sklypas (plotas), taip pat vadovaujantis LVAT suformuota praktika, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčo žemės sklypas neatitinka vienos iš aukščiau nurodytos kumuliatyvios sąlygos – žemės sklypas laikomas įsiterpusiu tarp privačių žemės sklypų. Tai reiškia, jog ginčo žemės sklypas neatitinka tiek Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte, tiek Taisyklių 2.15 punkte įtvirtintų įsiterpusio žemės sklypo kriterijų, todėl pareiškėjo norimas suformuoti žemės sklypas negali būti laikomas įsiterpusiu minėtų teisės aktų nuostatų prasme.Nors skundžiamuose NŽT Ukmergės rajono skyriaus ir NŽT raštuose nurodoma, kad norimas formuoti plotas ribojasi su nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, kai tuo tarpu pareiškėjo skunde nurodomoje LVAT 2012 m. spalio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-2764/2012 yra konstatuota kad draustinis gali būti laikomas atskiru žemės sklypu suformuotu žemės plotu, kadangi jo plotas yra apibrėžtas teisės aktuose ir įregistruotas kadastre, jo ribos nustatomos ir žymimos Žemės kadastro žemėlapiuose, taip pat teritorijų planavimo dokumentuose, kas iš esmės atitinka Žemės įstatymo 2 straipsnio 14 dalies nuostatų reikalavimus, tai neturi jokios įtakos ginčijamų raštų teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi pareiškėjo nurodoma LVAT 2012 m. spalio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-2764/2012 suformuota pozicija gali būti reikšminga įrodinėjant antrąją kumuliatyviąją sąlygą – žemės plotas turi nesiriboti su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Tačiau šiuo konkrečiu atveju nustačius, kad nėra pirmosios būtinosios sąlygos – žemės sklypas nėra laikomas įsiterpusiu tarp privačių žemės sklypų, tai iš esmės nurodant skundžiamuose raštuose, tiek pareiškėjo skunde nurodoma LVAT praktika, tiek kitos pareiškėjo nurodomos aplinkybės, jog laisvos valstybinės žemės plotas atitinka kitas kumuliatyvias sąlygas, nėra teisiškai reikšmingos.Pareiškėjo ginčijami NŽT Ukmergės skyriaus 2017 m. rugpjūčio 24 d. raštas Nr. 47SD-2253-(14.47.7.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ ir NŽT 2017 m. spalio 13 d. raštas Nr. 1SS-2524-(8.5.) „Dėl Jūsų skundo“ yra teisėti ir pagrįsti, priimti išsamiai išnagrinėjus ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisingai taikant reglamentuojančias teisės normas, juos naikinti pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas dalyje dėl šių reikalavimų atmetamas kaip nepagrįstas. Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti NŽT Ukmergės skyrių Administracijai pateikti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektams rengimo reikalavimus yra išvestinis iš reikalavimų panaikinti ginčijamus sprendimus, todėl netenkinus pagrindinio reikalavimo, pareiškėjo reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo taip pat netenkinamas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a: pareiškėjo V. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą. Teisėjai                                                                                                       Marius Bajoras Violeta Petkevičienė Ernestas Spruogis