fffd39f4-340a-4fcd-9e8f-8fb5b2b272cb — fffd39f4-340a-4fcd-9e8f-8fb5b2b272cb — Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2S-1599-413/2012 Teisminio proceso Nr. 2-09-3-01399-2010-9                                                    Pirmosios instancijos teismo teisėja: Leonora Jakubauskienė (S)       Procesinio sprendimo kategorijos: 128.18; 122.1; 122.3 KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. liepos 16 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų D. P., V. P. ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskiruosius skundus dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-85-418/2012 pagal ieškovų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, D. P. ir V. P. ieškinius atsakovams R. G. ir E. G., tretiesiems asmenims Druskininkų savivaldybės administracijai, Alytaus apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai dėl savavališkai pastatyto garažo nugriovimo ir žalos atlyginimo.Apeliacinės instancijos teismas n u s t a t ė:I. Ginčo esmė Alytaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus Druskininkų vyriausiasis inspektorius G. Č., atlikdamas statybos valstybinę priežiūrą, 2008 m. gruodžio 10 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatavo, kad R. G. savavališkai stato garažą, kuris yra priblokuotas prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Statinys pagal statybos rūšis priskirtinas naujo statinio statybai, pagal statinių kategoriją - neypatingų statinių kategorijai. Negyvenamosios paskirties priklausinio dydis yra 2,95 x ~ 5,40 m., užstatymo plotas - 15 - 16 kv. m. Statybų darbai vykdomi ūkio būdu. Garažas pastatytas maždaug 0,1 - 0,2 metrų atstumu nuo gretimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos. Atsakovui R. G. 2004 m. lapkričio 23 d. buvo išduotas statybos leidimas Nr. 162/04 gyvenamojo namo su priblokuotu garažu, esančio (duomenys neskelbtini), statybai. Šis statybos leidimas panaikintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-997-02/2007. Šiuo metu galioja atsakovui R. G. 2008 m. lapkričio 14 d. išduotas statybos leidimas Nr. 187/08, kuriuo suteikta teisė statyti tik gyvenamąjį namą su rūsiu (statybų užbaigimui). Nei šiame leidime, nei statinio projekto aiškinamajame rašte nėra duomenų apie leidžiamą statyti priblokuotą garažą. Supaprastintas projektas su įgaliotų valstybės tarnautojų raštiškais pritarimais dėl negyvenamosios paskirties priklausinio - garažo statybos, nepateiktas, kadangi kaimyninio sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai (ieškovai) D. ir V. P. nesutiko duoti rašytinį sutikimą, leidžiantį sumažinti minimalų priešgaisrinį atstumą nuo garažo iki kaimyninio sklypo ribos. Ieškovo nuomone, šiais savo veiksmais atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr.101-3597; 2006, Nr. 116-4402) 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto, statybos techninio reglamento SLR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ (Žin. 2005, Nr. 93-3464) 8 priedo 1.1 papunkčio reikalavimus, t. y. pastatų (priestatų) iki 8,5 m aukščio nustatytas mažiausias atstumas iki gretimo sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai. Šis atstumas gali būti sumažinamas, jeigu yra gautas gretimo žemės sklypo savininko rašytinis sutikimas; 8 priedo 2 punkto reikalavimą, t. y. bet kuriuo atveju turi būti išlaikomi priešgaisriniai atstumai tarp pastatų, nustatyti Reglamento 1 priede. Jei nėra galimybės išlaikyti šių atstumų, jie gali būti sumažinti gavus Aplinkos ministerijos pritarimą, numatant projekte atitinkamas kompensacines priemones (priešgaisrinės sienos, ekranai ir pan.); 9 priedo 4 punkto reikalavimą, t. y. minimalus atstumas nuo atskirai statomo namo ir jo priklausinių (išskyrus nesudėtingus statinius) iki kaimyninio žemės sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai. Mažinant pastatų atstumą iki kaimyninio žemės sklypo ribos arba blokuojant gretimų žemės sklypų pastatus, turi būti išlaikomi gaisrinės saugos reikalavimai ir gautas kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimas raštu, išskyrus tuos atvejus, kai pastatų blokavimas numatytas patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose. Taip pat pažeisti statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ (Žin, 2002, Nr. 43-1639; 2008, Nr. 3768) 1 priede 1 lentelėje (pastaboje) nurodyti reikalavimai, t. y. minimalūs atstumai nuo 1 lentelėje išvardytų pastatų iki kaimyninio sklypo ribos turi būti: 2 metrai - statytojo sklypo vakarinėje (tarp 225° ir 315°) pusėje. Šiuos atstumus galima sumažinti iki 1 m (ar blokuoti pastatus ant sklypų ribos), tik turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko (naudotojo) sutikimą (rašytinį susitarimą). Visais paminėtais atvejais privaloma laikytis gaisrinės saugos reikalavimų. Ieškovai prašė įpareigoti atsakovus R. G. ir E. G. per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą priblokuotą prie gyvenamojo namo negyvenamosios paskirties priklausinį – garažą, (duomenys neskelbtini). Šio įpareigojimo teismo nustatytu terminu atsakovams neįvykdžius – suteikti teisę ieškovams atlikti šiuos veiksmus, išieškant iš atsakovų patirtas išlaidas. Be to, ieškovai D. P. ir V. P. prašė priteisti žalą, kurią jie patiria negaudami Druskininkų savivaldybės administracijos pritarimo supaprastintam jų planuojamo statyti namų ūkio pastato projektui ir negalėdami pagal šį projektą vykdyti savo sklype statybos darbų, – po 10 Lt dydžio kompensaciją už kiekvieną dieną nuo 2010 m. rugsėjo 21 d. iki savavališkos statybos padarinių likvidavimo dienos (t.1., b. l. 1-5, t.2, b. l. 63-64). II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Druskininkų miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 9 d. nutartimi ieškovų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, D. P. ir V. P. ieškinius paliko nenagrinėtus. Teismas nurodė, kad nagrinėjant šią bylą įsigaliojo Lietuvos Respublikos 2010 m. liepos 2 d. įstatymas (toliau ir Įstatymas) Nr. XI-992 dėl Statybos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 231 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 28-1 straipsniu, keturioliktuoju skirsniu ir 1 priedu. Įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo nuostatos dėl savavališkų statybų, išskyrus nuostatas, išdėstytas keturioliktajame skirsnyje „Juridinių asmenų atsakomybė už įstatymo pažeidimus“, ir dėl statybų pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus taikomos ir santykiams, atsiradusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo. Statybos įstatymas yra specialusis, reglamentuojantis naujų statinių statybas, statinių projektavimo, pripažinimo tinkamais naudoti ir kt., statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus (Statybos įstatymo 1 str.), todėl bendroji taisyklė, kad įstatymas atgaline tvarka negalioja (CK 1.7 str. 2 d.), nagrinėjamo ginčo atveju netaikytina. Įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje numatyta statytojo teisė nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. savo noru kreiptis į savivaldybės administraciją dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos savavališkos statybos įteisinimo. Pagal CK 1.123 straipsnio 1 dalį, jeigu pareigos atsiradimas siejamas su tam tikro termino pabaiga, negalima reikalauti pareigą atlikti, kol baigsis tas terminas. Aptartų aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad teismo kompetencija, kiek tai liečia Statybos įstatymo (2010-07-02 įstatymo Nr. XI-992 redakcija) 7 straipsnio nuostatų taikymą, nagrinėjamo ginčo atveju yra apribota (CK 1.138 str. 1 d.), todėl įstatymo leidėjui nustačius ikiteisminę savavališkų statybų įteisinimo tvarką ir atsakovams galint šia tvarka pasinaudoti, teismas nutarė ieškovų ieškinius palikti nenagrinėtais CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai Ieškovai D. P. ir V. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartį ir nurodo tokius argumentus:1. Dėl CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punkto taikymo. CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punkte nustatytas pareiškimo palikimas nenagrinėtu vienareikšmiškai susietas tik su CPK ir CK numatytais atvejais. Skundžiamoje nutartyje nenurodoma, kurie CPK ir CK numatyti atvejai sudaro pagrindą nagrinėjamoje byloję ieškinius palikti nenagrinėtus. 2. Dėl statybų teisinio reglamentavimo. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodo, kad Lietuvos Respublikos 2010 m. liepos 2 d. įstatymas Nr. XI-992, 15 straipsniu pakeitė Statybos įstatymo 28 straipsnį, o 16 straipsniu papildė jį 28 (1) straipsniu, ir nustatė skirtingą savavališkos statybos padarinių šalinimo (Statybos įstatymo 28 straipsnis) ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo (Statybos įstatymo 28 (1) straipsnis) reglamentavimą. Šio įstatymo 24 straipsnio 4 dalis bei Statybos įstatymo 28 straipsnis numato galimybę kreiptis į savivaldybės administraciją tik dėl savavališkos statybos, bet ne statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, įteisinimo. Byloje pateikti duomenys patvirtina (1 t., b. l. 33-38), jog teismas patikrino Druskininkų savivaldybės administracijos 2004 m. lapkričio 23 d. statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto R. G. individualaus gyvenamojo namo su priblokuotu priestatu-garažu, teisėtumą ir jį panaikino. Po Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 15 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. 1-997-02/2007 įsiteisėjimo joks R. G. priestato-garažo statybą leidžiantis dokumentas išduotas nebuvo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-1671/2008 bei Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-8402-24/2007 neginčytinai patvirtina aplinkybę, kad nesant ieškovų rašytinio sutikimo, ant sklypų ribos priestato-garažo statybą leidžiantis dokumentas R. G. nebuvo išduotas ir negali būti išduotas. Jei net ir priskirti atsakovus ratui asmenų, nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. galinčių savo noru kreiptis į savivaldybės administraciją dėl iki Lietuvos Respublikos 2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 įsigaliojimo pradėtos savavališkos statybos įteisinimo, Statybos įstatymas,  priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, nustato labai konkrečius ir pakankamai glaustus terminus šiai savavališkos statybos statytojo teisei realizuoti (6 mėnesių nuo reikalavimo pateikimo). Skundžiamos Druskininkų miesto apylinkės teismo nutarties priėmimo metu atsakovai jau buvo praleidę terminą savo noru kreiptis į savivaldybės administraciją dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo ir pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalį neprašė teismo šio termino pratęsti.3. Dėl neįrodinėjamų bylos aplinkybių. Įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos administracinio teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimuose konstatuota eilė aktualių šiai bylai faktų: l) Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. sausio 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. 1-997-02/2007 pripažino Druskininkų savivaldybės administracijos 2004 m. lapkričio 23 d. statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) R. G. individualaus gyvenamojo namo su priblokuotu priestatu-garažu statybai neteisėtu ir jį panaikino; 2) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-143-1671/2008 bei Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gruodžio 17 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-8402-24/2007 konstatavo, jog asmuo (R. G.), norėdamas mažinti atstumą iki kaimyninio žemės sklypo ribos, turėtų gauti ne buvusių, o esamų žemės sklypo savininkų raštišką sutikimą naujam statybos leidimui gauti, todėl šiuo atveju yra reikalinga gauti šiuo metu nuosavybės teise valdančių kaimyninį žemės sklypą Dalios ir V. P. sutikimą, todėl Druskininkų savivaldybės administracija statybą leidžiančio dokumento R. G. priestatui - garažui ant sklypų ribos neišduoda pagrįstai.4. Dėl neteisėtos sudėties teismo. Apeliantams kelia abejones teisėjos nešališkumas, kadangi teisėja Leonora Jakubauskienė 2010 m. liepos 28 d. neskundžiama nutartimi atsisakė priimti D. P. ir V. P. savarankišką ieškinį kitoje civilinėje byloje ir savarankišką ieškinį šioje byloje, o Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 20 d. nutartimi šią jos nutartį panaikino. Teisėja Leonora Jakubauskienė neformaliai bendrauja su šios bylos atsakovais R. G. ir E. G.: kartu leidžia laisvalaikį, dalyvauja pramoginiuose renginiuose, iškylose, svečiuojasi namuose, ką patvirtina prie skundo pridedamos savaitraščio kopijos. Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atskiruoju skundu prašo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartį ir nurodo šiuos argumentus:1. Dėl ginčo objekto. Šios civilinės bylos ginčo objektas - savavališkos statybos padarinių šalinimas Statybos įstatymo 28 straipsnio prasme. Savavališkai statydamas priblokuotą prie gyvenamojo namo negyvenamosios paskirties priklausinį - garažą (duomenys neskelbtini), statytojas ir atsakovas R. G. pažeidė Statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597; 2006, Nr. 116-4402) 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą bei statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ (Žin, 2002, Nr. 43-1639; 2008, Nr. 97-3768) nuostatas, statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ (Žin., 2005, Nr. 93-3464) 8 priedo 1.1 papunktį, 8 priedo 2, 9 priedo 4 punktą. Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šio įstatymo nuostatos dėl savavališkų statybų, išskyrus nuostatas, išdėstytas keturioliktajame skirsnyje „Juridinių asmenų atsakomybė už įstatymo pažeidimus“, ir dėl statybų pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus taikomos ir santykiams, atsiradusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo. Ginčo objekto - R. G. savavališkai pastatyto garažo dydis yra 2,95 x - 5,40 m., užstatymo plotas - 15-16 m2. Garažas pastatytas maždaug 0,1 - 0,2 m nuo gretimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos. Pagal šiuo metu galiojančio statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ (Žin., 2010, Nr. 115-5903; 2011, Nr. 96-4531) priedo 1 lentelės 2 eilutę savavališkai pastatytas garažas priskirtinas I grupės nesudėtingam statiniui. Remiantis statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (Žin., 2010, Nr. 116-5944) 6 priedu bei jo 2 pastaba, R. G. pastatytam garažui nereikia rengti statinio projekto ir projektui nereikalingas rašytinis pritarimas. Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą, statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.2 papunktį, 11 priedo 4 punktą kaip statybą leidžiantį dokumentą atsakovui privalu turėti besiribojančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkų - ieškovų D. P. ir V. P., rašytinius sutikimus. Tačiau iš ieškovų D. P. ir V. P. ieškinio bei byloje esančios medžiagos matyti, kad minėto sutikimo atsakovas neturi ir ieškovai neketina jo duoti. Taigi, atsakovas R. G. savavališkos statybos įteisinti negali. Vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 1 punktu teismas negali atsakovui R. G. leisti įteisinti savavališką statybą, nes įstatymas tą draudžia, todėl ši civilinė byla turi būti išnagrinėta iš esmės ir priimtas teismo sprendimas.2. Teismas netinkamai taikė materialines teisės normas. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neteisingai vadovavosi Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalimi. Joje nustatyta, kad jeigu statytojas nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31d. savo noru kreipiasi į savivaldybės administraciją dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos savavališkos statybos įteisinimo, savivaldybės administracija apie tai informuoja Inspekciją; šiuo atveju vietoj savavališkos statybos akto surašomas statybos patikrinimo aktas, o skiriant administracinę nuobaudą statytojui (užsakovui), savanoriškas jo kreipimasis dėl savavališkos statybos įteisinimo laikomas lengvinančia aplinkybe. Jeigu statybą leidžiantis dokumentas negali būti išduotas, savivaldybės administracija apie tai informuoja Inspekciją, kuri šalina savavališkos statybos padarinius šio įstatymo nustatyta tvarka. Šios nuostatos taikomos tuomet, kai savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūra nepradėta (neužfiksuota), o pats statytojas savo noru (prisipažįsta) kreipiasi į savivaldybės administraciją dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos savavališkos statybos ir prašo ją įteisinti. Jeigu įgalioti valstybės tarnautojai pagal jiems priskirtą kompetenciją nustato savavališkos statybos faktą, turi būti vykdoma Statybos įstatymo 28 straipsnyje numatyta savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūra ir minėto įstatymo 24 straipsnio 4 dalis negali būti taikoma. Priešingu atveju susidarytų situacija, jog pagal Statybos įstatymo 28 straipsnį savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros negalėtų būti vykdomos (tęsiamos) iki 2012 m. gruodžio 31 d. Be to, kyla klausimas, dėl ko atsakovas R. G. savo noru turi kreiptis į savivaldybės administraciją, jeigu šiuo konkrečiu atveju statybą leidžiantis dokumentas yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkų - ieškovų D. P. ir V. P. rašytiniai sutikimai, kurių jie neketina duoti. Trečiasis asmuo Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Druskininkų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba atsiliepimu į skundus prašo juos atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu įsigaliojo Lietuvos Respublikos 2010 m. liepos 2 d. Statybos įstatymo papildymas 28-1 straipsniu (Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas) ir 1 priedu (Įmokos už savavališkos statybos įteisinimą mokėjimo principai) (Žin., 2010, Nr. 84-4401). Statybos įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje numatyta statytojo teisė nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. savanoriškai savavališką statybą įteisinti, todėl teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Trečiasis asmuo Druskininkų savivaldybės administracija atsiliepimu į skundus prašo juos atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad 2010 m. rugsėjo 15 d. ieškovai D. P. ir V. P. kreipėsi į Druskininkų savivaldybės administraciją dėl pritarimo supaprastintam statinio projektui ir pateikė atitinkamus dokumentus. Vadovaujantis kreipimosi laikotarpiu galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 16-3 punktu (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 26 d. įsakymo Nr. Dl - 649 (nuo 2010 m. liepos 30 d.)) Druskininkų savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius patikrino ieškovų D. P. ir V. P. pateiktą supaprastintą statinio projektą „V. P. namų ūkio pastatas (duomenys neskelbtini)“, ar šis projektas atitinka supaprastintam statinio projektui nustatytus reikalavimus ir esminius statinio bei statinio architektūros reikalavimus, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimus bei statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ reikalavimus. Druskininkų savivaldybės administracija supaprastintam statinio projektui nepritarė, kadangi projekte numatytas statinys neatitinka statinio reikalavimų, nustatytų statybos techniniame reglamente STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ bei STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“, t.y. mažiausių leistinų priešgaisrinių atstumų tarp suprojektuoto namų ūkio pastato (duomenys neskelbtini) bei kaimyniniame žemės sklype (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo priestato (garažo), teismo pripažinto savavališka statyba, bet šiuo metu nenugriautu. Ieškovai D. P. ir V. P., pateikdami derinti supaprastinto statinio projektą, neįvertino aplinkybės, kad kaimyniniame žemės sklype (duomenys neskelbtini), priklausančiame R. G., esantis priestatas-garažas pastatytas ant esamų namų valdų ribos, todėl supaprastintame statinio projekte numatytas statinys neatitinka statinio reikalavimų, nustatytų STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“ (mažiausių leistinų priešgaisrinių atstumų). STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“ jokios išimtys, susijusios dėl statinio statybos teisėtumo, į kurias galima atsižvelgti nustatant mažesnius priešgaisrinius atstumus, nenumatytos. Ieškovams davus rašytinį sutikimą, leidžiantį sumažinti minimalų priešgaisrinį atstumą nuo garažo iki kaimyninio sklypo ribos įrengiant priešgaisrinę sieną, būtų galimą šią savavališką statybą įsiteisinti. Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepimu į ieškovų D. P. ir V. P. skundą nurodo, kad su skundu sutinka ir prašo jį tenkinti ieškovų skunduose nurodytais argumentais. Atsakovai R. G. ir E. G. atsiliepimu į skundus prašo juos atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovai savaip interpretuoja Statybos įstatymo pakeitimus bei papildymus. Teismas pagrįstai ir teisingai taikė Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje numatytas nuostatas dėl savavališkų statybų. Teismų praktika formuojasi ta linkme, kad įstatymų leidėjas nustatė ikiteisminę savavališkų statybų įteisinimo tvarką ir toms statyboms, kurios buvo pradėtos iki minėto įstatymo įsigaliojimo (Kauno apygardos teismo Civ. bylų skyriaus kolegijos 2011-01-26 nutartis civ. byloje Nr. 2A-49-413/2011). Teismas konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliacijos procesinį teisinį dalyką sudaro apeliacinių skundų faktinio ir teisinio pagrindo įvertinimas bei patikrinimas ar nėra aplinkybių, sudarančių absoliutų pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindą (CPK 320 str.). Apeliacijoje vertinama ir tai, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovų pareiškimas paliktas nenagrinėtu, laikytina pagrįsta ir teisėta tiek materialinės, tiek ir procesinės teisės normų aiškinimu ir taikymu. Byloje kilo ginčas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir atsakovų teisės pasinaudoti ikiteismine tokio ginčo sprendimo tvarka.Pagrindinis statybos procesą reglamentuojantis teisės aktas – Lietuvos Respublikos statybos įstatymas. Jame nustatyti visų statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminiai reikalavimai, statybos techninio normavimo, statinių projektavimo ir statybos, naudojimo ir nugriovimo bei visos su statyba susijusios veiklos priežiūros tvarka, subjektų veiklos šioje srityje principai ir atsakomybė (Statybos įstatymo 1 str.). Statinio projektavimo, statybos, statybos užbaigimo, statinio naudojimo, priežiūros ir nugriovimo reikalavimus, taisykles, bendruosius principus ir charakteristikas nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Pagal Statybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą vieni iš normatyvinių statybos techninių dokumentų yra statybos techniniai reglamentai – Vyriausybės įgaliotos institucijos teisės aktai, kurie nustato statinių, jų statybos, naudojimo ir priežiūros techninius reikalavimus tiesiogiai arba nuorodomis į standartus arba statybos ar statinių naudojimo ir techninės priežiūros taisykles. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad statybos techniniai reglamentai yra privalomi visiems statybos dalyviams, taip pat viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams (naudotojams), juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklą reglamentuoja Statybos įstatymas. Taigi statybos techniniai reglamentai yra Statybos įstatymo nuostatų įgyvendinimą nustatantys teisės norminiai aktai, kurių paskirtis – detalizuoti, konkretizuoti reglamentavimą, siekiant įgyvendinti Statybos įstatyme įtvirtintus viešuosius ir privačiuosius tikslus, užtikrinti statybos teisėtumą, įtvirtinti statybos procese dalyvaujančių subjektų teises ir pareigas, apsaugoti asmenų, kurių interesai gali būti pažeisti, teisėtus interesus.Statybos normatyviniuose dokumentuose, be kitų, nustatyti ir reikalavimai statant naujus pastatus ar statinius laikytis nurodytų minimalių atstumų iki gretimų žemės sklypų ribų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, suvienodindama iki tol nenuoseklią teismų praktiką aiškinant ir taikant statybą reglamentuojančių teisės aktų normas, nustatančias reikalavimus laikytis nurodytų atstumų iki gretimo sklypo ribos, 2010 m. liepos 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010, konstatavo, kad statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais siekiama užtikrinti, jog statybos darbai būtų atliekami nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, nesukeltų grėsmės kitiems asmenims, todėl šie reikalavimai negali būti vertinami kaip formalus teisės būti statytoju, kaip vienos iš nuosavybės teisės įgyvendinimo formų, ribojimas. Išplėstinė teisėjų kolegija akcentavo tai, kad STR 1.01.07:2002 1 priedo normos, nustatančios atstumus nuo nesudėtingų pastatų iki kaimyninių sklypų ribų, yra imperatyvaus pobūdžio ir turi tam tikrus viešuosius tikslus; teisės aktuose nenustatyta galimybės, kad šie atstumai galėtų būti keičiami teismo sprendimu, tai gali padaryti tik suinteresuoti asmenys tarpusavio susitarimu; civilinės teisės subjektai turi lygias teises savo nuožiūra naudotis civilinėmis teisėmis, todėl tuo atveju, kai kaimyninio sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą statyti statinius mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas pagal bendrąją taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti; statytojas privalo užtikrinti imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 231 str. pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 28(1) straipsniu, keturioliktuoju skirsniu ir 1 priedu įstatymo (įsigaliojo 2010 m. spalio 1 d.) 24 straipsnio 4 dalimi įstatymų leidėjas numatė statytojams (užsakovams) galimybę įteisinti savavališką statybą dar iki valstybės institucijai, atliekančiai statybų priežiūrą, pradedant savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrą. Šia procedūra statytojas turi teisę pasinaudoti nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. savo noru kreipęsis į savivaldybės administraciją dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos savavališkos statybos įteisinimo. Nagrinėjamu atveju reikalavimas likviduoti savavališkos statybos padarinius atsakovui R. G. surašytas 2009 m. sausio 9 d. Taigi atsakovas negalėjo pasinaudoti minėta ikiteismine savavališkų statybos įteisinimo tvarka, kadangi savavališkos statybos padarinių pašalinimo procedūra jau buvo pradėta surašius savavališkos statybos aktą. Tačiau nuo 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojusioje Statybos įstatymo redakcijoje įstatymų leidėjas numatė savavališkos statybos padarinių įteisinimo galimybę ir esant pradėtai savavališkos statybos padarinių pašalinimo procedūrai. Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad asmuo, kuriam pateikti reikalavimai nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, turi teisę parengti projektinę dokumentaciją teisės aktų nustatyta tvarka ir gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype, kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo per nustatytą reikalavimo įvykdymo terminą gauna statybą leidžiantį dokumentų, šio dokumento teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta kopiją jis pateikia Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, kuri ne vėliau kaip per 3 darbo dienas panaikina asmeniui pateiktą reikalavimą. Kadangi ši tvarka įstatymų leidėjo valia yra taikoma ir savavališkoms statyboms, kurių padarinių šalinimo procedūra buvo pradėta dar iki 2010 m. spalio 1 d., Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-827 patvirtintame statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 47 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai statytojas nustatytu terminu iki 2010 m. spalio 1 d. jam įteikto reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius neįvykdė, o Inspekcija iki 2010 m. spalio 1 d. nepateikė prašymo (ieškinio) teismui dėl įpareigojimo statytojui vykdyti šį reikalavimą, statytojui prašant, Inspekcija įformina naują reikalavimą (reglamento 6 priedas) ir jį įteikia statytojui reglamento nustatyta tvarka, nurodydama, kad naujam reikalavimui įvykdyti nuo 2010 m. spalio 1 d. nustatytas 6 mėnesių terminas, o anksčiau įteiktas reikalavimas negalioja. Kadangi atsakovas į ieškovą su prašymu įforminti naują reikalavimą likviduoti savavališkos statybos padarinius su tikslu gauti statybą leidžiantį dokumentą nesikreipė, darytina išvada, kad ieškovai turėjo pagrįstą pagrindą kreiptis į teismą dėl reikalavimo įvykdymo esant teisės aktų nustatytoms sąlygoms. Pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalį teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytoją savo lėšomis per nustatytą terminą: 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus šio Įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype, kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 3) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Nustatydamas tokį teisinį reguliavimą įstatymų leidėjas suteikė teismui, sprendžiančiam klausimus dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, diskrecijos teisę, atsižvelgiant į įstatyme nustatytas sąlygas, suteikti galimybę savavališką statybą atlikusiam statytojui ją įteisinti, tačiau tik tais atvejais, kai statytojas turi objektyvią galimybę gauti statybą leidžiančius dokumentus. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas R. G. pradėjo garažo statybą pažeisdamas imperatyvius STR reikalavimus, reglamentuojančius atstumus nuo nesudėtingų pastatų iki kaimyninių sklypų ribų. Iš ieškovų D. P. ir V. P. pozicijos šioje byloje akivaizdu, kad ieškovai nesutinka duoti atsakovui sutikimo vykdyti statybos darbus. Taigi pirmosios instancijos teismas, remdamasis Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatomis, neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamo ginčo atveju galima ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka, kadangi nesant gretimo sklypo savininkų sutikimo, atsakovas neturi objektyvios galimybės gauti statybą leidžiančius dokumentus. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovo nurodyta Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-49-413/2011 ir joje nustatytos faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, todėl prejudicinės galios nagrinėjamai bylai neturi.Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino ginčo santykį reglamentuojančias materialines statybos teisės normas ir procesines normas, reglamentuojančias ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindus (CPK 296 str.). Todėl teismo nutartis panaikinama ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 1 p., 337 str. 1 d. 3 p.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas n u t a r i a: panaikinti Druskininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas                                                                                                                                  Gintautas Koriaginas