ffff3c4f-d678-4869-9753-34d6cff64387 — ffff3c4f-d678-4869-9753-34d6cff64387 — Kauno miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-275-530/2012Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00492-2009-1                                                                                              Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.4.5.;1.2.14.5.1; (S) 1.2.18.10.; 1.2.29.1.;2.3.6.4.4. KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. liepos 4 d. Kaunas Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Giačaitė, sekretoriaujant Giedrei Maslauskaitei, A. G., dalyvaujant prokurorui Mariui Venskūnui, nukentėjusiajam P. N., kaltinamiesiems J. K., T. K., jų gynėjui Aidui Venckui, civilinio ieškovo VSDFV Kauno teritorinio skyriaus atstovėms L. K., G. T., specialistei Liucijai Baranauskienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1983-04-23, Kaune, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, apskaitininke, neteista,kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 300 str. 1 d.,T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1983-05-12, Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis IĮ „(duomenys neskelbtini)“, vadybininku, neteistas.kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. 182 str. 1 d., 300 str. 1 d., 222 str. 1 d.Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, n u s t a t ė : J. K. buvo kaltinama tuo, kad ji veikdama bendrininkų grupėje kartu su padėjėju – UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas(duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini) mieste, direktoriumi T. K. (sutuoktiniu), siekdama apgaule savo naudai įgyti maksimalią motinystės pašalpą iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto (toliau VSDF), žinodama, kad yra nėščia bei, kad vadovaujantis LR ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (2000-12-21 Nr. LX-110) 6 straipsnio „kompensuojamas uždarbis“ 2 dalimi, kurioje nurodyta, kad „kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas šešis iš eilės mėnesius, praėjusius iki užpraeito kalendorinio ketvirčio pabaigos nuo nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesio“ (galioja nuo 2009-01-01), žinodama, kad UAB (duomenys neskelbtini)„“ ji realiai nedirbs, tačiau siekdama padidinti draudžiamąsias pajamas, 2009-01-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui T. K. surašius ir pasirašius darbo sutartį Nr. 13, nustatančią jai neadekvačiai didelį darbo užmokestį 1.316 litų sumai per mėnesį, ji šioje sutartyje pasirašė ir taip nuo 2009-01-12 fiktyviai įsidarbino vadybininkės pareigoms 0,25 etato 1 val. darbo dienai 5 dienų darbo savaitėje. Po ko, ji 2009-06-26 pateikė VSDFV Kauno skyriui adresu A.Mickevičiaus g. 42, Kaunas, prašymą jai skirti motinystės pašalpą, o VSDFV Kauno skyrius, remdamasis šiuo prašymu, 2009-06-29 priėmė sprendimą Nr. 8.37-3604 „D. J. K. teisės į motinystės pašalpą“ ir įvertinęs jos draudžiamąsias pajamas, neva gautas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už laikotarpį nuo 2009-01-12 iki 2009-09-30, papildomai paskaičiavo 2.975,27 Lt dydžio motinystės pašalpą už laikotarpį nuo 2009-06-25 iki 2009-10-28 ir jai išmokėjo 2.259,19 Lt.             Kaltinama ir tuo, kad ji tęsdama savo nusikalstamą veiką J. K. 2009-10-28 pateikė VSDFV Kauno skyriui prašymą jai skirti motinystės (tėvystės) pašalpą iki vaikui sukaks 2 metai, o VSDFV Kauno skyrius, remdamasis šiuo prašymu, 2009-10-29 priėmė sprendimą Nr.8.36-11440 „D. J. K. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“ ir įvertinęs jos draudžiamąsias pajamas, neva gautas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už laikotarpį nuo 2009-01-12 iki 2009-09-30, papildomai paskaičiavo 15.005,13 Lt motinystės (tėvystės) pašalpos už laikotarpį nuo 2009-10-29 iki 2011-08-19 (iki vaikui sueis 2 metai) ir iki 2010-10-31 jai išmokėjo 6.956,78 Lt pašalpos dalį. Tokiu būdu J. K., veikdama bendrininkų grupėje kartu su padėjėju – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi T. K. (sutuoktiniu), apgaule įgijo turtinę teisę į VSDFV priklausantį turtą bendrai 17.880,40 Lt sumai, kuria pasinaudojusi, iki 2010-12-31 iš VSDFV Kauno skyriaus gavo 9.215,97 Lt.             Be to, ji buvo kaltinama tuo, kad 2009-01-12 sudarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus T. K., fiktyvią darbo sutartį Nr.13, kurioje buvo nurodyta, kad ji priimta dirbti vadybininkės pareigoms 0,25 etato 1 val. darbo dienai 5 dienų darbo savaitėje ir kad jai nustatyta 1.316 Lt mėnesinė alga, nors ji žinojo, kad šio darbo iš tikrųjų nedirbs, darbo sutartį ji patvirtino savo parašu, turėdama tikslą pasididinti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpą, padarant 9.245,97 Lt turtinę žalą valstybinio socialinio draudimo fondui. Tokiu būdu patvirtino savo parašu oficialų dokumentą su žinomai melagingais duomenimis.T. K. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini) mieste, direktoriumi, veikdamas bendrininkų grupėje padėjėju kartu su vykdytoja J. K. (sutuoktine), siekdamas apgaule J. K. naudai įgyti maksimalią motinystės pašalpą iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto (toliau VSDF), žinodamas, kad ji yra nėščia bei, kad vadovaujantis LR ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (2000-12-21 Nr. IX-110) 6 straipsnio „kompensuojamas uždarbis“ 2 dalimi, kurioje nurodyta, kad „kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas šešis iš eilės mėnesius, praėjusius iki užpraeito kalendorinio ketvirčio pabaigos nuo nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesio“ (galioja nuo 2009-01-01), žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji realiai nedirbs, tačiau siekdamas padidinti draudžiamąsias pajamas, 2009-01-12 sudarė su J. K. darbo sutartį Nr. 13, nustatančią jai neadekvačiai didelį darbo užmokestį 1.316 litų sumai per mėnesį, šioje sutartyje pasirašė, patvirtino bendrovės antspaudu ir taip nuo 2009-01-12 fiktyviai įdarbino vadybininkės pareigoms 0,25 etato 1 val. darbo dienai 5 dienų darbo savaitėje. Po ko, J. K. 2009-06-26 pateikė VSDFV Kauno skyriui adresu A.Mickevičiaus g. 42, Kaunas, prašymą jai skirti motinystės pašalpą, o VSDFV Kauno skyrius, remdamasis šiuo prašymu, 2009-06-29 priėmė sprendimą Nr. 8.37-3604 „D. J. K. teisės į motinystės pašalpą“ ir įvertinęs jos draudžiamąsias pajamas, neva gautas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už laikotarpį nuo 2009-01-12 iki 2009-09-30, papildomai paskaičiavo 2.975,27 Lt dydžio motinystės pašalpą už laikotarpį nuo 2009-06-25 iki 2009-10-28 ir jai išmokėjo 2.259,19 Lt , o tęsdama savo nusikalstamą veiką, ji 2009-10-28 pateikė VSDFV Kauno skyriui prašymą jai skirti motinystės (tėvystės) pašalpą iki vaikui sukaks 2 metai, o VSDFV Kauno skyrius, remdamasis šiuo prašymu, 2009-10-29 priėmė sprendimą Nr.8.36-11440 „D. J. K. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“ ir įvertinęs jos draudžiamąsias pajamas, neva gautas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už laikotarpį nuo 2009-01-12 iki 2009-09-30, papildomai paskaičiavo 15.005,13 Lt motinystės (tėvystės) pašalpos už laikotarpį nuo 2009-10-29 iki 2011-08-19 (iki vaikui sueis 2 metai) ir iki 2010-10-31 jai išmokėjo 6.956,78 Lt pašalpos dalį. Tokiu būdu T. K., veikdamas bendrininkų grupėje padėjėju kartu su J. K. (sutuoktine), padėjo jai apgaule įgyti turtinę teisę į didelės vertės VSDFV priklausantį turtą bendrai 17.980,40 Lt sumai, kuria ji pasinaudojusi iki 2010-10-31 iš VSDFV Kauno skyrius gavo 9.215,97 Lt.             Buvo kaltinamas ir tuo, kad jis būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini) mieste, direktoriumi, 2009-01-12 sudarė su J. K. fiktyvią darbo sutartį Nr. 13, kurioje buvo nurodyta, kad ji priimta dirbti bendrovėje vadybininkės pareigoms ir kad jai nustatyta 1.316 Lt mėnesinė alga, nors ji šio darbo iš tikrųjų nedirbs, darbo sutartį jis patvirtino savo, kaip: padidinti jai motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, padarant 9.245,97 Lt turtinę žalą valstybinio socialinio draudimo fondui. Tokiu būdu T. K. įrašė į oficialų dokumentą žinomai melagingus duomenis, juos patvirtino savo, kaip direktoriaus parašu bei įmonės antspaudu.             Be to, jis nuo 2008-01-23 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini) mieste, direktoriumi, atsakingu pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 21 straipsnį už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 4, 12 ir 16 straipsnių, kuriuose nurodoma, kad „.Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi, palyginama: pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ne vėliau kaip iki kito mėnesio 30 dienos, ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ reikalavimus, nes, tvirtino kaip bendrovės direktorius su fiktyviais darbo santykiais susijusius dokumentus: įformino darbo sutartį 2009-01-12 Nr.13 su J. K. (sutuoktine) dėl vadybininkės pareigų, dėl ko 2009-01-12 – 2009-06-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose J. K. buvo skaičiuojamas 1.316,00 Lt mėnesinis darbo užmokestis, buvo įformintas darbo užmokesčio išmokėjimas iš bendrovės kasos forminant kasos išlaidų orderius: 2009-02-09 KIO Nr.25 (750 Lt), 2009-03-09 KIO Nr.28 (1.000,16 Lt), 2009-04-04 KIO Nr.29 (1.000, 16 Lt), 2009-05-08 KIO Nr.31 (1.000, 16 Lt), 2009-06-10 KIO Nr.32 (1.000, 16 Lt) ir 2009-06-25 KIO Nr.33 (809,65 Lt), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. I-o ir II-o ketvirčio apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokų ataskaitose buvo įrašomas J. K. išskaičiuotas socialinio draudimo mokestis, dėl ko iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už ataskaitinį laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-06-30. Tokiu būdu T. K. organizavo apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ir įvertinti turtą.Kaltinamoji J. K. kalta neprisipažino ir parodė, kad dirbo kitoje darbovietėje „(duomenys neskelbtini)“, administratore vadybininke pilnu etatu. Tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškojo vadybininkės. Kadangi turėjo laisvo laiko ir jos darbovietė siejasi su statybinėmis kompanijomis, ta pati sritis, todėl sutiko dirbti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pradėjo dirbti 2009 m. sausio mėnesį. Dirbo apie pusę metų. Vėliau išėjo motinystės atostogų. Kai darbinosi, nežinojo, kad laukiasi. Įmonės direktorius buvo jos sutuoktinis. Per pusmetį pasirašė kelias sutartis. Buvo draugiški santykiai su P. N., kol neįvyko konfliktas tarp jos vyro ir jo, nesutarė dėl akcijų pirkimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai buvo T. K., P. N., A. Ž.. Anksčiau yra dirbusi šioje įmonėje buhaltere. Pagal darbo sutartį sutarė 1316 Lt dydžio atlyginimą už vadybininkės pareigas. „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokestis buvo apie 1500 Lt. 2009 m. turėjo buhalterės išsilavinimą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo priimta dirbti 1 valandą per dieną. Darbo sutartis sudaryta sausio 12 d. Po dviejų dienų kreipėsi į medikus dėl galimo nėštumo. Tai buvo jos pirmas nėštumas, todėl požymių nežinojo. Kada pasidarė testą, neatsimena, tai galėjo būti prieš įsidarbinimą. Vienas buvo neigiamas, kitas teigiamas, todėl siuntė tolimesniam tyrimui. Sausio 12 d. nebuvo įsitikinusi, kad yra nėščia. Patvirtinimas buvo sausio mėn. pabaigoje. Jos darbas buvo ieškoti klientų, konkursų, suderėti sąlygas. Bendraudavo telefonu, el. paštu – (duomenys neskelbtini) Buvo pasirašyta sutartis su žmogumi iš Klaipėdos, kad įrengtų jam grožio saloną. Didžiausias objektas – Grand Spa Lietuva Druskininkuose (apie 100 000 Lt), parkingo sistema, STD1, priešgaisrinės sistemos. Atsimena didesnius darbo rezultatus. Jai šias funkcijas perdavė direktorius. Daugiausia bendravo su T. K.. Sąmatas skaičiavo A. A.. Dėl netinkamo pareigų atlikimo įspėjimų, drausminių nuobaudų neturėjo. Jos tuo metu dirbtose įmonėse nebuvo griežtos darbo laiko apskaitos. Ji atvykdavo į „(duomenys neskelbtini)“ po darbo „(duomenys neskelbtini)“ arba pietų pertraukos metu. Darbo rezultatas buvo pagrindinis darbo principas, niekada nebuvo jokių nesklandumų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo darbo vietą, kompiuterį, matydavosi su kitais darbuotojais. P. N. ją matydavo darbo vietoje. Ji matydavo jo žmoną, kuri po darbo atvažiuodavo jo paimti. Į „(duomenys neskelbtini)“ atvažiuodavo priklausomai nuo situacijos. Jei atvažiuodavo prieš 17 val., sutikdavo P. N.. Be direktoriaus, kas turėjo teisę tvirtinti sutartis, nežino. Nėra tekę prašyti P. N. pasirašyti sutartį. Sutarties sąlygas derindavo tik su direktoriumi. Darbo metu yra tekę dėti skelbimus į laikraštį „Kauno diena“, internetinius puslapius.K. T. K. kaltu neprisipažino ir nurodė, kad buvo trys akcininkai – jis, P. N. ir A. Ž.. Visi dirbo vienoje įmonėje, vėliau akcijas išskaidė. Įsteigė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. sausio pradžioje. Kadangi steigiant, iš karto reikia registruoti direktorių ir buhalterę, o tuo metu sutuoktinės išsilavinimas atitiko, todėl ji laikinai dirbo buhaltere už minimalų atlyginimą. Po to pasamdė kitą žmogų. Įmonė plėtėsi. Buvo pats statybų pikas, vertėsi neblogai, apyvarta sparčiai augo, todėl nusprendė ieškoti vadybininkės. Nusprendė kartu su akcininkais. J. dirbo statybų sektoriuje, sužinojo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, su kuriuo ji ir toliau bendravo, todėl nusprendė, kad ji tinkamiausias kandidatas. Situacija pakrypo kita linkme, kai P. N. norėjo būti vadovu. Pradėjo abu konfliktuoti 2009 m. vasaros pabaigoje. Pastarasis jam pasiūlė įsigyti akcijas už nerealią kainą, jis atsisakė, tuomet pasipylė skundai į visokias tarnybas, jam viešai pagrasino, jei jis nepirks akcijų už nurodytą sumą, turės problemų. Mano, kad dėl šių kaltinimų yra būtent ši priežastis. Rado tik vieną pažeidimą, kai jis buvo atostogose, laikinai direktoriaus pareigas ėjo A. A.. Kasoje jis nesuskaičiavo pinigų, atrodo kasoje trūko 3 Lt.. J. darbas buvo surastas „(duomenys neskelbtini)“. Sutartis pasirašinėjo tik jis, arba P. N.. Skelbimus dėdavo J.. Didžiausi objektai – „(duomenys neskelbtini)“ ir Grand Spa Lietuva. Gal būt J. būtų įdarbinę ir daugiau valandų, bet neleidžia darbo kodeksas, todėl sutarė, kad atliks darbą už tam tikrą atlyginimą. Kai žmoną darbino, nežinojo, jog laukiasi. J. vykdė konkrečią veiklą, ieškojo klientų, svarbiausia, kad ji turėjo pažįstamų ratą, ji kaip vadybininkė turėjo atlikti derybas iki sutarties surašymo. Jie, kaip akcininkai planavo gauti pajamas per dividendus, o kiti darbuotojai nebuvo tokie svarbūs, jie galėjo būti pakeičiami. Negali pasakyti, ar per tą laikotarpį pakėlė atlyginimus kitiems darbuotojams. Į. J. buvo nuspręsta žodiniu bendru akcininkų susitarimu, raštiškai – jo sprendimu. P. N., A. Ž. žinojo apie jos įdarbinimą, darbo užmokesčio dydį, jos atliekamas funkcijas. J. surastas klientas „Sienojus“, sutarties vertė 108 000 Lt. Iš „(duomenys neskelbtini)“ įmonės gavo didelį pelną. El. paštas buvo sukurtas, visi darbuotojai turėjo, J. juo naudojosi. Buvo pateiktos sutartys su J., apskaitos žiniaraščiai, jokių pažeidimų nebuvo. Nežino tokio teisės akto, kuris draustų susitarti su darbuotoju dėl atlyginimo dydžio. I. J. įdarbinimo, dalį sutarčių ruošdavo P. N., dalį jis. Dėl (duomenys neskelbtini)„“ sutartį rengė J.. Su šia sutartimi yra visi supažindinti, yra supažindinimo knygelė. Santuoka su J. sudaryta 2008-08-02. J. atliko savo pareigas, aptartas instrukcijoje, tinkamai. Neatsimena, kieno iniciatyva buvo įdarbinta J. Dėl jos įdarbinimo, akcininkų susirinkimo nebuvo. N. P. N. parodė, kad su T. K. pažintis prasidėjo dirbant kitoje įmonėje, su J. vėliau. Bendravo dalykiškai. Jie trise įkūrė įmonę, pasidalino akcijomis. 2008 m. pabaigoje su A. Ž. dalį akcijų nupirko, jis – 40 procentų, A. Ž. – 9 procentus. Jam atsitiktinai pastebėjus kasos pajamų orderius, pamatė išmokamus atlyginimus J.. Apie 2009 m. balandžio mėnesį pradėjo teirautis, kokiu pagrindu mokamas atlyginimas, nes nebuvo tartasi apie įdarbinimą. Pradėjo tikrinti dokumentus. Jis ieškojo klientų, tikrino sąmatas, siųsdavo pasiūlymus. Į įmonės valdymą nesikišo. Atsiradus neaiškumams, raštiškai prašė susipažinti su dokumentais, direktorius atsisakė. Nuo to prasidėjo kivirčai. Direktorius 2009 m. birželio mėnesį jam pradėjo rašyti papeikimus, nors nei vieno nepaaiškino. Atleistas buvo 2009 m. liepos mėnesį. Teismo sprendimu buvo grąžintas į pareigas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėtų T. K. veiksmų. Dėl vadybininkės etato jis nežinojo, nebuvo jokios kalbos apie tai. Tai nebuvo aptarta, nebuvo jokio susitarimo, nebuvo kandidatų. Direktorius turėjo teisę priimti darbuotojus ir nuspręsti dėl naujų etatų. Jis įmonėje J. nėra matęs, jos nebuvo darbo vietoje. Įmonėje laisvų kompiuterių nebuvo, prie kompiuterio dirbo A. Ž., J. prie to kompiuterio nedirbo. Nebuvo sukurta jokių aplankų, jokio el. pašto, vizitinės kortelės. Jam mokėjo 800 Lt atlyginimo. A. gaudavo taip pat 800 Lt, buhalterė – 500 Lt. Iki atleidimo, darbo užmokestis nekito, išskyrus J. įdarbinimą, jos atlyginimas buvo kelis kartus didesnis. Nebuvo išmokami dividendai, nors įmonė dirbo pelningai. Su „(duomenys neskelbtini)“ bendravo ir anksčiau, būdavo konkursai, rengdavo jiems pasiūlymus, konkrečiai jokios sutarties nebuvo paruošta. Kol jis dirbo, jokių sutarčių nebuvo. J. gal direktoriui pateikdavo pasiūlymus, bet tikrai ne įmonės patalpose. Įmonei paskelbta bankroto byla. Buvo jo pasiūlymas nupirkti akcijas už 50 000, skaičiuojant pagal turimą pelną. Direktorius pasiūlė 12000 ar 15000, bet sutarimo nebuvo. D. J. įdarbinimo buvo sušauktas neeilinis susirinkimas. Jis teigė, kad J. reikia atleisti, nes įdarbinta fiktyviai. Jam žodžiu buvo pasakyta, kad ji įdarbinta vadybininke. Žino visą įmonės veiklą, jokių pasiūlymų nebuvo rengiama, nebuvo jokios jos vykdomos veiklos. Tvirtina, kad nėra matęs J. vykdant įmonės veiklą. Jis praleisdavo daugiau nei 50 procentų laiko, į darbo pabaigą dažniausiai būdavo ofise, J. per tą visą laiką nėra matęs. Jam nėra žinoma dėl Grand Spa Lietuva objekto. Vadybininko pareigybės nėra. Civilinį ieškinį reiškia akcininko vardu, jis susideda iš išmokėto atlyginimo, padaryta žala akcininkams. Išmokamas fiktyvus atlyginimas, įmonė patyrė nuostolius. Jei nebūtų išmokėtas atlyginimas, įmonei nebūtų iškelta bankroto byla. Tvirtina, jis nežinojo apie darbo sutarties pasirašymą su Jūrate bei apie jos darbo užmokestį. Dėl priėmimo nebuvo suderintas klausimas. Liudytoja I. G. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, santykiai buvo darbiniai, nutrūko darbiniai santykiai, kai likvidavosi įmonė. Dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere, nuo kada iki kada, neprisimena, tai buvo jos antraeilis darbas, ateidavo vieną kartą į savaitę – ketvirtadienį. Ji tvarkė apskaitą. Atlyginimai buvo išmokami darbuotojams, darydavo pavedimus į banko korteles. J. K. dirbo vadybininke, kuriuo laikotarpiu, neprisimena, jos įmonėje buvo antraeilis darbas. Ji dirbdavo, ir po darbo atvažiuodavo arba pietų pertraukos metu. K. buvo mokamas atlyginimas apie 1000 litų, o jai buvo mokama apie 500 litų, taip buvo nustatyta. J. K. įdarbino direktorius, sužinojo, kai pateikė darbo sutartį apskaityti. Įmonės ofisas viena patalpa, buvo 4 darbiniai stalai, ji turėjo savo darbo vietą. Kai J. K. darbinosi, nežinojo, kad ji laukiasi, po to sužinojo. Jos darbo vieta buvo jai už nugaros. Matydavo ją įmonėje, dirbančią prie stalo, ką konkrečiai dirbo, nežino. Teko su ja bendrauti darbo reikalais. Liudytojas A. A. parodė, kad dirbo „(duomenys neskelbtini)“ sąmatininku – projektuotoju nuo 2008 metų, tiksliai neatsimena. Skaičiuodavo objektų sąmatas, projektavo kai kuriuos objektus. Dirbo pilnu etatu. Atlyginimas buvo minimumas, gaudavo 600 litų su kažkiek, tiksliai neatsimena, 800 litų popieriuje. Jo manymu, įmonės veikla buvo pelninga. Veiklos pobūdis buvo įrenginėti apsaugines, priešgaisrines elektros sistemas iki 1000 kilovoltų. Įmonėje kisdavo darbuotojų skaičius, administracijoje dirbo su juo 5 ar 6 žmonės. T. K. buvo direktorius, P. N. komercijos direktorius, buhalterė, J. K. vadybininkė ir A. Ž. vyr. technikas. Pastarasis kartais ofise būdavo, bet dažniausiai objektuose. Visą tą laiką ir dirbo šie asmenys. J. K. dirbo nepilną darbo dieną, ji buvo vadybininkė, objektų ieškodavo, kur galėtų dirbti darbininkai. Ji atvažiuodavo per pietus arba po darbo. Patalpose buvo 5 darbo vietos su direktoriaus, 4 stalai buvo paruošti darbuotojams, jo darbo stalas ir darbo vieta buvo pastovi, šalia sėdėdavo prie kito stalo buhalterė, tada prie savo stalo P. N., o J. su A. Ž. dalinosi stalu, nes pastarasis dažnai objektuose būdavo. Projektavimo ar sąmatų skaičiavimo darbus gaudavo iš P., iš T. ir keletą iš J. yra gavęs. Konkrečiai iš J., kokius gavęs, tiksliai įvardinti negali, nepamena. J. K. turėjo savo elektroninio pašto adresą. Girdėjęs, kaip P. N. direktoriui pasakė, jeigu nepirks akcijų, kreipsis, kad jis negalėtų dirbti. Liudytoja A. P. parodė, kad J. K. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 metais spalio mėnesį personalo administratorės pareigose, dirbo 5 dienų darbo savaitę, su ja bendravo tiktai telefonu. Ji tvarkydavo visus personalo reikalus, daug bendravo dėl darbuotojų darbo sutarčių, kitais klausimais. Ar jinai dirbo ir kitose pareigose, nežino, pagrindinė buvo jų sutartis. Pranešti, kad įsidarbina antraeilėse pareigose, kai dirba pilną darbo dieną, neprivalo, ji privalo pranešti antrai įmonei, pasiimti pažymą. Pagal darbo strategiją darbuotojas jų įmonėje vertinamas pagal darbo rezultatus, nėra labai griežtai numatytos darbo valandos, gali pasinaudoti galimybe anksčiau išeiti.L. M. B. parodė, kad jų įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ J. K. buvo priimta dirbti administratore, prieš tai vadovavo kitas žmogus, po to jis tapo vadovu. Buvo nuspręsta pertvarkyti įmones apjungiant, susikūrė „(duomenys neskelbtini)“. J. K. „(duomenys neskelbtini)“ dirbo administratorės darbus, atlyginimus skaičiavo, sutartis ruošė, dokumentaciją tvarkė, šiek tiek dirbo su klientais. Ji dirbo pilną darbo dieną. Apie kitą jos darbovietę nieko jam nėra žinoma, paskui sužinojo. Griežtos tvarkos nebūdavo, būdavo konkretūs darbai, reikėjo pertvarkyti krūvą dokumentacijos, darbo vietoj kaltinamoji būdavo beveik visą laiką, išskyrus pietų pertraukos metu, bet viską atlikdavo puikiai. Kada per anksti išeina pietauti, grįžta vėliau ar iš darbo išeina anksčiau, tokių problemų nebuvo. Darbas paprastai baigdavos apie 16 valandą. L. T. S. parodė, kad jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, turėjo sutartį su viešbučiu „(duomenys neskelbtini)“. Jie atlieka statybinius darbus, samdo firmas, kurios užsiima elektra, vandeniu, šildymu, rengė neviešus konkursus. 2009 m. pradžioje jam teko bendrauti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja J., kol vyko sutarties sąlygų derinimas, kai pasirašė sutartį, bendravo su direktoriumi. Derinimo procesas užtrunka nuo savaitės iki kelių mėnesių. Teigia, kad su J. bendravo kelias savaites, nes ilgas procesas buvo su užsakovais, senas viešbutis „(duomenys neskelbtini)“, buvo apleistas, reikėjo tirti kokios jo konstrukcijos, reikėjo daug visokių priešgaisrinių sistemų. Tą viešbutį pridavė, sutartį jie įvykdė. Teko bendrauti ir su tos įmonės direktoriumi, susitikę buvo viešbutyje, tuo metu J. jau nematė. Negali valandų pasakyti, darbo metu derindavo, būdavo kartais ir po darbo, bet daugumoje darbo metu.Liudytojas E. S. parodė, kad 2009 metais jie turėjo su kaltinamaisiais darbinius santykius, nes statė Druskininkuose viešbučio požeminę aikštelę. Tuo metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriumi. Vykdė derybas su UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo trys etapai, pirmuoju gavo kainų pasiūlymus, antruoju nagrinėjo sąlygas, pasiūlymus, ar viskas įtraukta, trečiuoju derino kainą, ketvirtuoju sutarties pasirašymas. Trim etapais bendravo su Jūrate, o sutarties pasirašymą su direktoriumi. Pirmą kartą su šia įmone susidūrė. Sąlygas derino mėnesio laikotarpyje iki sutarties pasirašymo, bendravo elektroniniu paštu ir susitikę buvo. Pas juos įmonėje buvo atvažiavus pirmą kartą J.. Pirmiausiai prašė supažindinti su pasiūlymu, kokią įrangą naudos, kokie gamintojai, tada elektroniniu paštu, telefonu derinama ko jiems reikėtų, vyko kainos patikslinimas. Jie puikiai padarė objektą. Tvirtina, kad pradėjo derybas su J. K., pirminį pasiūlymą gavo iš J. K. elektroniniu paštu.             Iš Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. tvarka pagarsintų parodymų matyti, jog liudytojas A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB„(duomenys neskelbtini)“ vyr. specialisto pareigose pradėjo dirbti 2008-05-28, buvo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas: tūrėjo 30 procentu akcijų, o 2009 metais pardavė 11 procentų T. K. ir 10 procentųP. N., pats pasiliko 9 procentų akcijų. T. K. turi 51 procentą. P. N. – 40procentų. Į jo pareigas įėjo kitų darbuotojų priežiūra ir signalizacijų, elektrinės dalies (instaliacijos)įdiegimas. Jis tiesiogiai betarpiškai dirbdavo objektuose, o bendrovės buveine buvo adresu (duomenys neskelbtini) m. Minimu adresu buvo sukurtos darbo vietos sekančių darbuotojų: direktoriaus T.K., komercijos direktorius P. N., vadybininkės J. K., buhalterėsI. G. ir projektuotojo A. A.. Jis dirbdavo objektuose ir darbo vieta buveinėjeesant būtinumui dalinosi su J. K., kai jos nebūdavo, nes jinai dirbo tik 1 valandą į dieną.J. K. į darbą buvo priimta 2009 metų sausio mėnesį antraeilėms vadybininkės pareigomsir jai buvo sukurta darbo vieta: jai buvo suteiktas stalas, kompiuteris, jai nebūnant buveinėje josdarbo vieta naudojosi jis. Kuo pasireiškė kiekvieno iš darbuotojų darbai, tiksliai pasakyti negali, joužduotis buvo vykdyti užsakymus. Būdamas ofise, matydavo J. K. ateinant į darbą pietųmetu apie 12 valandą ir būdavo maždaug iki 13 valandos, matydavo ją taip pat ateinant į darbą beidirbant ir po 17 valandos, ir kitomis valandomis, tačiau kokiomis dienomis ir kokią valandą jinaiatvykdavo į darbą jis tiksliai pasakyti negali, nes neatsimena, o J. K. darbo grafikasbuvo laisvas, t.y. jai reikėdavo atidirbti kas dieną po vieną valandą (2 t., b.l. 116-117).Specialistė Liucija Baranauskienė parodė, kad atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės – finansinės veiklos tyrimą pagal užduotus tyrėjo klausimus. Buvo klausta, kaip buvo vykdoma veikla, iš ko įmonė gavo pajamas, kaip buvo priimta J. K., ką ji turėjo dirbti, kokį darbą atliko faktiškai, ar atitinka nuostatus, ar turėjo riekiamą kvalifikaciją, nuo kada keitėsi darbo užmokestis ir ar gaunant didesnį užmokestį pakito darbo pobūdis, ar kitiems darbuotojams buvo didinamas darbo užmokestis, ar tokį pat atlyginą gavo ir einantis tokias pareigas, kaip padidėjo nuostolis ar sumažėjo išmokant darbo užmokestį, kaip įtakojo, kokį nuostolį patyrė Sodra, ar pagrįstai padidintas darbo užmokestis J. K.. Nustatė kokia veikla buvo vykdoma pagal nuostatus, pagrinde prietaisų, elektros sistemų, signalizacijų projektavimas. Pagal pateiktas PVM sąskaitas – faktūras nuo 2008-01-15 – 2009-11-11, kurias išrašė ir pasirašė T. K., pajamos sudarė 92 388, 80 Lt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė segtuvą, kasos dokumentus nuo 2008-01-30 iki 2009-05-31, susegti kasos pajamų orderiai, važtaraščiai, kasos apyvartos žiniaraščiai. Nustatyta kad juos sudarė ir pasirašė J. K., o po jos I. G.. J. K. priimta antraeilėse pareigose vadybininkės pareigoms 1 valandai per dieną, 5 dienos per savaitę. Sutartis registruota sutarčių registracijos žurnale, darbdavys įsipareigojo mokėti, sudaro 63 Lt per valandą, pateikta tyrimui darbo grafikas, kur nustatyta, kad J. K. dirba 1 valandą per dieną, bet nenurodė konkretaus laiko, todėl negalima nustatyti. Pateikti 2009-01-12 vadybininko pareigybiniai nuostatai, juose išvardinti darbai, kuriuos turi vykdyti vadybininkas. Pasirašytinai su jais J. K. nėra supažindinta, nes nėra jos parašo. Visas sutartis tvirtina direktorius, gale būna parašyta kas paruošė. Sutartys tik su 6 užsakovais, ir tik su vienu iš jų buvo pasirašyta tuo metu, kai dirbo J. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bendrovės direktorius nesivadovavo darbo kodekso 147 str. numatytų darbo režimo reikalavimų. Jis turėjo suderinti su J. K. darbo laiką nuo kada iki kada, tokio suderinimo nėra. Tuo metu J. K. dirbo (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, o pietų pertrauka tik 1 val., tai tik nuvažiuoti ir grįžti, dirbti nelieka laiko. Kiekvienas vadovas reikalauja darbo drausmės. 2009 m. buvo sudarytos 6 sutartys su „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Rašė, kad buvo sudaryta viena sutartis, o lentelėje trys – nuo 2009-01-13 iki 2009-04-21, o tuo metu ji buvo dekrete nuo 06-30 iki 06-30, 7 lentelėje, 6 lape gal suklysta, šitos sutartys sudarytos trys tuo laikotarpiu. Jeigu nerašė, kad buvo sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-05-18, vadinai neturėjo tokios sutarties, nebuvo pateikta. Jeigu pateiktų naujus dokumentus, tai išvada nebus tiksli. Kad tyrimui nepateikti dokumentai, įrodantys J. K. vadybininkės pareigas, darbus, ji nesikreipė, nes jiems negalima, per tyrėją prašė. Prašydama pateikti dokumentus, įrodančius J. K. kaip vadybininkės atliekamas darbus, buvo atsakyta, kad įmonė jokių dokumentų neturi pateikti, galėtų būti susirašinėjimas, pelningumas, apskaičiavimai pelningumo. Susirašinėjimai ir raštai nebuhalteriniai dokumentai. Ji tyrė ūkinę – finansinę veiklą, į ją įeina ir sutartys, kad įrodyti negalima apsiriboti vien buhalteriniais dokumentais. Nenustatė, kad būtent tą darbą atliko J. K.. Darbo užmokestis kitiems buvo mokamas į korteles, o J. K. į rankas, tai nėra draudžiama, tik konstatavo kaip faktą. Civilinio ieškovo atstovė L. K. parodė, kad J. K. VSDFV Kauno skyriaus 2009-06-29 sprendimu laikotarpiu nuo 2009-06-25 iki 2009-10-28 paskyrė motinystės pašalpą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“, AB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas draudžiamąsias pajamas. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas draudžiamąsias pajamas priskaičiuota 2975,27 Lt motinystės pašalpos, iš kurios išskaityta 716,08 Lt, išmokta 2259,19 Lt. VSDFV Kauno skyriaus 2009-10-29, 2010-01-06, 2010-01-28, 2010-07-27 sprendimais Nr.8.36-11440, Nr.8.54-16, Nr.8.54-638, Nr.8.54-1923 laikotarpiu nuo 2009-10-29 iki 2011-08-19 paskirta motinystės (tėvystės) pašalpa pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“, AB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas draudžiamąsias pajamas bei pašalpą iš VSDF biudžeto lėšų. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas draudžiamąsias pajamas motinystės (tėvystės) pašalpos būtų priskaičiuota 15005,13 Lt, išskaityta mokesčių – 3586,48 Lt, išmokėta į asmens sąskaitą – 11418,65 Lt. Motinystės (tėvystės) pašalpos apdraustiesiems mokamos už praėjusį mėnesį iki sekančio mėnesio 15 dienos, todėl J. K. tik pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas draudžiamąsias pajamas motinystės (tėvystės) pašalpos laikotarpiu 2009-10-29 – 2010-10-31 priskaičiuota 9172,70 Lt, išskaityta mokesčių – 2215,92 Lt, išmokėta – 6956,78 Lt. Dėl galimai fiktyvaus J. K. įdarbinimo UAB „(duomenys neskelbtini) ", bendra žala VSDF biudžetui, J. K. išmokant motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas laikotarpiu nuo 2009-06-25 iki 2011-08-19, priskaičiuota 17980,40 Lt (2975,27 Lt + 15005,13 Lt), išskaityta mokesčių – 4302,56 Lt(716,08 Lt + 3586,48 Lt), išmokėta – 13677,84 Lt (2259,19 Lt + 11418,65 Lt). Bendra padaryta žala VSDF biudžetui iki 2010-10-31, J. K. išmokant motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpą, priskaičiuota 12147,97 Lt (2975,27 Lt + 9172,70 Lt), išskaityta mokesčių – 2932,00 Lt (716,08 Lt + 2215,92 Lt), išmokėta – 9215,97 Lt (2259,19 Lt + 6956,78 Lt). Civilinį ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti. Byloje yra ši rašytinė medžiaga:specialisto išvada Nr.5-2/102 (2t. b.l. 140-153) nustatyta, kad J. G. (K.) 2008 m. sausio 23 d. priimta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm.k. (duomenys neskelbtini) draudėjo kodas (duomenys neskelbtini)) antraeilėms buhalterės pareigoms, jai nustatyta 2 valandų darbo dienos trukmė, penkių dienų darbo savaitė (10 valandų per savaitę). UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja mokėti J. G. (K.) 4.85 Lt už vieną valandą, mokant vieną kartą per mėnesį. Darbo sutarčių registravimo žurnale J. G. (K.) sutartis užregistruota 2-uoju numeriu. 2008-08-29 darbo sutartis nutraukta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui pateikė segtuvą „Kasos dokumentai nuo 2008-01-23 iki 2009-05-31“, jame susegti kasos dokumentai (pinigų priėmimo kvitai, kasos pajamų orderiai, atlyginimų išmokėjimo žiniaraščius, kasos knygos atplėšiamasis lapas) ir kasos apyvartos žiniaraštis. Nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2008-01-23 iki 2008-08-29 juos sudarė ir pasirašė buhaltere J. G. (K.). Bendroves „(duomenys neskelbtini)“ direktorius T. K. 2009-01-12 pasirašė naują darbo sutartį Nr. 13 su J. K., pagal kurią ji buvo priimta dirbti antraeiliams vadybininkės pareigoms, dirbant 1 valandą darbo dienoje, darbo savaitėje – 5 darbo dienas. Darbo sutartis Nr. 13 sudaryta su J. K. įregistruota darbo sutarčių registracijos žurnale 13-uoju numeriu, laikantis eiliškumo tvarkos. Darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojai 1316,00 Lt mėnesinį darbo užmokestį, t.y. vidutiniškai 63,00 Lt už vieną valandą. Tyrimui pateikti 2009-01-12 patvirtinti bendrovės direktoriaus vadybininko pareiginiai nuostatai Nr.7. Nuostatų II dalyje išvardinti darbai, kuriuos bendrovėje vykdo vadybininkas. Vadybininko pareiginius nuostatus paruošė direktorius T. K., tačiau vadybininkės J. K. su nuostatais pasirašytinai nesupažindino, be to, tyrimui nepateikti dokumentai, įrodantys J. K. vadybininkės pareigas atitinkančius darbus. Viename iš vadybininko pareiginių nuostatų punkte nurodyta, kad vadybininkas kontroliuoja verslo planų parengimą ir vykdymą, tačiau tyrimui sudaryti bendrovės verslo planai nepateikti. Kas dėl sutarčių ir kontraktų rengimo, tai jas sudarė bendrovės direktorius T. K., o lokalines sąmatas prie sutarčių paruošė sąmatininkas-projektuotojas A. A. – nėra įrodymų kaip vadybininkė J. K. kontroliavo verslo planų komercinių sąlygų, sudaromų susitarimų, sutarčių ir kontraktų rengimą bei vykdymą, įvertino galimą riziką. Tyrimo metu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2008-01-23 iki 2008-08-29 J. K. darbo užmokestis, lyginant su kitais darbuotojais nebuvo padidintas. Pagal tyrimui pateiktus bendrovės dokumentus nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2009 m. balandžio mėn. (imtinai) darbuotojų darbo užmokestis nesikeitė, o J. K. buvo mokamas 65.80 Lt valandinis darbo užmokestis, kuris 9,6 kartus didesnis už bendrovės direktoriui priskaitytą darbo užmokestį ir 13,16 kartų didesnis už administracijos darbuotojų mėnesinį ir valandinį darbo užmokestį. Lietuvos Respublikos 2002-06-04 įsakymu Nr.lX-926 patvirtintu Darbo kodekso 186 str. „Darbo užmokestis“ 3 d. nurodyta, kad „Darbuotojo darbo užmokestis priklauso nuo darbo kiekio ir kokybės, įmones, įstaigos, organizacijos veiklos rezultatu bei darbo paklausos pasiūlos darbo rinkoje“ Tačiau bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui nepateikė jokių dokumentų įrodančių apie vadybininkės J. K. (G.) atliktus darbus. Tyrimo metu nustatyta, kad J. K. nuo 2008-10-28 iki 2009-04-01 įforminta AB „(duomenys neskelbtini)“ (į.k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu(duomenys neskelbtini)) ir nuo 2008-10-27 AB „(duomenys neskelbtini)“ (į.k. (duomenys neskelbtini) , reg. adresu (duomenys neskelbtini)). Vadybininkei J. K. nuo 2009-01-12 iki 2009-06-30 bendrovė priskaitė 7.316,33 Lt, tačiau tyrimui nepateikti dokumentai įrodantys apie vadybininkes J. K. (G.) atliekamus darbus. Vadybininkės J. K. darbo užmokestis 7.316,33 Lt kartu su socialinio draudimo išmokomis (7.316.33x39,98%=2.925,07 Lt) padidino bendrovei sąnaudas ir tuo pačiu 10.241,40 Lt sumažino pelną. Bendroves direktorius T. K. nesivadovavo Lietuvos Respublikos 2002-06-04 įstatymu Nr.IX-926 patvirtintu Darbo kodekso 186 str. „Darbo užmokestis“ 3 d. reikalavimais, kuriose nurodyta, kad „Darbuotojo darbo užmokestis priklauso nuo darbo kiekio ir kokybės, įmonės, įstaigos, organizacijos veiklos rezultatų bei darbo paklausos pasiūlos darbo rinkoje“, nes tyrimui nepateikė jokių dokumentų įrodančių apie atliekamas J. K. vadybininkės pareigas, todėl skaitoma, kad vadybininkei J. K. laikotarpiu nuo 2009-01-12 iki 2009-06-24 nepagrįstai priskaitė darbo užmokestį (7.316,33 Lt).Darbo sutartimi Nr.597 J. K. AB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2009-01-12 nustatyta penkių darbo dienų savaitė, darbo dienos trukmė – 2 val. (2 T., b.l. 80-82).Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad pastaroji dirbo sulygtą sutartimi laiką kasdien( t.2.b.l. 83-86).2009-04-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu nustatyta, jog nuo 2009- 04-02 Kauno padalinio administratorei J. K. buvo nustatyta dirbti 5 darbo dienas, o darbo trukmė 8 valandos( t. 2, b.l. 98). Išrašu iš medicininių dokumentų (3 t., b.1. 27, 28-33) nustatyta, kad J. K. 2001-01-14kreipėsi į gydytojus dėl galimo nėštumo, nes 2008-12 pabaigoje prieš Kalėdas nėštumo testas buvo teigiamas, jai buvo išduotas siuntimas pas ginekologus, o nuo 2009-01-27, esant 12 sav. nėštumui, įtraukta į nėštumo įskaitą.Analize (3 t., b.l. 34, 35) nustatyta, kad 1-os val. pietų pertraukos metu nėra realios galimybes suderinti pusės valandos kelionę tarp darboviečių bei valandos trukmės darbą. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo T. K. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 24 str. 6 d. 182 str. 1 d., 300 str. 1 d., 222 str. 1 d., o kaltinamosios J. K. – pagal BK 182 str. 1 d., 300 str. 1 d.,Kaltinamieji dėl veikos numatytos BK 182str. 1d. išteisintini, nesant nusikaltimo sudėties būtinų požymių.Sukčiavimas – tai kaltininko veiksmai, kai jis apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino. Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti. Sukčiavimas padaromas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai. Apgaulė sukčiaujant panaudojama, turint tikslą suklaidinti turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas (šiuo atveju, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą), o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriškai patys perleidžia turtą ar teisę į turtą kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti.Kaltinimas buvo grindžiamas tuo pagrindu, kad J. K. laikotarpiu nuo 2009-01-12 iki išėjimo motinystės atostogų UAB „(duomenys neskelbtini) „ nedirbo, sutartis fiktyvi, sudaryta tik dėl to, jog gautų padidintas motinystės( tėvystės) išmokas. Kaltinimas grindžiamas rašytine medžiaga ir nukentėjusio P. N. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais: apie J. K. įdarbinimą jis sužinojo atsitiktinai, pamatęs buhalterinius dokumentus, kasos išlaidų orderius, kuriuose buvo nurodyta jog pastaroji gauna atlyginimą. J. K. įmonėje nedirbo jokio darbo, ji neturėjo darbo vietos, nebuvo sukurta elektroninė pašto dėžutė, sandorių sudarymu rūpinosi jis kaip komercijos direktorius. Direktorius dėl vadybininko etato kitų akcininkų neatsiklausė. Jis nėra matęs K. darbe. Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau DK) 93 straipsnyje darbo sutarties sąvoka apibrėžiama kaip darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.Bylos duomenimis nustatyta, kad Bendroves „(duomenys neskelbtini)“ direktorius T. K. 2009-01-12 sudarė darbo sutartį Nr. 13 su sutuoktine J. K., pagal kurią ji buvo priimta dirbti antraeiliams vadybininkės pareigoms, dirbant 1 valandą darbo dienoje, darbo savaitėje – 5 darbo dienas. Darbo sutartis Nr. 13 sudaryta su J. K. įregistruota darbo sutarčių registracijos žurnale 13-uoju numeriu, laikantis eiliškumo tvarkos. Šios aplinkybės nustatytos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais- darbo sutartimi, specialisto išvada, kaltinamųjų paaiškinimais. Teismas atkreipė dėmesį ir į tas aplinkybes , kad J. G. (K.) dar 2008 m. sausio 23 d. buvo priimta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm.k. (duomenys neskelbtini) draudėjo kodas (duomenys neskelbtini)) antraeilėms buhalterės pareigoms, jai tuo metu buvo nustatyta 2 valandų darbo dienos trukmė, penkių dienų darbo savaitė (10 valandų per savaitę). UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo mokėti J. G. (K.) 4.85 Lt už vieną valandą, mokant vieną kartą per mėnesį. Darbo sutarčių registravimo žurnale J. G. (K.) sutartis buvo užregistruota 2-uoju numeriu. 2008-08-29 darbo sutartis nutraukta, pačiai prašant. 2009-01-12 sudarant naują darbo sutartį antraeilėms pareigoms, nebuvo tikslių duomenų apie tai, jog pastaroji yra nėščia. Išrašu iš medicininių dokumentų (3 t., b.1. 27, 28-33) nustatyta, kad J. K. 2001-01-14 kreipėsi į gydytojus dėl galimo nėštumo, nes iš med. dokumentų įrašo matyti, jog ji atliko 2008-12 pabaigoje prieš Kalėdas nėštumo testą, kuris buvo teigiamas, tuomet jai buvo išduotas siuntimas pas ginekologus, o nuo 2009-01-27, esant 12 sav. nėštumui, įtraukta į nėštumo įskaitą. Aplinkybė, kuri kėlė kaltinimui įtarimus, jog darbo sutartis buvo fiktyvi, o J. K. darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokio neatliko, buvo tai, jog darbo sutartimi darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojai 1316,00 Lt mėnesinį darbo užmokestį, t.y. vidutiniškai 63,00 Lt už vieną valandą, kas akivaizdžiai kelis kartus viršijo kitų įmonės darbuotojų atlyginimus. Tai kėlė įtarimą ir civiliniam ieškovui, kuris savo išvadose po patikrinimo nurodė: kad J. K. 2009m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginimo padidinimas, lyginant su kitų darbuotojų atlyginimais, yra susijęs su tikslu ateityje gauti didesnes išmokas iš valstybinio socialinio draudimo fondo( t.1.b.l.47-50). Darbo kodekso normos, reglamentuojančios apmokėjimą už darbą, darbo užmokesčio dydį sieja su atlikto darbo kiekiu, kokybe, dirbtu laiku, darbo sąlygomis, darbo paklausos ir pasiūlos rinka, kitais darbo kainą lemiančiais faktoriais, o atlygio už darbą konkretaus dydžio nustatymą laiko darbdavio ir darbuotojo derybų objektu, atsispindinčiu kolektyvinėse ar darbo sutartyse. Darbo kodekso 204, 187 straipsniai reguliuoja darbo užmokesčio minimumą, vidutinį darbo užmokestį, minimalų valandinį atlygį, minimalią mėnesinę algą, bet nereguliuoja maksimalių darbo užmokesčio dydžių. Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. šiuo konkrečiu atveju įmonė vykdė savo veiklą, joje dirbo darbuotojai, t. y. įmonė vykdė realią veiklą, o ne buvo fiktyviai sukurta. T. K. teigimu įmonė 2008-2009 metais dirbo pelningai, turėjo nemažai užsakymų, todėl ir buvo nuspręsta įsteigti vadybininko etatą. Šiuos kaltinamųjų teiginius patvirtino rašytinė medžiaga- specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog nuo 2008-01-15 iki 2009-11-01 įmonė gavo 992388,80 Lt pajamų( t.2,b.l. 143), per 2009 metus sudarė septynias sutartis su naujais klientais , iš kurių keturios buvo sudarytos laikotarpiu nuo 2009-01-16 iki 2009-06-26, tai yra J. K. darbo įmonėje metu( t.4.b.l. 159). VSDFV Kauno skyriaus patikrinimo medžiagoje nurodyta , kad 2009m. sausio – vasario mėnesiais bendrovėje buvo padidėjęs dirbančiųjų skaičius( t.1.b.l. 48). Šios aplinkybės rodo, jog įmonė buvo pajėgi mokėti nustatyto dydžio atlyginimą J. K.. Specialisto išvadoje buvo nurodyta, kad J. K. nebuvo supažindinta su vadybininko pareigybiniais nuostatais, nėra jos parašo ( t.2, b.l. 146). Tačiau į bylą pateiktas bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratoriaus žurnalo nuorašas paneigia specialisto išvadoje nurodytas aplinkybes, nes yra įrašas, jog J. K. buvo supažindinta su pareigybiniais nuostatais 2009-01-12( t.4.b.l. 132). Byloje yra duomenys, jog registravimo žurnale tiek darbo sutartis, tiek supažindinimas su pareigybiniais nuostatais buvo įrašyti, nepažeidžiant nustatyto eiliškumo( šias aplinkybes patvirtina specialistės L. B. apklausa, specialisto išvada t.2,b.l. 143 ir registravimo žurnalo patvirtintas nuorašas t.4.b.l. 132). Ištirtais ir įvertintais teisme rašytiniais įrodymais nustatyta, kad J. K. darbo sutartimi Nr.597 AB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2009-01-12 buvo nustatyta penkių darbo dienų savaitė, darbo dienos trukmė – 2 val. (2 T., b.l. 80-82). Liudytojas M. B. teismo posėdyje paaiškino, jog J. K. dirbo penkias darbo dienas AB „(duomenys neskelbtini)“ kuris vėliau akcininkų sprendimu buvo pakeistas į „(duomenys neskelbtini)“. Tuo pagrindu buvo pakeista J. K. darbo sutartis. Iš 2009-04-01 direktoriaus įsakymo matyti, jog nuo 2009- 04-02 Kauno padalinio administratorei J. K. buvo nustatyta dirbti 5 darbo dienas, o darbo trukmė 8 valandos( t. 2, b.l. 98). Apklausti liudytojais įmonės dirbantieji I. G., A. A. patvirtino, jog jiems žinoma, jog J. K. dirbo nuo 2009m. pradžios vadybininkės pareigose, ji dirbo vieną valandą, jai buvo sukurta elektroninė pašto dėžutė, ji į darbą atvykdavo įvairiai, kartais pietų metu, o kartais ir po darbo, ji turėjo darbo vietą, kurią dalinosi su A. Ž.. Iš pagarsintų teismo posėdžio metu A. Ž. parodymų matyti, jog pastarasis žinojo, kad J. K. dirba vadybininkės pareigose, ir kad jam nesant ji naudojasi ta pačia darbo vieta, kaip ir jis. Liudytojai A. P. ir M. B. teismui patvirtino, jog J. K. yra žinoma kaip gelžbetonio darbuotoja, kuri įmonėms susijungus, buvo įdarbinta betono centre. Teigė, jog nėra įmonėje griežtos darbo tvarkos, jeigu darbuotojas susitvarko su jam pavestomis užduotimis, nėra kontroliuojami ar jie anksčiau išeina iš darbo, ar vėliau po pietų sugrįžta. J. K. dirba gerai, jei jokių priekaištų neturi. Jiems nebuvo žinoma apie jos darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau mano jog ji ir neturėjo jiems pranešti. L. T. S. parodė, kad jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, ir jam 2009m. pradžioje teko bendrauti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja J.. Buvo derinamos būsimos sutarties sąlygos. Bendravimas užtruko kelias savaites, o vėliau buvo pasirašyta sutartis. Liudytojas E. S. parodė, kad 2009 metais jie turėjo su kaltinamaisiais darbinius santykius, nes statė Druskininkuose viešbučio požeminę aikštelę. Tuo metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriumi. Vykdė derybas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ , kurias pradėjo su J. K., būtent iš jos ir gavo pirminį pasiūlymą elektroniniu paštu. Sąlygas derino mėnesio laikotarpyje iki sutarties pasirašymo, bendravo elektroniniu paštu ir susitikę buvo. Sutartį pasirašė T. K.. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti jog buvo pasirašytos keturios sutartys laikotarpiu nuo 2009-01-16 iki 2009-06-25( t.4.b.l. 133-158). Iš UAB PC Zona rašto matyti, jog J. K. elektroninio pašto dėžutė buvo sukurta 2008-01-23( t.4.b.l. 160-161). 2009-03-12 PVM sąskaita- faktūra patvirtina , kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkė J. K. užsakė reklamą spausdinimui ( b.l,. 162, t.4.). Kartu su įmonės dokumentais bankroto administratorius pateikė personalo vadybos pagrindinius principus UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriuos paruošė ir pasirašė J. K. ( t.4.b.l. 163-169). Iš pateikto diplomo matyti, jog J. K. (G.) yra baigusi Kauno kolegijos Ekonomikos ir teisės fakultete baigė vadybos ir verslo administravimo studijų krypties Buhalterinės apskaitos aukštųjų studijų programą( t.2.b.l. 176). Teigiama, kad kaltinamoji dirbdama Betono centre esančiame (duomenys neskelbtini) nuvykti į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ esantį (duomenys neskelbtini) mieste, kelionėje turėtų užtrukti ne mažiau kaip pusę valandos, todėl suspėti atidirbti darbą 1 valandą „(duomenys neskelbtini)“, kai pertrauka pietums tik 1 valanda, nėra realios galimybės. Iš specialisto išvados matyti, jog konkretus darbo laikas – grafikas, kada J. K. privalėjo būti darbe, tiek „(duomenys neskelbtini)“, tiek „(duomenys neskelbtini)“ pateikta nebuvo. Įmonių vadovai patvirtino, jog įmonėse nėra tokios griežtos nustatytos tvarkos, todėl darbuotojas galėdavo ir anksčiau išeiti iš darbo ir po pietų pertraukos vėliau grįžti. Kadangi kitų įrodymų, paneigiančių J. K. versiją nėra, laikytina jog jos teiginiai, kad spėdavo darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atidirbti tiek pietų metu, tiek laikotarpiu nuo 16 val. iki 17 valandos yra pagrįsti. Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje nepašalintos abejonės dėl reikšmingų bylai aplinkybių vertinamos traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai. Be to, iš byloje esančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 7.6p.1pap. matyti, kad bendrovės vadovui suteikta teisė: priimti ir atleisti darbuotojus, sudaryti ir nutraukti su jais sutartis, skatinti juos ir nubausti. Nukentėjusio teiginys, jog nebuvo tartasi su kitais akcininkais dėl vadybininkės įdarbinimo, atmestinas.  Todėl esant aukščiau aptartiems įrodymams, darytina išvada jog kaltinamąjai J. K. išmokėta didesnė motinystės pašalpa priklauso objektyviai egzistuojančiu pagrindu, jai teisėtai priklausančios teisės ir piniginių lėšų įgijimas nesudaro sukčiavimo. Pagal 2000 m. gruodžio 21 d. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo, galiojusio iki 2009-05-01, 6 straipsnio 2 dalį, kompensuojamas uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, buvo apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per 9 kalendorinius mėnesius, nuo 2009 m. liepos 1 d. - per 12 kalendorinių mėnesių, buvusių prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį.Byloje nėra faktinių duomenų, pagrindžiančių, kad J. K. gavo didesnę motinystės pašalpą apgaulės būdu, t. y. fiktyviai sudarydama darbo sutartį, faktiškai nedirbant darbo, o už jį gaunant atlyginimą, tuo nepagrįstai padidinant jai darbo užmokestį, sumokant didesnes įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą bei iš jo atitinkamai gaunant didesnę motinystės pašalpą. Sukčiavimu šioje baudžiamojoje byloje kaltinamųjų veiksmai galėjo būti pripažinti nusikalstamais tik tuo atveju, jeigu būtų įrodyta, jog J. K. nedirbo jokio darbo, bet atlyginimą gavo. Iš bylos medžiagos matyti, kad bendrovė vykdė ūkinę – komercinę veiklą, turėjo užsakymų, mokėjo darbuotojams atlyginimus, todėl nėra pagrindo manyti, kad priėmus vadybininkę darbui ir nustačius jai tokį sulygtą atlyginimą, būtų iš esmės pabloginta bendrovės finansinė padėtis. Tokios teismų suformuotos praktikos yra laikomasi LAT išnagrinėtose bylose Nr. 2K-448/2010; 2K-606/2010 ir kt., bei Kauno apygardos teismo baudžiamų bylų skyriaus kolegijos 2012-03-30 nutartyje Nr.1A-104-397/2012. ). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos, tačiau teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai. Gynyba baigiamųjų kalbų metu prašė teismą P. N. patraukti atsakomybėn už žinomai melagingą pranešimą ir melagingų parodymų davimą. Vien ta aplinkybė, jog šioje byloje buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, nesudaro pagrindo manyti, jog P. N. parodymai buvo melagingi. Šioje byloje iš liudytojų I. G. ir A. A. parodymų matyti, jog tarp akcininkų įvyko nesutarimai būtent 2009m. vasarą, kas galimai ir įtakojo P. N. kreipimąsi į VMI dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatyvaus patikrinimo, kreipimasis į VSDFV , bei ikiteisminio tyrimo institucijas. Tai patvirtina buvus tarp akcininkų nesutarimus. Nustatyta ir tai, kad akivaizdžių teisės pažeidimų nustatyta nebuvo. P. N. teiginiai, jog J. K. jis darbo vietoje nematė, nelaikytini melagingais, nes galimai jų darbo valandos nesutapo, J. K. teigė jog dažnai atvykdavo į darbo pabaigą ar pietų pertraukos metu, kas neabejotinai P. N. buvo poilsio ar pietų metas. Be to, visuotinai žinoma, jog darbuotojai dirbdami darbą, o šiuo atveju naudingą visai šeimai, nes esant pelningam verslui , pagerėja šeimos materialinė gerovė, negailėdami laiko dirba ne tik darbo vietoje, bet ir namuose, tam naudoja ir asmeninius kompiuterius, o esant galimybei ir laisvam laikui, net ir dirbdami pirmaeilėse pareigose, nevengia atlikti darbų, naudingų šeimos verslui, tai yra skambina telefonais, tariasi dėl susitikimų ir pnš.. Šiuo konkrečiu atveju T. K. turimų akcijų skaičius rodo, jog jis akcijų turėjo daugiausiai šioje įmonėje, todėl neabejotina kad J. K. dirbo ir laisvalaikiu, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslo plėtojimo. Tai leidžia daryti išvadas, jog ji išdirbdavo ne tik valandą, bet ir daugiau ir jos gautas atlyginimas buvo adekvatus išdirbtam laikui. Teigti , jog P. N. pranešimas apie nusikaltimą yra melagingas, taip pat nėra įrodymų, nes įtarimų dėl sukčiavimo kilo ir VSDFV Kauno skyriui, dėl ko ir buvo pradėtas šis ikiteisminis tyrimas. Nenustačius J. K. ir T. K. veiksmuose nusikaltimo numatyto LR BK 182str. sudėties požymių ir juos išteisinus dėl šios nusikalstamos veikos, darytina išvada jog jie nepadarė ir išvestinių nusikalstamų veikų, tai yra LR BK 300str. o T. K. ir nusikalstamos veikos numatytos 222str.. Teismų praktikoje tikro dokumento klastojimas apima veiksmus, kurie pakeičia dokumente užfiksuotos informacijos teisingumą. Iš bylos duomenų matyti, kad nebuvo pagrindo teigti, jog kaltinamieji suklastojo kaltinamajame akte nurodytus dokumentus. Todėl darytina išvada, kad byloje nebuvo nustatyta, jog į kaltinime nurodytus dokumentus buvo įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija, kadangi darbo sutartis buvo sudaryta, darbo užmokestis nustatytas nepažeidžiant įstatymų reikalavimų. Aukščiau minėti įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji įmonėje dirbo darbo sutartimi numatytą ir kitus, jai pavestus, darbus, dėl ko jai pagrįstai buvo mokamas darbo užmokestis. Todėl nėra pagrindo konstatuoti apgaulei būtino požymio – tiesos iškreipimo, darbo teisinių santykių neteisėtumo bei dokumentų klastojimo faktų.Pagal BK 222 str. 1 d. atsako tas, kas apgaulingai  tvarkė  teisės  aktų reikalaujamą buhalterinę  apskaitą  arba  paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti  asmens  veiklos,  jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. T. K. kaltinimas buvo grindžiamas tuo, kad jis įformino fiktyvią „ darbo sutartį 2009-01-12 Nr.13 su J. K. (sutuoktine) dėl vadybininkės pareigų, dėl ko 2009-01-12 – 2009-06-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose J. K. buvo skaičiuojamas 1.316,00 Lt mėnesinis darbo užmokestis, buvo įformintas darbo užmokesčio išmokėjimas iš bendrovės kasos forminant kasos išlaidų orderius: 2009-02-09 KIO Nr.25 (750 Lt), 2009-03-09 KIO Nr.28 (1.000,16 Lt), 2009-04-04 KIO Nr.29 (1.000, 16 Lt), 2009-05-08 KIO Nr.31 (1.000, 16 Lt), 2009-06-10 KIO Nr.32 (1.000, 16 Lt) ir 2009-06-25 KIO Nr.33 (809,65 Lt), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. I-o ir II-o ketvirčio apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokų ataskaitose buvo įrašomas J. K. išskaičiuotas socialinio draudimo mokestis, dėl ko iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už ataskaitinį laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-06-30“. Nenustačius jog sutartis ir(ar) kasos išlaidų orderiai buvo suklastoti, nėra pagrindo teigti, jog T. K. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą. Esant šioms ištirtoms, nustatytoms ir įvertintoms faktinėms aplinkybėms, darytina išvada jog J. K. ir T. K. nepadarė kaltinamajame akte jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų. Taigi, esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad kaltinamųjų veiksmuose nebuvo nustatyta nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 222 str.1d. numatytų nusikalstamų veikų, požymių, todėl jie išteisintini. Priėmus išteisinamąjį nuosprendį, nukentėjusiojo P. N. pareikštą civilinį ieškinį 4096,56 Lt sumai ir VSDF valdybos Kauno skyriaus pareikštą civilinį ieškinį 12.147,97 Lt sumai, palikti nenagrinėtais (BPK 115str.3d.2p.). Laikinai apribotos J. K. nuosavybės teisės į gaunamas motinystės pašalpas už vaiko iki 2 m. priežiūros laikotarpį, mokamų nuo draudžiamųjų pajamų gautų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, panaikintinos įsiteisėjus nuosprendžiui.Kaltinamiesiems J. K. ir T. K. paskirtos kardomosios priemonės– rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, panaikintini.UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, reikšmingi tyrimui: paimti 2010-05-07 reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolu (1 t., b.l. 175, 2t., b.l. 155) ir 2010-05-20 dokumentų pateikimo protokolu (1 t., b.l.177, 178), grąžinti saugojimui UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam asmeniui A. B. (2 t., b.l. 200).Vadovaudamasis išdėstytais teiginiais bei LR BPK 297, 298, 301, 302, 303str. 5d.1p., 305str.3d., 307str. 308 str. str., teismas, n u s p r e n d ė : I. J. K. nenustačius jos veikoje nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. 1d., 300 str. 1 d. sudėties. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai J. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti. I. T. K. nenustačius jo veikoje nusikalstamų veikų, numatytų BK 24str.6d., 182 str. 1d.; 300str.1d., 222str.1d. sudėties. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam T. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti. N. P. N. civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo ir VSDF valdybos Kauno skyriaus pareikštą civilinį ieškinį, palikti nenagrinėtais.Laikinai apribotas J. K. nuosavybės teises į gaunamas motinystės pašalpas už vaiko iki 2 m. priežiūros laikotarpį, mokamų nuo draudžiamųjų pajamų gautų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, panaikinti.Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno miesto apylinkės teismą.              Teisėja                                                                                                                               Danutė Giačaitė