ffff3c4f-d678-4869-9753-34d6cff64387 · ffff3c4f-d678-4869-9753-34d6cff64387 · Kauno miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-275-530/2012Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00492-2009-1                                                                                              Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.4.5.;1.2.14.5.1; (S) 1.2.18.10.; 1.2.29.1.;2.3.6.4.4. KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. liepos 4 d. Kaunas Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Giačaitė, sekretoriaujant Giedrei Maslauskaitei, A. G., dalyvaujant prokurorui Mariui VenskÅ«nui, nukentėjusiajam P. N., kaltinamiesiems J. K., T. K., jų gynėjui Aidui Venckui, civilinio ieÅ¡kovo VSDFV Kauno teritorinio skyriaus atstovėms L. K., G. T., specialistei Liucijai Baranauskienei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1983-04-23, Kaune, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, iÅ¡tekėjusi, gyv. (duomenys neskelbtini), aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, apskaitininke, neteista,kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 300 str. 1 d.,T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1983-05-12, Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbantis IÄ® „(duomenys neskelbtini)“, vadybininku, neteistas.kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. 182 str. 1 d., 300 str. 1 d., 222 str. 1 d.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : J. K. buvo kaltinama tuo, kad ji veikdama bendrininkų grupėje kartu su padėjėju – UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas(duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini) mieste, direktoriumi T. K. (sutuoktiniu), siekdama apgaule savo naudai įgyti maksimaliÄ motinystės paÅ¡alpÄ iÅ¡ valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto (toliau VSDF), žinodama, kad yra nėščia bei, kad vadovaujantis LR ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (2000-12-21 Nr. LX-110) 6 straipsnio „kompensuojamas uždarbis“ 2 dalimi, kurioje nurodyta, kad „kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) paÅ¡alpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamÄ sias pajamas, turėtas Å¡eÅ¡is iÅ¡ eilės mėnesius, praėjusius iki užpraeito kalendorinio ketvirčio pabaigos nuo nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiÅ«ros atostogų pradžios mėnesio“ (galioja nuo 2009-01-01), žinodama, kad UAB (duomenys neskelbtini)„“ ji realiai nedirbs, tačiau siekdama padidinti draudžiamÄ sias pajamas, 2009-01-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui T. K. suraÅ¡ius ir pasiraÅ¡ius darbo sutartį Nr. 13, nustatančiÄ jai neadekvačiai didelį darbo užmokestį 1.316 litų sumai per mėnesį, ji Å¡ioje sutartyje pasirašė ir taip nuo 2009-01-12 fiktyviai įsidarbino vadybininkės pareigoms 0,25 etato 1 val. darbo dienai 5 dienų darbo savaitėje. Po ko, ji 2009-06-26 pateikė VSDFV Kauno skyriui adresu A.Mickevičiaus g. 42, Kaunas, praÅ¡ymÄ jai skirti motinystės paÅ¡alpÄ , o VSDFV Kauno skyrius, remdamasis Å¡iuo praÅ¡ymu, 2009-06-29 priėmė sprendimÄ Nr. 8.37-3604 „D. J. K. teisės į motinystės paÅ¡alpÄ â€œ ir įvertinęs jos draudžiamÄ sias pajamas, neva gautas iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ už laikotarpį nuo 2009-01-12 iki 2009-09-30, papildomai paskaičiavo 2.975,27 Lt dydžio motinystės paÅ¡alpÄ už laikotarpį nuo 2009-06-25 iki 2009-10-28 ir jai iÅ¡mokėjo 2.259,19 Lt.             Kaltinama ir tuo, kad ji tęsdama savo nusikalstamÄ veikÄ J. K. 2009-10-28 pateikė VSDFV Kauno skyriui praÅ¡ymÄ jai skirti motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ iki vaikui sukaks 2 metai, o VSDFV Kauno skyrius, remdamasis Å¡iuo praÅ¡ymu, 2009-10-29 priėmė sprendimÄ Nr.8.36-11440 „D. J. K. teisės į motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ â€œ ir įvertinęs jos draudžiamÄ sias pajamas, neva gautas iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ už laikotarpį nuo 2009-01-12 iki 2009-09-30, papildomai paskaičiavo 15.005,13 Lt motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos už laikotarpį nuo 2009-10-29 iki 2011-08-19 (iki vaikui sueis 2 metai) ir iki 2010-10-31 jai iÅ¡mokėjo 6.956,78 Lt paÅ¡alpos dalį. Tokiu bÅ«du J. K., veikdama bendrininkų grupėje kartu su padėjėju – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi T. K. (sutuoktiniu), apgaule įgijo turtinę teisę į VSDFV priklausantį turtÄ bendrai 17.880,40 Lt sumai, kuria pasinaudojusi, iki 2010-12-31 iÅ¡ VSDFV Kauno skyriaus gavo 9.215,97 Lt.             Be to, ji buvo kaltinama tuo, kad 2009-01-12 sudarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus T. K., fiktyviÄ darbo sutartį Nr.13, kurioje buvo nurodyta, kad ji priimta dirbti vadybininkės pareigoms 0,25 etato 1 val. darbo dienai 5 dienų darbo savaitėje ir kad jai nustatyta 1.316 Lt mėnesinė alga, nors ji žinojo, kad Å¡io darbo iÅ¡ tikrųjų nedirbs, darbo sutartį ji patvirtino savo paraÅ¡u, turėdama tikslÄ pasididinti motinystės ir motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ , padarant 9.245,97 Lt turtinę žalÄ valstybinio socialinio draudimo fondui. Tokiu bÅ«du patvirtino savo paraÅ¡u oficialų dokumentÄ su žinomai melagingais duomenimis.T. K. buvo kaltinamas tuo, kad bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini) mieste, direktoriumi, veikdamas bendrininkų grupėje padėjėju kartu su vykdytoja J. K. (sutuoktine), siekdamas apgaule J. K. naudai įgyti maksimaliÄ motinystės paÅ¡alpÄ iÅ¡ valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto (toliau VSDF), žinodamas, kad ji yra nėščia bei, kad vadovaujantis LR ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (2000-12-21 Nr. IX-110) 6 straipsnio „kompensuojamas uždarbis“ 2 dalimi, kurioje nurodyta, kad „kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) paÅ¡alpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamÄ sias pajamas, turėtas Å¡eÅ¡is iÅ¡ eilės mėnesius, praėjusius iki užpraeito kalendorinio ketvirčio pabaigos nuo nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiÅ«ros atostogų pradžios mėnesio“ (galioja nuo 2009-01-01), žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji realiai nedirbs, tačiau siekdamas padidinti draudžiamÄ sias pajamas, 2009-01-12 sudarė su J. K. darbo sutartį Nr. 13, nustatančiÄ jai neadekvačiai didelį darbo užmokestį 1.316 litų sumai per mėnesį, Å¡ioje sutartyje pasirašė, patvirtino bendrovės antspaudu ir taip nuo 2009-01-12 fiktyviai įdarbino vadybininkės pareigoms 0,25 etato 1 val. darbo dienai 5 dienų darbo savaitėje. Po ko, J. K. 2009-06-26 pateikė VSDFV Kauno skyriui adresu A.Mickevičiaus g. 42, Kaunas, praÅ¡ymÄ jai skirti motinystės paÅ¡alpÄ , o VSDFV Kauno skyrius, remdamasis Å¡iuo praÅ¡ymu, 2009-06-29 priėmė sprendimÄ Nr. 8.37-3604 „D. J. K. teisės į motinystės paÅ¡alpÄ â€œ ir įvertinęs jos draudžiamÄ sias pajamas, neva gautas iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ už laikotarpį nuo 2009-01-12 iki 2009-09-30, papildomai paskaičiavo 2.975,27 Lt dydžio motinystės paÅ¡alpÄ už laikotarpį nuo 2009-06-25 iki 2009-10-28 ir jai iÅ¡mokėjo 2.259,19 Lt , o tęsdama savo nusikalstamÄ veikÄ , ji 2009-10-28 pateikė VSDFV Kauno skyriui praÅ¡ymÄ jai skirti motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ iki vaikui sukaks 2 metai, o VSDFV Kauno skyrius, remdamasis Å¡iuo praÅ¡ymu, 2009-10-29 priėmė sprendimÄ Nr.8.36-11440 „D. J. K. teisės į motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ â€œ ir įvertinęs jos draudžiamÄ sias pajamas, neva gautas iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ už laikotarpį nuo 2009-01-12 iki 2009-09-30, papildomai paskaičiavo 15.005,13 Lt motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos už laikotarpį nuo 2009-10-29 iki 2011-08-19 (iki vaikui sueis 2 metai) ir iki 2010-10-31 jai iÅ¡mokėjo 6.956,78 Lt paÅ¡alpos dalį. Tokiu bÅ«du T. K., veikdamas bendrininkų grupėje padėjėju kartu su J. K. (sutuoktine), padėjo jai apgaule įgyti turtinę teisę į didelės vertės VSDFV priklausantį turtÄ bendrai 17.980,40 Lt sumai, kuria ji pasinaudojusi iki 2010-10-31 iÅ¡ VSDFV Kauno skyrius gavo 9.215,97 Lt.             Buvo kaltinamas ir tuo, kad jis bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini) mieste, direktoriumi, 2009-01-12 sudarė su J. K. fiktyviÄ darbo sutartį Nr. 13, kurioje buvo nurodyta, kad ji priimta dirbti bendrovėje vadybininkės pareigoms ir kad jai nustatyta 1.316 Lt mėnesinė alga, nors ji Å¡io darbo iÅ¡ tikrųjų nedirbs, darbo sutartį jis patvirtino savo, kaip: padidinti jai motinystės ir motinystės (tėvystės) paÅ¡alpas, padarant 9.245,97 Lt turtinę žalÄ valstybinio socialinio draudimo fondui. Tokiu bÅ«du T. K. įrašė į oficialų dokumentÄ Å¾inomai melagingus duomenis, juos patvirtino savo, kaip direktoriaus paraÅ¡u bei įmonės antspaudu.             Be to, jis nuo 2008-01-23 bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini) mieste, direktoriumi, atsakingu pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 21 straipsnį už buhalterinės apskaitos organizavimÄ ir apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ , pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 4, 12 ir 16 straipsnių, kuriuose nurodoma, kad „.Ūkio subjektai apskaitÄ tvarko taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų: tinkama, objektyvi, palyginama: pateikiama laiku; iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės vartotojams, kad visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, apskaitos registruose Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys užregistruojami ne vėliau kaip iki kito mėnesio 30 dienos, Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ reikalavimus, nes, tvirtino kaip bendrovės direktorius su fiktyviais darbo santykiais susijusius dokumentus: įformino darbo sutartį 2009-01-12 Nr.13 su J. K. (sutuoktine) dėl vadybininkės pareigų, dėl ko 2009-01-12 – 2009-06-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose J. K. buvo skaičiuojamas 1.316,00 Lt mėnesinis darbo užmokestis, buvo įformintas darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimas iÅ¡ bendrovės kasos forminant kasos iÅ¡laidų orderius: 2009-02-09 KIO Nr.25 (750 Lt), 2009-03-09 KIO Nr.28 (1.000,16 Lt), 2009-04-04 KIO Nr.29 (1.000, 16 Lt), 2009-05-08 KIO Nr.31 (1.000, 16 Lt), 2009-06-10 KIO Nr.32 (1.000, 16 Lt) ir 2009-06-25 KIO Nr.33 (809,65 Lt), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. I-o ir II-o ketvirčio apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokų ataskaitose buvo įraÅ¡omas J. K. iÅ¡skaičiuotas socialinio draudimo mokestis, dėl ko iÅ¡ dalies negalima nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros už ataskaitinį laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-06-30. Tokiu bÅ«du T. K. organizavo apgaulingÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , dėl ko negalima iÅ¡ dalies nustatyti įmonės komercinės, Å«kinės, finansinės bÅ«klės rezultatus ir įvertinti turtÄ .Kaltinamoji J. K. kalta neprisipažino ir parodė, kad dirbo kitoje darbovietėje „(duomenys neskelbtini)“, administratore vadybininke pilnu etatu. Tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieÅ¡kojo vadybininkės. Kadangi turėjo laisvo laiko ir jos darbovietė siejasi su statybinėmis kompanijomis, ta pati sritis, todėl sutiko dirbti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pradėjo dirbti 2009 m. sausio mėnesį. Dirbo apie pusę metų. Vėliau išėjo motinystės atostogų. Kai darbinosi, nežinojo, kad laukiasi. Ä®monės direktorius buvo jos sutuoktinis. Per pusmetį pasirašė kelias sutartis. Buvo draugiÅ¡ki santykiai su P. N., kol neįvyko konfliktas tarp jos vyro ir jo, nesutarė dėl akcijų pirkimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai buvo T. K., P. N., A. Ž.. Anksčiau yra dirbusi Å¡ioje įmonėje buhaltere. Pagal darbo sutartį sutarė 1316 Lt dydžio atlyginimÄ už vadybininkės pareigas. „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokestis buvo apie 1500 Lt. 2009 m. turėjo buhalterės iÅ¡silavinimÄ . UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo priimta dirbti 1 valandÄ per dienÄ . Darbo sutartis sudaryta sausio 12 d. Po dviejų dienų kreipėsi į medikus dėl galimo nėštumo. Tai buvo jos pirmas nėštumas, todėl požymių nežinojo. Kada pasidarė testÄ , neatsimena, tai galėjo bÅ«ti prieÅ¡ įsidarbinimÄ . Vienas buvo neigiamas, kitas teigiamas, todėl siuntė tolimesniam tyrimui. Sausio 12 d. nebuvo įsitikinusi, kad yra nėščia. Patvirtinimas buvo sausio mėn. pabaigoje. Jos darbas buvo ieÅ¡koti klientų, konkursų, suderėti sÄ lygas. Bendraudavo telefonu, el. paÅ¡tu – (duomenys neskelbtini) Buvo pasiraÅ¡yta sutartis su žmogumi iÅ¡ Klaipėdos, kad įrengtų jam grožio salonÄ . Didžiausias objektas – Grand Spa Lietuva Druskininkuose (apie 100 000 Lt), parkingo sistema, STD1, prieÅ¡gaisrinės sistemos. Atsimena didesnius darbo rezultatus. Jai Å¡ias funkcijas perdavė direktorius. Daugiausia bendravo su T. K.. SÄ matas skaičiavo A. A.. Dėl netinkamo pareigų atlikimo įspėjimų, drausminių nuobaudų neturėjo. Jos tuo metu dirbtose įmonėse nebuvo griežtos darbo laiko apskaitos. Ji atvykdavo į „(duomenys neskelbtini)“ po darbo „(duomenys neskelbtini)“ arba pietų pertraukos metu. Darbo rezultatas buvo pagrindinis darbo principas, niekada nebuvo jokių nesklandumų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo darbo vietÄ , kompiuterį, matydavosi su kitais darbuotojais. P. N. jÄ matydavo darbo vietoje. Ji matydavo jo žmonÄ , kuri po darbo atvažiuodavo jo paimti. Ä® „(duomenys neskelbtini)“ atvažiuodavo priklausomai nuo situacijos. Jei atvažiuodavo prieÅ¡ 17 val., sutikdavo P. N.. Be direktoriaus, kas turėjo teisę tvirtinti sutartis, nežino. Nėra tekę praÅ¡yti P. N. pasiraÅ¡yti sutartį. Sutarties sÄ lygas derindavo tik su direktoriumi. Darbo metu yra tekę dėti skelbimus į laikraÅ¡tį „Kauno diena“, internetinius puslapius.K. T. K. kaltu neprisipažino ir nurodė, kad buvo trys akcininkai – jis, P. N. ir A. Ž.. Visi dirbo vienoje įmonėje, vėliau akcijas iÅ¡skaidė. Ä®steigė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. sausio pradžioje. Kadangi steigiant, iÅ¡ karto reikia registruoti direktorių ir buhalterę, o tuo metu sutuoktinės iÅ¡silavinimas atitiko, todėl ji laikinai dirbo buhaltere už minimalų atlyginimÄ . Po to pasamdė kitÄ Å¾mogų. Ä®monė plėtėsi. Buvo pats statybų pikas, vertėsi neblogai, apyvarta sparčiai augo, todėl nusprendė ieÅ¡koti vadybininkės. Nusprendė kartu su akcininkais. J. dirbo statybų sektoriuje, sužinojo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, su kuriuo ji ir toliau bendravo, todėl nusprendė, kad ji tinkamiausias kandidatas. Situacija pakrypo kita linkme, kai P. N. norėjo bÅ«ti vadovu. Pradėjo abu konfliktuoti 2009 m. vasaros pabaigoje. Pastarasis jam pasiÅ«lė įsigyti akcijas už nerealiÄ kainÄ , jis atsisakė, tuomet pasipylė skundai į visokias tarnybas, jam vieÅ¡ai pagrasino, jei jis nepirks akcijų už nurodytÄ sumÄ , turės problemų. Mano, kad dėl Å¡ių kaltinimų yra bÅ«tent Å¡i priežastis. Rado tik vienÄ pažeidimÄ , kai jis buvo atostogose, laikinai direktoriaus pareigas ėjo A. A.. Kasoje jis nesuskaičiavo pinigų, atrodo kasoje trÅ«ko 3 Lt.. J. darbas buvo surastas „(duomenys neskelbtini)“. Sutartis pasiraÅ¡inėjo tik jis, arba P. N.. Skelbimus dėdavo J.. Didžiausi objektai – „(duomenys neskelbtini)“ ir Grand Spa Lietuva. Gal bÅ«t J. bÅ«tų įdarbinę ir daugiau valandų, bet neleidžia darbo kodeksas, todėl sutarė, kad atliks darbÄ už tam tikrÄ atlyginimÄ . Kai žmonÄ darbino, nežinojo, jog laukiasi. J. vykdė konkrečiÄ veiklÄ , ieÅ¡kojo klientų, svarbiausia, kad ji turėjo pažįstamų ratÄ , ji kaip vadybininkė turėjo atlikti derybas iki sutarties suraÅ¡ymo. Jie, kaip akcininkai planavo gauti pajamas per dividendus, o kiti darbuotojai nebuvo tokie svarbÅ«s, jie galėjo bÅ«ti pakeičiami. Negali pasakyti, ar per tÄ laikotarpį pakėlė atlyginimus kitiems darbuotojams. Ä®. J. buvo nuspręsta žodiniu bendru akcininkų susitarimu, raÅ¡tiÅ¡kai – jo sprendimu. P. N., A. Ž. žinojo apie jos įdarbinimÄ , darbo užmokesčio dydį, jos atliekamas funkcijas. J. surastas klientas „Sienojus“, sutarties vertė 108 000 Lt. IÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ įmonės gavo didelį pelnÄ . El. paÅ¡tas buvo sukurtas, visi darbuotojai turėjo, J. juo naudojosi. Buvo pateiktos sutartys su J., apskaitos žiniaraščiai, jokių pažeidimų nebuvo. Nežino tokio teisės akto, kuris draustų susitarti su darbuotoju dėl atlyginimo dydžio. I. J. įdarbinimo, dalį sutarčių ruoÅ¡davo P. N., dalį jis. Dėl (duomenys neskelbtini)„“ sutartį rengė J.. Su Å¡ia sutartimi yra visi supažindinti, yra supažindinimo knygelė. Santuoka su J. sudaryta 2008-08-02. J. atliko savo pareigas, aptartas instrukcijoje, tinkamai. Neatsimena, kieno iniciatyva buvo įdarbinta J. Dėl jos įdarbinimo, akcininkų susirinkimo nebuvo. N. P. N. parodė, kad su T. K. pažintis prasidėjo dirbant kitoje įmonėje, su J. vėliau. Bendravo dalykiÅ¡kai. Jie trise įkÅ«rė įmonę, pasidalino akcijomis. 2008 m. pabaigoje su A. Ž. dalį akcijų nupirko, jis – 40 procentų, A. Ž. – 9 procentus. Jam atsitiktinai pastebėjus kasos pajamų orderius, pamatė iÅ¡mokamus atlyginimus J.. Apie 2009 m. balandžio mėnesį pradėjo teirautis, kokiu pagrindu mokamas atlyginimas, nes nebuvo tartasi apie įdarbinimÄ . Pradėjo tikrinti dokumentus. Jis ieÅ¡kojo klientų, tikrino sÄ matas, siųsdavo pasiÅ«lymus. Ä® įmonės valdymÄ nesikiÅ¡o. Atsiradus neaiÅ¡kumams, raÅ¡tiÅ¡kai prašė susipažinti su dokumentais, direktorius atsisakė. Nuo to prasidėjo kivirčai. Direktorius 2009 m. birželio mėnesį jam pradėjo raÅ¡yti papeikimus, nors nei vieno nepaaiÅ¡kino. Atleistas buvo 2009 m. liepos mėnesį. Teismo sprendimu buvo grÄ Å¾intas į pareigas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėtų T. K. veiksmų. Dėl vadybininkės etato jis nežinojo, nebuvo jokios kalbos apie tai. Tai nebuvo aptarta, nebuvo jokio susitarimo, nebuvo kandidatų. Direktorius turėjo teisę priimti darbuotojus ir nuspręsti dėl naujų etatų. Jis įmonėje J. nėra matęs, jos nebuvo darbo vietoje. Ä®monėje laisvų kompiuterių nebuvo, prie kompiuterio dirbo A. Ž., J. prie to kompiuterio nedirbo. Nebuvo sukurta jokių aplankų, jokio el. paÅ¡to, vizitinės kortelės. Jam mokėjo 800 Lt atlyginimo. A. gaudavo taip pat 800 Lt, buhalterė – 500 Lt. Iki atleidimo, darbo užmokestis nekito, iÅ¡skyrus J. įdarbinimÄ , jos atlyginimas buvo kelis kartus didesnis. Nebuvo iÅ¡mokami dividendai, nors įmonė dirbo pelningai. Su „(duomenys neskelbtini)“ bendravo ir anksčiau, bÅ«davo konkursai, rengdavo jiems pasiÅ«lymus, konkrečiai jokios sutarties nebuvo paruoÅ¡ta. Kol jis dirbo, jokių sutarčių nebuvo. J. gal direktoriui pateikdavo pasiÅ«lymus, bet tikrai ne įmonės patalpose. Ä®monei paskelbta bankroto byla. Buvo jo pasiÅ«lymas nupirkti akcijas už 50 000, skaičiuojant pagal turimÄ pelnÄ . Direktorius pasiÅ«lė 12000 ar 15000, bet sutarimo nebuvo. D. J. įdarbinimo buvo suÅ¡auktas neeilinis susirinkimas. Jis teigė, kad J. reikia atleisti, nes įdarbinta fiktyviai. Jam žodžiu buvo pasakyta, kad ji įdarbinta vadybininke. Žino visÄ Ä¯monės veiklÄ , jokių pasiÅ«lymų nebuvo rengiama, nebuvo jokios jos vykdomos veiklos. Tvirtina, kad nėra matęs J. vykdant įmonės veiklÄ . Jis praleisdavo daugiau nei 50 procentų laiko, į darbo pabaigÄ dažniausiai bÅ«davo ofise, J. per tÄ visÄ laikÄ nėra matęs. Jam nėra žinoma dėl Grand Spa Lietuva objekto. Vadybininko pareigybės nėra. Civilinį ieÅ¡kinį reiÅ¡kia akcininko vardu, jis susideda iÅ¡ iÅ¡mokėto atlyginimo, padaryta žala akcininkams. IÅ¡mokamas fiktyvus atlyginimas, įmonė patyrė nuostolius. Jei nebÅ«tų iÅ¡mokėtas atlyginimas, įmonei nebÅ«tų iÅ¡kelta bankroto byla. Tvirtina, jis nežinojo apie darbo sutarties pasiraÅ¡ymÄ su JÅ«rate bei apie jos darbo užmokestį. Dėl priėmimo nebuvo suderintas klausimas. Liudytoja I. G. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, santykiai buvo darbiniai, nutrÅ«ko darbiniai santykiai, kai likvidavosi įmonė. Dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere, nuo kada iki kada, neprisimena, tai buvo jos antraeilis darbas, ateidavo vienÄ kartÄ Ä¯ savaitę – ketvirtadienį. Ji tvarkė apskaitÄ . Atlyginimai buvo iÅ¡mokami darbuotojams, darydavo pavedimus į banko korteles. J. K. dirbo vadybininke, kuriuo laikotarpiu, neprisimena, jos įmonėje buvo antraeilis darbas. Ji dirbdavo, ir po darbo atvažiuodavo arba pietų pertraukos metu. K. buvo mokamas atlyginimas apie 1000 litų, o jai buvo mokama apie 500 litų, taip buvo nustatyta. J. K. įdarbino direktorius, sužinojo, kai pateikė darbo sutartį apskaityti. Ä®monės ofisas viena patalpa, buvo 4 darbiniai stalai, ji turėjo savo darbo vietÄ . Kai J. K. darbinosi, nežinojo, kad ji laukiasi, po to sužinojo. Jos darbo vieta buvo jai už nugaros. Matydavo jÄ Ä¯monėje, dirbančiÄ prie stalo, kÄ konkrečiai dirbo, nežino. Teko su ja bendrauti darbo reikalais. Liudytojas A. A. parodė, kad dirbo „(duomenys neskelbtini)“ sÄ matininku – projektuotoju nuo 2008 metų, tiksliai neatsimena. Skaičiuodavo objektų sÄ matas, projektavo kai kuriuos objektus. Dirbo pilnu etatu. Atlyginimas buvo minimumas, gaudavo 600 litų su kažkiek, tiksliai neatsimena, 800 litų popieriuje. Jo manymu, įmonės veikla buvo pelninga. Veiklos pobÅ«dis buvo įrenginėti apsaugines, prieÅ¡gaisrines elektros sistemas iki 1000 kilovoltų. Ä®monėje kisdavo darbuotojų skaičius, administracijoje dirbo su juo 5 ar 6 žmonės. T. K. buvo direktorius, P. N. komercijos direktorius, buhalterė, J. K. vadybininkė ir A. Ž. vyr. technikas. Pastarasis kartais ofise bÅ«davo, bet dažniausiai objektuose. VisÄ tÄ laikÄ ir dirbo Å¡ie asmenys. J. K. dirbo nepilnÄ darbo dienÄ , ji buvo vadybininkė, objektų ieÅ¡kodavo, kur galėtų dirbti darbininkai. Ji atvažiuodavo per pietus arba po darbo. Patalpose buvo 5 darbo vietos su direktoriaus, 4 stalai buvo paruoÅ¡ti darbuotojams, jo darbo stalas ir darbo vieta buvo pastovi, Å¡alia sėdėdavo prie kito stalo buhalterė, tada prie savo stalo P. N., o J. su A. Ž. dalinosi stalu, nes pastarasis dažnai objektuose bÅ«davo. Projektavimo ar sÄ matų skaičiavimo darbus gaudavo iÅ¡ P., iÅ¡ T. ir keletÄ iÅ¡ J. yra gavęs. Konkrečiai iÅ¡ J., kokius gavęs, tiksliai įvardinti negali, nepamena. J. K. turėjo savo elektroninio paÅ¡to adresÄ . Girdėjęs, kaip P. N. direktoriui pasakė, jeigu nepirks akcijų, kreipsis, kad jis negalėtų dirbti. Liudytoja A. P. parodė, kad J. K. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 metais spalio mėnesį personalo administratorės pareigose, dirbo 5 dienų darbo savaitę, su ja bendravo tiktai telefonu. Ji tvarkydavo visus personalo reikalus, daug bendravo dėl darbuotojų darbo sutarčių, kitais klausimais. Ar jinai dirbo ir kitose pareigose, nežino, pagrindinė buvo jų sutartis. PraneÅ¡ti, kad įsidarbina antraeilėse pareigose, kai dirba pilnÄ darbo dienÄ , neprivalo, ji privalo praneÅ¡ti antrai įmonei, pasiimti pažymÄ . Pagal darbo strategijÄ darbuotojas jų įmonėje vertinamas pagal darbo rezultatus, nėra labai griežtai numatytos darbo valandos, gali pasinaudoti galimybe anksčiau iÅ¡eiti.L. M. B. parodė, kad jų įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ J. K. buvo priimta dirbti administratore, prieÅ¡ tai vadovavo kitas žmogus, po to jis tapo vadovu. Buvo nuspręsta pertvarkyti įmones apjungiant, susikÅ«rė „(duomenys neskelbtini)“. J. K. „(duomenys neskelbtini)“ dirbo administratorės darbus, atlyginimus skaičiavo, sutartis ruošė, dokumentacijÄ tvarkė, Å¡iek tiek dirbo su klientais. Ji dirbo pilnÄ darbo dienÄ . Apie kitÄ jos darbovietę nieko jam nėra žinoma, paskui sužinojo. Griežtos tvarkos nebÅ«davo, bÅ«davo konkretÅ«s darbai, reikėjo pertvarkyti krÅ«vÄ dokumentacijos, darbo vietoj kaltinamoji bÅ«davo beveik visÄ laikÄ , iÅ¡skyrus pietų pertraukos metu, bet viskÄ atlikdavo puikiai. Kada per anksti iÅ¡eina pietauti, grįžta vėliau ar iÅ¡ darbo iÅ¡eina anksčiau, tokių problemų nebuvo. Darbas paprastai baigdavos apie 16 valandÄ . L. T. S. parodė, kad jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, turėjo sutartį su vieÅ¡bučiu „(duomenys neskelbtini)“. Jie atlieka statybinius darbus, samdo firmas, kurios užsiima elektra, vandeniu, Å¡ildymu, rengė nevieÅ¡us konkursus. 2009 m. pradžioje jam teko bendrauti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja J., kol vyko sutarties sÄ lygų derinimas, kai pasirašė sutartį, bendravo su direktoriumi. Derinimo procesas užtrunka nuo savaitės iki kelių mėnesių. Teigia, kad su J. bendravo kelias savaites, nes ilgas procesas buvo su užsakovais, senas vieÅ¡butis „(duomenys neskelbtini)“, buvo apleistas, reikėjo tirti kokios jo konstrukcijos, reikėjo daug visokių prieÅ¡gaisrinių sistemų. TÄ vieÅ¡butį pridavė, sutartį jie įvykdė. Teko bendrauti ir su tos įmonės direktoriumi, susitikę buvo vieÅ¡butyje, tuo metu J. jau nematė. Negali valandų pasakyti, darbo metu derindavo, bÅ«davo kartais ir po darbo, bet daugumoje darbo metu.Liudytojas E. S. parodė, kad 2009 metais jie turėjo su kaltinamaisiais darbinius santykius, nes statė Druskininkuose vieÅ¡bučio požeminę aikÅ¡telę. Tuo metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriumi. Vykdė derybas su UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo trys etapai, pirmuoju gavo kainų pasiÅ«lymus, antruoju nagrinėjo sÄ lygas, pasiÅ«lymus, ar viskas įtraukta, trečiuoju derino kainÄ , ketvirtuoju sutarties pasiraÅ¡ymas. Trim etapais bendravo su JÅ«rate, o sutarties pasiraÅ¡ymÄ su direktoriumi. PirmÄ kartÄ su Å¡ia įmone susidÅ«rė. SÄ lygas derino mėnesio laikotarpyje iki sutarties pasiraÅ¡ymo, bendravo elektroniniu paÅ¡tu ir susitikę buvo. Pas juos įmonėje buvo atvažiavus pirmÄ kartÄ J.. Pirmiausiai prašė supažindinti su pasiÅ«lymu, kokiÄ Ä¯rangÄ naudos, kokie gamintojai, tada elektroniniu paÅ¡tu, telefonu derinama ko jiems reikėtų, vyko kainos patikslinimas. Jie puikiai padarė objektÄ . Tvirtina, kad pradėjo derybas su J. K., pirminį pasiÅ«lymÄ gavo iÅ¡ J. K. elektroniniu paÅ¡tu.             IÅ¡ Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. tvarka pagarsintų parodymų matyti, jog liudytojas A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB„(duomenys neskelbtini)“ vyr. specialisto pareigose pradėjo dirbti 2008-05-28, buvo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas: tÅ«rėjo 30 procentu akcijų, o 2009 metais pardavė 11 procentų T. K. ir 10 procentųP. N., pats pasiliko 9 procentų akcijų. T. K. turi 51 procentÄ . P. N. – 40procentų. Ä® jo pareigas įėjo kitų darbuotojų priežiÅ«ra ir signalizacijų, elektrinės dalies (instaliacijos)įdiegimas. Jis tiesiogiai betarpiÅ¡kai dirbdavo objektuose, o bendrovės buveine buvo adresu (duomenys neskelbtini) m. Minimu adresu buvo sukurtos darbo vietos sekančių darbuotojų: direktoriaus T.K., komercijos direktorius P. N., vadybininkės J. K., buhalterėsI. G. ir projektuotojo A. A.. Jis dirbdavo objektuose ir darbo vieta buveinėjeesant bÅ«tinumui dalinosi su J. K., kai jos nebÅ«davo, nes jinai dirbo tik 1 valandÄ Ä¯ dienÄ .J. K. į darbÄ buvo priimta 2009 metų sausio mėnesį antraeilėms vadybininkės pareigomsir jai buvo sukurta darbo vieta: jai buvo suteiktas stalas, kompiuteris, jai nebÅ«nant buveinėje josdarbo vieta naudojosi jis. Kuo pasireiÅ¡kė kiekvieno iÅ¡ darbuotojų darbai, tiksliai pasakyti negali, joužduotis buvo vykdyti užsakymus. BÅ«damas ofise, matydavo J. K. ateinant į darbÄ pietųmetu apie 12 valandÄ ir bÅ«davo maždaug iki 13 valandos, matydavo jÄ taip pat ateinant į darbÄ beidirbant ir po 17 valandos, ir kitomis valandomis, tačiau kokiomis dienomis ir kokiÄ valandÄ jinaiatvykdavo į darbÄ jis tiksliai pasakyti negali, nes neatsimena, o J. K. darbo grafikasbuvo laisvas, t.y. jai reikėdavo atidirbti kas dienÄ po vienÄ valandÄ (2 t., b.l. 116-117).Specialistė Liucija Baranauskienė parodė, kad atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ Å«kinės – finansinės veiklos tyrimÄ pagal užduotus tyrėjo klausimus. Buvo klausta, kaip buvo vykdoma veikla, iÅ¡ ko įmonė gavo pajamas, kaip buvo priimta J. K., kÄ ji turėjo dirbti, kokį darbÄ atliko faktiÅ¡kai, ar atitinka nuostatus, ar turėjo riekiamÄ kvalifikacijÄ , nuo kada keitėsi darbo užmokestis ir ar gaunant didesnį užmokestį pakito darbo pobÅ«dis, ar kitiems darbuotojams buvo didinamas darbo užmokestis, ar tokį pat atlyginÄ gavo ir einantis tokias pareigas, kaip padidėjo nuostolis ar sumažėjo iÅ¡mokant darbo užmokestį, kaip įtakojo, kokį nuostolį patyrė Sodra, ar pagrįstai padidintas darbo užmokestis J. K.. Nustatė kokia veikla buvo vykdoma pagal nuostatus, pagrinde prietaisų, elektros sistemų, signalizacijų projektavimas. Pagal pateiktas PVM sÄ skaitas – faktÅ«ras nuo 2008-01-15 – 2009-11-11, kurias iÅ¡rašė ir pasirašė T. K., pajamos sudarė 92 388, 80 Lt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė segtuvÄ , kasos dokumentus nuo 2008-01-30 iki 2009-05-31, susegti kasos pajamų orderiai, važtaraščiai, kasos apyvartos žiniaraščiai. Nustatyta kad juos sudarė ir pasirašė J. K., o po jos I. G.. J. K. priimta antraeilėse pareigose vadybininkės pareigoms 1 valandai per dienÄ , 5 dienos per savaitę. Sutartis registruota sutarčių registracijos žurnale, darbdavys įsipareigojo mokėti, sudaro 63 Lt per valandÄ , pateikta tyrimui darbo grafikas, kur nustatyta, kad J. K. dirba 1 valandÄ per dienÄ , bet nenurodė konkretaus laiko, todėl negalima nustatyti. Pateikti 2009-01-12 vadybininko pareigybiniai nuostatai, juose iÅ¡vardinti darbai, kuriuos turi vykdyti vadybininkas. PasiraÅ¡ytinai su jais J. K. nėra supažindinta, nes nėra jos paraÅ¡o. Visas sutartis tvirtina direktorius, gale bÅ«na paraÅ¡yta kas paruošė. Sutartys tik su 6 užsakovais, ir tik su vienu iÅ¡ jų buvo pasiraÅ¡yta tuo metu, kai dirbo J. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bendrovės direktorius nesivadovavo darbo kodekso 147 str. numatytų darbo režimo reikalavimų. Jis turėjo suderinti su J. K. darbo laikÄ nuo kada iki kada, tokio suderinimo nėra. Tuo metu J. K. dirbo (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, o pietų pertrauka tik 1 val., tai tik nuvažiuoti ir grįžti, dirbti nelieka laiko. Kiekvienas vadovas reikalauja darbo drausmės. 2009 m. buvo sudarytos 6 sutartys su „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Rašė, kad buvo sudaryta viena sutartis, o lentelėje trys – nuo 2009-01-13 iki 2009-04-21, o tuo metu ji buvo dekrete nuo 06-30 iki 06-30, 7 lentelėje, 6 lape gal suklysta, Å¡itos sutartys sudarytos trys tuo laikotarpiu. Jeigu nerašė, kad buvo sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-05-18, vadinai neturėjo tokios sutarties, nebuvo pateikta. Jeigu pateiktų naujus dokumentus, tai iÅ¡vada nebus tiksli. Kad tyrimui nepateikti dokumentai, įrodantys J. K. vadybininkės pareigas, darbus, ji nesikreipė, nes jiems negalima, per tyrėjÄ prašė. PraÅ¡ydama pateikti dokumentus, įrodančius J. K. kaip vadybininkės atliekamas darbus, buvo atsakyta, kad įmonė jokių dokumentų neturi pateikti, galėtų bÅ«ti susiraÅ¡inėjimas, pelningumas, apskaičiavimai pelningumo. SusiraÅ¡inėjimai ir raÅ¡tai nebuhalteriniai dokumentai. Ji tyrė Å«kinę – finansinę veiklÄ , į jÄ Ä¯eina ir sutartys, kad įrodyti negalima apsiriboti vien buhalteriniais dokumentais. Nenustatė, kad bÅ«tent tÄ darbÄ atliko J. K.. Darbo užmokestis kitiems buvo mokamas į korteles, o J. K. į rankas, tai nėra draudžiama, tik konstatavo kaip faktÄ . Civilinio ieÅ¡kovo atstovė L. K. parodė, kad J. K. VSDFV Kauno skyriaus 2009-06-29 sprendimu laikotarpiu nuo 2009-06-25 iki 2009-10-28 paskyrė motinystės paÅ¡alpÄ pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“, AB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas draudžiamÄ sias pajamas. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas draudžiamÄ sias pajamas priskaičiuota 2975,27 Lt motinystės paÅ¡alpos, iÅ¡ kurios iÅ¡skaityta 716,08 Lt, iÅ¡mokta 2259,19 Lt. VSDFV Kauno skyriaus 2009-10-29, 2010-01-06, 2010-01-28, 2010-07-27 sprendimais Nr.8.36-11440, Nr.8.54-16, Nr.8.54-638, Nr.8.54-1923 laikotarpiu nuo 2009-10-29 iki 2011-08-19 paskirta motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“, AB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas draudžiamÄ sias pajamas bei paÅ¡alpÄ iÅ¡ VSDF biudžeto lėšų. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas draudžiamÄ sias pajamas motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos bÅ«tų priskaičiuota 15005,13 Lt, iÅ¡skaityta mokesčių – 3586,48 Lt, iÅ¡mokėta į asmens sÄ skaitÄ â€“ 11418,65 Lt. Motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos apdraustiesiems mokamos už praėjusį mėnesį iki sekančio mėnesio 15 dienos, todėl J. K. tik pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas draudžiamÄ sias pajamas motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos laikotarpiu 2009-10-29 – 2010-10-31 priskaičiuota 9172,70 Lt, iÅ¡skaityta mokesčių – 2215,92 Lt, iÅ¡mokėta – 6956,78 Lt. Dėl galimai fiktyvaus J. K. įdarbinimo UAB „(duomenys neskelbtini) ", bendra žala VSDF biudžetui, J. K. iÅ¡mokant motinystės ir motinystės (tėvystės) paÅ¡alpas laikotarpiu nuo 2009-06-25 iki 2011-08-19, priskaičiuota 17980,40 Lt (2975,27 Lt + 15005,13 Lt), iÅ¡skaityta mokesčių – 4302,56 Lt(716,08 Lt + 3586,48 Lt), iÅ¡mokėta – 13677,84 Lt (2259,19 Lt + 11418,65 Lt). Bendra padaryta žala VSDF biudžetui iki 2010-10-31, J. K. iÅ¡mokant motinystės ir motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ , priskaičiuota 12147,97 Lt (2975,27 Lt + 9172,70 Lt), iÅ¡skaityta mokesčių – 2932,00 Lt (716,08 Lt + 2215,92 Lt), iÅ¡mokėta – 9215,97 Lt (2259,19 Lt + 6956,78 Lt). Civilinį ieÅ¡kinį palaiko ir praÅ¡o jį tenkinti. Byloje yra Å¡i raÅ¡ytinė medžiaga:specialisto iÅ¡vada Nr.5-2/102 (2t. b.l. 140-153) nustatyta, kad J. G. (K.) 2008 m. sausio 23 d. priimta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm.k. (duomenys neskelbtini) draudėjo kodas (duomenys neskelbtini)) antraeilėms buhalterės pareigoms, jai nustatyta 2 valandų darbo dienos trukmė, penkių dienų darbo savaitė (10 valandų per savaitę). UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja mokėti J. G. (K.) 4.85 Lt už vienÄ valandÄ , mokant vienÄ kartÄ per mėnesį. Darbo sutarčių registravimo žurnale J. G. (K.) sutartis užregistruota 2-uoju numeriu. 2008-08-29 darbo sutartis nutraukta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui pateikė segtuvÄ â€žKasos dokumentai nuo 2008-01-23 iki 2009-05-31“, jame susegti kasos dokumentai (pinigų priėmimo kvitai, kasos pajamų orderiai, atlyginimų iÅ¡mokėjimo žiniaraščius, kasos knygos atplėšiamasis lapas) ir kasos apyvartos žiniaraÅ¡tis. Nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2008-01-23 iki 2008-08-29 juos sudarė ir pasirašė buhaltere J. G. (K.). Bendroves „(duomenys neskelbtini)“ direktorius T. K. 2009-01-12 pasirašė naujÄ darbo sutartį Nr. 13 su J. K., pagal kuriÄ ji buvo priimta dirbti antraeiliams vadybininkės pareigoms, dirbant 1 valandÄ darbo dienoje, darbo savaitėje – 5 darbo dienas. Darbo sutartis Nr. 13 sudaryta su J. K. įregistruota darbo sutarčių registracijos žurnale 13-uoju numeriu, laikantis eiliÅ¡kumo tvarkos. Darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojai 1316,00 Lt mėnesinį darbo užmokestį, t.y. vidutiniÅ¡kai 63,00 Lt už vienÄ valandÄ . Tyrimui pateikti 2009-01-12 patvirtinti bendrovės direktoriaus vadybininko pareiginiai nuostatai Nr.7. Nuostatų II dalyje iÅ¡vardinti darbai, kuriuos bendrovėje vykdo vadybininkas. Vadybininko pareiginius nuostatus paruošė direktorius T. K., tačiau vadybininkės J. K. su nuostatais pasiraÅ¡ytinai nesupažindino, be to, tyrimui nepateikti dokumentai, įrodantys J. K. vadybininkės pareigas atitinkančius darbus. Viename iÅ¡ vadybininko pareiginių nuostatų punkte nurodyta, kad vadybininkas kontroliuoja verslo planų parengimÄ ir vykdymÄ , tačiau tyrimui sudaryti bendrovės verslo planai nepateikti. Kas dėl sutarčių ir kontraktų rengimo, tai jas sudarė bendrovės direktorius T. K., o lokalines sÄ matas prie sutarčių paruošė sÄ matininkas-projektuotojas A. A. – nėra įrodymų kaip vadybininkė J. K. kontroliavo verslo planų komercinių sÄ lygų, sudaromų susitarimų, sutarčių ir kontraktų rengimÄ bei vykdymÄ , įvertino galimÄ rizikÄ . Tyrimo metu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2008-01-23 iki 2008-08-29 J. K. darbo užmokestis, lyginant su kitais darbuotojais nebuvo padidintas. Pagal tyrimui pateiktus bendrovės dokumentus nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2009 m. balandžio mėn. (imtinai) darbuotojų darbo užmokestis nesikeitė, o J. K. buvo mokamas 65.80 Lt valandinis darbo užmokestis, kuris 9,6 kartus didesnis už bendrovės direktoriui priskaitytÄ darbo užmokestį ir 13,16 kartų didesnis už administracijos darbuotojų mėnesinį ir valandinį darbo užmokestį. Lietuvos Respublikos 2002-06-04 įsakymu Nr.lX-926 patvirtintu Darbo kodekso 186 str. „Darbo užmokestis“ 3 d. nurodyta, kad „Darbuotojo darbo užmokestis priklauso nuo darbo kiekio ir kokybės, įmones, įstaigos, organizacijos veiklos rezultatu bei darbo paklausos pasiÅ«los darbo rinkoje“ Tačiau bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui nepateikė jokių dokumentų įrodančių apie vadybininkės J. K. (G.) atliktus darbus. Tyrimo metu nustatyta, kad J. K. nuo 2008-10-28 iki 2009-04-01 įforminta AB „(duomenys neskelbtini)“ (į.k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu(duomenys neskelbtini)) ir nuo 2008-10-27 AB „(duomenys neskelbtini)“ (į.k. (duomenys neskelbtini) , reg. adresu (duomenys neskelbtini)). Vadybininkei J. K. nuo 2009-01-12 iki 2009-06-30 bendrovė priskaitė 7.316,33 Lt, tačiau tyrimui nepateikti dokumentai įrodantys apie vadybininkes J. K. (G.) atliekamus darbus. Vadybininkės J. K. darbo užmokestis 7.316,33 Lt kartu su socialinio draudimo iÅ¡mokomis (7.316.33x39,98%=2.925,07 Lt) padidino bendrovei sÄ naudas ir tuo pačiu 10.241,40 Lt sumažino pelnÄ . Bendroves direktorius T. K. nesivadovavo Lietuvos Respublikos 2002-06-04 įstatymu Nr.IX-926 patvirtintu Darbo kodekso 186 str. „Darbo užmokestis“ 3 d. reikalavimais, kuriose nurodyta, kad „Darbuotojo darbo užmokestis priklauso nuo darbo kiekio ir kokybės, įmonės, įstaigos, organizacijos veiklos rezultatų bei darbo paklausos pasiÅ«los darbo rinkoje“, nes tyrimui nepateikė jokių dokumentų įrodančių apie atliekamas J. K. vadybininkės pareigas, todėl skaitoma, kad vadybininkei J. K. laikotarpiu nuo 2009-01-12 iki 2009-06-24 nepagrįstai priskaitė darbo užmokestį (7.316,33 Lt).Darbo sutartimi Nr.597 J. K. AB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2009-01-12 nustatyta penkių darbo dienų savaitė, darbo dienos trukmė – 2 val. (2 T., b.l. 80-82).Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad pastaroji dirbo sulygtÄ sutartimi laikÄ kasdien( t.2.b.l. 83-86).2009-04-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu nustatyta, jog nuo 2009- 04-02 Kauno padalinio administratorei J. K. buvo nustatyta dirbti 5 darbo dienas, o darbo trukmė 8 valandos( t. 2, b.l. 98). IÅ¡raÅ¡u iÅ¡ medicininių dokumentų (3 t., b.1. 27, 28-33) nustatyta, kad J. K. 2001-01-14kreipėsi į gydytojus dėl galimo nėštumo, nes 2008-12 pabaigoje prieÅ¡ Kalėdas nėštumo testas buvo teigiamas, jai buvo iÅ¡duotas siuntimas pas ginekologus, o nuo 2009-01-27, esant 12 sav. nėštumui, įtraukta į nėštumo įskaitÄ .Analize (3 t., b.l. 34, 35) nustatyta, kad 1-os val. pietų pertraukos metu nėra realios galimybes suderinti pusės valandos kelionę tarp darboviečių bei valandos trukmės darbÄ . Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo T. K. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 24 str. 6 d. 182 str. 1 d., 300 str. 1 d., 222 str. 1 d., o kaltinamosios J. K. – pagal BK 182 str. 1 d., 300 str. 1 d.,Kaltinamieji dėl veikos numatytos BK 182str. 1d. iÅ¡teisintini, nesant nusikaltimo sudėties bÅ«tinų požymių.Sukčiavimas – tai kaltininko veiksmai, kai jis apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengė turtinės prievolės ar jÄ panaikino. Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtÄ Ä¯gyti. Sukčiavimas padaromas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai. Apgaulė sukčiaujant panaudojama, turint tikslÄ suklaidinti turto savininkÄ ar valdytojÄ arba asmenį, kurio žinioje yra turtas (Å¡iuo atveju, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybÄ ), o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriÅ¡kai patys perleidžia turtÄ ar teisę į turtÄ kaltininkui manydami, kad Å¡is turi teisę jį gauti.Kaltinimas buvo grindžiamas tuo pagrindu, kad J. K. laikotarpiu nuo 2009-01-12 iki išėjimo motinystės atostogų UAB „(duomenys neskelbtini) „ nedirbo, sutartis fiktyvi, sudaryta tik dėl to, jog gautų padidintas motinystės( tėvystės) iÅ¡mokas. Kaltinimas grindžiamas raÅ¡ytine medžiaga ir nukentėjusio P. N. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais: apie J. K. įdarbinimÄ jis sužinojo atsitiktinai, pamatęs buhalterinius dokumentus, kasos iÅ¡laidų orderius, kuriuose buvo nurodyta jog pastaroji gauna atlyginimÄ . J. K. įmonėje nedirbo jokio darbo, ji neturėjo darbo vietos, nebuvo sukurta elektroninė paÅ¡to dėžutė, sandorių sudarymu rÅ«pinosi jis kaip komercijos direktorius. Direktorius dėl vadybininko etato kitų akcininkų neatsiklausė. Jis nėra matęs K. darbe. Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau DK) 93 straipsnyje darbo sutarties sÄ voka apibrėžiama kaip darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbÄ arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui nustatytÄ darbÄ , mokėti darbuotojui sulygtÄ darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sÄ lygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir Å¡alių susitarimu.Bylos duomenimis nustatyta, kad Bendroves „(duomenys neskelbtini)“ direktorius T. K. 2009-01-12 sudarė darbo sutartį Nr. 13 su sutuoktine J. K., pagal kuriÄ ji buvo priimta dirbti antraeiliams vadybininkės pareigoms, dirbant 1 valandÄ darbo dienoje, darbo savaitėje – 5 darbo dienas. Darbo sutartis Nr. 13 sudaryta su J. K. įregistruota darbo sutarčių registracijos žurnale 13-uoju numeriu, laikantis eiliÅ¡kumo tvarkos. Å ios aplinkybės nustatytos byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais- darbo sutartimi, specialisto iÅ¡vada, kaltinamųjų paaiÅ¡kinimais. Teismas atkreipė dėmesį ir į tas aplinkybes , kad J. G. (K.) dar 2008 m. sausio 23 d. buvo priimta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm.k. (duomenys neskelbtini) draudėjo kodas (duomenys neskelbtini)) antraeilėms buhalterės pareigoms, jai tuo metu buvo nustatyta 2 valandų darbo dienos trukmė, penkių dienų darbo savaitė (10 valandų per savaitę). UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo mokėti J. G. (K.) 4.85 Lt už vienÄ valandÄ , mokant vienÄ kartÄ per mėnesį. Darbo sutarčių registravimo žurnale J. G. (K.) sutartis buvo užregistruota 2-uoju numeriu. 2008-08-29 darbo sutartis nutraukta, pačiai praÅ¡ant. 2009-01-12 sudarant naujÄ darbo sutartį antraeilėms pareigoms, nebuvo tikslių duomenų apie tai, jog pastaroji yra nėščia. IÅ¡raÅ¡u iÅ¡ medicininių dokumentų (3 t., b.1. 27, 28-33) nustatyta, kad J. K. 2001-01-14 kreipėsi į gydytojus dėl galimo nėštumo, nes iÅ¡ med. dokumentų įraÅ¡o matyti, jog ji atliko 2008-12 pabaigoje prieÅ¡ Kalėdas nėštumo testÄ , kuris buvo teigiamas, tuomet jai buvo iÅ¡duotas siuntimas pas ginekologus, o nuo 2009-01-27, esant 12 sav. nėštumui, įtraukta į nėštumo įskaitÄ . Aplinkybė, kuri kėlė kaltinimui įtarimus, jog darbo sutartis buvo fiktyvi, o J. K. darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokio neatliko, buvo tai, jog darbo sutartimi darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojai 1316,00 Lt mėnesinį darbo užmokestį, t.y. vidutiniÅ¡kai 63,00 Lt už vienÄ valandÄ , kas akivaizdžiai kelis kartus virÅ¡ijo kitų įmonės darbuotojų atlyginimus. Tai kėlė įtarimÄ ir civiliniam ieÅ¡kovui, kuris savo iÅ¡vadose po patikrinimo nurodė: kad J. K. 2009m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginimo padidinimas, lyginant su kitų darbuotojų atlyginimais, yra susijęs su tikslu ateityje gauti didesnes iÅ¡mokas iÅ¡ valstybinio socialinio draudimo fondo( t.1.b.l.47-50). Darbo kodekso normos, reglamentuojančios apmokėjimÄ už darbÄ , darbo užmokesčio dydį sieja su atlikto darbo kiekiu, kokybe, dirbtu laiku, darbo sÄ lygomis, darbo paklausos ir pasiÅ«los rinka, kitais darbo kainÄ lemiančiais faktoriais, o atlygio už darbÄ konkretaus dydžio nustatymÄ laiko darbdavio ir darbuotojo derybų objektu, atsispindinčiu kolektyvinėse ar darbo sutartyse. Darbo kodekso 204, 187 straipsniai reguliuoja darbo užmokesčio minimumÄ , vidutinį darbo užmokestį, minimalų valandinį atlygį, minimaliÄ mėnesinę algÄ , bet nereguliuoja maksimalių darbo užmokesčio dydžių. Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbÄ bei verslÄ ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sÄ lygas, gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ ir socialinę apsaugÄ nedarbo atveju. Å¡iuo konkrečiu atveju įmonė vykdė savo veiklÄ , joje dirbo darbuotojai, t. y. įmonė vykdė realiÄ veiklÄ , o ne buvo fiktyviai sukurta. T. K. teigimu įmonė 2008-2009 metais dirbo pelningai, turėjo nemažai užsakymų, todėl ir buvo nuspręsta įsteigti vadybininko etatÄ . Å iuos kaltinamųjų teiginius patvirtino raÅ¡ytinė medžiaga- specialisto iÅ¡vada, kurioje nurodyta, jog nuo 2008-01-15 iki 2009-11-01 įmonė gavo 992388,80 Lt pajamų( t.2,b.l. 143), per 2009 metus sudarė septynias sutartis su naujais klientais , iÅ¡ kurių keturios buvo sudarytos laikotarpiu nuo 2009-01-16 iki 2009-06-26, tai yra J. K. darbo įmonėje metu( t.4.b.l. 159). VSDFV Kauno skyriaus patikrinimo medžiagoje nurodyta , kad 2009m. sausio – vasario mėnesiais bendrovėje buvo padidėjęs dirbančiųjų skaičius( t.1.b.l. 48). Å ios aplinkybės rodo, jog įmonė buvo pajėgi mokėti nustatyto dydžio atlyginimÄ J. K.. Specialisto iÅ¡vadoje buvo nurodyta, kad J. K. nebuvo supažindinta su vadybininko pareigybiniais nuostatais, nėra jos paraÅ¡o ( t.2, b.l. 146). Tačiau į bylÄ pateiktas bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratoriaus žurnalo nuoraÅ¡as paneigia specialisto iÅ¡vadoje nurodytas aplinkybes, nes yra įraÅ¡as, jog J. K. buvo supažindinta su pareigybiniais nuostatais 2009-01-12( t.4.b.l. 132). Byloje yra duomenys, jog registravimo žurnale tiek darbo sutartis, tiek supažindinimas su pareigybiniais nuostatais buvo įraÅ¡yti, nepažeidžiant nustatyto eiliÅ¡kumo( Å¡ias aplinkybes patvirtina specialistės L. B. apklausa, specialisto iÅ¡vada t.2,b.l. 143 ir registravimo žurnalo patvirtintas nuoraÅ¡as t.4.b.l. 132). IÅ¡tirtais ir įvertintais teisme raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad J. K. darbo sutartimi Nr.597 AB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2009-01-12 buvo nustatyta penkių darbo dienų savaitė, darbo dienos trukmė – 2 val. (2 T., b.l. 80-82). Liudytojas M. B. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, jog J. K. dirbo penkias darbo dienas AB „(duomenys neskelbtini)“ kuris vėliau akcininkų sprendimu buvo pakeistas į „(duomenys neskelbtini)“. Tuo pagrindu buvo pakeista J. K. darbo sutartis. IÅ¡ 2009-04-01 direktoriaus įsakymo matyti, jog nuo 2009- 04-02 Kauno padalinio administratorei J. K. buvo nustatyta dirbti 5 darbo dienas, o darbo trukmė 8 valandos( t. 2, b.l. 98). Apklausti liudytojais įmonės dirbantieji I. G., A. A. patvirtino, jog jiems žinoma, jog J. K. dirbo nuo 2009m. pradžios vadybininkės pareigose, ji dirbo vienÄ valandÄ , jai buvo sukurta elektroninė paÅ¡to dėžutė, ji į darbÄ atvykdavo įvairiai, kartais pietų metu, o kartais ir po darbo, ji turėjo darbo vietÄ , kuriÄ dalinosi su A. Ž.. IÅ¡ pagarsintų teismo posėdžio metu A. Ž. parodymų matyti, jog pastarasis žinojo, kad J. K. dirba vadybininkės pareigose, ir kad jam nesant ji naudojasi ta pačia darbo vieta, kaip ir jis. Liudytojai A. P. ir M. B. teismui patvirtino, jog J. K. yra žinoma kaip gelžbetonio darbuotoja, kuri įmonėms susijungus, buvo įdarbinta betono centre. Teigė, jog nėra įmonėje griežtos darbo tvarkos, jeigu darbuotojas susitvarko su jam pavestomis užduotimis, nėra kontroliuojami ar jie anksčiau iÅ¡eina iÅ¡ darbo, ar vėliau po pietų sugrįžta. J. K. dirba gerai, jei jokių priekaiÅ¡tų neturi. Jiems nebuvo žinoma apie jos darbÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau mano jog ji ir neturėjo jiems praneÅ¡ti. L. T. S. parodė, kad jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, ir jam 2009m. pradžioje teko bendrauti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja J.. Buvo derinamos bÅ«simos sutarties sÄ lygos. Bendravimas užtruko kelias savaites, o vėliau buvo pasiraÅ¡yta sutartis. Liudytojas E. S. parodė, kad 2009 metais jie turėjo su kaltinamaisiais darbinius santykius, nes statė Druskininkuose vieÅ¡bučio požeminę aikÅ¡telę. Tuo metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriumi. Vykdė derybas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ , kurias pradėjo su J. K., bÅ«tent iÅ¡ jos ir gavo pirminį pasiÅ«lymÄ elektroniniu paÅ¡tu. SÄ lygas derino mėnesio laikotarpyje iki sutarties pasiraÅ¡ymo, bendravo elektroniniu paÅ¡tu ir susitikę buvo. Sutartį pasirašė T. K.. IÅ¡ į bylÄ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti jog buvo pasiraÅ¡ytos keturios sutartys laikotarpiu nuo 2009-01-16 iki 2009-06-25( t.4.b.l. 133-158). IÅ¡ UAB PC Zona raÅ¡to matyti, jog J. K. elektroninio paÅ¡to dėžutė buvo sukurta 2008-01-23( t.4.b.l. 160-161). 2009-03-12 PVM sÄ skaita- faktÅ«ra patvirtina , kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkė J. K. užsakė reklamÄ spausdinimui ( b.l,. 162, t.4.). Kartu su įmonės dokumentais bankroto administratorius pateikė personalo vadybos pagrindinius principus UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriuos paruošė ir pasirašė J. K. ( t.4.b.l. 163-169). IÅ¡ pateikto diplomo matyti, jog J. K. (G.) yra baigusi Kauno kolegijos Ekonomikos ir teisės fakultete baigė vadybos ir verslo administravimo studijų krypties Buhalterinės apskaitos aukÅ¡tųjų studijų programÄ ( t.2.b.l. 176). Teigiama, kad kaltinamoji dirbdama Betono centre esančiame (duomenys neskelbtini) nuvykti į darbÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ esantį (duomenys neskelbtini) mieste, kelionėje turėtų užtrukti ne mažiau kaip pusę valandos, todėl suspėti atidirbti darbÄ 1 valandÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, kai pertrauka pietums tik 1 valanda, nėra realios galimybės. IÅ¡ specialisto iÅ¡vados matyti, jog konkretus darbo laikas – grafikas, kada J. K. privalėjo bÅ«ti darbe, tiek „(duomenys neskelbtini)“, tiek „(duomenys neskelbtini)“ pateikta nebuvo. Ä®monių vadovai patvirtino, jog įmonėse nėra tokios griežtos nustatytos tvarkos, todėl darbuotojas galėdavo ir anksčiau iÅ¡eiti iÅ¡ darbo ir po pietų pertraukos vėliau grįžti. Kadangi kitų įrodymų, paneigiančių J. K. versijÄ nėra, laikytina jog jos teiginiai, kad spėdavo darbÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ atidirbti tiek pietų metu, tiek laikotarpiu nuo 16 val. iki 17 valandos yra pagrįsti. Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje nepaÅ¡alintos abejonės dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių vertinamos traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai. Be to, iÅ¡ byloje esančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 7.6p.1pap. matyti, kad bendrovės vadovui suteikta teisė: priimti ir atleisti darbuotojus, sudaryti ir nutraukti su jais sutartis, skatinti juos ir nubausti. Nukentėjusio teiginys, jog nebuvo tartasi su kitais akcininkais dėl vadybininkės įdarbinimo, atmestinas.  Todėl esant aukščiau aptartiems įrodymams, darytina iÅ¡vada jog kaltinamÄ jai J. K. iÅ¡mokėta didesnė motinystės paÅ¡alpa priklauso objektyviai egzistuojančiu pagrindu, jai teisėtai priklausančios teisės ir piniginių lėšų įgijimas nesudaro sukčiavimo. Pagal 2000 m. gruodžio 21 d. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo, galiojusio iki 2009-05-01, 6 straipsnio 2 dalį, kompensuojamas uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) paÅ¡alpų dydis, buvo apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamÄ sias pajamas, turėtas per 9 kalendorinius mėnesius, nuo 2009 m. liepos 1 d. - per 12 kalendorinių mėnesių, buvusių prieÅ¡ nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiÅ«ros atostogų pradžios mėnesį.Byloje nėra faktinių duomenų, pagrindžiančių, kad J. K. gavo didesnę motinystės paÅ¡alpÄ apgaulės bÅ«du, t. y. fiktyviai sudarydama darbo sutartį, faktiÅ¡kai nedirbant darbo, o už jį gaunant atlyginimÄ , tuo nepagrįstai padidinant jai darbo užmokestį, sumokant didesnes įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetÄ bei iÅ¡ jo atitinkamai gaunant didesnę motinystės paÅ¡alpÄ . Sukčiavimu Å¡ioje baudžiamojoje byloje kaltinamųjų veiksmai galėjo bÅ«ti pripažinti nusikalstamais tik tuo atveju, jeigu bÅ«tų įrodyta, jog J. K. nedirbo jokio darbo, bet atlyginimÄ gavo. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad bendrovė vykdė Å«kinę – komercinę veiklÄ , turėjo užsakymų, mokėjo darbuotojams atlyginimus, todėl nėra pagrindo manyti, kad priėmus vadybininkę darbui ir nustačius jai tokį sulygtÄ atlyginimÄ , bÅ«tų iÅ¡ esmės pabloginta bendrovės finansinė padėtis. Tokios teismų suformuotos praktikos yra laikomasi LAT iÅ¡nagrinėtose bylose Nr. 2K-448/2010; 2K-606/2010 ir kt., bei Kauno apygardos teismo baudžiamų bylų skyriaus kolegijos 2012-03-30 nutartyje Nr.1A-104-397/2012. ). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių iÅ¡sakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir iÅ¡vadų padarymo teismui nėra privalomos, tačiau teismo baigiamajame akte turi bÅ«ti iÅ¡dėstyti įrodymų vertinimo motyvai. Gynyba baigiamųjų kalbų metu prašė teismÄ P. N. patraukti atsakomybėn už žinomai melagingÄ praneÅ¡imÄ ir melagingų parodymų davimÄ . Vien ta aplinkybė, jog Å¡ioje byloje buvo priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, nesudaro pagrindo manyti, jog P. N. parodymai buvo melagingi. Å ioje byloje iÅ¡ liudytojų I. G. ir A. A. parodymų matyti, jog tarp akcininkų įvyko nesutarimai bÅ«tent 2009m. vasarÄ , kas galimai ir įtakojo P. N. kreipimÄ si į VMI dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatyvaus patikrinimo, kreipimasis į VSDFV , bei ikiteisminio tyrimo institucijas. Tai patvirtina buvus tarp akcininkų nesutarimus. Nustatyta ir tai, kad akivaizdžių teisės pažeidimų nustatyta nebuvo. P. N. teiginiai, jog J. K. jis darbo vietoje nematė, nelaikytini melagingais, nes galimai jų darbo valandos nesutapo, J. K. teigė jog dažnai atvykdavo į darbo pabaigÄ ar pietų pertraukos metu, kas neabejotinai P. N. buvo poilsio ar pietų metas. Be to, visuotinai žinoma, jog darbuotojai dirbdami darbÄ , o Å¡iuo atveju naudingÄ visai Å¡eimai, nes esant pelningam verslui , pagerėja Å¡eimos materialinė gerovė, negailėdami laiko dirba ne tik darbo vietoje, bet ir namuose, tam naudoja ir asmeninius kompiuterius, o esant galimybei ir laisvam laikui, net ir dirbdami pirmaeilėse pareigose, nevengia atlikti darbų, naudingų Å¡eimos verslui, tai yra skambina telefonais, tariasi dėl susitikimų ir pnÅ¡.. Å iuo konkrečiu atveju T. K. turimų akcijų skaičius rodo, jog jis akcijų turėjo daugiausiai Å¡ioje įmonėje, todėl neabejotina kad J. K. dirbo ir laisvalaikiu, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslo plėtojimo. Tai leidžia daryti iÅ¡vadas, jog ji iÅ¡dirbdavo ne tik valandÄ , bet ir daugiau ir jos gautas atlyginimas buvo adekvatus iÅ¡dirbtam laikui. Teigti , jog P. N. praneÅ¡imas apie nusikaltimÄ yra melagingas, taip pat nėra įrodymų, nes įtarimų dėl sukčiavimo kilo ir VSDFV Kauno skyriui, dėl ko ir buvo pradėtas Å¡is ikiteisminis tyrimas. Nenustačius J. K. ir T. K. veiksmuose nusikaltimo numatyto LR BK 182str. sudėties požymių ir juos iÅ¡teisinus dėl Å¡ios nusikalstamos veikos, darytina iÅ¡vada jog jie nepadarė ir iÅ¡vestinių nusikalstamų veikų, tai yra LR BK 300str. o T. K. ir nusikalstamos veikos numatytos 222str.. Teismų praktikoje tikro dokumento klastojimas apima veiksmus, kurie pakeičia dokumente užfiksuotos informacijos teisingumÄ . IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nebuvo pagrindo teigti, jog kaltinamieji suklastojo kaltinamajame akte nurodytus dokumentus. Todėl darytina iÅ¡vada, kad byloje nebuvo nustatyta, jog į kaltinime nurodytus dokumentus buvo įraÅ¡yta tikrovės neatitinkanti informacija, kadangi darbo sutartis buvo sudaryta, darbo užmokestis nustatytas nepažeidžiant įstatymų reikalavimų. Aukščiau minėti įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji įmonėje dirbo darbo sutartimi numatytÄ ir kitus, jai pavestus, darbus, dėl ko jai pagrįstai buvo mokamas darbo užmokestis. Todėl nėra pagrindo konstatuoti apgaulei bÅ«tino požymio – tiesos iÅ¡kreipimo, darbo teisinių santykių neteisėtumo bei dokumentų klastojimo faktų.Pagal BK 222 str. 1 d. atsako tas, kas apgaulingai  tvarkė  teisės  aktų reikalaujamÄ buhalterinę  apskaitÄ Â Â arba  paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti  asmens  veiklos,  jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. T. K. kaltinimas buvo grindžiamas tuo, kad jis įformino fiktyviÄ â€ž darbo sutartį 2009-01-12 Nr.13 su J. K. (sutuoktine) dėl vadybininkės pareigų, dėl ko 2009-01-12 – 2009-06-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose J. K. buvo skaičiuojamas 1.316,00 Lt mėnesinis darbo užmokestis, buvo įformintas darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimas iÅ¡ bendrovės kasos forminant kasos iÅ¡laidų orderius: 2009-02-09 KIO Nr.25 (750 Lt), 2009-03-09 KIO Nr.28 (1.000,16 Lt), 2009-04-04 KIO Nr.29 (1.000, 16 Lt), 2009-05-08 KIO Nr.31 (1.000, 16 Lt), 2009-06-10 KIO Nr.32 (1.000, 16 Lt) ir 2009-06-25 KIO Nr.33 (809,65 Lt), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. I-o ir II-o ketvirčio apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokų ataskaitose buvo įraÅ¡omas J. K. iÅ¡skaičiuotas socialinio draudimo mokestis, dėl ko iÅ¡ dalies negalima nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros už ataskaitinį laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-06-30“. Nenustačius jog sutartis ir(ar) kasos iÅ¡laidų orderiai buvo suklastoti, nėra pagrindo teigti, jog T. K. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitÄ . Esant Å¡ioms iÅ¡tirtoms, nustatytoms ir įvertintoms faktinėms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada jog J. K. ir T. K. nepadarė kaltinamajame akte jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų. Taigi, esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad kaltinamųjų veiksmuose nebuvo nustatyta nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 222 str.1d. numatytų nusikalstamų veikų, požymių, todėl jie iÅ¡teisintini. Priėmus iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nukentėjusiojo P. N. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį 4096,56 Lt sumai ir VSDF valdybos Kauno skyriaus pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį 12.147,97 Lt sumai, palikti nenagrinėtais (BPK 115str.3d.2p.). Laikinai apribotos J. K. nuosavybės teisės į gaunamas motinystės paÅ¡alpas už vaiko iki 2 m. priežiÅ«ros laikotarpį, mokamų nuo draudžiamųjų pajamų gautų iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“, panaikintinos įsiteisėjus nuosprendžiui.Kaltinamiesiems J. K. ir T. K. paskirtos kardomosios priemonės– raÅ¡ytiniai pasižadėjimai neiÅ¡vykti, panaikintini.UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, reikÅ¡mingi tyrimui: paimti 2010-05-07 reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolu (1 t., b.l. 175, 2t., b.l. 155) ir 2010-05-20 dokumentų pateikimo protokolu (1 t., b.l.177, 178), grÄ Å¾inti saugojimui UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam asmeniui A. B. (2 t., b.l. 200).Vadovaudamasis iÅ¡dėstytais teiginiais bei LR BPK 297, 298, 301, 302, 303str. 5d.1p., 305str.3d., 307str. 308 str. str., teismas, n u s p r e n d ė : I. J. K. nenustačius jos veikoje nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. 1d., 300 str. 1 d. sudėties. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai J. K. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, panaikinti. I. T. K. nenustačius jo veikoje nusikalstamų veikų, numatytų BK 24str.6d., 182 str. 1d.; 300str.1d., 222str.1d. sudėties. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam T. K. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, panaikinti. N. P. N. civilinį ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo ir VSDF valdybos Kauno skyriaus pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį, palikti nenagrinėtais.Laikinai apribotas J. K. nuosavybės teises į gaunamas motinystės paÅ¡alpas už vaiko iki 2 m. priežiÅ«ros laikotarpį, mokamų nuo draudžiamųjų pajamų gautų iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“, panaikinti.Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Kauno miesto apylinkės teismÄ .              Teisėja                                                                                                                               Danutė Giačaitė