ffef0f63-73f3-40ee-946f-e94a9ca2f4b9 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2-431-241/2018Proceso Nr. 2-55-3-00205-2017-2Procesinio sprendimo kategorija (S) 3.4.3.11 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 8 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė GasiÅ«nienė,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo suinteresuoto asmens A. S. (A. S.) atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-3362-866/2017 (dabartinis Nr. eB2-1866-866/2018) pagal pareiÅ¡kėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Agesa“ bankroto administratorės mažosios bendrijos „Bankrosta“ pareiÅ¡kimÄ dėl uždarosios akcinės bendrovės „Agesa“ bankroto pripažinimo tyčiniu, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius.

Teismas n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartimi UAB „Agesa“ iÅ¡kelta bankroto byla, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartis palikta nepakeista. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartimi UAB „Agesa“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.Bankroto administratorė kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama pripažinti UAB „Agesa“ bankrotÄ tyčiniu.

Administratorė nurodė, kad buvęs įmonės vadovas A. S. per teismo nustatytÄ laikotarpį jai neperdavė nei įmonės turto, nei dokumentų, todėl nėra galimybės nustatyti/patikrinti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio, taip pat struktÅ«ros. Paskutinieji bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai buvo sudaryti už 2013 metus. Ä®monės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės turtÄ buvo apribotos arba panaikintos.

Ä®monės vadovas nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jam nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 7 d. nutartimi pripažino UAB „Agesa“ bankrotÄ tyčiniu.Teismas sprendė, kad dokumentų bei turto neperdavimas ar finansinės atskaitomybės dokumentų neteikimas Juridinių asmenų registrui buvo priežastiniame ryÅ¡yje su tyčiniais veiksmais privedant įmonę prie bankroto, neįrodytas, todėl vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu padarė iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti bankrotÄ tyčiniu Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1ir 5 punkte nurodytais pagrindais.Teismas nustatė, jog UAB „Agesa“ vadovu nuo 2009 m. lapkričio 16 d. buvo A.

S., o įmonės akcininke – UAB „Staliksena“, kurios vadovu ir akcininku taip pat buvo A. S..Teismas, remdamasis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2014 m. birželio 25 d. ir 2015 m. kovo 19 d. operatyvaus patikrinimo pažymomis, konstatavo, kad UAB „Agesa“ turėdama 135 341, 87 Eur įsiskolinimÄ valstybės biudžetui, apskaičiuotÄ 2013 m. gegužės 3 d., ne tik 2013 m. gruodžio 20 d. suteikė itin didelę   376 200 Lt paskolÄ susijusiam asmeniui, bet ir 2013 m. gruodžio 3 d. sutartimi perleido vienintelį realiÄ vertę turintį įmonės turtÄ .

Todėl teismas sprendė, kad buvo pažeista Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje nustatyta atsiskaitymų tvarka, taip užkertant keliÄ aukÅ¡tesnės eilės kreditoriams gauti savo reikalavimų patenkinimÄ . TokiÄ iÅ¡vadÄ , teismo vertinimu, taip pat patvirtina UAB „Agesa“ bankroto byloje patvirtinti tik antros eilės kreditorių VMI ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) finansiniai reikalavimai.Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažino UAB „Agesa“ bankrotÄ tyčiniu pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytÄ tyčinio bankroto požymį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Suinteresuotas asmuo A. S. atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atmesti pareiÅ¡kėjos BUAB „Agesa“ bankroto administratorės pareiÅ¡kimÄ dėl UAB „Agesa“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas nepagrįstai konstatavo, kad buvo pažeista CK 6.9301 straipsnyje nustatyta atsiskaitymų su kreditoriais eiliÅ¡kumo tvarka, taip užkertant keliÄ aukÅ¡tesnės eilės kreditoriams gauti savo reikalavimų patenkinimÄ , ir tai yra pagrindas pripažinti bankrotÄ tyčiniu Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, remiantis Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtinta prezumpcija.

Tačiau teismas nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo suformuotos minėtos normos taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikos, kadangi norint pripažinti įmonės bankrotÄ tyčinių pagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalies punkte įtvirtinta prezumpcija, taip pat bÅ«tina nustatyti, kad daugiau kaip 3 mėnesius iÅ¡ eilės įmonės darbuotojui (darbuotojams) nebuvo mokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios įmokos. Teismas Å¡ios aplinkybės nevertino. Ä®monės darbuotojams darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos buvo mokamos.

Å iÄ aplinkybę taip pat patvirtina tai, kad įmonės bankroto byloje nėra patvirtinti jokie UAB „Agesa“ darbuotojų ar Garantinio fondo kreditoriniai reikalavimai.VMI nurodomas pridėtinės vertės mokesčio įsiskolinimas valstybės biudžetui susidarė per klaidÄ . UAB „Agesa“ teikė paslaugas ir tiekė prekes UAB „Staliksera“, kuri PVM įtraukė į atskaitÄ , nors UAB „Agesa“ jo nesumokėjo. Todėl VMI nurodė UAB „Staliksera“ patikslinti PVM deklaracijas, kurias patikslinus susidarė situacija, kad UAB „Agesa“ turėjo mokėtino PVM, kurio kiti asmenys neatskaitė.

Todėl jokių nuostolių biudžetas nepatyrė. Å iÄ aplinkybę taip pat patvirtina VMI 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimas iÅ¡ieÅ¡koti tik 2 160,16 Eur mokestinę nepriemokÄ iÅ¡ įmonės turto. PVM mokestis į Å¡ias sumas net nebuvo įtrauktas, todėl UAB „Agesa“ nelaikė, kad yra skolinga PVM.UAB „Agesa“ ir UAB „Staliksera“ netinkamai įformino mokestinės nepriemokos perėmimÄ . Nepaisant tokio perėmimo rezultatas buvo pasiektas – UAB „Agesa“ sumažino mokėtinÄ PVM, o UAB „Staliksera“ atstatė grÄ Å¾intinÄ PVM, todėl 36 021,73 Eur PVM nepriemokos mokėjimo reikalavimas, nuo kurios skaičiuojama ir 13 615,69 Eur delspinigių, iÅ¡ esmės reiÅ¡kia to paties mokesčio sumokėjimÄ du kartus.

Dėl to UAB „Agesa“ pateikė skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuriuo prašė panaikinti VMI 2017 m. kovo 16 d. sprendimÄ dėl skolos perėmėjo tinkamumo kaip neteisėtÄ ir nepagrįstÄ , taip pat įpareigoti VMI iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti UAB „Agesa“ 2017 m. kovo 15 d. praÅ¡ymÄ duoti sutikimÄ mokestinei nepriemokai perimti ir kartu su praÅ¡ymu pridedamÄ 2017 m. kovo 15 d. mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutartį Nr. 2017/03/15 ir 2017 m. kovo 15 d. sutikimÄ dėl mokestinės nepriemokos perėmimo.

Tačiau 2017 m. spalio 9 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. I-3272-811/2017 buvo nutraukta dėl suinteresuotam asmeniui nežinomų bylos nutraukimo priežasčių, kadangi procese įmonei jau atstovavo bankroto administratorė. A. S. įmonės sÄ moningai blogai nevaldė. UAB „Agesa“ tyčinis bankrotas konstatuotas tik dėl to, kad UAB „Agesa“ vietoj to, kad atsiskaitytų su VMI, suteikė paskolÄ UAB „Staliksena“. Å i paskola buvo suteikta tikintis, kad UAB „Stalksena“ jÄ grÄ Å¾ins ir nemanant, kad įmonė turi mokestinę nepriemokÄ VMI.Bankroto administratorė kreipėsi į teismÄ remdamasi BUAB „Agesa“ 2017 m. rugsėjo 29 d. kreditorių susirinkimo nutarimu, nors visas susirinkimas ir jo metu priimti nutarimai yra akivaizdžiai neteisėti. 2017 m. rugsėjo 7 d. mokestinių nepriemokų ir jų bylų perdavimo ir priėmimo aktu bei mokestinės nepriemokos reikalavimo perleidimo sutartimi VMI reikalavimo teisę į BUAB „Agesa“ mokestinę nepriemokÄ perdavė VÄ® Turto bankui, kuris 2017 m. rugsėjo 28 d.

UAB „Agesa“ bankroto byloje buvo įtrauktas kreditoriumi vietoje VMI. Nepaisant to, 2017 m. rugsėjo 29 d. pirmojo kreditorių susirinkimo registravimo sÄ raÅ¡e kaip kreditorė buvo įtraukta ir kaip dalyvaujančia susirinkime laikoma VMI su 98,36 procento dydžio visų kreditorinių reikalavimų. Todėl nutarimas vienareikÅ¡miÅ¡kai prieÅ¡tarauja Ä®BÄ® 24 straipsnio 1 daliai, kadangi kreditorių susirinkime nedalyvavo ir atitinkamai nebalsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine iÅ¡raiÅ¡ka sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos.Bankroto administratorė MB „Bankrosta“ atsiliepime į suinteresuoto asmens atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o palikti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartį nepakeistÄ .

Nurodo, jog palaiko savo pareiÅ¡kime dėl UAB „Agesa“ bankroto pripažinimo tyčiniu bei VMI atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ argumentus. Taip pat pažymi, jog UAB „Agesa“ buvęs vadovas A. S. bankroto administratorei neperduoda bendrovės dokumentų ir Å¡ia aplinkybe naudojasi pranaÅ¡umui įgyti vykstančiame teisminiame ginče. Toks jo elgesys turėtų bÅ«ti traktuojamas kaip sÄ moningas tyčinis veikimas ir vertinamas suinteresuoto asmens nenaudai. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacijos objektÄ sudaro teismo nutarties, kuria įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Dėl pagrindų konstatuoti UAB „Agesa“ tyčinį bankrotÄ Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 punkte nurodyta, kad tyčinis įmonės bankrotas – tai įmonės privedimas prie bankroto sÄ moningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse detalizuoti kriterijai (požymiai ir prezumpcijos), pagal kuriuos sprendžiama, ar įmonės bankrotas gali bÅ«ti pripažintas tyčiniu.Pirmosios instancijos teismas, remdamasis iÅ¡ esmės tik VMI 2014 m. birželio 25 d. ir 2015 m. kovo 19 d. operatyvaus patikrinimo pažymomis, skundžiama nutartimi pripažino UAB „Agesa“ bankrotÄ tyčiniu Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinto požymio pagrindu. Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta, jog teismas pripažįsta įmonės bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) iÅ¡ieÅ¡kojimo pirmenybė buvo sÄ moningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiÅ¡kai neturės į kÄ nukreipti savo iÅ¡ieÅ¡kojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sÄ moningais veiksmais, todėl turi bÅ«ti nustatytas ryÅ¡ys tarp sÄ moningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebÅ«tų buvę sÄ moningų į įmonės padėties bloginimÄ nukreiptų veiksmų, įmonė nebÅ«tų tapusi nemoki.

Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokia tapusios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 29 punktas).Visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu.

Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylÄ iÅ¡kėlusiam teismui bÅ«tina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia Å¡ios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, todėl esminiu tyčinio bankroto elementu laikytinas įmonės privedimas prie bankroto sÄ moningais veiksmais. Taigi, turi bÅ«ti nustatytas ryÅ¡ys tarp sÄ moningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryÅ¡ys tarp sÄ moningo tolesnio įmonės padėties bloginimo įmonei jau esant nemokia (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Nesant (nenustačius) priežastinio ryÅ¡io, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir Ä®BÄ® 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali bÅ«ti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimÄ negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamÄ jÄ atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-690/2017).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje sprendė įmonės bankrotÄ esant tyčiniu pagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintÄ požymį, remdamasis iÅ¡ esmės tik VMI 2014 m. birželio 25 d. ir 2015 m. kovo 19 d. operatyvaus patikrinimo pažymomis, kuriose nustatyta, kad atsakovė 2013 m. gruodžio 20 d. paskolos sutartimi susijusiai įmonei – UAB „Staliksena“, suteikė 376 200 Lt paskolÄ , nors 2014 m. birželio 10 d. atsakovė turėjo 135 341,87 Lt mokestinę nepriemokÄ , susidariusiÄ nuo 2013 m. gegužės 3 d.

Taip pat pažymose nurodyta, kad 2013 m. gruodžio 3 d. sutartimi įmonė (UAB „Agesa“) perleido vienintelį realiÄ vertę turintį turtÄ kitai susijusiai įmonei – UAB „Staliksera“, už kurį buvo atsiskaityta prievolių įskaitymo bÅ«du. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Å¡ie duomenys yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog UAB „Agesa“ pažeidė atsiskaitymo su kreditoriais eiliÅ¡kumÄ (CK 6.9301 straipsnis) ir tai suponuoja pagrindÄ Ä¯monės bankrotÄ pripažinti tyčiniu pagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ .Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada padaryta neįvertinus visų reikÅ¡mingų aplinkybių, reikalingų konstatuoti įmonės bankrotÄ tyčiniu Å¡iuo Ä®BÄ® įtvirtintu tyčinio bankroto požymio pagrindu.Pagal nutarties 13 punkte nurodytÄ teismų praktikÄ , visi Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra taikomi tik kartu su Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu, todėl kiekvienu atveju reikalinga nustatyti sÄ moningus įmonės valdymo organų veiksmus, siekiant įmonę privesti prie bankroto ir (ar) pabloginti jau nemokia tapusios įmonės bÅ«senÄ .

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu, nenustatinėjo įmonės nemokumo momento atsiradimo, kuris bÅ«tų atskaitos taÅ¡kas vertinti, ar bÅ«tent skundžiamoje nutartyje minimais įmonės valdymo organų veiksmais įmonė buvo privesta prie bankroto, ar tais veiksmais pabloginta jau nemokia tapusios įmonės padėtis. Taip pat pirmosios instancijos teismas nenustatė įmonės pareigos sumokėti mokestinę nepriemokÄ VMI atsiradimo momento, t. y. nevertino, ar įmonės valdymo organams sudarant skundžiamoje nutartyje minimus sandorius įmonė jau turėjo pareigÄ atsiskaityti su valstybės biudžetu, ar tikrai tyčiniais (sÄ moningais) įmonės valdymo organų veiksmais (nurodytais sandoriais) buvo pažeistas atsiskaitymo su kreditoriais eiliÅ¡kumas (CK 6.9301 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad iÅ¡ esmės vien VMI 2014 m. birželio 25 d. ir 2015 m. kovo 19 d. operatyvaus patikrinimo pažymose nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ konstatuoti įmonės bankrotÄ buvus tyčinį pagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintÄ tyčinio bankroto požymį, negali bÅ«ti laikoma teisėta ir pagrįsta.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar įmonės bankrotas laikytinas tyčiniu pagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ , turėjo nustatyti įmonės nemokumo atsiradimo momentÄ , tirti ir vertinti įmonės valdymo organų sandorių sudarymo aplinkybes ir valdymo organų siekį tokiomis sutartimis, mokėjimais ir (ar) įskaitymais sÄ moningai įmonę privesti prie bankroto ar pabloginti jau nemokia tapusios įmonės bÅ«senÄ , įvertinus tai, kad atsakovės bankroto byloje yra patvirtinti tik dviejų kreditorių – VMI ir VSDFV Vilniaus skyriaus – finansiniai reikalavimai, pastarojo kreditoriaus reikalavimas sudaro vos 883,66 Eur.

Å ios aplinkybės bei minimų kreditorių reikalavimo teisių atsiradimo momento pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo ir nevertino. Apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui nėra absoliuti. Apeliacinės instancijos teismas privalo iÅ¡taisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas, o bylÄ gali grÄ Å¾inti nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui tik iÅ¡imtiniais, įstatyme (CPK 327 straipsnis) nustatytais atvejais.

Vienas tokių atvejų – jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikÅ¡tų, jog bÅ«tų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme kaip pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3L-3-82/2005; 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009).Atsižvelgiant į Å¡ioje nutartyje nustatytas aplinkybes ir iÅ¡dėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia apie pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas BUAB „Agesa“ bankrotÄ tyčiniu, neatskleidė bylos esmės, o tirtinų aplinkybių apimtis, įrodinėjimo proceso ypatumai (CPK 314 straipsnis) suponuoja bÅ«tinybę procesÄ Å¡ioje byloje kartoti iÅ¡ naujo, egzistavimÄ .

Dėl Å¡ios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria BUAB „Agesa“ bankrotas pripažintas tyčiniu, naikintina ir Å¡is klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).Nusprendus, kad yra pagrindas apskųstÄ nutartį panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartį panaikinti ir bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Agesa“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėja                                                                                                                      Danutė GasiÅ«nienė