ffd5feb3-482a-4eba-8794-d296df5f9996 · Tauragės apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. 2-4309-351/2018 Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01531-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.5.; 3.2.6.1. (S) TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 12 d. Å ilutė Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų teisėja Virgina Pankauskienė, sekretoriaujant Redai Vingienei, Rasai Vindžigelskytei, dalyvaujant ieÅ¡kovui A. R., jo atstovui advokatui Rimantui Å imkaičiui, atsakovei A. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

R. ieÅ¡kinį atsakovėms N. S., A. K. dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo. Teismas n u s t a t ė: IeÅ¡kovas A. R. ieÅ¡kiniu praÅ¡o atnaujinti ieÅ¡kovui A. R. praleistÄ terminÄ tėvystei nuginčyti; pripažinti, kad V. R., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), nėra A. R., tėvas, o A. R. - V. R., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), sÅ«nus; nustatyti, kad J. V., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra A.

R., tėvas, o A. R. - J. V., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), sÅ«nus. IeÅ¡kinyje nurodo, kad ieÅ¡kovas A. R. gimė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovo motina J. B., mirusi (duomenys neskelbtini), turėdama prigimtinę V. pavardę, pagimdė ieÅ¡kovÄ kraujomaiÅ¡os su savo broliu J. V., pasekoje. Tuo metu ieÅ¡kovo motina su savo broliu - ieÅ¡kovo tėvu J. V. gyveno viename name (duomenys neskelbtini). ir vedė bendrÄ Å«kį. J. V. pripažino ieÅ¡kovÄ savo sÅ«numi ir teikė jam iÅ¡laikymÄ .

IeÅ¡kovas turėjo vyresnį brolį V. V., gimusį (duomenys neskelbtini), mirusį (duomenys neskelbtini), kuris taip pat yra J. B. ir J. V. sÅ«nus, gimęs nurodytų asmenų kraujomaiÅ¡os pasekoje. 1951-12-18 ieÅ¡kovo motina, turėdama V. pavardę, sudarė santuokÄ su V. R. ir tapo R.. Po santuokos sudarymo ieÅ¡kovo motinos sutuoktinis V. R. įsivaikino ieÅ¡kovÄ , kuris tapo R. ir Å¡ia pavarde naudojasi iki Å¡io laiko. IeÅ¡kovas niekada nelaikė V. R. savo tėvu, kadangi jo įvaikinimas neatitiko ieÅ¡kovo valios.

IeÅ¡kovo motinos sutuoktinis V. R. mirė (duomenys neskelbtini), todėl ieÅ¡kovo motina vėliau iÅ¡tekėjo už B. B. ir tapo B. Ä® bylÄ atsakovėmis patrauktos N. S. ir A. K. yra ieÅ¡kovo seserys - J. B. ir V. R. dukros, kurioms yra žinoma, kad ieÅ¡kovas A. R. nėra jų tėvo V. R. biologinis vaikas. IeÅ¡kovas nurodo, kad bÅ«damas paaugliu savo gyvenamojoje vietoje girdėdavo kaimynų kalbas, patvirtinančias, kad jo tėvais esÄ brolis ir sesuo J. V. ir J. V.. Tokių kalbų turinys skaudindavo ieÅ¡kovÄ , todėl jis dar bÅ«damas nepilnametis savavaliÅ¡kai paliko savo motinÄ ir įtėvį R., persikėlė gyventi pas gretÄ gyvenusį kaimynÄ , kurio pavardės nebeprisimena.

Kaimynas dabartiniu metu yra miręs. IeÅ¡kovas nurodo, kad palaikė epizodinius ryÅ¡ius su savo biologiniu tėvu J. V.. Pastarasis prieÅ¡ savo mirtį kalbėjo ieÅ¡kovui, kad nuosavybės teise turintis nekilnojamojo turto, kurį po mirties paliksiantis ieÅ¡kovui, todėl Å¡i aplinkybė yra viena iÅ¡ priežasčių, motyvuojančių ieÅ¡kovÄ nuginčyti dabartinę jo tėvystę ir praÅ¡yti teismo nustatyti, kad J. V., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra ieÅ¡kovo tėvas.

IeÅ¡kovas A. R. teismo posėdžio metu papildomai paaiÅ¡kino, kad jo mama gyveno nesusituokusi su J. V. kai jis gimė. Kai jam buvo 10 metų jį įsisÅ«nijo patėvis R.. Kokie duomenys apie tėvÄ jo gimimo liudijime buvo įraÅ¡yti iki jį įsivaikinant jis nežino. Jam anksčiau nereikėjo tėvystės nuginčyti, o dabar jam reikia giminystę įrodančių dokumentų dėl žemės. IeÅ¡kovo A. R. atstovas advokatas Rimantas Å imkaitis teismo posėdžio metu praÅ¡o ieÅ¡kinį patenkinti.

Atsakovė N. S. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kinio nepripažįsta. IeÅ¡kovas nori gauti paveldėjimÄ J. V.. J. V. A. R. yra dėdė. Ji ieÅ¡kovÄ laikė broliu, o tėvas V. R. - sÅ«numi. IÅ¡ mamos niekada nėra girdėjusi, kad ieÅ¡kovas nėra jos tėvo V. R. sÅ«nus. IeÅ¡kovas V. R. vadindavo tėveliu. Å eimoje tokių kalbų, kad ieÅ¡kovas buvo J. V. sÅ«nus nebuvo. J. V. visÄ turtÄ buvo užrašęs savo sÅ«nui V. V.. Po J. V. mirties palikimo niekas nepriėmė. V.

R. turėjo tris vaikus. IeÅ¡kovas su J. V. nebendravo. Ji dėdę pati palaidojo. Dėdė niekada nėra pasakojęs, kad ieÅ¡kovas yra jo sÅ«nus. IeÅ¡kovas pas J. V. neatvažiuodavo. Ji yra 4 metais jaunesnė už ieÅ¡kovÄ . Ar ieÅ¡kovas buvo santuokinis vaikas ji nežino. IeÅ¡kovas V. R. laikė tėvu, jis jį užaugino. Atsakovė A. K. ieÅ¡kinį pripažįsta. Teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad A. R. jai yra brolis pagal mamÄ . Kiek jai žinoma ieÅ¡kovo tėvas buvo J. V., o V. R. jį įsivaikino kai jam buvo 12 metų.

Tėvas sakydavo, kad A. yra ne jo vaikas. J. V. sakydavo, kad V. V. ir A. yra jo vaikai. Brolis į teismÄ kreipiasi dėl palikimo, kadangi jo tėvas turėjo 22 ha žemės. IeÅ¡kovas J. V. laikė savo tėvu, jie bendravo. V. R. nemylėjo ieÅ¡kovo, jį dažnai muÅ¡davo. Su seserim N. S. nebendrauja. Teismas k o n s t a t u o j a : IeÅ¡kinys atmestinas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 3.149 straipsnio 1 dalį duomenis gimimo įraÅ¡e apie vaiko motinÄ ar tėvÄ leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka.

Nagrinėjamu atveju iÅ¡ byloje esančio A. R. gimimo liudijimo nustatyta, kad vaiko A. R. tėvu yra įraÅ¡ytas V. R., motina – J. R. (b. l. 4). Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas A. R. praÅ¡o nuginčyti tėvystę ir pripažinti, kad V. R. nėra jo tėvas, o jis - V. R. sÅ«nus bei nustatyti, kad J. V. yra A. R., tėvas, o A. R. - J. V. sÅ«nus. Nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintÄ pareiÅ¡kimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai (CK 3.150 straipsnio 2 dalis).

Tačiau ir tokiam reikalavimui įstatymas numatęs terminÄ , per kurį asmuo, norintis nuginčyti tėvystę, privalo pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį teismui. Pagal CK 3.152 straipsnio 1 dalį, kreiptis į teismÄ dėl tėvystės nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismÄ , sužinojo apie ginčijamus duomenis, įraÅ¡ytus vaiko gimimo įraÅ¡e, arba paaiÅ¡kėjo aplinkybių, duodančių pagrindÄ teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Å is terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai besikreipiantis į teismÄ asmuo sužinojo apie ginčijamus duomenis, įraÅ¡ytus vaiko gimimo įraÅ¡e, t. y. nuo sužinojimo apie įraÅ¡Ä dienos, arba paaiÅ¡kėjo aplinkybių, duodančių pagrindÄ teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Pirmuoju atveju vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektinės tėvystės teisės pažeidimÄ .

Subjektinė tėvystės teisė pažeidžiama įraÅ¡u, bet apie teisės pažeidimÄ ir apie įraÅ¡Ä ne visada sužinoma tuo pačiu metu. Taigi vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektinės tėvystės teisės pažeidimÄ . Antruoju atveju senaties termino skaičiavimo pradžia yra diena, kai asmeniui, kuris kreipėsi į teismÄ , paaiÅ¡kėjo aplinkybės, leidžiančios teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I.

K. v. B. K.; bylos Nr. 3K-3-246/2003). Taigi nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimÄ dėl ieÅ¡kinio senaties termino pradžios, yra aktuali aplinkybė, kada ieÅ¡kovui paaiÅ¡kėjo aplinkybės, duodančios pagrindÄ abejoti jo tėvyste. Vienerių metų senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo gali bÅ«ti atnaujintas , jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau tekste – EŽTT) jurisprudencijoje nurodoma, kad ginčuose dėl vaiko kilmės Konvencijos 8 straipsnio aspektu susiduria keli svarbÅ«s interesai – vaiko, tėvystės nuginčijimo siekiančio asmens, spėjamo vaiko tėvo, vaiko motinos, tarp kurių bÅ«tina nustatyti teisingÄ pusiausvyrÄ .

Å io pobÅ«džio bylose EŽTT taiko tokiÄ tėvystės nuginčijimo siekiančio asmens teisės į privataus gyvenimo gerbimÄ ribojimo pagrįstumo įvertinimo schemÄ : teisės į privataus gyvenimo gerbimÄ suvaržymas turi bÅ«ti atliktas „pagal įstatymÄ â€œ, jis turi turėti teisėtÄ tikslÄ (pvz., užtikrinti teisinį tikrumÄ (apibrėžtumÄ ), Å¡eiminių santykių saugumÄ ar pan.), ribojimas taip pat turi bÅ«ti „bÅ«tinas demokratinėje visuomenėje“ – reikia pateikti svarbias ir pakankamas priežastis (motyvus) suvaržymui pagrįsti (žr., pvz., EŽTT 2014 m. vasario 18 d. sprendimo byloje A.

L. prieÅ¡ LenkijÄ , peticijos Nr. 28609/08, par. 61–68, kuriuo konstatuota, kad Konvencijos požiÅ«riu pareiÅ¡kėjas pagrįstai neturėjo galimybės nuginčyti paties pripažintÄ vaiko tėvystę (pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai žinant, kad jis gali bÅ«ti ne tėvas), vėliau moksliniams įrodymams patvirtinus, kad jis nėra vaiko tėvas, ir nesant aiÅ¡kios galimybės nustatyti biologinį tėvÄ ; Å¡io pobÅ«džio bylose apsvarstymas to, kas atitiktų geriausius vaiko interesus, turi esminę reikÅ¡mę; geriausi vaiko interesai, priklausomai nuo jų pobÅ«džio ir rimtumo, gali nusverti tėvų interesus).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas EŽTT praktikÄ , konstatavo, kad sprendžiant tėvystės nuginčijimo klausimÄ , be kita ko, vertinama, ar pareiÅ¡kėjas ėmėsi veiksmų laiku inicijuoti atitinkamÄ procesÄ , ar kyla grėsmė vaikui, nuginčijus tėvystę, netekti tėvo ir materialinio iÅ¡laikymo, ar yra galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvÄ ir kitos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės, iÅ¡ kurių visumos sprendžiama, kokia yra teisinga susiduriančių interesų pusiausvyra konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018).

Nagrinėjamu atveju pats ieÅ¡kovas teismo posėdžio metu pripažino, kad jis nuo deÅ¡imties metų žinojo, kad jo tėvas yra ne V. R., o J. V.. Atsakovė A. K. taip pat nurodė, kad jai buvo žinoma, kad V. R. ieÅ¡kovÄ Ä¯sivaikino kai jam buvo 10 metų. IeÅ¡kovas žinodamas, kad jis nėra V. R. sÅ«nus nesikreipė į teismÄ dėl tėvystės nuginčijimo daugiau kaip 60 metų. Å iuo atveju jis praleido kreiptis į teismÄ dėl tėvystės nuginčijimo nustatytÄ vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

IeÅ¡kovas praÅ¡ydamas atnaujinti terminÄ tėvystei nuginčyti, nepateikė jokių įrodymų, kuriais bÅ«tų galima pagrįsti termino praleidimo svarbias priežastis ir šį terminÄ atnaujinti. Teismas taip pat atsižvelgia ir į tas aplinkybes, kad ieÅ¡kovas gyveno su V. R., jį laikė tėvu, o poreikis nuginčyti tėvystę kilo tik tuomet, kai sužinojo apie galimybę paveldėti mirusio J. V. turtÄ . Byloje teismui nebuvo pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovas J.

V. bÅ«tų pripažinęs kaip tėvÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad požiÅ«ris į tėvystę ne tik kaip į biologinį ryšį leidžia užtikrinti Å¡eimos santykių teisinio reglamentavimo lankstumÄ ir atsižvelgti į gyvenimo realijas. Tai leidžia geriau apsaugoti vaiko interesus, nes tėvo (motinos) teisės ir pareigos gali bÅ«ti nustatytos ir asmeniui, kurio su vaiku kraujo giminystė nesieja. Taigi Å¡iuolaikinė Å¡eimos teisė pripažįsta, kad biologinis vaiko ir tėvo ryÅ¡ys nebėra vienintelis tėvystės pagrindas.

Dėl to tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi bÅ«ti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų bÅ«ti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrÄ jÄ vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis)(LAT 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus ieÅ¡kinys atmestinas.

Ä® bylÄ pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018-09-21 pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Atsižvelgiant į tai, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018-07-23 sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-18-T-1405-13057 A. R. suteikta 100 procentų apmokama teisinė pagalba Å¡ios iÅ¡laidos iÅ¡ ieÅ¡kovo nepriteistinos. Å ioje byloje teismas patyrė 8,40 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų, atsižvelgiant į tai, kad nors ieÅ¡kinio reikalavimai atmesti, Å¡ios iÅ¡laidos turėtų bÅ«ti priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis), tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovui suteikta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba, Å¡ios iÅ¡laidos iÅ¡ ieÅ¡kovo nepriteisiamos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu 263 - 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kinį atmesti. Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ paduodant per Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mus. Teisėja Virgina Pankauskienė