ffce4ba1-1835-4372-bf9f-2f0b28fba96d · Vilniaus regiono apylinkės teismas

?Baudž Baudžiamoji byla Nr. 1-1055-834/2020 Proceso Nr. 1-01-1-00793-2020-6 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.3; 2.3.6.4.2; (S) V I L N I A U S R E G I O NO A P Y L I N K Ė S T E I S M A S N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 01 d. Vilnius Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė, sekretoriaujant Martynai Tumėnei, dalyvaujant prokurorams Indrei Petkevičiūtei, Jonui Selilioniui, kaltinamojo V. D. gynėjui advokatui Viktorui Muravskiui, nukentėjusiajai B.

T., jos atstovui advokatui Bogdanui Chranovskiui ekspertui K. Z., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje (paskutinis teismo posėdis vyko nuotoliniu bÅ«du) iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, 2013-06-05 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 281 str. 1 d., kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. n u s t a t ė :

V. D., 2020-01-04 apie 23.30 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, namo, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, tyčia konflikto metu panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ savo sugyventinę B. T., sugriebęs Å¡iai už kairės rankos rieÅ¡o jį stipriai suspaudė, po to nutempęs nukentėjusiÄ jÄ Ä¯ svetainę ir pargriovęs ant sofos, užlipo ant Å¡ios ir įrėmė deÅ¡inės rankos alkÅ«nę B. T. į kaklÄ , po to rankos delnu sudavė sugyventinei į kairiÄ veido pusę, taip padarydamas nukentėjusiajai B.

T. poodines kraujosruvas veide, kairėje rankoje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, bei sukėlė fizinį skausmÄ . Kaltinamasis V. D. kaltu neprisipažino ir teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad jis grįžo po atostogų iÅ¡ Austrijos. DienÄ Å¾aidė Xbox. Su B. T. nesikalba nuo Naujųjų metų. Jie pradėjo aiÅ¡kintis. Jis stovėjo prie sofos, kai jie pradėjo kalbėtis apie santykius. B. T. pradėjo muÅ¡tis, o jis jÄ ramino, laikė jÄ už rankų, nes ji jį draskė, paguldė jÄ ant sofos.

Ji gulėjo ant nugaros, rankos ant jos, prieÅ¡ krutinę. B. T. prisitraukusi jo rankÄ jam įkando į rankÄ ir pradėjo verkti. B. T. pasakė, kad ji jam buvo neiÅ¡tikima ir išėjo. Po to ir jis išėjo į laukÄ , paskambino draugui. Išėjęs suprato, kad neturi rakto, todėl paskambino B. T., kad Å¡i užrakintų duris. Atvykus draugui jie iÅ¡vyko į Vilnių. Su B. T. dabar jie kaip sugyventiniai, nebendrauja, susipyko prieÅ¡ Naujus metus, tačiau prieÅ¡ susipykstant jie buvo kaip Å¡eima.

Å eimoje konfliktai buvo dažni. Jis iÅ¡eidamas koridoriuje sudaužė vazonÄ , metė jį kampÄ , metęs vazonÄ išėjo. Tyčia jokių smÅ«gių B. T. nesudavė, kraujosruvos atsirado gal kai grumėsi. Nežino kaip atsirado kraujosruvos. Gal ji pati sau sudavė. Jokių smÅ«gių B. T. nesudavė, tik laikė jÄ už rankų. Gynėsi nuo jos. Kai ji nurimo, jis jÄ paleido. Gal kai traukėsi, o jis jÄ laikė ant kaklo atsirado raudonos dėmėms. Jokių kontaktų iÅ¡skyrus, prie sofos, nebuvo.

Jis nemojavo rankomis, tik prieÅ¡ save, kad apsiginti. Ryte, bÅ«damas lėktuve, skrisdamas iÅ¡ Olandijos iÅ¡gėrė apie 40 gramų alkoholinio gėrimo „Jagermeister“, o vakare buvo konfliktas. Neblaivumas buvo nustatytas kitÄ rytÄ . Po konflikto su B. T. grįžo nervingas, iÅ¡gėrė apie 300 gramų gal daugiau ir apie trečiÄ valandÄ ryto nuėjo miegoti. B. T. iki jų pokalbio atrodė normaliai, be jokių kÅ«no sužalojimų, po konflikto pokyčių nepastebėjo. B. T. jį apdraskė, bet dėl savo sužalojimų niekur nesikreipė, nežinojo, kad reikia kažkur kreiptis.

Tik pareigÅ«nai užfiksafo, kai sulaikė, jokių medicininių iÅ¡vadų nėra. Jis laukė kol ji nurims ir ji susitaikys. Jam buvo paskirta kardomoji priemonė nebendrauti su ja, todėl laukė iÅ¡ jos, kad dalintųsi turtÄ . Nuo tos dienos ji pabėgo ir jos nebematė, ji kaltino jį neiÅ¡tikimybe. B. T. pirmÄ kartÄ jam sakė, kad buvo neiÅ¡tikima, o jis pasiÅ«lė baigti santykius ir susinervino. PrieÅ¡ Naujus metus pas juos nebuvo artimų santykių, gyveno atskiruose kambariuose. Per Naujus metus jis iÅ¡vyko, o ji jo laukė.

Civilinio ieÅ¡kinio nepripažįsta. Daiktai sugadinti po konflikto, jie bendri ir pirkti bendromis lėšomis. Sprendė namÄ dalintis, ir daiktus taip pat bÅ«tų daliję, bet pradžioje bÅ«tų namÄ daliję. Kai B. T. išėjo, jis porÄ kartu trenkė į Å¡aldytuvÄ , į kaitlentę. Kaitlentę ir Å¡aldytuvÄ pripažįsta, sutinka atlyginti. Taip pat sutinka, kad koridoriuje numetė vienÄ vazonÄ , o svetainėje vazonÄ gal netyčia, kai ginėsi, galėjo numesti ir sudaužyti, nes jis buvo prie sofos ant staliuko.

Nepripažįsta nei turtinės nei neturtinės žalos. PaaiÅ¡kino, kad namuose visada yra alkoholio, o iÅ¡ kur svetainėje prie sofos buvo alkoholis nežino. Daiktai ieÅ¡kinyje yra kaip jungtinė nuosavybė. Nežino kur gyvena nukentėjusioji su vaiku. Skambina buvusiems uoÅ¡viams ir taip bendrauja su vaiku. TV, staliuko, orkaitės, virdulio, kavos aparato konflikto metu jie negadino. PrieÅ¡ įvykį tie daiktai veikė. Tik po konflikto Å¡aldytuvÄ ir viryklės virÅ¡utinę dalį gadino jis. Konfliktas vyko svetainėje prie sofos.

Nukentėjusioji B. T. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad tÄ dienÄ grįžo po darbo, nežinojo ar V. D. namie. Grįžusi į kiemÄ matė, kad jis piktai nusiteikęs, nuo jos sklido alkoholio kvapas, jis buvo be marÅ¡kinėlių. Ji paliko maÅ¡inÄ . Po ko jis sugriebė jÄ už kairės rankos ir čiupo telefonÄ , klausė kur ji buvo per Naujus metus. Kai sugriebė jai už rankos stipriai skaudėjo, jautė skausmÄ . Grumtynių metu jis nepaleisdamas jos rankos nusitempė jÄ iki sofos, esančios svetainėje, paguldė ant sofos ir dilbiu prispaudė jos kaklÄ .

Ji prašė, kad paleistų ir kad kreipsis į policijÄ . Kaklo jai neskaudėjo, žymių nepamena, gal pareigÅ«nai užfiksavo. Jis pirÅ¡tų galais užkabino jos akį, ji jam įkando, gal ir įdrėskė jam. Ant jos rieÅ¡o atsirado žymė, nes jis sugriebė už to rieÅ¡o ir laikė. Po kaire akimi atsirado kraujosruvos, skaudėjo ir matėsi. Jis liepė jai pasakyti, kad ji turi kitÄ . Pamatė alkoholio butelį prie sofos. Nuo jo užuodė sklindantį alkoholio kvapÄ . Kai jis jÄ paleido, ji iÅ¡bėgo iÅ¡ namų, įsėdo į maÅ¡inÄ ir nuvažiavo pas brolį.

Grįžusi su broliu iÅ¡kvietė policijÄ . Grįžo ir V. D., prašė raktų, bet jam nedavė. Prašė, kad jis pasiliktų namuose ir lauktų policijos, tačiau jis iÅ¡vyko su draugais. Ji iÅ¡vyko miegoti pas brolį. Jai grįžus jis atsidarė maÅ¡inos duris ir pamatė, kad nėra vaiko, užpyko, trenkė durimis ir išėjo. Parėjus namo jis iÅ¡kart griebė jÄ bei grumtynėmis nutempė į svetainę. Jos Å«gis 164 cm, kaltinamojo Å«gis 170 cm. Jis fiziÅ¡kai stipresnis už jÄ .

Jis smurtavo, nes apie dvejus metus jų santykiai buvo apsunkinti, ji turi sau įrodymų, kad jis jai neiÅ¡tikimas. Jis pas juos kaip ir negyvena. PrieÅ¡ Kalėdas ji sutiko iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , tačiau jis per didžiÄ sias Å¡ventes iÅ¡vyko, o ji jo laukė, o jis iÅ¡vyko ir ji nebenorėjo iÅ¡saugoti Å¡eimos. Anksčiau konfliktų bÅ«ta ir jam bÅ«nant blaiviam. Kai blaivus, bÅ«na mažiau agresyvus. Neturtinę žalÄ patyrė, t. y. patyrė pažeminimÄ , baimės jausmas iki dabar, iÅ¡kart negalėjo grįžti į darbÄ dėl paraudusios akies ir psichologinės bÅ«senos.

Ėjo pas psichologÄ , gėrė raminamÄ sias tabletes. Pasiėmė eilines atostogas, nes reikėjo labai greitai sutvarkyti namus ir atsivesti vaikÄ . Iki Å¡iol kartais jaučia baimę. Liko neiÅ¡spręsti ir turtiniai klausimai. Dabar su juo likti dviese bijotų. Dabar jis skambina jos tėvams ir atvyksta pas juos, kad pasimatyti su vaiku, paskui ji atvyksta ir pasiima jį. Savo civilinį ieÅ¡kinį palaiko. Pirmas dienas su vaiku negalėjo ten grįžti. Koridoriuje vazonÄ pastebėjo, kai išėjo su broliu ir policija.

Nepastebėjo ar iÅ¡einant buvo sudaužytas. Nežino kodėl neveikė mikrobangų krosnelė, ji retai naudojama. Iki įvykio 1,5 mėnesių buvo naudota. Kai pirko pakeisti visus daiktus, turėjo ir jÄ pakeisti. Nežino ar jis jÄ sugadino ir kaip. Kaltinamasis sugadino kaitlentę 400 Eur vertės, kavos aparatÄ , staliukus, televizorių, virdulį ir vazonus. Kavos staliukas buvo stiklinis, sudaužytas. Numestas ir sudaužytas kavos aparatas, sulaužytas virdulys, sugadintos virtuvės komplekto durelės. Sudaužytos orkaitė durelės, iÅ¡daužtas jos stiklas.

Å aldytuvo durelės įdaužtos, matosi, kad kažkas trenkė į jį, Å¡aldytuvo nekeitė. Televizoriaus lentyna medinė iÅ¡laužyta. Trenkta į vaiko televizorių. Å ie daiktai, nurodyti civiliniame ieÅ¡kinyje, pirkti bendrai, tik vaiko televizorius buvo dovanotas. Visus minėtus daiktus ji pakeitė, nupirkdama naujus. TÄ Ä¯vykio dienÄ daiktai buvo neseniai įsigyti, negali įsigyti dėvėtų daiktų, mano kad ieÅ¡kinyje nurodytos sumos yra teisingos. Sudaužytus daiktu irgi bÅ«tų dalinęsi.

Sausio 5 d. vakare grįžo pas tėvus namo ir nusprendė nuvažiuoti namo ir pažiÅ«rėti kaip atrodo namai. Nuvykusi į namus pamatė sudaužytus daiktus ir pareigÅ«nus iÅ¡kvietė antrÄ kartÄ . Kai pareigÅ«nai atvyko pirmÄ kartÄ , tada buvo sugadinti du vazonai, kaitlentė ir Å¡aldytuvas. Išėjo nakvoti pas brolį, o kitÄ dienÄ grįžus rado sugadintus daiktu, V. D. nebuvo. PareigÅ«nai atvyko sausio 5 d. apie 00.30 val. Ä®vykis įvyko sausio 4 d. vėlai vakare, pas medikus kreipėsi tik sausio 8 d.

Skambino medikams sausio 5 d. Paskambinus jai nurodė atvykti bÅ«tent tokiu laiku. Liudytojas E. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad daugmaž įvykį pamena, bet tikslaus laiko nepamena, įvykis gan senas, dėl smurto artimoje aplinkoje. Moteris teigė, kad prieÅ¡ jÄ smurtavo vyras, namuose buvo sudaužyti vazonai. Moteris policijos laukė lauke. Buvo nukentėjusios brolis, kaltinamojo nebuvo. Užėjo į namo vidų, kur mėtėsi gėlių vazonų dalys, daiktai iÅ¡mėtyti, alkoholio pėdsakai, tai yra alkoholio buteliai buvo.

Moteris taip pat užėjo į vidų, ant jos matėsi didelis susijaudinimas. Ä®vykio vietoje darytos nuotraukos ir vaizdo įraÅ¡ai. Nepamena ar buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, jei buvo, tai sakė tiesÄ . Liudytoja S. Ž. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad įvykį sunkiai pamena, asmenų taip pat nelabai pamena. Pamena, kad namuose buvo iÅ¡mėtyti daiktai, gėlių vazonai, virtuvėje netvarka. Apgadinimus matė ir fiksavo body kameromis. Moteris papasakojo, kad smurtavo prieÅ¡ jÄ , smaugė berods, spaudė rankÄ .

Netvarka bute buvo, bet kas konkrečiai nepamena. Bijo suklysti dėl nukentėjusios iÅ¡vaizdos. Sužalojimai buvo nurodyti iÅ¡ tarnybinio praneÅ¡imo, iÅ¡ apklausos. Nepamena ar bute buvo alkoholio pėdsakų. Nukentėjusioji buvo iÅ¡sigandusi, verkė. Kaltinamojo namuose nebuvo. VisÄ ikiteisminio tyrimo medžiagÄ surinko ji. PareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolÄ surašė jį, suraÅ¡yta pagal vietos aplinkybes. Liudytojas E. M. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad įvykis buvo Nemenčinėje.

Dirbo pagal nustatytÄ grafikÄ . Buvo gautas iÅ¡kvietimas iÅ¡ nukentėjusiosios. Nuvyko nurodytu adresu, paėmė pareiÅ¡kimÄ . Užregistravo medžiagÄ . Telefonu nepavyko susisiekti. Vyko įteikti dokumentus B. T.. Jis nuvyko vienas apie 5 val. į įvykio vietÄ , niekas ilgai durų neatidarė. Po to duris atidarė V. D., jis žinojo dėl ko atvyko, jis prisipažino. Paklausė jo ar jis supranta dėl ko aÅ¡ atvykęs. Informavo, kad jis bus pristatytas į PK. Jis nesiprieÅ¡ino. Neatkreipė dėmesio į kalinamÄ jį, ar buvo blaivus ar neblaivus.

RyÅ¡kiai nesimatė ar buvo neblaivus. Tik susijaudinęs. Paklausė V. D. kas tarp jų atsitiko, pasidomėjo iÅ¡ žmogiÅ¡kos pusės kas nutiko Kaltinamasis pasakė, kad nukentėjusioji buvo jam neiÅ¡tikima. Ä® namų vidų buvo užėjęs. Matė iÅ¡vartytus gėlių vazonus. IÅ¡daužyta viskas. Gėrimo požymių nematė, su nukentėjusiÄ ja nebendravo. Liudytojas T. T. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad buvo po Naujųjų, su žmona užmigdė vaikÄ ir gulėjo. Apie vidurnaktį paskambino sesė, labai verkė, sunkiai galėjo kalbėti.

Jis išėjo į laukÄ ir rado jÄ verkiančiÄ . Ji pasakė, kad jÄ sumušė V. D.. Ji verkė, parodė rankÄ . Matėsi raudonas kaklas ir ranka. Ji sėdėjo prie vairo ir rodė berods kairę pusę, klausė ar ant akies, skruosto nieko nėra. Viena veido pusė, kaklas, ranka skyrėsi nuo kitos. Jam buvo sunku suprasti ir patikėti, nes jo nebuvo. Paklausė kur vaikas, pasakė, kad buvo pas senelius. Kartu su ja nuvažiavo į įvykio vietÄ . Jie rado sudaužytus namus, V. D. nerado. Pamatęs kaip atrodo pasiÅ«lė iÅ¡kviesti policijÄ .

Jie paskambino V. D. ir sakė, kad policija atvyks. IeÅ¡kojo jo. Policijos laukė lauke, nes viduje sesei emociÅ¡kai buvo sunku, ji prastai jautėsi. Laukė policijos, kai iÅ¡ už kampo iÅ¡lindo V. D.. Priėjo lyg pasisveikinti Jis buvo nervingas, nesudaužytas, jam atrodo, kad pavartojęs alkoholio, neriÅ¡liai kalbėjo, aukÅ¡tu tonu, atrodė, kaip nesavo vietoje. Keitė temÄ nuo vienos į kitÄ . Klausė klausimų, bet atsakymų nenorėjo girdėti. Jis atėjo juokaudamas sakė „negi mane dabar muÅ¡i“.

Jis atėjo ieÅ¡koti rakto. Atvyko jo draugai, jis sėdo į automobilio galÄ . IÅ¡vykdamas su draugais nieko nepasiėmė. Nuo jo atvykimo iki kol V. D. buvo kartu gal buvo praėję 10 min. - 15 min. Jis sakė kam ta policija, jie gali ir patys iÅ¡siaiÅ¡kinti. Sakė pasėdės kelias paras ir viskas, nieko neįrodys, nieko jam nebus. Taip pat pasakė, kad neverta laukti, iÅ¡važiavo su draugais. Tuoj pat atvyko policija. Papasakojo policininkams, palaukė sesers, nes ji su pareigÅ«nais nuėjo į namus.

RaktÄ padėjo ant palangės. Parašė V. D. sms, kad raktas ant palangės, jei grįš. Seserį ramino jo žmona. Ryte jie atvyko į namus, V. D. nebuvo. Atvykęs rado daugiau sugadintus namus, bet jo nebebuvo. Namai buvo kaip po uragano, stalas, Å¡aldytuvas, viryklė, kaitlentė, vaiko kambaryje televizorius gal buvo sudaužytas, eglė apversta, staliukas, kėdės sulaužytos. Antra kartÄ buvo kas padaryta negali pasakyti. Å aldytuvo duryse skylė, keptuvė perpus sulaužta, plytelė skilusi. Kiek prisimena sesė pasakojo, kad V.

D. atvažiavęs atrodė kaip nesavas, pradėjo kelti rankÄ dėl to, kad ji neiÅ¡tikima. Pradėjo smaugt ir liepė pripažinti, kad neiÅ¡tikima. Sesuo sakė „Jie nebūčiau pasakius, bÅ«tų pasmaugę“. Spaudė už rankos rieÅ¡o. Daiktai nežino kada buvo sudaužyti. Seniai buvo. Kai sesė sakė, kad kai ji atvažiavo po darbo, namai jau buvo apversti, ant karÅ¡tos rankos“ prasidėjo smurtas. Kai su pareigÅ«nais atėjo, tada matė tuščiÄ ant Å¡ono gulėjusį „Jegermaster“ butelį, gal su draugais buvo.

Å aldytuvo durelės sudaužytos buvo. Gal su keptuve daužė, nes buvo sulenkta. Å aldytuvo durelės įlenktos. Sesė nesakė, kad smurto metu jis daužė daiktus. Kiek suprato, kad prieÅ¡ jÄ muÅ¡ant. Daiktai sudaužyti iki jos grįžimo iÅ¡ darbo. Nežino ar muÅ¡imo metu daužė daiktus, jis tik taip samprotauja. Sesė apie daiktų gadinimÄ nieko nesakė Liudytojas M. B. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad jis yra kaltinamojo draugas. Buvo namie kai vidurnaktį V. D. jam paskambino ir pasakė, kad jis atvyktų paimti šį iÅ¡ namų.

Klausė kas nutiko. Pasakė, kad susipyko. Sakė gal jie susitaikys, gal nereikia jam naktį važiuoti. Kai atvyko paklausė kas nutiko, pasiÅ«lė palaukti policijos, bet jie iÅ¡važiavo. Važinėjosi po Vilnių ieÅ¡kodami V. D. nakvynės vietos. V. D. važiuodamas pasakė, kad su B. T. apsistumdė, paprašė jos parodyti telefonÄ , ji nesutiko. Neklausė daug, nesigilino Kol važinėjosi, gavo sms, kad raktas paliktas. Parvežė jį namo, padėjo surasti raktÄ , įsitikino, kad nuėjo namo ir iÅ¡vyko.

Jis daiktų su savimi neturėjo, nežino ar buvo pavartojęs alkoholio. V. D. atrodė gal kiek susijaudinęs. DienÄ apie 12 val. jį paėmė iÅ¡ oro uosto, atrodė pavargęs. Nežino ar tada buvo pavartojęs. Jie kartu pavalgė ir buvo namie, apie 16,17 o gal 18 val. jį nuvežė namo. Alkoholio nevartojo. Kai paskambino, atsiuntė vaizdo video, kaip namai apversti. Jis jo paklausė ar tÄ vazonÄ iÅ¡vertė katė, jam atsakė, jog pats. Daugiau nieko nesakė, neklausė. Su nukentėjusia ir jos broliu nekalbėjo.

Į namo vidų nėjo. Teismo medicinos ekspertas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad ekspertizės metu konstatuojami tik sužalojimai, o ne padarymo priemonės. Traumos susidaro tada kai susidaro kraujosruvos minkštuosiuose ir poodiniuose audiniuose. Jėgos kvalifikavimas nėra atliekamas, nes tai individualus kiekvienam asmeniui. Šiam traumavimui rankos pirštai kieti, nėra būdinga. Nagais taip pat nėra būdingas šis traumavimas. Nukentėjusiosios traumoms būdinga traumuojant delnu ar kumščiu.

Traumos buvo nukentėjusiajai pasiekiama jos rankomis vieta, bet tai nebūdinga. Teoriškai kategoriškai šios aplinkybės atmesti negalima, kad nukentėjusioji galėtų pati sau padaryti sužalojimus. Kraujosruvos išnykti gali skirtingai, per 10-14 parų turėtų būti sugijusios. Po tokio laiko traumos turėtų būti sugijusios, bet tai yra paviršinis apžiūrėjimas. Skirtingai gyja pagal asmenį. Kraujosruvos priklauso nuo jėgos. Kuo didesnė krausjosruva, tuo ilgiau ji gyja. Nedidelė, paviršinė kraujosruva 5-7 dienas gali gyti.

Spaudžiant pirÅ¡tais, maža tikimybė, kad po 4 dienų iÅ¡nyktų žymės. 5-7 paros reikalingos gyti. Kraujosruvos intensyvumui turi įtakos kontakto stiprumas. Kai smaugiama pirÅ¡tais, plotis nepasiskirsto ir gija ilgiau, 5-7 paros. IÅ¡ liudytojos S. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kurie buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu matyti, kad 2020-01-04 patruliuojant kartu su E. T. iÅ¡ VA VPK OVS apie 23.40 val. gavo praneÅ¡imÄ pagal (duomenys neskelbtini), dėl smurto, adresu (duomenys neskelbtini).

Pranešėja nurodė, kad smurtavo Å¡ios sugyventinis V. D.. Atvykus į įvykio vietÄ , juos pasitiko pranešėja B. T., kuri paaiÅ¡kino, kad grįžo namo iÅ¡ darbo, įėjo į namus, kuriuose buvo neblaivus sugyventinis V. D.. Å is iÅ¡ karto pradėjo konfliktuoti. Å iuo metu Å¡ių santykiai yra prasti, sugyventinis norėjo viskÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti. Moteriai stovint koridoriuje, V. D. priėjęs prie pranešėjos smarkiai suspaudė Å¡iai kairės rankos rieÅ¡Ä , tuomet deÅ¡ine ranka sugriebė kaklÄ ir pradėjo smaugti, vėliau delnu trenkė į kairįjį skruostÄ , dėl ko nukentėjusioji pajuto fizinį skausmÄ .

Po kaire akimi matėsi paraudimas, panaÅ¡us į įdrėskimÄ . Konflikto metu moters sugyventinis sudaužė kelis gėlių vazonus, dujinės viryklės virÅ¡utinę dalį. Mažamečio vaiko konflikto metu namuose nebuvo, Å¡is buvo paliktas pas senelius. Medikų pagalbos pranešėjai nereikėjo. Visos nuotraukos, dėl nukentėjusiosios iÅ¡orinių smurto požymių įkeltos į PRIR ( 1 tomas, b.l.63-65 ). IÅ¡ byloje esančio 2020-01-05 pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad B.

T. pareiÅ¡kė, kad 2020-01-04 apie 23.30 val., jos sugyventinis V. D., gim. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus, konflikto metu sugriebė jai už kairės rieÅ¡o ir smarkiai spaudė, o deÅ¡ine ranka paėmęs už kaklo smaugė, vėliau delnu trenkė jai į kairįjį skruostÄ , dėl ko pajuto fizinį skausmÄ IÅ¡ byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad B. T. nustatyta poodinė kraujosruvos veide, kairėje rankoje.

Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai 3-6 paros iki apžiÅ«ros. Sužalojimai visumoje ir kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimų makromorfologinis vaizdas atitinka užduotyje nurodytÄ laikotarpį. Sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Sužalojimai visumoje griuvinėjimui nebÅ«dingi. Sužalojimai visumoje griuvinėjimui nebÅ«dingi, todėl tikėtina, kad susidarė suduodant smÅ«gius. (b.l.

36) Iš byloje esančio proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, tai yra namas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad koridoriuje sudaužytas gėlės vazonas, aplinkui mėtosi vazono šukės ir žemės, kurios driekiasi iki svetainės, kurioje taip pat sudaužytas dar vienas gėlės vazonas. Šalia taip pat yra vazono šukių bei žemių. Ant stalo prie sofos matosi atidaryta alkoholio tara, daugiau nei pusę butelio yra nugerta. Virtuvėje sudaužyta dujinės viryklės viršutinė dalis.

ApžiÅ«rėjus nukentėjusios sužalojimus nustatyta, kad po kaire akimi yra paraudimas, ant kairiojo rieÅ¡o ir ant kaklo matomos raudonos žymės. Medikų pagalbos moteris atsisakė. (b.l. 4, 5) IÅ¡ byloje esančios 2020-01-07 kitų objektų apžiÅ«ros protokolo, kur užfiksuota vaizdo įraÅ¡o (duomenys neskelbtini) apžiÅ«ra. ApžiÅ«rimo vaizdo įraÅ¡o, filmuoto 2020-01-05 trukmė: 1 min. 38 sek. Vaizdo įraÅ¡e matosi vaizdas namo kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini). Matosi sudaužytas vazonas, aplinkui mėtosi daiktai, vaizdo įraÅ¡e papraÅ¡ius policijos pareigÅ«nams pareiÅ¡kėjos iÅ¡samiau papasakoti situacijÄ , pareiÅ¡kėja nurodė, kad atvažiavo namo, tada jos sugyventinis iÅ¡Å¡oko.

Priėjęs jos sugyventinis jÄ pastÅ«mė, smaugė, tada iÅ¡vertė daiktus, paaiÅ¡kino, kad sugyventinis jÄ smaugė ir spaudė už riešų, taip pat delnu trenkė per veidÄ . Tada ji iÅ¡važiavo, paskambino savo broliui. PaaiÅ¡kino, kad jų santykiai nėra geri, kol namas yra bendras, jie gyvena kartu. (b.l.

19) Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pranešime nurodyta, kad 2020 m. sausio 4 d. Centro informacinėje sistemoje yra užregistruotas vienas skambutis iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini). (b.l.

22) IÅ¡ byloje esančio skambučio į BPC apžiÅ«ros protokolo matyti, kad įraÅ¡o data ir laikas 2020-01-04 23 val. 37 min. 17 sek., įraÅ¡o trukmė: 1 min. 40 sek. Atsiliepus Centro darbuotojui, vyriÅ¡kis praÅ¡o iÅ¡kviesti į (duomenys neskelbtini), policijos pareigÅ«nus, kadangi jo sesę B. T. sumušė sugyventinis. Greitosios pagalbos nereikia. (b.l. 23); Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinė nutartis Nr. 2K-509/2010 ).

TeisingÄ teismo baudžiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas. Teismas iÅ¡analizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo V. D. kaltė, jog jis nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios B. T. sveikatÄ bei sukėlė jai fizinį skausmÄ visiÅ¡kai įrodyta. Nors V. D. neigia smurtavęs prieÅ¡ B. T., nurodydamas, kad stovint prie sofos jie su sugyventine B. T. kalbėjosi apie jų santykius, kai B.

T. pradėjo muÅ¡tis. Jis jÄ ramino laikydamas už rankų, nes pastaroji draskė jį, skausmo jai sukelti nenorėjo. Paguldė jÄ ant sofos, rankas padėjęs ant jos, tuo metu B. T. prisitraukiusi jo rankÄ jam įkando ir pradėjo verkti. Sugyventinei nurimus, jis paleido jÄ ir išėjo. Tačiau teismas tokius jo paaiÅ¡kinimus vertina kritiÅ¡kai, kadangi jie prieÅ¡tarauja nukentėjusiosios parodymams, jog jai grįžus namo ir palikus maÅ¡inÄ , kaltinamasis V. D. sugriebė už jos kairės rankos ir laikė, jai skaudėjo, po ko, nutempė jÄ Ä¯ svetainę ir prie sofos jiems aiÅ¡kinantis santykius pargriovė jÄ ant tos sofos ir užlipęs ant jos smaugė viena ranka, t.y. prirėmęs alkÅ«nę prie kaklo, o ji gindamasi įkando kaltinamajam į rankÄ .

Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymams, kadangi juos objektyviai patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys. Nukentėjusiosios brolis, duodamas parodymus teisme , nurodė, jog po įvykio nukentėjusioji skambino iÅ¡sigandusi. Liudytojas T. T. teigė, kad sesuo jam pasakojo, kad V. D. prieÅ¡ jÄ panaudojo fizinį smurtÄ , pradėjo smaugti. Atsisėdus į automobilį ji jam parodė įdrėskimus ant rankos nuo fizinio smurto. Teigė, jog matė nukentėjusios raudonÄ kaklÄ ir rankÄ .

Ji sėdėjo prie vairo ir rodė kairę pusę, klausė ar ant akies, skruosto nieko nėra. Teismas neturi pagrindo netikėti Å¡io liudytojo parodymais, kadangi nėra jokių objektyvių duomenų, jog liudytojas turėtų tikslÄ apklabėti kaltinamÄ jį. Be to liudytojas buvo įspėtas dėl atsakomybės, už melagingų parodymų davimÄ . Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ne tik nuketėjusiosios brolio parodymai, bet ir kiti byloje surinkti įrodymai. Liudytoja S. Ž. paaiÅ¡kino, kad, gavus iÅ¡kvietimÄ dėl smurto artimoje aplinkoje ir atvykus į įvykio vietÄ B.

T. paaiÅ¡kino, kad V. D. priėjęs prie pranešėjos smarkiai suspaudė Å¡iai kairės rankos rieÅ¡Ä , tuomet deÅ¡ine ranka sugriebė kaklÄ ir pradėjo smaugti, vėliau delnu trenkė į kairįjį skruostÄ , dėl ko nukentėjusioji pajuto fizinį skausmÄ . Po kaire akimi matėsi paraudimas, panaÅ¡us į įdrėskimÄ . Liudytojas E. T. taip pat patvirtino, kad B. T. teigė, kad prieÅ¡ jÄ smurtavo vyras. Taigi, nagrinėjamu atveju įrodymų visuma patvirtina, jog nukentėjusios atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas.

Nors V. D. neigia trenkęs sugyventinei į kairę veido pusę, tik laikęs jÄ už rankų. Mano, kad raudonos žymės pas sugyventinę atsirado dėl to, kad jis jÄ laikė, kai Å¡i traukėsi, tačiau jos nesmaugė. Kraujosruvas aiÅ¡kina kaip galimai atsiradusias jų grumtynių metu. Savo veiksmus įvardija kaip gynybos veiksmus, tačiau teismas kritiÅ¡kai vertina Å¡iÄ versija, kadangi nenustatė bÅ«tinosios ginties sÄ lygų. BÅ«tinÄ ja gintimi laikoma situacija, kai baudžiamojo įstatymo ginamiems interesams žala padaroma ginant save ar kitÄ asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gręsiančio pavojingo kėsinimosi, tai yra, kai yra kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatÄ , nuosavybę.

Pavojingas kėsinimasis turi bÅ«ti realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobÅ«dį ir pavojingumÄ . Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo asmens teisėms. Kėsinimasis laikomas realiu, kai egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio. Nagrinėjamu atveju matyti, jog Å¡ioje situacijoje bÅ«tinosios ginties požymių nėra, kadangi kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, jog V.

D. pamatęs, kad nėra vaiko, užpyko ant nukentėjusiosios, griebė nukentėjusiÄ jÄ ir grumtynėmis nutempė į svetainę. Kaip nurodo, nukentėjusioji, jog paguldęs ant sofos prispaudė dilbiu jos kaklÄ , ji prašė , kad paleistų, jis jai užkabino akį, tada ji jam įkando. Teismo vertinimu Å¡ie nukentėjusios veiksmai nesiekė tokio pavojingumo laipsnio, kad atitiktų bÅ«tinosios ginties sÄ lygas. Be to, galima spręsti, jog kaltinamasis fiziÅ¡kai stipresnis už nukentėjusiÄ ja, kadangi jų Å«giai skiriasi ir nukentėjusioji buvo pargriauta ant sofos, fiziÅ¡kai buvo silpnesnėje padėtyje.

Teismo medicinos ekspertas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad nukentėjusiosios traumoms bÅ«dinga traumuojant delnu ar kumščiu. Kaip matyti iÅ¡ eksperto paaiÅ¡kinimo nors traumos buvo nukentėjusiajai pasiekiama jos rankomis vieta, teoriÅ¡kai atmesti galimybės, kad nukentėjusioji galėtų pati sau padaryti sužalojimus negalima. Tačiau kaip matyti iÅ¡ eksperto paaiÅ¡kinimų tai nebÅ«dinga. Taigi nagrinėjamoje situacijoje, įvertinus objektyvius bylos duomenis, liudytojų parodymus, eksperto iÅ¡vadÄ nenustatyta, jog nukentėjusioji galėjo pati susižaloti.

Todėl teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei V. D. kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu iÅ¡tirtų, iÅ¡dėstytų duomenų, kurie yra įrodymai, visuma, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalykÄ Ä¯einančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad smurto B. T. atžvilgiu neigimas yra kaltinamojo V. D. pasirinktas gynybos bÅ«das, kadangi jo pateikta versija prieÅ¡tarauja byloje surinktiems ir kaltinamojo kaltę patvirtinantiems įrodymams.

Tik tikslintina kaltinime nurodyta aplinkybė dėl smaugimo. Nors nukentėjusioji nurodė, kad smaugė, tačiau iÅ¡ jos paaiÅ¡kinimų matyti, jog V. D. dilbiu buvo prispaudęs jai kaklÄ . Be to, jokie byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas nuo kaltinamojo smaugimo veiksmų, taip pat ir pati nukentėjusioji posėdžio metu nurodė, kad kaklo jai neskaudėjo. Eksperto iÅ¡vadoje smaugimo žymių taip pat nenustatyta. Posėdžio metu ekspertas nurodė, jog smaugimo žymės iÅ¡nyksta po 5-7 parų.

Nagrinėjamu atveju tyrimas buvo atlikta praėjus 4 paroms po įvykio, smaugimo žymių neužfiksuota ( b.l.36, tomas1 ). Taigi Å¡ios aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , jog nukentėjusioji nebuvo smaugiama, o ranka ( dilbiu ) jai buvo prispaustas kaklas, dėl ko liudytojai matė raudonÄ kaklÄ . Todėl Å¡i aplinkybė tikslintina kaltinime. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio „Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas“ antroji dalis numato atsakomybę už tai, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Artimojo giminaičio bei Å¡eimos nario sÄ vokos yra apibrėžtos BK 248 straipsnyje, kuriuo remiantis, artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai; Å¡eimos nariai – kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimÄ padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimÄ padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

IÅ¡ esmės analogiÅ¡kai asmens Å¡eimos narius ar artimuosius giminaičius apibrėžia ir Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Remiantis Å¡io įstatymo 2 straipsnio 1 punktu, artimÄ aplinkÄ sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryÅ¡iais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrÄ Å«kį. Nagrinėjamu atveju , tiek iÅ¡ nukentėjusiosios parodymų, tiek iÅ¡ kaltinamojo parodymų matyti, jog jie gyveno kartu, vedė bendrÄ Å«kį.

Nors, kaip matyti iÅ¡ kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymų, santykiai buvo apsunkinti, tačiau matyti, jog nukentėjusioji prieÅ¡ Kalėdas sutiko iÅ¡saugoti Å¡eimÄ . Taigi visos Å¡ios aplinkybės rodo, jog tarp kaltinamojo ir nukentėjusios įvykio metu buvo Å¡eimyniniai santykiai. Todėl kaltinamojo V. D. veiksmai patenka į BK 140 straipsnio 2 dalies sudėtį. Nors kaltinamasis neigė aplinkybę dėl neblaivumo. Tai byloje nustatytos aplinkybės teismui leidžia neabejotinai spręsti, jog kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus.

Nukentėjusioji nurodė, jog užuodė nuo V. D. sklindantį kvapÄ . Prie sofos matė alkoholio butelį. Liudytojas T. T. nurodė, jog jam atrodė, kad buvo pavartojęs alkoholio, nes neriÅ¡li kalba. Taip pat iÅ¡ paties V. D. parodymų matyti, jog jis alkoholio buvo iÅ¡gėręs ryte, kai skrido iÅ¡ Olandijos. Liudytojas M. B. nurodė, jog nežino ar V. D. buvo pavartojęs alkoholio. Tačiau iÅ¡ Å¡io liudytojų parodymų matyti, jog V. D. vežiojo po Vilnių ieÅ¡kant kur apsistoti, ir kaip pats nurodė, nesiklausė daug ir nesigilino ( b.l. 175, tomas 2).

Taigi Å¡ios aplinkybės leidžia teismui spręsti , jog prieÅ¡ konfliktÄ buvo vartojęs alkoholio. Taigi įrodymų visuma patvirtina, jog V. D. kaltė, jog jis , 2020-01-04 apie 23.30 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, namo, esančio (duomenys neskelbtini) koridoriuje, tyčia konflikto metu panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ savo sugyventinę B. T., sugriebęs Å¡iai už kairės rankos rieÅ¡o jį stipriai suspaudė, po to nutempęs nukentėjusiÄ jÄ Ä¯ svetainę ir pargriovęs ant sofos, užlipo ant Å¡ios ir įrėmė deÅ¡inės rankos alkÅ«nę B.

T. į kaklÄ , po to rankos delnu sudavė sugyventinei į kairiÄ veido pusę, taip padarydamas nukentėjusiajai B. T. poodines kraujosruvas veide, kairėje rankoje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, bei sukėlė fizinį skausmÄ , visiÅ¡kai įrodyta, jo nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d. Dėl bausmės skyrimo Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra nustatyta. Jo atsakomybę sunkina, jog nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ( BK 60 str. 1 d. 9 p.).

V. D. padarė nesunkų nusikaltimÄ (BK 11 str. 3 d.), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.). V. D. administracine tvarka baustas (b. l. 113-115), neteistas (b. l. 110-111), užsiima individualia veikla. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad už padarytÄ nusikaltimÄ , kaltinamajam V. D. gali bÅ«ti skiriama LR BK 140 str. 2 d. straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, paskiriant jam įpareigojimus.

Ä® paskirtÄ bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai V. D. buvo sulaikytas nuo 2020-01-05, 05.20 val. iki 2020-2020-01-06, 14.58 val. (b.l. 78, 88.) LR BPK 140 str. tvarka. Teismas, įvertinęs visas minėtas skiriamos bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, sprendžia, kad tokia bausme bus įgyvendinta BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis. V. D. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (b. l. 89), paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog smurtas buvo pavartotas artimoje aplinkoje prieÅ¡ sugyventinį, tačiau įvertinus tai, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog kaltinamasis V. D. anksčiau, tai yra iki nusikalstamos veikos padarymo bÅ«tų vartojęs smurtÄ , sugyventiniai Å¡iuo metu kartu negyvena baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, neskirtina. Dėl Civilinio ieÅ¡kinio. Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.). SprendimÄ tenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys.

Nukentėjusioji B. T. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį Å¡ioje byloje, prašė iÅ¡ kaltinamojo V. D. priteisti 1161,94 Eur turtinės žalos ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. (b. l. 43-44, tomas 1). Nukentėjusiosios civiliniame ieÅ¡kinyje nurodoma, kad kaltinamasis sudaužė virtuvėje esančiÄ dujinę kaitlentę, vienÄ gėlių vazonÄ , esantį koridoriuje ir kitÄ vazonÄ kambaryje, televizorių, televizoriaus staliukÄ , sulankstė Å¡aldytuvo „Indesit“ dureles, sudaužė elektrinės orkaitės „Whirpul“ dureles, sugadinto virtuvės baldų komplekto dureles, sudaužė virdulį, kavos aparatÄ â€žDolce gusta“, kavos staliukÄ .

Nukentėjusioji taip pat nurodo, kad neveikė mikrobangų krosnelė. Visas turtas civiliniame ieÅ¡kinyje įvardijamas kaip nukentėjusiosios asmeninis ir kad nukentėjusioji iÅ¡leido savo asmenines lėšas tam, kad atstatyti, pataisyti sugadintÄ turtÄ , reikalingÄ jos ir jos vaiko normaliam gyvenimui. Ä®gyta kaitlentė 304,99 Eur vertės, televizorius 325 Eur vertės, televizoriaus staliukas 9.99 Eur vertės su lentyna daiktams sudėti 49,99 Eur vertės, elektrinė orkaitė 233 Eur vertės, virdulys 19,99 Eur vertės, mikrobangų krosnelė 109 Eur vertės, kavos aparatas 69,99 Eur vertės, kavos staliukas 39,99 Eur vertės. Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).

SprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, t. y. asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje ir apima:

a) nusikalstama veika padarytÄ tiesioginę turtinę žalÄ ;

b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos;

c) iÅ¡laidas, kurios patirtos paÅ¡alinant nusikalstamos veikos padarinius. Teismų praktikoje pažymėta, kad sprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieÅ¡taraujančiais kitais teisės aktais nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieÅ¡kinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-489/2016). Duodama parodymus teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji parodė, kad nežinanti mikrobangų krosnelės neveikimo priežasties, nes ji retai naudojama, taip pat nežinanti ar kaltinamasis sugadino jÄ .

IÅ¡ byloje esančių faktinių duomenų matyti, kad kaltinamasis pripažįsta tik sudaužęs du vazonus, kaitlentę bei sugadinęs Å¡aldytuvÄ , tačiau dėl kitų daiktų sugadinimo jis neprisipažįsta. Taip pat ir nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pirmÄ kartÄ atvykus policijos pareigÅ«nams buvo sugadinti du vazonai, kaitlentė ir Å¡aldytuvas. Po to ji išėjo nakvoti pas brolį, o grįžusi kitÄ dienÄ rado sugadintus daiktus, tačiau V. D. namie nebuvo. Ä®vertinus Å¡iuos bei kitus byloje esančius įrodymus teismas daro iÅ¡vadÄ , kad tarp kaltinamojo veikos, kuomet jis nežymiai sutrikdė savo sugyventinės B.

T. sveikatÄ bei atsiradusios turtinės žalos (dalyje dėl televizoriaus, televizoriaus staliuko, elektrinės orkaitės „Whirpul“ durelių, virtuvės baldų komplekto durelių, virdulio, kavos aparato „Dolce gusta“ bei kavos staliuko sugadinimo) nėra priežastinio ryÅ¡io, kadangi žalos atsiradimo faktÄ nukentėjusioji užfiksavo jau po to, kai buvo padaryta prieÅ¡ ja nukreipta nusikalstama veika, po konflikto, jai nematant ir nesant namie, praėjus sÄ lyginai nemažam laiko tarpui. Be to teismas pažymi, kad Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad konstitucinė Å¡eimos samprata grindžiama <...> santykių turiniu, o Å¡ių santykių iÅ¡raiÅ¡kos forma konstitucinei Å¡eimos sampratai esminės reikÅ¡mės neturi.

Dėl to bÅ«tų klaidinga teigti, kad pagal KonstitucijÄ , inter alia, jos 38 straipsnio 1 dalies nuostatas, nėra saugomos ir ginamos kitokios nei santuokos pagrindu sudarytos Å¡eimos <...>. Kita vertus, iÅ¡ konstitucinės jurisprudencijos iÅ¡plaukia ir tai, kad bendras gyvenimas nesudarius santuokos atitinka Å¡eimos sampratÄ , jei jis grindžiamas pastoviais emocinio prieraiÅ¡umo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ir panaÅ¡iais ryÅ¡iais bei savanoriÅ¡ku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, kurie yra konstitucinių motinystės, tėvystės ir vaikystės institutų pagrindas.

Taigi konstitucinė Å¡eimos samprata grindžiama Å¡eimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraiÅ¡umu, pagalba ir panaÅ¡iais ryÅ¡iais bei savanoriÅ¡ku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas <...> (Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas). Atitinkamai sprendžiant dėl partnerystės (bendro gyvenimo kartu neįregistravus santuokos) fakto, atsižvelgiama į aplinkybių, rodančių kartu gyvenančių asmenų santykių turinį, visumÄ . Nustatant, ar kartu gyvenusių, bet santuokos neįregistravusių asmenų santykiai laikomi Å¡eimos narių santykiais, paprastai atsižvelgiama į Å¡ių asmenų tarpusavio atsakomybės supratimÄ , savanoriÅ¡kus abipusius įsipareigojimus (atitinkamų pareigų prisiėmimÄ vieno kitam), emocinį prieraiÅ¡umÄ ir panaÅ¡ius tarpusavio ryÅ¡ius (pagarbÄ , pagalbÄ , supratimÄ ir kt.), kaltininko požiÅ«rį į kartu su juo gyvenantį asmenį ir pan. (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-49/2010,2K-327/2013, 2K-487/2013, 2K-301-139/2016).

IÅ¡ byloje esančių duomenų akivaizdžiai matyti, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji vienas kitÄ Ä¯vardina sugyventiniais, jie augina bendrÄ vaikÄ , apie 8 metu gyvena kartu ir vedÄ bendrÄ Å«kį. Nustojo gyventi kartu po Naujųjų metu. Taip pat kaltinamasis posėdžio metu nurodė, jog turtas buvo naudojamas jų bendrai, daiktai yra bendri, bendromis lėšomis pirkti, Sprendė dalintis namÄ , bÅ«tų ir daiktus dalinę. IÅ¡ Å¡ių aplinkybių matyti kad turtas buvo naudojamas abiejų sugyventinių.

Todėl nagrinėjamu atveju , kol turtas nėra padalintas, nėra pagrindo spręsti dėl turtinės žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje už sugadintÄ turtÄ . Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes civilinis ieÅ¡kinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtu, o nukentėjusiajai iÅ¡aiÅ¡kintina teisė reikÅ¡ti savarankiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Byloje nustatyta, kad neturtinė žala nukentėjusiajam buvo padaryta nežymiai sutrikdant jo sveikatÄ . Nukentėjusioji nurodė, kad patyrė didelį fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , sumažėjo jos bendravimo galimybės. Nurodė, jog negalėjo grįžti į darbÄ dėl paraudusios akies ir psichologinės bÅ«senos, turėjo imti atostogas, taip pat reikėjo sutvarkyti namus, kad galėtų parsivesti vaikÄ .

Ėjo pas psichologÄ gėrė raminamuosius vaistus. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos padariniai, kurie vertinami, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtakÄ tolesniam gyvenimui, darbo veiklai, Å¡eiminiams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimÄ , taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai).

Dėl to ir Å¡ioje byloje svarbu įvertinti žalos padarinius, jų sunkumÄ , asmens turėtų galimybių praradimÄ . Be to, padariniai turi bÅ«ti vertinami ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiÅ«riu, t. y. kaip jos paveiks nukentėjusiosios gyvenimÄ . Pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ ir formuojamÄ teismų praktikÄ neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimų ir praradimų patyrusiam asmeniui priteistinos neturtinės žalos, dėl savo prigimties negalinčios visiÅ¡kai atlyginti patirtos dvasinės skriaudos, taigi – ir bÅ«ti tiksliai apskaičiuotos piniginiu ekvivalentu, atlyginimo dydžio nustatymas grindžiamas teisingo neturtinės žalos atlyginimo, be kita ko, kompensacinio, bet ne baudinio civilinių teisių gynimo bÅ«do, koncepcija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas) kuri, viena vertus, apima teismo siekį nustatyti teisingÄ , kuo labiau suÅ¡velninančiÄ neigiamus padarinius kompensacijÄ už asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus ir praradimus, kita vertus, – reikalavimÄ laikytis žalos atlyginimo subjektų interesų pusiausvyros, taip pat lygiateisiÅ¡kumo principo, kuris neturtinės žalos atlyginimo srityje reiÅ¡kia teismo pareigÄ parinkti žalos atlyginimo dydį, panašų į analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius.

Å ioje byloje neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiajai dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, dėl ko ji jautė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , sumažėjo jos bendravimo galimybės, kadangi kaip minėta, dėl sužalojimų nėjo į darbÄ , tačiau jokių duomenų dėl neigiamų sveikatos prognozių ateičiai, dėl liekamųjų reiÅ¡kinių byloje nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybes, turtinę padėtį, kuri Å¡iuo metu nurodo dirbantis pagal individualiÄ veiklÄ , todėl turi realiÄ galimybę atlyginti nukentėjusiajai patirtÄ Å¾alÄ .

Ä®vertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, jog B. T. patirti iÅ¡gyvenimai dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo atsižvelgiant į patirtų pasekmių gydymo laikÄ , iÅ¡gijimo galimybes, dvasinius iÅ¡gyvenimus, vertintini 700 Eur suma, kuri priteistina iÅ¡ kaltinamojo V. D.. Likusioje dalyje ieÅ¡kinys atmestinas. Nukentėjusioji B. T. civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ V. D. bylinėjimosi iÅ¡laidas 500 Eur sumai.

Byloje pateiktas pinigų priėmimo kvitas 150 Eur sumai už atstovavimÄ , dokumento suraÅ¡ymÄ , patarimÄ , kitas teisines paslaugas (b.l. 148) ir banko mokėjimo nurodymas 350 Eur sumai (b.l. 149) ; Teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiosios praÅ¡omų priteisti advokato atstovavimo iÅ¡laidų, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose rekomendacijose dėl priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei Å¡iame teisės akte nurodytus kriterijus.

Teismas atsižvelgia į sprendžiamo klausimo sudėtingumÄ , jo pobÅ«dį, teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialiųjų žinių reikalingumÄ . Rekomendacijos nuostatose neribojama Å¡alių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-213-574/2018). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusioji atstovaujamam advokatui sumokėjo 500 Eur už jos atstovavimÄ nagrinėjamoje byloje, procesinių dokumentų parengimÄ , civilinį ieÅ¡kinį, pasirengimÄ bylos nagrinėjimui ir vykimus į teismo posėdžius.

Teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiajai priteistinų proceso iÅ¡laidų, iÅ¡analizavęs byloje esančius dokumentus ir įvertinęs advokato B. C. atlikto darbo baudžiamojoje byloje apimtį, konstatuoja, kad nukentėjusiosios advokato turėtos iÅ¡laidos 500 EUR pripažintinos proceso iÅ¡laidomis. Sprendžiant dėl atstovavimo iÅ¡laidų pagrįstumo ir jų dydį teismas konstatuoja, jog nukentėjusiojo patirtos iÅ¡laidos yra pagrįstos ir nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose dėl priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nurodytų maksimalių dydžių.

Ä® bylÄ pateiktis kvitai patvirtinantys Å¡ias iÅ¡laidas. (b.l. 148-149) Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ nukentėjusiosios B. T. turėtos iÅ¡laidos, sumokėtos advokatui už nukentėjusiosios atstovavimÄ ir dokumentų paruoÅ¡imÄ pripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir priteistinos iÅ¡ kaltinamojo V. D.. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 str. 305 str. 307 str., teismas n u s p r e n d ė: V. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti jį 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant tęsti darbÄ arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje bei nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BPK 140 str. 9 d. į V. D. bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikino sulaikymo laikÄ nuo 2020-01-05, 05.20 val. iki 2020-01-06, 14.58 val.. V. D. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti. Civilinio ieÅ¡kovo B. T. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ kaltinamojo V. D. priteisti 700 eurų ( septynis Å¡imtus eurų ) neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, o ieÅ¡kinį dalyje dėl turtinės žalos 1161, 94 eurų už sugadintus daiktus priteisimo palikti nenagrinėtu, iÅ¡aiÅ¡kinant jai teisę reikÅ¡ti savarankiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka.

Nukentėjusios B. T. turėtas 500 eurų ( penkių Å¡imtų eurų ) iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti pripažinti proceso iÅ¡laidomis ir priteisti kaltinamojo V. D. nukentėjusiosios B. T. naudai. Nuosprendis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundÄ per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mus. Teisėja (paraÅ¡as) NuoraÅ¡as tikras: Teisėja Vaida Sinkevičienė