2022-07-27 Nr. BB-5047-1-01-1-41439-2020-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-3884/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41439-2020-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. liepos 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Albino Antanaičio ir Tomo Šeškausko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo S. J. gynėjo advokato Kornelijaus Pivoriūno kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 25 d. nutarties, priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistojo S. J. gynėjas advokatas K. Pivoriūnas kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 25 d. nutartį ir baudžiamąją bylą S. J. nutraukti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą, tarpusavio sąsajas ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Teismai neatskyrė teisinių epizodų, kurie yra reikšmingi kvalifikuojant veikas – pirmame epizode S. J. išstūmė E. S. iš kambario, kad nebebūtų niokojamas viešbučio turtas, nesiekdamas ir nepadarydamas jai jokios žalos; antrame epizode abu asmenys nukrito ir susižalojo. Teismai pirmojo epizodo veiką ir antrojo epizodo pasekmes susiejo vienu priežastiniu ryšiu, tačiau akivaizdu, kad antrojo epizodo pasekmės buvo nulemtos pačios E. S. agresyvių veiksmų. Teismai nesigilino ir į kaltės formą (bylos duomenys nepatvirtina, kad E. J. tyčia siekė pargriauti E. S.), netyrė nuteistojo motyvų (nukentėjusioji, būdama neblaivi, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais niokojo turtą ir žalojo kitus asmenis, o nuteistasis siekė jos neteisėtą elgesį nutraukti). Teismai, nustatę prieštaravimus tarp skirtingų įrodymų, nepateikė jokių argumentų, kodėl vienais remiasi, o kitais ne, vadovavosi tikėtina prielaida, jog S. J., stengdamasis išsivaduoti iš E. S. glėbio, galimai sudavė jai per galvą. Darydamas tokią išvadą, teismas rėmėsi nepatikimu įrodymu – nekokybišku vaizdo įrašu, taip pažeisdamas in dubio pro reo principą, nepasisakė dėl liudytojų parodymų apie E. S. elgesį vertinimo. Teismai neatsargius S. J. veiksmus kvalifikavo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė BPK nuostatas, reglamentuojančias įrodymus ir įrodinėjimą (BPK 20 straipsnio 5 dalis), netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 140 straipsnio 1 dalis), o apeliacinės instancijos teismas taip pat pažeidė bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme reglamentuojančias nuostatas (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3 dalis). Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad tokie kasatoriaus teiginiai (tiek dėl proceso normų pažeidimo, tiek dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo) grindžiami ne teisiniais argumentais, o subjektyviu, nuteistajam palankiu faktinių bylos aplinkybių perteikimu, subjektyvia nuomone dėl bylos įrodymų vertinimo ir teismų padarytų išvadų neatitikimu šiam vertinimui – kasaciniame skunde analizuojamas netinkamas E. S. elgesys, taip pat aptariami atskiri bylos duomenys, kurie pasak kasatoriaus, paneigia, kad S. J. sudavė nukentėjusiajai į galvą ir patvirtina, kad jis neturėjo tyčios smurtauti prieš nukentėjusiąją. Teisėjų kolegija pažymi, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai ir asmuo nuteistas pagrįstai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant bylos įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais. Nuteistojo gynėjo kasaciniame skunde nepateikta argumentų, pagrindžiančių tokių aplinkybių buvimą.

Taip pat pagrindo nagrinėti bylą kasacine tvarka nesudaro ir kasatoriaus teiginiai apie apeliacinės instancijos teismo padarytus BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimus, kurie taip pat siejami iš esmės tik su nuteistajam nepalankiu bylos įrodymų vertinimu. Teismų praktikoje pažymėta, kad vien tik tai, jog apeliacinės instancijos teismas atsakė į apelianto skundo argumentus ne taip, kaip, proceso dalyvio nuomone, turėjo atsakyti, savaime negali būti vertinama kaip netinkamas apeliacinio skundo išnagrinėjimas BPK 320 straipsnio 3 dalies prasme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-697/2020).

Taigi, kasaciniame skunde įvardyti BPK pažeidimai ir netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas grindžiami subjektyvia kasatoriaus nuomone dėl įrodymų bei aplinkybių vertinimo netinkamumo ir teismų išvadų neteisingumo, o tokie teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais baudžiamosios bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo S. J. gynėjo advokato Kornelijaus Pivoriūno kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Albinas Antanaitis

Tomas Šeškauskas