ffbf35d1-bad4-4d20-b5f1-415f5dc4c8e1 · Panevėžio apygardos teismas

Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius             Baudžiamoji byla Nr. 1 A-293-350/2010             Teisminio proceso Nr. 1-83-1-00139-2009-7Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.25.4.1; 2.4.6. PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2010 m. balandžio 6 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iÅ¡ kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio (pranešėjas), teisėjų Eligijaus Gladučio ir Evaldo Vanago,sekretoriaujant Astai Railaitei,dalyvaujant prokurorei Jolantai Činčikienei,gynėjui advokatui Alfonsui MaÅ¡aluiteismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundÄ dėl RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2010-02-12 nuosprendžio, kuriuo A.

B. pripažintas kaltu pagal LR BK 281 str. 1 d., ir nuteistas 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda, įpareigojant jÄ sumokėti per 6 mėnesius.A. B. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t.y. teise vairuoti kelių transporto priemones, vieneriems metams. Priteista iÅ¡ UAB DK „PZU Lietuva“ L. M. 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 181 Lt turtinei žalai atlyginti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : A. B. nuteistas už tai, kad 2009m. balandžio 11 d., apie 06.10 val., RokiÅ¡kio m., Respublikos g., apie 54 m iki sankryžos su Jaunystės gatve, antroje eismo juostoje, vairuodamas J.

B. priklausantį automobilį „Mercedes Benz CL 500“, valst.nr. (duomenys neskelbtini) Jaunystės gatvės kryptimi, pažeidė KET 9, 133, 134 ir 135 punktų reikalavimus, tai yra nesilaikydamas visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, sukeldamas pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui, važiavo ne mažesniu, kaip 88,1 km/h greičiu, t.y. virÅ¡ydamas gyvenvietėse leistinÄ 50 km/h greitį, atsiradus kliūčiai ir iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui nesulėtino greičio, neapvažiavo toje pačioje eismo juostoje bei ta pačia kryptimi važiavusio P. M. vairuojamo automobilio „VW Sharan“ valst.nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio L.

M., ir į jį atsitrenkė, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nežymiai sutrikdyta automobilio „Mercedes Benz CL 500“, valst.nr. (duomenys neskelbtini) keleivio D. K. sveikata ir nesunkiai sutrikdyta automobilio „VW Sharan“, valst.nr. (duomenys neskelbtini) keleivės L. M. sveikata. Apeliaciniu skundu civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovė prašo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010-02-12 nuosprendį civilinio ieškinio dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš UAB DK „PZU Lietuva“ pakeisti - civilinį ieškinį atmesti.

Pažymi, jog draudiko atsakomybė yra sutartinė, todėl draudimo kompanija atsako tik prisiimtų įsipareigojimų ribose. Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, bei pagal pačiÄ draudimo sutartį. Å ioje byloje draudiko atsakomybė kildinama Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties AYAS Nr. 7222943, 2007 m. gegužės 17 d. LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo Nr. X-1137 bei LR Vyriausybės 2008-02-13 nutarimu Nr. 122 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių pagrindu.

LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 dalis nurodo, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio LR teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 500 000 eurų (tarp jų 1000 eurų dėl neturtinės žalos padarymo). Taigi, maksimali suma, kuriÄ gali iÅ¡mokėti draudikas visų nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų neturtinei žalai atlyginti yra 1000 eurų (3452,80 Lt).Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių 12 straipsnis numato principus, kuriais vadovaudamasis draudikas apskaičiuoja atlygintinos neturtinės žalos dydį.

Taisyklių 12.1. str. nurodyta, kad laikinojo nedarbingumo atveju, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, už kiekvienÄ nedarbingumo dienÄ iÅ¡mokama po 20 litų, kol mokama suma nevirÅ¡ija galimos mokėti pagal Ä®statymÄ maksimalios sumos dėl nukentėjusiam trečiajam asmeniui padarytos neturtinės žalos. Remiantis byloje esančia specialisto iÅ¡vada nustatyta, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji L. M. 32 dienas buvo laikinai nedarbinga. Tokiu bÅ«du jai buvo apskaičiuota ir iÅ¡mokėta 640 Lt draudimo iÅ¡moka neturtinei žalai atlyginti.

UAB DK „PZU Lietuva" raÅ¡tu buvo informavusi apylinkės teismÄ , kokia draudimo iÅ¡moka buvo iÅ¡mokėta L. M. neturtinei žalai atlyginti, bei nurodė, kokiomis įstatymo nuostatomis vadovaujantis ji buvo apskaičiuota, tačiau teismas į draudiko paaiÅ¡kinimus neatsižvelgė ir nemotyvuotai priteisė iÅ¡ atsakovo papildomÄ 2000 Lt sumÄ , tuo pažeisdamas aukščiau paminėtų Taisyklių nuostatas, kuriomis yra įpareigotas vadovautis draudikas.Pažymi, kad LR CK 6.254 str. 2 d., nurodyta, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiÅ¡kai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumÄ atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymÄ .

Todėl teismui nustačius didesnį atlygintinos neturtinės žalos dydį nei civilinei ieÅ¡kovei jau buvo iÅ¡mokėta draudiko (640 Lt) ir kaltininko A. B. (1000 Lt), atlygintinos žalos dydžio skirtumas turėjo bÅ«ti priteistas iÅ¡ atsakingo už žalÄ asmens.Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas ir prokurorė prašė skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinės instancijos teismas bylÄ patikrina tiek, kiek praÅ¡oma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.)Sutinkamai su LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d., tarp skundžiamu nuosprendžiu nuteisto asmens A.

B. ir apelianto UAB DK „PZU Lietuva" sudarytos ir nusikaltimo padarymo metu galiojusios sutarties pagrindu, apeliantas buvo įsipareigojęs atlyginti kaltais nuteistojo A. B. veiksmais sukelto vieno eismo įvykio LR teritorijoje metu nukentėjusiesiems tretiesiems asmenims jų patirtÄ Å¾alÄ , kuri nevirÅ¡ija 500 000 eurų, tarp jų 1000 eurų (3452,80 litų) neturtinę žalÄ .Skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas iÅ¡ apelianto priteisė nukentėjusiajai L. M. 2000 litų neturtinės žalos atlyginimo, atsižvelgdamas į tai, kad dalis Å¡ios žalos nukentėjusiajai jau buvo atlyginta, t.y. kad 640 litų buvo atlyginęs apeliantas- UAB DK „PZU Lietuva“ ir 1000 litų- nuteistasis A.

B.. Vadinasi, apylinkės teismas nustatė, kad dėl autoįvykio nukentėjusiajai L. M. buvo padaryta 3640 litų neturtinė žala. L. M. autoįvykio metu jai padarytÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertino 20000 litų, Å¡iai sumai pareikÅ¡dama civilinį ieÅ¡kinį. Byloje neginčijamai nustatyta, kad dėl nukentėjusiosios L. M. atžvilgiu padaryto neatsargaus nusikaltimo jai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata- padaryta muÅ¡tinė pakauÅ¡io žaizda, kuri buvo susiÅ«ta, galvos smegenų sukrėtimas, dėl ko ji buvo praradusi sÄ monę, vėmė.

Akivaizdu, kad dėl jos atžvilgiu padaryto nusikaltimo L. M. buvo sukeltas ilgalaikis fizinis skausmas, dvasinis sukrėtimas, taip pat gydymosi laikotarpiu buvo ženkliai sumažėjusi jos bendravimo galimybė, negalėjo laisvai rinktis savo buvimo vietos, buvo priversta pakeisti įprastÄ gyvenimo ritmÄ ir bÅ«dÄ . Neturtinės žalos sÄ voka yra apibrėžta civilinio kodekso 6.250 straipsnyje. Jame nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.

Be to, Å¡iame straipsnyje įtvirtinta iÅ¡imtinė teismo teisė įvertinti neturinę žalÄ pinigais. Vadinasi, įstatymo leidėjas tik teismui suteikė teisę, esant ginčui, nustatyti materialinį neturtinės žalos dydį. CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinti neturtinės žalos įvertinimo pinigais kriterijai- nusikalstamos veikos pasekmės, žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis, jo kaltės rÅ«Å¡is ir forma, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybės, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.Taigi, neturtinės žalos turinį sudaro visa eilė įstatyme nurodytų ( ir ne tik, nes Å¡is sÄ raÅ¡as nėra baigtinis) dėl nusikalstamos veikos atsiradusių pasekmių.

Tuo tarpu apeliaciniame skunde minimas neturtinės žalos apskaičiavimo principas, įtvirtintas LR Vyriausybės 2008-02-13 nutarimu Nr. 122 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių 12.1 p. sveikatos sutrikdymo atveju numato vienintelį neturtinės žalos kriterijų- gydymosi (laikino nedarbingumo) trukmę. Vadovaujantis minimu norminiu aktu į kitus CK 6.250 str. 1 d. numatytus kriterijus neatsižvelgiama visiÅ¡kai.IÅ¡ Å¡ių taisyklių viso 12 straipsnio turinio matyti, kad pagal jų 1 punkte numatytÄ kriterijų neturtinė žala apskaičiuojama tik kai nukentėjusysis trečiasis asmuo, turintis teisę į tokios žalos atlyginimÄ , su apskaičiuota suma sutinka, kadangi Å¡io straipsnio 5 punktas numato galimybę teisę į iÅ¡mokÄ turinčiam asmeniui tartis dėl žalos dydžio su draudiku, o nenusitarus- ginčyti draudiko nustatytÄ neturtinės žalos dydį, taip pat ir teisme.

Vadinasi, apeliaciniame skunde minimų taisyklių neturtinės žalos nustatymo kriterijus net ir draudikui yra orientacinio pobÅ«džio, jis draudikui neužkerta kelio sveikatos sutrikdymo atveju savo valia nustatyti kitokio dydžio neturtinę žalÄ ir nukentėjusiajam iÅ¡mokėti ne tik po 20 litų už laikino nedarbingumo dienÄ , bet ir didesnę sumÄ . Byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantas dėl Å¡io autoįvykio bÅ«tų dar kokiam nors nukentėjusiajam trečiajam asmeniui atlyginęs kokios nors dydžio neturtinę žalÄ .

Tokiu bÅ«du, Å¡ioje byloje bendra iÅ¡ apelianto priteistos ir jo savanoriÅ¡kai iÅ¡mokėtos L. M. neturtinės žalos suma -2640 litų- nevirÅ¡ija maksimalios sumos- 3452,80 litų, kuriÄ atsakovas pagal sutartį su žalÄ padariusiu asmeniu- nuteistuoju A. B. buvo įsipareigojęs už jį atlyginti. Atsižvelgiant į tai, kad L. M. buvo sukeltas ilgalaikis fizinis skausmas, dvasinis sukrėtimas, taip pat gydymosi laikotarpiu, kuris truko 32 dienas, buvo ženkliai sumažėjusi jos bendravimo galimybė, ji negalėjo laisvai rinktis savo buvimo vietos, buvo priversta tuo laikotarpiu pakeisti įprastÄ savo gyvenimo ritmÄ ir bÅ«dÄ , nėra pagrindo apylinkės teismo nustatyto ir priteisto iÅ¡ apelianto neturtinės žalos dydžio, laikyti aiÅ¡kiai per dideliu.

Pažymėtina ir tai, kad apeliantas iÅ¡ esmės Å¡ioje byloje nustatytos neturtinės žalos dydžio ir neginčija.Taigi, apeliacinio skundo teiginys, kad neturtinės žalos dalis, virÅ¡ijanti nukentėjusiajai jo iÅ¡mokėtÄ neturtinės žalos atlyginimÄ , Å¡ioje byloje turi bÅ«ti priteista tiesiogiai iÅ¡Â nuteistojo A. B. yra visiÅ¡kai nepagrįstas: LR Vyriausybės 2008-02-13 nutarimu Nr. 122 patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir iÅ¡mokos mokėjimo taisyklės nedraudžia draudikui kiekvienu atveju individualiai susitarti su teisę į draudimo iÅ¡mokÄ turinčiu asmeniu dėl abi Å¡alis tenkinančio iÅ¡mokos dydžio.

Pagal LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d., tarp A. B. ir apelianto sudarytos ir nusikaltimo padarymo metu galiojusios sutarties pagrindu, UAB DK „PZU Lietuva“ buvo įsipareigojusi atlyginti A. B. veiksmais sukelto vieno eismo įvykio LR teritorijoje metu nukentėjusiesiems tretiesiems asmenims jų patirtÄ neturtinę žalÄ , kuri nevirÅ¡ija 1000 eurų (3452,80 litų) neturtinę žalÄ .Skundžiamu nuosprendžiu iÅ¡ UAB DK „PZU Lietuva“ priteistos ir bendrovės savanoriÅ¡kai atlygintos dėl Å¡io įvykio neturtinės žalos bendra suma nevirÅ¡ija maksimalios draudimo sumos.

Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo mažinti apelianto sutartinių įsipareigojimų A. B. dydžio.Tokiu bÅ«du, apylinkės teismo nuosprendis apeliacinio skundo ribose yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo tenkinti nėra pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,n u t a r i a : Civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai                                                                                                                    Algirdas Gaputis                                                                                                                                  Eligijus Gladutis Evaldas Vanagas