ffb545c3-7da9-422b-9cf5-e4ccfda062f4 · Å iaulių apygardos teismas

                                                                                     Administracinė byla Nr. ATP-185-300/2014                                                                Teisminio proceso Nr. 4-70-3-02948-2013-3Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.3.; 79.1. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 23 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal D.

N. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo D. N. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį 2700 Lt (dviejų tÅ«kstančių septynių Å¡imtų litų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ , n u s t a t ė :

D. N. nubaustas už tai, kad 2013 m. rugsėjo 28 d., apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) namu, vairavo automobilį „Seat Toledo“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus – nustatytas vidutinis 1,79 promilių girtumas, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos teismui D. N. praÅ¡o panaikinti apylinkės teismo nutarimÄ ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas neįvertino visų faktinių aplinkybių, nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų tarp liudytojų parodymų, dalį liudytojų parodymų nepakankamai motyvuotai atmetė kaip nepatikimus, netinkamai nustatė įtariamo pažeidimo (įvykio) laikÄ , todėl apeliantas mano, kad byla buvo iÅ¡nagrinėta neobjektyviai, neiÅ¡samiai, apsiribojant vien formaliu situacijos vertinimu ir nepakankamai įsigilinus į liudytojų duotų parodymų tarpusavio ryšį.

Teigia, kad teismas nepatikėjo jo pateikta įvykio versija, kad dėl stabdžių sistemos gedimo automobiliui užvažiavus ant akmens jis paskambino ir pasikvietė į pagalbÄ A. A. (gim. (duomenys neskelbtini) m.), tada parėjo namo, pasiėmė trosÄ , iÅ¡gėrė alkoholio ir grįžo prie automobilio laukti A. A.. Pastarajam atvažiavus jis traukė jo automobilį, nutraukė pirmÄ jį trosÄ (pirmasis buvo jo atsineÅ¡tas iÅ¡ namų), tada atvyko policijos pareigÅ«nai, nustatinėjo A. A. neblaivumÄ , tada atvažiavo kitas A.

A. su D. M., tada abu A. A. traukė automobilį nuo akmens; nutraukė antrÄ trosÄ , o jis su D. M. dar iÅ¡gėrė alkoholio automobilyje, ir tik po viso to, t. y. paėmus paaiÅ¡kinimus iÅ¡ D. K. ir P. B., policijos pareigÅ«nas nustatė jam 1,79 promilės girtumÄ (18.00 val.). Apeliantas kategoriÅ¡kai nesutinka su teismo iÅ¡vada dėl teismo nustatytų 28 minučių trukmės įvykio sekos laiko ir teigia, kad tokia teismo iÅ¡vada – pavirÅ¡utiniÅ¡ka, prieÅ¡tarauja byloje suriktai medžiagai ir nelogiÅ¡ka.

Nubaustojo asmens įsitikinimu, skambučio policijos pareigÅ«nams laikas jokiu bÅ«du negali bÅ«ti prilyginamas momentui, kai automobilis faktiÅ¡kai užvažiavo ant akmens ir jis nustojo jį vairuoti. Pažymi, kad ir policijos pareigÅ«nai (A. J. ir V. V.) nurodė, kad atvykę į įvykio vietÄ (apie 17.35 val.) jie rado ne tik jį, bet ir A. A.. Be to, tai, kad džipas atvažiavo anksčiu nei policijos pareigÅ«nai ir tempė automobilį, jog buvo girdimas virvės trÅ«kimo garsas, minėjo liudytojai D.

K. ir P. B.. Todėl mano, kad protokole ir nutarime nurodytas teisės pažeidimo padarymo laikas (18.00 val.) bei teismo išvada apie tai, kad nuo automobilio užvažiavimo ant akmens iki jo neblaivumo patikrinimo praėjo tik 28 minutės, yra visiškai nepagrįsta ir netgi prieštarauja bylos medžiagai. Apelianto vertinimu, nuo jo skambučio A. A. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) iki jo atvažiavimo traukti automobilį praėjo apie 20 minučių, po to dar apie 10 minučių sugaišta traukiant automobilį jo atsineštu trosu iki jį nutraukiant ir A.

A. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) užsiriÅ¡ant jo paties džipe turėtÄ trosÄ ir iki pasirodant pareigÅ«nams. Tai, nubaustojo asmens įsitikinimu, leidžia teigti, kad nuo automobilio užvažiavimo ant akmens iki jo neblaivumo patikrinimo praėjo ne teismo nurodytos 28 minutės, bet visa valanda, o jis turėjo apie 20 minučių nueiti iki savo namų, esančių už apytiksliai 120 metrų nuo įvykio vietos, iÅ¡gerti alkoholio ir pasiimti trosÄ automobiliui vilkti. Dėl anoniminio skambučio policijai nurodo, kad skambučio tikslas buvo praneÅ¡ti ne apie patį įvykį, bet apie „kaltininko ketinimÄ pasiÅ¡alinti“, todėl apeliantas mano, kad anonimas į policijos įstaigÄ skambino tik pamatęs, kaip A.

A. arba prieÅ¡ jį buvusi maÅ¡ina bandė vilkti automobilį, taip siekdamas užkirsti keliÄ pasiÅ¡alinimui. Taip pat nurodo, kad atvykus policijos pareigÅ«nams buvo aiÅ¡kiai matyti, jog Å¡alia stovi du automobiliai, kuriuos vairavo jis ir A. A. (gim. (duomenys neskelbtini) m.). AiÅ¡kinantis, kuris iÅ¡ judviejų vairavo ant akmens užstrigusį automobilį, pareigÅ«nai bendravo su jais abiem, nors ir trumpai, bet jie visi kalbėjosi. Todėl apeliantas įsitikinęs, jog turintys didelę patirtį policijos pareigÅ«nai iÅ¡ karto bÅ«tų supratę jį vartojus alkoholinius gėrimus, ypač esant 1,79 promilėms, ir paklausę, kodėl jis tokios bÅ«klės vairuoja džipÄ .

Tai, D. N. įsitikinimu, rodo, kad jis buvo blaivus, o tai patvirtina ir pareigÅ«nų teismo posėdžio metu duoti parodymai. V. V. nurodė, jog „Kai buvo nurodyta, kad vairavo kitas žmogus, o ne D. N., tai vizualiai jie abu neatrodė neblaivÅ«s, nes normaliai stovėjo, negriuvinėjo. Greičiausia tik atsivedus asmenį prie automobilio pajutome sklindantį alkoholio kvapÄ â€œ. A. J. nurodė, jog „Bendraujant su nurodytu automobilio vairuotoju, jautėsi sklindantis alkoholio kvapas, tačiau nekoordinuotų judesių nesimatė“ (pastaba:

čia pareigÅ«nas pasakojo apie įvykius po to, kai buvo paimti paaiÅ¡kinimai iÅ¡ D. K. ir P. B., t. y. atsivedus jį prie policijos automobilio nustatyti neblaivumÄ 18.00 val., bet ne 17.35 val. ar kelios minutės po to. Todėl apeliantas laikosi pozicijos, jog byloje nėra jokių įrodymų apie tai, jog iki 17.32 val. atvykus policijos pareigÅ«nams jis bÅ«tų buvęs neblaivus. Teigia, kad bÅ«tent dėl kartu su D. M. automobilyje iÅ¡gerto alkoholio jis ir pripÅ«tė į pareigÅ«nų alkotesterį 1.79 promilės. Grįsdamas tokį teiginį nurodo, kad atvykus policijos pareigÅ«nams ir jiems pradėjus aiÅ¡kintis su A.

A. (gim. (duomenys neskelbtini) m.), jis stovėjo Å¡alia policijos automobilio. Atvažiavus A. A. su D. M., jis taip pat stovėjo gatvėje, kol jį į automobilį pakvietė D. M., o atsisėdęs į automobilį jis pradėjo gerti alkoholį. IÅ¡ to apeliantas daro iÅ¡vadÄ , kad apytikriai nuo 17.40 iki 18.00 val. jis buvo automobilyje su D. M., kol priėjęs policijos pareigÅ«nas paprašė jo iÅ¡lipti ir eiti su juo iki policijos automobilio nusistatyti neblaivumÄ . BÅ«tent tada, nubaustojo asmens teigimu, su juo bendraudami policijos pareigÅ«nai ir pajuto alkoholio kvapÄ , tačiau tai vyko po dvideÅ¡imties minučių, per kurias jis iÅ¡gėrė nemažai alkoholio.

Be to, apeliantas nesutinka ir su tuo, kad teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , rėmėsi pirminiais liudytojų D. K. ir P. B. duotais paaiÅ¡kinimais. Teigia, kad tokia teismo pozicija yra tendencinga, Å¡aliÅ¡ka ir prieÅ¡tarauja nekaltumo prezumpcijos esmei. Nurodo, kad minėti liudytojai kardinaliai keitė savo parodymus iÅ¡ pradžių teigdami, jog matė jį neblaivų, jog bendravo su juo, kad jis prašė nekviesti policijos, jog patys susirado pareigÅ«nus. O teismo posėdžio metu jie jau teigė, jog tÄ dienÄ buvo iÅ¡gėrę, paties įvykio nematė, tik girdėjo stabdomų ratų cypimÄ , matė stabdymo žymes, kad su juo nebendravo ir priėję nebuvo, o policijos pareigÅ«nai patys pas juos atėjo.

Atsižvelgdamas į anksčiau minėtas įrodymų vertinimo taisykles ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotÄ praktikÄ (žr., pvz., administracinę bylÄ Nr. N -3165/2009), apeliantas teigia, kad byloje iÅ¡tirtų įrodymų visuma neleidžia daryti iÅ¡vados, kad automobilį jis vairavo bÅ«damas neblaivus, juo labiau, kad jo neblaivumo laipsnis buvo 1,79 promilės, nes tai gali bÅ«ti tik menkai pagrįsta prielaida. Todėl mano, kad Å¡ioje byloje nebuvo įrodyta ATPK 126 straipsnio 4 dalies sudėtis, t. y. kad jis 2013 m. rugsėjo 23 d. 18.00 val. automobilį vairavo bÅ«damas neblaivus, kai nustatytas 1,79 promilės (vidutinis) girtumo laipsnis.

Atsiliepimu į nubaustojo asmens apeliacinį skundÄ Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras praÅ¡o palikti galioti Å iaulių apylinkės teismo nutarimÄ ir                  D. N. apeliacinio skundo netenkinti. Apeliacinis skundas netenkintinas. Administracine tvarka nubaustas asmuo – D. N., apeliaciniu skundu nesutikdamas su jo pripažinimu kaltu ir nubaudimu pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, iÅ¡ esmės ginčija įrodymų vertinimÄ ir padarytų iÅ¡vadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms – apeliantas neginčija jam nustatyto girtumo laipsnio, tačiau teigia, kad jis automobilį vairavo bÅ«damas blaivus, o alkoholį vartojo po to.

Vis dėlto aukÅ¡tesnės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs byloje esančiÄ medžiagÄ , konstatuoja, kad apylinkės teismas iÅ¡tyrė visumÄ byloje surinktų įrodymų, padarė teisingas iÅ¡vadas dėl jų, ir dėl to pagrįstai apeliantÄ pripažino kaltu ir nubaudė pagal jam inkriminuotÄ pažeidimÄ .  ATPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigÅ«nai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 2 dalimi, Å¡ie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įraÅ¡ais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiÅ¡kinimais, eksperto iÅ¡vada, specialisto paaiÅ¡kinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu.

IÅ¡ paminėtos teisės normos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-4788/2009, Nr. N756?450/2010, Nr. N63-992/2010). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, jog teismas nagrinėdamas bylÄ neteisingai įvertino pateiktus įrodymus, kad neįvertino visų faktinių aplinkybių, nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų tarp liudytojų parodymų, o dalį liudytojų parodymų nepakankamai motyvuotai atmetė kaip nepatikimus.

PrieÅ¡ingai, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu sutinka su Å iaulių apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir juo remiantis padarytomis iÅ¡vadomis. Skundžiamo nutarimo turinys tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai iÅ¡dėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo iÅ¡vados, iÅ¡analizavo ir įvertino teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas.

Å ios aplinkybės ir apeliacinio skundo turinys rodo, kad apeliantas tik jam palankų įrodymų vertinimÄ laikytų tinkamu ir teisingu. Nepaisant to, apeliacinį skundÄ nagrinėjantis teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ , kad D.

N. padarė jam inkriminuotÄ administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 126 straipsnio 4 dalyje. Daryti kitokias iÅ¡vadas apygardos teismas neturi pagrindo, o tai, kad byloje nustatytų aplinkybių teismas neįvertino taip, kaip to norėtų apeliantas, dar nereiÅ¡kia, kad į jas nebuvo atsižvelgta. Pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę neblaivus, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, vengė neblaivumo patikrinimo, taip pat vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

Tai, kad D. N. vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam buvo nustatytas vidutinis – 1,79 promilių neblaivumo (girtumo) laipsnis, įrodo: liudytojų A. J. ir V. V. teismo posėdžio metu duoti parodymai (34–35, 46–47 b. l.), atitinkantys jų tarnybinius praneÅ¡imus (11, 12 b. l.), kai jie parodė, jog gavę praneÅ¡imÄ , kad yra įvykęs eismo įvykis, ir yra galimai neblaivus vairuotojas, su kolega nuvykę į nurodytÄ vietÄ rado automobilį nuvažiavusį į kelkraÅ¡tį ir užvažiavusį ant akmens.

Å alia automobilio buvo du asmenys. BesiaiÅ¡kinant įvykio aplinkybes prie jų priėjo du asmenys, kurie nurodė asmenį, kuris vairavo tÄ automobilį, iÅ¡ tų asmenų, kurie tai nurodė, paėmė paaiÅ¡kinimus. Taip pat parodė ir tai, kad tie asmenys važiavo pro Å¡alį ir matė, kas vairavo automobilį, kuris padarė eismo įvykį. Tarnybinį praneÅ¡imÄ surašė pagal tai, kÄ nurodė paaiÅ¡kinimus davę asmenys. Kai atvažiavo į įvykio vietÄ ir bendravo, jautė iÅ¡ D.

N. sklindantį alkoholio kvapÄ , be to, ir iÅ¡ kalbos jautėsi, kad jis iÅ¡gėręs. Šioje situacijoje pastebėtina tai, kad tokie anksčiau iÅ¡dėstyti liudytojų parodymai atitinka ir priminius, įvykio dienÄ , pačių asmenų, kurie ir nurodė policijos pareigÅ«nams automobilį vairavusį asmenį, – P. B. ir D. K. paaiÅ¡kinimus (9, 10 b. l.), kai jie patys, savo ranka raÅ¡ydami paaiÅ¡kinimus, nurodė, kad jiems pamačius nuo kelio nuvažiavusį automobilį ir pribėgus prie automobilio, jame sėdintis akivaizdžiai neblaivus vairuotojas prašė nekviesti policijos ir padėti iÅ¡traukti maÅ¡inÄ .

Jie tÄ vairuotojÄ nurodė policijos pareigÅ«nui. Ir nors apylinkės teismo posėdžio metu apklausti P. B. ir D. K. pakeitė savo paaiÅ¡kinimuose nurodytas aplinkybes, ir liudytojas P. B. nurodė, kad neprisimena, kÄ sakė tÄ dienÄ policijos pareigÅ«nui, kadangi buvo neblaivus, o liudytojas D. K. nurodė, kad jis net nebuvo priėjęs prie automobilio ir todėl nežino, ar vairuotojas buvo neblaivus, tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismo posėdžio metu Å¡ie liudytojai nurodė ir tai, kad jie paaiÅ¡kinimus rašė patys, kad pareigÅ«nai jiems neliepė jų raÅ¡yti ir nenurodė, kÄ raÅ¡yti, prieÅ¡ingai, jie tik padavė lapÄ ir sakė raÅ¡yti viskÄ , kas buvo ir kÄ matė (47–79, 65–66 b. l.).

Būtent dėl tokių aplinkybių daroma išvada, kad šių liudytojų pirminiai paaiškinimai, kurie atitinka ir liudytojų A. J. ir V. V. teismo posėdžio metu duotus parodymus (34–35, 46–47 b. l.) bei jų tarnybinius pranešimus (11, 12 b. l.), yra tie objektyvūs duomenys, kurie atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes bei pagrindžia, kad D. N., automobiliu nuvažiuodamas nuo kelio ir užvažiuodamas ant akmens, automobilį vairavo jau būdamas neblaivus. Dėl apelianto ir liudytojų A.

A. (gim. (duomenys neskelbtini) m.), A. A. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) ir D. M. teismo posėdžio metu duotų parodymų, kai jie nurodė, kad dar iki policijos pareigÅ«nams patikrinant D. N. neblaivumÄ , jis kartu su D. M. jo automobilyje gėrė alkoholinius gėrimus (36–37, 37–38, 57–58 b. l.), pirmiausia pasisakytina tai, kad visus Å¡iuos asmenis sieja draugystė, antra, tiek apelianto, tiek visų Å¡ių asmenų parodymai nebuvo užfiksuoti iÅ¡ karto po įvykio, prieÅ¡ingai nei liudytojų P. B. ir D.

K. paaiÅ¡kinimai, kurie apeliantui yra visiÅ¡kai svetimi asmenys (9, 10 b. l.). Maža to, pats apeliantas, užuot jam suraÅ¡ytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodęs, jo manymu, tikrÄ sias įvykio aplinkybes, paaiÅ¡kinimÄ raÅ¡yti atsisakė (3 b. l.), o versijÄ , apie alkoholio vartojimÄ po vairavimo, iÅ¡kėlė tik teisme. Dėl to, kas paminėta, apygardos teismas, Å¡ių aptartų liudytojų parodymus nelaiko objektyviais ir sprendžia, kad remtis jais, kaip teisingais, patvirtinančiais D.

N. versijÄ , nėra pagrindo, todėl jie vertintini kaip siekis padėti D. N. iÅ¡vengti administracinės atsakomybės, ir dėl to – atmestini. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apygardos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ administracinio teisės pažeidimo bylÄ , turėjo pakankamai byloje surinktų įrodymų, jog galėtų padaryti iÅ¡vadÄ , kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas.  Kartu pastebėtina tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje Van de Hurk v.

Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad administracine tvarka nubausto asmens D. N. apeliaciniame skunde nėra jokių objektyvių argumentų, dėl kurių reikėtų pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus vertinti iÅ¡ naujo ar naikinti ginčijamÄ nutarimÄ , apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, todėl pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

 Remdamasis iÅ¡dėstytais duomenimis, apeliacinį skundÄ nagrinėjantis teismas sprendžia, kad anksčiau nurodytų įrodymų visuma patvirtina, kad D. N. vairavo automobilį neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis 1,79 promilių neblaivumo (girtumo) laipsnis, dėl to atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį jis patrauktas pagrįstai.   Dėl to apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å iaulių apylinkės teismas, priimdamas 2014 m. vasario 19 d. nutarimÄ D. N. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl naikinti šį teismo nutarimÄ , kaip to praÅ¡o apeliantas, nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Palikti Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir D. N. apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjas                                                                              Vidmantas Mylė                                                                             Â