ffa95ccd-9518-4a9f-83d6-0d3ea2527045 · Panevėžio miesto apylinkės teismas

                                                                                                  Civilinė byla Nr. 2-3225-812/ 2016Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02246-2016-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.10.2.1; 2.5.10.2.2;2.5.10.2.3;2.5.10.2.4.1;2.5.10.5.2;2.5.10.8; PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 14d.Panevėžys Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Daina Lisaitė,sekretoriaujant Daliai Monkevičienei,dalyvaujant ieškovui V.

V., jo atstovui advokato padėjėjui RamÅ«nui Vilimavičiui,atsakovui A. R., jo atstovui advokatui Arnoldui Å ukaičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. V. ieÅ¡kinį atsakovui A. R. dėl turtinės žalos atlyginimo, irn u s t a t ė : IeÅ¡kovas V. V. praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 1341,18 Eur žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kinyje nurodė ir teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad yra įregistruotas Lietuvos Respublikos fitosanitariniame registre ir turi teisę auginti atvirame grunte ir importuoti sodinukus.

Sodininkyste užsiima 25 metus, savo namo kieme augina įvairius vaismedžius, vaiskrūmius, dekoratyvinius augalus, laiko vazonėliuose susodintus importuotus sodinukus. Ieškovo sklype taip pat augo 13 krūmų šilauogių, kurioms ėjo dešimti metai, krūmai gausiai derėjo. Ieškovas kelis metus konfliktuoja su kaimynu A. R.. 2015 m. balandžio mėnesį ieškovas pradėjo gauti iš atsakovo grasinančias žinutes, kuriose atsakovas nurodė, kad purkš cheminėmis medžiagomis savo sklype augančius augalus ir siūlė patraukti sodinukus nuo ieškovo tvoros pusės. Ieškovas negalėjo patraukti sodinukų, nes jie auga žemėje, 1 metro atstumu nuo tvoros ribos. 2015 m. atsakovui herbicidu Roundup nupurškus savo tvoros pakraštį, jo pateko ir ant ieškovo augalų, augusių prie sklypo ribos, kurie žuvo, tačiau dėl patirtos žalos atsakovo veiksmais 2015 m. balandžio mėnesį ieškovas ieškinio nereiškia.SMS žinutes, kad atsakovas ruošiasi purkšti cheminėmis medžiagomis savo augalus prie bendros tvoros ieškovas pradėjo gauti kas kelias dienas. 2015-06-02 vakare ieškovas pamatė, kad atsakovas purškė chemikalais savo patvorį ir prie sklypo ribos pasodintas liepas, cheminės medžiagos sklido ant ieškovo šilauogių krūmų.

Atsakovas paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas buvo įspėtas apie purÅ¡kimÄ , todėl turėjo užsidengti savo augalus, ėmė keikti ieÅ¡kovÄ . IeÅ¡kovas Å¡ilauogių krÅ«mus nuplovė vandeniu iÅ¡ žarnos, atsakovo sklype augančių augalų vandeniu neliejo. Mano, kad liepų purkÅ¡ti atsakovui nereikėjo, nes jos buvo sveikos. SekančiÄ dienÄ , 2015-06-03, ieÅ¡kovas vėl gavo iÅ¡ atsakovo žinutę, kad jis purÅ¡kimÄ pakartos, nes ieÅ¡kovas viskÄ nuplovė vandeniu. 2015-06-04 ieÅ¡kovas gavo žinutę, kad atsakovas ruoÅ¡iasi purkÅ¡ti chemikalus.

TÄ pačiÄ dienÄ vakare atsakovas purÅ¡kė nežinomais chemikalais prie sklypo ribos taip, kad chemikalai sklido ant ieÅ¡kovo Å¡ilauogių krÅ«mų. IeÅ¡kovas po purÅ¡kimo nuplovė krÅ«mus vandeniu. Tarp Å¡alių kilus ginčui dėl augalų, augančių per arti sklypus skiriančios ribos, atsakovas iÅ¡rovė pasodintas liepas, tačiau po seniÅ«no atlikto patikrinimo jas susodino į vazonus ir įkasė į tÄ pačiÄ vietÄ prie sklypo ribos. 2015-07-09 ieÅ¡kovas gavo grasinančiÄ Å¾inutę iÅ¡ atsakovo, kad purkÅ¡ augalus, tačiau purÅ¡kiant atsakovo nematė.

Laikotarpiu nuo 2015-07-17 iki 2015-07-24 ieÅ¡kovas buvo iÅ¡vykęs į poilsinę kelionę. Atsakovas žinojo, kad ieÅ¡kovas yra iÅ¡vykęs, todėl siuntė ieÅ¡kovui žinutes, grasindamas nupurkÅ¡ti jo augalus. 2015-07-22 atsakovas parašė, kad vakare vykdys purÅ¡kimo darbus, 2015-07-24 parašė, kad vakare pakartos medelių purÅ¡kimÄ , nes prieÅ¡ tai lijo lietus. Grįžęs iÅ¡ kelionės ieÅ¡kovas pastebėjo, kad pradėjo ruduoti Å¡ilauogių krÅ«mų lapai, vysti uogos. Žinutes, kad atsakovas purkÅ¡ chemikalais augalus, ieÅ¡kovas dar gavo 2015-07-26 ir 2015-08-03. 2015 m. rugpjūčio pradžioje ieÅ¡kovas pastebėjo, kad pradėjo geltonuoti ir kiti augalai, augę palei tvorÄ , visi buvo paveikti chemikalų.

Ieškovas teigia, kad šilauogių krūmai pasodinti laikantis reikalaujamo 1 m atstumo nuo sklypo su atsakovo sklypu ribos. 2015 m. gegužės mėnesį jis su visu žemės masyvu 20 cm patraukė tris šilauogių krūmus, kurie augo arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos. Augalų patraukimas nėra susijęs su augalų pažeidimu, pastebėtu praėjus dviem mėnesiams po jų patraukimo. Ieškovas nesutinka su atsakovo argumentais, kad augalai sunyko dėl to, kad ieškovas jų nelaistė karštomis vasaros dienomis, nes pats buvo išvykęs į kelionę.

IeÅ¡kovo augalus, jam nebÅ«nant namuose, prižiÅ«rėjo duktė.Dėl atsakovo veiksmų žuvo 8 vienetai 10 metų amžiaus Å¡ilauogių krÅ«mų, kuriuos 2016 m. pavasarį pakeitė naujais ir kurių kiekvieno vertė 45 Eur, todėl ieÅ¡kovui buvo padaryta 360 Eur žala. IeÅ¡kovas priskindavo iÅ¡ kiekvieno krÅ«mo ne mažiau kaip po 6 kg uogų, kurias parduodavo po 5 Eur už kilogramÄ , todėl netekęs 2015 m. derliaus, ieÅ¡kovas negavo 240 Eur pajamų. IeÅ¡kovas pasodino naujus krÅ«mus, kurie duos prarastÄ derlių tik po 5 metų, o iki pilnos krÅ«mų brandos ieÅ¡kovas galės priskinti vidutiniÅ¡kai tik po 3 kg uogų nuo krÅ«mo, todėl negaus daugiau kaip pusės derliaus ir 5 metų laikotarpyje patirs 600 Eur nuostolį (120 Eur per metus × 5 m).Dėl atsakovo veiksmų taip pat nudžiÅ«vo 2 puÅ¡ys – „Pinus Silvestris“, 65,88 Eur vertės ir „Pinus Nigra Pyramidalis“, 75,30 Eur vertės, kurios augo vazonuose ir buvo pastatytos prie Å¡ilauogių krÅ«mų, apie 1,5 m atstumu nuo atsakovo sklypo ribos.Atsakovas nesilaikė pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, nupurÅ¡kė chemikalais ieÅ¡kovui priklausančius augalus, dėl ko jis patyrė 1341,18 Eur žalÄ , todėl atsakovas turi pareigÄ padarytÄ Å¾alÄ atlyginti visiÅ¡kai.Atsakovas A.

R. su ieÅ¡kiniu nesutinka. Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė ir teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad neatliko neteisėtų veiksmų, nepažeidė kokios nors įstatyme nustatytos pareigos. 2015-04-22 atsakovas SMS žinute įspėjo ieÅ¡kovÄ , kad savo sklype, patvoryje, naikins piktžoles. Patvorį atsakovas purÅ¡kė herbicidu Roundup Max. Atsakovas teigia, kad jam panaudojus herbicidÄ ieÅ¡kovas jokių chemikalo poveikio požymių savo sklype nepastebėjo, nes ieÅ¡kinio dėl to nereiÅ¡kia.

Atsakovas yra bitininkas, be to, augina įvairius vaismedžius ir vaiskrÅ«mius, kuriuos reikia purkÅ¡ti insekticidais bei fungicidais nuo ligų ir kenkėjų. IeÅ¡kovas ilgÄ laikÄ pažeisdamas norminius aktus, augino savo augalus nesilaikydamas nustatytų atstumų iki atsakovo sklypo ribos, todėl atsakovas pagal sklypo ribÄ , 30 cm atstumu nuo ribos, pasodino 30 liepų medžių. Kilus ginčui dėl augalų auginimo nesilaikant atstumų, vykdydamas seniÅ«no nurodymus, iÅ¡rovė liepų medelius ir susodinęs juos į vazonus, įkasė į žemę buvusioje vietoje, nes iÅ¡siaiÅ¡kino, kad vazonuose jis gali auginti augalus nesilaikydamas nustatytų atstumų. 2015 m. gegužės - rugpjūčio mėnesiais atsakovas naudojo purÅ¡kimui insekticidÄ Decis Mega, juo purÅ¡kė kieme augančius augalus, įskaitant ir liepas vazonėliuose prie ieÅ¡kovo sklypo tvoros, nuo amarų.

PurÅ¡kimui naudojo purkÅ¡tuvÄ teleskopiniu antgaliu. Atsakovas nepurÅ¡kė ieÅ¡kovo kieme augančių augalų, neigia, kad jo atliktų purÅ¡kimų metu chemikalai galėjo pasklisti ieÅ¡kovo žemės sklype ir patekti ant Å¡ilauogių krÅ«mų bei dekoratyvinių pušų medelių vazonėliuose. Atsakovas siuntė ieÅ¡kovui įspėjančias SMS žinutes siekdamas iÅ¡vengti nepageidaujamų pasekmių, t.y., kad ieÅ¡kovas ar jo kieme bÅ«nantys asmenys tuojau purÅ¡kimo nevalgytų neplautų vaisių ar kitų augalų, esančių Å¡alia atsakovo augalų.

Atsakovas teigia, kad insekticidų ir fungicidų naudojimas augalų vegetacijai nėra kenksmingas, jis naikina tik kenkėjus ir apsaugo nuo ligų, augalų priežiūrai skirtas medžiagas naudojo laikantis naudojimo instrukcijose nurodytų saugumo reikalavimų. Ieškovas augalus fotografavo 2015-08-06, tuo laiku buvo sausi ir karšti orai, todėl augalai galėjo apdžiūti, nuvysti. Esant tokiai aukštai oro temperatūrai augalų apsaugos priemonės tampa neveiksmingos ir nenaudotinos. Ieškovas neįrodė, kad jo augalai nudžiūvo ir sunyko dėl atsakovo veiksmų, priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir ieškovo patirtos žalos.Nors atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad augalus purškė insekticidu Decis Mega, teismo posėdžio metu teikė paaiškinimus, kad 2015-07-26 ir 2015-08-03 augalus purškė vandeniu.

Atsakovas taip pat paaiškino, kad jis tokiu savo elgesiu siekė tik vieno – norėjo, kad ieškovas patrauktų tris šilauogių krūmus nuo sklypo ribos.Atsakovas nesutinka su ieškovo prašoma priteisti negautų pajamų suma, nurodo, kad ieškovas niekada neprekiavo šilauogėmis, jas augino tik savo reikmėms.Atsakovas nesutinka su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis dėl žuvusių 8 vienetų šilauogių krūmų, teigia, kad ieškovas krūmų neišrovė, o tarp senų krūmų 2016 m. pavasarį pasodino jaunus šilauogių krūmus.

Atsakovas nesutinka, kad dėl jo veiksmų žuvo ieÅ¡kovo puÅ¡ys, teigia, kad ieÅ¡kovo žemės sklype yra daug nudžiÅ«vusių augalų.IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.Civilinio kodekso 6.263 straipsnis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (1d.). ŽalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo (2d.).

Civilinė atsakomybė yra galima esant visoms bÅ«tinosioms jos sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei. Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryÅ¡iu su tam tikrais skolininko veiksmais (CK 6.247 straipsnis). Pagal CK 6.248 str. 1d. skolininko kaltė yra preziumuojama, tačiau kitas sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, taip pat žalos padarymo faktÄ ir jos dydį – turi įrodyti ieÅ¡kovas, jos nėra preziumuojamos.

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai) <...>. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1d.).Civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad ieÅ¡kovo V. V. ir atsakovo A. R. namų valdų žemės sklypai, atitinkamai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), turi bendrÄ ribÄ . Kilus ginčui dėl ieÅ¡kovo ir atsakovo auginamų augalų vietos, (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos atstovas 2015 m. pavasarį patikrino sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir nustatė, kad ieÅ¡kovo žemės sklype, (duomenys neskelbtini), auga viena kaukazinė slyva ir 6 vnt. obelų, o atsakovo žemės sklype (duomenys neskelbtini), - 31 vnt. liepų ir 30 vnt. kadagių, pasodintų nesilaikant Panevėžio rajono savivaldybės 2011-12-13 sprendimu Nr. T-259 patvirtintų teritorijoje esančių želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių 32 p. ir LR aplinkos ministro 2007-12-29 įsakymu Nr. D—717 patvirtintų medžių ir krÅ«mų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių 4.5 punkto reikalavimų. 2015-06-09 ieÅ¡kovui ir atsakovui buvo iÅ¡siųsti kvietimai atvykti į seniÅ«nijÄ dėl minėtų pažeidimų, pažeidėjai įsipareigojo pažeidimus paÅ¡alinti iki 2015-06-23. Pažeidimai pagal LR ATPK 78 straipsnio 3 dalį, nustatytu terminu buvo paÅ¡alinti (b.l. 90,91).

LR aplinkos ministro 2005-07-01 įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“, 9 priedo ,,Vienbučių gyvenamųjų namų valdų užstatymo ir tvarkymo reikalavimai“ redakcijos, galiojusios 2015 m., 5.1. punktas numatė, kad nuo kaimyninių sklypų ribų ir gatvės raudonosios linijos medžių ir krūmų sodinimo atstumai turi būti: krūmų ir gyvatvorių – ne mažiau kaip 1 m, žemaūgių medžių, išaugančių ne daugiau kaip iki 3 m aukščio, – 2 m (5.2.p.), kitų medžių – 3 m (5.3p.).

Byloje nėra keliamas ginčas dėl žemės sklypo ribų, Å¡alys neginčija aplinkybės, kad sklypus skirianti tvora skiria taip pat ir sklypų ribas, todėl reikÅ¡mingomis bylos nagrinėjimui yra aplinkybės, kokiu atstumu augo ieÅ¡kovo ir atsakovo pasodinti augalai nuo sklypus ribojančios tvoros galimu žalos padarymo laikotarpiu. Byloje yra duomenys, kad atsakovas A. R. nustatytus pažeidimus dėl augalų augimo atstumų paÅ¡alino iki 2015-06-23, tačiau teismo posėdžio metu jis pripažino ieÅ¡kovo nurodytÄ aplinkybę, kad liepų medžius pasodino į vazonus, kuriuos užkasė į žemę buvusioje augalų augimo vietoje, nusprendęs, jog ieÅ¡kovas taip pat augina savo augalus nesilaikydamas teisės aktų reikalavimuose nustatytų atstumų iki gretimo sklypo ribos, nors tokių įrodymų byloje nepateikė.

Nustatytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas ignoravo teisės aktų reikalavimus ir augino augalus (liepų medžius) nesilaikydamas nustatytų atstumų iki gretimo sklypo ribos. Atmestini atsakovo argumentai, kad liepų medžiai susodinti vazonuose, todėl atsakovas nepažeidė norminiais aktais nustatytų augalų sodinimo atstumų. IÅ¡ byloje ieÅ¡kovo pateiktų foto nuotraukų, darytų 2015 m. liepos mėnesį (t.y. po nustatyto termino pažeidimams paÅ¡alinti suėjimo dienos), kuriose užfiksuotų duomenų atsakovas neginčijo, matyti, kad liepų medžiai augo Å¡alia sklypus skiriančios tvoros, medžių lapija susiformavusi virÅ¡ tvoros virÅ¡aus (b.l. 22-23).

Norminai aktai nenumato, kad medžiams, susodintiems vazonuose, atstumo reikalavimai negalioja. Å ioje byloje reikÅ¡minga aplinkybė yra ne augalų įsiÅ¡aknijimas į žemę, siejamas su ilgalaikiu poveikiu gretimam sklypui, o atsakovo atlikti veiksmai prižiÅ«rint savo augalus, augančius pažeidžiant norminiais aktais nustatytÄ atstumÄ iki sklypo ribos - purÅ¡kiant juos cheminėmis medžiagomis – insekticidais tokiu bÅ«du, kad cheminės medžiagos sklinda ant gretimame sklype augančių augalų.

Taip pat atmestini kaip nepagrįsti atsakovo argumentai, kad po 2015-06-23 ieÅ¡kovas augino augalus nesilaikant norminiuose aktuose nustatytų atstumų iki atsakovo sklypo ribos. IÅ¡ aukščiau minėtų fotonuotraukų (b.l. 22-23) matyti, kad ieÅ¡kovo Å¡ilauogių krÅ«mų Å¡akos sviro faktiÅ¡kai iki tvoros, tačiau tai nepatvirtina aplinkybės, kad augalai buvo susodinti pažeidžiant augalų auginimo atstumus. Kitų įrodymų savo argumentams pagrįsti atsakovas nepateikė. Be to, atsakovas pripažino ieÅ¡kovo nurodytÄ aplinkybę, kad dar 2015 m. gegužės mėnesį ieÅ¡kovas patraukė 20 cm nuo sklypo ribos tris Å¡ilauogių krÅ«mus, augusius 80 cm atstumu iki tvoros, tokiu bÅ«du paÅ¡alino tiek seniÅ«no nurodytus, tiek paties ieÅ¡kovo nustatytus pažeidimus.

IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų, liudytojos L. T., G. P. parodymų nustatyta, kad atsakovas savo sodo augalus, įskaitant liepų medžius, purÅ¡kė naudodamas purkÅ¡tuvÄ , turintį teleskopinį vamzdį, augalus purÅ¡kė pakėlęs rankas. IeÅ¡kinyje atsakovas nurodė, kad savo sklype augančius augalus jis purÅ¡kė ieÅ¡kinyje nurodytu laikotarpiu insekticidu Decis Mega. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad prieÅ¡ kiekvienÄ purÅ¡kimÄ Ä¯spėdavo ieÅ¡kovÄ SMS žinute, kad leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas purÅ¡kė augalus cheminiais preparatais 2015-04-22-2015-08-03 laikotarpiu ne mažiau kaip devynis kartus ir SMS žinutes ieÅ¡kovui siuntė, kaip pats nurodė, siekdamas įspėti ieÅ¡kovÄ , taigi ir suvokdamas, kad purÅ¡kimo metu pasklidusios cheminės medžiagos gali patekti ant ieÅ¡kovo augalų, dėl ko jų vaisių nebus galima valgyti.

IÅ¡ atsakovo siųstų SMS žinučių 2015 m. liepos mėnesį turinio matyti, kad atsakovas nepagrįstai reikalavo ieÅ¡kovÄ patraukti Å¡ilauogių krÅ«mus, kaip augančius nesilaikant nustatytų atstumų (2015-07-09), 2015-07-22 nurodė, kad vykdys purÅ¡kimo darbus, 2015-07-24 nurodė, kad purÅ¡kimo darbus kartos, nes lijo lietus, 2015-07-26 atsakovas vėl nurodė, kad purkÅ¡ liepas, todėl pasiÅ«lė užsidengti vaiskrÅ«mius, kad vėjas nenuneÅ¡tų purÅ¡kiamų cheminių medžiagų, o 2015-08-03 atsakovas vėl nurodė, kad purkÅ¡ liepų medžius (b.l. 12-13, 59).

IÅ¡ Panevėžio hidrometeorologijos stoties pateiktų duomenų matyti, kad 2015-07-22 iÅ¡krito 0,2 mm kritulių, kas patvirtina atsakovo 2015-07-24 SMS žinutėje nurodytus duomenis apie lijusį lietų, 2015-07- 24-27 dienomis kritulių nebuvo (b.l. 88). Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad laikotarpiu 2015-07- 17-24 dienomis ieÅ¡kovas buvo iÅ¡vykęs ir pasirÅ«pinti savo augalais juos nuplaudamas ar uždengdamas negalėjo. Liudytoja L. T., ieÅ¡kovo duktė, parodė, kad tėvui iÅ¡vykus ji ateidavo į tėvo namus, matė ir jautė kvapÄ , kad atsakovas purÅ¡kė savo augalus greta sklypo ribos su ieÅ¡kovu.

Atmestini atsakovo argumentai ir liudytojos atsakovo sutuoktinės D. R. parodymai, kad atsakovas 2015-07-26, 2015-08-03 augalus purÅ¡kė ne insekticidu, o vandeniu. TokiÄ aplinkybę atsakovas nurodė tik teismo posėdžio metu, atsakovo paaiÅ¡kinimai prieÅ¡tarauja atsakovo siųstų ieÅ¡kovui SMS žinučių turiniui, liudytojos L. T. parodymams, todėl vertintini kritiÅ¡kai, kaip siekis iÅ¡vengti galimos atsakomybės jo atžvilgiu taikymo. Atmestini kaip nepagrįsti atsakovo argumentai, kad jis, vykdydamas daugkartinį augalų purÅ¡kimÄ siekė tik tikslo, kad ieÅ¡kovas patrauktų tris Å¡ilauogių krÅ«mus nuo sklypo ribos, nes ieÅ¡kovas minėtus Å¡ilauogių krÅ«mus buvo patraukęs dar 2015 m. pavasarį.

Atsakovo argumentai, kad jis yra profesionalus bitininkas, todėl liepų medžius sklype pasodino kaip vertingus bitėms, atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad teisėtai augina bites namų valdoje, miestelio teritorijoje. Byloje taip pat nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, patvirtinančių atsakovo veiksmų, eilę kartų purÅ¡kiant augalus insekticidu, bÅ«tinumÄ , neiÅ¡vengiamumÄ . Nustatytų bylos aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas pažeidė pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos – susodindamas liepų medžius greta ieÅ¡kovo sklypo ribos ir purkÅ¡damas medžius insekticidu, siekė, kad ant ieÅ¡kovo augalų sklistų cheminių medžiagų dalelės ir taip augalams ar jų vaisiams bÅ«tų padaryta žala.

Tokius atsakovo veiksmus yra pagrindas pripažinti neteisėtais ir kaltais, pasireiškusiais tyčia.Ieškovo paaiškinimais, liudytojų L. T., V. Š. parodymais nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio mėnesį nunyko ieškovo šilauogių krūmai, augę žemės sklypo dalyje, besiribojančioje su atsakovo žemės sklypu. Ieškovas paaiškino, kad nunyko 8 šilauogių krūmai, kuriuos išrovė ir 2016 m. pavasarį pasodino toje vietoje naujus krūmus. Ieškovas teigia, kad šilauogių krūmai sunyko dėl atsakovo padaryto cheminio poveikio.

Iš fotonuotraukų (b.l. 24-27) matyti, kad šilauogių krūmų lapai buvo rudomis dėmėmis. Ieškovo nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojų V. Š., L. T. parodymai, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti, liudytojų parodymai neprieštaringi tarpusavyje ir kitiems bylos įrodymams. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo V. Š. parodymais, kuris vykdo Valstybinės augalininkystės inspekcijos prie LR ŽŪM Panevėžio regioninio skyriaus vedėjo pareigas, nėra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo.

Liudytojas 2015 m. spalio mėnesį tikrino ieÅ¡kovo namų valdoje auginamus augalus dėl karantininių ligų ir kenkėjų ir parodė, kad ieÅ¡kovo žemės sklype aptiko 8-10 nunykusių Å¡ilauogių krÅ«mų, kurie nudžiÅ«vo dėl tikėtino cheminio poveikio – augalams nebuvo bÅ«dinga iÅ¡vaizda sergant ligomis ar turint kenkėjų, lapai buvo susisukę, pakeitę spalvÄ , uogos – subliuÅ¡kusios, augalų iÅ¡vaizda nebuvo bÅ«dinga spalio mėnesio laikotarpiui. Taip pat liudytojas parodė, kad Å¡ilauogių krÅ«mai yra jautrÅ«s augalų chemijai, chemijÄ ant Å¡ilauogių galima purkÅ¡ti tik tuo atveju, jei tai yra nurodyti instrukcijoje.

IÅ¡ atsakovo pateikto insekticido Decis Mega naudojimo rekomendacijos (b.l. 45-46) nustatyta, kad joje nėra nurodytas insekticido tinkamumas Å¡ilauogių krÅ«mams. PrieÅ¡ingų įrodymų atsakovas nepateikė. Be to, nurodyta, kad didžiausias purÅ¡kimo insekticidu skaičius – du kartai. Augalų vaisių tinkamumas naudotis po atlikto purÅ¡kimo – 20-30 dienų. Taigi, atsakovo neteisėtų veiksmų tęstinumas, insekticido Decis Mega naudojimas grubiai pažeidžiant instrukcijoje nurodytÄ didžiausiÄ purÅ¡kimų skaičių, ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai, liudytojų V.

Š., L. T. parodymai leidžia pripažinti įrodyta, kad atsakovo neteisėtais veiksmais buvo sunaikinti 8 ieškovo šilauogių krūmai ir 2015 m. derlius. Atmestini atsakovo argumentai, kad šilauogių krūmai nudžiūvo dėl to, kad jie buvo persodinti, ir dėl sauso oro, buvusio 2015 m. rugpjūčio mėnesį. Bylos įrodymai patvirtina, kad ieškovas patraukė 20 cm atstumu su visu durpių luitu tik tris šilauogių krūmus, ir tai padarė 2015 m. pavasarį. Dėl to nėra pagrindo sieti šio veiksmo su 8 krūmų sunykimu.

Aplinkybė, kad 2015 m. rugpjūčio mėnesį buvo sausas oras nėra pakankama iÅ¡vadai, kad Å¡ilauogės nudžiÅ«vo ieÅ¡kovui bÅ«nant kelionėje. IeÅ¡kovo namuose jam iÅ¡vykus lankėsi duktė, kuri parodė, kad augalų laistyti nereikėjo. Hidrometeorologijos stoties duomenimis 2015 m. liepos mėn. 20-31d. laikotarpiu krituliai buvo fiksuoti 7 dienas (b.l. 88).Naujų Å¡ilauogių krÅ«mų pirkimo dokumentai patvirtina, kad ieÅ¡kovas pakeisdamas sunaikintus Å¡ilauogių krÅ«mus naujais 2016-04-05 patyrė 1600 Lenkijos zlotų iÅ¡laidų (b.l. 85-87), kas atitinka 376,93 Eur (1600 Eur /4,2448 Pln, buvusi sandorio sudarymo dienÄ ).

IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 360 Eur žalÄ .Atmestini atsakovo argumentai kaip neįrodyti, kad ieÅ¡kovas naujai įgytus krÅ«mus susodino į tarpus tarp buvusių senų Å¡ilauogių krÅ«mų, nepaÅ¡alindamas senų krÅ«mų. Savo nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų atsakovas nepateikė. Liudytojas A. Ž. patvirtino aplinkybę, kad nauji krÅ«mai susodinti tarp senų, tačiau nei buvusių, nei esamų krÅ«mų skaičius, augimo vietos pakeitimai liudytojui nebuvo žinomi.

Iš atsakovo pateiktų foto nuotraukų negalima nustatyti atsakovo teiginių pagrįstumo. Priešingai, iš foto nuotraukų matyti, kad dideliuose tarpuose tarp senų krūmų yra pasodinti jauni šilauogių krūmai (b.l. 95, 96, 118), kas leidžia daryti esant labiau tikėtinomis ieškovo nurodytas aplinkybes, kad jauni šilauogių krūmai buvo pasodinti išrautų nunykusių krūmų vietoje. Iš nuotraukų daryti išvados, kad ieškovas išsaugojo ir senus krūmus, ir šalių jų pasodino jaunus krūmus, negalima.Iš ieškovo paaiškinimų, liudytojos L.

T. parodymų nustatyta, kad šilauoges ieškovas augino ir jų uogas naudojo savo šeimos, dukters poreikių tenkinimui. Kaip nustatyta, dėl atsakovo veiksmų sunykus 8 šilauogių krūmams, ieškovas nebegalėjo pasinaudoti 2015 m. derliumi, liudytoja L. T. parodė, kad uogų jie nebevalgė, o užšaldytas žiemai išmetė, todėl yra pagrindas pripažinti, kad ieškovas dėl atsakovo veiksmų neteko 2015 m. šilauogių derliaus. Teismui nepakanka įrodymų pripažinti nustatyta aplinkybę, kad ieškovas iš vieno krūmo priskindavo po 6 kg uogų.

Ieškovas nepateikė duomenų apie jo augintų šilauogių veislę, vidutinio krūmo derlingumo charakteristikų. Atsakovas byloje neginčijo aplinkybės, kad sunyko suaugę ir brandūs šilauogių krūmai. Atsižvelgiant į tai, žalos dydžiui apskaičiuoti prarasto derliaus kiekis mažintinas iki protingai tikėtino dydžio - 3 kg nuo vieno krūmo. Bylos duomenimis vieno kilogramo uogų kaina 2015 m. svyravo apie 5 Eur (b.l.10). Vadovaujantis išdėstytu yra pagrindas pripažinti, kad įrodyta ieškovo 2015 m. prarasto derliaus, kuriuo jis negalėjo pasinaudoti, vertė ir patirta žala yra 120 Eur (3kg×5 Eur×8 vnt.).

Byloje ieškovas nepateikė įrodymų, kad prekyba šilauogėmis buvo jo verslo dalis. Aplinkybė, kad ieškovas turėjo teisę auginti bei importuoti augalus neleidžia teigti, kad ieškovas taip pat vertėsi ir uogų prekyba, todėl atmestini ieškovo argumentai dėl negautų būsimų pajamų prekiaujant. Kaip nustatyta, ieškovas sunykusius uogų krūmus pakeitė naujais, jo teigimu, 10 metų amžiaus, likę seni krūmai pavasarį žaliavo (b.l. 92-97, 117-119), todėl nepaneigta, kad derlių ieškovas gaus.

Byloje taip pat nepakanka įrodymų pripažinti, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų žuvo dvi ieškovo dekoratyvinės pušys Pinus Silvestris ir Pinus Nigra Pyramidalis. Liudytojas V. Š., apžiūrėjęs ieškovo ūkį, nudžiūvusių pušų nematė, liudytojai L. T. šių augalų augimo vieta žalos padarymo metu taip pat nebuvo tiksliai žinoma. Augalai augo vazonuose, iš ieškovo paaiškinimų, augalų laikymo vietas jis nuolat keisdavo, nes jais prekiavo. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, byloje nepakanka pripažinti nustatytomis aplinkybes, kad žalos darymo laikotarpiu ieškovo minėti augalai buvo pastatyti prie sklypo ribos su atsakovo sklypu.Vadovaujantis visuma nustatytų bylos aplinkybių ir ištirtų įrodymų yra pagrindas pripažinti esant nustatytas visas atsakovo A.

R. civilinės atsakomybės sÄ lygas, todėl ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies – ieÅ¡kovui priteistinas iÅ¡ atsakovo įrodytas 480 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimas.Reikalavimas pareikÅ¡tas dėl turtinės žalos atlyginimo, atsakovo prievolė yra piniginio pobÅ«džio, prievolė neįvykdyta, todėl ieÅ¡kovės reikalavimu iÅ¡ atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteisiamÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2016-03-29) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, kurios laikytinos minimaliais ieÅ¡kovo nuostoliais (CK 6.37, 6.210 str.).

Bylinėjimosi išlaidas sudaro: 6,30 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (b.l. 1), 40 Eur ieškovo sumokėtas žyminis mokestis (b.l. 5), 100 Eur antstolio paslaugos konstatuojant faktines aplinkybes (b.l. 21), 500 Eur ieškovo patirtos teisinės pagalbos teikimo išlaidos (b.l. 32,33), 16,72 Eur ieškovo patirtos įrodymų rinkimo išlaidos (b.l. 89), 15,59 Eur vertimo išlaidos (b.l. 8, 87), 540 Eur atsakovo patirtos teisinės pagalbos teikimo išlaidos (b.l. 50, 68). Ieškinys tenkinamas iš dalies (36 proc.), todėl bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

Ieškovui priteistina iš atsakovo 242,03 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, atsakovui iš ieškovo – 345,60 Eur (CPK 80 str. 1d. 1p., 88 str. 1d. 3 p.,6p., 92, 93str.). Iš ieškovo priteistina į valstybės biudžeto pajamas 4,03 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš atsakovo minėtos išlaidos nepriteistinos CPK 96 straipsnio 6 dalies pagrindu.Vadovaujantis išdėstytu ir CPK 259, 270 straipsniais, teismasn u s p r e n d ė : Ieškinį tenkinti iš dalies.Priteisti ieškovui V.

V., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 480 Eur (keturis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų) turtinės žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2016-03-29) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos ir 242,03 Eur (du Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt du eurus 3 centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Likusioje dalyje ieÅ¡kinio netenkinti.Priteisti atsakovui A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovo V.

V., a.k. (duomenys neskelbtini) 345,60 Eur (tris Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt penkis eurus 60 centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti į valstybės biudžetÄ iÅ¡ V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 4,03 Eur (keturis eurus 3 centus) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, įmokos kodas 5660.Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme. Teisėja                                                                 Daina Lisaitė