ffa897f6-2b79-4174-b95c-e69eb9b8cd92 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-355/2013

                                    Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.15

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

S P r e n d i m a s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Čekanauskaitės ir Nijolės PiÅ¡kinaitės,  teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės

P. B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 20 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-2414-577/2011 pagal ieÅ¡kovės P. B. ieÅ¡kinį atsakovui VÅ¡Ä® „Vilniaus universiteto Onkologijos institutas“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Â

I. Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 150 000 Lt neturtinės ir 15 518,99 Lt

turtinės žalos atlyginimo. Nurodė, jog ieškovės velioniui vyrui J. B. dėl atsakovo gydytojų T. V. ir S. L. kaltės nebuvo suteikta kvalifikuota ir kokybiška

sveikatos priežiūra bei gydymas, dėl to J. B. sustojus širdies veiklai 2004 m. rugsėjo 20 d. mirė. Gydytojai elgėsi nerūpestingai, laiku nediagnozavo J. B. sveikatos sutrikimų ir neužkirto jiems kelio bei neapsaugojo J. B. nuo išvengiamos mirties, nesirūpino J. B. sveikata jam sergant ir gydantis stacionare. Gydytoja T. V., J. B. gydantis Onkologinio instituto stacionare ir 2004 m. rugsėjo 5 d. jam susirgus stomatitu, nesekė ligos eigos, netyrė ir iš karto negydė šalutinio chemoterapijos poveikio, o stomatitui išplitus beveik po visus J.

B. vidaus organus, 2004 m. rugsėjo 10 d. ligonį sunkios būklės išrašė iš

ligoninės. Nuo 2004 m. rugsėjo 13 d. iki 2004 m. rugsėjo 17 d. gydydama J. B. stacionare ir jo sveikatai blogėjant, gydytoja

nepagrįstai netaikė vaistų neutralizacijos nuo intoksikacijos, nesikreipė pagalbos į kitus specialistus, o nebaigusi stemplės uždegimo gydymo ligonį sunkios būklės pakartotinai išrašė iš ligoninės. Gydytojas S. L. neteisėtai vykdė gydytojo onkologo pareigas, neturėdamas specializuotos medicinos praktikos licencijos ar sertifikato, leidžiančio verstis gydytojo onkologo praktika. Nuo 2004 m. rugsėjo 19 d. 9 val. iki 21 val. gydytojas laiku neįvertino J.

B. nusiskundimų bei objektyvių tyrimo duomenų, nediagnozavo Å¡irdies raumens iÅ¡emijos, laiku nekeitė tyrimo bei gydymo taktikos, blogėjant ligonio sveikatos bÅ«klei, neorganizavo reikiamų specialistų konsultacijų. Gydytojas įrašė į ligonio ligos istorijÄ medikamentus, tačiau ligoniui jų neatidavė. IeÅ¡kovės praÅ¡ymu J. B. buvo iÅ¡vežtas į reanimacijos skyrių. Stovėdama už durų girdėjo, kaip vyras rėkė, todėl mano, kad ir reanimacijoje jam nebuvo suteikta kvalifikuota sveikatos priežiÅ«ra. IeÅ¡kovės sutuoktinis anksčiau gerai jautėsi, todėl jis galėjo ilgai gyventi. Mano, jog sutuoktinis 2004 m. rugsėjo 20 d. 4.50 val. mirė dėl Vilniaus Onkologijos instituto medikų abejingumo ir aplaidumo. Vyro mirtis ieÅ¡kovę sužlugdė dvasiÅ¡kai ir suardė jos sveikatÄ : pakito kraujospÅ«dis, pradėjo spengti ausyse, skaudėti akiduobes ir galvÄ ; dažnai aptemsta akyse, svaigsta galva, kartais trumpam praranda orientacijÄ gatvėje, todėl jai reikia samdyti žmogų, kuris jÄ prižiÅ«rėtų, ji jaučiasi labai vieniÅ¡a. Dėl visų iÅ¡gyvenimų bei sveikatos pablogėjimo patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina 150 000 Lt. Taip pat dėl vyro prieÅ¡laikinės mirties ieÅ¡kovė patyrė 15 518, 99 Lt materialinių nuostolių, susijusių su J.

B. laidojimu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos kontrolės išvadose buvo nustatyti pažeidimai, kurių pagrindu gydytojai T. V. bei gydytojui S. L. dėl netinkamo medicininių dokumentų

pildymo paskirtos drausminės nuobaudos – pastabos. Konstatavo, kad ieškovės pareiškimo dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 229

straipsnyje (tarnybos pareigos neatlikimas) pagrindu, buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuris nutrauktas. Atliekant ikiteisminį tyrimÄ buvo atliktos 3 neontologinės teismo medicinos ekspertizės, kurių iÅ¡vados praktiÅ¡kai analogiÅ¡kos. Pažymėjo, jog Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų kontrolės iÅ¡vadose konstatuoti pažeidimai, tačiau nepasisakyta dėl padarytų pažeidimų įtakos J. B. gydymo procesui, tuo tarpu atliktų

ekspertizių tyrimo objektas buvo ne tik pagrindinės ir betarpiškos J. B. mirties priežasties nustatymas, bet ir J.

B. teiktų priežiÅ«ros ir gydymo paslaugų tinkamumas. Padarė iÅ¡vadÄ , kad nors ligonio sutikimas dėl penktojo chemoterapijos seanso buvo reikalingas, jo nebuvimas traktuotinas kaip Vilniaus universiteto Onkologijos instituto direktoriaus 2003 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. R8-478 patvirtintų reikalavimų pažeidimas, tačiau Å¡iuo atveju, vertintinas kaip formalus ir nekeičiantis

pasirinkto gydymo metodo padarinių. Nurodė, kad J. B. žinojo ligos diagnozę, jam prieš tai buvo atlikti 4

chemoterapijos seansai. Sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog buvo pažeisti Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo reikalavimai bei paciento teisė į informacijÄ apie savo sveikatos bÅ«klę, ligos diagnozę, medicininio tyrimo duomenis, gydymo metodus ir prognozę. Konstatavo, kad 2004 m. rugsėjo 10 d. iÅ¡raÅ¡ant J. B. po chemoterapijos, Å¡alutinių reiÅ¡kinių nenustatyta, ligonis įspėtas apie galimus vėlesnius Å¡alutinius chemoterapijos reiÅ¡kinius, nurodytos jų profilaktinės ir gydomosios priemonės. Pažymėjo, jog ekspertizės akte nurodoma, kad J. B. stomatito reiÅ¡kiniai atsirado kitÄ dienÄ po iÅ¡raÅ¡ymo iÅ¡ stacionaro, o nuo 2004 m. rugsėjo 13 d. iki 2004 m. rugsėjo 17 d. ligonis buvo hospitalizuotas į chemoterapijos poskyrį dėl opinio stomatito ir buvo iÅ¡raÅ¡ytas iÅ¡ įstaigos stomatitui sumažėjus. Nurodė, kad ieÅ¡kovės argumentus, kad, ligoniui konstatavus stemplės apatinės dalies erozyvinį refliuksinį ezofagitÄ , nebuvo rekomenduotas gydymas, paneigia ekspertų akte nurodytas įraÅ¡as, kad buvo rekomenduota gydytis Omeprozoliu arba Paret. Atkreipė dėmesį, kad ekspertų iÅ¡vadose nurodyta, jog iÅ¡raÅ¡ant J. B. iÅ¡ ligoninės 2004 m. rugsėjo 10 d. ir 2004 m. rugsėjo 17 d. stacionarinis gydymas nebuvo reikalingas, o J. B. sveikatos bÅ«klė blogėjo dėl sunkių ligų, nepasiduodančių gydymui, J. B. medikamentinis burnos ir stemplės gleivinės uždegimas buvo nustatytas laiku ir buvo imtasi tinkamų priemonių Å¡iam uždegimui gydyti. Pažymėjo, kad gydytojas S.

L. onkologo licencijos neturėjo, tačiau jo darbo funkcijos nebuvo sietinos su onkologui priskirtinų sveikatos priežiūros paslaugų tiekimu,

o budėjimo metu jis vykdė gydytojo terapeuto funkcijas. Nurodė, kad J. B. nusiskundimai buvo priskirtini kaip tik bendros

praktikos specialisto sričiai. Konstatavo, kad nors audito akte ir išvadose nurodoma, kad gydytojo S. L. veiksmai vertintini kaip medicinos normų reikalavimų pažeidimas, nes gydytojas laiku nekeitė tyrimo bei

objektyvių tyrimo duomenų, nediagnozavo širdies raumens išemijos, laiku nekeitė tyrimo bei gydymo taktikos, blogėjant ligonio

sveikatos būklei, neorganizavo reikiamų specialistų konsultacijų, tačiau ekspertizės akte pagrindine J. B. mirties priežastimi įvardinta išplitęs skrandžio vėžys – adenakarcinoma ir pažengę aterostokleroziniai širdies pakitimai, betarpiška mirties priežastis buvo

ūminis širdies veiklos sutrikimas. Pažymėjo, kad ekspertai konstatavo, jog J. B. klinikinė diagnozė buvo nustatyta teisingai, medicinos

pagalba suteikta iš esmės teisingai, taigi sprendė, kad J. B. mirtis įvyko ne dėl jam teikiamos medicinos pagalbos, o dėl sunkių ir nepagydomų ligų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 20 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkint bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1. Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias gydytojų profesinę civilinę atsakomybę ir nepagrįstai nesivadovavo šio pobūdžio bylose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos suformuluotais principais. Byloje turėjo būti pažymėtina ne tiek pati

J. B. mirtis, o profesionalui keliamo veiksmų standarto bei maksimalių pastangų nebuvimas. Teismas neturi teisės remtis aplinkybe, jog atsakovo ir jo darbuotojų padaryti pažeidimai neįtakoja paciento mirties, nes esÄ pati liga yra nepagydoma. Teismas nesiaiÅ¡kino, ar parinkti gydymo metodai, medikamentai buvo taikomi rÅ«pestingai, atidžiai ir atsargiai. Teismas neatsižvelgė, kad reikia vadovautis ir gydytojų profesinės etikos nuostatomis.

2. Teismas neiÅ¡samiai įvertino bylos duomenis dėl gydytojų veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nesilaikymo, padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog spręsti dėl priežastinio ryÅ¡io tarp

atsakovo gydytojų ir neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir jų įtakos paciento J. B. gyvenimo trukmei, galimybei pasveikti, nėra pagrindo.

Nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog keičiant medikamento dozę, ligonio sutikimas nereikalingas. Ankstesnių chemoterapijos seansų metu 5-Fluoruracylis buvo ne leidžiamas, o laÅ¡inamas, dozė buvo mažesnė, be to, nekilo jokių paÅ¡alinių padarinių. Teismas nesigilino į aptariamo pažeidimo turinį ir sukeltas pasekmes paciento sveikatai. Gydytoja T. V. iÅ¡leido pacientÄ namo nebaigus stemplės uždegimo gydymo ir nerekomendavo kito gydymo.

3. Teismas nepagrįstai ignoravo aplinkybę, jog gydytojas S. L. neteisėtai vykdė gydytojo onkologo pareigas, neturėdamas specializuotos medicinos praktikos licencijos ar

sertifikato. Gydytojas S. L. laiku neįvertino J. B. nusiskundimų, objektyvių tyrimo duomenų, nediagnozavo

širdies raumens išemijos, nekeitė gydymo taktikos, nekvietė specialistų, su pacientu elgėsi itin atsainiai, nerūpestingai ir net nepagarbiai.

4. Spręsdamas dėl atsakovo darbuotojų neteisėtų veiksmų, teismas nepagrįstai pasirėmė objektyviai neįrodytais teiginiais bei byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms prieštaraujančiais įrodymais. Visi pažeidimai yra konstatuoti Valstybinės medicininio audito inspekcijos išvadoje, kuri laikytina didesnės įrodomosios galios įrodymu, nes išduota kompetentingos institucijos. Tačiau teismas nepagrįstai pasirėmė ikiteisminio tyrimo metu atliktų ekspertizių išvadomis, kuriose pažodžiui remiamasi ligos istorijoje užfiksuotais duomenimis. Be to, šalys tarėsi dėl

taikos sutarties, kurioje buvo nurodyta, kad atsakovas supranta, kad J. B. dėl jo darbuotojų kaltės nebuvo suteiktas pilnutinis

gydymas, dėl to pacientas mirė sustojus širdies veiklai ir atsakovas buvo sutikęs sumokėti ieškovei 30 000 Lt.

Apeliantė taip pat praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti, teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad visi apeliantės skunde iÅ¡dėstyti argumentai buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, o naujų faktinių aplinkybių ar įrodymų nepateikta. Atliktos neontologinės ekspertizės iÅ¡vados laikomos oficialiu raÅ¡ytiniu įrodymu ir turi prezumpcijos galiÄ . Specialistai, atlikę ekspertizes, savo sprendimuose konstatavo, kad J. B. sveikatos priežiÅ«ros paslaugos buvo suteiktos laiku, tinkamai ir kokybiÅ¡kai ir, kad žalos asmens sveikatai padaryta nebuvo. Mano, kad teismas rėmėsi tinkamomis teisės normomis ir suformuota teismų praktika, kad priežastinis ryÅ¡ys, kaip gydytojo profesinės atsakomybės sÄ lyga, nėra preziumuojamas, jis turi bÅ«ti įrodomas žalos atlyginimo siekiančio asmens.

           IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl byloje vertinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas apeliacinio skundo ribose.

Byloje kilo ginčas dėl sveikatos priežiÅ«ros įstaigos civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo.

           Nustatyta, kad J. B. 2004 m. balandžio 15 d. VÅ¡Ä® Vilniaus Universiteto onkologijos instituto bendrosios ir abdominalinės chirurgijos ir onkologijos skyriuje buvo operuotas dėl progresuojančio skrandžio vėžio, dvylikapirÅ¡tės žarnos nepraeinamumo (t. 1, b.l. 20). Nuo 2004 m. gegužės 7 d. iki 2004 m. rugpjūčio 14 d. J. B. buvo atlikti keturi chemoterapijos seansai, kurių metu pacientÄ gydė gydytoja L. D., skirdama po 0,68 gramo 5-fluorouracilio laÅ¡inti ligoniui į venÄ 5 dienas. Pirmieji keturi chemoterapijos seansai praėjo be komplikacijų. 2004 m. rugsėjo 3-10 d. penktojo chemoterapijos seanso metu gydytoja T.

V. skyrė didesnę dozę – 0,73 gramo – 5-fluorouracilio, švirkščiant jį į

venÄ vienÄ kartÄ per dienÄ penkias dienas. 2004 m. rugsėjo 10 d. gydytoja T. V., ligos istorijoje įraÅ¡iusi, kad Å¡alutinio poveikio po

chemoterapijos nepastebėjo, iÅ¡rašė ligonį namo. 2004 m. rugsėjo 13-17 d. gydytoja T. V. J. B. gydė dėl medikamentinio burnos ir stemplės gleivinės uždegimo, o, iÅ¡raÅ¡ydama iÅ¡ ligoninės, ligos istorijoje nurodė, jog paciento sveikatos bÅ«klė pagerėjo, tuo pačiu pažymėjo, kad J. B. vargina refliuksezofagitas. 2004 m. rugsėjo 19 d. pablogėjus sveikatos bÅ«klei J. B. atvyko į ligoninę, kur jį gydė budintis gydytojas S. L.. TÄ pačiÄ dienÄ ligonis buvo perkeltas į reanimacijÄ , o 2004 m. rugsėjo 20 d. mirė sustojus Å¡irdies veiklai (t. 1, b.l. 162-227).

Dėl praÅ¡ymo nagrinėti apeliacinį skundÄ Å¾odinio proceso tvarka

Apeliantė prašė apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau Å¡io praÅ¡ymo neargumentavo. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo tikslas gali bÅ«ti pasiektas ir raÅ¡ytinio proceso priemonėmis, kadangi apeliacinio proceso metu Å¡alys ir jų atstovai neteikia teismui paaiÅ¡kinimų, o pasako kalbas, kurių turinys turi atitikti pateiktų procesinių dokumentų turinį (CPK 324 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad Å¡alys procesiniuose dokumentuose pateikė savo motyvuotus argumentus, naujų įrodymų nėra pateikta, todėl teisėjų kolegija mano, kad nėra pagrindo pripažinti, jog yra bÅ«tinas žodinis Å¡ios bylos nagrinėjimas.

Dėl atsakomybės už žalÄ , padarytÄ teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas

Sveikatos priežiÅ«ros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas padarytÄ Å¾alÄ pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283, 284 str.), kuri atsiranda nustačius visas sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, žalÄ , priežastinį ryšį

tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalÄ padariusio asmens kaltę (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 str.). IeÅ¡kovas, pareiÅ¡kęs sveikatos priežiÅ«ros įstaigai

ieÅ¡kinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktÄ ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos. ŽalÄ padariusio asmens kaltė preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieÅ¡kovas turi įrodyti ir žalÄ padariusio asmens kaltę (CK 6.248 str. 1 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad gydytojų civilinė atsakomybė už netinkamÄ gydymÄ yra profesinė atsakomybė, todėl ji yra specifinė neteisėtų veiksmų ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygų, aspektais. Specialisto turima kvalifikacija sukuria teikiamų paslaugų kokybės prezumpcijÄ , todėl atitinkamos profesijos asmeniui yra taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rÅ«pestingumo reikalavimai. Tai yra esminis profesionalo atsakomybės bruožas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio

13 d. nutartis civilinėje byloje D. B. v. VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos, bylos Nr. 3K-3-408/2009).

Vertinant gydytojo veiksmus ir sprendžiant jo kaltės klausimÄ , turi bÅ«ti taikomas gydytojo veiksmų standartas, t.y. jo veiksmai vertinami pagal protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartÄ . Sprendžiant dėl gydytojo veiksmų neteisėtumo, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygos, turi bÅ«ti vertinama, ar konkrečiomis aplinkybėmis gydytojas teikė medicinos pagalbÄ , dėdamas maksimalias pastangas.

Apeliantė

teigia, kad neteisėti atsakovo gydymo įstaigos darbuotojų gydytojų T. V. ir S. L. veiksmai lėmė J. B. mirtį anksčiau laiko. Byloje esančiame mirties

liudijime nurodyta, kad tiesioginė mirties priežastis – kardiovaskulinis nepakankamumas; tarpinės priežastys – būklė po pakartotinės operacijos ir chemoterapijos, dvylikapirštės žarnos stenozė; pagrindinė liga, sukėlusi mirtį – skrandžio piktybinis navikas (t. 1, b.l. 14). Taigi, nors sveikatos priežiūros įstaigas ir pacientus sieja prievolė užtikrinti atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį, tačiau gydytojas dėl objektyvių priežasčių (individualių konkretaus žmogaus organizmo ypatumų ir jame vykstančių biologinių procesų, medicinos mokslo ir praktikos raidos lygio) negali garantuoti rezultato. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas nėra atsakingas už atsiradusias pasekmes, kadangi J. B. mirtis ir gydytojų veiksmai nėra susieti priežastiniu ryšiu.

Dėl įrodymų vertinimo sprendžiant gydytojų veiksmų teisėtumo klausimÄ

CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis. Ä®vertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį, pakankamumÄ Ä¯rodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, vertindamas gydytojų veiksmų teisėtumÄ , tyrė ir vertino 2004 m. lapkričio 15 d. Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos iÅ¡vadas (toliau – audito iÅ¡vados) (t. 1, b.l. 20-23), tris skirtingų ekspertų atliktus ekspertizės aktus (baudž. b. Nr. 10-2-231-05, t. 1, b.l. 135-142, 250-251, t. 2, b.l. 2-22), Å¡alių ir trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimus. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės teiginiu, kad audito iÅ¡vados turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ , kadangi Valstybinė medicinos audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos yra valstybės institucija (CPK 197 str.). Tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad audito iÅ¡vadoje nebuvo pasisakyta apie padarytų pažeidimų įtakÄ J. B. gydymo procesui, tuo tarpu ekspertizių tyrimo objektas buvo ne tik pagrindinės ir betarpiÅ¡kos J. B. mirties priežastys, bet ir teiktų priežiÅ«ros ir gydymo paslaugų tinkamumas. Pažymėtina, kad teismo medicinos ekspertizės iÅ¡vados yra reikÅ¡mingi įrodymai, kadangi gauti atlikus reikiamus tyrimus ir pritaikius specialiÄ sias žinias, atlikti konkrečios specifinės srities specialistų, kurie gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo

elgtasi adekvačiai ir pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Nagrinėjamu atveju būtent iš ekspertizės aktų gauta

informacija yra labiausiai susijusi su įrodinėjimo dalyku, t.y. gali patvirtinti ar paneigti, ar gydytojai konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip bÅ«tų elgęsis sÄ Å¾iningas, protingas ir atidus profesionalas. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija audito iÅ¡vadomis nesiremia kaip įrodymu, turinčiu didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ .

Apeliantė teigia, kad ekspertizės iÅ¡vados buvo atliktos remiantis ligos istorijoje užfiksuotais dokumentais, kurie pagal audito iÅ¡vadas ir bylos medžiagÄ neatitiko buvusios realios situacijos. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiu apeliantės argumentu, kadangi nei audito iÅ¡vadose, nei bylos medžiagoje nėra nustatyta, kad visi ligos istorijoje esantys dokumentai neatitiko buvusios realios paciento sveikatos bÅ«klės ir buvusios situacijos. Nustatyta keletas pažeidimų, kurie negali turėti įtakos ekspertizės aktų iÅ¡vadų teisėtumui ir teisingumui.

Trijuose ekspertizės aktuose iÅ¡ esmės panaÅ¡iai konstatuota, kad J. B. gydymas atitiko nustatytÄ diagnozę, medicinos pagalba iÅ¡ esmės buvo suteikta teisingai, parinkta ir taikyta gydymo metodika buvo teisinga ir moksliÅ¡kai pagrįsta. Kadangi pirmosios instancijos teismas vadovavosi minėtomis ekspertizės iÅ¡vadomis, todėl apeliantės teiginiai, kad teismas nesiaiÅ¡kino, ar parinkti gydymo metodai, medikamentai buvo taikomi rÅ«pestingai, atidžiai, laikytini

nepagrįstais. Pažymėtina, kad audito išvadose nustatyti pažeidimai – gydytojos T. V. raštiškas ligonio sutikimo chemoterapijai penktojo

chemoterapijos seanso metu neįforminimas, gydytojo S. L. neteisėtas gydytojo onkologo pareigų vykdymas bei neefektyvi įstaigos vidaus kokybės kontrolė – negalėjo tiesiogiai įtakoti J. B. mirties,

todėl vertintini kaip formalūs pažeidimai. Tai, kad nebuvo raštiško J. B. sutikimo penktajam chemoterapijos seansui, formaliai

gali bÅ«ti vertintina kaip VÅ¡Ä® Vilniaus Universiteto onkologijos instituto direktoriaus 2003 m. sausio 27 d. įsakymo Nr. 57 bei 2003 m. lapkričio 10 d. įsakymo Nr. R8-472 nuostatų pažeidimas. Tačiau negalima daryti iÅ¡vados, jog pacientas visiÅ¡kai nesuprato, kokius veiksmus atlieka gydytoja ar kad Å¡i situacija galėjo privesti jį prie mirties. Be to, reikia įvertinti faktÄ , kad tai buvo penktasis chemoterapijos seansas, naudojami tie patys vaistai, nors ir pakeitus jų kiekį bei naudojimo bÅ«dÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad ir ekspertizės iÅ¡vadoje pažymėta, jog padidinta medikamentų dozė bei pakeistas skyrimo bÅ«das, galėjo pabloginti ligonio savijautÄ , tačiau nebuvo J. B. sveikatos pablogėjimo priežastis (baudž. b. Nr. 10-2-231-05, t. 2, b.l. 21). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad tuo atveju, kai byloje keliamas netinkamo gydymo metodo parinkimo, kaip gydytojų neteisėtų veiksmų, klausimas, gydytojo veiksmų standartÄ apibrėžia medicinos mokslo ir praktikos lygis. Minėta, kad gydytojas negali padaryti daugiau, nei objektyviai leidžia medicinos mokslo ir praktikos

lygis. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, ekspertų išvadomis ir paaiškinimais nustatyta, kad pagal J. B.

sveikatos būklę ir svorį penktojo chemoterapijos seanso metu gydymo metodas buvo parinktas tinkamai.

 Tai, kad gydytojas S.

L. neturėjo gydytojo onkologo licencijos nagrinėjamu atveju nelėmė J. B. netinkamo gydymo ar mirties. Teisėjų kolegija pažymi,

kad gydytojas S. L. turi terapeuto licencijÄ (t. 1, b.l. 152), o J. B. sveikatos pablogėjimo metu kaip budintis gydytojas jis gydė ne nuo vėžio, bet suteikė bendrÄ jÄ pagalbÄ , kuriÄ teikti turi teisę gydytojas terapeutas. Paminėtieji pažeidimai, tiesiogiai nesusiję su ligonio gydymu ir neturėjo įtakos gydymo rezultatui, todėl vertintini formaliais.

Taigi negalima sutikti su apeliante, kad gydytojų veiksmai buvo neteisėti ar vertinami kaip nepakankamai kvalifikuoto paslaugų teikimo faktas ir kad jie turėjo ar galėjo turėti įtakos ligonio ligos diagnozei nustatyti, gydymui paskirti ir tolimesnei ligos eigai bei baigčiai (mirčiai). Å ios nustatytos aplinkybės reiÅ¡kia, kad nėra nustatytas ir priežastinis ryÅ¡ys tarp gydytojų veiksmų (neveikimo) ir žalos, dėl kurios Å¡ioje byloje yra pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys. Nenustačius, kad atsakovo darbuotojai neatliko visų bÅ«tinų tyrimų ir skyrė netinkamÄ gydymÄ , priežastinio ryÅ¡io tarp gydytojų veiksmų ir J. B. mirties nustatyti negalima, nors audito iÅ¡vadose nurodyti kai kurie galimi pažeidimai ir nėra paneigti.

Dėl gydytojų etikos teikiant pagalbÄ ligoniui

Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotÄ ir rÅ«pestingÄ medicinos pagalbÄ ligoniui. PacientÄ ir gydytojÄ (sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ ) sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo pareiga užtikrinti, kad Å¡i prievolė bÅ«tų vykdoma dedant maksimalias pastangas. Sprendžiant dėl gydytojų kaltės, turi bÅ«ti remiamasi ne tik teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimÄ , bet ir gydytojų profesinės etikos nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. Vilniaus universiteto SantariÅ¡kių klinikos, bylos Nr. 3K-3-556/2005; 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje M. P. ir kt. v. VÅ¡Ä® Marijampolės ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-3-77/2010). Kasacinis teismas yra akcentavęs, kad gydytojo veiksmų standartas apima ne tik medicinos ir kitų mokslų žinias, taikytinas medicinos praktikoje, profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisykles, bet ir gydytojo veiksmų vertinimÄ protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais, konkrečiomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės

25 d. nutartis civilinėje byloje VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos v. LR Sveikatos apsaugos ministerija, bylos Nr. 3K-3-236/2010).

Teisėjų kolegija, vertina gydytojų veiksmus atsižvelgiant į tai, ar jie teikė medicinos pagalbÄ , dėdami maksimalias pastangas. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad maksimalių pastangų principas vertinant gydytojo veiksmų atitiktį protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartui, nereiÅ¡kia, jog gydytojas turi atlikti visus įmanomus tyrimus ir taikyti visus įmanomus gydymo metodus, tai reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti įvertinta, ar jis veikė kaip sÄ Å¾iningas, atidus, atsargus, rÅ«pestingas, kvalifikuotas savo srities specialistas, vadovaudamasis medicinos ir kitų mokslų žiniomis, gydytojų profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisyklėmis, teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimÄ , nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje R. P. ir R. I. v. Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė, VÅ¡Ä® KaroliniÅ¡kių poliklinika ir kt., bylos Nr. 3K-3-59/2011).

Teisėjų kolegija, padariusi iÅ¡vadÄ , kad gydytojų veiksmai neturėjo priežastinio ryÅ¡io su J. B. mirtimi, kadangi medicina negali iÅ¡gydyti visų ligų, vis dėlto, sprendžia, jog gydytojai

T. V. ir S. L. nesivadovavo gydytojų profesinės etikos nuostatomis. Lietuvos gydytojų sÄ jungos profesinės etikos kodekse nurodyta, kad gydytojas užtikrina tokį rÅ«pestingumo laipsnį, kokio tikimasi iÅ¡ sÄ Å¾iningo asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikėjo; palaiko su pacientu gerus santykius, kurie grindžiami abipusiu pasitikėjimu ir pagarba; dėmesingai ir atidžiai iÅ¡klauso paciento skundus; gydymo metu dėmesingai stebi pacientÄ , informuoja apie gydymo rezultatus, rekomenduoja tolimesnę priežiÅ«rÄ ar gydymÄ , perduoda paciento priežiÅ«rÄ kitam gydytojui (sveikatos priežiÅ«ros įstaigai) ir kt. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad minėtų nuostatų nebuvo laikomasi. Kadangi gydytojų veiksmai vertintini ne rezultato, o proceso aspektu, todėl ypač svarbu ne tik tai, kokius gydymo metodus ar tyrimus gydytojas naudoja, bet ir tai, ar jis su pacientu elgiasi pagarbiai ir rÅ«pestingai. Pažymėtina, kad gydytojo civilinę atsakomybę gali lemti bet koks neatidumas, nerÅ«pestingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos taisyklių pažeidimas.

Tiek nagrinėjamojoje byloje, tiek baudžiamojoje byloje Nr. 10-2-231-05 esantys apeliantės paaiÅ¡kinimai rodo, kad gydytojai su J. B. elgėsi atsainiai, nerÅ«pestingai, nepagarbiai. Gydytojų T. V. ir S. L. veiksmų nerÅ«pestingumas, atsainus požiÅ«ris į pacientÄ užfiksuoti ir audito iÅ¡vadose. IÅ¡ ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų matyti, kad gydytoja T. V., 2004 m. rugsėjo 17 d. iÅ¡raÅ¡ydama J. B. iÅ¡ ligoninės, nebuvo atidi, nerekomendavo ambulatorinio gydymo. IeÅ¡kovė pati rÅ«pinosi, kokiais vaistais palengvinti J. B. fizinį skausmÄ . Pasak apeliantės, gydytojas S. L., 2004 m. rugsėjo 19 d. gydydamas ligonį, jį iÅ¡barė, liepė neveidmainiauti, nesimaivyti, prieÅ¡ tai ilgai nepriėmė ligonio gydyti, nes Å¡is atvyko su taksi, o ne su Greitosios pagalbos automobiliu (baudž. b. Nr. 10-2-231-05, t. 1, b.l. 3). Apeliantės teigimu, gydytojai taip pat nepagarbiai elgėsi ir su ja (t. 1, b.l. 1-9).

Nors, kaip nustatyta, gydytojų veiksmai nelėmė ligonio mirties, tačiau rÅ«pestingumo, dėmesingumo ir atsakingumo stoka sukėlė J. B. ne tik fizines, bet ir dvasines kančias. Kadangi apeliantė nuolat buvo kartu su savo sutuoktiniu, stengėsi dėl jo sveikatos, todėl visiÅ¡kai pagrįsta manyti, kad gydytojų požiÅ«ris į jos sutuoktinį jai taip pat sukėlė dvasinius iÅ¡gyvenimus ir skausmÄ .

Nustačius, kad atsakovo darbuotojų veiksmai neatitiko padidinto rÅ«pestingumo ir dėmesingumo standarto, taikomo profesionalams, konstatuotinas faktinio ir teisinio priežastinio ryÅ¡io tarp apeliantės patirtos žalos ir gydytojų neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) buvimas. Atsižvelgiant į Å¡iÄ aplinkybę, spręstinas neturtinės žalos atlyginimo apeliantei klausimas.

Dėl neturtinės žalos dydžio

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimÄ turi asmenys, kurie buvo mirusiojo iÅ¡laikomi arba jo mirties dienÄ turėjo teisę gauti iÅ¡ jo iÅ¡laikymÄ (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi iÅ¡laikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties; Å¡ie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ .

Ä®statymas nenustato konkrečių neturtinės žalos atlyginimo dydžių atskirais neturtinės žalos atlyginimo atvejais, tačiau įtvirtina kriterijus, į kuriuos atsižvelgdamas, teismas sprendžia, koks neturtinės žalos dydis galėtų geriausiai kompensuoti asmens patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, sukrėtimus. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas neturtinės žalos dydį nustato, atsižvelgdamas į jos padarinius, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisėjų kolegija pažymi, kad svarbu iÅ¡laikyti pusiausvyrÄ tarp pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimÄ . Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui jÄ priteisus, gali bÅ«ti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų

kolegijos 2010 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. UAB „Respublikos leidiniai“, bylos Nr. 3K-3-136/2010).

Dvasiniais iÅ¡gyvenimais pasireiÅ¡kianti neturtinė žala pirmiausia siejama su asmenimis, kurie emociÅ¡kai labai susiję su nukentėjusiuoju. Tai – tėvai, vaikai, sutuoktiniai, kurių tarpusavio santykiai yra labai glaudÅ«s. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ bylos aplinkybių matyti, kad sutuoktinių Brazauskų ryÅ¡ys buvo glaudus. Apeliantė J. B. lydėdavo į gydymo įstaigÄ , rÅ«pindavosi juo. Po sutuoktinio mirties pablogėjo apeliantės psichikos bÅ«klė, ji užsisklendė savyje, jaučia nuoskaudÄ , jog tenka gyventi vienai, atsirado baimė ir nepasitikėjimas medikais, jų gydymo metodais, sutriko fizinė sveikata (t. 1, b.l. 244, 231-252). Teisėjų kolegijos nuomone, kartėlį dėl sutuoktinio praradimo ir nepasitikėjimÄ medikais sukėlė atsakovo darbuotojų gydytojų T. V. ir S. L. nepagarbus ir atsainus elgesys J. B. atžvilgiu.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad gydytojų veiksmais (neveikimu) jai padaryta neturtinė žala. Atsižvelgiant į teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principus, taip pat į bÅ«tinybę užtikrinti adekvatų neturtinės žalos kompensacijos mechanizmo įgyvendinimÄ , apeliantei priteistina 7000 Lt neturtinei žalai atlyginti (CK 6.250 straipsnis).

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

Apeliacinį skundÄ tenkinus iÅ¡ dalies, atitinkamai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai turi bÅ«ti paskirstomos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 str. 5 d.). Apeliantė prašė priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės nepateikė patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį patvirtinančių įrodymų, todėl Å¡ios iÅ¡laidos nėra priteisiamos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 20 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ .

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Iš atsakovo VšĮ „Vilniaus universiteto Onkologijos institutas“ (į.k. 1195942, adresas: Santariškių g. 1,

Vilnius, LT-08660) priteisti ieškovės P. B.. (duomenys neskelbtini) naudai 7000 Lt (septynis tūkstančius

litų) neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjai

                                                                                                           Alė

Bukavinienė

                                                                                                                       Virginija

Čekanauskaitė

                                                                                                                                                               Nijolė

Piškinaitė