ff9510ae-dc9f-4f5f-8a71-3d40ac70b1e5 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                                                                                  Administracinė byla Nr. I-314-505/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-016750-2016-2 Procesinio sprendimo kategorija 21.2;51.5.;55.1.1. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 8 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Daina Kukalienė, sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,dalyvaujant pareiškėjai I.

R., pareiÅ¡kėjos atstovei Simonai Žadeikytei,atsakovo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Ž. S.,vieÅ¡ame teismo iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos I. R. skundÄ atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo, n u s t a t ė :       PareiÅ¡kėja I. R. skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti atsakovo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2016 m. liepos 25 d.

įsakymÄ Nr. 64-TE-303 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarei inspektorei I. K.“ (b. l. 4-6).PareiÅ¡kėja skunde nurodė, ji ir jos atstovė teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Marijampolės apskr. VPK) virÅ¡ininko 2016 m. liepos 25 d. įsakymu (toliau - įsakymas) pareiÅ¡kėjai skirta tarnybinė nuobauda - pastaba. Ä®sakymas priimtas atsižvelgiant į 2016 m. liepos 14 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ Â (toliau - Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada).Su atsakovo priimtu įsakymu pareiÅ¡kėja nesutinka.

Mano, kad jis priimtas ir nuobauda skirta nepagrįstai, nenustačius įvardintų neva pažeistų teisės normų pažeidimo sudėties (konstatuoto tarnybinio nusižengimo sudėties), nevertinus ir nenustačius kaltės, netinkamai ir neobjektyviai įvertinus faktines aplinkybes.Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. IV- 885 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigÅ«nams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigÅ«nų, atleistų iÅ¡ vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimÄ ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų bÅ«ti jiems skirtos, priėmimo tvarkos apraÅ¡o (toliau - Tvarkos apraÅ¡as) 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas.

Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimÄ padariusio pareigÅ«no kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes - ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. PareiÅ¡kėjos manymu, ginčijamas atsakovo įsakymas nepagrįstas ir neteisėtas, nes priimtas pažeidžiant Tvarkos apraÅ¡o 3 punkto nuostatas, t. y. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje nenustačius tarnybinio nusižengimo sudėties. Tai reiÅ¡kia, kad įsakymas priimtas nesant teisinio pagrindo.Teigė, jog, tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje visiÅ¡kai nenagrinėta, nenustatyta ir praktiÅ¡kai nieko nepasakyta apie pareiÅ¡kėjos kaltę.

Vienintelis su kalte susijęs sakinys tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje - pareigÅ«nų veiksmuose tyčios požymių nenustatyta, charakterizuojami teigiamai. Nors tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje yra cituojama Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma („tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimÄ padariusio pareigÅ«no kaltę“), akivaizdu, kad jos atsakovas nesilaikė. Tam, kad bÅ«tų galima patraukti statutinį valstybės tarnautojÄ tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad valstybės tarnautojas neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai konstatavimo, tam bÅ«tinas ir kitas nusižengimo sudėties elementas - statutinio valstybės tarnautojo kaltė.

Vertinant, ar pareigÅ«nas padarė tarnybinį nusižengimÄ , bÅ«tina nustatyti konkrečias pareigÅ«no veikas (veiksmus ar neveikimÄ ), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimÄ . Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi bÅ«ti nustatyti motyvuotoje iÅ¡vadoje, kuri suraÅ¡oma nustatyta tvarka atlikus iÅ¡samų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimÄ . Å iuo atveju mano, kad tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada neatitinka teisės aktuose jos turiniui nustatytų reikalavimų, tarnybinis patikrinimas atliktas neiÅ¡samiai, tiesiog konstatuojant pažeidimÄ ir visiÅ¡kai netiriant ir nepasisakant dėl pareiÅ¡kėjos kaltės. Todėl taikyti tarnybinę atsakomybę, nesant kaltės, nėra teisinio pagrindo.PareiÅ¡kėja taip pat nesutinka su tuo, jog patikrinimo iÅ¡vadoje nurodyta, kad ji nesilaikė LR Lietuvos Respublikos ATPK 249 straipsnio (toliau- ATPK) nuostatų, nesivadovavo Rekomendacijų reikalavimais, pažeidė Vidaus tvarkos taisykles.

Tačiau tai neatitinka tikrovės. PraktiÅ¡kai visÄ laikÄ , o tai truko iki 10 minučių, bendraujant su administracinį teisės pažeidimÄ padariusiais nepilnamečiais dalyvavo mokyklos socialinė pedagogė A. M.. Net jai trumpam, apie minutei, palikus kabinetÄ , jame pareiÅ¡kėja nebuvo viena su nepilnamečiu. O procesinių veiksmų, t. y. paaiÅ¡kinimo paėmimo, apskritai neatliko nesant A. M.. Pokalbis su nepilnamečiu vyko tik jai dalyvaujant. Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje konkrečiai nenurodyta, kokių konkrečių Baudžiamojo proceso kodekso normų, taikomų baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui, pareiÅ¡kėja nesilaikė.

Rekomendacijų dėl nepilnamečio liudytojo ar nukentėjusiojo apklausos 4 punkte reglamentuota, kad parenkant apklausos atlikimo vietÄ , bÅ«tina įvertinti, ar tai nepakenks apklausiamo nepilnamečio interesams, mokymosi procesui, psichologinei bÅ«senai, taip pat patyčių grėsmę ir kitas aplinkybes. Draudžiama apklausÄ atlikti mokymo ar ugdymo įstaigoje arba nepilnamečio buvimo Å¡ioje įstaigoje laiku, atstovo pagal įstatymÄ darbovietėje, iÅ¡skyrus iÅ¡imtinius atvejus, kai apklausos vieta yra suderinta su atstovu pagal įstatymÄ , mokymo ar ugdymo įstaigos administracija ir jei tai nepakenks apklausiamo nepilnamečio interesams.Å iuo konkrečiu atveju atėjus į mokymo įstaigÄ buvo bendrauta su mokyklos socialine pedagoge A.

M.. Socialinė pedagogė nenurodė jokių faktorių, jokių rizikos veiksnių, dėl ko paimti paaiÅ¡kinimus nebÅ«tų galima bÅ«tent tuo metu mokymo įstaigoje. Taigi, imant paaiÅ¡kinimus Rekomendacijomis pareiÅ¡kėja vadovavosi ir paaiÅ¡kinimus iÅ¡ nepilnamečių ėmė suderinusi su mokymo įstaigos atstove, socialine pedagoge. Kaip nurodyta tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje, Marijampolės apskr. VPK vidaus tvarkos taisyklių 15.2 papunktis numato pareigÄ laiku ir tinkamai atlikti savo tiesioginio vadovo, Marijampolės apskr.

VPK virÅ¡ininko, jo pavaduotojų, kitų įgaliotų pareigÅ«nų nurodymus ir pavedimus, laikytis tarnybos ir darbo drausmės. Tai blanketinė bendrojo pobÅ«džio nuostata, neformuojanti konkrečios elgesio taisyklės. Mano, kad Å¡iuo atveju pagal galimybes savo pareigas pareiÅ¡kėja atliko kiek įmanoma tinkamiau ir tarnybos drausmės nepažeidė.Teigė, kad sprendžiant jos tarnybinės atsakomybės klausimÄ , nebuvo nustatyta objektyvių įrodymų, leidžiančių pagrįstai konstatuoti, kad padarytas tarnybinis nusižengimas.Vertinant visÄ tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjos manymu, atsakovo priimtas sprendimas visiÅ¡kai nepagrįstas.

Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta konstatuoto tarnybinio nusižengimo sudėtis, visiÅ¡kai nevertinta pareiÅ¡kėjos kaltė, dėl ko padaryti esminiai tarnybinės atsakomybės taikymo pažeidimai, o tarnybinė atsakomybė nesant kaltės negalima, todėl įsakymas neteisėtas ir nepagrįstas. Prašė skundÄ tenkinti.          Atsakovas Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į skundÄ su pareiÅ¡kėjos skundu nesutiko ir prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 16-18).             Atsiliepime į skundÄ nurodė bei įgaliotas atstovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad Marijampolės apskrities vyriausiame policijos komisariate (toliau- Marijampolės apskr.

VPK) buvo atliktas tarnybinis patikrinimas pagal gautÄ L. D. 2016 m. birželio 7 d. praÅ¡ymÄ . Tarnybinis patikrinimas baigtas suraÅ¡ius 2016 m. liepos 14 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ (toliau – IÅ¡vada). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 33 straipsniu bei atsižvelgus į IÅ¡vadÄ , Marijampolės apskr. VPK virÅ¡ininko pavaduotojo, atlikusio virÅ¡ininko funkcijas 2016 m. liepos 26 d. įsakymu (toliau - įsakymas) pareiÅ¡kėjai buvo skirta tarnybinė nuobauda - pastaba.IÅ¡vadoje yra detaliai nurodyta, kokiais veiksmais pasireiÅ¡kė pareiÅ¡kėjos neteisėtas elgesys, atskleista objektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė - konstatuota, kad pareiÅ¡kėjos neteisėta veika pasireiÅ¡kė tuo, kad 2016 m. sausio 27 d. aiÅ¡kinantis įvykio aplinkybes su nepilnamečius asmeniu, ji nesivadovavo įstatymo analogija, t. y.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau - ATPK) 249 straipsnyje numatyta nuostata, kad nesant kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. IÅ¡vadoje nurodyta, kad imant paaiÅ¡kinimÄ iÅ¡ nepilnamečio asmens mokymo įstaigoje nesivadovavo Rekomendacijų dėl nepilnamečio liudytojo ar nukentėjusiojo apklausos (toliau - Rekomendacijos) 4 punkto reikalavimais, taip pat nesilaikė Marijampolės apskr.

VPK vidaus tvarkos taisyklių (toliau - Vidaus tvarkos taisyklės) 15.2 papunkčio reikalavimų. Atkreipė teismo dėmesį, kad IÅ¡vadoje nurodyti konkretÅ«s teisės aktai bei jų normos, kurias pareiÅ¡kėja pažeidė. Pažymėjo, kad yra aptarta tarnybinį nusižengimÄ padariusio pareigÅ«no kaltė, t. y. nurodyta, kad tyčios požymių, atliekant pareiÅ¡kėjai neteisėtus veiksmus, nebuvo nustatyta, tai reiÅ¡kia, kad atskleista subjektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė. IÅ¡vadoje nurodyta, jog pareiÅ¡kėjos veiksmai neigiamų pasekmių tarnybai nesukėlė, tačiau dėl to nukentėjo nepilnametis asmuo - patyrė stresÄ ir t.t.Nors pareiÅ¡kėja nurodė, kad nesutinka su IÅ¡vadoje esančiais teiginiais dėl pažeistų nuostatų ir pažymi, kad nėra nurodyta kokios konkrečiai pažeistos BPK normos.

Å iuo atveju atsakovo atstovas atkreipė dėmesį, kad tarnybinio patikrinimo metu pareiÅ¡kėja pateikė paaiÅ¡kinimÄ dėl tiriamų aplinkybių ir jame nurodė, jog ATPK nereglamentuoja, kad apklausiant nepilnametį asmenį administracinio teisės pažeidimo byloje bÅ«tinas tėvų, kitų teisėtų atstovų ar globėjų (rÅ«pintojų) dalyvavimas. Nurodė, kad galimybė apklausti nepilnametį liudytojÄ nėra imperatyviai siejama su privalomu įstatyminio atstovo (tai yra jo teisė, ne pareiga) ar vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo arba psichologo dalyvavimu.

Ä®vertinus nepilnamečio asmens socialinę ir psichologinę brandÄ iÅ¡ jo bendravimo, buvo matyti, kad psichologas nebuvo reikalingas duodant paaiÅ¡kinimÄ , dėl ko jis pokalbio metu ir nedalyvavo. Kadangi ATPK neapibrėžia, kokie asmenys gali bÅ«ti nepilnamečio liudytojo atstovai, todėl šį klausimÄ sprendė pagal bendrÄ sias vaiko atstovavimÄ reglamentuojančias teisės normas, nustatytas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje, kur nurodyta, kad mokymo, auklėjimo įstaigų vadovai, auklėtojai ir jiems prilygstantys asmenys, Å¡ių įstaigų administracija atsako už jų prižiÅ«rimų vaikų auklėjimÄ .

Todėl nagrinėjamu atveju, gaunant iÅ¡ nepilnamečių vaikų pirminius paaiÅ¡kinimus, dalyvavo ir auklėjimo įstaigai atstovavo socialinė pedagogė.Atsakovo atstovas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. N575-5912/2010, kurioje nurodyta, kad „rinkdami, tirdami ir vertindami įrodymus administracinio teisės pažeidimo byloje tam įgalioti subjektai privalo laikytis įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančių teisės normų. Tai pasakytina ir kalbant apie nepilnamečio liudytojo apklausos ypatumus, tiriant ir nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylas.

ATPK nėra detalizuojama vaiko, kaip liudytojo, apklausos atlikimo tvarka, nėra reglamentuojami pareigÅ«nų veiksmai atliekant minėtus procesinius veiksmus, nenumatyta galimybė įsitraukti į šį procesÄ vaiko teisių apsaugos institucijoms, bei kitoms tarnyboms, aiÅ¡kiai neįtvirtinta, kad nepilnamečio asmens apklausoje turi dalyvauti jo atstovas. Nesant atitinkamų normų, reikalingų nagrinėjamam visuomeniniam santykiui reglamentuoti, paprastai vadovaujamasi įstatymo analogija. <...> Detaliau nepilnamečių apklausos ypatumai reglamentuoti BPK“.Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjos pateiktÄ paaiÅ¡kinimÄ tarnybinio patikrinimo metu bei kitus surinktus duomenis buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėja nesivadovavo ATPK 249 straipsnio normomis, kurios nurodo nesant kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais vadovautis BPK normomis.

Pažymėjo, kad bÅ«tent dėl to ir buvo konstatuota, jog pareiÅ¡kėja pažeidė Å¡io teisės akto reikalavimus ir nurodyti BPK normų bÅ«tinybės nebuvo. Atkreipė dėmesį, kad IÅ¡vadoje nurodytos BPK 186 straipsnio normos, kuriomis vadovaujantis turėjo pareiÅ¡kėja atlikti nepilnamečio apklausÄ , tačiau jomis turėjo vadovautis žinodama, kad į BPK normas yra nuoroda LR ATPK 249 straipsnyje. Kad pareiÅ¡kėja nesivadovavo ATPK 249 straipsnio reikalavimu nurodė ir savo pateiktame paaiÅ¡kinime.Skundas netenkintinas.          PareiÅ¡kėja ginčija Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau- Marijampolės apskr.

VPK) 2016 m. liepos 25 d. įsakymÄ Nr. 64-TE-303 (toliau- Ginčijamas įsakymas), kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau- Statutas) 33 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 10 dalimi, ir remiantis Marijampolės apskr. VPK 2016 m. liepos 14 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada Nr. 64-IS-83 (toliau - Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada), skyrė komisarei inspektorei I. K. (po santuokos sudarymo pakeista pavardė į R.), Marijampolės apskr. VPK Å akių rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresniajai tyrėjai, tarnybinę nuobaudÄ - pastabÄ (b. l. 27, 50).             Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje nustatyta, kad Marijampolės apskr.

VPK 2016 m. birželio 9 d. gautas (gavimo Nr. 64-G-23125) L. D. 2016 m. birželio 7 d. praÅ¡ymas dėl neteisėtų Marijampolės apskr. VPK Å akių rajono policijos komisariato (toliau - Å akių r. PK) pareigÅ«nų I. K. ir R. B. veiksmų įvertinimo (toliau - praÅ¡ymas).             PraÅ¡yme L. D. nurodė, kad jos sÅ«nus I. D. 2016 m. sausio 27 d. buvo policijos pareigÅ«nų apklaustas ugdymo įstaigoje – (duomenys neskelbtini) . gimnazijoje vykusių pamokų metu. ApklausÄ atliko Å akių r.

PK VPS Prevencijos poskyrio vyresnioji tyrėja I. K. ir tyrėjas R. B.. Apklausoje, tačiau tik iÅ¡ dalies, dalyvavo mokyklos socialinė pedagogė A. M., tačiau jai kaip vaiko mamai, apie vaiko apklausÄ nebuvo praneÅ¡ta. L. D. taip pat nurodė, kad jos sÅ«nui I. D. apklausos metu pareigÅ«nai naudojo psichologinį smurtÄ , grasino, reikalavo pasiraÅ¡yti po pareigÅ«nės paraÅ¡ytu paaiÅ¡kinimu. Po minėtos apklausos sÅ«nus tapo jautresnis, sutriko miegas, jam buvo paskirtas medikamentinis gydymas             2016 m. sausio 29 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 91N-49846036-16, už pažeidimo, numatyto ATPK 1856 straipsnio 2 dalyje padarymÄ , L.

D. paskirta 57 Eur bauda už tai, kad 2016 m. sausio 27 d. 10.50 val. jos nepilnametis sÅ«nus I. D. rÅ«kė prie (duomenys neskelbtini) kultÅ«ros namų pastato. L. D. Å akių rajono apylinkės teismui pateikė skundÄ , kuriuo prašė panaikinti nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje.             IÅ¡ tyrimo duomenų nustatyta, kad 2016 m. sausio 27 d. (duomenys neskelbtini) . gimnazijoje ugdymo proceso metu nepilnamečiai mokiniai buvo apklausti (paimti paaiÅ¡kinimai) policijos pareigÅ«nų.

Ne visų vaikų apklausose visÄ policijos pareigÅ«nų bendravimo su vaikais laikÄ dalyvavo ugdymo įstaigos atstovas, todėl manytina, kad nagrinėjamu atveju nebuvo užtikrintos vaikų teisės apklausos (dėl galimo administracinio teisės pažeidimo) metu (suraÅ¡ant paaiÅ¡kinimÄ ), nes ne visos apklausos metu dalyvavo ugdymo įstaigos atstovas.              Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje nurodyta, kad pagal ATPK 249 straipsnio nuostatas, Å¡io kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , mutatis mutandis vadovaujasi BPK normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui.             BPK 186 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo apklausoje turi teisę dalyvauti jo atstovas.

Proceso dalyvių praÅ¡ymu arba ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo iniciatyva į nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo apklausÄ privalo bÅ«ti kviečiamas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas, kurie padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdami į jo socialinę ir psichologinę brandÄ .             Rekomendacijų dėl nepilnamečio liudytojo ar nukentėjusiojo apklausos, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2009 m. rugsėjo 16 d.

įsakymu Nr. 1-126 (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 1-52 redakcija) (toliau - Rekomendacijos dėl nepilnamečio apklausos) 4 punkte pažymėta, kad parenkant apklausos atlikimo vietÄ , bÅ«tina įvertinti, ar tai nepakenks apklausiamo nepilnamečio interesams, mokymosi procesui, psichologinei bÅ«senai, taip pat patyčių grėsmę ir kitas aplinkybes. Draudžiama apklausÄ atlikti mokymo ar ugdymo įstaigoje arba nepilnamečio buvimo Å¡ioje įstaigoje laiku, atstovo pagal įstatymÄ darbovietėje, iÅ¡skyrus iÅ¡imtinius atvejus, kai apklausos vieta yra suderinta su atstovu pagal įstatymÄ , mokymo ar ugdymo įstaigos administracija ir jei tai nepakenks apklausiamo nepilnamečio interesams.             Šakių r.

PK VieÅ¡osios policijos skyriaus (toliau - VPS) Prevencijos poskyrio vyresnioji tyrėja I. K. 2016 m. birželio 23 d. paaiÅ¡kinime Nr. 64-PR2-6852 „Dėl pradėto tarnybinio patikrinimo“ nurodė, kad gavus skundų iÅ¡ LukÅ¡ių seniÅ«nijos dėl nepilnamečių rÅ«kymo ir Å¡iukÅ¡linimo miestelio centre, taip pat siekiant užkardinti daromus administracinius teisės pažeidimus, buvo prevenciÅ¡kai patruliuojama LukÅ¡ių miestelyje. 2016 m. sausio 27 d. apie 10.40 val. kartu su tyrėju R. B. LukÅ¡ių miestelio centre pastebėjo du rÅ«kančius asmenis, galimai nepilnamečius, kurie juos pastebėję skubiai nuėjo į (duomenys neskelbtini) . gimnazijÄ .

Siekiant nustatyti nepilnamečių, galimai padariusių administracinį teisės pažeidimÄ tapatybes, buvo nuvykta į (duomenys neskelbtini) . gimnazijÄ , kur bendradarbiaujant su mokyklos socialine pedagoge A. M., buvo nustatyti rÅ«kę asmenys. Pokalbio metu paaiÅ¡kėjo, kad 2016 m. sausio 27 d. apie 10.50 val. prie (duomenys neskelbtini) kultÅ«ros namų pastato, esančio (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , rÅ«kė ir I. D.. Dėl Å¡ios priežasties siekiant nustatyti ar tai tiesa, buvo pakviestas ir I.

D.. Su nepilnamečiais vaikais buvo kalbėta labai trumpai iki 10 minučių, dalyvaujant socialiniai pedagogei. Bendraujant su nepilnamečiais visi rūkiusieji, tame tarpe ir I. D., prisipažino, kad rūkė. Dalyvaujant mokyklos socialinei pedagogei A. M. iš jų buvo paimti trumpi paaiškinimai. Tuo metu socialinės pedagogės kabinete buvo ir nepilnametis R. B., kuris girdėjo ir matė, kaip iš I. D. buvo imamas paaiškinimas. Su I. D. vieni socialinės pedagogės kabinete, be kitų asmenų, nebuvo likę.

PareigÅ«nė nurodė, kad jokio smurto nebuvo naudota. PareigÅ«nė nurodė, kad L. D. 2016 m. sausio 29 d. buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 1856 straipsnio 2 dalį. Paskirta 57 eurų bauda. L. D. pateikė Å akių rajono apylinkės teismui skundÄ , kuriuo prašė panaikinti Å akių r. PK 2016 m. sausio 29 d. nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje Å akių rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas L. D. skundÄ , dalyvaujant psichologei, apklausė I.

D. ir kitus, kartu rūkiusius nepilnamečius vaikus. Nepilnamečiai nurodė identiškas aplinkybes kaip ir savo paaiškinimuose, imtuose mokykloje. Parodymų prieštaravimų nebuvo. Taip pat nebuvo nustatyta, kad galimai buvo naudotas psichologinis spaudimas vaikų atžvilgiu. Tai patvirtino ir socialinė pedagogė A. M.. Pareigūnė pažymėjo, kad ATPK nereglamentuota, kad apklausiant nepilnametį administracinio teisės pažeidimo byloje būtinas tėvų, kitų teisėtų atstovų ar globėjų (rūpintojų) dalyvavimas.

Galimybė apklausti nepilnametį liudytojÄ nėra imperatyviai siejama su privalomu įstatyminio atstovo (tai yra jo teisė, ne pareiga) ar vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo arba psichologo dalyvavimu. Ä®vertinus I. D. socialinę ir psichologinę brandÄ iÅ¡ jo bendravimo, buvo matyti, kad psichologas nebuvo reikalingas duodant paaiÅ¡kinimÄ , dėl ko jis pokalbio metu ir nedalyvavo. Kadangi ATPK neapibrėžia, kokie asmenys gali bÅ«ti nepilnamečio liudytojo atstovai, todėl šį klausimÄ sprendė pagal bendrÄ sias vaiko atstovavimÄ reglamentuojančias teisės normas, nustatytas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje, kur nurodyta, kad mokymo, auklėjimo įstaigų vadovai, auklėtojai ir jiems prilygstantys asmenys, Å¡ių įstaigų administracija atsako už jų prižiÅ«rimų vaikų auklėjimÄ .

Todėl nagrinėjamu atveju, gaunant iÅ¡ nepilnamečių vaikų pirminius paaiÅ¡kinimus, dalyvavo ir auklėjimo įstaigai atstovavo socialinė pedagogė.             Marijampolės apskr. VPK vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Marijampolės apskr. VPK virÅ¡ininko 2009 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 64-V-6 (toliau - Vidaus tvarkos taisyklės) 15 punkte numatyta kÄ Marijampolės apskr. VPK statutiniai valstybės tarnautojai, karjeros valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis (toliau - darbuotojai) privalo.

Å ių taisyklių 15.1 papunktyje nurodyta, kad sÄ Å¾iningai ir dorai atlikti savo pareigas; 15.2 papunktyje nurodyta, kad laiku ir tinkamai atlikti savo tiesioginio vadovo, Marijampolės AVPK virÅ¡ininko, jo pavaduotojų kitų įgaliotų pareigÅ«nų nurodymus ir pavedimus, laikytis tarnybos ir darbo drausmės.             Vadovaujantis tarnybinio patikrinimo metu surinktais duomenimis bei nustatytomis aplinkybėmis buvo padaryta iÅ¡vada, kad 2016 m. sausio 27 d. apie 10.40 val. Å akių r.

PK VPS Prevencijos poskyrio vyresnioji tyrėja I. K. kartu su Å akių r. PK VPS Prevencijos poskyrio tyrėju R. B. patruliuodami (duomenys neskelbtini) , pastebėjo miestelio centre du rÅ«kančius asmenis, kurie juos pamatę skubiai nuėjo į (duomenys neskelbtini) . gimnazijÄ . Siekiant nustatyti nepilnamečių, kurie galimai padarė administracinį teisės pažeidimÄ , tapatybes, pareigÅ«nai nuėjo į gimnazijÄ ir bendradarbiaujant su gimnazijos socialine pedagoge A. M. nustatė rÅ«kiusius asmenis ir iÅ¡ jų paėmė paaiÅ¡kinimus.

Tiriamu atveju Å akių r. PK VPS Prevencijos poskyrio vyresnioji tyrėja I. K. užraÅ¡inėjo nepilnamečių paaiÅ¡kinimus, o Å akių r. PK VPS Prevencijos poskyrio tyrėjas R. B. dalyvavo minėtus nepilnamečius vaikus apklausiant, imant iÅ¡ jų paaiÅ¡kinimus. Å iuo tiriamu atveju konstatavo, kad pareigÅ«nai tirdami galimai padarytÄ administracinį teisės pažeidimÄ turėjo vadovautis ATPK nuostatomis, tačiau atsižvelgus į tai, kad ATPK nėra reglamentuota vaiko, kaip liudytojo apklausos atlikimo tvarka, nesant atitinkamų normų, reikalingų nagrinėjamam visuomeniniam santykiui reglamentuoti, turėjo vadovautis įstatymo analogija, kas yra numatyta ir ATPK 249 straipsnyje.

PareigÅ«nai, paimdami paaiÅ¡kinimus iÅ¡ nepilnamečio I. D., nesivadovavo Rekomendacijų dėl nepilnamečių apklausos 4 punkto reikalavimais ir paaiÅ¡kinimÄ tiek iÅ¡ I. D., tiek kitų nepilnamečių vaikų, paėmė mokymo įstaigoje, pamokų metu, pilnai (ne visus laiku imant paaiÅ¡kinimÄ ) neatstovaujant jų interesams socialiniam darbuotojui. Tokiais savo veiksmais Å akių r. PK VPS Prevencijos poskyrio vyresnioji tyrėja I. K. ir Å akių r. PK VPS Prevencijos poskyrio tyrėjas R. B. netinkamai vykdė savo pareigas, taip nesilaikė Vidaus tvarkos taisyklių 15.2 papunkčio reikalavimų ir padarė tarnybinį nusižengimÄ .

Pažymėjo, kad patys pareigÅ«nai nurodė, kad žinojo, kad ATPK normos nereglamentuoja nepilnamečių apklausos, tačiau nesilaikė ATPK 249 straipsnio nuostatų ir mutatis mutandis nesivadovavo BPK normomis, atitinkamiems proceso veiksmams vykdyti.             Tiriamu atveju nebuvo nustatyta bÅ«tinybė nepilnametį I. D. apklausti, t. y. paimti iÅ¡ jo paaiÅ¡kinimÄ mokymo įstaigoje. IÅ¡ surinktų duomenų matyti, kad pareigÅ«nai nesvarstė galimybės nustačius rÅ«kančių nepilnamečių asmenybes, tik vėliau iÅ¡ jų paimti paaiÅ¡kinimus ne mokymo įstaigoje.

Pažymėjo, kad tiek Å akių rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 21 d. nutartyje nurodė, kad iÅ¡ nepilnamečių vaikų parodymų nebuvo nustatyta, kad policijos pareigÅ«nai galimai naudojo psichologinį spaudimÄ vaikų atžvilgiu, tiek tarnybinio patikrinimo metu nebuvo gauti įrodymai dėl naudoto pareigÅ«nų psichologinio smurto.             I. K., gimusi (duomenys neskelbtini) ., iÅ¡silavinimas aukÅ¡tasis universitetinis. Vidaus reikalų sistemoje dirba nuo 2004 m.

Nuo 2014 m. paskirta į Šakių r. PK VPS Prevencijos poskyrio vyresniojo tyrėjo pareigas, komisarė inspektorė. Pareigūnė yra pareiginga, laiku ir kokybiškai vykdanti pavedimus. Pareigūnė skatinta, tarnybinių nuobaudų neturi.             Vertinant Šakių r. PK VPS Prevencijos poskyrio vyresniosios tyrėjos I. K. veiksmus, lengvinančių ar sunkinančių tarnybinę atsakomybę aplinkybių, numatytų Statuto 34 straipsnyje, nenustatyta. Pareigūnės veiksmuose tyčios nenustatyta, charakterizuojama teigiamai.

Tarnybai žala nenustatyta, tačiau netinkamai paimtas paaiÅ¡kinimas iÅ¡ nepilnamečio I. D. sukėlė pasekmes asmeniui, t. y, nepilnametis patyrė stresÄ , dėl ko buvo gydytas, negalėjo lankyti mokymo įstaigos. Nurodyti padaryti neteisėti darbuotojų veiksmai yra užfiksuoti pažymoje, 2016 m. sausio 29 d. nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 91N-49846036-16, pareigÅ«nų paaiÅ¡kinimuose ir kitoje tarnybinėje dokumentacijoje.             Atsakovas, įvertinęs tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, ir vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 33 straipsniu, Å akių r.

PK VPS Prevencijos poskyrio vyresniajai tyrėjai I. K. už ATPK 249 straipsnio reikalavimų, Rekomendacijų dėl nepilnamečių apklausos 4 punkto reikalavimų, Vidaus tvarkos taisyklių 15.2 papunkčio reikalavimų nevykdymÄ skyrė tarnybinę nuobaudÄ - pastabÄ .             Kadangi pareiÅ¡kėja yra statutinė valstybės tarnautoja, tokiu bÅ«du, nagrinėjant ar Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2016 m. liepos 25 d. įsakymas Nr. 64-TE-303, yra teisėtas ir pagrįstas, bei sprendžiant pareiÅ¡kėjos patraukimo tarnybinėn atsakomybėn pagrįstumo klausimÄ taikytinas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d.

įstatymu Nr. IX-1538 (akto redakcija, galiojusi nuo 2016 07 01 iki 2017 01 01)(toliau- Vidaus tarnybos statutas). Vidaus tarnybos statutas įtvirtina pagrindinius vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nų atsakomybės principus, nustato skiriamų tarnybinių nuobaudų sÄ raÅ¡Ä , kriterijus, bÅ«tinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarkÄ , kuri detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintame Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigÅ«nams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigÅ«nų, atleistų iÅ¡ vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimÄ ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų bÅ«ti jiems skirtos, priėmimo tvarkos apraÅ¡o (akto redakcija, galiojanti nuo 2016 01 01) (toliau- Tvarka).

Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimÄ padariusio pareigÅ«no kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes– ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. Ar pareigÅ«nas padarė tarnybinį nusižengimÄ , nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus suraÅ¡oma tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada, joje iÅ¡dėstant nustatytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus ir pateikiant teisinį tikrinamo pareigÅ«no veikos įvertinimÄ (Vidaus tarnybos statuto 33 str., Tvarkos 26 p.).             Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi bÅ«ti nustatyti motyvuotoje iÅ¡vadoje, kuri suraÅ¡oma nustatyta tvarka atlikus iÅ¡samų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad administracinis aktas, kuriuo paskiriama tarnybinė nuobauda, ir tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedÅ«ros sudėtinės dalys. Patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, laikoma Å¡io akto motyvuojamÄ ja dalimi (2009 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-120/2009, 2010 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2010).

Todėl teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimÄ turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados (tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vados) turinį. Tarnybinio patikrinimo metu turi bÅ«ti iÅ¡tirtos ir objektyviai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei taikyti reikÅ¡mingos aplinkybės, nustatyti visi teisės pažeidimo elementai – t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusė.

Tik esant Å¡ių elementų visumai, galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas (pareigÅ«nas), turintis tarnybinį teisnumÄ ir veiksnumÄ . Tarnybinio pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka, objektyvioji pusė valstybės tarnautojo (pareigÅ«no) neteisėtas elgesys (t. y. tarnybos pareigų, nustatytų pareigybių apraÅ¡ymuose, reglamentuojančiuose vieÅ¡Ä jį administravimÄ , valstybės tarnybÄ , neatlikimas arba netinkamas atlikimas).

Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo (pareigÅ«no), neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikÅ¡ti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje (Nr. A520-3015/2012). Tačiau teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi bÅ«ti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iÅ¡ naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumÄ ir padarytų iÅ¡vadų pagrįstumÄ , bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimÄ , gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes.

Ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos.             Policijos pareigūnas, vykdydamas jam patikėtas pareigas ir pažeidęs įstatymo reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiamas tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn (Policijos veiklos įstatymo 22 str. 2 d.). Tarnybinis nusižengimas – Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu (Vidaus tarnybos statuto 2 str. 7 d.).             Pareiškėja Marijampolės apskr.

VPK Å akių r. PK VPS Prevencijos poskyrio vyresnioji tyrėja I. R. (K.) kaltinama tuo, kad 2016 m. sausio 27 d. apie 10.50 val. siekdama nustatyti nepilnamečių, galimai padariusių administracinį teisės pažeidimÄ tapatybes, nuvykusi į (duomenys neskelbtini) . gimnazijÄ , ir nustačiusi rÅ«kiusius nepilnamečius asmenis (pokalbio metu paaiÅ¡kėjo, kad 2016 m. sausio 27 d. apie 10.50 val. prie (duomenys neskelbtini) kultÅ«ros namų pastato, esančio (duomenys neskelbtini) , rÅ«kė ir I. D.), bei siekdama nustatyti faktus ir surinkti įrodymus, nedalyvaujant įstatyminiam atstovui, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui, (duomenys neskelbtini) . gimnazijoje (mokymo įstaigos patalpose) apklausdama nepilnametį I.

D., gim. (duomenys neskelbtini) ., ir surašydama jo paaiškinimus (prijungta Šakių rajono apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byla Nr.II-5-630/2016, b. l.

7) šiais veiksmais pažeidė ATPK 249 straipsnio, Rekomendacijų dėl nepilnamečio liudytojo ar nukentėjusiojo apklausos, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 1-126 4 punkto, Marijampolės apskr. VPK vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Marijampolės apskr. VPK viršininko 2009 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 64-V-6 (toliau - Vidaus tvarkos taisyklės) 15.2 papunkčio reikalavimus (b. l. 41).             Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo akto redakcija, galiojusi nuo 2016 01 01 iki 2016 10 01) 15 straipsnio, numatančio valstybės tarnautojų pareigas, 1 dalies 1 punkte numatyta, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų.             Marijampolės apskr.

VPK vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Marijampolės apskr. VPK viršininko 2009 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 64-V-6, 15.2 punktas numato, kad darbuotojai privalo laiku ir tinkamai atlikti savo tiesioginio vadovo, VPK viršininko, jo pavaduotojų, kitų įgaliotų pareigūnų nurodomus ir pavedimus, laikytis tarnybos ir darbo drausmės.             Šakių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymo (toliau- Pareigybės aprašymas), patvirtinto Marijampolės apskr.

VPK virÅ¡ininko 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 64-V-1071, 5.2 punktas numato, kad vyresniojo tyrėjo pareigas einantis valstybės tarnautojas turi bÅ«ti susipažinęs ir gebėti taikyti praktikoje Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus ir kitus teisės aktus.              Pareigybės apraÅ¡ymo 6 punktas numato, kad vyresniojo tyrėjo pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo Å¡ias funkcijas: prižiÅ«rimoje teritorijoje vykdo bendrÄ jÄ bei individualiÄ nusikalstamų veikų ir kitų pažeidimų prevencijÄ (6.1 punktas); prižiÅ«rimoje teritorijoje iÅ¡aiÅ¡kina ir tiria administracinės teisės pažeidimų bylas ir skiria nuobaudas (6.4 punktas).             ATPK 249 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos tvarkÄ nustato Å¡is kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį Å¡io kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje negali bÅ«ti taikomos atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens teisių ribojimÄ nustatančios Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normos.             Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (akto redakcija, galiojusi nuo 2016 01 01 iki 2016 03 01) (toliau- BPK) 186 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jaunesnio kaip aÅ¡tuoniolikos metų liudytojo ar nukentėjusiojo apklausoje turi teisę dalyvauti jo atstovas.

Proceso dalyvių praÅ¡ymu arba ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo iniciatyva į jaunesnių kaip aÅ¡tuoniolikos metų liudytojo arba nukentėjusiojo apklausÄ privalo bÅ«ti kviečiamas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas, kurie padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdami į jo socialinę ir psichologinę brandÄ .             Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 1-126 patvirtintų Rekomendacijų dėl nepilnamečio liudytojo ir nukentėjusiojo apklausos (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 02 19 iki 2016 03 18) (toliau - Rekomendacijos dėl nepilnamečio apklausos) 4 punkte numatyta, kad proceso veiksmų su nepilnamečiais negalima atlikti nakties metu nuo 22 val. iki 6 val., iÅ¡skyrus neatidėliotinus atvejus, kai tik atlikus Å¡iuos veiksmus galima sužinoti duomenis, kurie bÅ«tini sulaikyti įtariamÄ jį, užkardyti rengiamÄ nusikalstamÄ veikÄ ar siekiant iÅ¡vengti ikiteisminiam tyrimui reikÅ¡mingų duomenų praradimo.

Parenkant apklausos atlikimo vietÄ , bÅ«tina įvertinti, ar tai nepakenks apklausiamo nepilnamečio interesams, mokymosi procesui, psichologinei bÅ«senai, taip pat patyčių grėsmę ir kitas aplinkybes. Draudžiama apklausÄ atlikti mokymo ar ugdymo įstaigoje arba nepilnamečio buvimo Å¡ioje įstaigoje laiku, atstovo pagal įstatymÄ darbovietėje, iÅ¡skyrus iÅ¡imtinius atvejus, kai apklausos vieta yra suderinta su atstovu pagal įstatymÄ , mokymo ar ugdymo įstaigos administracija ir jei tai nepakenks apklausiamo nepilnamečio interesams.             Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnyje nustatyta: nepilnamečius vaikus gina įstatymas.

Ši nuostata reiškia, kad nepilnamečių vaikų teisėms turi būti garantuojama pakankama ir efektyvi jų teisių ir teisėtų interesų apsauga, taip pat ir tai, kad įstatymų leidėjas, kitos valstybinės institucijos, teisės aktais reglamentuodamos nepilnamečių būklę, reguliuodamos kitus santykius, turi paisyti nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 13 d. nutarimas). Konstitucijos nuostatos sukonkretinamos bei priemonės joms įgyvendinti nustatomos įstatymuose, kituose teisės aktuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2265/2012).             Pareiškėja gi skunde nurodė ir bylos nagrinėjimo metu tvirtino, jog nuobauda skirta nepagrįstai, nenustačius įvardintų neva pažeistų teisės normų pažeidimo sudėties (konstatuoto tarnybinio nusižengimo sudėties), nevertinus ir nenustačius kaltės, netinkamai ir neobjektyviai įvertinus faktines aplinkybes.

Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje visiÅ¡kai nenagrinėta, nenustatyta ir praktiÅ¡kai nieko nepasakyta apie pareiÅ¡kėjos kaltę. Vienintelis su kalte susijęs sakinys tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje - pareigÅ«nų veiksmuose tyčios požymių nenustatyta PraktiÅ¡kai visÄ laikÄ , o tai truko iki 10 minučių, bendraujant su administracinį teisės pažeidimÄ padariusiais nepilnamečiais dalyvavo mokyklos socialinė pedagogė A. M.. Net jai trumpam, apie minutei, palikus kabinetÄ , jame pareiÅ¡kėja nebuvo viena su nepilnamečiu.

O procesinių veiksmų, t. y. paaiškinimo paėmimo, apskritai neatliko nesant A. M.. Pokalbis su nepilnamečiu vyko tik jai dalyvaujant. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konkrečiai nenurodyta, kokių konkrečių Baudžiamojo proceso kodekso normų, taikomų baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui, pareiškėja nesilaikė.             Nagrinėjamoje byloje šalys pripažįsta visas Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytas faktines aplinkybes, tačiau kyla ginčas ar Šakių r.

PK VPS Prevencijos poskyrio vyresnioji tyrėja I. R. (K.) 2016 m. sausio 27 d. Å akių rajono LukÅ¡ių V. G. gimnazijoje nustačiusi rÅ«kiusius nepilnamečius asmenis (pokalbio metu paaiÅ¡kėjo, kad 2016 m. sausio 27 d. apie 10.50 val. prie (duomenys neskelbtini) kultÅ«ros namų pastato, esančio (duomenys neskelbtini) , rÅ«kė ir I. D.) ir apklausdama nepilnametį I. D., gimusį 2001 m. vasario 22 d., bei suraÅ¡ydama jo paaiÅ¡kinimÄ (prijungta Å akių rajono apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byla Nr.II-5-630/2016, b. l. 7), tai atliko pažeisdama ATPK 249 straipsnio nuostatas (nepilnametis apklaustas mokymo įstaigos patalpose ir nedalyvaujant įstatyminiam atstovui ar Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui)( Marijampolės apskr.

VPK 2016 m. birželio 21 d. praneÅ¡imas dėl tarnybinio nusižengimo Nr.64-PRI-94) (b.l.41).             Teismas, įvertinęs Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ , ir atsižvelgdamas į aukščiau aptartÄ teisinį reglamentavimÄ , konstatuoja, kad minėta iÅ¡vada atitinka Tvarkos 26 punkte (Tarnybinis patikrinimas baigiamas suraÅ¡ant tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ , kurioje iÅ¡dėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigÅ«no veikos įvertinimas.

Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, iÅ¡vadoje turi bÅ«ti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobÅ«dis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, duomenys apie ankstesnę pareigÅ«no tarnybÄ (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiÅ«lymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiÅ«lymai paÅ¡alinti tarnybinio nusižengimo priežastis), įtvirtintus reikalavimus, tarnybinis patikrinimas dėl pareiÅ¡kėjos I.

R. (K.) padaryto tarnybinio nusižengimo atliktas iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei kilti reikÅ¡mingos aplinkybės bei tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje konstatuotas tarnybinis nusižengimas pagrįstas įrodymais, nurodant visas Tvarkos 26 punkte įtvirtintas aplinkybes.              Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi bÅ«ti nustatyti motyvuotoje iÅ¡vadoje, kuri suraÅ¡oma nustatyta tvarka atlikus iÅ¡samų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimÄ .

             A. V. tarnybos statuto 2 straipsnio 7 dalyje pateiktÄ tarnybinio nusižengimo sÄ vokÄ , Vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimas, II dalis, Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2013 m., 571-573 p.), kad prieÅ¡inga vidaus tarnybos interesams (prieÅ¡inga teisei) veika gali bÅ«ti padaroma dvejomis formomis: aktyviai, t. y. veikimu, netinkamai atliekant pareigas ir pasyviai, t. y. neveikimu, pareigÅ«nui neatliekant pareigų.

Teisės teorijoje laikomasi nuostatos, kad neveikimas turi bÅ«ti sÄ moningas ir valingas asmens poelgis bei kad asmuo negali atsakyti už neveikimu padarytÄ veikÄ , jei suvokė, kad turi veikti atitinkamu bÅ«du, bet dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių to negalėjo padaryti. Å ie neveikimo požymiai nulemia ir įrodinėjimo dalykÄ - ar asmuo padarė prieÅ¡ingÄ teisei veikÄ ; ar Å¡iÄ veikÄ , neveikimo forma, padarė dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių, ar nesant tokių aplinkybių.

Valstybės tarnautojams taikant drausminę atsakomybę už neveikimÄ , kuris pasireiÅ¡kė teisės aktais nustatytų procesinių veiksmų neatlikimu per nustatytus terminus, turi bÅ«ti įvertinamas ne tik objektyvus atsakomybės už neveikimÄ pagrindas - pareigos atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus turėjimas, bet ir subjektyvus pagrindas - galėjimas veikti, kaip to reikalauja teisės aktai. Nustatant asmens neveikimo subjektyvų pagrindÄ , privalu atsižvelgti į visas neveikimo metu egzistuojančias faktines aplinkybes, kurios:

1) leido asmeniui veikti taip, kaip to reikalavo teisės aktai; arba 2) nepriklausė nuo asmens valios, ir asmuo negalėjo veikti taip, kaip to reikalavo teisės aktai (žr. 2005 m. spalio 5 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A15-1480/2005, Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 8, p. 156-160; taip pat skelbtas 2006 m. Apibendrinime; taip pat žr. 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-797/2009; 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-577/2013). Tarnybinio nusižengimo padarymas neveikimo (pasyvia) forma pasireiÅ¡kia tuo, kad asmuo suvokia, jog pagal teisės aktų reikalavimus, reglamentuojančius jo tarnybinę veiklÄ , jis privalo veikti atitinkamu bÅ«du, tačiau neatlieka tų veiksmų, iÅ¡lieka pasyvus, nesant objektyvių priežasčių, galinčių atimti iÅ¡ jo galimybę veikti iÅ¡ jo reikalaujamu bÅ«du.

Valstybės tarnautojo objektyviÄ galimybę veikti taip, kaip reikalauja teisės aktai, privalo įrodyti tarnybinio nusižengimo tyrimÄ atliekanti ir tarnybinę nuobaudÄ skirianti institucija (2012 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2013/2012; 2013 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-578/2013).             Konstatavus, jog pareigÅ«nas objektyviai negalėjo atlikti veiksmų, kurių neatlikimu jis kaltinamas, tarnybinė atsakomybė negalima (Å¡iuo aspektu žr., pvz., 2011 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-642/2011).             Be to, valstybės tarnautojo (taip pat ir vidaus tarnybos pareigÅ«no) atsakomybė už neveikimu padarytÄ veikÄ kyla tik tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu bÅ«du yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai, pavyzdžiui, įtvirtinta valstybės tarnautojo veiklÄ reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktuose, kituose teisės aktais patvirtintuose valstybės tarnautojo teisinį statusÄ (jo teises ir pareigas) apibrėžiančiuose oficialiuose dokumentuose (pareiginėse instrukcijose, pareigybės apraÅ¡ymuose ir pan.).

Taigi nustatant, ar valstybės tarnautojas (pareigÅ«nas) neveikimu padarė teisei prieÅ¡ingÄ veikÄ (tarnybinį nusižengimÄ ), bÅ«tina įvertinti ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieÅ¡taravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu bÅ«du (žr., pvz., 2011 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-186/2011; 2011 m. gegužės 23 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A438-1446/2011).             Kaip jau minėta, teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi bÅ«ti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iÅ¡ naujo.

Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumÄ ir padarytų iÅ¡vadų pagrįstumÄ , bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimÄ , gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes. Ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali bÅ«ti plečiamos.              Teismas, įvertinęs Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje nustatytas faktines aplinkybes ir bylos nagrinėjimo metu pateiktus Å¡alių paaiÅ¡kinimus, pripažįsta, kad tarnybinio patikrinimo metu atsakovas surinko duomenis ir iÅ¡samiai bei objektyviai patikrino pareiÅ¡kėjos 2016 m. birželio 23 d. paaiÅ¡kinime dėl galimo tarnybinio nusižengimo nurodytas aplinkybes (b. l. 42, 43), ir įrodė, kad vyresnioji tyrėja I.

R. (K.) suvokė, kad turi veikti atitinkamu būdu (galėjo veikti, kaip to reikalavo minėti teisės aktai) ir nenustatė, jog ji dėl objektyvių, nuo jos nepriklausančių priežasčių, to negalėjo padaryti.             Iš Tarnybinio patikrinimo išvadoje esančių duomenų, Šakių rajono apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 11-5-630/2016 medžiagos, nagrinėjamoje administracinėje byloje surinktų įrodymų matyti, kad Marijampolės apskr.

VPK Å akių r. PK VPS Prevencijos poskyrio vyresnioji tyrėja I. R. (K.) atitikdama Pareigybės apraÅ¡ymo 5.2 punkto reikalavimus ir vykdydama Pareigybės apraÅ¡ymo 6.4 punkte numatytas funkcijas 2016 m. sausio 27 d. apie 10.50 val. siekdama nustatyti nepilnamečių, galimai padariusių administracinį teisės pažeidimÄ tapatybes, nuvykusi į (duomenys neskelbtini) . gimnazijÄ , ir nustačiusi rÅ«kiusius nepilnamečius asmenis (pokalbio metu paaiÅ¡kėjo, kad 2016 m. sausio 27 d. apie 10.50 val. prie (duomenys neskelbtini) kultÅ«ros namų pastato, esančio (duomenys neskelbtini) , rÅ«kė ir I.

D.), bei siekdama nustatyti faktus ir surinkti įrodymus, (duomenys neskelbtini) . gimnazijoje apklausdama nepilnametį I. D. gimusį (duomenys neskelbtini) . (Nepilnametis – žmogus iki 18 metų amžiaus (Rekomendacijos dėl nepilnamečio apklausos 7.2 punktas)) ir surašydama jo paaiškinimus (prijungta Šakių rajono apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byla Nr.II-5-630/2016, b. l. 7), tokiu būdu, atlikdama šiuos veiksmus nesivadovavo ATPK 249 straipsnio, Rekomendacijų dėl nepilnamečio liudytojo ar nukentėjusiojo apklausos, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2009 m. rugsėjo 16 d.

įsakymu Nr. 1-126 4 punkto reikalavimais, ir neįgyvendino teisės nepilnamečio apklausos metu kviesti jo įstatyminius atstovus (tėvai), neįvykdė pareigos nepilnamečio apklausos metu kviesti Vaiko teisių apsaugos institucijos atstovÄ arba psichologÄ (byloje nėra duomenų, jog mokyklos socialinė pedagogė A. M. yra psichologė), vykdydama nepilnamečio apklausÄ (duomenys neskelbtini) . gimnazijoje pažeidė draudimÄ apklausÄ atlikti mokymo įstaigos patalpose ir nepilnamečio buvimo Å¡ioje įstaigoje laiku.

Duomenų, jog tai buvo iÅ¡imtinis atvejis, byloje nėra (2016 m. birželio 23 d. paaiÅ¡kinime Nr. 64-PR2-6852 „Dėl pradėto tarnybinio patikrinimo“ pareiÅ¡kėja tokių aplinkybių nenurodė).             PareigÅ«no kaltę nustatyti ir įrodyti privalo atsakovas, o Å¡io tarnybinio nusižengimo sudėties elemento įvertinimas turi atsispindėti tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje. Nagrinėjamu atveju, įvertinus Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ , matyti, kad pareiÅ¡kėjos kaltė buvo tirta, nes 2016 m. liepos 14 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje Nr. 64-IS-83 nurodyta, kad pareigÅ«nės veiksmuose tyčios požymių nenustatyta ir tai reiÅ¡kia, jog pareigÅ«nės veiksmai atlikti dėl neatsargumo.

Nenustatyta kad vyresnioji tyrėja I. R. (K.) neturėjo galimybės veikti taip, kaip reikalauja jau minėti teisės aktai, ar egzistavo objektyvios, nuo jos nepriklausančios, priežastys, trukdančios veikti (Tvarkos 26 punktas).             Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių aprašymuose, kituose teisės aktuose neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, jog pareiškėjos veikoje buvo jai inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo sudėtis.             Tačiau teismas nesutinka su pareiškėjai reiškiamo kaltinimo apimtimi.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, jog pareiškėja taip pat pažeidė Marijampolės apskr. VPK vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Marijampolės apskr. VPK viršininko 2009 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 64-V-6, 15.2 punkto, kuris numato, kad darbuotojai privalo laiku ir tinkamai atlikti savo tiesioginio vadovo, VPK viršininko, jo pavaduotojų, kitų įgaliotų pareigūnų nurodomus ir pavedimus, laikytis tarnybos ir darbo drausmės, reikalavimus.             Teismo vertinimu, iš pareiškėjai reiškiamo kaltinimo apimties šalintinas kaltinimas pažeidus Vidaus tvarkos taisyklių minėtų punktų nuostatas, nes nei byloje, nei tarnybinio patikrinimo išvadoje nebuvo nurodyti duomenys (konkretūs pareiškėjos veiksmai), kad pareiškėja pažeidė minėtas nuostatas.             Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja turėjo visas galimybes atlikti savo pareigas tinkamai, tačiau jų neatliko dėl neatsargumo, o kitų objektyvių aplinkybių, trukdžiusių vykdyti pareigas, pareiškėja nenurodė (ABTĮ 56 str. 1 d.), todėl esant šioms aplinkybėms konstatuotina, jog pareiškėjos veikoje buvo jai inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo sudėtis, todėl ji pagrįstai bei teisėtai buvo patraukta tarnybinėn atsakomybėn.             Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų pripažintina, jog tarnybinio patikrinimo išvada yra išsami ir motyvuota, tarnybinio nusižengimo sudėtis pareiškėjos veiksmuose atskleista, nuobaudos skyrimo terminai ir tvarka atitinka Tvarkos nuostatas, todėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. liepos 25 d.

įsakymas Nr. 64-TE-303 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarei inspektorei I. K.“, yra teisėtas ir pagrįstas ir panaikinti jį skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra, o pareiÅ¡kėjos skundas netenkintinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 56 str., 88 str. 1 p.).          Teismas, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjos I. R. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                            Daina Kukalienė