Legislator Giurisprudenza & Legislazione
ff87e435-5e5f-4c10-a412-031cd94ebc72 Generato dall'IA

ff87e435-5e5f-4c10-a412-031cd94ebc72 · Alytaus apylinkės teismas

Numero d'incarto ff87e435-5e5f-4c10-a412-031cd94ebc72
Autorità giudiziaria
Giurisdizione Lituania (LT)

Sintesi Legislator

Generato dall'IA

? Baudžiamoji byla Nr. 1-764-791/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23651-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.8.1.1; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4 ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS TEISMO BAUDŽIAMASIS Ä®SAKYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 28 d. Alytus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų teisėja Vilma Dapkevičienė iÅ¡nagrinėjo Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Redos BerčiÅ«nienės pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-23651-18 medžiagÄ , kurioje M.

Regesto Legislator

Generato dall'IA

ff87e435-5e5f-4c10-a412-031cd94ebc72 · Alytaus apylinkės teismas: kaltė yra įrodyta. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis tyčia, aktyviais veiksmais panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ Å¡eimos narį – sugyventinei R. R., sėdinčiai ant lovos sugriebė už plaukų, patempė ir iÅ¡rovė kuokÅ¡tÄ plaukų, jai atsistojus nuo lovos, įspyrė vienÄ kartÄ Ä¯ kairės kojos Å¡launį ir vienÄ kartÄ Ä¯ deÅ¡inės kojos Å¡launį ir taip sukėlė jai fizinį skausmÄ . Tokie kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Ti chiedi come si applica questa sentenza alla tua fattispecie?

Analizza questa decisione insieme alla legislazione federale e cantonale, ai commentari e alla giurisprudenza successiva in Legislator AI.

Apri in Legislator →

Testo completo

? Baudžiamoji byla Nr. 1-764-791/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23651-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.8.1.1; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4 ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS TEISMO BAUDŽIAMASIS Ä®SAKYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 28 d. Alytus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų teisėja Vilma Dapkevičienė iÅ¡nagrinėjo Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Redos BerčiÅ«nienės pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-23651-18 medžiagÄ , kurioje M.

K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , nevedęs, vykdantis individualiÄ veiklÄ , gyvenantis (duomenys neskelbtini) deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos). Teismas n u s t a t ė : kaltinamasis M. K. 2018 m. gegužės 15 d. apie 21 val. (duomenys neskelbtini), kambaryje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio žodinio konflikto metu tyčia smurtavo prieÅ¡ savo Å¡eimos narį – sugyventinę R.

R., sėdinčiai ant lovos sugriebė jai už plaukų, patempė ir iÅ¡rovė kuokÅ¡tÄ plaukų, jai atsistojus nuo lovos, įspyrė vienÄ kartÄ Ä¯ kairės kojos Å¡launį ir vienÄ kartÄ Ä¯ deÅ¡inės kojos Å¡launį, taip smurtaudamas nukentėjusiajai R. R. sukėlė fizinį skausmÄ . Be to jis, 2018 m. gegužės 19 d. apie 21 val. (duomenys neskelbtini), virtuvėje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio žodinio konflikto metu tyčia smurtavo prieÅ¡ savo Å¡eimos narį – sugyventinę R.

R., stovinčiai du kartus delnu sudavė jai į kairį skruostÄ , taip smurtaudamas nukentėjusiajai R. R. sukėlė fizinį skausmÄ . Kaltinamasis M. K., pareiÅ¡kus jam įtarimÄ dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo, kaltę pripažino visiÅ¡kai ir apklaustas įtariamuoju parodė, kad 2018 m. gegužės 19 d. apie 21 val. stovinčiai virtuvėje, sudavė savo sugyventinei R. R. deÅ¡inės rankos delnu du kartus į kairį skruostÄ . TÄ vakarÄ tiek jis, tiek jo sugyventinė, buvo neblaivÅ«s. Vaikai vykusio konflikto nematė ir negirdėjo, nes buvo kitame kambaryje.

Kuomet jis sudavė smÅ«gius R, ji paėmusi virtuvėje buvusiÄ Å¡luotÄ , sudavė jam į virÅ¡ugalvį ir praskėlė galvÄ . Dėl to labai supyko ir paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Pripažįsta, kad prieÅ¡ sugyventinę smurtavo ne tik 2018 m. gegužės 19 d., bet ir 2018 m. gegužės 19 d. 2018 m. gegužės 15 d. 2018 m. gegužės 15 d. apie 21 val. grįžo namo iÅ¡ žvejybos neblaivus. TÄ vakarÄ Å¾vejyboje gėrė alų. VakarÄ namuose, kambaryje, tarp jo ir sugyventinės R, įvyko žodinis konfliktas.

Konflikto metu R sėdėjo ant lovos, o jis stovėjo Å¡alia jos. Konflikto metu jis sugriebė deÅ¡ine ranka R už plaukų, patempė ir iÅ¡rovė kuokÅ¡tÄ plaukų. Tada ji atsistojo nuo lovos, o jis jai deÅ¡ine koja įspyrė vienÄ kartÄ Ä¯ kairės kojos Å¡launį ir vienÄ kartÄ Ä¯ deÅ¡inės kojos Å¡launį. TÄ vakarÄ R policijos nekvietė, jie po konflikto nuėjo miegoti. Vykusio konflikto vaikai nematė ir negirdėjo, nes jau miegojo. KitÄ dienÄ kalbantis su R apie iÅ¡ vakaro įvykusį konfliktÄ , jis sakė R, kad nieko, kas vyko iÅ¡ vakaro, neatsimena.

Taip pasakė, nes buvo gėda dėl savo veiksmų. R jam rodė ant abiejų Å¡launų esančias kraujosruvas, kurios atsirado nuo jo spyrių. R atsiprašė, jog gegužės 15 d. ir 19 d. smurtavo prieÅ¡ jÄ . Atsiprašė ir dėl ankstesnių su ja vykusių žodinių konfliktų, jie susitaikė. Dėl savo veiksmų labai gailisi ir pažada ateityje taip nebesielgti (b. l. 58-59, 62-63). Be kaltinamojo M. K. parodymų, jos kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2018 m. gegužės 15 d.

IÅ¡ 2018 m. birželio 1 d. tarnybinio praneÅ¡imo dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo, matyti, kad nukentėjusioji R. R. papildomos apklausos metu nurodė, jog sugyventinis M. K. prieÅ¡ jÄ smurtavo ne tik 2018 m. gegužės 19 d., bet ir 2018 m gegužės 15 d. (b. l. 5). Nukentėjusioji apklausta liudytoja R. R. parodė, kad 2018 m gegužės 15 d. apie 23 val. M grįžo neblaivus iÅ¡ žvejybos. Vaikai jau miegojo. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu kambaryje jis jai koja spyrė į abejas kojas, t. y. vienÄ kartÄ Ä¯ kairę kojÄ , kitÄ kartÄ Ä¯ deÅ¡inę kojÄ , o tada griebė už plaukų ir pradėjo tampyti.

Kai griebė už plaukų, ji sėdėjo ant sofos. Ji jam liepė jÄ paleisti ir eiti gultis. Jis jÄ paleido ir nuėjo į kitÄ kambarį. Paleisdamas iÅ¡rovė kuokÅ¡tÄ plaukų. Ji policijos nekvietė, atsigulė ir užmigo. Nenorėjo kelti triukÅ¡mo. Po to įvykio pas jÄ ant abiejų kojų liko mėlynės, kurias skauda iki Å¡iol. Pas teismo medicinos ekspertus nesikreips, nors yra iÅ¡duota užduotis atlikti kÅ«no tyrimÄ . Civilinio ieÅ¡kinio nereikÅ¡ (b. l. 30-31, 34-35, 36-37). Teismas, įvertinęs aukščiau aptartų duomenų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo M.

K. kaltė yra įrodyta. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis tyčia, aktyviais veiksmais panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ Å¡eimos narį – sugyventinei R. R., sėdinčiai ant lovos sugriebė už plaukų, patempė ir iÅ¡rovė kuokÅ¡tÄ plaukų, jai atsistojus nuo lovos, įspyrė vienÄ kartÄ Ä¯ kairės kojos Å¡launį ir vienÄ kartÄ Ä¯ deÅ¡inės kojos Å¡launį ir taip sukėlė jai fizinį skausmÄ . Tokie kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2018 m. gegužės 19 d. IÅ¡ 2018 m. gegužės 20 d. R. R. pareiÅ¡kimo matyti, kad 2018 m. gegužės 19 d. apie 21 val. namuose, (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu sugyventinis M. K. sudavė delnu du kartus jai per veidÄ , dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas. PraÅ¡o pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl smurto artimoje aplinkoje, kadangi tai jau ne pirmas kartas, kai jis prieÅ¡ jÄ smurtauja (b. l. 1). Nukentėjusioji apklausta liudytoja R. R. parodė, kad su M.

K. yra sugyventiniai, gyvena apie 9 metus, turi bendrų vaikų. Gyvena nuomojamame bute (duomenys neskelbtini). 2018 m. gegužės 19 d. buvo jos gimtadienis. Vakare dviese vartojo alkoholį. Nuėjo į virtuvę parÅ«kyti ir virtuvėje tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Konflikto priežasties gerai nepamena, nes žodiniai konfliktai tarp jų vyksta dažnai. Barnio metu M jai sudavė du kartus ranka per veidÄ , o ji gindamasi vienÄ kartÄ , pagriebusi virtuvėje stovėjusiÄ Å¡luotÄ , jos kotu, sudavė jam per galvÄ . Kurį laikÄ jie ginčijosi, o vėliau M iÅ¡kvietė policijÄ .

Tuomet atvyko policija ir medikai, pamatė, kad M iÅ¡ galvos nubėgę kraujo. Kai įvyko konfliktas tarp jos ir vyro, buvo ir mažamečiai vaikai, tačiau jie nieko nematė, nes buvo savo kambaryje ir žaidė. Kai vyras M. K. jai sudavė per veidÄ du kartus ranka, jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Veide jokių žymių neliko. Dėl to ji gindamasi ir pagriebė Å¡luotÄ , bei sudavė sugyventiniui per galvÄ . Suduodama jam ji tik gynėsi, nes jis jau ne pirmas kartas prieÅ¡ jÄ smurtauja, t. y. jÄ muÅ¡a (b. l. 30-31, 34-35, 36-37).

Liudytojas T. S. parodė, kad dirba Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriuje vyriausiuoju patruliu. 2018 m. gegužės 19 d. dirbo kartu su kolega R. P.. Apie 21 val., gavo budėtojo nurodymÄ nuvykti adresu: (duomenys neskelbtini), kur moteris smurtavo prieÅ¡ vyrÄ . Nuvykę nurodytu adresu pamatė, kad vyrui, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo M. K., yra prakirsta galva, dėl to jie iÅ¡kvietė medikus. Namuose buvo ir vyro sugyventinė, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo R. R.. Vyras jiems pasakė, kad jam galvÄ prakirto sugyventinė Å¡luotos kotu.

Moteris Å¡iÄ aplinkybę patvirtino. Dėl Å¡io įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jis paklausė moters ar sugyventinis prieÅ¡ jÄ smurtavo ir ji jam pasakė, kad jis bandė jai suduoti smÅ«gį ir ji, besigindama, pagriebė netoliese buvusiÄ Å¡luotÄ ir sudavė sugyventiniui per galvÄ . Moteris nurodė, kad sugyventinis tÄ vakarÄ prieÅ¡ jÄ nesmurtavo, nesudavė jai nei vieno smÅ«gio, jis tik bandė jai suduoti. Moteris minėjo, kad anksčiau su sugyventiniu yra buvę daug konfliktų, tačiau jų metu sugyventinis prieÅ¡ jÄ nesmurtaudavo.

Apie 2018 m. gegužės 15 d. įvykusį konfliktÄ R. R. nieko neminėjo. Į šį butÄ , kuriame gyvena M. K. ir R. R. Å¡eima, yra keletÄ kartų vykęs dėl Å¡ių asmenų keliamo triukÅ¡mo. PrieÅ¡ kiek laiko yra lankęsis pas minėtus asmenis, pasakyti negali. Policijai apie iÅ¡ buto sklindantį triukÅ¡mÄ praneÅ¡davo kaimynai. Atvykę minėtu adresu jie triukÅ¡mo negirdėdavo, su M. K. ir R. R. prevenciÅ¡kai pasikalbėdavo, pareiÅ¡kimų kaimynai neraÅ¡ydavo. Kai anksčiau atvykdavo minėtu adresu, nei ant M.

K. nei R. R. kÅ«no smurto žymių nesimatydavo, asmenys teigdavo, kad vienas prieÅ¡ kitÄ nesmurtavo, tarp jų įvyko tik žodinis konfliktas (b. l. 44-45). Liudytoja G. A. parodė, kad su Å¡eima gyvena adresu: (duomenys neskelbtini). Å iame bute jie gyvena nuo 2017 m. lapkričio mėn. Å is butas priklauso jiems. Jų butas yra pirmame aukÅ¡te, antrame aukÅ¡te, virÅ¡ jų buto, yra 7 butas, kuriame gyvena Å¡eima, kurioje auga trys mažamečiai vaikai. Kaimynų nei vardų nei pavardžių nežino. Jie dažnai girdi iÅ¡ 7 buto sklindantį triukÅ¡mÄ , girdi vyro ir moters barnius.

Barnius jie girdi ir dienos metu, bet kai kaimynai barasi dienos metu, jie policijos nekviečia. Kai kaimynai triukÅ¡mauja nakties metu ir trukdo jiems ilsėtis, ji arba jos sugyventinis, skambina policijai ir praneÅ¡a apie kaimynų iÅ¡ 7 buto keliamÄ triukÅ¡mÄ . 2018 m. gegužės 19 d. vakare, laiko pasakyti negali, ji girdėjo, kad tarp kaimynų, gyvenančių 7 bute, taip pat vyko žodinis konfliktas. Ar to konflikto metu jie vienas prieÅ¡ kitÄ smurtavo, negali pasakyti, iÅ¡ jų barnio to nesuprato. TÄ patį vakarÄ girdėjo, kad kaimynas, gyvenantis 7 bute, kvietėsi policijÄ .

Ar 2018 m. gegužės 15 d. vakare kaimynai, gyvenantys 7 bute, konfliktavo, pasakyti negali, nepamena (b. l. 47-48). Liudytojas V. Z. parodė, kad iki 2017 m. spalio mėn. gyveno nuomojamame bute adresu: (duomenys neskelbtini). 2017 m. vasaros pabaigoje į butÄ , esantį virÅ¡ buto, kuriame jis gyveno, atsikraustė gyventi Å¡eima su mažamečiais vaikais. Kaimynai gyveno 7 bute. Ar jie iki Å¡iol gyvena minėtame bute, jis nežino. Kaimynų nei vardų nei pavardžių nežino. Pas minėtus kaimynus, gyvenusius 7 bute, dažnai girdėdavo vykstančius žodinius konfliktus.

Kaimynas su kaimyne dažnai konfliktuodavo tarpusavyje, kartais girdėdavo, kad jie Å¡aukia ir ant savo vaikų. IÅ¡ kaimynų vykstančių barnių jis suprato, kad mažamečiai jų vaikai yra netinkamai prižiÅ«rimi, todėl apie tai, kad kaimynai galimai neprižiÅ«ri savo vaikų, buvo informavęs Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistus. Kadangi minėti kaimynai dažnai konfliktuodavo, triukÅ¡maudavo, pora kartų yra kvietęs policijÄ dėl kaimynų keliamo triukÅ¡mo (b. l. 50-51). Teismas, įvertinęs aukščiau aptartų duomenų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo M.

K. kaltė yra įrodyta. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis tyčia, aktyviais veiksmais panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ Å¡eimos narį – sugyventinei R. R., stovinčiai du kartus delnu sudavė į kairį skruostÄ ir taip sukėlė jai fizinį skausmÄ . Tokie kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 41 straipsnio nuostatomis, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), teisiamas pirmÄ kartÄ (b. l. 68), tačiau baustas administracinėmis nuobaudomis (b. l. 69-72). Kaltinamasis nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl savo veiksmų, ir tai pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau nusikaltimÄ jis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui. Å i aplinkybė sunkina jos atsakomybę. Kaltinamasis sutiko, kad bÅ«tų nuteistas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat jis sutiko su prokurorės siÅ«loma laisvės apribojimo bausme ir jos dydžiu (b. l. 156).

Siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtinos laisvės apribojimo bausmės, kurios nustatytinos tokio dydžio, kaip ir prokurorės siÅ«loma, nes pagal nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tokios bausmės yra teisingos, proporcingos kaltinamojo asmenybei ir padarytų veikų pavojingumui. Å ios bausmės subendrintos jas iÅ¡ dalies sudedant (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys). Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis prisipažino kaltu, yra sÄ lygos taikyti BK 641 straipsnio nuostatas ir paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : M. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) ir nubausti: - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, už nusikaltimÄ , padarytÄ 2018 m. gegužės 15 d.

– 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir dirbti arba registruotis darbo biržoje; - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, už nusikaltimÄ , padarytÄ 2018 m. gegužės 19 d. – 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir dirbti arba registruotis darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti jas iÅ¡ dalies sudedant ir paskirti M. K. subendrintÄ 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir dirbti arba registruotis darbo biržoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir dirbti arba registruotis darbo biržoje.

KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. IÅ¡aiÅ¡kinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo Å¡io dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mams praÅ¡ymÄ , reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimÄ teisme. Kaltinamajam padavus praÅ¡ymÄ surengti bylos nagrinėjimÄ teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (Å¡velnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti praÅ¡ymÄ dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka. Ä®siteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas. Teisėja Vilma Dapkevičienė