ff32eb51-d181-428d-8342-917f69bda45f · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-2492-1077/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30809-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1.; 3.2.6.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 24 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilija Ranceva, sekretoriaujant K. P., dalyvaujant ieÅ¡kovei E. G. ir jos atstovui advokatui D. K., atsakovės atstovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovei D. V., atsakovės atstovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros atstovei prokurorei E. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės E. G. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėto suėmimo ir priverstinio laikymo psichiatrijos ligoninėje, atlyginimo. Teismas n u s t a t ė :

1. ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad yra neįgali, serga (duomenys neskelbtini), nemoka skaityti ir raÅ¡yti, mokėsi specialioje internatinėje mokykloje, darbinga 35 proc., nustatytas neįgalumas iki 2050 m. birželio 28 d. E. G. (tuo metu buvusi pavardė – E. S.) (duomenys neskelbtini), bÅ«dama viena bute, (duomenys neskelbtini), pagimdė S. G., tačiau nesuvokdama savo veiksmų esmės, bÅ«dama (duomenys neskelbtini), suvyniojo (duomenys neskelbtini) į skudurÄ , iÅ¡nešė į namo, (duomenys neskelbtini), buitinių atliekų patalpÄ ir paliko Å¡alia atliekų konteinerio – sukeldama pavojų (duomenys neskelbtini) gyvybei. TÄ pačiÄ dienÄ , apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini) surado praeivis, iÅ¡kvietė policijÄ , (duomenys neskelbtini) ir motinÄ nuvežė į Santaros klinikas.

3. IeÅ¡kinyje dėstoma, kad Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus tyrėjos (duomenys neskelbtini) nutarimu E. S. sulaikė, (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kė įtarimus pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį. (duomenys neskelbtini) E. S. pripažino kaltę, papasakojo įvykio aplinkybes. Prokuroras A. V. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ su pareiÅ¡kimu skirti E. S. suėmimÄ dviem mėnesiams, kadangi ji gali slapstytis.

Teismas iÅ¡ dalies patenkino prokuroro praÅ¡ymÄ â€“ suėmė vienam mėnesiui, terminÄ skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini). Suėmimo terminas buvo tęstas penkis kartus: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d., 2020 m. vasario 13 d., 2020 m. kovo 10 d., 2020 m. gegužės 7 d. nutartimis, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartimi. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. birželio 25 d. nutartimi tenkino E. S. advokatės skundÄ ir panaikino Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartį ir skyrė E. S. kitÄ procesinės prievartos priemonę – atidavimÄ Ä¯ sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ ((duomenys neskelbtini)), 14 dienų.

4. Vilniaus apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , 2020 m. liepos 7 d. nutartimi E. S. paskyrė priverčiamÄ jÄ priemonę – ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis ir panaikino ankščiau skirtÄ , t. y. atidavimÄ Ä¯ sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ . Nutartyje konstatavo, kad E. S. neserga psichine liga, jai reikalinga socialinė pagalba.

5. IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2020 m. liepos 8 d. E. S. iÅ¡leido iÅ¡ (duomenys neskelbtini), jai laisvė buvo atimta iÅ¡ viso 205 dienų, iÅ¡ kurių: 192 dienas neteisėtai suima, 13 dienų priverstinai laikoma (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) E. S. grÄ Å¾ino dukrÄ S. G., (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovė susituokė su vaiko tėvu P. G.. IeÅ¡kovė yra vaiko priežiÅ«ros atostogose iki vaikui sueis du metai.

6. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 17 d. nutartimi panaikino ieÅ¡kovei priverčiamÄ jÄ priemonę – ambulatorinį stebėjimÄ pirminės sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis. Konstatavo, kad ieÅ¡kovės bÅ«klė stabili, gydymas netaikomas, ambulatorinis gydymas netikslingas. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡o atlyginti neturtinę žalÄ , kuriÄ patyrė dėl neteisėto suėmimo ir priverstinio laikymo psichiatrijos ligoninėje. IeÅ¡kovei, kuri nuo vaikystės serga (duomenys neskelbtini), negalėjo bÅ«ti taikoma griežčiausia įstatyme numatyta kardomoji priemonė – suėmimas. Tačiau dėl prokuroro veiksmų ir teismų sprendimų ieÅ¡kovė neteisėtai nelaisvėje buvo ilgÄ 205 dienų laikotarpį. PaaiÅ¡kino, jog nelaisvėje ieÅ¡kovė patyrė gilų sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, drastiÅ¡kai pablogėjo ieÅ¡kovės sveikata, ieÅ¡kovė kentė didelius skausmus, patyrė 50 000 neturtinę žalÄ , kuriÄ ir praÅ¡o atlyginti.

7. Atsakovės atstovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra pateikė atsiliepimus į ieÅ¡kinį, kuriais prašė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .

8. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija nesutikimÄ su ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje dėstoma pozicija motyvavo tuo, kad susipažinus su visų teismo nutarčių, kuriomis buvo skirtas ir pratęstas suėmimas ieÅ¡kovei, turiniu, galima pagrįstai daryti iÅ¡vadÄ , jog nutartys yra pakankamai motyvuotos, grindžiamos faktiniais ikiteisminio tyrimo metu nustatytais duomenimis, kurie teismui leido spręsti, jog yra pakankami faktiniai bei teisiniai pagrindai taikyti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ .

Pažymėjo, jog pratęsdami suėmimo terminÄ , teismai vertino naujai nustatomas ikiteisminio tyrimo aplinkybes, jas analizavo, ir jų pagrindu darė iÅ¡vadÄ , kad neiÅ¡nyko pagrindai taikyti ieÅ¡kovei kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ . Kitaip tariant, nepagrįstai ieÅ¡kovė nurodo, jog teismai rėmėsi vien formaliomis, abstraktaus pobÅ«džio ir su suėmimo pagrindu nesusijusiomis aplinkybėmis. IeÅ¡kovės E. G. ieÅ¡kinyje nėra nurodoma, kokiÄ klaidÄ padarė ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, prokurorai ar teismas, kuri turėjo esminę ir lemiamÄ reikÅ¡mę ieÅ¡kovės teisių pažeidimui baudžiamajame procese.

Vilniaus apygardos teismas nutartyje, kuri buvo panaikinta aukÅ¡tesniojo teismo, be kitų aplinkybių, vertino ir (duomenys neskelbtini) gautÄ Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto (duomenys neskelbtini) iÅ¡vadas, kuriose nurodyta, jog ieÅ¡kovė subjektyviai jai sudėtingose situacijose nesugeba racionaliai įvertinti situacijos, teisingai suvokti savo veiksmų reikÅ¡mės ir numatyti galimų jų padarinių, negali veikti sÄ moningai, valingai ir atsakingai, todėl savo elgesiu gali kelti pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams.

Teismas Å¡ias ekspertų iÅ¡vadas vertino kartu su kitomis aplinkybėmis, akcentavo, jog ieÅ¡kovė įtariama padariusi labai sunkų nusikaltimÄ , todėl gali slėptis nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir taip apsunkinti baudžiamÄ jį procesÄ .

9. Atsakovė atsiliepime pasisakydama dėl laikymo psichiatrijos ligoninėje nurodė, kad remiantis ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡vadomis, ieÅ¡kovė savo elgesiu gali kelti pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams. Teismas, nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, tiria ir vertina visus prokuroro pateiktus duomenis, jau pabaigus ikiteisminį tyrimÄ , ir iÅ¡ jų visumos analizės daro galutinę iÅ¡vadÄ dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo bÅ«tinumo ir rÅ«Å¡ies.

Teismas, nagrinėdamas skundÄ dėl kardomosios priemonės taikymo, vertina tik konkretaus skundžiamo sprendimo pagrįstumÄ ir teisėtumÄ pagal tuos duomenis, kiek jų tuo metu procese surinkta ar iÅ¡tirta. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 25 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartys buvo priimtos skirtingose baudžiamojo proceso stadijose, todėl natÅ«ralu ir pagrįsta, jog Å¡ių sprendimų iÅ¡vados yra skirtingos. Teisingumo ministerijos vertinimu, nurodyti argumentai pagrindžia, jog Å¡iuo atveju neįžvelgtini jokie teismo neteisėti veiksmai.

Dėl neturtinės žalos atsakovė teigė, kad ieÅ¡kovė įvykdė labai sunkų nusikaltimÄ â€“ palikdama žiemos metu (duomenys neskelbtini) prie Å¡iukÅ¡lių konteinerio, pasikėsino jÄ nužudyti, ir tik nuo ieÅ¡kovės nepriklausančių aplinkybių jos nusikalstami veiksmai nesukėlė itin pavojingų padarinių ((duomenys neskelbtini) mirties), praeiviui radus kÅ«dikį ir iÅ¡kvietus specialiÄ sias tarnybas. Å ios aplinkybės rodo, jog pareigÅ«nų ir teismo veiksmai bei sprendimai buvo adekvatÅ«s tiriamos nusikalstamos veikos sunkumui ir pavojingumui.

Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo neteisėtų ir nepagrįstų pareigūnų ar teismo veiksmų, ieškovės reikalavimas atlyginti 50 000 Eur neturtinės žalos laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu.

10. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra taipogi nesutiko su ieÅ¡kiniu, pritarė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pozicijai ir paaiÅ¡kino, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarčių dėl suėmimo paskyrimo bei jo tęsimo nei ieÅ¡kovė, nei jos gynėjas neskundė, neskundė Lietuvos apeliacinio teismo nutarties dėl procesinės prievartos priemonės – atidavimo į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ â€“ paskyrimo. IeÅ¡kovei, padariusiai baudžiamuoju įstatymu uždraustÄ labai sunkiÄ veikÄ , bei prokurorui ir teismui neturint specialių žinių psichiatrijos ir psichologijos srityse, dar negavus teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizės, suėmimas buvo skirtas teisėtai.

Procesinė prievartos priemonė – atidavimas į psichiatrijos įstaigÄ ieÅ¡kovei taip pat skirtas teisėtai, nes teismas jÄ skyrė, remdamasis ekspertizės aktu. PridÅ«rė, kad nuo (duomenys neskelbtini) bÅ«dama suimta, ieÅ¡kovė dėl sveikatos bÅ«klės jokių nusiskundimų neiÅ¡sakė. IeÅ¡kovę laikė (duomenys neskelbtini), kur yra Å¡eimos gydytojas, psichiatras, ir į sveikatos nusiskundimus yra reaguojama. Dėl laikymo sÄ lygų ar sveikatos bÅ«klės skundų nepateikė ir ieÅ¡kovės gynėjas.

Papildomai pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju ieškovės nurodomas jos tariamai patirtos neturtinės žalos dydis yra aiškiai neprotingas ir neadekvatus ieškovės nurodomiems pažeidimams, jei jie visgi būtų nustatyti ir pripažinti pakankamais žalai sukelti. Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių prokuroro ar teismo veiksmų neteisėtumo. Nesant veiksmų neteisėtumo, negali būti tenkinami ieškovės reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovės subjektyvi nuomonė negali būti įrodymu civilinėje byloje, siekiant įrodyti valstybės civilinę atsakomybę.

11. IeÅ¡kovė teismo posėdžio metu palaikė ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytus argumentus. Papildomai paaiÅ¡kino, kad (duomenys neskelbtini) buvo labai blogai. Kiti suimtieji ieÅ¡kovę daužė su kumščiu, su pagaliu, atiminėjo jos maistÄ , grasino, nebuvo Å¡ilto vandens, kiek prašė vaistų, jie neturėjo. Patalynę per retai duodavo keisti. IeÅ¡kovės sveikata pradėjo blogėti, kai jÄ iÅ¡vežė į areÅ¡tinę, o kai buvo (duomenys neskelbtini), jai dar labiau pablogėjo, nes pergyveno dėl daužymo, dėl sulaikymo.

IeÅ¡kovė labai sublogo. Mama ieÅ¡kovei atsiuntė vaistų. Po „Vilniaus vilties“ skundo viskas atsirado, ir Å¡iltas vanduo. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei pasakė, kad tavo negalia neiÅ¡gydoma, tau čia nėra ko bÅ«ti. PraÅ¡iau man reikalingų vaistų, bet neturėjo. Tačiau buvo Å¡ilto vandens ir buvo galima laisvai pabÅ«ti lauke kiek nori. Nuo psichinės ligos vaistų nedavė. Sveikatos pablogėjimas tęsiasi iki Å¡iol. Sveikatos sunkumai pasireiÅ¡kia tuo, kad ieÅ¡kovė yra labai iÅ¡berta, skauda sÄ nariai, dÅ«sta, su plaučiais blogai, galvÄ skauda.

Gydytojai sakė, kad dėl streso tokie požymiai. Kitų susirgimų Å¡iuo metu nėra, tik proto negalia. Grįžusi namo, ėjo pas odos gydytojÄ , pas kitus specialistus nėjo. (duomenys neskelbtini) serga nuo 8 metų. Nuo pergyvenimų ieÅ¡kovei bÅ«davo paÅ«mėjimai. IeÅ¡kovė minėjo teismui, kai jis sprendė suėmimo skyrimo klausimÄ , kad nori nuvažiuoti į NorvegijÄ , bet niekada anksčiau nėra ten buvusi, turėjo omenyje, kad kažkada norėtų ten nuvažiuoti. Su vaiku ieÅ¡kovė labai gražiai bendrauja, labai Å¡aunus vaikas.

Neturėjo jokių minčių padaryti kÄ nors blogo sau ar kitiems.

12. Atsakovė teismo posėdžio metu palaikė savo atsiliepimuose į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytas aplinkybes. Teisingumo ministerijos atstovė papildomai nurodė, kad byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygas: neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryÅ¡ys. IeÅ¡kovei nutiko baisus dalykas, bet reikėtų žiÅ«rėti į faktus. IeÅ¡kovė buvo įtariama labai sunkaus nusikaltimo padarymu. Gynėjas nutarčių dėl suėmimo neskundė, tik paskutinę skundė.

IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad nuo pat sulaikymo dienos pareigÅ«nams bÅ«tų žinoma dėl jos sveikatos bÅ«klės, paskui buvo atlikta ekspertizė. Vien tai, kad panaikino suėmimÄ , savaime nerodo, kad Vilniaus apygardos teismo nutartis buvo neteisėtai priimta. Visos nutartys grįstos ikiteisminio tyrimo duomenimis, nutartys motyvuotos. Nėra priežastinio ryÅ¡io tarp procesinių prievartos priemonių ir pasekmių, nes psoriaze serga labai seniai, bÅ«ta paÅ«mėjimų ir anksčiau. Tokie įvykiai sukelia bet kuriam žmogui stresÄ .

Nutartis dėl priverčiamųjų medicinos priemonių neskųsta.

13. Generalinės prokuratūros atstovė teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad visos priemonės buvo taikytos tuo metu pagal visas aplinkybes. Suėmimas paskirtas dėl pačios ieškovės veikos. Ekspertizės akte buvo nurodyta, kad ieškovė gali kelti pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams. Nei teismas, nei prokuroras neturi specialiųjų žinių, todėl rėmėsi ekspertizės aktu. 2020 m. liepos 7 d. teismas konstatavo, kad reikalinga socialinė pagalba, turi būti stebima ambulatoriškai. Visas procesas vyko teisėtai, todėl dėl jo ieškovei jokia žala nepadaryta. Gavus ekspertizę, buvo greitai sprendžiama dėl priverčiamųjų priemonių, nemanau, kad užtruko to klausimo sprendimas. BPK 141 straipsnis nėra imperatyvas nei teismui, nei prokurorui. Teismas k o n s t a t u o j a :

14. ieškinys tenkintinas iš dalies. Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių 15. Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėto suėmimo ir priverstinio laikymo psichiatrijos ligoninėje, atlyginimo.

16. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – areÅ¡to – paskyrimo, atlygina valstybė visiÅ¡kai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. IeÅ¡kovui, reikalaujančiam atlyginti tokio pobÅ«džio žalÄ , tenka pareiga įrodyti pareigÅ«nų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalÄ (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iÅ¡ nurodytų atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.

17. Pagal byloje nustatytas aplinkybes ieÅ¡kovė E. G. (duomenys neskelbtini), bÅ«dama viena bute, (duomenys neskelbtini), pagimdė S. G., suvyniojo (duomenys neskelbtini) į skudurÄ , iÅ¡nešė į namo, (duomenys neskelbtini), buitinių atliekų patalpÄ ir paliko Å¡alia atliekų konteinerio – sukeldama pavojų naujagimės gyvybei. TÄ pačiÄ dienÄ , (duomenys neskelbtini) surado praeivis, iÅ¡kvietė policijÄ , (duomenys neskelbtini) ir motinÄ nuvežė į Santaros klinikas. (duomenys neskelbtini) nutarimu ieÅ¡kovė buvo sulaikyta, (duomenys neskelbtini) jai pareikÅ¡ti įtarimai pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį (pasikėsinimas nužudyti).

Teismas suėmė ieÅ¡kovę vienam mėnesiui nuo (duomenys neskelbtini), suėmimo terminas buvo tęsiamas dar penkis kartus. 18. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei paskirta psichiatrinė ekspertizė, kuri atlikta (duomenys neskelbtini). Å ioje psichiatrinėje ekspertizėje ieÅ¡kovei buvo konstatuotas (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad veikos padarymo metu ieÅ¡kovė negalėjo suprasti veikos pavojingumo ir Å¡iuo metu ji negali suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės, rekomenduota skirti stacionarų stebėjimÄ psichiatrijos ligoninėje.

Å ios ekspertizės iÅ¡vadų 24 psl. yra daroma iÅ¡vada, kad įvykio metu tiriamoji nebuvo laikino psichikos sutrikimo bÅ«senoje, jos elgesys buvo sÄ lygotas įgimto (duomenys neskelbtini), įtakojančių neprognozuojamÄ , impulsyvų ir dezorganizuotÄ tiriamosios elgesį, ypač nepažįstamose, netikėtose ar frustruojančiose situacijose.

19. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartimi buvo panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartis, kuria ieÅ¡kovei kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas, ir ieÅ¡kovei skirta procesinė prievartos priemonė – atidavimas į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ â€“ (duomenys neskelbtini) – 14 dienų.

20. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 7 d. paskyrė priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis, panaikino kardomÄ jÄ priemonę – atidavimÄ Ä¯ sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ â€“ (duomenys neskelbtini). Å ia nutartimi pripažinta, kad ieÅ¡kovė padarė nusikalstamÄ veikÄ (pasikėsinimas nužudyti mažametį bejėgiÅ¡kos bÅ«klės savo Å¡eimos narį), tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu ji buvo nepakaltinama.

21. IeÅ¡kovė 2020 m. liepos 8 d. iÅ¡leista iÅ¡ (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei (duomenys neskelbtini) S. G.. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovė sudarė santuokÄ su (duomenys neskelbtini) P. G.. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 17 d. nutartimi panaikino ieÅ¡kovei taikytÄ priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis. Taigi ieÅ¡kovei laisvė buvo apribota iÅ¡ viso 205 dienas ((duomenys neskelbtini)).

IeÅ¡kovė Å¡ioje byloje pateiktu ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ , kaip nurodo ieÅ¡kovė, ji patyrė dėl neteisėto suėmimo ir priverstinio laikymo psichiatrijos ligoninėje. IeÅ¡kovės teigimu, visÄ nurodytÄ laikotarpį jos laisvė buvo apribota neteisėtai. Dėl suėmimo ir atidavimo į psichiatrijos ligoninę teisėtumo 22. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovės suėmimo teisėtumas bus vertinamas ne tik pagal nacionalinės teisės, bet ir pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 5 straipsnio reikalavimus.

Konvencijos 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į laisvę ir saugumÄ .

23. Pagal Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) praktikÄ pirminė laisvės atėmimo atitikties Konvencijos 5 straipsnio 1 daliai sÄ lyga yra ta, kad laisvės atėmimas turi bÅ«ti teisėtas, įskaitant įstatyme nustatytos tvarkos laikymÄ si. Konvencija Å¡iuo aspektu iÅ¡ esmės nukreipia į nacionalinę teisę ir įtvirtina pareigÄ laikytis jos materialiosios ir proceso teisės normų. Be to, bet koks laisvės atėmimas turi atitikti Konvencijos 5 straipsnio tikslÄ , t. y. apsaugoti asmenis nuo savivalės (pvz., 2016 m. liepos 12 d. sprendimas byloje Žekonienė prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr. 19536/14, 48 punktas).

EŽTT praktikoje apsaugos nuo savivalės kontekste, be kita ko, iÅ¡aiÅ¡kinta, kad laisvės atėmimas pagal Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c punktÄ turi atitikti proporcingumo reikalavimÄ , t. y. bÅ«ti griežtai bÅ«tinas siekiant Å¡ioje nuostatoje nurodytų tikslų, kai kitų, Å¡velnesnių, priemonių jiems pasiekti nepakanka (pvz., 2018 m. vasario 27 d. sprendimas byloje Sinkova prieÅ¡ UkrainÄ , peticijos Nr. 39496/11, 60 punktas). Pagal EŽTT praktikÄ bÅ«tinoji suėmimo (sulaikymo) teisėtumo sÄ lyga yra pagrįstas įtarimas, kuris suprantamas kaip esantys (paaiÅ¡kėję) faktai ar informacija, kurie pakankami objektyviam stebėtojui susidaryti nuomonę, kad įtariamasis gali bÅ«ti padaręs nusikalstamÄ veikÄ (pvz., 2009 m. lapkričio 24 d. sprendimas byloje Shannon prieÅ¡ LatvijÄ , peticijos Nr. 32214/03).

24. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės suėmimas buvo pirmÄ kartÄ skirtas ir vėliau pratęsiamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. pagrįsto manymo, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo, pagrindu. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali bÅ«ti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo Å¡eiminę padėtį, nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , darbo santykius, sveikatos bÅ«klę, ankstesnį teistumÄ , ryÅ¡ius užsienyje ir kitas aplinkybes.

Å io straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad suėmimas gali bÅ«ti skiriamas tik tais atvejais, kai Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti Å¡io Kodekso 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. kardomosios priemonės gali bÅ«ti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ ikiteisminį tyrimÄ , bylos nagrinėjimÄ teisme ir nuosprendžio įvykdymÄ , taip pat siekiant užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms.

25. Kaip matyti iÅ¡ Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutarties, kuria pirmÄ kartÄ ieÅ¡kovei buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, teismas įvertino visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, reikÅ¡mingas vertinant, ar įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo. Teismas suėmimo skyrimo bÅ«tinumÄ motyvavo tuo, jog ieÅ¡kovė įtariama pasikėsinusi padaryti labai sunkų tyčinį nusikaltimÄ , už kurį gresia ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė (nuo 7 iki 15 metų).

Teismas vertino, kad Å¡ios aplinkybės pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, nes jÄ patvirtina ir kitos faktinės aplinkybės: tai, kad įtariamoji Å¡iuo metu nedirba, netekėjusi, nėra saistoma tvirtais socialiniais ryÅ¡iais, įtariamoji teismo posėdyje nurodė, kad norėtų nuvykti (duomenys neskelbtini), taip pat kad jos vaiko tėvas gyvena (duomenys neskelbtini), ji gali gyventi ir su juo. Atitinkamai Å¡ios aplinkybės, taip pat papildomai surinkta ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo vertinamos ir vėlesnėmis teismų nutartimis, kuriomis suėmimas buvo pratęsiamas.

Todėl teismas neturi pagrindo sutikti su ieÅ¡kinio argumentais, kad teismai suėmimÄ grindė abstrakčiais motyvais.

26. Teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , taip pat neturi pagrindo sutikti su ieÅ¡kinio argumentais, jog teismai paminėtas aplinkybes įvertino klaidingai. IeÅ¡kovė atkreipia dėmesį, kad (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio protokole užfiksuoti ieÅ¡kovės parodymai: „AÅ¡ nelabai noriu (duomenys neskelbtini), nes ten nėra kÄ veikti, aÅ¡ geriau namie sėdėsiu, tvarkysiuosi, valgyti darysiu, mamos lauksiu iÅ¡ darbo grįžtančios“ paneigė ieÅ¡kovės ketinimus vykti į užsienį.

Tačiau kitoje apklausos vietoje ieškovė buvo nurodžiusi ir tai, kad „Nevažinėjau pas jį (brolį – teismo pastaba) į (duomenys neskelbtini), bet būčiau važiavusi po ligoninės pas jį“. Nagrinėjamoje byloje ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji norėjusi kada nors nuvykti į (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, teismas negali sutikti su ieškove, kad teismas iškraipė ieškovės posėdžio metu duotus parodymus. Be to, ieškovė buvo pakankamai savarankiška, kad galėtų bėgti (slėptis) nuo teismo.

TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro, įvertinęs bylos medžiagÄ , tai, kad ieÅ¡kovė, slėpdama savo nėštumÄ nuo artimųjų, nėštumo priežiÅ«rÄ Ä¯gyvendino savarankiÅ¡kai (vyko į apžiÅ«ras pas ginekologÄ ir pan.). IeÅ¡kinyje akcentuojama ir tai, kad teismas, nuspręsdamas skirti suėmimÄ , klaidingai įvertino, kad ieÅ¡kovė Å¡iuo metu nedirba, nes ieÅ¡kovė tuo metu buvo nėštumo ir gimdymo atostogose. Teismas nesutinka ir su Å¡iuo vertinimu, nes, kaip matyti iÅ¡ teismų nutarčių, teismai, spręsdami skirti ar pratęsti suėmimÄ , nevertino, kad ieÅ¡kovės darbo santykiai nutrÅ«kę, o akcentavo vien tai, kad ieÅ¡kovė Å¡iuo metu darbinių funkcijų neatlieka, kas galėtų palengvinti bėgimÄ nuo pareigÅ«nų ir teismo.

Taigi, apibendrinant iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad prokuroras ir teismai ieÅ¡kovės suėmimo skyrimo ir pratęsimo procese nepažeidė bendrosios rÅ«pestingumo pareigos, nes jų tuo metu procese turimÄ informacijÄ Ä¯vertino atidžiai.

27. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartyje, kuria pirmÄ kartÄ ieÅ¡kovei buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, tiek vėlesnėse teismo nutartyse, kuriomis suėmimas buvo tęsiamas, teismai motyvavo ir taikomos kardomosios priemonės proporcingumÄ . Teismai vertino, jog tuo metu esančiame ikiteisminio tyrimo etape kitų kardomųjų priemonių taikymas neužtikrins, jog bÅ«tų pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai, todėl įtariamosios realus dalyvavimas procese gali bÅ«ti užtikrintas tik skiriant kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ .

Å iuo atveju teismas neturi pagrindo nurodytų aplinkybių vertinti kitaip nei buvo įvertinta baudžiamajame procese, atsižvelgęs į tai, kad dėl suėmimo buvo sprendžiama pradinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje, į tai, kad ieÅ¡kovė buvo kaltinama padariusi labai sunkų nusikaltimÄ (pasikėsinimas nužudyti mažametį bejėgiÅ¡kos bÅ«klės savo Å¡eimos narį), į tai, kad pradinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje teismas, neturėdamas specialiųjų žinių ir negalėdamas įvertinti ieÅ¡kovės psichinės sveikatos bÅ«klės, dėl kardomosios priemonės sprendė pagal tuos duomenis, kurie toje proceso stadijoje buvo surinkti.

28. Todėl, teismo vertinimu, iki teismo psichiatrijos ekspertizės akto parengimo ieÅ¡kovei taikytas ir pratęstas suėmimas atitiko visas aptartas EŽŽT ir nacionalinių teismų praktikoje plėtojamas suėmimo teisėtumo sÄ lygas: ieÅ¡kovei suėmimas paskirtas laikantis įstatyme numatytos tvarkos ir sÄ lygų, esant pagrįstam įtarimui, kad įtariamoji gali bÅ«ti padariusi jai inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ ir laikantis proporcingumo principo. Tačiau kitaip vertintinas laikotarpis po teismo psichiatrijos ekspertizės akto parengimo.

29. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartyje, kuria buvo panaikinta pirmosios instancijos teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartis, kuria pratęstas suėmimo terminas, teismas konstatavo, kad bylÄ nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė suėmimÄ asmeniui, kurio atžvilgiu, po byloje atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės, galėjo bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl Å¡velnesnės procesinės prievartos priemonės, numatytos BPK 141 straipsnyje (atidavimo į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ ), taikymo.

Å ioje nutartyje pažymėta, kad teismas turėjo spręsti klausimÄ ne dėl suėmimo, o dėl BPK 141 straipsnyje numatytos ir labiau ieÅ¡kovės sveikatos bÅ«klę atitinkančios bei jos galimÄ pavojingÄ elgesį kontroliuoti leidžiančios priemonės taikymo, tokios priemonės kontekste teismo pratęstas suėmimo taikymas yra neproporcingas, todėl Å¡i kardomoji priemonės naikintina (minėtos nutarties 5 ir 9 punktai). Teismas, padaręs Å¡ias iÅ¡vadas, paskyrė ieÅ¡kovei procesinę prievartos priemonę – atidavimÄ Ä¯ sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ .

30. Taigi nagrinėjamoje civilinėje byloje, baudžiamajame procese jau pripažinus paskutinį suėmimo pratęsimÄ neteisėtu ir įvertinus motyvus, kuriais tai buvo padaryta, nėra galimybės padaryti iÅ¡vadÄ , kad po byloje atliktos ekspertizės suėmimas ieÅ¡kovei buvo pratęstas pagrįstai. Kaip matyti iÅ¡ aptartų Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 25 d. nutarties motyvų, teismas pareigÄ spręsti dėl Å¡velnesnės procesinės prievartos priemonės siejo su teismo psichiatrinės ekspertizės atlikimu.

Teismo psichiatrinė ekspertizė, kaip minėta, buvo pabaigta (duomenys neskelbtini) ir pirmÄ kartÄ po jos atlikimo suėmimo pratęsimo klausimas buvo sprendžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi. Todėl teismas sprendžia, kad suėmimas ieÅ¡kovei buvo tęsiamas neteisėtai nuo (duomenys neskelbtini) dėl taikytos priemonės neproporcingumo (teismai turėjo spręsti dėl Å¡velnesnės priemonės taikymo – atidavimo į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ ).

Kita vertus, dėl tos pačios priežasties – to, kad aukÅ¡tesnės instancijos teismas suėmimo pratęsimo neteisėtumÄ siejo su psichiatrinės ekspertizės atlikimu, ir jos metu gautų duomenų vertinimu, o ne kitomis aplinkybėmis, sprendžia, jog nėra pagrindo ieÅ¡kovės suėmimÄ vertinti kaip neteisėtÄ ankstesniu periodu. Iki ekspertizės atlikimo teismo, neturinčio specialiųjų (psichiatrijos) žinių, veiksmai skiriant ir pratęsiant suėmimÄ , negali bÅ«ti laikomi neteisėti, nes jie, kaip minėta, atitiko bendrÄ jÄ rÅ«pestingumo pareigÄ .

31. Ieškinyje teigiama, kad teisėtumo kriterijaus neatitiko ir švelnesnė priemonė – atidavimas į (duomenys neskelbtini), tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu vertinimu. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 25 d. nutarties 10-11 punktuose teismas atmetė ieškovės gynėjos argumentus dėl atidavimo į psichiatrijos ligoninę nepagrįstumo, nes psichiatrinės ekspertizės išvadose buvo rekomenduojama ieškovę stacionariai stebėti specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, taip pat dėl to, kad tam tikri įrodymai dar neištirti ir juos planuojama ištirti 2020 m. liepos 1 d. teisiamajame posėdyje.

Apklausus ekspertinį vertinimÄ atlikusias ekspertes, ir teismui padarius iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė nekelia pavojaus sau ir aplinkiniams, Vilniaus apygardos teismas nedelsiant, 2020 m. liepos 7 d., paskyrė priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis, ir panaikino atidavimÄ Ä¯ sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ . Dėl priežastinio ryÅ¡io buvimo ir priteistinos neturtinės žalos dydžio 32. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bendrieji kriterijai, į kuriuos visais atvejais atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį: neturtinės žalos padariniai, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikÅ¡mės bylai aplinkybės, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. 33. Pagal kasacinio teismo praktikÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2014), nustatydamas neturtinės žalos dydį už neteisėtÄ procesinės prievartos priemonės – suėmimo taikymÄ teismas, be bendrųjų kriterijų, įtvirtintų CK 6.250 straipsnyje, turi atsižvelgti į Å¡ias teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes: teisės į laisvę pažeidimo aplinkybes (suėmimo trukmę, neteisėtų valstybės institucijų veiksmų, sukėlusių teisės pažeidimÄ , pobÅ«dį, konkrečius atitinkamų baudžiamojo proceso metu priimtų sprendimų trÅ«kumus ir kt.); suėmimo padarinius asmeniniam gyvenimui (ar suimtas asmuo turėjo Å¡eimÄ , nepilnamečių vaikų; ar turėjo ypatingų užsiėmimų, kuriuos nutraukė suėmimas); suėmimo padarinius asmens sveikatai, įskaitant psichinę sveikatÄ ; suėmimo padarinius profesiniam gyvenimui; aplinkybes, dėl kurių galėtų bÅ«ti mažinamas atlygintinos žalos dydis, įskaitant nukentėjusiojo ir valstybės ekonominę padėtį (nors valstybės ekonominė padėtis tiesiogiai neatspindi nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos padarinių, tačiau sprendžiant dėl neteisėtais teisėsaugos institucijų veiksmais asmeniui padarytos neturtinės žalos dydžio į jÄ bÅ«tina atsižvelgti tam, kad priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydis atspindėtų socialinį kontekstÄ ir nebÅ«tų socialiai neteisingas) bei nukentėjusiojo asmens kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-412-690/2015).

34. Teismo vertinimu, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovės patirtos neturtinės žalos faktÄ patvirtina į bylÄ pateikti įrodymai: ieÅ¡kovės teismo posėdžio metu duoti paaiÅ¡kinimai apie patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus ir pažeminimÄ dėl taikyto suėmimo, raÅ¡ytiniai įrodymai apie ieÅ¡kovės suėmimo metu paÅ«mėjusiÄ (duomenys neskelbtini) eigÄ (iÅ¡ karto po grįžimo į namus, (duomenys neskelbtini), darytos ieÅ¡kovės kÅ«no nuotraukos; Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Vilniaus viltis“ (duomenys neskelbtini) raÅ¡tas (duomenys neskelbtini), 2020 m. liepos 28 d. ir 2021 m. rugpjūčio 25 d. iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ medicininių dokumentų).

Minėtuose iÅ¡raÅ¡uose iÅ¡ medicininių dokumentų pažymėta, kad ieÅ¡kovės bÅ«klė labai pablogėjo (duomenys neskelbtini) po didelio nervinio streso, bėrimų ėmė daugėti, iÅ¡plito po visÄ kÅ«nÄ . Nors bylos medžiaga ir pačios ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad ieÅ¡kovei ir anksčiau bÅ«davo (duomenys neskelbtini) paÅ«mėjimų, tačiau, kaip ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino teismo posėdžio metu, jos sveikatos bÅ«klė ėmė blogėti ieÅ¡kovę iÅ¡vežus į areÅ¡tinę, o dar labiau pablogėjo, ieÅ¡kovę perkėlus į (duomenys neskelbtini).

Ä®vertintina ir tai, kad ieÅ¡kovė nuo gimimo turi (duomenys neskelbtini) negaliÄ , taip pat jog suėmimo metu ji neturėjo galimybės pasimatyti su (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovės teismo posėdžio metu duoti paaiÅ¡kinimai įrodo, kad jai bÅ«nant (duomenys neskelbtini), jos gyvenimo sÄ lygos buvo geresnės nei (duomenys neskelbtini): ieÅ¡kovė turėjo galimybę iÅ¡siprausti po Å¡iltu vandeniu, daugiau laiko praleisti saulėje.

35. Todėl teismui nekyla abejonių dėl ieÅ¡kovės patirtos neturtinės žalos fakto bei priežastinio ryÅ¡io tarp taikyto suėmimo ir ieÅ¡kovės dvasinių iÅ¡gyvenimų ir sveikatos bÅ«klės pablogėjimo buvimo. Kaip konstatavo ir Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. birželio 25 d. nutartyje, panaikindamas ieÅ¡kovei taikytÄ suėmimÄ , ieÅ¡kovės sveikatos bÅ«klę labiau atitiko jos laikymas specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje, todėl nepagrįstai užsitęsęs suėmimas neabejotinai prisidėjo prie ieÅ¡kovės patirtų dvasinių iÅ¡gyvenimų.

36. Kita vertus, teismas, nustatydamas ieÅ¡kovei priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ir į Å¡ias aplinkybes, dėl kurių ieÅ¡kovės praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis – 50 000 Eur – mažintinas: palyginti neilgÄ neteisėto suėmimo trukmę – 50 dienų (nuo (duomenys neskelbtini)), tai, dėl kokių aplinkybių suėmimas pripažintas neteisėtu – tik ta apimtimi, kuria taikyta priemonė pripažinta neproporcinga, kadangi turėjo bÅ«ti sprendžiamas ne suėmimo tęsimo, o atidavimo į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ klausimas, tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas, pastebėjęs pažeidimÄ , iÅ¡ karto ėmėsi veiksmų jam iÅ¡taisyti ir vietoje suėmimo skyrė atidavimÄ Ä¯ sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , ieÅ¡kovės teismo posėdžio metu duotus paaiÅ¡kinimus, jog (duomenys neskelbtini), gavęs Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Vilniaus viltis“ (duomenys neskelbtini), iÅ¡ karto ėmėsi veiksmų, kad ieÅ¡kovei bÅ«tų sudarytos jos sveikatos bÅ«klę labiau atitinkančios sÄ lygos – suteiktas Å¡iltas vanduo, vaistai.

37. Ä®vertinus aptartų aplinkybių visumÄ , teismas sprendžia, jog sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus atitinkantis neturtinės žalos atlyginimo dydis nagrinėjamu atveju sudaro 1 000 Eur. IeÅ¡kovės ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies ir nurodyta suma priteistina ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos (CK 6.250 straipsnis).

38. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Teismas, nuspręsdamas iÅ¡ dalies patenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, atsakė į esminius Å¡alių argumentus, o kiti Å¡alių argumentai teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 39. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

40. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

41. IeÅ¡kovė, kreipdamasi su ieÅ¡kiniu į teismÄ , patyrė 1 000 Eur teisinių paslaugų iÅ¡laidų už atstovavimÄ ir dokumento suraÅ¡ymÄ (e. b. l. 107). IeÅ¡kovės patirtos teisinių paslaugų iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio“ nustatyto maksimalaus priteistino užmokesčio už tokio pobÅ«džio teisines paslaugas.

IeÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies, t. y. 2 proc. jo reikalavimų, ir bylinėjimosi iÅ¡laidas skirstant proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, ieÅ¡kovei bÅ«tų atlyginama tik 20 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (1 000 Eur x 2 proc.). Teismo vertinimu, toks bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas Å¡iuo konkrečiu atveju ieÅ¡kovės bylinėjimÄ si padarytų beprasmį ir pažeistų Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintÄ teisę į teisingÄ teismÄ . Kadangi ieÅ¡kovei priteistas 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, jis tik padengtų ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, t. y. ieÅ¡kovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, jeigu jos nebÅ«tų kompensuotos, sunaikintų didžiÄ jÄ dalį priteistos finansinės naudos.

42. Europos žmogaus teisių teismas 2021 m. lapkričio 18 d. sprendime Čolic prieÅ¡ KroatijÄ , peticijos Nr. 49083/18, konstatavo, kad tam tikrais atvejais proporcingas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas gali lemti Konvencijos 6 straipsnio pažeidimÄ . Konvencijos nuostatų pažeidimo klausimas pirmiausia kyla bylose, kuriose, iÅ¡sprendus civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ , Å¡alis laimi (ar laimi iÅ¡ dalies), tačiau pralaimi, atsižvelgiant apskritai į visas Å¡aliai ir iÅ¡ jos priteistas pinigų sumas. Tokiose bylose didelės bylinėjimosi iÅ¡laidos gali sunaikinti visÄ ar didelę dalį priteistos finansinės naudos. EŽTT vertinimu, jei nėra svarbių priežasčių, pateisinančių minėtÄ rezultatÄ , tokia situacija bylinėjimÄ si padaro beprasmį ir asmens teisė į teismÄ tampa tik teorinė bei iliuzinė.

43. Teismas, įvertinęs tai, kad neturtinės žalos dydis yra sunkiai įvertinamas ir galiausiai jo dydį nustato teismas, į tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovė ginčijo ne tik patį praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydį, bet ir tai, kad Å¡iuo atveju sÄ lygų valstybės civilinei atsakomybei kilti apskritai nėra, ir bÅ«tent pastarieji argumentai sudarė didžiÄ jÄ atsakovės atsikirtimų dalį, į tai, kad atsakovė duomenų apie Å¡ioje byloje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikė, tai, jog nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų prielaidas spręsti, kad ieÅ¡kovės pasirinktas praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis bÅ«tų galėjęs lemti didesnes Å¡alių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, remdamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, sprendžia, jog Å¡iuo atveju yra pagrindas nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklės „pralaimėjęs moka“ ir priteisti ieÅ¡kovei visÄ jos patirtų teisinių paslaugų iÅ¡laidų sumÄ iÅ¡ atsakovės, t. y. 1 000 Eur.

44. Nagrinėjamoje byloje procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų nebuvo patirta, todėl jų paskirstymo klausimas nespręstinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti ieÅ¡kovei E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos, juridinio asmens kodas 111105555, 1 000 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 5 (penkių) proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (1 000 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2021 m. lapkričio 17 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 1 000 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. LikusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Vilija Ranceva