Court allows adoption petition by ruling jurisdiction depends on material facts, not procedural form, under bilateral treaty.
Sintesi Legislator
Generato dall'IAThe Court of Appeal overturned the first-instance court's dismissal of an adoption petition filed by a Lithuanian guardian for a Russian child. While the lower court correctly identified the petition as procedurally inadmissible under Lithuanian law, the appellate court held that jurisdiction is determined by the material legal relationship of parent-child ties rather than the procedural form. Consequently, the court found the case admissible in Lithuania because all parties reside there, applying the bilateral treaty's exception for local jurisdiction.
Regesto Legislator
Generato dall'IALietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos dvišalės sutarties dėl teisminės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 29–32 straipsniai: Jurisdiction over adoption cases is determined by the material legal relationship of parent-child ties, but if both parties reside in one contracting state, that state's courts are also competent.
Parole chiave
Generato dall'IADisposizioni normative citate
Generato dall'IATesto completo
? CivilinÄ byla Nr. e2S-265-775/2023 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15327-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.2; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 Kauno apygardos teismas Nutartis LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. vasario 23 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄja Edita Å liumpienÄ, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjos A. K. atskirÄ jį skundÄ dÄl Alytaus apylinkÄs teismo 2022 m. lapkriÄio 29 d. nutarties civilinÄje byloje Nr. e2YT-9164-939/2022 pagal pareiÅ¡kÄjo I.
A. (A.), atstovaujamo A. K., pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio tÄvystÄs santykių fakto nustatymo. Teismas n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ 1. PareiÅ¡kÄja A. K. (toliau â pareiÅ¡kÄja), atstovaudama I. A. (toliau â nepilnametis vaikas), kreipÄsi į teismÄ pareiÅ¡kimu suinteresuotam asmeniui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio tÄvystÄs santykių fakto nustatymo, kuriuo praÅ¡o nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad J.
A., gimÄs (duomenys neskelbtini), mirÄs (duomenys neskelbtini), yra vaiko I. A., gimusio (duomenys neskelbtini), tÄvas, o I. A. yra jo sÅ«nus. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmÄ 2. Alytaus apylinkÄs teismas 2022 m. lapkriÄio 29 d. nutartimi atsisakÄ priimti pareiÅ¡kimÄ . IÅ¡aiÅ¡kino pareiÅ¡kÄjai, kad pareiÅ¡kimÄ ji turi pateikti Rusijos Federacijos teisminei institucijai.
3. Teismas nustatÄ, kad pareiÅ¡kÄjo atstovÄ reiÅ¡kia reikalavimÄ dÄl giminystÄs santykio juridinio fakto nustatymo. Bylos duomenimis, nepilnametis vaikas I. A. yra Rusijos Federacijos pilietis, nuo 2022 m. rugpjÅ«Äio 16 d. jam Lietuvos Respublikoje nustatyta laikinoji rÅ«pyba, nepilnameÄio vaiko rÅ«pintoja paskirta jo moÄiutÄ A. K., kuri yra Lietuvos pilietÄ. Nepilnametis vaikas Å¡iuo metu gyvena su moÄiute (duomenys neskelbtini). Vaiko motina R. A. (A.), N. yra Rusijos Federacijos pilietÄ. NepilnameÄio vaiko tÄvas J. A. mirÄ (duomenys neskelbtini), vaiko tÄvai nebuvo susituokÄ.
4. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos dviÅ¡alÄs sutarties dÄl teisinÄs pagalbos ir teisinių santykių civilinÄse, Å¡eimos ir baudžiamosiose bylose (toliau â DviÅ¡alÄ sutartis) 29 â 32 straipsniais ir nustatÄ, kad remiantis minÄtomis nuostatomis, įvertinus tai, kad nepilnametis vaikas yra Rusijos Federacijos pilietis, pareiÅ¡kimo reikalavimas dÄl giminystÄs santykio juridinio fakto nustatymo yra teismingas Rusijos Federacijos teisminÄms institucijoms.
5. NustatÄs, kad pareiÅ¡kimas paduotas pažeidžiant teismingumo taisykles, jį atsisakÄ priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â CPK) 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai 6. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kÄja praÅ¡o panaikinti Alytaus apylinkÄs teismo 2022 m. lapkriÄio 29 d. nutartį, priimti pareiÅ¡kimÄ ir iÅ¡sprÄsti klausimÄ iÅ¡ esmÄs. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 6.1. Teismas, sprÄsdamas klausimÄ dÄl pareiÅ¡kimo teismingumo, nepagrįstai ginÄÄ kvalifikavo kaip ginÄÄ dÄl tÄvystÄs nustatymo, dÄl to ir netinkamai nustatÄ Å¡ios bylos teismingumÄ ir taikytinas teises. 6.2.
Vadovaujantis CPK 29 straipsniu, 30 straipsnio 4 dalyje, 446 straipsniu įtvirtintomis nuostatomis, ieÅ¡kinys pareiÅ¡kiamas teismui pagal atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ , ieÅ¡kinys dÄl tÄvystÄs nustatymo gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas taip pat pagal ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ vietÄ , reikalavimas dÄl tÄvystÄs nustatymo teismingas ieÅ¡kovÄs arba atsakovo gyvenamosios vietos teismui, bylose dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄių faktų nustatymo pareiÅ¡kimai paduodami pareiÅ¡kÄjo gyvenamosios vietos apylinkÄs teismui.
Å iuo atveju, nepilnameÄio vaiko faktiÅ¡ka gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, nepilnameÄio vaiko tÄvas yra Lietuvos pilietis, jo globÄja â moÄiutÄ yra Lietuvos pilietÄ, kurios faktiÅ¡ka gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. PareiÅ¡kimas yra pareikÅ¡tas dÄl tÄvystÄs nustatymo su tikslu, kad nepilnameÄiui vaikui bÅ«tų konstatuotas Lietuvos Respublikos pilietybÄs turÄjimo faktas (vaikas Lietuvos Respublikos pilietybÄ Ä¯gijo gimimu) bei tam, kad nepilnametis vaikas liktų gyventi su moÄiute â jo globÄja Lietuvoje. 6.3.
CPK 785 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos teismai iÅ¡imtinai nagrinÄja tÄvų ir vaikų teisinių santykių, įvaikinimo teisinių santykių bylas, jeigu nors viena iÅ¡ Å¡alių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybÄs ir tos Å¡alies nuolatinÄ gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. SprÄsdamas dÄl jurisdikcijos nagrinÄti atitinkamÄ ginÄÄ , kai byla yra su tarptautiniu elementu, teismas sprendžia pagal ieÅ¡kinio pateikimo momentu esanÄiÄ situacijÄ . 6.4.
CPK 376 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo Å¡eimos bylose, teismas Å¡eimos bylose įgalinamas veikti aktyviai, kad bÅ«tų maksimaliai apsaugoti nepilnameÄių vaikų interesai. NagrinÄjamu atveju, visos nuoseklios faktinÄs aplinkybÄs patvirtina, kad jurisdikcija ir bylos teismingumas Lietuvos teismams labiausiai atitinka vaiko interesus. 6.5. Teismas vadovavosi DviÅ¡alÄs sutarties 29 â 32 straipsniais, taÄiau klaidingai konstatavo, kad pareiÅ¡kÄja dÄl giminystÄs, tÄvystÄs nustatymo turÄtų kreiptis į Rusijos Federacijos teismines institucijas, kadangi nagrinÄjamoje byloje pagal DviÅ¡alÄs sutarties 32 straipsnio nuostatas nÄra ir negali bÅ«ti taikoma kaip iÅ¡imtinÄ Rusijos Federacijos teismų kompetencija.
Sutarties 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad ginÄui taikytina teisÄ nulemia teismų jurisdikcijÄ bylose dÄl vaikų ir tÄvų tarpusavio teisinių santykių. Taigi, ginÄo pobÅ«dis lemia konkreÄios teisÄs normos, reglamentuojanÄios bylos teismingumÄ , teisingÄ identifikavimÄ . PareiÅ¡kÄja yra Lietuvos Respublikos pilietÄ, o asmuo, kuriam siekiama nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ yra nepilnametis vaikas, Rusijos Federacijos pilietis. PareiÅ¡kÄjos ir nepilnameÄio vaiko gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, todÄl pareiÅ¡kÄja praÅ¡o nustatyti tÄvystÄ nepilnameÄio vaiko mirusiam tÄvui, tai yra teismo patvirtinti giminystÄs (tÄvystÄs) santykį tarp tÄvo ir vaiko ir neginÄija fakto, kad nepilnametis yra Rusijos Federacijos pilietis, gyvenantis Lietuvos Respublikoje. 6.6.
Å ios bylos esmÄ yra konstatuoti nepilnameÄio vaiko Lietuvos Respublikos pilietybÄs turÄjimo faktÄ , kadangi vaikas Lietuvos Respublikos ir kitos valstybÄs pilietybÄ Ä¯gijo gimimu, ir turi teisÄ turÄti dvigubÄ (daugybinÄ) pilietybÄ visÄ gyvenimÄ (Lietuvos Respublikos pilietybÄs įstatymo 7 straipsnio 1 punktas). NagrinÄjamu atveju, pareiÅ¡kÄja praÅ¡o nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , tai yra giminystÄs (tÄvystÄs) santykį tarp tÄvo ir vaiko, siekdama atitinkamoms institucijoms pateikti praÅ¡ymÄ dÄl Lietuvos pilietybÄs vaikui gimus fakto konstatavimo. 6.7.
Lietuvos Respublikos pilietybÄs įgijimo ir netekimo pagrindus, sÄ lygas ir tvarkÄ nustato ir kitus Lietuvos Respublikos pilietybÄs santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos pilietybÄs įstatymas. Å io įstatymo 7 straipsnio 1 punktas taikomas Lietuvos Respublikos pilieÄių vaikams, kurie gimdami įgijo Lietuvos Respublikos pilietybÄ ir kitos valstybÄs pilietybÄ nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2008 m. liepos 22 d., jeigu jie patys arba jų teisÄti atstovai raÅ¡tu praÅ¡o laikyti juos Lietuvos Respublikos pilieÄiais.
Å iuo atveju, nepilnametis vaikas gimÄ (duomenys neskelbtini) ir gimdamas įgijo Lietuvos Respublikos pilietybÄ. PraÅ¡ymas gali bÅ«ti paduodamas Lietuvos Respublikos VyriausybÄs įgaliotai institucijai iki vaikui sukaks 18 metų. Vienas iÅ¡ bÅ«tinų dokumentų prie praÅ¡ymo yra vaiko gimimo liudijimas ar jį atitinkantis dokumentas, patvirtinantis, kad vaiko tÄvai ar vienas iÅ¡ jų, vaiko gimimo metu buvo Lietuvos Respublikos pilieÄiai, taip pat dokumentas, liudijantis, kad vaikas, gimdamas įgijo kitos valstybÄs pilietybÄ.
Jeigu vaikas atitinka Å¡ias sÄ lygas, Lietuvos Respublikos VyriausybÄs įgaliota institucija konstatuoja Lietuvos Respublikos pilietybÄs turÄjimo faktÄ ir Å¡io vaiko ar jo teisÄto atstovo praÅ¡ymu iÅ¡duoda Lietuvos Respublikos pilietybÄ patvirtinanti dokumentÄ . NagrinÄjamu atveju, nepilnametis vaikas atitinka visus reikalavimus ir sÄ lygas, todÄl Å¡iuo atveju taikytina Lietuvos Respublikos jurisdikcija. 6.8. PareiÅ¡kÄja pažymÄjo, kad nepilnameÄiui vaikui nuo 2022 m. rugpjÅ«Äio 16 d. nustatyta laikinoji globa ir rÅ«pyba, o pareiÅ¡kÄja paskirta jo rÅ«pintoja.
Be to, nepilnametis vaikas nuo 2006 metų balandžio mÄnesio faktiÅ¡kai gyveno Ukrainoje kartu su tÄvais ir pareiÅ¡kÄja bei seneliu J. A.. Po tÄvo mirties vaiko motina paliko UkrainÄ ir nuo 2013 m. birželio 26 d. nepilnametis vaikas faktiÅ¡kai gyveno Ukrainoje, kartu su pareiÅ¡kÄja ir seneliu, kur lankÄ ugdymo įstaigÄ . Nepilnametis jokio glaudaus ryÅ¡io su motina ir Rusijos Federacija neturi, taÄiau turi glaudų ryšį su Lietuvos Respublika. Vaiko tÄvas ir iÅ¡ jo pusÄs visi giminaiÄiai (moÄiutÄ, senelis, prosenelis, prosenelÄ ir kiti) buvo ir yra Lietuvos pilieÄiai.
Vaiko tÄvas Lietuvoje nuolat gyveno iki 1997â1998 metų. PareiÅ¡kÄja kartu su pareiÅ¡kimu pateikÄ 2022 m. lapkriÄio 14 d. ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos specialisto iÅ¡vadÄ , kuria patvirtinama, kad J. A. J. (J.) yra jos biologinio sÅ«naus sÅ«nus (t. y. anÅ«kas) su 99,9999341900887% tikimybe. PrasidÄjus karui Ukrainoje, nepilnametis su pareiÅ¡kÄja pabÄgo iÅ¡ Ukrainos. NepilnameÄio motina 2022 m. gegužÄs 24 d. patvirtino savo sutikimÄ , kad nepilnametis vaikas vyktų su jį lydinÄiu asmeniu â pareiÅ¡kÄja į VokietijÄ , DidžiÄ jÄ BritanijÄ ir Å engeno sutarties Å¡alis. 2022 m. liepos 27 d.
Niurnbergo migracijos ir integracijos tarnyba Vokietijoje suteikÄ pareiÅ¡kÄjai ir nepilnameÄiui vaikui pabÄgÄlio nuo karo prieglobstį. Niurnbergo migracijos ir integracijos tarnyba Vokietijoje suraÅ¡Ä sienos kirtimo pažymÄjimÄ , kaip savalaikio iÅ¡vykimo įrodymÄ , terminÄ iÅ¡vykimui nustatant iki 2022 m. rugpjÅ«Äio 7 d. Vaiko motina 2022 m. rugsÄjo 20 d. pareiÅ¡kimu taip pat patvirtino, kad A. J., Jono, gimÄs (duomenys neskelbtini), yra nepilnameÄio sÅ«naus A. J., J., gimusio (duomenys neskelbtini), tÄvas, o 2022 m. rugsÄjo 20 d. sutikimu nepilnameÄio vaiko motina patvirtino, kad sutinka, jog jos sÅ«nui J.
A., J. bÅ«tų konstatuota Lietuvos Respublikos pilietybÄ. 6.9. Kaip minÄta pareiÅ¡kimas dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymo, giminystÄs, tÄvystÄs nustatymo, teismui teikiamas, siekiant nustatyti, kad nepilnameÄio vaiko tÄvas J. A., Lietuvos Respublikos pilietis, mirÄs (duomenys neskelbtini), yra nepilnameÄio vaiko, gimusio (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijos pilieÄio tÄvas, tikslu, kad vaikui bÅ«tų konstatuotas Lietuvos Respublikos pilietybÄs turÄjimo faktas. Kitokia nei ypatingosios teisenos tvarka gauti dokumento, patvirtinanÄio J.
A. tÄvystÄ, nÄra, nes J. A. yra mirÄs, nepilnameÄiui iÅ¡duotame gimimo liudijime motinos pageidavimu yra įraÅ¡yta tik vaiko motina, įrašų apie tÄvÄ nÄra. 6.10. Be to, nagrinÄjamu atveju svarbu atsižvelgti į aplinkybÄ, kad dÄl karo Ukrainoje nepilnametis negali grįžti į UkrainÄ , o tuo labiau vykti į Rusijos FederacijÄ , kur gyvena jo motina, kadangi jam yra 16 metų, todÄl kyla reali grÄsmÄ bÅ«ti mobilizuotam ir priverstinai iÅ¡siųstam į karÄ . Be to, pareiÅ¡kÄjai kreiptis į Rusijos Federacijoje teisingumÄ vykdanÄias institucijas dÄl tÄvystÄs nustatymo bÅ«tų neprotinga, nes tai ne tik gerokai užvilkintų bylos procesÄ neapibrÄžtam laikotarpiui, padidintų proceso kaÅ¡tus visoms proceso Å¡alims, taÄiau neapsaugotų ir nepilnameÄio vaiko teisių bei teisÄtų interesų.
Atsižvelgiant į visas aplinkybes, siekiant apsaugoti nepilnameÄio vaiko interesus, pareiÅ¡kÄja praÅ¡o pareiÅ¡kimÄ priimti ir nagrinÄti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 7. Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). ApeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenÄs ar valstybÄs teisÄs ir teisÄti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
ApeliacinÄs instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nÄra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinÄti taikomos tos paÄios taisyklÄs, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis (CPK 338 straipsnis).
8. ApeliacinÄs instancijos teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs atskirÄ jį skundÄ , nenustatÄ absoliuÄių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1â7 punktuose, taip pat nenustatÄ pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todÄl pasisako dÄl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų. DÄl naujų įrodymų priÄmimo 9. Naujų įrodymų priÄmimas apeliacinÄs instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinÄs instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galÄjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakÄ priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybÄ iÅ¡kilo vÄliau.
ApeliacinÄs instancijos teismas, sprÄsdamas dÄl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar Å¡is konkretus įrodymas galÄjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vÄlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinÄjimÄ , taip pat atsižvelgti į praÅ¡omo naujai priimti įrodymo įtakÄ Å¡alių ginÄo iÅ¡sprendimui. CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinÄti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes.
10. PareiÅ¡kÄja su atskiruoju skundu pateikÄ nagrinÄjamos civilinÄs bylos Nr. e2YT-9164-939/2022 medžiagÄ ir raÅ¡ytinius įrodymus, kurie su pareiÅ¡kÄjos pareiÅ¡kimu jau buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, todÄl siekiant iÅ¡vengti byloje perteklinÄs to paties pobÅ«džio informacijos, pareiÅ¡kÄjos su atskiruoju skundu teikiamus įrodymus atsisakoma priimti (CPK 314 straipsnis). 11. 2023 m. vasario 20 d. apeliantÄs atstovÄ Ä¯ bylÄ pateikÄ 2022 m. gruodžio 22 d. A. R. N. įgaliojimÄ pareiÅ¡kÄjai. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamas įrodymas, kuriuo remiasi apeliantÄ, gali bÅ«ti reikÅ¡mingas sprendžiant nagrinÄjamÄ atskirÄ jį skundÄ , apeliacinÄs instancijos teismas jį priima į bylÄ (CPK 178 straipsnis). DÄl nutarties (ne)teisÄtumo 12. Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka objektas â pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta ieÅ¡kinį priimti kaip neteismingÄ Lietuvos teismams, teisÄtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. CivilinÄs bylos teismingumas konkreÄios valstybÄs teismui (tarptautinÄ jurisdikcija) yra viena iÅ¡ sÄ lygų tinkamai įgyvendinti teisÄ kreiptis į teismÄ . Užsienio (tarptautinio) elemento civilinÄje byloje egzistavimas lemia tam tikrus proceso teisÄs taikymo ypatumus ir suponuoja teismo pareigÄ pirmiausia iÅ¡sprÄsti, ar jis yra kompetentingas nagrinÄti konkreÄiÄ bylÄ (CPK 782 straipsnis).
14. PareiÅ¡kÄja ir nepilnameÄio vaiko moÄiutÄ bei rÅ«pintoja, kreipÄsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kuriuo praÅ¡o nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad J. A., gimÄs (duomenys neskelbtini), mirÄs (duomenys neskelbtini), yra nepilnameÄio vaiko, gimusio (duomenys neskelbtini), tÄvas, o nepilnametis vaikas yra jo sÅ«nus. Pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis DviÅ¡alÄs sutarties 29â32 straipsniais atsisakÄ priimti pareiÅ¡kimÄ kaip neteisingÄ Lietuvos Respublikos teismams ir iÅ¡aiÅ¡kino pareiÅ¡kÄjai, kad ji turo kreiptis į Rusijos Federacijos teismines institucijas.
15. Pirmosios instancijos teismas, nagrinÄjamu atveju teisingai nustatÄ taikytinÄ teisÄs aktÄ , t. y. 1992 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartį dÄl teisinÄs pagalbos ir teisinių santykių civilinÄse, Å¡eimos ir baudžiamosiose bylose. Tam, kad bylos su tarptautiniu elementu teismingumo klausimas bÅ«tų iÅ¡sprÄstas teisingai, bÅ«tina nustatyti, kokia konkreti teisÄs norma Å¡iuo atveju turi bÅ«ti taikoma.
16. Sutarties dÄl teisinÄs pagalbos 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismingumo nustatymo taisyklÄ bylose dÄl vaiko ir jo tÄvų tarpusavio teisinių santykių â tokios bylos yra teismingos teismams tos valstybÄs, kurios teisÄ taikytina Å¡iems santykiams. Sutarties dÄl teisinÄs pagalbos 31 straipsnyje nustatyta, kad vaiko ir jo tÄvų, nesanÄių santuokoje, teisinius santykius reguliuoja įstatymai tos Å¡alies, kurios pilietis yra vaikas. Tai yra bendroji norma, reglamentuojanti taikytinos teisÄs nustatymÄ visais atvejais, kai sprendžiama byla dÄl vaiko ir jo tÄvų, nesanÄių santuokoje, santykių.
17. NagrinÄjamoje byloje pareiÅ¡kÄjas I. A., bÅ«damas Rusijos Federacijos pilieÄiu, Å¡iuo metu gyvenanÄiu Lietuvos Respublikoje, atstovaujamas rÅ«pintojos â savo moÄiutÄs A. K., taip pat Lietuvos Respublikos pilietÄs, praÅ¡o nustatyti tÄvystÄ mirusiam spÄjamam tÄvui, t. y. giminystÄs (tÄvystÄs) santykį tarp tÄvo ir vaiko. ApeliacinÄs instancijos teismas pabrÄžia, kad ginÄo pobÅ«džio identifikavimÄ lemia ne procesinÄ forma (teisena), pagal kuriÄ yra nagrinÄjama byla, bet materialiniai teisiniai santykiai, iÅ¡ kurių kilo ginÄas.
PažymÄtina, kad tÄvystÄs nustatymas vaikui sukuria ne tik turtines, bet ir neturtines teises, t. y. giminystÄ. BÅ«tent giminystÄs santykio pagrindu atsiranda kitos teisÄs. Tai, kad paduodant pareiÅ¡kimÄ teismui bÅ«tina nurodyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto (tÄvystÄs) nustatymo tikslÄ , lemia tokio pareiÅ¡kimo nagrinÄjimo procesinÄ tvarka, reglamentuojama inter alia CPK 391 straipsnio 1 dalyje ir 447 straipsnio 1 punkte. MinÄta, kad ne procesinÄ forma (teisena), pagal kuriÄ yra nagrinÄjama byla, bet materialiniai teisiniai santykiai nulemia konkreÄios bylos nagrinÄjimo dalykÄ .
Tuo atveju, kai ypatingosios teisenos tvarka yra nagrinÄjama byla dÄl tÄvystÄs nustatymo, kai spÄjamas vaiko tÄvas yra mirÄs, tokios bylos nagrinÄjimo dalykas yra giminystÄs santykių (teisinio santykio tarp tÄvo ir vaiko) nustatymas, o ne siekiamų įgyti teisių (pilietybÄs įgijimo) klausimas. Šiuo atveju byla yra susijusi su tÄvystÄs santykio nustatymu, kai spÄjamas vaiko tÄvas yra mirÄs ir vaiko tÄvai nebuvo santuokoje. DÄl to bylos teismingumas turi bÅ«ti nustatomas pagal tas teisÄs normas, kurios reglamentuoja bylų dÄl tÄvystÄs nustatymo jurisdikcijÄ .
18. Sutarties 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad ginÄui taikytina teisÄ nulemia teismų jurisdikcijÄ bylose dÄl vaikų ir tÄvų tarpusavio teisinių santykių, taÄiau Sutarties 32 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieÅ¡kovas ir atsakovas gyvena vienos SusitarianÄios Å alies teritorijoje, priimti sprendimus tokiose bylose kompetentingi taip pat teismai ir Å¡ios SusitarianÄiosios Å alies, laikantis 29 ir 31 straipsnių nuostatų. NagrinÄjamoje byloje nustatyta, kad tiek pareiÅ¡kÄjas, tiek jo įstatyminÄ atstovÄ, kuri yra Lietuvos Respublikos pilietÄ, Å¡iuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje, suinteresuotas asmuo byloje taip pat yra Lietuvos institucija, spÄjamas vaiko tÄvas â Lietuvos Respublikos pilietis.
ApeliacinÄs instancijos teismas, atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, taip pat įvertinÄs tai, kad pareiÅ¡kÄjas siekia nustatyti Lietuvos Respublikos pilietybÄs turÄjimo faktÄ , jo ryÅ¡ys su Lietuva yra glaudus, sprendžia, jog, vadovaujantis Sutarties dÄl teisinÄs pagalbos 32 straipsnio 2 dalimi, Å¡i byla yra teisminga Lietuvos teismams.
19. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje netinkamai aiÅ¡kino bylų su tarptautiniu teismingumu reguliuojanÄias nuostatas, todÄl neteisingai iÅ¡sprendÄ pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymo priÄmimo klausimÄ . Skundžiama nutartis naikintina ir klausimas dÄl praÅ¡ymo priÄmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.). Vadovaudamasis CPK 335 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, teismas n u t a r i a : Alytaus apylinkÄs teismo 2022 m. lapkriÄio 29 d. nutartį panaikinti ir pareiÅ¡kimo priÄmimo klausimÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisÄja nuo jos priÄmimo dienos. TeisÄja Edita Å liumpienÄ