Legislator Giurisprudenza & Legislazione
fb6e95a9-b5fd-45ba-9fbb-8c6f68581a52 Generato dall'IA

Court dismissed mother's request to change daughter's surname without father's consent due to child's best interests.

Numero d'incarto fb6e95a9-b5fd-45ba-9fbb-8c6f68581a52
Autorità giudiziaria
Giurisdizione Lituania (LT)
Esito del giudizio Respinto (Dismissed)

Sintesi Legislator

Generato dall'IA

The appellate court dismissed the mother's appeal and the original request to change her daughter's surname without the biological father's consent. The court found that the father had ceased contact with the child, yet the primary legal principle requires preserving the child's existing surname to ensure stability. Consequently, the lower court's decision to maintain the father's surname was upheld as serving the child's best interests.

Regesto Legislator

Generato dall'IA

Civil Code Art. 2.13; Civil Procedure Code Art. 326: A court must preserve a child's existing surname when a parent seeks a change without the other parent's consent, prioritizing the child's best interests and the principle of surname stability.

Parole chiave

Generato dall'IA
surname change best interests of child parental consent Civil Procedure Code appellate review

Disposizioni normative citate

Generato dall'IA
Civil Code Art. 2.13
numatyta, kad vaiko pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarkÄ nustato Teisingumo ministro patvirtintos Civilinės metrikacijos taisyklės. 2006 m.
Civil Procedure Code Art. 326
Civil Procedure Code Art. 93
Civil Procedure Code Art. 98
Civil Procedure Code Art. 325

Ti chiedi come si applica questa sentenza alla tua fattispecie?

Analizza questa decisione insieme alla legislazione federale e cantonale, ai commentari e alla giurisprudenza successiva in Legislator AI.

Apri in Legislator →

Testo completo

?Civ Civilinė byla Nr. e2A-80-524/2020 Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00688-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.1; (S) 3.3.1.18.2. KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 27 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A.

P. apeliacinį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės N. L. ieÅ¡kinį atsakovui A. P., tretiesiems asmenims M. L., Tauragės rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities skyrius, dėl leidimo pakeisti nepilnamečiam vaikui pavardę be tėvo sutikimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I . Ginčo esmė 1. Ieškiniu ieškovė prašė pakeisti šalių nepilnametės dukros D. P., gimusios (duomenys neskelbtini), pavardę „P.“, į pavardę „L.“ be atsakovo sutikimo; priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kinio pagrindu nurodytos aplinkybės, jog jai gyvenant kartu su atsakovu, (duomenys neskelbtini) gimė dukra D., kuriai atsakovas kaip biologinis tėvas suteikėte savo pavardę ir dukros gimimo liudijime įraÅ¡yta pavardė yra „P.“. IeÅ¡kovė su atsakovu santuokos sudarę nebuvo, gimus dukrai gyveno (duomenys neskelbtini). Tačiau po dviejų mėnesių ieÅ¡kovė su dukra nusprendė grįžti gyventi į LietuvÄ , o atsakovas liko gyventi (duomenys neskelbtini). Nuo tada jų santykiai atÅ¡alo.

Atsakovas pirmus metus keletÄ kartų per metus atvažiuodavo į LietuvÄ aplankyti savo nepilnametės dukros, tačiau vėliau dukros lankymas retėjo, o 2017 m. iÅ¡ viso nustojo lankyti savo dukrÄ . Todėl atsakovui kaip biologiniam tėvui nepavyko sukurti jokio ryÅ¡io su savo nepilnamete dukra D. P.. IeÅ¡kovė 2017 m. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo bei materialinio iÅ¡laikymo priteisimo. Byla 2017 m. vasario 7 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nutartimi baigta taikos sutartimi, kurioje nuspręsta Å¡alių nepilnametės dukros D. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ieÅ¡kove pagal jos gyvenamÄ jÄ vietÄ , iÅ¡ atsakovo priteistas iÅ¡laikymas nepilnametei dukrai po 150 Eur per mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis iki dukros pilnametystės. Nutartyje taip pat buvo nustatyta ir vaiko bendravimo tvarka su tėvu.

Tačiau po Å¡ios nutarties priėmimo atsakovas iÅ¡vis nustojo bendrauti su dukra, tik mokėjo teismo priteistÄ iÅ¡laikymÄ dukrai. Atsakovas, kaip dukros biologinis tėvas, su dukra nepalaiko jokių ryÅ¡ių, nesidomi jos auklėjimu, mokymusi, sveikatos bÅ«kle, o apsiriboja tik priteisto iÅ¡laikymo mokėjimu. IeÅ¡kovė (duomenys neskelbtini) sudarė santuokÄ su M. L., todėl po santuokos sudarymo jai buvo suteikta pavardė „L.“ bei (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros M., kurios pavardė gimimo liudijime įraÅ¡yta „L.”.

Todėl Å¡iuo metu dukra D., bÅ«dama penkerių metų amžiaus, sau vieninteliais ir artimais žmonėmis įvardija savo mamÄ N. L., tėčiu vadinamÄ M. L. bei maÅ¾Ä jÄ sesutę M. L.. IeÅ¡kovė nurodė, kad bandė ginÄÄ spręsti geruoju, tačiau vaiko tėvas, realiai niekada nedalyvavęs vaiko auklėjime, kategoriÅ¡kai atsisako duoti sutikimÄ atlikti Å¡iuos veiksmus. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė 3. Tauragės apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai, pakeitė nepilnametės D.

P., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pavardę „P.“ į pavardę „L.“ be jos tėvo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo, priteisė iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 020,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10,07 Eur (dešimt eurų 07 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai.

4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog, sistemiÅ¡kai atlikus byloje pateiktų įrodymų vertinimÄ iÅ¡imtinai tik per vaiko interesų prizmę, egzistuoja toliau nurodytos faktinės aplinkybės, kurios nulemia poreikį penkerių metų vaiko D. P. interesų labui keisti jos pavardę „P.“ į motinos pavardę „L.“. IeÅ¡kovė, trečiasis asmuo ir nepilnametė Å¡alių dukra D. kaip Å¡eimos nariai gyvena ne nuo (duomenys neskelbtini) (santuokos įregistravimo momento), o nuo žymiai ankstesnio laikotarpio.

Minėtiems asmenims vedant bendrÄ gyvenimÄ , o biologiniam vaiko tėvui jau dvejus metu (nuo 2017 m. birželio mėn.) visiÅ¡kai nedalyvaujant vaiko auklėjime, su vaiku nebendraujant, susiklostė tokia situacija, kad vaikas, Å¡iuo metu bÅ«damas penkerių metų amžiaus, iki Å¡iol nepažįsta savo biologinio tėvo atsakovo A. P., sau vieninteliais ir artimais žmonėmis vaikas įvardija savo mamÄ , tėčiu vadinamÄ M. L. bei maÅ¾Ä jÄ sesę M. L.. Atsižvelgus į visas aplinkybes apie nustatytus vaiko ir jo artimųjų ryÅ¡ius, įvertinus byloje surinktus duomenis, konstatuotina, kad tėvÄ A.

P. su jo dukra D. niekada nesiejo socialinis, emocinis, dvasinis ryÅ¡ys, paremtas atsakomybe, pasitikėjimu, nuoÅ¡irdumu. PrieÅ¡ingai, byloje nustatyta, kad vaikÄ ir tėvÄ sieja tik teisinis ryÅ¡ys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad tėvas nesirÅ«pino vaiko auklėjimu, ugdymu, iki Å¡ios bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos nesidomėjo jos sveikata bei gyvenimu. Tuo tarpu penkerių metu D. teisė į jai saugiÄ aplinkÄ , teisė augti pilnavertėje Å¡eimoje, teisė turėti ir puoselėti Å¡eimos ryÅ¡ius, turėti galimybę bendrauti tiek su mama, tiek su tėčiu (kas vaiko augimo procese turi ypač didelę svarbÄ ) buvo užtikrinama tik vaiko motinos ir jos sutuoktinio bendromis pastangomis.

Tai, teismo vertinimu, sudaro pagrindÄ konstatuoti bÅ«tinybę pakeisti nepilnamečio vaiko pavardę į motinos tam, kad bÅ«tų apsaugotas vaiko interesas jaustis pilnaverčiu L Å¡eimos nariu. Laikytina, kad vaikui, kuris nepažįsta savo tėvo, pavardės pakeitimas į jo motinos turimÄ pavardę „L.“ nesukels jam neigiamų padarinių. PrieÅ¡ingai, vaiko ir jį nuo gimimo auginančios motinos, jos sutuoktinio bei mažosios sesers bendrumo jausmas tik dar labiau bus sustiprintas, o tai savo ruožtu užtikrins vaiko teisę į Å¡eimos, sutvirtintos santuokos įžadais, ryÅ¡ius.

Atsižvelgdamas į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kinio reikalavimas atitinka nepilnamečio vaiko interesus, todėl ieÅ¡kovės N. L. ieÅ¡kinys tenkintinas. Teismas, nustatęs ieÅ¡kinio reikalavimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , papildomai pateikia motyvus dėl vaiko teisės žinoti savo kilmę iÅ¡ tėvo pusės. Kaip jau minėta, teismas konstatavo, kad vaiko D. teisė pažinoti savo tėvus nėra įgyvendinta. Tačiau, kaip nustatyta iÅ¡ atsakovo paaiÅ¡kinimų, atsakovas ateityje ketina imtis priemonių paÅ¡alinti šį vaiko teisių pažeidimÄ , t. y. jis teismo keliu bandys keisti bendravimo su dukra tvarkÄ , daugiau bendraus su vaiku, kad tuo galėtų atskleisti vaikui biologinės tėvystės faktÄ .

Konstatuotina, kad ieÅ¡kinio patenkinimas ir leidimas be tėvo sutikimo pakeisti vaiko pavardę netrukdys vaiko biologiniam tėvui A. P. siekti apsaugoti Å¡iÄ savo vaiko teisę, t. y. teisę ateityje sužinoti, kad vaikas yra kilęs ir iÅ¡ P. giminės, nes jos biologinis tėvas yra A. P.. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 5. Apeliaciniame skunde atsakovas praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 5.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino CK 3.167 straipsnio 4 dalį, taip pat tarptautinės teisės suformuotas nuostatas dėl vaiko teisių ir interesų apsaugos. Atsižvelgiant į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos kontekstÄ , pagrindas keisti Å¡alių nepilnametės dukters pavardę bÅ«tų tuomet, jeigu bÅ«tų pasikeitusi atsakovo pavardė. Be to, vaiko pavardės keitimas galimas tik iÅ¡imtinais atvejais, tačiau pirmosios instancijos teismas nenustatė, kokios esminės faktinės aplinkybės pasikeitė ir, jeigu pasikeitė, ar iÅ¡imtinai pasikeitusi padėtis neatitinka vaiko interesų, kokie duomenys / įrodymai tokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina. 5.2.

Pirmosios instancijos teismo išvada, jog yra nutrūkęs biologinio tėvo ir nepilnamečio vaiko ryšys, todėl neva yra pagrindas keisti nepilnamečio vaiko pavardę, pagrįsta tik ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimais. Pirmosios instancijos teismas neįvertino kitų byloje esančių įrodymų visumos, kurie prieštarauja pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai. 5.3. Pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, jog atsakovas su nepilnamečiu vaiku nebendrauja dvejus metus, nevertino įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas aktyviai dalyvauti nepilnamečio vaiko auklėjime neturėjo galimybių. 5.4.

Teritorinė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba neatliko jokio tyrimo, į bylÄ nebuvo pateiktas privaloma Å¡ios tarnybos raÅ¡ytinė iÅ¡vada. Institucijos atstovė teismo posėdžio metu patvirtinto, jog daugiau nei 2 metus neturi informacijos apie susiklosčiusius santykius tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, institucija nėra bendravusi su ieÅ¡kove, nepilnamečiu vaiku. Dėl Å¡ių aplinkybių, neaiÅ¡ku, kokiu pagrindu Institucijos atstovė tvirtino, jog tarp nepilnamečio vaiko ir atsakovo yra nutrÅ«kęs emocinis / psichologinis ryÅ¡ys. 5.5.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , jokia forma netyrė nepilnamečio vaiko tikrosios valios ir nuomonės. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad siekiant nustatyti psichologinį, emocinį ryšį, nepilnametis vaikas bendravo su psichologu ir /ar kitu specialistu, kuris galėtų konstatuoti, kad tarp nepilnamečio vaiko ir biologinio tėvo yra ar nėra nutrÅ«kę ryÅ¡iai, ar jie yra negrįžtami. 5.6. Nepagrįstai iÅ¡ atsakovo priteistos ieÅ¡kovės patirtos iÅ¡laidos dėl teisinės pagalbos suteikimo, kadangi Å¡ios iÅ¡laidos nėra pagrįstos ir neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl advokato atlyginimo dydžio.

6. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodyti Å¡ie motyvai: 6.1. Pirmosios instancijos teismas tik visapusiÅ¡kai, objektyviai bei sistemiÅ¡kai atlikęs civilinėje byloje pateiktų įrodymų vertinimÄ ir iÅ¡imtinai tik per vaiko interesų prizmę skundz?iamame sprendime konstatavo, kad egzistuoja svarbios faktinės aplinkybės, kurios nulemia poreikį penkerių metų vaiko D.

P. interesų labui keisti jos pavardę „P.“ į motinos / ieškovės pavardę „L.“. Todėl pažymima, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas pakeisti penkerių metų vaiko D. P. pavardę „P.“ į motinos / ieškovės pavardę „L.“, buvo priimtas remiantis ne aplinkybe, kad tiesiog pasikeitė Ieškovės pavardė iš „U.“ į „L.“, kaip tai nepagrįstai teigia apeliaciniame skunde apeliantas, o būtent pasikeitusiomis esminėmis faktinėmis aplinkybėmis, kurios akivaizdžiai prieštarauja nepilnamečio vaiko interesams. 6.2.

Byloje yra nustatytos visos esminės pasikeitusios faktinės aplinkybės, kurias ieÅ¡kovė iÅ¡dėstydama savo procesiniuose dokumentuose ir pateikdama paaiÅ¡kinimus 2019 m. rugpjūčio 23 d. vykusio teismo posėdžio metu, be jokios abejonės, įrodė. Apeliantas, bÅ«damas nepilnamečio vaiko, D. P., biologinis tėvas, sÄ moningai, savo valia pats yra nusiÅ¡alinęs nuo nepilnametės dukros D. P. auklėjimo, ugdymo ir bendravimo su ja bei neatlieka jokių savo kaip tėvo pareigų nepilnamečiam vaikui , dėl to apeliantÄ su Å¡alių nepilnamečiu vaiku niekada nesiejo ir nesieja joks socialinis, emocinis bei dvasinis ryÅ¡ys, dėl to yra akivaizdi bÅ«tinybė pakeisti nepilnamečiam vaikui D.

P. pavardę be tėvo sutikimo į pavardę „L.“ tam, kad būtų apsaugotas vaiko interesas jautis pilnaverčiu L. šeimos nariu. 6.3. Apeliantas laisva valia ir niekieno neverčiamas visiškai nusišalino nuo savo nepilnametės dukros D. P. auginimo bei rūpinimosi ja. Dėl šalių nepilnametės dukros D. P. poreikių, sveikatos, lavinimo, ugdymo ir kitų dalykų, susijusių su šalių nepilnamete dukra, apeliantas visiškai nesidomėjo ir ieškovės nesiteiravo, nepaisant to, jog turėjo visas galimybes tai padaryti, bei laisva valia ir niekieno netrukdomas visiškai nesiekė užmegzti tinkamų, artimų ryšių su savo nepilnamete dukra D.

P., tai sÄ lygojo, kad Å¡alių nepilnametės dukros D. P. ir apelianto kaip biologinio tėvo nesieja jokie santykiai, tai pats apeliantas patvirtino 2019 m. rugpjūčio 23 d. vykusio teismo posėdžio metu teikdamas paaiÅ¡kinimus. 6.4. Pirmosios instancijos teismas analizavo absoliučiai visus Å¡alių pateiktus įrodymus bei iÅ¡sakytus paaiÅ¡kinimus, buvo aktyvus, uždavinėjo klausimus dėl konkrečių, pateiktų tiek ieÅ¡kovės, tiek apelianto įrodymų, bei sudarė visiÅ¡kai vienodas sÄ lygas Å¡alims įrodinėti savo teiginius. 6.5.

Apelianto apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad teritorinė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba neatliko jokio reikiamo tyrimo, nes į bylÄ nebuvo pateikta privaloma Å¡ios tarnybos raÅ¡ytinė iÅ¡vada, nors nurodyta institucija byloje įtraukta kaip iÅ¡vadÄ teikianti institucija, yra visiÅ¡kai nepagrįsti ir nelogiÅ¡ki. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos iÅ¡vada dėl nagrinėjamos bylos dalyko buvo pateikta žodžiu ir tai neprieÅ¡tarauja CPK 252 straipsnio nuostatoms. 6.6.

Pakeitus nepilnametės dukros D. P. pavardę, be jokios abejonės bus iÅ¡saugotas jos identiÅ¡kumas, t. y. atsakovo kaip biologinio tėvo pavardė liks įraÅ¡yta dukros gimimo liudijime, dukra turės galimybę žinoti biologinio tėvo duomenis (tėvo vardÄ , pavardę, asmens kodÄ ) net ir po jos pavardės pakeitimo. 6.7. Apelianto apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, kad priteistos iÅ¡ apelianto ieÅ¡kovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatitinka LR teisingumo ministro įsakymu patvirtintų rekomendacijų ir yra neproporcingos bei nepagrįstos, yra visiÅ¡kai nepagrįsti, kadangi visi pateikti procesiniai dokumentai buvo bÅ«tini.

7. Gauti atsakovo praÅ¡ymai pridėti prie bylos papildomus raÅ¡ytinius įrodymus – Ä®tariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų iÅ¡raÅ¡Ä apie trečiÄ jį asmenį irpapildomus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus.

8. IeÅ¡kovė pateikė nuomonę dėl atsakovo praÅ¡ymo pridėti prie bylos papildomus raÅ¡ytinius įrodymus ir praÅ¡o atsisakyti priimti atsakovo pateiktus įrodymus. IeÅ¡kovė nurodo, jog atsakovui aplinkybė apie trečiojo asmens teistumÄ buvo žinoma dar nuo 2017 metų, todėl galėjo pateikti minėtus įrodymus nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Be to, trečiajam asmeniui yra panaikintas teistumas už visas jo padarytas nusikalstamas veikas.

9. Atsakovas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinis skundas tenkintinas. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

11. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisinius argumentus, sprendžia, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos 12. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso Å¡alims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos iÅ¡nagrinėjimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).

13. Atsakovas pateikė praÅ¡ymÄ pridėti prie bylos papildomus įrodymus – raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus ir Ä®tariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų iÅ¡raÅ¡Ä apie trečiÄ jį asmenį. IeÅ¡kovė praÅ¡o nepridėti prie bylos minėtų įrodymų, kadangi ieÅ¡kovui aplinkybės dėl trečiojo asmens teistumo buvo žinomos ir jis turėjo galimybę minėtus įrodymus teikti pirmosios instancijos teisme.

14. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau Å¡is draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali bÅ«ti pateikiami:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi bÅ«ti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Ä®rodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimÄ , jų neabejotinÄ svarbÄ bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

Å ios kategorijos bylose teismui priskirtas aktyvus vaidmuo, ieÅ¡kovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ praÅ¡ymÄ dėl naujų įrodymų pateikimo, jame akcentavo, kad trečiajam asmeniui M. L. 2019 m. sausio 29 d. teistumas už padarytas nusikalstamas veikas yra panaikintas, todėl Å¡alių naujų įrodymų pridėjimas nepažeis Å¡alių teisių. Jeigu nauji įrodymai bÅ«tini svarbioms bylos aplinkybėms nustatyti, tai jie gali bÅ«ti priimti apeliacinės instancijos teisme, ir tai nelaikoma CPK 314 straipsnio pažeidimu.

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė 15. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovei gyvenant kartu su atsakovu, (duomenys neskelbtini) gimė dukra D., kuriai atsakovas kaip biologinis tėvas suteikėte savo pavardę ir dukros gimimo liudijime įraÅ¡yta pavardė „P.“. IeÅ¡kovė su atsakovu santuokos sudarę nebuvo. IeÅ¡kovė (duomenys neskelbtini) sudarė santuokÄ su M. L. ir jai buvo suteikta pavardė „L.“ bei (duomenys neskelbtini) susilaukė kitos dukros M., kurios pavardė gimimo liudijime įraÅ¡yta „L.“, todėl ieÅ¡kovė nurodo, jog dukros D. interesais visa Å¡eima turi turėti vienÄ pavardę.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas nuo 2017 m. birželio mėn. nedalyvauja vaiko auklėjime, su vaiku nebendrauja, susiklostė tokia situacija, kad vaikas, šiuo metu būdamas penkerių metų amžiaus, iki šiol nepažįsta savo biologinio tėvo atsakovo A. P..

16. Apeliacinės instancijos teisme pasisakytina dėl nepilnamečio vaiko pavardės keitimo Å¡alių nurodytomis byloje aplinkybėmis. Dėl nepilnamečio vaiko biologinio tėvo pavardės keitimo į vaiko mamos sutuoktinio pavardę 17. Vaiko pavardės suteikimo principines nuostatas reglamentuoja LR CK 3.167 straipsnis, numatantis, kad tuo atveju, kai vaiko tėvų pavardė skirtinga, vaikui suteikiama vieno iÅ¡ tėvų pavardė tėvų susitarimu, o jei tėvai nesusitaria – teismo nutartimi. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje bei CK 3.161 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta viena iÅ¡ vaiko teisių – teisė nuo gimimo turėti vardÄ ir pavardę, t. y. vaikui po gimimo turi bÅ«ti suteiktas vardas ir pavardė per kuo trumpesnį laikÄ .

CK 3.167 str. 4 d. numatyta, kad vaiko pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarkÄ nustato Teisingumo ministro patvirtintos Civilinės metrikacijos taisyklės. 2006 m. gegužės 19 d. LR teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-160 „Dėl civilinės metrikacijos taisyklių patvirtinimo“ 102 p. nustatyta, kad asmens vardo, pavardės, tautybės pakeitimo tvarkÄ reglamentuoja LR teisingumo ministro įsakymu tvirtinamos Asmens vardo, pavardės, tautybės pakeitimo taisyklės. 2008 m. spalio 29 d. LR teisingumo ministro įsakyme Nr. 1R-415 „Dėl Asmens vardo, pavardės, tautybės pakeitimo taisyklių patvirtinimo“ 19 p. nustato, kad praÅ¡ymÄ pareiÅ¡kėjas pateikia savo gyvenamosios vietos, kuri nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų centrine baze, civilinės metrikacijos įstaigai.

Tačiau teismas, spręsdamas ginÄÄ dėl vaiko pavardės pakeitimo, turi atsižvelgti ir į Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnyje nustatytÄ valstybės pareigÄ užtikrinti vaiko teisę į savo identiÅ¡kumo iÅ¡saugojimÄ . Pažymėtina, kad vaiko pavardės keitimas neatitiktų jo interesų, nebent tai yra aiÅ¡kiai pagrįsta pasikeitusiomis faktinėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui, jeigu pavardę pakeičia motina (tėvas), kurio pavardė vaikui suteikta (Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d.).

18. Šioje byloje nustatyta, kad šalių dukrai buvo suteikta atsakovo pavardė ir šioje byloje vaiko mama pakeitė pavardę, todėl 17 p. nurodytų pagrindų pavardės keitimui byloje nenustatyta.

19. Teismas, prieÅ¡ pradėdamas teisiÅ¡kai vertinti byloje nustatytas faktines aplinkybes, akcentuoja vaiko vardo ir pavardės klausimų reglamentavimÄ tiek nacionalinėje teisėje, tiek tarptautiniu lygmeniu. Pabrėžtina, kad vaikui vardas ir pavardė yra suteikiami nuo gimimo ir pažymi jo individualumÄ , todėl be pagrindo negalima Å¡ių asmens duomenų keisti ar taisyti. Kaip jau minėta, Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnis įpareigoja valstybes užtikrinti vaiko teisę į savo identiÅ¡kumo iÅ¡saugojimÄ .

20. Teismas pažymi, kad šioje byloje būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų šalių vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

21. Teismas, sistemiÅ¡kai atlikęs byloje pateiktų įrodymų vertinimÄ iÅ¡imtinai tik per vaiko interesų prizmę, konstatuoja, kad ieÅ¡kinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis nėra nulemtas poreikis penkiametės Å¡alių dukros interesų labui keisti jos tėvo suteiktÄ pavardę „P.“ į jos mamos vyro pavardę „L.“. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Å¡alims gimė dukra D., kuriai atsakovas kaip biologinis tėvas suteikėte savo pavardę, Å¡alys tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovė nurodo, kad ji po dviejų mėnesių su dukra nusprendė grįžti gyventi į LietuvÄ , o atsakovas liko gyventi (duomenys neskelbtini). Nuo tada jų santykiai atÅ¡alo. Atsakovas pirmus metus keletÄ kartų per metus atvažiuodavo į LietuvÄ aplankyti savo nepilnametės dukros, tačiau vėliau dukros lankymas retėjo, o 2017 m. iÅ¡ viso nustojo lankyti savo dukrÄ . IeÅ¡kovė 2017 m. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo iÅ¡laikymo priteisimo.

Byla 2017 m. vasario 7 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nutartimi baigta taikos sutartimi, kurioje nuspręsta Å¡alių nepilnametės dukros D. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ieÅ¡kove, iÅ¡ atsakovo priteistas iÅ¡laikymas nepilnametei dukrai po 150 Eur per mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis iki dukros pilnametystės. Nutartyje taip pat buvo nustatyta ir vaiko bendravimo tvarka su tėvu, nustatant pereinamÄ jį laikotarpį vaikui apsiprasti. Tačiau su atsakovo atsiliepimu į ieÅ¡kinį pateikti priedai įrodo, kad vaiko tėvų santykiai yra konfliktiÅ¡ki, Å¡iÄ aplinkybę įrodo Å¡alių raÅ¡omi pareiÅ¡kimai, paaiÅ¡kinimai vaiko teisių institucijai ( t. 1, b. l. 63, 65, 70, 71, 77, 79, 83 ).

Byloje įrodyta, kad taikos sutartimi nustatytos bendravimo tvarkos su dukra atsakovas siekė per vaiko teisių institucijÄ , Å¡alys konfliktavo, todėl akivaizdu, jog Å¡alių dukrai gyvenant su ieÅ¡kove atsakovo bendravimas su mažamete dukra buvo sunkus. Paminėtais įrodymais ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis įrodyta, kad atsakovo ir jo dukros ryÅ¡io praradimas nuo 2017 metų įvyko ne tik dėl atsakovo kaltės.

22. Pirmosios instancijos teismas neįvertino įstatyme nustatytų tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaikÄ principų. CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iÅ¡ tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios.

23. AiÅ¡kindama pirmiau nurodytas teisės normas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad vaiko ryÅ¡ys su abiem tėvais yra svarbus, todėl teismas turi pareigÄ užtikrinti jo palaikymÄ ir vystymÄ si atsižvelgiant iÅ¡imtinai į Å¡alių penkiametės dukros interesus žinoti apie biologinį savo tėvÄ , su juo bendrauti. Byloje įrodyta, kad atsakovas vykdo vaiko iÅ¡laikymo pareigÄ , jo raÅ¡ytas pareiÅ¡kimas ieÅ¡kovei dėl dukros įsivaikinimo vertintinas tik kaip teisinis ieÅ¡kovės nurodomos problemos sprendimo bÅ«das. Å alių dukrai pakeitus tik pavardę, jos anketiniuose duomenyse vis tiek turės bÅ«ti nurodytas atsakovas ir aplinkybė dėl ieÅ¡kovės nurodomų skirtingų pavardžių jos Å¡eimoje nebus paÅ¡alinta. Atkreiptinas dėmesys, jog pakeitus mergaitės pavardę pasunkės tėvo ir dukros bendravimas susidarius galimybei jiems kartu iÅ¡vykti, ir tai nėra vaiko interesus atitinkanti aplinkybė.

24. Kolegija pažymi, kad Å¡ioje byloje įrodyta, kad atsakovo suteikta Å¡alių dukrai pavardė geriausiai atspindi vaiko identiÅ¡kumÄ , tolimesnius giminystės ryÅ¡ius bÅ«tent jos tėvo, su kuriuo mergaitė nuolat negyvena, linija, kaip tai numatyta tiek galiojančiame vidiniame valstybės teisiniame reguliavime, tiek Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje (8 straipsnio 2 dalis), nes Å¡iuo atveju vienas iÅ¡ vaiko identiÅ¡kumo elementų ir yra tėvo pavardė, identifikuojanti vaikÄ su tėvu ir jo kilmę pagal tėvo linijÄ . Tai, be abejo, atitinka geriausius vaiko interesus – žinoti apie savo kilmę.

25. Byloje nustatyta, kad šalių dukra yra gimusi (duomenys neskelbtini), nereikalauja papildomo įrodinėjimo aplinkybė, kad penkerių metų vaikas neturi savo patirties dėl pavardės suteikimo, jos nurodymo dokumentuose bei keitimo, todėl nepagrįsti apeliacinio skundo motyvai dėl vaiko nuomonės šioje byloje, nes papildomos tokio amžiaus vaiko apklausos yra netikslingos. Apeliacinės instancijos teismo išvada 26. Šioje byloje pažymėtina, kad vaiko pavardės keitimas neatitiktų jo interesų, nebent tai yra aiškiai pagrįsta pasikeitusiomis faktinėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui, jeigu pavardę pakeičia motina (tėvas), kurio pavardė vaikui suteikta (Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d.).

Å ioje byloje ne vaiko interesais pirmosios instancijos teismas pakeitė mergaitės pavardę dėl atsakovo ir jo mažametės dukros nutrÅ«kusio bendravimo, už kurį yra atsakingi abu mergaitės tėvai. Tikslas užtikrinti vaiko pavardės pastovumÄ (nekintamumÄ ) atsispindi ir Civilinės metrikacijos taisyklių 30 p., kuriame įtvirtintas pagrindinis principas, kad, registruojant tėvystės nustatymÄ , paliekama vaiko jau turima pavardė. Ä®vertinant penkiametės mergaitės paminėtus interesus Å¡ioje byloje skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir ieÅ¡kinys atmestinas (CPK 326 str. 1d.2 p.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme 27. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ . Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atsakovas pateikė kvitÄ , įrodantį, jog pirmosios instancijos teisme už advokato padėjėjo pagalbÄ sumokėjo 160 EUR, todėl ji suma priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovės. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 28. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos).

29. Patenkinus atsakovo apeliacinį skundÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteistinos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos – 75 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ bei 907, 50 EUR iÅ¡laidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, nes Å¡ios iÅ¡laidos nevirÅ¡ija paminėtų Rekomendacijų. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a: Tauragės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. sprendimÄ panaikinti ir ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ N. L. A. P. 160 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme ir 982,50 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Erika MisiÅ«nienė Almantas Padvelskis Giedrė Seselskytė