Legislator Giurisprudenza & Legislazione
fb4fd4e3-1cff-4b7a-a0c7-64293a60511a Generato dall'IA

Court dismisses appeal; termination due to reorganization and refusal to accept new duties is deemed employer-willed for tax purposes.

Numero d'incarto fb4fd4e3-1cff-4b7a-a0c7-64293a60511a
Autorità giudiziaria
Giurisdizione Lituania (LT)
Esito del giudizio Respinto (Dismissed)

Sintesi Legislator

Generato dall'IA

The court dismissed the appeals filed by two former police chiefs regarding the taxation of their separation compensation. The plaintiffs argued that their dismissal was involuntary because their positions were abolished during a reorganization, forcing them to refuse new offers. The court ruled that such termination, triggered by the plaintiff's refusal to accept alternative duties, falls under employer-willed termination grounds. Consequently, the compensation was correctly taxed as income rather than exempt.

Regesto Legislator

Generato dall'IA

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokestio įstatymas 17 str. 1 d. 5 punktas; Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas 53 str. 1 d. 11 punktas: Termination due to reorganization where the employee refuses alternative duties is legally considered employer-willed, making separation compensation taxable.

Parole chiave

Generato dall'IA
employer-willed termination separation compensation taxation reorganization dismissal income tax liability administrative law appeal police service statute involuntary dismissal adattamento delle retribuzioni

Disposizioni normative citate

Generato dall'IA
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokestio įstatymas 17 str. 1 d. 5 punktas
Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas 53 str. 1 d. 11 punktas
Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymas 85-87 straipsniai
Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymas 88 str. 1 punktas

Giurisprudenza citata

Generato dall'IA
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėse bylose A10-1831/2006
A-556-346/08
A-756-670/2007
Generato dall'IA

Ti chiedi come si applica questa sentenza alla tua fattispecie?

Analizza questa decisione insieme alla legislazione federale e cantonale, ai commentari e alla giurisprudenza successiva in Legislator AI.

Apri in Legislator →

Testo completo

2008 m

2010 m. kovo 5 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų V. G. ir V. G. skundÄ atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl neiÅ¡mokėtos iÅ¡eitinės kompensacijos dalies priteisimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,

n u s t a t ė :

pareiÅ¡kėjas V.G. skunde nurodo, jog dirbo Jurbarko rajono policijos komisariate virÅ¡ininko pareigose. Reorganizuojant policijos sistemÄ 2008 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-TE-413 „Dėl policijos komisariatų virÅ¡ininkų atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos“ nuo 2008 m. spalio 1 d. buvo atleistas iÅ¡ Jurbarko rajono policijos komisariato virÅ¡ininko pareigų pagal Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 11 punktÄ . Atleidžiant iÅ¡ tarnybos buvo priskaičiuota 6 vidutinių darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė kompensacija 29 716.08 Lt iÅ¡ kurios iÅ¡skaityta 24 procentų dydžio pajamų mokestis - 7 131.86 Lt, 2.5 procentų dydžio įmokos socialiniam draudimui - 742.90 Lt.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad panaikinama pareigybė ir jo vadovaujamos teritorinės policijos įstaigos juridinio statuso netekimas privertė jį priimti sprendimÄ , t.y. nesutikti eiti pasiÅ«lytų Tauragės AVPK Jurbarko rajono policijos komisariato l.e. virÅ¡ininko pareigas pareigų. Be to darbdavys atleisdamas iÅ¡ tarnybos neturėjo galimybės pareikÅ¡ti savo valios, nes nesutikus eiti pareigų, jis privalėjo pareiÅ¡kėjÄ atleisti iÅ¡ tarnybos.Â

PareiÅ¡kėjas V.G. skunde nurodo, kad 2008 m. rugsėjo 25 d. Jurbarko rajono policijos komisariato virÅ¡ininko įsakymu Nr. 98-TE-66 „Dėl komisaro V. G. atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos“ jis nuo 2008 m. spalio 1 d. buvo atleistas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punktÄ . Atleidus iÅ¡ tarnybos buvo priskaičiuota 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė kompensacija – 29 948.46 Lt. IÅ¡ Å¡ios sumos iÅ¡skaičiuotas 24 procentų gyventojų pajamų mokestis – 7 187.63 Lt.

PrieÅ¡ atleisdamas iÅ¡ tarnybos darbdavys įteikė 2008 m. gegužės 31 d. įspėjimÄ Nr. 98-IL-840, kuriuo pranešė, kad nuo 2008 m. spalio 1 d. jo užimama pareigybė yra naikinama, Taip pat buvo praneÅ¡ta, kad esant galimybei bus pasiÅ«lytos lygiavertės arba viena pakopa žemesnės pareigos, vėliau buvo siÅ«lomos Tauragės AVPK Jurbarko PK virÅ¡ininko pavaduotojo pareigos. Ä®staigos, kurioje dirbo juridinio statuso netekimas, bei tai, kad po 2008 m. spalio 1 d. bus palikta tik vieno pavaduotojo pareigybė, privertė priimti sprendimÄ atsisakyti siÅ«lomų pareigų.Â

Pareiškėjai išdėstytų argumentų pagrindu teigia jog atleidimas iš tarnybos nepriklausė nuo darbdavio valios išraiškos, todėl išeitinė kompensacija neturėjo būti apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu.

PareiÅ¡kėjai skunde iÅ¡dėstytais motyvais praÅ¡o teismÄ :

- pareiškėjas V.

G. priteisti iš atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 7

131.86 Lt neišmokėtos išeitinės kompensacijos dalį;

 pareiškėjas V.

G. priteisti iš atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 7

187.63 Lt neišmokėtos išeitinės kompensacijos dalį.

Atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, atsakovas atsiliepimu į skundÄ praÅ¡o bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant ir skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b.l. 23-24). Teigia, jog nebuvo teisinio pagrindo neiÅ¡skaičiuoti 24 procentų gyventojų pajamų mokesčio iÅ¡ iÅ¡eitinės kompensacijos. IÅ¡eitinės kompensacijos pagal darbo kodeksÄ priskiriamos prie garantinių iÅ¡mokų kaip darbuotojų socialinės garantijos. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad pajamų mokesčiu neapmokestinamos <...>, iÅ¡skyrus kompensacijas, mokamas gyventojui, kai darbo sutartis ar jos esmę atitinkanti sutartis nutraukiama darbdavio valia. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad neapmokestinamos yra iÅ¡mokos statutiniams valstybės tarnautojams, kurie privalomai atleidžiami dėl sveikatos bÅ«klės. PareiÅ¡kėjai iÅ¡ tarnybos atleisti darbdavio valia vykdant Statuto nuostatas.Â

Tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į skundÄ praÅ¡o bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b.l.33-35) ir nurodė, kad pareiÅ¡kėjai iÅ¡ tarnybos  atleisti vadovaujantis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punktu. Taigi minimas atleidimo pagrindas priklauso nuo darbdavio iniciatyvos, bÅ«tent darbdavio sprendimas sÄ lygoja Å¡io teisinio atleidimo pagrindo atsiradimÄ , o ne objektyvios priežastys nepriklausančios nuo Å¡alių valios. Todėl Å¡iais ir detaliau atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais pareiÅ¡kėjų skundÄ praÅ¡oma atmesti kaip nepagrįstÄ .

Bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie teismo posėdį pranešta tinkamai, nėra kliūtimi bylai nagrinėti ir sprendimui priimti, todėl vadovaujantis ABTĮ 79 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant proceso šalių atstovams.

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas V.G. iš vidaus tarnybos atleistas 2008 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-TE-413 „Dėl policijos komisariatų viršininkų atleidimo iš vidaus tarnybos“ nuo 2008-10-01, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punktu (b.l.6).

Pareiškėjas V.G. 2008 m. rugsėjo 25 d. Jurbarko rajono policijos komisariato viršininko įsakymu Nr. 98-TE-66 „Dėl komisaro V. G. atleidimo iš vidaus tarnybos“ nuo 2008-10-01 atleistas iš vidaus tarnybos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punktu ir 57 straipsniu (b.l.15).

Vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nų statusÄ , priėmimÄ ir atleidimÄ iÅ¡ tarnybos, priėmimÄ ir mokymÄ si vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, pareigÅ«nų atsakomybę, paskatinimus, socialines ir kitas garantijas, profesinių sÄ jungų veiklos vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus, taip pat kitų valstybės tarnautojų priėmimo į tarnybÄ vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statutas (toliau – Statutas).

Statuto 53 straipsnis numato atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos pagrindus ir Å¡io straipsnio 11 punkte numatyta, kad pareigÅ«nas atleidžiamas iÅ¡ vidaus tarnybos jei panaikinama pareigybė dėl vidaus reikalų įstaigos ar jos struktÅ«rinio padalinio likvidavimo, reorganizavimo ar dėl tarnybos organizavimo pakeitimų ir jis nesutinka eiti jam pasiÅ«lytų pareigų. Statuto 57 straipsnis numato, kad atleidžiant pareigÅ«nÄ iÅ¡ vidaus tarnybos pagal Å¡io Statuto 53 straipsnio 1 dalies 4, 11, 15 ir 16 punktus, iÅ¡mokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė kompensacija, o pareigÅ«nams, nepertraukiamai iÅ¡tarnavusiems daugiau kaip 5 metus, didinama pusantro karto, daugiau kaip 10 metų – du kartus, daugiau kaip 20 metų – tris kartus. Nagrinėjamoje administracinėje byloje nekyla ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėjai turi teisę į

kompensacijÄ , nes atleidžiant pareigÅ«nÄ iÅ¡ vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punktÄ turi

bÅ«ti iÅ¡mokėta dviejų paskutinių mėnesių darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė kompensacija, jÄ didinant įvertinus pareigÅ«no iÅ¡tarnautÄ laikÄ . Taip pat nekyla ginčo ir dėl priskaičiuoto iÅ¡eitinės kompensacijos dydžio.

Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo, reglamentuojančio gyventojų pajamų apmokestinimo pajamų mokesčiu tvarkÄ , 3 straipsnį, pajamų mokestį moka pajamų gavęs gyventojas, tačiau ne visos gyventojų gautos pajamos yra apmokestinamos pajamų mokesčiu. Å ioje administracinėje

byloje bÅ«tent ir kyla ginčas dėl to, ar iÅ¡ vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punktÄ atleistam

pareigūnui išskaičiuotinas pajamų mokestis iš išeitinės kompensacijos.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad neapmokestinamos pajamos yra Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatyto dydžio kompensacijos, taip pat kompensacijos, kurių dydžiai nenustatyti, tačiau mokėjimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose, įskaitant kompensacijas už autorių arba gretutinių teisių pažeidimÄ , iÅ¡skyrus kompensacijas, mokamas gyventojui, kai darbo sutartis ar jos esmę atitinkanti sutartis nutraukiama darbdavio valia ir pinigines kompensacijas už nepanaudotas atostogas. Å ios taisyklės interpretavimas leidžia teigti, jog prie

neapmokestinamų pajamų priskiriamos gyventojams išmokamos įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyto dydžio ir nenustatyto

dydžio kompensacijos, tačiau tokios kompensacijos, kaip pabrėžiama teisėkūros

subjekto akte, turi būti būtinai numatytos įstatymuose arba kituose teisės aktuose. Prie neapmokestinamų

kompensacijų, nepriklausomai nuo jų įtvirtinimo įstatymuose ir kituose teisės aktuose, negali būti priskiriamos tokios

kompensacijos, kai jos išmokamos nutraukiant darbo sutartis arba jos esmę atitinkančias sutartis darbdavio valia. Tai reiškia, jog tokiu atveju kompensacija išmokėtina, bet iš jos išskaitomas pajamų mokestis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A-556-346-08).

Taigi, atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ ir remiantis pastarÄ ja teisės norma, priklausanti iÅ¡eitinė kompensacija galėtų bÅ«ti apmokestintina gyventojų pajamų mokesčiu tik konstatavus tarnybos santykių nutraukimo pagrindÄ susijusį su darbdavio valia. PrieÅ¡ingu atveju iÅ¡eitinė kompensacija iÅ¡mokėtina pareigÅ«nÄ atleidžiant iÅ¡ vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punktÄ bÅ«tų priskirtina prie neapmokestinamų pajamų Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo

17 straipsnio 1 dalies 5 punkto prasme.

Lietuvos Respublikos Seimas 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. X-1010 patvirtino Lietuvos policijos sistemos plėtros programÄ (toliau – ir Programa). Å ios Programos 19.7 punkte buvo numatyta pertvarkyti aukÅ¡tesnės pakopos policijos įstaigų valdymo sistemas, panaikinant Å¡ių įstaigų vadovybės funkcijas vadovauti apskričių centrų policijos įstaigoms. Pagal programos 20,

21 punktų nuostatas, konkrečias priemones Programos uždaviniams įgyvendinti tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o ProgramÄ tiesiogiai įgyvendina

Policijos departamentas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 606 buvo patvirtintas Lietuvos policijos sistemos plėtros

programos įgyvendinimo priemonių planas (toliau – ir Planas). Šio Plano

2.1.1 punktu buvo numatyta pertvarkyti aukÅ¡tesnės pakopos policijos įstaigų valdymo sistemas panaikinant Å¡ių įstaigų vadovybės funkcijas vadovauti apskričių centrų policijos įstaigoms, o 2.1.2 punktu - Apskrities lygiu suvienodinti miestų ir rajonų (savivaldybių) policijos komisariatų teisinį statusÄ . Å ių Plano priemonių atsakingu vykdytoju buvo paskirtas Policijos departamentas nustatant vykdymo laikotarpį - 2007-2009 metai. IÅ¡ minėto teisinio reguliavimo darytina iÅ¡vada, kad žemesnės pakopos policijos komisariatų reorganizavimas prijungimo bÅ«du prie atitinkamų aukÅ¡tesnės pakopos policijos komisariatų, kurį vykdant pareiÅ¡kėjai buvo atleisti iÅ¡ vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punktÄ , buvo numatytas pirmiau minėtais aukÅ¡tesnės galios teisės aktais, kuriuos įgyvendindamas Policijos departamentas priėmė atitinkamus lokalinius teisės aktus Jais remiantis buvo priimti individualÅ«s administraciniai aktai.

Jurbarko rajono policijos komisariatas, vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. 5-V-106 „Dėl teritorinių policijos įstaigų veiklos optimizavimo“ (skelbta www.policija.lt) ir 2008 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-300 „Dėl žemesnės pakopos policijos komisariatų reorganizavimo prijungimo bÅ«du prie atitinkamo aukÅ¡tesnės pakopos policijos komisariato sprendimo priėmimo, reorganizavimo sÄ lygų, apskrities vyriausiųjų policijos komisariatų nuostatų, struktÅ«ros patvirtinimo“ (skelbta Valstybės žinios, 2008 Nr. 65-2489) buvo reorganizuotas ir prijungtas prie Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.95 straipsnis nustato juridinio asmens pasibaigimo pagrindus: likvidavimas ir reorganizavimas. CK

2.97 straipsnyje nurodytas vienas iÅ¡ juridinio asmens reorganizavimo bÅ«dų – prijungimas. Prijungimas – tai vieno ar daugiau juridinių asmenų prijungimas prie kito juridinio asmens, kuriam pereina visos reorganizuojamo juridinio asmens teisės ir pareigos. SprendimÄ reorganizuoti juridinį asmenį priima juridinio asmens dalyviai arba teismas įstatymų nustatytais atvejais (CK

2.96 straipsnio 1 dalis). Â

Lietuvos policijos paskirtį, veiklos principus ir teisinius pagrindus, policijos uždavinius, organizacinę struktÅ«rÄ , policijos bendradarbiavimo su gyventojais, visuomeninėmis organizacijomis, savivaldybių bei kitomis institucijomis pagrindus, taip pat policijos pareigÅ«nų įgaliojimus, teises, pareigas, atsakomybę bei prievartos panaudojimo teisėtumo sÄ lygas, policijos įstaigų finansavimo Å¡altinius ir formas numato Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas. Policijos įstaiga – Å¡io bei kitų įstatymų nustatyta tvarka įsteigtas juridinis asmuo, vykdantis įstatymais, steigimo bei kitais teisės aktais jam pavestus policijos uždavinius (2 straipsnio 2 dalis). Policijos sistemÄ sudaro:

1) Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos;

2) teritorinės policijos įstaigos;

3) policijos profesinio ugdymo įstaigos;

4) specializuotos policijos įstaigos.

Policijos departamentas yra policijos įstaiga, padedanti policijos generaliniam komisarui formuoti policijos veiklos strategijÄ ir kontroliuoti jos įgyvendinimÄ , taip pat organizuoti ir įgyvendinti teritorinių policijos įstaigų valdymÄ (13 straipsnis). Policijos departamentui vadovauja policijos generalinis komisaras (12 straipsnis). Teritorinės policijos įstaigos yra policijos komisariatai, vykdantys teisės aktais jiems pavestas funkcijas nustatytoje teritorijoje (11 straipsnis). Policijos veiklos įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje numatyta Policijos generalinio komisaro kompetencija. Å ios teisės normos 1 punktas  numato, kad generalinis komisaras nustato tiesiogiai jam pavaldžių policijos įstaigų vidaus struktÅ«rÄ bei pareigybių sÄ raÅ¡us. 2008 m. gegužės 29 d. Lietuvos policijos generalinis komisaras įsakymu Nr.5-V-291 „Dėl Tauragės apskrities teritorinių policijos komisariatų naikinamų pareigybių sÄ raÅ¡o patvirtinimo“ (b.l.114) nuo 2008-10-01 panaikindamas Jurbarko PK virÅ¡ininko ir virÅ¡ininko pavaduotojo bei kitas pareigybes veikė savo kompetencijos ribose. Å io įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punktas numato, kad generalinis komisaras suderinęs su vidaus reikalų ministru skiria į pareigas ir iÅ¡ jų atleidžia teritorinių policijos įstaigų vadovus. Lietuvos policijos

generalinis komisarais vadovaudamasis anksčiau priimtu 2008-05-29 Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008-05-29 įsakymu Nr.5-V-291

„Dėl Tauragės apskrities teritorinių policijos komisariatų naikinamų

pareigybių sÄ raÅ¡o patvirtinimo“, veikdamas kaip darbdavys, 2008-09-29 įsakymu Nr.5-TE-413 „Dėl policijos

komisariatų virÅ¡ininkų atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos“ (b.l.6), pareiÅ¡kėjÄ V. G. – (duomenys neskelbtini) atleido iÅ¡ vidaus tarnybos.

Policijos veiklos įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad policijos generalinio komisaro įsakymai ir nurodymai privalomi jam pavaldiems policijos pareigÅ«nams, todėl Jurbarko rajono policijos komisariato virÅ¡ininkas, vykdydamas 2008-05-29 Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008-05-29 įsakymÄ Nr.5-V-291 „Dėl Tauragės apskrities teritorinių policijos komisariatų naikinamų pareigybių sÄ raÅ¡o patvirtinimo“, veikdamas kaip darbdavio įgaliotas atstovas, 2008-09-25 įsakymu Nr.98-TE-66 (b.l.15), pareiÅ¡kėjÄ V. G., Jurbarko rajono PK virÅ¡ininko pavaduotojÄ , atleido iÅ¡ vidaus tarnybos.

Darbdavio samprata ir jo valia negali bÅ«ti interpretuojama siaurÄ ja prasme, apsiribojant tik generalinio komisaro ar teritorinio padalinio vadovo sprendimų vertinimu. PareiÅ¡kėjams darbo užmokestis buvo mokamas iÅ¡ valstybės biudžeto, taigi akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjo darbdavys plačiÄ jÄ prasme yra valstybė ir bÅ«tent Lietuvos Respublikos Seimas 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. X-1010 patvirtino Lietuvos policijos sistemos plėtros programÄ , pagal kuriÄ buvo optimizuotas policijos įstaigų valdymas. Kaip numato aukščiau aptartas teisinis reglamentavimas Policijos generalinis komisaras nustato tiesiogiai jam pavaldžių policijos įstaigų vidaus struktÅ«rÄ bei pareigybių sÄ raÅ¡us, todėl bÅ«tent jo veiksmai susiję su tarnybos santykių

valdymu vidaus tarnyboje laikytini darbdavio įgalioto atstovo valios išraiška Gyventojų pajamų mokesčio

įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punkto kontekste.

Taigi, aptariant Å¡ias teisės normas darytina iÅ¡vada, kad Lietuvos policijos generalinis komisaras siekiant pertvarkyti Lietuvos vidaus tarnybÄ ir 2008 m. gegužės 29 d. priimdamas įsakymÄ Nr. 5-V-300 „Dėl žemesnės pakopos policijos komisariatų reorganizavimo prijungimo bÅ«du prie atitinkamo aukÅ¡tesnės pakopos policijos komisariato sprendimo priėmimo, reorganizavimo sÄ lygų, apskrities vyriausiųjų policijos komisariatų nuostatų, struktÅ«ros patvirtinimo“ veikė kaip darbdavys, tuo pačiu vykdydamas ir valstybės kaip darbdavio valiÄ ir tuo iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ dėl darbuotojų tolimesnės tarnybos eigos. Todėl pasibaigus tarnybos santykiams dėl vykdomos reorganizacijos, iÅ¡mokama iÅ¡eitinė paÅ¡alpa negali bÅ«ti priskiriama prie neapmokestinamų pajamų ir turi bÅ«ti iÅ¡skaitytas gyventojų pajamų mokestis.

Vertinant valinį darbdavio aspektÄ bÅ«tina įvertinti ir tai, kad darbdavys siÅ«lė pareiÅ¡kėjams tęsti tarnybÄ . (duomenys neskelbtini) V.G. 2008 m. liepos 16 d. įspėjimu buvo informuotas apie pareigybės panaikinimÄ (b.l.134), o 2008 m. rugpjūčio 20 d. siÅ«lymu jam pasiÅ«lyta nuo 2008 m. spalio 1 d. laikinai eiti Tauragės AVPK Jurbarko PK virÅ¡ininko pareigas, kol į jas įstatymo nustatyta tvarka bus paskirtas policijos komisariato virÅ¡ininkas (b.l.135). PareiÅ¡kėjas su siÅ«lymu nesutiko. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad jo apsisprendimÄ atsisakyti pareigų lėmė policijos įstaigos juridinio statuso netekimas ir siÅ«lomų pareigų laikinas statusas. Teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo nurodoma aplinkybė dėl jo apsisprendimo nebetęsti tarnybos, t.y. įstaigos juridinio statuso praradimas, nesietina su iÅ¡mokamos iÅ¡eitinės kompensacijos apmokestinimo klausimais. Taipogi pažymėtina, kad vidaus tarnyba yra vieninga visos Å¡alies mastu ir darbdavys turėjo valios iÅ¡raiÅ¡kos laisvę kaip elgtis aptariamoje situacijoje ir bÅ«tent siÅ«lė pareiÅ¡kėjui tęsti tarnybÄ . Atsisakymas užimti siÅ«lomas pareigas dėl jų laikinumo taip pat sietinas ir su pačio pareiÅ¡kėjo valios iÅ¡raiÅ¡ka, nes jam nebuvo kliūčių laikinai eiti siÅ«lomas pareigas, o paskelbus konkursÄ užimti virÅ¡ininko pareigoms, dalyvauti konkurse Å¡ioms pareigoms užimti. Â

PareiÅ¡kėjas V.G. 2008 m. gegužės 30 d. įspėjimu taip pat buvo informuotas apie pareigybės panaikinimÄ (b.l.105), o 2008 m. rugsėjo 11 d. siÅ«lymu jam pasiÅ«lyta nuo 2008 m. spalio 1 d. laikinai eiti Tauragės AVPK Jurbarko PK virÅ¡ininko pavaduotojo pareigas (b.l.106). PareiÅ¡kėjas su siÅ«lymu nesutiko. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad jo apsisprendimÄ atsisakyti pareigų lėmė policijos įstaigos juridinio statuso netekimas. Kaip jau minėta įstaigos juridinio statuso praradimas nėra ta aplinkybė, kuriÄ reikėtų sieti su galimybe tęsti tarnybÄ ir iÅ¡mokamos iÅ¡eitinės kompensacijos apmokestinimu, kadangi vidaus tarnyba yra vieninga struktÅ«ra, veikianti visos valstybės mastu ir darbdavys turėjo valios iÅ¡raiÅ¡kos laisvę kaip elgtis aptariamoje situacijoje ir bÅ«tent siÅ«lė pareiÅ¡kėjui tęsti tarnybÄ .

Taigi, atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ ir remiantis aukščiau paminėtu teisiniu reguliavimu, pareiÅ¡kėjams priklausanti iÅ¡eitinė kompensacija galėtų bÅ«ti apmokestintina gyventojų pajamų mokesčiu tik konstatavus tarnybos santykių nutraukimo pagrindÄ susijusį su darbdavio valia. Kaip jau minėta prie neapmokestinamų kompensacijų, nepriklausomai nuo jų įtvirtinimo įstatymuose ir kituose teisės aktuose, negali bÅ«ti priskiriamos tokios, kai jos iÅ¡mokamos nutraukiant darbo sutartis arba jos esmę atitinkančias sutartis darbdavio valia. Tai reiÅ¡kia, jog tokiu atveju kompensacija iÅ¡mokėtina, bet iÅ¡ jos iÅ¡skaitomas pajamų mokestis. PareiÅ¡kėjų vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas - kai pareigÅ«nas atleidžiamas iÅ¡ vidaus tarnybos jei naikinama pareigybė dėl vidaus reikalų įstaigos ar jos struktÅ«rinio padalinio likvidavimo, reorganizavimo ar dėl tarnybos organizavimo pakeitimų ir jis nesutinka eiti jam pasiÅ«lytų pareigų, priskiriamas prie teisinių pagrindų, kuriuos nulemia darbdavio valia. PareiÅ¡kėjai iÅ¡ vidaus tarnybos atleisti nuo 2008 m. spalio

1 d. pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punktÄ (pareigÅ«nas atleidžiamas iÅ¡ vidaus tarnybos jei naikinama pareigybė dėl vidaus reikalų įstaigos ar jos struktÅ«rinio padalinio likvidavimo, reorganizavimo ar dėl tarnybos organizavimo pakeitimų ir jis nesutinka eiti jam pasiÅ«lytų pareigų), todėl Jurbarko rajono policijos komisariatas atleidus pareiÅ¡kėjus iÅ¡ tarnybos pagrįstai apskaičiuotÄ iÅ¡eitinę kompetencijÄ apmokestino gyventojų pajamų mokesčiu ir pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ iÅ¡skaičiavo gyventojų pajamų mokestį.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėse bylose A10-1831/2006; A-556-346/08; A-756-670/2007 yra suformuota kitokio pobÅ«džio tarnybos santykių kontekste, kai pareigÅ«nas turi bÅ«ti atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos nepriklausomai nuo jo bei vidaus tarnybos įstaigos valinės iÅ¡raiÅ¡kos, pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ (pareigÅ«nas atleidžiamas iÅ¡ vidaus tarnybos, kai negali tarnauti dėl sveikatos bÅ«klės, esant atitinkamai Centrinės medicinos ekspertizės komisijos iÅ¡vadai). PareiÅ¡kėjų atleidimo pagrindas ir mokamos iÅ¡eitinės kompensacijos pagrindas yra kitas, todėl minima teisminė praktika netaikytina Å¡iems teisiniams santykiams.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ė :

pareiškėjų V.

G. ir V. G. skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Sprendimas per

14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                              Remigijus

Arminas