Legislator Giurisprudenza & Legislazione
fadfe9e1-5f7f-4c6b-bb45-552cb47b0fd7 Generato dall'IA

Court dismissed claim to invalidate public institution bylaws due to lack of state majority voting power.

Numero d'incarto fadfe9e1-5f7f-4c6b-bb45-552cb47b0fd7
Autorità giudiziaria
Giurisdizione Lituania (LT)
Esito del giudizio Respinto (Dismissed)

Sintesi Legislator

Generato dall'IA

The court dismissed the plaintiff's request to invalidate the bylaws of a public vocational training center, ruling that the state's minority share of voting rights was legally sufficient. The plaintiff argued that the state lacked a majority to ensure public interest, citing a risk analysis report, while the defendant maintained the current structure met legal requirements. The court found the plaintiff's arguments unproven and rejected the claim based on the absence of evidence demonstrating a violation of public interest principles.

Regesto Legislator

Generato dall'IA

CPK 259, 260, 268, 270 str.; The court may dismiss a claim to invalidate public institution bylaws if the state does not hold a majority of voting rights, provided the plaintiff fails to prove that the minority status compromises public interest or state asset management principles.

Parole chiave

Generato dall'IA
public institution bylaws state majority voting public interest protection state asset management corruption risk analysis civil procedure dismissal voting rights distribution

Disposizioni normative citate

Generato dall'IA
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsnis
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsnis
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnis
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsnis

Giurisprudenza citata

Generato dall'IA
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012

Ti chiedi come si applica questa sentenza alla tua fattispecie?

Analizza questa decisione insieme alla legislazione federale e cantonale, ai commentari e alla giurisprudenza successiva in Legislator AI.

Apri in Legislator →

Testo completo

?Civilinė byla Nr. e2-385-1067/2021 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05561-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.2.6.5; 2.2.2.3.1.5.; 2.2.2.9. (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 29 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Justė Visakavičienė, sekretoriaujant Kornelijai Butkutei, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų santechnika“ atstovui direktoriui M. P., advokatui Linui Kontrimui, atsakovės viešosios įstaigos „Jūrinio sektoriaus darbuotojų rengimo centro“ atstovui advokatui Gintautui Daugėlai, trečiojo asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, atstovei G.

K., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų santechnika“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei vieÅ¡ajai įstaigai JÅ«rinio sektoriaus darbuotojų rengimo centrui, tretysis asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Å¡vietimo, mokslo ir sporto ministerijos dėl dalies vieÅ¡osios įstaigos įstatų pripažinimo negaliojančiais. Teismas nustatė: IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bandrovė (toliau - UAB) „Vakarų santechnika“ patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti negaliojančiu vieÅ¡osios įstaigos (toliau - VšĮ) „JÅ«rinio sektoriaus darbuotojų rengimo centro“ įstatų, patvirtintų VšĮ „Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokyklos“ 2020 m. liepos 10 d. visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu Nr. 5 „Dėl JÅ«rinio sektoriaus darbuotojų rengimo centro įstatų tvirtinimo“ 47 punkto dalį dėl trijų balsų priskyrimo Å vietimo, mokslo ir sporto ministerijai visuotiniame dalininkų susirinkime bei priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovė nurodo, kad buvo VšĮ „Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokyklos“ (toliau - KLSRM) dalininkė, kuri nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iÅ¡registruota iÅ¡ Juridinių asmenų registro, iÅ¡registravimo pagrindas - juridinio asmens pasibaigimas reorganizavimo bÅ«du. KLSRM dalininkė taip pat buvo ir Lietuvos Respublika, kuri įstaigos valdymo teises bei pareigas įgyvendina per Lietuvos Respublikos Å¡vietimo, mokslo ir sporto ministerijÄ (toliau – Ministerija). IeÅ¡kovės ir Lietuvos Respublikos dalys vieÅ¡ojoje įstaigoje buvo lygios, kiekviena iÅ¡ jų turėjo po vienÄ balsÄ balsuojant dalininkų susirinkimo kompetencijai priskirtais ir su įstaigos valdymu susijusiais klausimais. 2019 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 420 Lietuvos Respublikos Vyriausybė sutiko, kad KLSRM ir VšĮ „Klaipėdos laivininkų mokykla“ (toliau – KLM) bÅ«tų reorganizuojamos sujungimo bÅ«du į naujÄ juridinį asmenį – VšĮ „JÅ«rinio sektoriaus darbuotojų rengimo centrÄ â€œ (toliau – JSDRC), kuriam pereitų visos reorganizuojamų viešųjų įstaigų teisės ir pareigos.

Vyriausybė pavedė Ministerijai įgyvendinti valstybės, kaip po reorganizavimo veiksiančios vieÅ¡osios įstaigos JSDRC dalininkės, teises ir pareigas. Ä®gyvendinant reorganizacijÄ , ieÅ¡kovė, kaip KLSRM dalininė 2020 m. birželio 22 d. praneÅ¡imu Nr. D3-103 buvo informuota, jog 2020 m. liepos 10 d., 12 val. bus rengiamas KLSRM visuotinis dalininkų susirinkimas, kuris vyks adresu (duomenys neskelbtini). Visuotiniame dalininkų susinkime turėjo bÅ«ti balsuojama dėl sekančių darbotvarkės klausimų:

1) dėl KLSRM 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimo;

2) dėl KLSRM 2019 m. veiklos ataskaitos patvirtinimo;

3) dėl KLM ir KLSRM reorganizavimo;

4) dėl KLM ir KLSRM reorganizavimo sÄ lygų patvirtinimo;

5) dėl JSDRC įstatų tvirtinimo;

6) dėl JSDRC laikinojo vadovo skyrimo;

7) dėl konkurso organizavimo JSDRC vadovo pareigoms užimti. Su praneÅ¡imu ieÅ¡kovei buvo pateikta susipažinti 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinys, 2019 m. veiklos ataskaita, KLM ir KLSRM reorganizavimo sÄ lygos bei JSDRC įstatai. IÅ¡ KLM ir KLSRM reorganizavimo sÄ lygų 17 punkto buvo matyti, kad po reorganizacijos veiksiančios JSDRC dalininkai bus ieÅ¡kovė ir valstybė. Valstybės ir ieÅ¡kovės įnaÅ¡ai 2020 m. rugpjūčio 31 d. perdavimo - priėmimo aktais bus perduodami po reorganizavimo veiksiančiai JSDRC.

PrieÅ¡ įvyksiantį visuotinį dalininkų susirinkimÄ , ieÅ¡kovės atstovas direktorius M. P. buvo informuotas, kad susirinkimas vyks nuotoliniu bÅ«du. Iki Å¡iol visi dalininkų susirinkimai vyko ne nuotoliniu bÅ«du, o dalininkams posėdžiaujant KLSRM patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovės atstovas apie ten pat vyksiantį susirinkimÄ buvo informuotas 2020 m. birželio 22 d. praneÅ¡imu. Apie tai, kad nuspręsta pakeisti visuotinio dalininkų susirinkimo tvarkÄ , ieÅ¡kovės atstovas raÅ¡tu nebuvo informuotas, sutikimo rengti susirinkimÄ nuotoliniu bÅ«du nedavė.

Be to, atsižvelgiant į tai, kad Å¡alyje karantinas jau buvo atÅ¡auktas, žmonių susibÅ«rimai iki tam tikro asmenų skaičiaus buvo leidžiami, todėl ir objektyvios bÅ«tinybes organizuoti susirinkimÄ nuotoliniu bÅ«du nebuvo. IeÅ¡kovės atstovas M. P. paskirtu laiku atvyko į susirinkimo vietÄ , tačiau dalininkės – Lietuvos Respublikos atstovai į susirinkimÄ neatvyko. Susirinkimo vietoje buvo paruoÅ¡tas kompiuteris, kurio pagalba turėjo vykti susirinkimas. IeÅ¡kovės atstovas prieÅ¡taravo tokiai visuotinio susirinkimo vykdymo tvarkai, nes apie tai iÅ¡ anksto raÅ¡tu nebuvo informuotas ir siÅ«lė balsuoti tik dėl dviejų pirmųjų darbotvarkės klausimų.

IeÅ¡kovės atstovui M. P. 2020 m. liepos 24 d. buvo įteiktas KLSRM 2020 liepos 10 d. visuotinio dalininkų susirinkimo protokolas Nr. DAL-42 (toliau - Protokolas). IÅ¡ Protokolo matyti, kad susirinkimo metu neva tai dalyvavo visi KLRSM dalininkų atstovai, tame tarpe ir ieÅ¡kovės atstovas M. P., tačiau M. P. balsavo tik dėl dviejų pirmųjų darbotvarkės klausimų, o nuo 13.54 val. nebedalyvavo susirinkime. IÅ¡ Protokolo taip pat matyti, kad susirinkimo metu buvo nuspręsta netvirtinti 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinio, patvirtinti 2019 m. veiklos ataskaitÄ , reorganizuoti KLM ir KLSRM sujungimo bÅ«du į naujÄ juridinį asmenį - JSDRC, kuriam pereitų visos reorganizuojamų įstaigų teisės ir pareigos, patvirtintos Reorganizavimo sÄ lygos bei pavirtinti JSDRC įstatai, įpareigojant KLM direktoriaus pavaduotojÄ ugdymui, laikinai einančiÄ KLM direktorės pareigas J.

K., pasiraÅ¡yti JSDRC įstatus. Taip pat paskirti jÄ laikinai eiti JSDRC direktoriaus pareigas iki kol konkurso bÅ«du bus paskirtas direktorius ir įpareigoti MinisterijÄ organizuoti konkursÄ JSDRC vadovo pareigoms užimti. Nors ieÅ¡kovės atstovas balsuojant dėl susirinkimo darbotvarkės 3, 4, 5, 6 ir 7 klausimų nedalyvavo, tačiau susirinkimo metu buvo priimtas sprendimas tęsti susirinkimÄ ir balsuoti dėl visų darbotvarkės klausimų vadovaujantis tuo, jog Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo (toliau tekste - Profesinio mokymo įstatymas) 17 straipsnio 21 dalyje yra numatyta, jog visuotiniame dalininkų susirinkime priimant sprendimus, numatytus Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo (toliau tekste - Viešųjų įstaigų įstatymas) 10 straipsnio 1 dalies 8, 9, 10, 11 punktuose, valstybė ar savivaldybė, arba jos kartu, jeigu ir valstybė, ir savivaldybė yra tos pačios profesinio mokymo įstaigos dalininkės, turi sprendžiamojo balso teisę ir, kad negali bÅ«ti priimtas kitoks sprendimas, negu tas, už kurį balsuoja valstybė ar savivaldybė, o jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, sprendžiamojo balso teisę turi valstybė.

Kadangi susirinkimo pirmininko nuomone darbotvarkės 3-5 klausimai buvo susiję su viešosios įstaigos reorganizavimu ir pateko į Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 8-9 punktų reguliavimo sritį, todėl buvo nuspręsta balsuoti dėl sekančių darbotvarkės klausimų, nes nežiūrint kaip balsuotų ieškovės atstovas, priimtas sprendimas nuo to visiškai nepasikeistų. Ieškovei taip pat buvo pateikti susirinkimo metu patvirtinti ir įgalioto asmens pasirašyti JSDRC įstatai (toliau tekste - Įstatai).

Ä®statų 47 straipsnyje buvo numatyta, kad naujai įsteigtame juridiniame asmenyje sprendimai priimami paprasta visų susirinkime dalyvaujančių dalininkų balsų dauguma, iÅ¡skyrus sprendimus dėl įstaigai nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio turto perleidimo, nuomos, perdavimo pagal panaudos sutartį ar įkeitimo, dėl įstaigos reorganizavimo ir reorganizavimo sÄ lygų tvirtinimo, įstaigos pertvarkymo, likvidavimo ir jo atÅ¡aukimo, dėl kurių valstybė ar savivaldybė, arba jos kartu, jeigu ir valstybė ir savivaldybė yra tos pačios įstaigos dalininkės turi sprendžiamojo balso teisę.

Negali bÅ«ti priimtas kitoks sprendimas, negu tas, už kurį balsuoja valstybė ar savivaldybė, o jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, spendžiamojo balso teisę turi valstybė. Visuotiniame dalininkų susirinkime dalininkai turi po vienÄ balsÄ , iÅ¡skyrus Å vietimo, mokslo ir sporto ministerijÄ , kuri turi 3 balsus. Taigi, kaip matyti į naujai steigiamo juridinio asmens įstatus buvo perkeltos Profesinio mokymo įstatymo 17 straipsnio 21 dalyje numatytos iÅ¡imtinės valstybės ir savivaldybės teises sprendžiant dėl kai kurių su vieÅ¡Ä ja įstaiga susijusių klausimų bei paskirstyti balsai visuotiniame dalininkų susirinkime suteikiant Ministerijai 3 balsus, o visiems kitiems dalininkams po 1.

Tokiu bÅ«du, atsižvelgiant į tai, kad naujai įsteigtoje vieÅ¡ojoje įstaigoje yra tik du dalininkai, ieÅ¡kovė, kaip dalininkė, turės tik vienÄ balsÄ , tuo tarpu kita dalininkė - Lietuvos Respublika, atstovaujama Ministerijos, turės tris balsus, todėl ieÅ¡kovė visiÅ¡kai eliminuojama iÅ¡ vieÅ¡osios įstaigos valdymo, nes jos balsas net ir tais klausimais, kuriuose įstatymas reikalauja kvalifikuotos balsų daugumos, jokios įtakos sprendimo priėmimui neturės. Nors iki reorganizacijos ieÅ¡kovė ir Lietuvos Respublika turėjo po vienÄ balsÄ ir priimant daugelį sprendimų (apart Profesinio mokymo įstatymo 17 straipsnio 21 dalyje numatytų iÅ¡imčių) susijusių su įstaigos veikla, nesant bendro sutarimo, sprendimas negalėjo bÅ«ti priimamas.

IeÅ¡kovė laiko, kad 2020 m. liepos 10 d. visuotinio dalininkų susirinkimo metu darbotvarkės 5 klausimu priimtas sprendimas patvirtinti įstatus, ir konkrečiai įstatų 47 punkto dalis dėl visuotiniame dalininkų susirinkime numatomo dalininkų balsų paskirstymo, yra priimtas pažeidžiant imperatyvais įstatymo normas ir prieÅ¡ingas ieÅ¡kovės interesams, siekiant paÅ¡alinti jÄ iÅ¡ vieÅ¡osios įstaigos valdymo, todėl ieÅ¡kovė praÅ¡o teismo panaikinti įstatų 47 punkto dalį dėl balsų paskirstymo visuotiniame JSDRC dalininkų susirinkime.

Atsakovė VšĮ „JÅ«rinio sektoriaus darbuotojų rengimo centras“ atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodė, jog su ieÅ¡kiniu nesutinka, prašė ieÅ¡kinį atmesti. Pažymėjo, kad viešųjų įstaigų KLSRM ir KLM reorganizacijos procesas buvo organizuotas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 420 „Dėl sutikimo reorganizuoti vieÅ¡Ä jÄ Ä¯staigÄ Klaipėdos laivininkų mokyklÄ ir vieÅ¡Ä jÄ Ä¯staigÄ Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokyklÄ â€œ, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.96 straipsnio 3 dalimi, 2.97 straipsnio 4 dalimi, Profesinio mokymo įstatymo 17 straipsnio 21 dalimi, Viešųjų įstaigų įstatymo 15 straipsniu.

Patikslintu ieÅ¡kiniu, ieÅ¡kovė atsisakė ginčyti JSDRC įstatus, kaip atsakovo veiklÄ reglamentuojantį juridinį pagrindÄ , todėl įstatai yra galiojantys ir tai ieÅ¡kovas pripažįsta ieÅ¡kinyje. Atsakovo įstatai priimti teisėtai, pagrįstai yra teisiÅ¡kai įregistruoti (CK 2.47 straipsnis). Atsakovei neaiÅ¡ku, kokiu pagrindu ieÅ¡kovė siaurina savo reikalavimus ir ginčija tik Ä®statų 47 punkto dalį dėl trijų balsų priskyrimo Å vietimo, mokslo ir sporto ministerijai visuotiniame dalininkų susirinkime, jei pripažįsta, kad Ä®statai teisėtai patvirtinti (priimti), įregistruoti, iÅ¡vieÅ¡inti.

Atsakovės nuomone, patikslintas ieškinys neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio keliamiems reikalavimams, nes yra nepagrįstais įrodymais, o ir teisinis pagrindas nurodytas neteisingai. Pažymi, kad jeigu ieškovė patikslintu ieškiniu pripažįsta, jog Įstatų priėmimo procedūra yra teisėta ir įstatai įregistruoti įstatymais nustatyta tvarka, be to, ieškovė neginčijo ir dabar neginčija Įstatų ar jų dalies teisinės registracijos (CK 2.62-2.63 straipsniai ir kiti CK straipsniai), tai patikslintame ieškinyje pritrūksta teisinio pagrindimo reikalavimui pripažinti Įstatų 47 punkto dalį negaliojančia.

Atsakovės įstatuose nustatytas balsų pasiskirstymas neprieÅ¡tarauja Mokyklų reorganizavimo sÄ lygoms, kurios buvo patvirtintos 2020 m. liepos 10 d. visuotiniame dalininkų susirinkime ir yra reorganizavimo sprendimo dalis (CK 2.99 straipsnis bei Viešųjų įstaigų įstatymo 15 straipsnio 2 dalis). Todėl ieÅ¡kovės pozicija Å¡iuo klausimu deklaratyvi ir niekuo nepagrįsta. Atsakovės Ä®statai bei jų atskirų punktų redakcija neprieÅ¡tarauja vieÅ¡ajam interesui. Viešųjų įstaigų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta, kad vieÅ¡osios įstaigos įstatai nustato sprendimų priėmimo tvarkÄ .

Atsakovės įstatų, patvirtintų 2020 m. liepos 10 d. visuotiniame dalininkų susirinkime, 47 punktas numato, kad visuotiniame dalininkų susirinkime dalininkai turi po vienÄ balsÄ , iÅ¡skyrus Å vietimo, mokslo ir sporto ministerijÄ , kuri turi 3 balsus. Tokia Atsakovės įstatų 47 punkto nuostata užtikrina vieÅ¡Ä jį interesÄ bei visuomeninę naudÄ priimant sprendimus Valstybinėje vieÅ¡ojoje įstaigoje. VieÅ¡osios įstaigos tikslai yra tenkinti vieÅ¡uosius interesus, vykdant Å¡vietimo, mokymo ir mokslinę, kultÅ«rinę, sveikatos priežiÅ«ros, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės ar teisinės pagalbos teikimo ir kitokiÄ visuomenei naudingÄ veiklÄ .

Valstybinės profesinio mokymo įstaigos, kurių savininkas ar vienas iÅ¡ dalininkų yra Valstybė, vykdo profesinio mokymo programas, gauna valstybės biudžeto lėšas joms vykdyti, Å«kio lėšas įvairioms Å«kio reikmėms tenkinti, taip pat valdo bei naudoja Valstybės turtÄ . Å ie principai maksimaliai įgyvendinti vieÅ¡ojoje įstaigoje, kurios viena dalininkių yra Valstybė, gali bÅ«ti tik tuo atveju, jei Valstybė turės daugumÄ balsų visuotiniame dalininkų susirinkime (Viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Å¡vietimo įstatymo 2 straipsnio 37 dalimi mokykla, jei bent vienas jos dalininkas yra valstybė, yra laikoma valstybine mokykla. Tokio pobÅ«džio mokymo įstaiga yra ir VšĮ JÅ«rinio sektoriaus darbuotojų rengimo centras. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Å¡vietimo, mokslo ir sporto ministerijos, atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinį, nurodo, kad patikslintas ieÅ¡kinys yra nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis.

Nurodė, kad viešųjų įstaigų KLSRM ir KLM reorganizacijos procesas buvo planuotas 2019 metais, tačiau ieÅ¡kovas vilkino ir trukdė priimti sprendimus dėl reorganizavimo. Visuotinio dalininkų susirinkimo, vykusio 2019 m. rugsėjo 17 d., protokolo Nr. DAL-38 ieÅ¡kovės atstovas net nepasirašė be jokio teisinio pagrindo. Taigi, dėl ieÅ¡kovės veiksmų 2019 m. iki prasidedant mokslo metams reorganizavimas nebuvo įvykdytas, o, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Å¡vietimo įstatymo 44 straipsnio 6 dalimi bei įvertinus tai, kad mokslo metų eigoje vykdant reorganizavimÄ nukentėtų ugdymo procesas, 2019–2020 mokslo metais reorganizavimas nebebuvo vykdomas.

Atkreipė dėmesį, kad nors ieškovė patikslintame ieškinyje neginčija visuotinio dalininkų susirinkimo, vykusio 2020 m. liepos 10 d., tačiau teigia, kad minėtame visuotiniame dalininkų susirinkime sprendimai, jos atstovo nuomone, buvo priimti nesilaikant informavimo apie susirinkimus tvarkos, susirinkimas buvo vykdomas įstatymuose ir KLSRM įstatuose nenumatytu būdu ir tai yra pagrindas naikinti visus susirinkime priimtus sprendimus. Su ieškovės teiginiais trečiasis asmuo kategoriškai nesutinka.

Pažymėjo, kad visuotinio dalininkų susirinkimo vykdymas 2020 m liepos 10 d. mišriu/nuotoliniu būdu nepakeitė visuotinio dalininkų susirinkimo laiko, darbotvarkės. Toks susirinkimo organizavimo būdas neturi jokios įtakos priimamiems sprendimams, yra visuotinai pripažįstamas ir taikomas praktikoje, ypač ekstremalios situacijos šalyje laikotarpiu. Pabrėžė, kad pastaruoju metu organizuojami visuotiniai dalininkų susirinkimai ir toliau vykdomi nuotoliniu būdu, nors teisinis reglamentavimas nepasikeitė.

IeÅ¡kovės atstovas dalyvauja nuotoliniuose visuotiniuose dalininkų susirinkimuose ir balsuoja juose svarstomais klausimais. Taigi, ieÅ¡kovės teiginiai apie 2020 m. liepos 10 d. vykusį visuotinį dalininkų susirinkimÄ , jo vykdymo bÅ«dÄ ir jame priimtus sprendimus yra nepagrįsti. Taip pat kategoriÅ¡kai nesutinka su ieÅ¡kovės teiginiais, jog ministerija vienaÅ¡aliÅ¡kai paskirstė balsus atsakovės įstatuose, numatant, kad ieÅ¡kovės atstovas turi 1 balsÄ , o ministerijos atstovas 3 balsus ir tai yra neteisėta bei pažeidžia imperatyvias įstatymų normas, o Profesinio mokymo įstatymo 17 straipsnio 21 dalis nenumato iÅ¡imtinės teisės valstybei reorganizavimo metu tvirtinti po reorganizavimo veiksiančios vieÅ¡osios įstaigos įstatus.

Nurodo, kad įgyvendinant teisės aktų nuostatas, 2020 m. liepos 10 d. visuotiniame dalininkų susirinkime teisėtai buvo priimtas sprendimas dėl KLSRM ir KLM reorganizavimo kartu patvirtinant reorganizavimo sÄ lygas bei įstatus. IeÅ¡kovės teiginys, kad balsų paskirstymas atsakovės įstatuose priimtas be ieÅ¡kovės pritarimo ar sprendimo neturi teisinio pagrindo, nes teisės aktai suteikia sprendžiamojo balso teisę priimant sprendimÄ dėl reorganizavimo, kartu tvirtinant reorganizavimo sÄ lygas bei įstatus, valstybei.

Profesinio mokymo įstatymo 17 straipsnio 21 dalis aiÅ¡kiai nurodo, kad negali bÅ«ti priimamas kitoks sprendimas nei tas, už kurį balsuoja valstybė. Pabrėžia ir tai, kad ieÅ¡kovės atstovas iÅ¡ 2020 m. liepos 10 d. visuotinio dalininkų susirinkimo dalies, kuriame buvo svarstomi ir Å¡iuo metu ieÅ¡kovės ginčijami klausimai, pasiÅ¡alino ir jokių prieÅ¡taravimų ginčijamu klausimu posėdyje nepateikė. Mano, kad įgyvendinant Profesinio mokymo įstatymo 17 straipsnio 21 dalyje suteiktÄ sprendžiamojo balso teisę, CK 2.96 straipsnio 3 dalimi bei Viešųjų įstaigų įstatymo 15 straipsnio 7 dalies nuostatas, 2020 m. liepos 10 d. visuotiniame dalininkų susirinkime priimtas sprendimas dėl reorganizavimo, reorganizavimo sÄ lygų tvirtinimo ir atsakovės įstatų, kuriame, įgyvendinant Viešųjų įstaigų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ bei 10 straipsnio 3 punktÄ numatyta ir sprendimų priėmimo tvarka, tvirtinimo yra teisėti ir priimti laikantis imperatyvių teisės aktų nuostatų.

Pabrėžė, kad visi dokumentai buvo patvirtinti notaro ir įregistruoti Juridinių asmenų registre. Teismo posėdyje ieÅ¡kovės atstovai palaikė patikslintÄ ieÅ¡kinį ir prašė jį tenkinti pilna apimtimi, davė paaiÅ¡kinimus. IeÅ¡kovės atstovai pažymėjo, kad ieÅ¡kinį tikslino ir nebepalaikė pradinio ieÅ¡kinio reikalavimų dėl to, jog nenori trukdyti mokymosi procesui. Patvirtino, kad neginčija dalininkų 2020 m. liepos 10 d. susirinkimo eigos, tačiau mano, jog Ministerija pažeidė ieÅ¡kovės teisėtus lÅ«kesčius dalyvauti vieÅ¡osios įstaigos valdyme ir turėti lygias balsavimo teises, tokias, kokias turėjo iki viešųjų įstaigų reorganizavimo – vienas dalininkas – vienas balsas.

Mano, kad Ministerija virÅ¡ijo savo įgaliojimus Ä®statų 47 punkte numatydama sau 3 balsų, o ieÅ¡kovei 1 balso pasiskirstymÄ balsuojant dalininkų susirinkimuose. Nurodė, jog Ministerija niekaip nepagrindė, kodėl bÅ«tent tokia 3 balsai prieÅ¡ 1 proporcija yra pagrįsta, o ieÅ¡kovei nebuvo suteikta jokia galimybė tartis dėl balsų pasiskirstymo. Pažymi, kad Ä®statų 47 punkto dalis, susijusi su balsų pasiskirstymu, pažeidžia ieÅ¡kovės, kaip dalininkės, teises ir prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, o bÅ«tent Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 3 daliai.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus motyvus, prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Papildomai paaiÅ¡kino, kad atsakovė yra valstybinė vieÅ¡oji įstaiga, visÄ Ä¯staigos veikimo procesÄ finansuoja valstybė, valstybės indėlis neabejotinai yra didžiausias, todėl toks balsų pasiskirstymas atsakovės įstatų 47 punkte yra aiÅ¡kiai pagrindžiamas. Dalininkų balsų pasiskirstymo proporcija 3 balsai valstybei ir po 1 kitom dalininkėm yra vyraujanti praktika Lietuvoje.

Atsakovės žiniomis šiuo metu iš 17 profesinių mokyklų 14 taikomas būtent toks dalininkų balsų pasiskirstymo modelis. Atsakovė nesutiko su ieškovės atstovų teiginiais, jog ieškovė, kaip atsakovės dalininkė yra išeliminuota iš viešosios įstaigos veiklos, ieškovei, kaip atsakovės dalininkei neatimta teisė ginčyti viešosios įstaigos organų priimtus sprendimus, naudotis kitomis viešosios įstaigos dalininkės teisėmis numatytomis viešųjų įstaigų įstatyme ir viešosios įstaigos įstatuose.

Teismo posėdyje trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, atstovė palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus motyvus, prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Papildomai paaiÅ¡kino, kad 14 profesinių įstaigų, kuriose dalininkė yra valstybė, jai suteikti 3 balsai, kai tuo tarpu kitiem dalininkam po vienÄ â€“ tai yra įprasta praktika atsižvelgiant į tai, kad profesinės mokyklos yra valstybinės, turi bÅ«ti tenkinamas vieÅ¡asis interesas, saugomas valstybės turtas, teikiama visuomenei nauda – ginčų su kitom profesinėm mokyklom dėl tokio balsų pasiskirstymo nėra.

Pažymėjo, kad atsakovės įstatai yra galiojantys, patvirtinti notaro, įregistruoti registrų centre, o ieÅ¡kovas nebeginčija įstatų patvirtinimo ir įregistravimo proceso, todėl neaiÅ¡ku kokiu pagrindu ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Ä®statų 47 punkto dalį. Teismas k o n s t a t u o j a : IeÅ¡kinys atmestinas. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, proceso Å¡alių paaiÅ¡kinimų teismo posėdžio metu, nustatyta, kad vieÅ¡oji įstaiga Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokykla (KLSRM), juridinio asmens kodas 193180433 ir Klaipėdos laivininkų mokykla (KLM), juridinio asmens kodas 190973856, 2020 m. rugsėjo 1 d. buvo reorganizuotos į naujÄ juridinį asmenį – vieÅ¡Ä jÄ Ä¯staigÄ JÅ«rinio sektoriaus darbuotojų rengimo centrÄ (JSDRC), juridinio asmens kodas 305616472.

IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vakarų santechnika“ buvo KLSRM dalininkė iki įstaigos iÅ¡registravimo iÅ¡ Juridinių asmenų registro. Naujam juridiniam asmeniui JSDRC perėmus reorganizuojamų viešųjų įstaigų KLSRM ir KLM teises ir pareigas, JSDRC dalininkais pagal JSDRC įstatų 6 punktÄ tapo Lietuvos Respublika ir UAB „Vakarų santechnika“. Lietuvos Respublikos Å¡vietimo, mokslo ir sporto ministro 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. V-305 „Dėl Valstybinių profesinio mokymo įstaigų, kuriose Å vietimo, mokslo ir sporto ministerija įgyvendina savininko (dalininko) teises ir pareigas, tinklo vystymo 2018–2020 metų bendrojo plano patvirtinimo“ patvirtinto plano 2 priedo 14 ir 47 punktuose buvo numatytas Valstybinių profesinio mokymo įstaigų, kuriose Lietuvos Respublikos Å¡vietimo, mokslo ir sporto ministerija įgyvendina savininko (dalininko) teises ir pareigas reorganizavimas.

Pirminėje plano redakcijoje buvo numatyta, kad KLSRM ir KLM bus reorganizuotos sujungiant. 2019 m. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. V-378 „Dėl švietimo, mokslo ir sporto ministro 2018 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. V-305 „Dėl valstybinių profesinio mokymo įstaigų, kuriose švietimo, mokslo ir sporto ministerija įgyvendina savininko (dalininko) teises ir pareigas, tinklo vystymo 2018-2020 metų bendrojo plano patvirtinimo“ pakeitimo“ reorganizavimo data nukelta į 2020 metus.

Ministerija 2020 m. balandžio 10 d. raÅ¡tu Nr. SR-1766 pakartotinai kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę dėl sutikimo reorganizuoti KLSRM ir KLM. Vyriausybės Teisės grupė pateikė iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kad reorganizavimas gali bÅ«ti vykdomas buvusio nutarimo pagrindu, vadovaujantis Viešųjų įstaigų įstatymo 15 straipsnio 7 dalimi. 2020 m. liepos 10 d. buvo organizuotas visuotinis KLSRM dalininkų susirinkimas dėl KLSRM sujungimo su KLM. Lietuvos Respublikos Å¡vietimo, mokslo ir sporto ministras 2020 m. liepos 17 d. priėmė įsakymÄ Nr. V-1086 „Dėl vieÅ¡osios įstaigos Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokyklos ir VieÅ¡osios įstaigos Klaipėdos laivininkų mokyklos reorganizavimo“. 2020 liepos 10 d. visuotinio dalininkų susirinkimo protokolo Nr. DAL-42 (toliau - Protokolas) duomenimis visuotiniame KLSRM dalininkų susinkime buvo balsuojama dėl sekančių darbotvarkės klausimų:

1) dėl KLSRM 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimo;

2) dėl KLSRM 2019 m. veiklos ataskaitos patvirtinimo;

3) dėl KLM ir KLSRM reorganizavimo;

4) dėl KLM ir KLSRM reorganizavimo sÄ lygų patvirtinimo;

5) dėl JSDRC įstatų tvirtinimo;

6) dėl JSDRC laikinojo vadovo skyrimo;

7) dėl konkurso organizavimo JSDRC vadovo pareigoms užimti. Susirinkime dalyvavo KLSRM dalininkai – ieškovės atstovas direktorius M. P., Ministerijos atstovai D. D. ir A. D. Svarstant darbotvarkės 3-7 klausimus ieškovės atstovas nedalyvavo, susirinkimas tęstas ieškovės atstovui nedalyvaujant, darbotvarkės 3-7 klausimais sprendimai priimti vadovaujantis Profesinio mokymo įstatymo 17 straipsnio 21 dalimi, kuris numato, jog visuotiniame dalininkų susirinkime priimant sprendimus, numatytus Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 8, 9, 10, 11 punktuose, valstybė arba savivaldybė, arba jos kartu, jeigu ir valstybė, ir savivaldybė yra tos pačios profesinio mokymo įstaigos dalininkės, turi sprendžiamojo balso teisę.

Negali bÅ«ti priimtas kitoks sprendimas, negu tas, už kurį balsuoja valstybė ar savivaldybė, o jeigu jų balsai pasiskirsto po lygiai, sprendžiamojo balso teisę turi valstybė. Protokolo duomenimis visuotiniame KLSRM dalininkų susinkime 5 klausimu Ministerijos dalininko atstovai balsavo „už“ JSDRC įstatų tvirtinimÄ , nutarta patvirtinti JSDRC įstatus ir įpareigoti KLM direktoriaus pavaduotojÄ ugdymui, laikinai einančiÄ KLM direktorės pareigas, J. K. pasiraÅ¡yti JSDRC įstatus. Protokole ties 5 klausimo svarstymu nurodyta, jog „Ministerijos dalininko atstovas ministerijos Teisės skyriaus vyriausiasis specialistas D.

D. pažymėjo, kad UAB „Vakarų santechnika“ dalininko atstovas M. P. su Jūrinio sektoriaus darbuotojų rengimo centro įstatų projektu buvo nustatyta tvarka supažindintas, įstatų projektui jokių pastabų ar pasiūlymų nepateikė. Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo 17 straipsnio 21 dalyje nustatyta, jog visuotiniame dalininkų susirinkime priimant sprendimus, numatytus Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 8, 9, 10, 11 punktuose, valstybė arba savivaldybė, arba jos kartu, jeigu ir valstybė, ir savivaldybė yra tos pačios profesinio mokymo įstaigos dalininkės, turi sprendžiamojo balso teisę.

Negali bÅ«ti priimtas kitoks sprendimas, negu tas, už kurį balsuoja valstybė ar savivaldybė, o jeigu jų balsai pasiskirsto po lygiai, sprendžiamojo balso teisę turi valstybė. Atsižvelgiant į minėtas įstatymines nuostatas, ministerija, atstovaujanti Lietuvos Respublikos valstybei, priimant sprendimÄ darbotvarkės klausimu turi sprendžiamÄ jį balsÄ .“ Byloje pateiktas 2020 m. liepos 9 d. ieÅ¡kovės akcininkų atstovo G. D. P. pasiraÅ¡ytas įgaliojimas „Dėl atstovavimo vieÅ¡osios įstaigos Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokyklos dalininkų susirinkimui“ patvirtina, kad ieÅ¡kovės atstovas M.

P. buvo įgaliotas dalyvauti KLSRM visuotiniame dalininkų susirinkime, dėl vieÅ¡osios įstaigos JSDRC įstatų tvirtinimo nepritarti ir balsuoti „PRIEŠ“. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas M. P. teigė neatsimenantis ar iki visuotinio KLSRM dalininkų susirinkimo buvo gavęs JSDRC įstatų projektÄ , pasiraÅ¡ytus JSDRC įstatus gavo 2020 m. liepos 24 d. kartu su Protokolu. JRSDC įstatų 47 punktas numato, jog „Visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimai priimami paprasta visų susirinkime dalyvaujančių dalininkų balsų dauguma, iÅ¡skyrus sprendimus dėl Ä®staigai nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio turto perleidimo, nuomos, perdavimo pagal panaudos sutartį ar įkeitimo, dėl Ä®staigos reorganizavimo ir reorganizavimo sÄ lygų tvirtinimo, Ä®staigos pertvarkymo, likvidavimo ir jo atÅ¡aukimo, dėl kurių valstybė arba savivaldybė, arba jos kartu, jeigu ir valstybė, ir savivaldybė yra tos pačios Ä®staigos dalininkės turi sprendžiamojo balso teisę.

Negali bÅ«ti priimtas kitoks sprendimas, negu tas, už kurį balsuoja valstybė ar savivaldybė, o jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, sprendžiamojo balso teisę turi valstybė. Visuotiniame dalininkų susirinkime dalininkai turi po vienÄ balsÄ , iÅ¡skyrus Å vietimo, mokslo ir sporto ministerijÄ , kuri turi 3 balsus.“ Ginčo esmė, ginÄÄ reglamentuojančių normų taikymas. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl 2020 liepos 10 d. vieÅ¡osios įstaigos KLSRM visuotinio dalininkų susirinkime protokolu Nr. DAL-42 patvirtintų vieÅ¡osios įstaigos JSDRC įstatų 47 punkto dalies, kurioje įtvirtinta, kad „Visuotiniame dalininkų susirinkime dalininkai turi po vienÄ balsÄ , iÅ¡skyrus Å vietimo, mokslo ir sporto ministerijÄ , kuri turi 3 balsus.“ IeÅ¡kovė praÅ¡o Å¡iÄ JSDRC įstatų 47 punkto dalį pripažinti negaliojančia kaip pažeidžiančiÄ imperatyvias įstatymo normas, atsakovė ir trečiasis asmuo nesutinka su pareikÅ¡tu reikalavimu ir mano, jog JSDRC įstatai patvirtinti nepažeidžiant jokių procedÅ«rų, laikantis teisės aktų, o jų 47 punktas nepažeidžia imperatyvių teisės aktų nuostatų, atitinka vieÅ¡ojo intereso, proporcingumo bei protingumo principus, reorganizavimo sÄ lygas.

Juridinių asmenų organų sprendimų nuginčijimo pagrindus ir tvarkÄ reglamentuoja CK 2.82 straipsnio 4 dalis. Joje įtvirtinta, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali bÅ«ti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sÄ Å¾iningumo principams. IeÅ¡kinį gali pareikÅ¡ti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys.

Tokiems ieÅ¡kiniams nustatytas sutrumpintas trijų mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas. CK 2.82 straipsnio 4 dalis nurodo tris juridinių asmenų organų sprendimų peržiÅ«rėjimo pagrindus – prieÅ¡taravimÄ imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams ir protingumo bei sÄ Å¾iningumo principams. Viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje taip pat numatytos vieÅ¡osios įstaigos dalininko neturtinės teisės, viena iÅ¡ jų 3 punkte numato vieÅ¡osios įstaigos dalininko teisę kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ant panaikinti vieÅ¡osios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo ir kitų vieÅ¡osios įstaigos organų sprendimus, taip pat pripažinti negaliojančiais valdymo organų sudarytus sandorius, jeigu jie prieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, vieÅ¡osios įstaigos įstatams arba protingumo ar sÄ Å¾iningumo principams.

IeÅ¡kovė teigia, jog 2020 m. liepos 10 d. vieÅ¡osios įstaigos KLSRM visuotinio dalininkų susirinkime protokolu Nr. DAL-42 patvirtintų vieÅ¡osios įstaigos JSDRC įstatų 47 punkto dalis, kurioje įtvirtinta, kad „Visuotiniame dalininkų susirinkime dalininkai turi po vienÄ balsÄ , iÅ¡skyrus Å vietimo, mokslo ir sporto ministerijÄ , kuri turi 3 balsus“ prieÅ¡tarauja Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 3 punktui. Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 3 punktas reglamentuoja, kad „Visuotiniame dalininkų susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi visi vieÅ¡osios įstaigos dalininkai.

Vienas dalininkas visuotiniame dalininkų susirinkime turi vienÄ balsÄ , jei vieÅ¡osios įstaigos įstatuose nenustatyta kitaip. VieÅ¡osios įstaigos vadovas ir kitų organų nariai, jeigu jie nėra dalininkai, gali dalyvauti visuotiniame dalininkų susirinkime be balso teisės. Visuotiniame dalininkų susirinkime dalininkų pritarimu gali dalyvauti ir kiti asmenys.“ Pažymėtina, jog ieÅ¡kovė pradiniu ieÅ¡kiniu prašė pripažinti negaliojančiu 2020 m. liepos 10 d. vieÅ¡osios įstaigos KLSRM visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimÄ Nr. 5 „Dėl JSDRC įstatų tvirtinimo“, patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė atsisakė reikalavimo ginčyti sprendimÄ dėl JSDRC įstatų tvirtinimo, visuotiniame dalininkų susirinkime 2020 m. liepos 10 d. patvirtinti JSDRC įstatai yra įregistruoti vieÅ¡ame Juridinių asmenų registre.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovai taip pat palaikė pozicijÄ nebeginčyti 2020 m. liepos 10 d. įvykusio vieÅ¡osios įstaigos KLSRM visuotinio dalininkų susirinkimo tvarkos, procedÅ«rų ir priimtų sprendimų (viso Protokolo), atsižvelgiant į JSDRC veiklos pobÅ«dį, kuris susijęs su profesinio mokymo organizavimu, tačiau mano, jog siekiant apginti ieÅ¡kovės, kaip dalininkės interesus turi bÅ«ti pripažinti negaliojančia JSDRC įstatų 47 punkto dalis dėl balsų pasiskirstymo ir teismui teikdami argumentus dėl pažeistų ieÅ¡kovės interesų vis dėl to remiasi aplinkybėmis dėl 2020 m. liepos 10 d. vieÅ¡osios įstaigos KLSRM visuotinio dalininkų susirinkimo organizavimo procedÅ«rų ir priimtų sprendimų teisėtumo.

IeÅ¡kovė aiÅ¡kina sistemiÅ¡kai Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 3 dalį ir 6 straipsnio 5 dalį, kur numatyta jog vieÅ¡osios įstaigos įstatus turi pasiraÅ¡yti visi steigėjai arba jų įgalioti asmenys, todėl daro iÅ¡vadÄ , kad kitokia balsų paskirstymo tvarka nei numatyta Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje gali bÅ«ti priimama tik visų dalininkų bendru sutarimu, be to pažymi, jog Profesinio mokymo įstatymo 17 straipsnio 21 dalis nenumato iÅ¡imtinės teisės valstybei reorganizavimo metu tvirtinti po reorganizavimo veiksiančios vieÅ¡osios įstaigos įstatus.

Å ie ieÅ¡kovės argumentai patvirtina, kad ir patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės ginčija 2020 m. liepos 10 d. vieÅ¡osios įstaigos KLSRM visuotinio dalininkų susirinkime priimtų sprendimų teisėtumÄ . Vadovaujantis Viešųjų įstaigų įstatymo 15 straipsnio 7 dalimi priimant sprendimÄ dėl įstaigos reorganizavimo turi bÅ«ti patvirtinamos reorganizavimo sÄ lygos bei priimami po reorganizavimo veiksiančios vieÅ¡osios įstaigos įstatai. Pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 15 straipsnio 9 dalį reorganizavimas laikomas baigtu, kai juridinių asmenų registre įregistruojama po reorganizavimo sukurta nauja vieÅ¡oji įstaiga ir jos įstatai ar įregistruojami tęsiančių veiklÄ viešųjų įstaigų įstatai.

CK 2.96 straipsnio 3 dalis numato, kad sprendimu dėl juridinio asmens reorganizavimo turi bÅ«ti patvirtintos reorganizavimo sÄ lygos ir pakeisti ar priimti nauji steigimo dokumentai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2018 m. birželio 29 d. nutarime Nr. KT15-N10/2018 „Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 9 punkto, 38 straipsnio 1 dalies, 39 straipsnio 1 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. sausio 12 d. nutarimo Nr. XIII-1021 „Dėl pritarimo Lietuvos sporto universiteto reorganizavimui prijungimo prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bÅ«du“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymui“, taip pat konstatavo, kad CK 2.96 straipsnio 3 dalyje numatytos reorganizavimo sÄ lygos yra bÅ«tinas dokumentas reorganizavimui vykdyti, iÅ¡ ko, daroma iÅ¡vada, kad naujai priimti ar pakeisti įstaigos steigimo dokumentai taip pat, be Å¡ių dokumentų sprendimas negali bÅ«ti priimamas, naujai sukurtas juridinis asmuo negalėtų veikti.

Pagal Profesinio mokymo įstatymo 17 straipsnio 21 dalį visuotiniame dalininkų susirinkime priimant sprendimus, numatytus Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 8, 9, 10, 11 punktuose, valstybė arba savivaldybė, arba jos kartu, jeigu ir valstybė, ir savivaldybė yra tos pačios profesinio mokymo įstaigos dalininkės, turi sprendžiamojo balso teisę. Negali būti priimtas kitoks sprendimas, negu tas, už kurį balsuoja valstybė ar savivaldybė, o jeigu jų balsai pasiskirsto po lygiai, sprendžiamojo balso teisę turi valstybė.

Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatoma, kad visuotinis dalininkų susirinkimas priima sprendimÄ dėl reorganizavimo ir reorganizavimo sÄ lygų tvirtinimo. Pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ reorganizavimo sÄ lygose turi bÅ«ti nurodomi asmenys, kurie pasiraÅ¡ys po reorganizavimo veiksiančio juridinio asmens įstatus. Reorganizavimo sÄ lygų, patvirtintų 2020 m. liepos 10 d. visuotiniame dalininkų susirinkime, 18 punkte numatyta, kad po reorganizavimo veiksiančio JÅ«rinio sektoriaus darbuotojų rengimo centro įstatus pasiraÅ¡ys KLM vadovas.

Ä®vertinus nurodytų teisės aktų nuostatas Å¡alių paaiÅ¡kinimus, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu ginčo atveju 2020 m. liepos 10 d. visuotiniame dalininkų susirinkime priimtas sprendimas dėl KLSRM ir KLM reorganizavimo kartu patvirtinant reorganizavimo sÄ lygas bei įstatus visiÅ¡kai atitiko Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatas. Pažymėtina, jog ieÅ¡kovės nurodoma Viešųjų įstaigų įstatymo 6 straipsnio 5 dalis, pagal kuriÄ numatyta jog vieÅ¡osios įstaigos įstatus turi pasiraÅ¡yti visi steigėjai arba jų įgalioti asmenys taikoma vieÅ¡osios įstaigos įsteigimo atveju, todėl įvykusioms KLSRM ir KLM reorganizavimo procedÅ«roms netaikoma.

Tuo pačiu pažymėtina, kad ieÅ¡kovės nurodytas Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 3 punktas nėra imperatyvaus pobÅ«džio, o kaip tik numato galimÄ kitokį reguliavimÄ , kuris bÅ«tų įtvirtintas vieÅ¡osios įstaigos įstatuose. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 3 punkto reglamentavimÄ , JSDRC įstatuose įtvirtintas įstatymo leidžiamas kitoks visuotinio dalininkų susirinkimo dalininkų balsų pasiskirstymas, Ministerijai suteikiant 3 balsus, o ieÅ¡kovei 1 balsÄ .

JSDRC įstatuose nustatytas balsų pasiskirstymas neprieÅ¡tarauja Mokyklų reorganizavimo sÄ lygoms, kurios buvo patvirtintos 2020 m. liepos 10 d. visuotiniame dalininkų susirinkime ir yra reorganizavimo sprendimo dalis. IeÅ¡kovė nenurodė kitų teisės aktų, pagal kuriuos jos vertinimu 2020 m. liepos 10 d. visuotiniame dalininkų susirinkime priimtas sprendimas dėl KLSRM ir KLM reorganizavimo į JSDRC kartu patvirtinant reorganizavimo sÄ lygas bei JSDRC įstatus galėtų bÅ«ti pripažintas neteisėtu, prieÅ¡taraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė, kaip buvusi KLSRM dalininkė (dabar JSDRC dalininkė) nepasinaudojo suteikta teise iki organizuojamo 2020 m. liepos 10 d. visuotinio dalininkų susirinkimo teikti pastabas ir pasiÅ«lymus dėl gautos iki susirinkimo darbotvarkės klausimų, susirinkime numatytų tvirtinti dokumentų turinio. IeÅ¡kovės teiginiai, jog ji galimai neturėjo JSDRC įstatų projekto iki 2020 m. liepos 10 d. visuotinio dalininkų susirinkimo, neturėjo galimybės iÅ¡reikÅ¡ti nuomonės dėl JSDRC įstatų turinio, tame tarpe ir 47 punkto, paneigiami kitais byloje esančiais įrodymais, tokiais, kaip ieÅ¡kovės akcininkų įgaliojimas atstovauti susirinkime ir balsuoti prieÅ¡ JSDRC įstatų tvirtinimÄ , taip pat susirinkimo Protokole užfiksuota ieÅ¡kovės pasirinkta pozicija nebedalyvauti susirinkime svarstant darbotvarkės 3-7 klausimus, o bÅ«tent 4 darbotvarkės klausimu dėl KLM ir KLSRM reorganizavimo sÄ lygų patvirtinimo ir 5 darbotvarkės klausimu dėl JSDRC įstatų tvirtinimo nereiÅ¡kiant jokių pastebėjimų.

Ieškovės teiginiai, jog numatytas balsų paskirstymas JSDRC įstatuose priimtas be ieškovo pritarimo ar sprendimo pažeidžia imperatyvias įstatymo normas ar, kad 2020 m. liepos 10 d. visuotiniame dalininkų susirinkime Ministerijos atstovai balsavę 3-7 darbotvarkės klausimais nedalyvaujant ieškovei viršijo savo įgaliojimus, laikytini deklaratyviais ir nepagrįstais. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovams buvo teikiami proceso šalių paaiškinimai dėl balsų proporcijos 3 su 1 pasiskirstymu, su kuriais teismas neturi pagrindo nesutikti.

Lietuvos Respublikos Å¡vietimo, mokslo ir sporto ministerija JSDRC įgyvendina valstybės kaip dalininkės teises. Ministerija, veikdama valstybės vardu, siekia viešųjų interesų tenkinimo, tinkamo Å¡vietimo principų, valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo principų įgyvendinimo. Viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieÅ¡osios įstaigos tikslas – tenkinti vieÅ¡uosius interesus, vykdant Å¡vietimo, mokymo ir mokslinę, kultÅ«rinę, sveikatos priežiÅ«ros, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės ar teisinės pagalbos teikimo ir kitokiÄ visuomenei naudingÄ veiklÄ ir Lietuvos Respublikos turto valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatyme (9 straipsnyje) įtvirtinti valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai – valdant, naudojant ir disponuojant valstybės turtu turi bÅ«ti siekiama visuomeninės naudos, racionalumo, efektyvumo.

Valstybinės profesinio mokymo įstaigos, kurių savininkė ar viena iÅ¡ dalininkų yra valstybė, vykdo profesinio mokymo programas, gauna valstybės biudžeto lėšų joms vykdyti, Å«kio lėšų, taip pat valdo bei naudoja panaudos pagrindais valstybės turtÄ , todėl teismo vertinimu, tokios balsavimo tvarkos (3 balsai Ministerijai ir 1 ieÅ¡kovei) nustatymas JSDRC įstatuose atitinka imperatyviÄ sias įstatymo normas, leidžia užtikrinti visuomeninę naudÄ , vieÅ¡ojo intereso apsaugÄ bei valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus.

Pagal Lietuvos Respublikos turto valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatyme įtvirtintus valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus, valdant, naudojant ir disponuojant valstybės turtu turi bÅ«ti siekiama visuomeninės naudos, racionalumo, efektyvumo. Å ie principai maksimaliai įgyvendinti vieÅ¡ojoje įstaigoje, kurios viena dalininkių yra valstybė, gali bÅ«ti tik tuo atveju, jei valstybė turės daugumÄ balsų visuotiniame dalininkų susirinkime. Valstybė, atstovaujama ministerijos, 17 profesinio mokymo įstaigų, kurių teisinė forma vieÅ¡oji įstaiga, yra dalininkė kartu su kitais juridiniais asmenimis, ir net 14 iÅ¡ jų pagal įstatus turi daugumÄ balsų visuotiniame dalininkų susirinkime.

Tokiais atvejais, kai ministerija, kaip valstybės dalininkės atstovė, neturi balsų daugumos ir sprendžiamojo balso teisės, nėra teisinių svertų užtikrinti naudÄ visuomenei, kuriÄ turi duoti vieÅ¡oji įstaiga pagal savo pobÅ«dį. Tai pabrėžiama trečiojo asmens į bylÄ pateiktoje Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2019 m. sausio 22 d. iÅ¡vadoje Nr. 4-01-656 „Dėl korupcijos rizikos analizės Å vietimo ir mokslo ministerijos veiklos srityse“, kuris visiÅ¡kai pagrindžia bendrÄ siekiamÄ valstybės politikÄ užtikrinti viešųjų interesų tenkinimÄ , tinkamo Å¡vietimo principų, valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo principų įgyvendinimÄ valstybei suteikiant balsų persvarÄ valstybinėse mokyklose prieÅ¡ kitus dalininkus.

Vadovaudamasis nurodytų aplinkybių, byloje esančių įrodymų visuma teismas konstatuoja, jog ieškovės patikslintu ieškiniu iškelti reikalavimai, nurodyti argumentai, laikytini neįrodytais ir nepagrįstais, todėl atmestini. Pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012).

Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, Å¡alių nurodytų aplinkybių, kurios neturi teisinės reikÅ¡mės priimant šį procesinį sprendimÄ . Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal bylos duomenis VšĮ „JÅ«rinio sektoriaus darbuotojų rengimo centras“ patyrė 1355,20 Eur iÅ¡laidų teisinei pagalbai apmokėti, todėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio netenkinus, bylinėjimosi iÅ¡laidos atsakovei priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Å¡vietimo, mokslo ir sporto ministerijos, į bylÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį patvirtinančių įrodymų nepateikė.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų santechnika“ atsakovei vieÅ¡ajai įstaigai „JÅ«rinio sektoriaus darbuotojų rengimo centras“ 1355,20 Eur (vienÄ tÅ«kstantį tris Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt penkis eurus 20 ct) iÅ¡laidų teisinei pagalbai apmokėti. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus.

Teisėja Justė Visakavičienė