Legislator Giurisprudenza & Legislazione
fa40c09c-2dcb-47d8-b78e-5abd061e1e98 Generato dall'IA

Court allows residence permit appeal by Ukrainian citizen with prior conviction due to war risks and procedural errors.

Numero d'incarto fa40c09c-2dcb-47d8-b78e-5abd061e1e98
Autorità giudiziaria
Giurisdizione Lituania (LT)
Esito del giudizio Parzialmente accolto (Partially Allowed)

Sintesi Legislator

Generato dall'IA

The court dismissed the Migration Department's refusal to issue a temporary residence permit, ruling the decision invalid due to procedural flaws and insufficient risk assessment. The applicant, a Ukrainian national with a prior traffic offense conviction, argued that active war conditions in Ukraine and the nature of his past crime warranted protection under Article 130 of the Law on Legal Status of Aliens. The court found the administrative body failed to objectively weigh these factors and violated procedural requirements, thus overturning the denial and ordering a new review. Consequently, the applicant was awarded his legal costs of 30 euros.

Regesto Legislator

Generato dall'IA

Lietuvos Respublos administraciniy byly teisenos istatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas; Lietuvos Respublos istatymo dyl uzsienieciy teisinys padetys 130 straipsnis: When denying residence permits to aliens from war zones, authorities must objectively assess individual risk factors and procedural errors in prior decisions can invalidate the refusal.

Parole chiave

Generato dall'IA
temporary residence permit Ukrainian war risk administrative procedural error prior criminal conviction legal status of aliens proportionality principle administrative review

Disposizioni normative citate

Generato dall'IA
Lietuvos Respublikos administraciniy byly teisenos istatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas
Lietuvos Respublikos istatymo dyl uzsienieciy teisinys padetys 130 straipsnis
Lietuvos Respublikos administraciniy byly teisenos istatymo 88 straipsnio 2 punktas
Lietuvos Respublikos administraciniy byly teisenos istatymo 40 straipsnio 1 dalis
Lietuvos Respublikos administraciniy byly teisenos istatymo 41 straipsnio 1 dalis
Lietuvos Respublikos administraciniy byly teisenos istatymo 84 straipsnis
Lietuvos Respublikos administraciniy byly teisenos istatymo 86 straipsnis
Lietuvos Respublikos administraciniy byly teisenos istatymo 87 straipsnis
Lietuvos Respublikos administraciniy byly teisenos istatymo 132 straipsnis
Lietuvos Respublikos administraciniy byly teisenos istatymo 133 straipsnis
Lietuvos Respublikos istatymo dyl uzsienieciy teisinys padetys 140 straipsnio 3 dalies 2 punktas

Ti chiedi come si applica questa sentenza alla tua fattispecie?

Analizza questa decisione insieme alla legislazione federale e cantonale, ai commentari e alla giurisprudenza successiva in Legislator AI.

Apri in Legislator →

Testo completo

? Administracinė byla Nr. I2-2886-860/2023 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00069-2023-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. balandžio 18 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jovitos Einikienės, Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Faustos Vitkienės, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Y. H. patikslintÄ skundÄ atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo; trečiasis suinteresuotas asmuo – Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėjas Y. H. kreipėsi į teismÄ su patikslintu skundu, kuriame praÅ¡o panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, ir MD) 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimÄ Nr. 22S165238 (toliau – ir Sprendimas) atsisakyti iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi. Nurodo, kad jis 2022 m. kovo 24 d. pateikė Migracijos departamentui praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti jam leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Tačiau Migracijos departamentas priėmė skundžiamÄ SprendimÄ , kuriuo atsisakyta jam iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi, nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti vieÅ¡ajai tvarkai.

Tokia iÅ¡vada padaryta remiantis Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas, ir PD) 2022 m. balandžio 13 d. iÅ¡vada Nr. 1191985 (toliau – ir IÅ¡vada), kurioje nurodoma, kad jis yra teistas pagal 2007 m. liepos 25 d. (duomenys neskelbtini)rajono teisme priimtÄ nuosprendį dėl nusikalstamos veikos pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 286 straipsnio 2 dalį, t. y. kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas dėl kurio įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus.

Taip pat nurodoma, kad jis esÄ vengia atlikti bausmę ir kt. Tačiau pareiÅ¡kėjas su tokiu vertinimu nesutinka. Pirma, netoli jo gyvenamosios vietos Ukrainoje vyksta aktyvÅ«s karo veiksmai. Tad turi bÅ«ti atsižvelgiamÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Ä®statymas, ir UTPÄ®) 130 straipsnį, kuris nustato draudimÄ iÅ¡siųsti arba grÄ Å¾inti užsienietį į valstybę, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus. Jis nekelia jokios grėsmės Lietuvos Respublikos saugumui.

Antra, jis neneigia, kad Ukrainoje jo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Tačiau vertinant jo pavojingumÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiamÄ Ä¯ tai, kad padaryto nusikaltimo forma yra neatsargi, jis charakterizuojamas teigiamai, į jo jaunÄ amžių ir kt. Trečia, jo atžvilgiu priimtas nuosprendis įsiteisėjo 2008 m. sausio 29 d., t. y. Å¡io skundo pateikimo dienai jau yra praėjęs 15 m. nuosprendžio vykdymo senaties terminas. Tad jis nesupranta, kokiu pagrindu PD IÅ¡vadoje teigiama, kad jis esÄ vengia atlikti bausmę.

Ketvirta, jis nekelia grėsmės vieÅ¡ajai tvarkai nei dabar, nei ateityje. Nepertraukiamai Lietuvoje gyvena jau beveik metus laiko. Turi gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvoje, t. y. kartu gyvena su E. L. jos tėvams nuosavybės teise priklausančiame name. Jį su E. L. ilgÄ laikÄ sieja artimi Å¡eiminiai ryÅ¡iai; kartu turi sÅ«nų E. L., kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis. Jis pats pakankamai gerai moka lietuvių kalbÄ . Be to, jo sveikatos bÅ«klė nėra gera, jam reikalingas gydymas, kurio negalėtų tikėtis, jeigu jam tektų grįžti į UkrainÄ .

Penkta, turėtų bÅ«ti atsižvelgta į teisingumo ir protingumo kriterijus sprendžiant dėl jo praÅ¡ymo. Esamoje situacijoje ginčijamas Sprendimas nėra proporcinga vieÅ¡os tvarkos apsaugos priemonė, lyginant jÄ su nesuteikimu teisės jam gyventi Lietuvoje su Å¡eima.

2. Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atsiliepimÄ , kuriame nesutinka su skundu ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad MD 2022 m. kovo 24 d. priėmė pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta pagrindu. Siekiant nustatyti, ar nėra pagrindų, nurodytų Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, dėl kurių pareiÅ¡kėjui gali bÅ«ti atsisakoma iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi bei vadovaujantis Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d.

įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir ApraÅ¡as), 70 punktu, MD iÅ¡siuntė PD paklausimÄ , ar pareiÅ¡kėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei. Buvo gauta PD IÅ¡vada, kurioje teigiama, kad pareiÅ¡kėjas kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei. Ä®vertinus visÄ surinktÄ medžiagÄ , buvo konstatuota, kad socialiniai ir ekonominiai ryÅ¡iai, siekis toliau dirbti Lietuvos Respublikoje negali bÅ«ti pripažįstami prioritetiniais bei labiau reikÅ¡mingais nei Lietuvos Respublikos visuomenės saugumas ir vieÅ¡osios tvarkos laikymasis, tad ir atsisakymas iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi laikytinas proporcinga priemone, siekiant apsaugoti visuomenės interesÄ .

Atsakydamas į pareiÅ¡kėjo patikslinto skundo argumentus, MD nurodė, kad MD Sprendimu nebuvo sprendžiamas klausimas dėl pareiÅ¡kėjo tolimesnės teisinės padėties, jo atžvilgiu nebuvo priimtas grÄ Å¾inimo ar iÅ¡siuntimo sprendimas. Sprendžiant klausimÄ dėl pareiÅ¡kėjo grÄ Å¾inimo ar iÅ¡siuntimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos, tuomet aktuali kilmės valstybėje situacija ir bÅ«tų vertinama. Teigia, kad Ä®statymo 4 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad iÅ¡vadÄ dėl užsieniečio grėsmės vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei teikia bÅ«tent PD.

Tad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui iÅ¡duodamas tik gavus atitinkamos institucijos iÅ¡vadÄ , kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei. Nagrinėjamu atveju buvo gauta IÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei. Tad MD, įvertinęs gautÄ IÅ¡vadÄ kitų duomenų visumoje, negalėjo nesivadovauti imperatyviai Ä®statymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta pareiga atsisakyti pareiÅ¡kėjui iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi.

Teigia, kad Interpolo generalinio sekretoriato duomenų bazėje esanti informacija apie pareiÅ¡kėjo padarytÄ sunkų nusikaltimÄ Ukrainoje ir tai, kad pareiÅ¡kėjas slapstosi nuo teisėsaugos institucijų, neigiamai charakterizuoja jo asmenybę, rodo polinkį vengti atsakomybės ir nesilaikyti teisės aktų reikalavimų. Nurodo, kad teisėtas Lietuvos visuomenės interesas yra tai, jog į LietuvÄ atvykstantys užsieniečiai bÅ«tų nepriekaiÅ¡tingos reputacijos, jų praeityje atlikti veiksmai nesudarytų prielaidų galimam pavojaus sukėlimui Lietuvos visuomenės narių sveikatai bei gyvybei.

PareiÅ¡kėjo atveju ypač atsižvelgtina į tai, kad jo veiksmai vairuojant transporto priemonę sukėlė pačias skaudžiausias ir negrįžtamas pasekmes – autoįvykyje žuvo žmogus, tad jo interesas dirbti Lietuvos Respublikoje negali bÅ«ti aukščiau visuomenės saugumo ir vieÅ¡osios tvarkos laikymosi, tad atsisakymas iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumÄ .

3. PD pateikė atsiliepimÄ , kuriame praÅ¡o pareiÅ¡kėjo Y. H. patikslinto skundo nagrinėjimÄ atidėti iki kol bus gautas Interpolo Ukrainos nacionalinio skyriaus atsakymas dėl pareiÅ¡kėjo paskelbtos tarptautinės paieÅ¡kos. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjo atžvilgiu priimtas teismo nuosprendis įsiteisėjo 2008 m. sausio 29 d. Kadangi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 96 straipsnio 3 ir 4 dalimis, kuriose nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti vykdomas, jei po jo įsiteisėjimo dienos praėjo 15 metų, iÅ¡skyrus jeigu nuteistasis iki apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties pabaigos padaro naujÄ nusikalstamÄ veikÄ , tuomet senaties eiga nutrÅ«ksta ir tokiu atveju apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo naujo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo, tad jeigu Y.

H. po minėto teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nėra padaręs naujų nusikalstamų veikų, jam turėtų bÅ«ti taikomas 15 m. senaties terminas. Tikslu iÅ¡siaiÅ¡kinti minėtas svarbias aplinkybes, Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryÅ¡ių valdyba iÅ¡siuntė paklausimÄ Interpolo Ukrainos nacionaliniam skyriui, tačiau atsakymas dar nėra gautas. Teisėjų kolegija konstatuoja:

4. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo pareiÅ¡kėjui Y. H. atsisakyta iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas Y. H. 2022 m. kovo 25 d. praÅ¡ymu kreipėsi į atsakovÄ Migracijos departamentÄ , praÅ¡ydamas jam iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, t. y. humanitariniu pagrindu.

6. Migracijos departamentas, svarstydamas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , 2022 m. balandžio 2 d. kreipėsi į Policijos departamentÄ dėl informacijos apie pareiÅ¡kėjÄ pateikimo, t. y. ar jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei.

7. Policijos departamentas 2022 m. balandžio 13 d. pateikė IÅ¡vadÄ , kurioje teigiama, kad Ukrainos pilietis Y. H. kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei. IÅ¡vadoje, be kita ko, nurodyta, kad patikrinus informacijÄ Interpolo generalinio sekretoriato duomenų bazėje nustatyta, jog Y. H. ieÅ¡komas Ukrainoje, nes jis 2007 m. liepos 25 d. (duomenys neskelbtini) rajono teismo buvo nuteistas 3 metų laisvės atėmimo bausme dėl nusikalstamos veikos, numatytos Ukrainos baudžiamojo kodekso 286 straipsnio 2 dalyje (kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas dėl kurio įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus) ir vengia atlikti paskirtÄ bausmę.

Nusikaltimas, už kurį Ukrainoje buvo nuteistas Y. H., atitinka Lietuvoje nusikaltimÄ , už kurį atsakomybė numatyta BK 281 straipsnio 5 dalyje. Tai sunkus nusikaltimas – BK 11 straipsnio 5 dalis. Taigi, Interpolo generalinio sekretoriato duomenų bazėje esanti informacija apie Y. H. padarytÄ sunkų nusikaltimÄ Ukrainoje ir tai, kad pareiÅ¡kėjas slapstosi nuo teisėsaugos institucijų, neigiamai charakterizuoja jo asmenybę, rodo polinkį vengti atsakomybės ir nesilaikyti teisės aktų reikalavimų.

8. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Sprendimu nusprendė atsisakyti iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui Y. H. leidimÄ laikinai gyventi, nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti vieÅ¡ajai tvarkai. Kaip matyti iÅ¡ Migracijos departamento Sprendimo, jis priimdamas atitinkamÄ sprendimÄ vadovavosi PD IÅ¡vada. MD savo Sprendime taip pat pacitavo teismų praktikÄ . Dar nurodė, kad, vertinant Y. H. socialinius ir ekonominius ryÅ¡ius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, jog jis neturėjo galiojančių nacionalinių vizų ar leidimų gyventi.

Aktualiausiais 2022 m. gruodžio 19 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis, Y. H. Lietuvoje neturi darbo istorijos prieÅ¡ atvykstant po karo pradžios Ukrainoje; Å¡iuo metu, t. y. nuo 2022 m. balandžio 1 d., Y. H. dirba (duomenys neskelbtini). Vertinant Y. H. Å¡eiminius ryÅ¡ius (Y. H. praÅ¡yme iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi nurodė, kad yra iÅ¡situokęs) su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad jis Å¡iuo metu tokių ryÅ¡ių neturi, kadangi MD naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra duomenų apie Y.

H. Å¡eimos nariams iÅ¡duotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje. MD vertinimu, Y. H. socialiniai ir ekonominiai ryÅ¡iai, siekis toliau dirbti Lietuvos Respublikoje negali bÅ«ti pripažįstami prioritetiniais bei labiau reikÅ¡mingais nei Lietuvos Respublikos visuomenės saugumas ir vieÅ¡osios tvarkos laikymasis, todėl ir atsisakymas iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi laikytinas proporcinga priemone, siekiant apsaugoti visuomenės interesÄ .

9. Pareiškėjas su tokiu Migracijos departamento Sprendimu nesutinka ir skundžia jį teismui.

10. Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali bÅ«ti iÅ¡duodamas arba keičiamas užsieniečiui, jeigu jis nelydimas nepilnametis užsienietis negrÄ Å¾inamas į užsienio valstybę, užsienietis negali iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos arba negali grįžti į kilmės valstybę dėl Å¡io Ä®statymo 1301 straipsnyje nurodytų aplinkybių, arba užsieniečio negalima grÄ Å¾inti į užsienio valstybę, arba iÅ¡siųsti iÅ¡ Lietuvos Respublikos Å¡io Ä®statymo 130 straipsnio 1, 2, 4 dalyse nurodytais atvejais, arba užsieniečio iÅ¡siuntimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdytas dėl Å¡io Ä®statymo 132 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad iÅ¡duoti ar pakeisti leidimÄ gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

11. Ä®statymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsieniečių buvimÄ ir gyvenimÄ Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimÄ atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Pagal Ä®statymo 4 straipsnio 4 dalį Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti jam leidimÄ gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo gauti Å¡io straipsnio 3 dalyje nurodytų institucijų įvertinimÄ , ar nėra Å¡io straipsnio 3 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei; leidimas gyventi užsieniečiui iÅ¡duodamas tik gavus Å¡ių institucijų iÅ¡vadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei.

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad nei Ä®statymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, kÄ reiÅ¡kia Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta sÄ voka „gali grėsti“. Tad jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010 m. birželio 23 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010; 2020 m. liepos 1 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. eA-4162-1062/2020; kt.).

LVAT taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo iÅ¡duoti (pakeisti) leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo bÅ«ti įvertintos galimos grėsmės valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiÅ«riu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Todėl siekiant tinkamai pritaikyti Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , be kita ko, bÅ«tina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu praÅ¡oma, taip pat individualiÄ praÅ¡ymÄ pateikusio užsieniečio situacijÄ (Å¡eiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryÅ¡ius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes.

Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu.

BÅ«tent jų pagrindu ir galima daryti iÅ¡vadÄ , ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti iÅ¡duoti (pakeisti) leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2022 m. kovo 16 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022; ir kt.).

13. Byloje nustatyta, kad, minėta, Migracijos departamentas, gavęs pareiÅ¡kėjo Y. H. praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kreipėsi į Policijos departamentÄ , ar pareiÅ¡kėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei (žmonių sveikatai). Policijos departamentas, atsakydamas į Migracijos departamento paklausimÄ , informavo, kad pareiÅ¡kėjas kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei.

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamÄ SprendimÄ , Ä®statymo 4 straipsnio 2 dalies pagrindu turėjo teisę remtis minėta PD IÅ¡vada dėl pareiÅ¡kėjo grėsmės vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktÄ , sukeliantį asmeniui materialaus pobÅ«džio teisines pasekmes, jį turėjo priimti vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) nuostatomis (t. y. VAÄ® 10 straipsnio 5 dalimi) (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 19 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017; 2017 m. birželio 20 d. sprendimÄ , priimtÄ administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; 2019 m. gegužės 29 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. eA-2528-575/2019; 2022 m. kovo 16 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022).

15. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo Sprendimo, MD tik pacitavo visÄ PD suraÅ¡ytÄ IÅ¡vadÄ apie tai, kad pareiÅ¡kėjas kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei, tačiau Å¡iuo aspektu pats jokio vertinimo neatliko. Bylos medžiaga tvirtina, kad pareiÅ¡kėjas 2007 m. Ukrainoje buvo nuteistas 3 metų laisvės atėmimo bausme (su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams) pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 286 straipsnio 2 dalį, t. y. už kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimÄ dėl kurio įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus; nuosprendyje nurodyta, kad G. turėtų bÅ«ti atleistas nuo pagrindinės bausmės, jeigu per 3 metų bandomÄ jį laikotarpį neįvykdys naujo nusikaltimo ir apie gyvenamosios bei darbo vietos pasikeitimÄ praneÅ¡inės BVP institucijoms.

Taigi, nors pareiÅ¡kėjas 2007 m. buvo nuteistas už sunkų nusikaltimÄ , sutinkamai su Lietuvos baudžiamÄ jÄ teise, tačiau jį padarė dėl neatsargumo, jam buvo paskirta pakankamai Å¡velni bausmė. Teisėjų kolegija pažymi, kad MD Sprendime Å¡ių aplinkybių visiÅ¡kai nevertino, tad neaiÅ¡ku, kaip pareiÅ¡kėjo padarytas neatsargus nusikaltimas, susijęs su kelių eismo taisyklių pažeidimu, be to, padarytas labai seniai (pats nusikaltimas padarytas 2006 m., o baudžiamoji byla buvo nagrinėjama ir teismo nuosprendis priimtas 2007 m.), konkrečiu atveju gali rodyti grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumÄ ir akivaizdumÄ .

PD IÅ¡vadoje, be kita ko, nurodyta, kad Interpolo generalinio sekretoriato duomenų bazėje yra informacija, jog pareiÅ¡kėjas slapstosi nuo teisėsaugos institucijų. Tačiau iÅ¡ PD pateikto atsiliepimo matyti, kad PD pats yra suabejojęs minėtos informacijos, t. y. jog pareiÅ¡kėjas yra paieÅ¡komas, tikrumu ir aktualumu, tad kreipėsi į Interpolo Ukrainos nacionalinį skyrių su paklausimu, ar galioja Y. H. paskelbta tarptautinė paieÅ¡ka, taip pat, ar jie turi duomenų apie galimai Å¡io asmens naujų nusikalstamų veikų padarymÄ , dėl kurių galėjo nutrÅ«kti senaties eiga; atsakymas dar nėra gautas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad MD Sprendime dėl Å¡ių aplinkybių, t. y. teismo nuosprendžio vykdymo senaties termino, tuo pačiu ir tai, ar pareiÅ¡kėjas iÅ¡ tikrųjų gali bÅ«ti laikomas vengiančiu atlikti bausmę, iÅ¡ viso nieko nėra pasisakęs. Teisėjų kolegija pažymi, kad MD kai kurias aplinkybes bando pagrįsti atsiliepime, t. y. iÅ¡ esmės pildydamas priimtÄ SprendimÄ , tačiau atkreiptinas dėmesys, jog LVAT yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymÄ privalo bÅ«ti nurodomi pačiame administraciniame akte; skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi bÅ«ti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., 2013 m. birželio 13 d. sprendimÄ , priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-502-940/2013; 2015 m. sausio 8 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015; 2015 m. kovo 31 d. nutartį, priimÄ administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015).

PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės į gynybÄ (žr., pvz., LVAT 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimÄ , priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-261-2692/2011; ir kt.).

16. Be to, teisėjų kolegija tai pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju yra svarbu pasverti ir ginamas vertybes – vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ bei visuomenės saugumÄ (žmonių sveikatÄ ) ir teisę į Å¡eimos gyvenimo gerbimÄ .

17. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikÄ Å½mogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnis, garantuojantis teisę į Å¡eimos gyvenimo gerbimÄ , neužtikrina asmens teisės į Å¡eimos gyvenimÄ tam tikroje Å¡alyje bei nenustato tiesioginės pareigos valstybei įsileisti užsieniečius Å¡eimos susijungimo pagrindu (žr., pvz., EŽTT 1985 m. gegužės 28 d. sprendimÄ byloje Abdulaziz, Cabales ir Balkandali prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimų Nr. 9214/80, 9473/81, 9474/81; 1996 m. lapkričio 28 d. sprendimÄ byloje Ahmut prieÅ¡ OlandijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 21702/93, ir kt.), todėl teisė į Å¡eimos susijungimÄ laikytina iÅ¡vestine, kildinama iÅ¡ bendros valstybių pareigos užtikrinti teisę į Å¡eimos gyvenimo gerbimÄ .

EŽTT yra pabrėžęs, kad turi bÅ«ti įvertinta, ar tarp asmenų egzistuoja artimas ryÅ¡ys; ar asmenys yra sukÅ«rę savo namus, kiek laiko gyvena kartu bei ar nėra aplinkybių, kurios paneigtų faktinio Å¡eimos gyvenimo egzistavimÄ . Be to, teismas turi nustatyti, ar asmenys gali pasinaudoti Å¡eimos susijungimo teise ir kitoje Å¡alyje (žr., pvz., EŽTT 2001 m. rugpjūčio 2 d. sprendimÄ byloje Boultif prieÅ¡ Å veicarijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 54273/00; 2006 m. spalio 18 d. sprendimÄ byloje Üner prieÅ¡ Nyderlandus, pareiÅ¡kimo Nr. 46410/99).

18. Taigi, kiekvienu atveju bÅ«tina įvertinti, ar teisės į Å¡eimÄ ribojimas, netgi kai siekiama apsaugoti nacionalinius interesus, yra proporcingas siekiamam tikslui. Tokios praktikos laikosi ir LVAT, žr., pvz., 2022 m. kovo 16 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022.

19. Migracijos departamento Sprendime formaliai nurodyta, kad vertinant Y. H. Å¡eiminius ryÅ¡ius (Y. H. praÅ¡yme iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi nurodė, kad yra iÅ¡situokęs) su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad jis Å¡iuo metu tokių ryÅ¡ių neturi, kadangi Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra duomenų apie Y. H. Å¡eimos nariams iÅ¡duotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ bylos, pareiÅ¡kėjas turi sÅ«nų E. L., UAB UNGE 2022 m. lapkričio mėnesio teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje Nr. EAS 0054/22 nustatyta, kad Y.

H., (duomenys neskelbtini), yra biologinis E. L., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas su tikimybe 99,999997 proc. Taigi, pareiÅ¡kėjo biologinė tėvystė specialisto iÅ¡vada buvo patvirtinta 2022 m. lapkričio mėnesį, t. y. dar iki MD priimant SprendimÄ . PareiÅ¡kėjas patikslintame skunde teigia, kad jį su E. L. jau ilgÄ laikÄ sieja artimi Å¡eiminiai ryÅ¡iai; su ja turi sÅ«nų E. L., (duomenys neskelbtini), kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis ir mokosi (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjas teigia, kad jis su Å¡eima, t. y.

E. L. ir sÅ«numi E. L., gyvena E. L. tėvams nuosavybės teise priklausančiame name (duomenys neskelbtini) mieste. Taigi, MD Å¡ių galimų Å¡eimyninių ryÅ¡ių, kurie egzistavo iki Sprendimo priėmimo, iÅ¡ viso net neanalizavo ir nevertino. MD padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas neturi Lietuvoje Å¡eimyninių ryÅ¡ių remiantis tik MD naudojamais registrais ir duomenų bazėmis, tačiau net neaiÅ¡ku, kokie konkrečiai registrai ir duomenų bazės buvo tikrintos, kada tai buvo daryta ir pan.

MD Sprendime nurodyta, kad Y. H. praÅ¡yme iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi nurodė, jog yra iÅ¡situokęs. Tačiau MD nepateikė teismui tokio pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo, kuriame jis bÅ«tų nurodęs, kad yra iÅ¡situokęs. Taip pat teismui nepateikti jokie kiti duomenys, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima matyti, kad pareiÅ¡kėjo buvo klausiama apie jo turimus Å¡eimyninius ryÅ¡ius Lietuvoje ir pan. Taigi, MD, nagrinėdamas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , nepareikalavo pareiÅ¡kėjo atitinkamų duomenų, susijusių su galimais jo Å¡eimyniniais ryÅ¡iais Lietuvoje, esant reikalui neorganizavo pareiÅ¡kėjo apklausos, kaip numatyta ApraÅ¡e, tad tinkamai neįvertino pareiÅ¡kėjo galimus Å¡eimyninius ryÅ¡ius.

Tuo pačiu tai reiÅ¡kia, kad MD neįvertino pareiÅ¡kėjo individualios situacijos, todėl nėra aiÅ¡ku, kuo remdamasis atsakovas suteikė prioritetÄ visuomenės saugumui ir vieÅ¡ajai tvarkai, nevertindamas pareiÅ¡kėjo Å¡eiminių santykių esmės ir mažamečio vaiko teisės turėti realius santykius su biologiniu tėvu, todėl yra pagrindas spręsti, kad Sprendimu pažeista teisinga valstybės interesų ir pareiÅ¡kėjo teisių ir teisėtų interesų pusiausvyra.

20. Apibendrinant akcentuotina, kad atsakovo vertinimas nagrinėjamu atveju nebuvo pakankamas konstatuoti, jog pareiÅ¡kėjo galbÅ«t keliama grėsmė vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei yra reikÅ¡mingesnė negu jo galimi Å¡eiminiai santykiai Lietuvoje, ir nagrinėjamu atveju leidimo laikinai gyventi neiÅ¡davimas yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumÄ ir vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , lyginant su užsieniečio teisės į Å¡eimos gerbimÄ ribojimu.

21. Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje nurodytų faktinių ir teisinių aplinkybių visumÄ , yra pagrindas konstatuoti, kad nagrinėjant pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ ir sprendimo pagrįstumÄ , todėl skundžiamas Migracijos departamento 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimas Nr. 22S165238 naikintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Panaikinus Migracijos departamento sprendimÄ , yra pagrindas įpareigoti atsakovÄ pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo nagrinėti iÅ¡ naujo (nors pareiÅ¡kėjas to ir nepraÅ¡o), nes administracinė procedÅ«ra nėra baigta.

22. Taigi, pareiškėjo skundas yra pagrįstas, tad jis patenkinamas (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).

23. ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Pagal ABTÄ® 40 straipsnio 5 dalį, proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai iÅ¡laidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Kitų atstovų pagal pavedimÄ pagalbai apmokėti patirtos iÅ¡laidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo bÅ«tinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso Å¡aliai. Atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal ABTÄ® 41 straipsnio 1 dalį, dėl iÅ¡laidų atlyginimo suinteresuota proceso Å¡alis iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos teismui pateikia praÅ¡ymÄ raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

24. PareiÅ¡kėjo skundas patenkintas, tad laikytina, kad sprendimas yra priimtas jo naudai. Tai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjas turi teisę į savo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas, paduodamas patikslintÄ skundÄ , sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį. Kitų teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų pareiÅ¡kėjas nenurodo ir nedetalizuoja, todėl pareiÅ¡kėjui priteistina bÅ«tent 30 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme.

Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132–133 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo Y. H. patikslintÄ skundÄ patenkinti. Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimÄ Nr. 22S165238 ir įpareigoti atsakovÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje iÅ¡davimo.

Priteisti pareiÅ¡kėjui Y. H. iÅ¡ atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 30 Eur (trisdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai Jovita Einikienė Saulius Jakaitis Fausta Vitkienė