Legislator Giurisprudenza & Legislazione
fa13b2ee-a51b-43b1-840f-5e51dcd5dde6 Generato dall'IA

fa13b2ee-a51b-43b1-840f-5e51dcd5dde6 · Kauno apylinkės teismas

Numero d'incarto fa13b2ee-a51b-43b1-840f-5e51dcd5dde6
Autorità giudiziaria
Giurisdizione Lituania (LT)
Data della decisione

Sintesi Legislator

Generato dall'IA

ieškinį dėl draudimo išmokos priteisimo atsakovui AB „Lietuvos draudimas“, tretysis asmuo T. J., n u s t a t ė : Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 21640,-Lt draudimo išmokos, 5% metinių palūkanų nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.Ieškovas ir jo atstovas paaiškino, kad 2013-05-13 (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini). sankryžoje Kaune, įvyko eismo įvykis, kuriame T.

Regesto Legislator

Generato dall'IA

fa13b2ee-a51b-43b1-840f-5e51dcd5dde6 · Kauno apylinkės teismas: v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Å ilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra akcentavęs tai, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. v.

Parole chiave

Generato dall'IA
spese del veicolo a motore stato difettoso del veicolo contratto di compravendita di veicoli uso di veicolo a motore inquinamento automobilistico guida nonostante revoca della patente
Generato dall'IA

Ti chiedi come si applica questa sentenza alla tua fattispecie?

Analizza questa decisione insieme alla legislazione federale e cantonale, ai commentari e alla giurisprudenza successiva in Legislator AI.

Apri in Legislator →

Testo completo

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-2343-454/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15881-2013-9Procesinio sprendimo kategorija:44.2.4.1.; 99.3; 99.5; 116.1.; 116.11.(S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 15 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėjas ArtÅ«ras Å afronas, sekretoriaujant Daivai Masionienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui D. K., jo atstovui advokatui Nerijui Strazdui, atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui G. T., nedalyvaujant trečiajam asmeniui T. J., teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo D.

K. ieškinį dėl draudimo išmokos priteisimo atsakovui AB „Lietuvos draudimas“, tretysis asmuo T. J., n u s t a t ė : Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 21640,-Lt draudimo išmokos, 5% metinių palūkanų nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.Ieškovas ir jo atstovas paaiškino, kad 2013-05-13 (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini). sankryžoje Kaune, įvyko eismo įvykis, kuriame T.

J., vairuodamas Mazda 6 v.n. (duomenys neskelbtini), susidÅ«rė su VW Phaeton v.n. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo ieÅ¡kovas D. K.. Avarijos aplinkybės autoįvykio dalyviams buvo aiÅ¡kios – Mazda vairuotojas pagrindiniu keliu važiavusio ir sukusio į kairę automobilio VW Phaeton nepraleido. Mazda automobilio vairuotojas T. J. pripažino, jog yra kaltas dėl sukeltos avarijos. Automobilis Mazada buvo apdraustas civilinės atsakomybės draudimu pas atsakovÄ . IeÅ¡kovas kreipėsi pas atsakovÄ dėl draudimo iÅ¡mokos, bet buvo atsisakyta iÅ¡mokėti, nurodant, kad automobiliai apgadinti ne vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis, todėl iÅ¡mokos nemokės.Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsakovo atstovas paaiÅ¡kino, kad automobilis Mazda draustas jų bendrovėje.

Nurodė, kad buvo atliktas Å¡io įvykio tyrimas, kurio metu nustatyta, kad vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis, automobiliai negalėjo bÅ«ti taip sugadinti. Todėl atsakovui nėra pareigos mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Atsakovo atstovas paaiÅ¡kino, kad nurodytas žalos dydis taip pat nepagrįstas, nes įvertinant automobilio remonto kaÅ¡tus ir vertę, remontas ekonominiu požiÅ«riu netikslingas.IeÅ¡kinys atmestinas.Byloje ginčo tarp Å¡alių nėra, jog autoįvykio metu kontaktavo automobiliai Mazda 6 v.n. (duomenys neskelbtini) ir VW Phaeton v.n. (duomenys neskelbtini).

Tarp Å¡alių kyla ginčas dėl nurodytų autoįvykio aplinkybių. Atsakovas atliko įvykio tyrimÄ . Ä® bylÄ pateikta ekspertinė pažyma su priedais (b.l. 53-124). Autoįvykis užregistruotas 2013-05-31 apie 23.37 Kaune, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). sankryžoje. Automobiliui VW Phaeton važiuojant pagrindine gatve ir sukant į kairę, į jo deÅ¡inę pusė atsitrenkė iÅ¡ Å¡alutinės gatvės iÅ¡važiavęs automoblis Mazda 6. PraneÅ¡damas apie įvykį, ieÅ¡kovas nurodė, kad prieÅ¡ pat įvykį važiavo (duomenys neskelbtini) Sukdamas į kairę į (duomenys neskelbtini).

Sukant, jo nepraleido prieÅ¡prieÅ¡ais Å¡alutine gatve važiavęs automobilis Mazda 6 ir atsitrenkė į VW Phaeton deÅ¡inijį Å¡onÄ . Nurodydamas įvykio aplinkybes, ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad judėjo 30km/h greičiu, o prieÅ¡ susidÅ«rimÄ nespėjo pradėti stabdyti. Po susidÅ«rimo automobilis Mazda sustojo priekiniu deÅ¡iniuoju kampu įsirėmęs į VW priekinį deÅ¡inijį kampÄ .Automobilio Mazda 6 vairuotojas T. J. nurodė, kad važiuojant (duomenys neskelbtini) Nepastebėjo, kad jo kelias yra Å¡alutinis, todėl susidÅ«rė su pagrindiniu keliu važiavusiu automobiliu VW Phaeton.

Susidūrimo metu automobilio Mazda greitis buvo apie 50km/h. Pastebėjus kliūti stabdyti nespėjo. Po susidūrimo automobilis VW buvo atblokštas automobilio Mazda važiavimo kryptimi ir sustojo nežymiai pasisukęs prieš laikrodžio rodyklę. Įvykio metu lijo, kelio danga buvo šlapia.CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja.

FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v.

VÄ® Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeJ. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Å ilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra akcentavęs tai, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. v.

UAB „Y. W. Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. C. v. Socialinio aprÅ«pinimo skyrius prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje, bylos Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija – tirti ir vertinti Å¡alių pateiktus įrodymus ir padaryti iÅ¡vadÄ apie įrodinėjimo dalykÄ sudarančių faktinių aplinkybių buvimÄ ar nebuvimÄ (CPK 176 straipsnis).

Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiÅ¡kia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumÄ ir sÄ sajumÄ (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis).

Teismas turi įsitikinti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodinėjimo procese taikytinos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų viseto daryti iÅ¡vadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje D.

P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Å ilo bitė“ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v.

E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010.). Kitaip tariant, faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategorijÄ , jos pobÅ«dį, nagrinėjamų teisinių santykių esmę ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje V.

B. ir R. Ž. ir kt. v. AB „Panevėžio duona“, bylos Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Z. K. v. K. K., Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-147/2005).Ieškovas ir jo atstovas nurodė, kad vertinant avarijos aplinkybes buvo remtasi nubraižyta įvykio schema. Ši schema nubraižyta nesilaikant mastelio. Todėl galėjo turėti įtakos modeliuojant įvykį. Šalims nesutinkant dėl įvykio aplinkybių, byloje buvo atlikta ekspertizė (b.l. 168-173).

Atliekant ekspertizę buvo analizuota ir įvertinta ne tik eismo dalyvių paaiškinimai, nubraižytos įvykio schemos bet ir nuotraukos. Ekspertizės išvadoje nurodyta, kad eismo įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis negalėjo atsirasti tokie automobilių apgadinimai bei automobilių padėtis po susidūrimo. Išvadoje nurodyta, kad pagal sugadinimus vienas automobilis įvykus įvykiui stovėjo arba judėjo ne didesniu kaip 5km/h greičiu (automobilis VW Phaeton), o kitas automobilis važiavo apie 30km/h greičiu.Teismas ieškinį atmeta, nes nebuvo deklaracijoje nurodyto draudžiamojo įvykio (LR Draudimo įstatymo 82 str., 91 str., įstatymo redakcija Nr.IX-1737).

Pagrindas įvykį pripažinti nedraudiminiu yra tai, kad eismo įvykis įvyko kitomis aplinkybėmis nei nurodo ieÅ¡kovas. Draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Teisės teorijoje draudiminis įvykis apibrėžiamas kaip objektyvioje tikrovėje atsitikęs (įvykęs) reiÅ¡kinys draudėjui ir draudikui subjektyviai turi bÅ«ti atsitiktinio pobÅ«džio, tai yra draudiminio įvykio neturi lemti draudėjo sÄ moningi veiksniai.

Jeigu draudiminį įvykį lėmė draudėjo tyčiniai veiksmai ar neveikimas, tai draudikas atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo (LR CK 6.1014 str. 1 d), nes tyčiniais veiksmais ar neveikimu sukeltas įvykis nelaikomas draudiminiu įvykiu. Ieškovas turi įrodyti, kad draudiminis įvykis yra ir jis atsitiktinio pobūdžio. Eismo įvykio deklaracija – eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių valdytojų (toliau – eismo įvykio dalyvis) eismo įvykio vietoje užpildyta ir pasirašyta forma, kurioje fiksuojamas eismo įvykio faktas, aprašomos aplinkybės ir braižoma schema.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m. lapkričio 5 d. nutartyje civilinėje byloje uždaroji akcinė bendrovė „Kelda“ v. uždaroji akcinė bendrovė draudimo kompanija „Baltic Polis“, bylos Nr. 3K-3-1029/2003, nurodė, kad skiriamasis draudiko veiklos požymis yra tai, kad jo veikla susijusi su tam tikra rizika, t. y. draudėjas moka draudimo įmokas, o draudikas rizikuoja, nes jis perima iÅ¡ draudėjo pastarojo rizikÄ â€“ nuostolių atsiradimo tikimybę ir tam tikro jų dydžio galimybę.

Kasacinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad draudimo sutartis yra fiduciarinė, t. y. grindžiama jos Å¡alių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu (lot. uberrimae fidei), sutartis; dėl to draudimo sutarties Å¡alys privalo bÅ«ti viena kitai absoliučiai atviros ir atskleisti viena kitai visÄ informacijÄ , kuri gali bÅ«ti reikÅ¡minga Å¡iai sutarčiai sudaryti bei jos sÄ lygoms nustatyti ir vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas” Å ilalės filialas v.

I. Z. N., bylos Nr. 3K-7-397/2001; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Interselas“ v. UAB „IF draudimas“, bylos Nr. 3K-3-518/2008; kt.). Draudimo santykių ypatumai lemia Å¡ių santykių dalyvių pareigÄ ypač glaudžiai bendradarbiauti ir kooperuotis, padedant įgyvendinti vienas kitam savo teises bei vykdyti pareigas (CK 6.38 straipsnio 3 dalis). LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str. 5 d. numatyta, kad draudimo iÅ¡moka mokama, kai yra nustatytas draudžiamojo įvykio faktas ir žalos dydis, jei teisės aktų nustatytais atvejais apie eismo įvykį buvo praneÅ¡ta policijai, o nukentėjęs trečiasis asmuo pateikė atsakingam draudikui arba Biurui turimus eismo įvykio ir žalos įrodymus, laikėsi draudiko ar Biuro nurodymų, jeigu jie buvo duoti, leido draudikui ar Biurui susipažinti su dokumentais, galinčiais įrodyti padarytos žalos aplinkybes, faktÄ ir dydį, taip pat suteikė galimybę iÅ¡tirti per eismo įvykį padarytos žalos priežastis ir nustatyti jos dydį, atsižvelgdamas į Å¡io įstatymo 15 straipsnio nuostatas iÅ¡saugojo sugadintÄ transporto priemonę ar kitÄ turtÄ tokį, koks jis buvo po eismo įvykio, ir pretenzijÄ dėl padarytos žalos pateikė per Å¡io įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatytÄ terminÄ .

Jei nukentėjęs trečiasis asmuo nevykdė ar netinkamai vykdė Å¡ioje dalyje nurodytus įpareigojimus ir tai turėjo įtakos žalos padarymo aplinkybių tyrimui ar padidino žalÄ , draudikas ar Biuras gali sumažinti iÅ¡mokÄ . Nagrinėjamoje byloje faktinės aplinkybės rodo, kad automobiliai tarpusavyje kontaktavo, tačiau visai kitomis aplinkybėmis nei nurodė įvykio dalyviai. Dėl Å¡ios priežasties konkrečios bylos kontekste teismas vadovaujasi ekspertizės akte nurodytomis aplinkybėmis, kad ieÅ¡kovo pateiktoje eismo įvykio deklaracijoje nebuvo draudiminio įvykio, galėjo bÅ«ti taip, jog eismo įvykis buvo suplanuotas.Nenustačius draudiminio įvykio, teismas plačiau nepasisako dėl žalos dydžio.Byloje buvo atliekama teismo eismo įvykio ekspertizė, kuriÄ atliko Lietuvos teismo ekspertizės centras.

Byloje dėl ekspertizės atlikimo patirtos 318,45 Eur (1099,54 Lt) bylinėjimosi iÅ¡laidos (167 b.l.). Atsakovas į teismo depozitinę sÄ skaitÄ Ä¯mokėjo 1000,00 Lt (289,62 Eur) už ekspertizę (153 b.l.). Atmetus ieÅ¡kinį iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo naudai už ekspertizę priteistina 289,62 Eur, o ekspertizę atlikusiai įstaigai priteistina 28,83 Eur (CPK 93 str.). Nagrinėjant bylÄ susidarė 8,84 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 8,84 Eur valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str., 96 str.).

Teismas, vadovaudamasis LR CK 1.125 str. 8d., 1.127str. 1d., LR CPK 93 str., 96 str., 185 str., 186 str., 263 str., 270 str., n u s p r e n d ž i a :              Ieškovo D. K. ieškinį atmesti.Priteisti iš ieškovo D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) - 289,62 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis Eur, 62 ct) už ekspertizę atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, į.k. 110051834, naudai. Priteisti iš ieškovo D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) - 28,83 Eur (dvidešimt aštuonis Eur, 83 ct) už ekspertizę (ekspertizės aktas Nr. 11-1486(14)) Lietuvos teismo ekspertizės centro, į.k. 111952632, buveinė:

Lvovo g. 19A, Vilnius, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), naudai. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) - 8,84 Eur (aÅ¡tuonis Eur, 84 ct.) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (pinigus sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai (įmonės kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660. KvitÄ pristatyti į 119 kab.).              Sprendimas apeliaciniu skundu per 30 d. gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                       Artūras Šafronas