Legislator Giurisprudenza & Legislazione
f9f2e21d-b962-4bef-a9af-c73f4a6a69b3 Generato dall'IA

Court dismissed appeal on debt claim where promissory note lacked notary form and was deemed invalid.

Numero d'incarto f9f2e21d-b962-4bef-a9af-c73f4a6a69b3
Autorità giudiziaria
Giurisdizione Lituania (LT)
Esito del giudizio Respinto (Dismissed)

Sintesi Legislator

Generato dall'IA

The appellate court dismissed the plaintiff's appeal against the first-instance judgment that rejected the debt claim. The plaintiff argued for a €4,600 debt based on a promissory note, while the defendants contended the note was invalid due to exceeding the 3,000 Euro threshold without a notary's form. The court upheld the lower court's decision, ruling that the document proved a different legal relationship rather than a loan, and found the defendants' procedural arguments legally sound.

Regesto Legislator

Generato dall'IA

Civil Procedure Code Art. 326 para. 1; Civil Code Art. 1.105 para. 5; The court held that a promissory note exceeding 3,000 Euros without a notary's form is invalid, and if the document does not establish a loan relationship, the claim must be dismissed.

Parole chiave

Generato dall'IA
promissory note validity notary form requirement debt claim dismissal loan relationship proof appellate review standard

Disposizioni normative citate

Generato dall'IA
Civil Procedure Code Art. 326 para. 1
Civil Procedure Code Art. 98 para. 1
Civil Code Art. 1.105 para. 5
Civil Code Art. 6.88 para. 1
Iš pateiktų įrodymų bei aplinkybių yra akivaizdu, kad pinigai atsakovui buvo perduoti, tačiau teismas netinkamai vertino bei interpretavo pateiktus įrodymus.6.2.             Atsakovas J.

Giurisprudenza citata

Generato dall'IA
Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99
Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par.
Van de Hurk v. Netherlands
Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. kovo 16 d. nutartis Nr. 3K-3-107/2010
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. vasario 15 d. nutartis Nr. 3K-3-52/2011
Helle v. Finland

Ti chiedi come si applica questa sentenza alla tua fattispecie?

Analizza questa decisione insieme alla legislazione federale e cantonale, ai commentari e alla giurisprudenza successiva in Legislator AI.

Apri in Legislator →

Testo completo

Civilinė byla Nr. e2A-806-357/2017Teisminio proceso Nr. 2-35-3-02232-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NU T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 23 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R.

J. apeliacinį skundÄ dėl RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo R. J. ieÅ¡kinį atsakovams J. L. ir I. Å . dėl skolos, palÅ«kanų ir procesinių palÅ«kanų priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1.             IeÅ¡kovas R. J. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų J. L. ir I. Å . 4600 Eur skolÄ , 163,39 Eur palÅ«kanas ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Nurodė, kad 2015-08-01 ieÅ¡kovas ir atsakovas J. L. sudarė susitarimÄ dėl 6500 Eur paprasto neprotestuotino vekselio iÅ¡davimo ir jo pagrindu iÅ¡davė paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį ieÅ¡kovui, laiduotojas buvo atsakovė I. Å ., vekselio apmokėjimo terminas ? 2015-12-29. Teigia, jog atsakovai nustatytu terminu neatsiskaitė, tačiau atliko keletÄ dalinių mokėjimų 1900 Eur sumai, iki Å¡iol likusios skolos negrÄ Å¾ino.                          2.             Atsakovai ieÅ¡kinį prašė atmesti, nurodė, kad ieÅ¡kovas savo reikalavimÄ grindžia niekiniu vekseliu, kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.105 straipsnio 5 dalį, vekselis, kurio suma didesnė kaip 3000 Eur turi bÅ«ti notarinės formos, o reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį.

Skola realiai neegzistavo, nes ieÅ¡kovas ir atsakovas J. L. nepradėjo bendro verslo, kaip planavo. Teigė, jog laiduotojos I. Å . prievolė ieÅ¡kovui laikoma pasibaigusia pagal Civilinio kodekso 6.88 straipsnio 1 dalį.II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3.             RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 12 d sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė iÅ¡ R. J. 14,78 Eur iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Nurodė, kad sprendimui įsiteisėjus, panaikinti RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartimi taikytÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – atsakovams J.

L. ir I. Å . nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, kilnojamųjų daiktų ir turtinių teisių, o jų nesant ar esant nepakankamai – piniginių lėšų priklausančių atsakovams ir esančių pas atsakovus ar trečiuosius asmenis areÅ¡tÄ , ne didesnei nei 4763,39 Eur sumai.4.             Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovo R. J. bei atsakovų J. L. bei I. Å . 2015 m. rugpjūčio 1 d. pasiraÅ¡ytas vekselis imperatyvaus reikalavimo dėl notarinės vekselio formos neatitinka.

Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovo pateiktas dokumentas negali bÅ«ti pripažįstamas kaip vekselis. Tam, kad ieÅ¡kovo pateiktas dokumentas (vekselis) bÅ«tų pripažintas paskolos raÅ¡teliu, jis turi atitikti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Ä®rodinėjimo pareiga pagal Å¡ias taisykles tenka tam, kas teigia – ieÅ¡kovui reikia įrodyti ieÅ¡kinio, atsakovui – atsikirtimų faktinį pagrindÄ . Bylose dėl paskolos grÄ Å¾inimo į įrodinėjimo dalykÄ visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sÄ lygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grÄ Å¾inti pinigus arba rūšies požymiais apibÅ«dinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentÄ . 5.             Teismas pažymėjo, kad paskolos sutartis, jeigu paskolos suma virÅ¡ija 3000 Eur ir Å¡is sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, taip pat privalo bÅ«ti notarinės formos (CK 6.871 str. 4 d.).

Å alių pasiraÅ¡yto vekselio turinys, vertinant jį lingvistiÅ¡kai, neleidžia daryti jokios iÅ¡vados dėl 6500 Eur sumos perdavimo, byloje taip pat neįrodyta, jog paskolos dalykas (6500 Eur) atsakovui (ar abiem atsakovams) buvo realiai perduotas. Skolos dokumente turėjo bÅ«ti atskirai, padarant atitinkamÄ Ä¯raÅ¡Ä , užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas. Nors paskolos raÅ¡telyje yra atsakovo įsipareigojimas sumokėti ieÅ¡kovui 65000 Eur iki 2015 m. gruodžio 29 d., tačiau jame nėra jokių įrašų apie tai, jog pinigai, kaip paskolos dalykas, buvo paskolos gavėjui perduoti.

Vien abstraktÅ«s ieÅ¡kovo žodiniai paaiÅ¡kinimai apie paskolos dalyko perdavimÄ , realaus paskolos dalyko perdavimo atsakovui neįrodžius kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis), nėra pakankami ir nesuteikia pagrindo daryti įtikinamÄ iÅ¡vadÄ (CPK 185 straipsnis), kad pinigai buvo faktiÅ¡kai perduoti.        III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 6.             Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas R. J. praÅ¡o RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimÄ panaikinti, priimti naujÄ sprendimÄ ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti, iÅ¡ atsakovų solidariai priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:6.1.             Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovas neįrodė pinigų perdavimo fakto atsakovui J. L. vien dėl to, kad vekselyje nebuvo nurodytas konkretus žodis ar frazė, kad pinigai yra gauti. Vekselis dėl formos reikalavimo nesilaikymo tapo skolos raÅ¡teliu, kaip raÅ¡ytinis įrodymas, patvirtinantis pinigų gavimo faktÄ pagal paskolos sutartį, realų pinigu perdavimo atsakovui faktÄ , kuriuo besÄ lygiÅ¡kai pripažįstama ir įsipareigojama grÄ Å¾inti vekselio turėtojui - ieÅ¡kovui vekselyje numatytÄ sumÄ .

PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas prieÅ¡tarautų CK. 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams (Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylÄ skyriaus 2017 m. birželio 23 d nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-585-267/2017). Esminę reikÅ¡mę turi tai, kad atsakovai pripažino pasirašę ginčo vekselį, jame nurodytos sumos neginčijo. IeÅ¡kovas neturėdamas pakankamai teisinių žinių, nesuprato ir nežinojo, kad jam atsakovų iÅ¡duotas vekselis turi bÅ«ti notarinės formos.

IÅ¡ pateiktų įrodymų bei aplinkybių yra akivaizdu, kad pinigai atsakovui buvo perduoti, tačiau teismas netinkamai vertino bei interpretavo pateiktus įrodymus.6.2.             Atsakovas J. L. prieÅ¡ iÅ¡raÅ¡ant vekselį turėjo galimybę apsvarstyti galimus tokio teisinio veiksmo padarinius, o kilus abejonių susilaikyti nuo tokio veiksmo. Kadangi I. Å . yra verslininkė, įmonės vadovė, tikėtina, turi aukÅ¡tesnį atidumo, apdairumo, sandorių sudarymo pasekmių supratimÄ .

Atsakovai teigdami, kad vekselis iÅ¡duotas buvo be pagrindo, turėjo siekti, kad be pagrindo iÅ¡duotas vekselis bÅ«tų sunaikintas arba grÄ Å¾intas atsakovams. J. L. ieÅ¡kovui žadėjo grÄ Å¾inti skolÄ , dalį skolos grÄ Å¾ino.6.3.             Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovų gyvenamuoju adresu registruotu paÅ¡tu, tiek I. Å ., tiek J. L. buvo iÅ¡siųstos pretenzijos dėl skolos apmokėjimo, akivaizdu, kad atsakovės L. Å . teiginys neva iki ieÅ¡kinio pateikimo, nebuvo reikalaujama skolos grÄ Å¾inimo yra neteisingas.

Atsakovai nepateikė jokių prieÅ¡taravimų ar nesutikimo motyvų dėl reikalaujamos skolos, nebandė aiÅ¡kintis priežasčių, kodėl jiems yra siunčiami raginimai susimokėti skolÄ , jei jų teigimu, pinigai nebuvo perduoti. IeÅ¡kovas siuntė trumpÄ sias sms žinutes, atsakovas. J. L. į jas nereagavo ir tai patvirtina, kad apie esamÄ skolÄ Å¾inojo ir su ja sutiko, nes vidutiniÅ¡kai protingam žmogui nuolat sulaukiant sms žinučių su raginimu susimokėti skolÄ , norėtųsi iÅ¡siaiÅ¡kinti dėl kokių priežasčių jam yra siunčiamos žinutės bei informuoti, kad asmuo, kuriam adresuojamos žinutės, yra neskolingas.

Atsakovas J. L. savo tylėjimu iÅ¡reiÅ¡kė patvirtinimÄ , kad yra skolingas ieÅ¡kovui.7.             Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovai J. L. ir I. Å . praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo2017 m. birželio 12 d. sprendimÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:7.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teismo sprendimÄ .

Nesutinka, jog ginčo vekselis, kurį teismas pripažino negaliojančiu laikytinas skolos raÅ¡teliu, atitinkančiu paskolos sutartį, nes tokia sutartis taip pat turi bÅ«ti notarinės formos. Ir Å¡iuo atveju, jos nesilaikymas, tokį skolos raÅ¡telį (paskolos sutartį) daro negaliojančiÄ (CK 1.93 str. 3 d.).7.2.             IeÅ¡kovas pripažino, kad yra verslininkas, valdantis privačius juridinius asmenis, turi aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , todėl jis turėjo ir galėjo pasirÅ«pinti tinkamu sandorio įforminimu, jeigu tokį reikėjo sudaryti, ir jam keliami didesni apdairumo, rÅ«pestingumo reikalavimai, siekiant iÅ¡vengti ginčų ateityje.

Ginčo vekselis negali bÅ«ti laikomas skolos raÅ¡teliu, atitinkančiu paskolos sutartį, nes jis negalioja ab initio, nepriklausomai nuo to, ar yra teismo sprendimas, ar ne (CK 1.78 str. 1 d., 1.95 str. 1 d.).7.3.             IeÅ¡kovas įrodinėjimo pareigos nevykdo, t.y. reikalaudamas priteisti jam skolÄ (paskolÄ ), neįrodinėja (neįrodo), jog yra perdavęs 6500 EUR. I. Å . iÅ¡viso nedalyvavo sudarant ginčo vekselį, t.y. jį pasirašė vėliau, ir Å¡ios aplinkybės ieÅ¡kovas neginčijo tiek pirmosios instancijos teisme, tiek neginčija ir apeliaciniame skunde.

Atsakovai niekada nesutiko su jokios skolos grÄ Å¾inimu, kai jos nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai buvo reikalaujama grÄ Å¾inti, tame tarpe ir pasitelkus trečiuosius asmenis. Jokių veiksmų, kurie rodytų, jog pripažįsta ieÅ¡kovo reikalavimÄ grÄ Å¾inti skolÄ (paskolÄ ), niekada neatliko. PrieÅ¡ingai, J. L. kategoriÅ¡kai atsisakė pasiraÅ¡yti reikalaujamus skolos gražinimo grafikus ir pan., nes tokia skola neegzistavo. O I. Å . to niekada nebuvo reikalaujama. Tiek J. L., tiek I. Å . (kiek jai buvo žinoma), paaiÅ¡kino ginčo vekselio atsiradimo aplinkybes, ir sandorio, kurio tikslui buvo sudarytas (iÅ¡raÅ¡ytas) vekselis, sÄ lygas.

Pagal šį sandorį (susitarimÄ Ä¯sigyti vilkikÄ bendrai su ieÅ¡kovu, ieÅ¡kovo vardu), jokie pinigai nebuvo mokami, nebuvo perduoti atsakovams, ir juo labiau, vilkikas nebuvo nupirktas. 7.4.             Atsakovai pasitikėjo ieÅ¡kovo sÄ Å¾iningumu, todėl vekselį ir pasirašė, o I. Å . vėliau pasirašė kaip garantijÄ , jog grÄ Å¾ins pinigus (savo dalį), kai bus nupirktas vilkikas ir pradėtas transporto verslas. IeÅ¡kovas pasielgė nesÄ Å¾iningai, ir formalaus vekselio pagrindu, pradėjo reikalauti pinigų, kaip tariamos skolos (suteiktos paskolos).

IeÅ¡kovas neįrodė, jog perdavė pinigus, o Å¡ias aplinkybes iÅ¡ esmės įrodinėjo tik savo paaiÅ¡kinimais. Taikyti restitucijos, kaip sandorio (vekselio ar paskolos sutarties) negaliojimo pasekmės, nėra pagrindo, turint omenyje, kad ieÅ¡kovas tokio reikalavimo ir nekelia.7.5.             Vertinant ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus, turėtų bÅ«ti remiamasi įrodymų patikimumo principu. IeÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodydamas „faktines aplinkybes“, apie jokius paskolos santykius (paskolintus pinigus) nenurodo, o tik teigia, kad buvo sudarytas „susitarimas dėl 6500 EUR vekselio“, neatsiskaitė, nepadengė skolos, atsisakė sudaryti skolos mokėjimo grafikÄ .

Teisiniuose argumentuose nurodė, ieškovas ir atsakovai sudarė sandorį, ieškovas jo pagrindu suteikė pinigines lėšas atsakovams, o atsakovai jas priėmė, netgi nenurodant, jog tai buvo paskola. Todėl akivaizdu, jog ieškovo paaiškinimai (dėl paskolos santykių egzistavimo) neatitinka patikimumo ir objektyvumo principų ir jais negali būti remiamasi, o kitų įrodymų, kurie pagrįstų ieškovo teiginius apie perduotus (paskolintus) mums pinigus, ieškovas nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas K o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados          Apeliacinis skundas netenkinamas.          Dėl bylos nagrinėjimo ribų8.             Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui.

Dėl Å¡ios priežasties teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino reikÅ¡mingas ginčo teisingam iÅ¡nagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.      Dėl faktinių aplinkybių9.             Byloje ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį grindžia 2015-08-01 sudarytu susitarimu dėl 6500 Eur paprasto neprotestuotino vekselio iÅ¡davimo ir jo pagrindu iÅ¡duotu paprastuoju neprotestuotinu vekseliu ieÅ¡kovui, laiduojant atsakovei I.

Å ., vekselio apmokėjimo terminas ? 2015-12-29. IeÅ¡kovas teigia, kad atsakovai nustatytu terminu neatsiskaitė, tačiau atliko keletÄ dalinių mokėjimų 1900 Eur sumai.                        10.             Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo spręsti, kad ieÅ¡kovo R. J. bei atsakovų J. L. bei I. Å . 2015 m. rugpjūčio 1 d. pasiraÅ¡ytas vekselis imperatyvaus reikalavimo dėl notarinės vekselio formos neatitinka ir negali bÅ«ti pripažįstamas kaip vekselis, jis nėra vertybinis popierius bei civilinių teisių objektas, jam netaikytinos Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių su vekseliais susijusius teisinius santykius, nuostatos.

Teismas taikė kasacinio teismo praktikÄ , pagal kuriÄ dokumentas, įvardijamas kaip paprastasis vekselis, neturintis paprastojo vekselio galios, nereiÅ¡kia, kad yra negaliojantis ar iÅ¡nykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo iÅ¡duotas nurodytas dokumentas ir kreditorius tokį dokumentÄ gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).11.             Pagal Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 straipsnio 2 dalį, paprastasis vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tÅ«kstančiai eurų, turi bÅ«ti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba Å«kio subjektas, tvarkantis apskaitÄ pagal supaprastintos apskaitos taisykles.

Analogiška nuostata įtvirtina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 1.105 straipsnio 5 dalyje. Civilinio kodekso 1.93 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Vekselis, kaip civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta.

Skolininkas (vekselio davėjas), iÅ¡duodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiÅ¡kai kitÄ , negu jo įsipareigojimas pagal tÄ teisinį santykį (tam tikrÄ sandorį), dėl kurio iÅ¡duodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį12.             Teisėjų kolegija pritaria teismo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovo pateiktas dokumentas neatitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimų, nes Å¡io dokumento turinys nepatvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui.

Pagal kasacinio teismo praktikÄ , raÅ¡ytinė paskolos sutartis ar kitas paskolos sutarties reikalavimus atitinkantis dokumentas turi patvirtinti paskolos teisinių santykių egzistavimÄ . Paskolos sutarties dalyko - pinigų perdavimo paskolos gavėjui faktas, nesant tokio įraÅ¡o sutartyje, gali bÅ«ti nustatomas vadovaujantis sutartinių teisinių santykių kvalifikavimo ir sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiÅ¡kinant raÅ¡ytinės sutarties arba raÅ¡ytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sÄ lygas, vertinant panaudotÄ terminologijÄ , gramatinės iÅ¡raiÅ¡kos formas lingvistiniu, loginiu bÅ«du.

Teismas pagrįstai pažymėjo, kad CK 6.871 str. 4 d. reglamentuojama, jeigu paskolos sutarties suma virÅ¡ija 3000 Eur ir Å¡is sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, jis privalėjo bÅ«ti notarinės formos (CK 6.871 str. 4 d.).13.             Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais atsakovų argumentus, kad bylose dėl paskolos grÄ Å¾inimo į įrodinėjimo dalykÄ visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sÄ lygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grÄ Å¾inti pinigus arba rūšies požymiais apibÅ«dinto suvartojamojo daikto ekvivalentÄ .

Å ių aplinkybių įrodinėjimo pareiga, kaip jau buvo nurodyta, tenka ieÅ¡kovui (CPK 12, 178 straipsniai).14.             Paskolos dalyko perdavimÄ ieÅ¡kovas įrodinėjo tik dokumentu (vekseliu), tokiame dokumente turėjo bÅ«ti įraÅ¡ai apie paskolos sutarties dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui. Atsakovo įsipareigojimÄ sumokėti ieÅ¡kovui 65000 Eur iki 2015 m. gruodžio 29 d., teismas vertino kaip nepakankamÄ , nepatvirtinantį, kad pinigai, kaip paskolos dalykas, buvo paskolos gavėjui perduotas.

IeÅ¡kovo pateiktos bendravimo su atsakovu J. L. sms žinučių fotonuotraukos nėra pakankamas įrodymas, nes žinutės raÅ¡ytos paties ieÅ¡kovo. Nepaneigti atsakovu argumentai, kad vekselį pasirašė J. L., o I. Å . vėliau pasirašė kaip garantijÄ , jog grÄ Å¾ins pinigus (savo dalį), kai bus nupirktas vilkikas ir pradėtas transporto verslas. IeÅ¡kovas formalaus vekselio pagrindu pradėjo reikalauti pinigų, kaip tariamos skolos, nors ieÅ¡kovas yra verslininkas, valdantis privačius juridinius asmenis, turintis aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , todėl galėjo pasirÅ«pinti tinkamu sandorio įforminimu, atskleidžiančiu tikruosius Å¡alių ketinimus, jam taip pat keliami didesni apdairumo, rÅ«pestingumo reikalavimai.15.             Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas turėjo pagrindo iÅ¡vadai, kad paskolos sutartis tarp Å¡alių nebuvo sudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis). Teismas turėjo pagrindo spręsti, kad Å¡alių pasiraÅ¡yto vekselio turinys, vertinant jį lingvistiÅ¡kai, neleidžia daryti iÅ¡vados dėl 6500 Eur sumos perdavimo atsakovui, byloje taip pat neįrodyta kitais įrodymais, jog paskolos dalykas (6500 Eur) atsakovui (ar abiem atsakovams) buvo realiai perduotas.

Atsakovai teigia, kad niekada nesutiko su jokios skolos grÄ Å¾inimu, kai jos nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai buvo reikalaujama grÄ Å¾inti, tame tarpe ir pasitelkus trečiuosius asmenis. Jokių veiksmų, kurie rodytų, jog pripažįsta ieÅ¡kovo reikalavimÄ grÄ Å¾inti skolÄ (paskolÄ ), niekada neatliko. PrieÅ¡ingai, J. L. kategoriÅ¡kai atsisakė pasiraÅ¡yti reikalaujamus skolos gražinimo grafikus ir pan., nes tokia skola neegzistavo. O I. Å . to niekada nebuvo reikalaujama. Tiek J. L., tiek I. Å . (kiek jai buvo žinoma), paaiÅ¡kino ginčo vekselio atsiradimo aplinkybes, ir sandorio, kurio tikslui buvo sudarytas (iÅ¡raÅ¡ytas) vekselis, sÄ lygas.

Pagal šį sandorį (susitarimÄ Ä¯sigyti vilkikÄ bendrai su ieÅ¡kovu, ieÅ¡kovo vardu), jokie pinigai nebuvo mokami, nebuvo perduoti atsakovams, ir juo labiau, vilkikas nebuvo nupirktas. Nurodo, kad pasitikėjo ieÅ¡kovo sÄ Å¾iningumu, todėl vekselį ir pasirašė, o I. Å . vėliau pasirašė kaip garantijÄ , jog grÄ Å¾ins pinigus (savo dalį), kai bus nupirktas vilkikas ir pradėtas transporto verslas.       Dėl įrodymų vertinimo16.             Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiÅ¡kinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). 17.             Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo taisyklių nepažeidė.18.             Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, padarė kitokias iÅ¡vadas, nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas bÅ«tų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimÄ , visumos. 19.             Apeliantas argumentus grindžia kasacinio teismo praktika, tačiau cituoja fragmentiÅ¡kai, pateikiant apelianto argumentacijai palankias dalis ir taip iÅ¡kreipiant kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimo esmę.    Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų20.             Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus iÅ¡samiai iÅ¡tirti Å¡alių pateiktus paaiÅ¡kinimus, argumentus ir įrodymus be iÅ¡ankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbÅ«s sprendimo priėmimui.

Sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). 21.             Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v.

Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). 22.             Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.     Dėl bylos procesinės baigties23.             Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovas neįrodė buvus paskolos teisiniams santykiams, o Å¡alių pasiraÅ¡ytas dokumentas patvirtina buvus susitarimÄ dėl kitų teisinių santykių, kurių pagrindu galimų kilti prievolinių24.             IÅ¡dėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė ir aiÅ¡kino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, todėl ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).      Bylinėjimosi iÅ¡laidos25.             Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Byloje nėra duomenų apie atsakovų apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi, todėl Å¡ios iÅ¡laidos nepriteistinos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a: RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                                             Rasa BartaÅ¡ienė Egidijus Mockevičius Irena StasiÅ«nienė