Legislator Giurisprudenza & Legislazione
f9a1c5d5-dc0d-4e8b-a6f2-35a928b2994d Generato dall'IA

Appeal court dismisses request to declare debt paid as it lacks legal significance for registration purposes.

Numero d'incarto f9a1c5d5-dc0d-4e8b-a6f2-35a928b2994d
Autorità giudiziaria
Giurisdizione Lituania (LT)
Esito del giudizio Respinto (Dismissed)

Sintesi Legislator

Generato dall'IA

The appeal court dismissed the applicant's request to declare that a land purchase debt was fully paid, ruling the matter inadmissible. The applicant argued that partial payments were made and the seller died, preventing official cancellation of the debt entry. The court held that such a declaration is merely an evidentiary fact rather than a legally significant fact required for registration under the Civil Procedure Code.

Regesto Legislator

Generato dall'IA

Civil Procedure Code Art. 5; Art. 444: A request to declare a debt paid is inadmissible as a fact of legal significance because it constitutes only an evidentiary fact requiring a separate lawsuit for legal effect.

Parole chiave

Generato dall'IA
fact of legal significance Civil Procedure Code debt payment declaration registration cancellation inadmissible request evidentiary fact land purchase contract

Disposizioni normative citate

Generato dall'IA
Civil Procedure Code of the Republic of Lithuania Art. 5
Civil Procedure Code of the Republic of Lithuania Art. 444
Civil Procedure Code of the Republic of Lithuania Art. 445
Civil Procedure Code of the Republic of Lithuania Art. 326

Giurisprudenza citata

Generato dall'IA
Supreme Court of Lithuania Civil Proceedings Chamber 2004-08-27
Supreme Court of Lithuania Civil Proceedings Chamber 2009-12-21

Ti chiedi come si applica questa sentenza alla tua fattispecie?

Analizza questa decisione insieme alla legislazione federale e cantonale, ai commentari e alla giurisprudenza successiva in Legislator AI.

Apri in Legislator →

Testo completo

Atskirasis skundas tenkintinas                                                                 Civilinė byla Nr. 2A-669-357/2016                                                                                  Teisminio proceso Nr. 2-12-3-02227-2015-9                                                                    Procesinio sprendimo kategorija 2.1.1.3.; 3.1.1.2.3.; 3.2.4.1.; 3.2.4.9.; 3.3.1.21.; 3.4.4.2. (S)                                                                               ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugpjūčio 30 d.

Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa BartaÅ¡ienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. P. apeliacinį skundÄ dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo S. P. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.             Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :

                                                             I. Ginčo esmė PareiÅ¡kėjas S. P. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis yra visiÅ¡kai atsiskaitęs pagal 2000 m. lapkričio 27 d. sutartį, t. y. sumokėjo 550,28 Eur skolÄ P. D. už sutartimi įsigytas 328/656 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Nurodė, jog minėta sutartimi pardavėjui P. D. įsipareigojo sumokėti 550,28 Eur iki 2001 m. gruodžio 31 d., po sutarties sudarymo pardavėjas perleido jam visus reikalingus žemės dokumentus. SutartÄ sumÄ sumokėjo dalimis per metus, pardavėjas niekada nereiÅ¡kė jam jokių pretenzijų, tačiau valstybės įmonėje Registrų centras įraÅ¡o dėl įsiskolinimo už įsigytÄ turtÄ panaikinti nespėjo, o P. D. 2002 m. gegužės 17 d. mirė. Taip pat nurodė, kad sutartį dėl žemės sklypo su P. D. sudarė pas notarę, sudarydamas sutartį sumokėjo 28,96 Eur, o dėl likusių 550,28 Eur sutarė, jog juos pardavėjui sumokės palaipsniui.

PirmÄ kartÄ atidavė 289,62 Eur, tai matė R. P., po to atidavė likusius 260,66 Eur. Žemės pardavėjas sirgo, todėl jokių dokumentų, parašų nespėjo pasiimti, teigia pinigus atneÅ¡davo P. D. į namus, jis tada nevaikščiojo, jokio raÅ¡telio apie pinigų sumokėjimÄ P. D. jam nedavė. Suinteresuotas asmuo NŽT prie ŽŪM iÅ¡ esmės neprieÅ¡taravo pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymui nustatyti juridinį faktÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Akmenės rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 22 d. sprendimu pareiÅ¡kimÄ atmetė.

Nurodė, kad byloje nėra jokių raÅ¡ytinių įrodymų, jog pareiÅ¡kėjas S. P. su P. D. pagal jų sudarytÄ pirkimo – pardavimo sutartį atsiskaitė, nes teismui nepateikta jokių skolos sumokėjimo faktÄ patvirtinančių dokumentų. PareiÅ¡kėjas tai patvirtinančių dokumentų ne tik nėra iÅ¡saugojęs, bet jų net neturėjo, kadangi P. D. jam tokio dokumento nedavė, o pareiÅ¡kėjas jo nereikalavo. Laikydamas, jog yra atsiskaitęs pagal sutartį, pareiÅ¡kėjas įrodymų apie tai nepristatė notarui, kuris patvirtintų pinigų sumokėjimÄ ir Å¡io patvirtinimo nepristatė Registro įmonei dėl įraÅ¡o apie skolÄ panaikinimo.

Reikalavimas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ nagrinėjamoje byloje grindžiamas iÅ¡ esmės vien liudytojų parodymais. PareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojos R. P. parodymai, tačiau teismas vertino, kad liudytoja kaip pareiÅ¡kėjo sutuoktinė, yra tiesiogiai suinteresuota bylos baigtimi, liudytoja galėjo patvirtinti tik vienos skolos dalies (289,62 Eur) atidavimo P. D. aplinkybes, nurodydama, jog kitÄ skolos dalį (260,66 Eur) pareiÅ¡kėjas atiduoti nešė vienas pats, o liudytoja to tiesiogiai nematė.

Liudytojas V. P. nurodė, kad pareiÅ¡kėjo S. P. savo ir P. D. namuose nėra matęs, o liudytoja M. P. nurodė, kad P. D. prieÅ¡ mirtį bÅ«damas ligoninėje jai sakęs, jog su juo už žemę nėra atsiskaityta. Teismas vertino, kad liudytojų V. P. ir M. P. parodymai nėra pakankami nei patvirtinti, nei paneigti pareiÅ¡kėjo atsiskaitymo (neatsiskaitymo) su P. D. faktÄ . PareiÅ¡kėjo nurodyta aplinkybė, jog žemės sklypo pardavėjas niekada nereiÅ¡kė jam jokių pretenzijų dėl skolos, net ir kitų liudytojų parodymų kontekste nepatvirtina, jog pareiÅ¡kėjas skolÄ buvo sumokėjęs, juolab įvertinus visų liudytojų patvirtintÄ aplinkybę, jog P. D. sirgo, sÄ lyginai neilgÄ laikotarpį nuo skolos sumokėjimo termino pabaigos (2001 m. gruodžio 31 d.) iki savo mirties (duomenys neskelbtini).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliantas S. P. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - patenkinti jo pareiÅ¡kimÄ dėl juridinio fakto nustatymo. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: Teismo sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas. PareiÅ¡kėjas S. P., L. Ž., ir P. D. 2000 m. lapkričio 27 d. sudarė raÅ¡ytinę sutartį, kuria P. D. lygiomis dalimis L.

Ž. ir S. P. pardavė 6,56 ha žemės sklypÄ . L. Ž. sumokėjo visus sulygtus 579,24 Eur iÅ¡ karto, o pareiÅ¡kėjas S. P., sumokėjo 28,96 Eur, likusius 550,28 Eur įsipareigojo sumokėti iki 2001 m. gruodžio 31 d. SutartÄ sumÄ 550,28 Eur sumokėjo dalimis per metus laiko, P. D. jokių pretenzijų niekada nereiÅ¡kė, pinigus nuneÅ¡davo P. D. į namus, apie tai žinojo ir matė sutuoktinė R. P.. Kai iÅ¡mokėjo visÄ likusiÄ sumÄ , norėjo įraÅ¡Ä dėl įsiskolinimo už įsigytÄ turtÄ VÄ® Registrų centre panaikinti, tačiau nespėjo, P. D. (duomenys neskelbtini) mirė.

Akmenės rajono apylinkės teismas sprendime neteisingai nurodė, kad nėra jokių raÅ¡ytinių įrodymų, jog pareiÅ¡kėjas S. P. atsiskaitė su P. D.. Ä®statymas nereikalauja raÅ¡ytinių įrodymų, o aplinkybės įrodinėjamos kitais tiesioginiais ir netiesioginiais įrodymais. Jei bÅ«tų raÅ¡ytiniai įrodymai dėl skolos sumokėjimo, apskritai nereikėtų kreiptis į teismÄ . Nors skolos įraÅ¡as nebuvo panaikintas, po pirkimo-pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo 2000 m. 328/656 dalys žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), buvo perleistos valdymui ir naudojimui, perduoti visi dokumentai, taigi sandoris faktiÅ¡kai įvyko.

Å iuo turtu iki dabar rÅ«pinasi, prižiÅ«ri, tvarko, moka mokesčius. VisÄ Å¡Ä¯ laikÄ pretenzijų dėl skolos niekas nereiÅ¡kė, pas notarÄ dėl P. D. palikimo priėmimo niekas nesikreipė, duomenų apie testamento sudarymÄ nėra ir suėjo 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Vieninteliai liudytojai, kurie matė kaip jis grÄ Å¾ino P. D. skolÄ ir žinojo visas žemės pirkimo aplinkybes, yra M. P. ir V. P.. Å ie liudytojai teisme paliudijo neteisingai, neva P. D. sakęs, jog negavo pinigų už žemę.

Nurodo, kad 2016 m. kovo 16 d. į teismo posėdį atvyko kviesta liudytoja M. P. o jos vyras V. P. neatvyko, nes negavo teismo Å¡aukimo. Keista, kad M. P. teismo Å¡aukimÄ gavo o jos vyras V. P. Å¡aukimo negavo. Todėl į kitÄ teismo posėdį 2016 m. balandžio 7d. atvykęs V. P. jau žinojo kaip liudyti ir jo parodymai atitiko žmonos M. P. parodymus. Abu minėti liudytojai negalėjo paaiÅ¡kinti kodėl po P. D. mirties jo brolis J. D. nereiÅ¡kė pretenzijos dėl skolos grÄ Å¾inimo dar tris metus kol mirė.

Å ių aplinkybių teismas nevertino. Pagal liudytojos M. P. ir V. P. parodymus, P. D. prieÅ¡ mirtį jau be sÄ monės 10 dienų buvo paguldytas į ligoninę, todėl neaiÅ¡ku, kaip tokioj bÅ«klėj jis galėjo kalbėti apie skolÄ . Å ios aplinkybė teismas nevertino ir nesiaiÅ¡kino. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybės, iÅ¡ kurių matyti, kad 2000 m. lapkričio 27 d. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis tarp pardavėjo P. D. ir pirkėjų S. P. bei L.

Ž., kuria lygiomis dalimis S. P. ir L. Ž. nupirko P. D. privačios nuosavybės teise priklausiusį 6,56 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarties sudarymo metu S. P. apmokėjo P. D. 28,96 Eur, likusiÄ 550,28 Eur sumÄ S. P. įsipareigojo sumokėti iki 2001 m. gruodžio 31 d. Sutartis įregistruota Nekilnojamojo turto registre, 8.1 punkte nurodant apie 550,28 Eur įsiskolinimÄ už įgytÄ 3,28 ha. Bylos duomenys patvirtina, kad P. D. 2002 m. gegužės 17 d. mirus, pareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarei niekas nepadavė, testamentų, sudarytų mirusiojo vardu, nerasta.

PareiÅ¡kėjas pateikė duomenis, kad teikė paraiÅ¡kas tiesioginėms iÅ¡mokoms už žemės Å«kio naudmenų ir pasėlių plotus gauti, mokėjo žemės mokestį už ginčo žemės sklypÄ . Kaip pažymėjo teismas, sutarties sudarymo metu galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas ir pirkimo-pardavimo sutarties sÄ lygos, kad pareiÅ¡kėjas iki 2001 m. gruodžio 1 d. turi sumokėti likusiÄ 550,28 Eur sumÄ už žemės sklypÄ , atitiko galiojusias CK 255 straipsnio nuostatas. Nekilnojamojo turto registre įregistruotas įraÅ¡as apie S. P. įsiskolinimÄ už įsigytÄ turtÄ atitiko Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio reikalavimus.

Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad juridinę reikÅ¡mę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti atitinkamÄ juridinį faktÄ , t. y. juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes.

Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal Kauno žydų religinės bendruomenės pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-97/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Linos namai“ pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-543/2010; kt.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo taisyklę, kad įrodinėjimo dalykas civilinėse bylose yra materialinio teisinio pobÅ«džio juridiniai faktai, kurių pagrindu dalyvaujantiems asmenims atsiranda teisės ir pareigos, bei įrodomieji faktai, kurių pagrindu teismas sprendžia apie reikÅ¡mingų bylos aplinkybių egzistavimÄ . Kai faktai yra įrodomieji, bet ne juridiÅ¡kai reikÅ¡mingi, jie nenustatinėjami CPK 444 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje pagal J.

A. pareiÅ¡kimÄ ; suinteresuoti asmenys: D. R. S., K. B., bylos Nr. 3K-3-497/2004). Pagal CPK 5 straipsnio reglamentavimÄ , kreiptis į teismÄ teisinės gynybos - kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, Å¡iÄ teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobÅ«džio reikalavimÄ - ieÅ¡kinio dalykÄ (LR CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. iÅ¡dėsto aiÅ¡kų ir konkretų praÅ¡ymÄ , kaip turėtų bÅ«ti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiÅ«riu jo pažeistos teisės. PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas nustatyti, jog jis yra atsiskaitęs pagal minimÄ sutartį, tikslu iÅ¡registruoti žymÄ apie pareiÅ¡kėjo įsiskolinimÄ , neatitinka juridinės reikÅ¡mės fakto apibrėžimo.

Atsiskaitymas pagal pirkimo-pardavimo sutartį yra civiliniai teisiniai santykiai, reguliuojami sutarčių teisės bei prievolės pasibaigimo pagrindus nustatančiomis teisės normomis. Pripažintina, kad praÅ¡ymas nustatyti, kad pareiÅ¡kėjas yra visiÅ¡kai atsiskaitęs pagal 2000 m. lapkričio 27 d. sutartį yra įrodomasis faktas, nustatytinas pareiÅ¡kėjui tinkamai realizuojant teisę kreiptis į teismÄ ginčo teisena (CPK 5 straipsnis). Remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė neteisėtÄ sprendimÄ .

Taikant CPK 444, 445 straipsnių nuostatas ir pripažįstant, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas neatitinka nurodytų aplinkybių ir klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme, teismas sprendimÄ panaikina ir bylÄ nutraukia. Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų. Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,    n u t a r i a :              Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. sprendimÄ panaikinti ir civilinę bylÄ nutraukti.

Teisėja                                                                                                                  Rasa BartaÅ¡ienė                                                                           Â