Legislator Giurisprudenza & Legislazione
f8f51f08-efc4-4b37-8f44-2ed9536ce005 Generato dall'IA

Appeal dismissed; insufficient evidence of negligence at bankruptcy filing stage precludes director disqualification under Bankruptcy Law.

Numero d'incarto f8f51f08-efc4-4b37-8f44-2ed9536ce005
Autorità giudiziaria
Giurisdizione Lituania (LT)
Esito del giudizio Respinto (Dismissed)

Sintesi Legislator

Generato dall'IA

The Court of Appeal dismissed the State Tax Inspectorate's appeal against the first-instance court's refusal to disqualify a company director from holding office. The director argued that the company's long-term financial difficulties and failure to initiate bankruptcy proceedings constituted gross negligence warranting sanctions. The court held that the available information at the time of the decision was insufficient to prove the director's negligence or intentional misconduct, as these factors could only be determined during the ongoing bankruptcy proceedings. Consequently, the court ruled that the director's right to appeal remains intact for a separate civil liability claim based on new evidence gathered later.

Regesto Legislator

Generato dall'IA

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 14 dalis; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 338 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalis. Sankcijos taikymas bankrutuojančios įmonės vadovui reikalauja akivaizdaus aplaidumo ar sÄ moningo netinkamo veiksmo nustatymo, o tai gali būti įrodyta tik bankroto proceso metu surinkus pakankamų duomenų.

Parole chiave

Generato dall'IA
bankruptcy director disqualification gross negligence standard insufficient evidence at filing civil liability vs administrative sanction bankruptcy law sanctions

Disposizioni normative citate

Generato dall'IA
Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 14 dalis
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 338 straipsnis
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalis

Giurisprudenza citata

Generato dall'IA
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-344/2014

Ti chiedi come si applica questa sentenza alla tua fattispecie?

Analizza questa decisione insieme alla legislazione federale e cantonale, ai commentari e alla giurisprudenza successiva in Legislator AI.

Apri in Legislator →

Testo completo

                                                         Civilinė byla Nr. e2-1230-381/2015; e2-1231-381/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00357-2015-8                                  Procesinio sprendimo kategorija 126.8 (S)                                                               LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugsėjo 10 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas ArtÅ«ras Driukas teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 7 d. ir 2015 m. balandžio 13 d. nutarčių uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Užupio koliažai“ bankroto byloje (civilinė byla Nr. B2-4019-661/2015).

Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė VMI prie FM 2015 m. vasario 18 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ dėl UAB „Užupio koliažai“ bankroto bylos iÅ¡kėlimo. PareiÅ¡kime dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo VMI prie FM Vilniaus apygardos teismo taip pat prašė UAB „Užupio koliažai“ direktorei D. Č. 5 metams apriboti teisę eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu.

Nurodė, kad D. Č. apie itin sunkiÄ bendrovės finansinę situacijÄ Å¾inojo ilgÄ laikÄ , tačiau jokių veiksmų, susijusių su bendrovės bankroto proceso iniciavimu nesiėmė. II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 7 d. nutartimi UAB „Užupio koliažai“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Reniva“. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 13 d. nutartimi VMI prie FM praÅ¡ymÄ dėl UAB „Užupio koliažai“ įmonės vadovės D.

Č. teisių apribojimo eiti vieÅ¡ojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas atmetė. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 10 straipsnio 14 dalyje nustatytos sankcijos bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės vadovo atžvilgiu taikymas galimas tik tuomet, jeigu nustatomas akivaizdus įmonės vadovo aplaidumas (nerÅ«pestingumas) einant savo pareigas arba sÄ moningas jų netinkamas vykdymas, materializavęsis įmonės veikimu ne pagal įstatymus arba bona fide bei rÅ«pestingumo reikalavimų nesilaikymu įmonės kreditorių atžvilgiu, ar (ir) vadovo nebendradarbiavimas su bankroto administratoriumi, kuris pasireiÅ¡kia tiek tyčiniu įmonės turto ar (ir) dokumentų neperdavimu, tiek nurodytų veiksmų neatlikimu dėl to, kad jie buvo prarasti ar nesudaryti netinkamo įmonės valdymo pasekmėje.

Sprendžiant dėl ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje nustatytos sankcijos taikymo būtina nepažeisti proporcingumo principo reikalavimų. Vilniaus apygardos teismas nenustatė, kad proceso stadijoje, kurioje nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo dar nėra įsiteisėjusi, būtų pakankamai duomenų, įrodančių, kad atsakovo vadovė neužtikrino tinkamo įmonės turto valdymo, buhalterinės apskaitos tvarkymo. Nurodė, kad bylos eigoje, pateikus įrodymus, klausimas dėl UAB „Užupio koliažai“ įmonės vadovės D.

Č. teisių apribojimo eiti vieÅ¡ojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas galės bÅ«ti svarstomas iÅ¡ naujo. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai VMI prie FM 2015 m. balandžio 13 d. atskirajame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutarties dalies Lietuvos apeliacinio teismo praÅ¡o perduoti bylÄ pakartotinai nagrinėti pirmosios instancijos teismui dalyje dėl VMI prie FM praÅ¡ymo UAB „Užupio koliažai“ direktorei D. Č. 5 metams apriboti teisę eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu.

VMI prie FM 2015 m. balandžio 22 d. atskirajame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti VMI prie FM praÅ¡ymÄ atsakovo direktorei D. Č. 5 metams apriboti teisę eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu, praÅ¡o minėtÄ nutartį panaikinti ir priimti naujÄ nutartį – patenkinti VMI prie FM praÅ¡ymÄ - UAB „Užupio koliažai“ direktorei D. Č. 5 metams apriboti teisę eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu.

Atskirieji skundai iÅ¡ esmės grindžiami tokiais pačiais argumentais:Ä®monės vadovo pareigos neapsiriboja vien tik įmonės tinkamo funkcionavimo ir jos veiklos teisėtumo užtikrinimu. Be kita ko, jos apima ir pareigÄ rÅ«pintis, kad įmonei, kuri dėl finansinių priežasčių nepajėgia vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, bÅ«tų savalaikiai iÅ¡kelta bankroto byla. Å ios pareigos neįvykdymas yra vienas iÅ¡ alternatyvių pagrindų taikyti Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje įtvirtintÄ sankcijÄ â€“ apriboti teisę nuo 3 iki 5 metų eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu, t. y.

Å¡ios normos taikymui užtenka įrodyti, jog vadovas, turėdamas pareigÄ pateikti pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, jos neįvykdė. UAB „Užupio koliažai“ vadovė D. Č. pažeidė Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalį, t. y. nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, nors žinojo, kad įmonėje nėra realizuotino turto ir dėl to kreditorių finansiniai reikalavimai nebus patenkinti. Tai, kad bendrovė negali atsiskaityti su kreditoriais, patvirtina 2015 m. vasario 2 d. antstolės pateiktas iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo aktas vykdomojoje byloje Nr. 0068/12/01108 pagal VMI prie FM 2012 m. gegužės 16 d. sprendimÄ iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ iÅ¡ atsakovo.

Direktorė juridinių asmenų registrui nuo 2011 metų nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų, o 2009 ir 2010 metų finansinės atskaitomybės dokumentai rodo, kad jau tuomet įmonė atitiko nemokumo kriterijus – įmonės pradelsi įsipareigojimai virÅ¡ijo pusę į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, todėl D. Č. jau 2009 metais turėjo pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo. Ä®monės vadovės nerÅ«pestingumÄ ir aplaidų vadovavimÄ bendrovei patvirtina ir tai, kad VMI prie FM inicijavus bankroto procedÅ«rÄ bendrovės direktorė nepateikė nei atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ , nei Ä®BÄ® 9 straipsnio 1 dalyje nustatytų dokumentų.

Nurodytos aplinkybės (bendrovės vadovės veiksmai (neveikimas)) paneigia pirmosios instancijos teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutarties argumentÄ , kad byloje nėra pakankamai duomenų nustatyti D. Č. netinkamÄ vadovavimÄ , t. y. teismas, priimdamas 2015 m. balandžio 13 d. nutartį, nepakankamai įsigilino į VMI prie FM pateiktus dokumentus, o tai lėmė neteisėtos nutarties priėmimÄ . Atsiliepimo (-ų) į atskiruosius skundus negauta. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių skundžiamų pirmosios instancijos teismo nutarčių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.). IÅ¡ bylos faktinių aplinkybių matyti, kad VMI prie FM 2015 m. vasario 18 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ dėl UAB „Užupio koliažai“ (toliau – atsakovas) bankroto bylos iÅ¡kėlimo, kuriuo prašė iÅ¡kelti atsakovui bankroto bylÄ ir atsakovo direktorei D.

Č. 5 metams apriboti teisę eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 7 d. nutartimi UAB „Užupio koliažai“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Reniva“, tačiau minėtoje nutartyje nieko nepasisakė dėl VMI prie FM procesinio reikalavimo – teisės eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo atsakovo vadovei D.

Č.. Dėl to VMI prie FM 2015 m. balandžio 13 d. pateikė atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutarties dalies, kurioje nebuvo pasisakyta dėl Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalies numatytos sankcijos taikymo atsakovo direktorei D. Č.. Lietuvos teismo informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis teismas VMI prie FM atskirÄ jį skundÄ priėmė 2015 m. balandžio 14 d. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 13 d. nutartimi VMI prie FM praÅ¡ymÄ dėl UAB „Užupio koliažai“ įmonės vadovės D.

Č. teisių apribojimo eiti vieÅ¡ojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas atmetė. Dėl Å¡ios nutarties VMI prie FM taip pat pateikė atskirÄ jį skundÄ .Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes bei į tai, kad VMI prie FM atskirieji skundai kildinami tuo pačiu pagrindu (dėl Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje nustatytos sankcijos taikymo BUAB „Užupio koliažai“ direktorei D. Č.) ir grindžiami iÅ¡ esmės analogiÅ¡kais argumentais, taip pat vadovaujantis proceso koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo principais (CPK 7 straipsnis) apeliacinės instancijos teismo vertinimu tikslinga abu atskiruosius skundus nagrinėti kartu.

Dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutarties Apeliacinis procesas pagal atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutarties nutrauktinas CPK 301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiami neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo priimti sprendimai (nutartys), t. y. apeliacija galima, kai yra priimtas apeliacijos objektu pagal įstatymÄ galintis bÅ«ti teismo procesinis sprendimas ar nutartis. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grÄ Å¾inamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali bÅ«ti apeliacinio apskundimo objektas.

Jei Å¡is trÅ«kumas paaiÅ¡kėja nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Å ios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).Kaip matyti iÅ¡ faktinių bylos aplinkybių, Vilniaus apygardos teismas VMI prie FM pareiÅ¡kime dėl UAB „Užupio koliažai“ bankroto bylos iÅ¡kėlimo nurodytus reikalavimus (pirma, iÅ¡kelti atsakovui bankroto bylÄ ; antra, įmonės vadovei D. Č. 5 metams apriboti teisę eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu) iÅ¡sprendė atskiromis nutartimis – 2015 m. balandžio 7 d. nutartimi atsakovui iÅ¡kelta bankroto byla, o 2015 m. balandžio 13 d. nutartimi – atsisakyta atsakovo vadovei taikyti Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje įtvirtintÄ sankcijÄ .

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nei CPK, nei Ä®BÄ® nėra įtvirtinto draudimo atskirus procesinius klausimus byloje iÅ¡spręsti atskiromis nutartimis, t. y. Vilniaus apygardos teismas nepažeidė proceso teisės normų, priimdamas atskiras nutartis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje nustatytos sankcijos taikymo įmonės vadovui. Kita vertus, teismas apskritai neprivalėjo procesinio praÅ¡ymo dėl teisinės sankcijos įmonės vadovei taikymo pagrindo iÅ¡spręsti bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo stadijoje ar tuoj po bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, jeigu Å¡io klausimo sprendimui nebuvo surinkta pakankamai duomenų, o turėjo procesinę galimybę Å¡io klausimo nagrinėjimÄ atidėti iki bus iÅ¡aiÅ¡kintos reikÅ¡mingos Å¡iam klausimui spręsti aplinkybės.Vilniaus apygardos teismui 2015 m. balandžio 13 d. nutartimi iÅ¡sprendus pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje įtvirtintos sankcijos taikymo atsakovo vadovei bei VMI prie FM Å¡iÄ Vilniaus apygardos teismo nutartį apskundus apeliacine tvarka, apeliacinis procesas pagal VMI prie FM 2015 m. balandžio 13 d. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutarties dalies nutrauktinas, nesant apeliacijos objekto (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 315 straipsnio 5 dalis).

Dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutarties Atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutarties netenkintinas Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta atsakovo direktorei taikyti Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje nustatytÄ sankcijÄ , teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal Å¡io kodekso taisykles, iÅ¡skyrus iÅ¡imtis, kurias nustato kiti įstatymai.

Ä®monių bankroto procesÄ Â reglamentuoja Ä®BÄ®, kurio 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas Å¡io įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedÅ«ras, kitų įstatymų nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieÅ¡tarauja Å¡io įstatymo nuostatoms.              Šioje byloje keliamas klausimas dėl Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje įtvirtintos sankcijos taikymo pagrindų buvimo nagrinėjamoje situacijoje. Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad teismas gali apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu.

Nurodyta sankcija juridinio asmens vadovui gali būti taikoma, jeigu nustatoma, kad jis:

1) laiku nepateikė pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo; ir (ar) 2) po teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯monei įsiteisėjimo neperdavė bankroto administratoriui įmonės turto ir (ar) dokumentų; ir (ar) 3) vengė pateikti bankroto procesui reikalingÄ informacijÄ ar kitaip trukdė procedÅ«roms. Kaip matyti iÅ¡ atskirojo skundo argumentų, VMI prie FM atsakovo direktorei Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje įtvirtintÄ sankcijÄ praÅ¡o taikyti už pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nevykdymo.

             Apeliantas teisingai nurodo, kad Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje įtvirtintos sankcijos taikymui užtenka įrodyti, jog vadovas, turėdamas pareigÄ pateikti pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, jos neįvykdė. Tačiau Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje įtvirtintos sankcijos taikymo praktikoje pripažįstama, jog pagal savo paskirtį (tikslÄ ) juridinio asmens vadovo teisės eiti tam tikras pareigas apribojimas, kaip griežčiausia vadovui taikoma sankcija, turėtų bÅ«ti taikomas iÅ¡imtiniais atvejais.

Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje nustatytos sankcijos bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės vadovo atžvilgiu taikymas galimas tik tuomet, jeigu nustatomas akivaizdus įmonės vadovo aplaidumas (nerÅ«pestingumas) einant savo pareigas ar sÄ moningas jų netinkamas vykdymas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad aptariamu juridinio asmens vadovo teisių apribojimu siekiama ne tik atgrasyti nuo pažeidimų darymo, skatinti aukščiausių sÄ Å¾iningumo bei atsakomybės standartų diegimÄ verslo valdyme, bet ir užtikrinti bankroto procedÅ«rų efektyvumÄ bei operatyvumÄ .

Kita vertus, sprendžiant Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje nustatytos sankcijos taikymo klausimus, privalu iÅ¡laikyti pusiausvyrÄ tarp poreikio užtikrinti atsakingo valdymo standartų laikymÄ si ir verslo (Å«kinės-komercinės veiklos) laisvės ribojimo, t. y. nepažeisti proporcingumo principo imperatyvų. Dėl to, kaip jau pasisakyta pirmiau, asmens teisė eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu negali bÅ«ti apribota vien tik dėl formalių priežasčių.

Ar padaryti pažeidimai yra formalÅ«s, ar ne, nustatinėjama kvalifikuojant konkretaus ginčo faktines aplinkybes ir jų pagrindu kilusias materialines teisines pasekmes (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis c. b. Nr. 2-1057-196/2015). Tai reiÅ¡kia, jog nors ex lege praÅ¡ymas įmonės vadovui taikyti minėtÄ sankcijÄ nėra ribojamas laike, t. y. toks praÅ¡ymas gali bÅ«ti paduotas bet kurioje bankroto bylos nagrinėjimo stadijoje, tačiau tinkamam Å¡io klausimo iÅ¡nagrinėjimui bÅ«tina turėti (pateikti) pakankamai įrodymų, pagrindžiančių Å¡ios sankcijos įmonės vadovui taikymo pagrindÄ .

Taigi, tokį praÅ¡ymÄ taikyti įmonės vadovui teisinę sankcijÄ ir apriboti jo teises iÅ¡nagrinėti bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo stadijoje paprastai nėra galimybės. Todėl, atsižvelgiant į civilinio proceso ekonomiÅ¡kumo ir koncentruotumo principų reikalavimus (CPK 7 straipsnis), suinteresuotieji asmenys tokio pobÅ«džio praÅ¡ymus turėtų reikÅ¡ti bankroto procedÅ«rų įmonei iÅ¡keltoje bankroto byloje vykdymo (bankroto bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės) metu. Jeigu praÅ¡ymas apriboti asmeniui teisę eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu visgi pareiÅ¡kiamas ieÅ¡kinyje dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo ir klausimo teisingam iÅ¡nagrinėjimui Å¡ioje stadijoje nepakanka duomenų, teismas motyvuota nutartimi turėtų jo sprendimÄ atidėti vėlesnei bankroto procedÅ«rų vykdymo stadijai ir tokia nutartis ar jos dalis atskiruoju skundu neskundžiama (CPK 334 straipsnis).             BÅ«tent dėl įrodymų bankroto bylos iÅ¡kėlimo stadijoje nepakankamumo Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 13 d. nutartimi atsisakė tenkinti VMI prie FM praÅ¡ymÄ dėl Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje įtvirtintos sankcijos taikymo atsakovo direktorei, nurodant, kad esant neįsiteisėjusiai nutarčiai dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (nutartis įsiteisėjo 2015 m. balandžio 17 d.) nėra pakankamai duomenų, įrodančių, kad atsakovo vadovė neužtikrino tinkamo įmonės turto valdymo, buhalterinės apskaitos tvarkymo.

Kadangi apeliacinės instancijos teismas tikrina neįsiteisėjusių pirmosios instancijos teismo priimtų sprendimų ir nutarčių pagrįstumÄ ir teisėtumÄ (CPK 301 straipsnio 1 dalis), o pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas byloje nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis), apeliacinės instancijos teismui sprendžiant dėl Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje įtvirtintos sankcijos (ne)taikymo, pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumas vertinamas pagal 2015 m. balandžio 13 d. buvusiÄ faktinę situacijÄ .

Atsižvelgdamas į ankstesnius argumentus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo metu sudėtinga nustatyti ir surinkti pakankamai duomenų, pagrindžiančių įmonės vadovės netinkamÄ veikimÄ , juolab, kad pagal formuojamÄ teismų praktikÄ Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje įtvirtintos sankcijos taikymui reikalinga turėti pagrįstų įrodymų, patvirtinančių sÄ moningÄ , akivaizdų įmonės vadovo aplaidumÄ (nerÅ«pestingumÄ ) einant savo pareigas.

Kaip ir kiekvienos kitos teisinės atsakomybės taikymo atveju, Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje numatytai sankcijai taikyti be neteisėto veikimo (neveikimo) yra bÅ«tina nustatyti ir atsakomybės subjekto kaltę. Be to, bendrieji teisės į sÄ Å¾iningÄ , tinkamÄ procesÄ principai (teisės bÅ«ti iÅ¡klausytam, rungimosi ir kt.) reikalauja, kad klausimas dėl teisinės atsakomybės tam tikram subjektui taikymo ir jo civilinių teisių apribojimo neturėtų bÅ«ti sprendžiamas neiÅ¡klausius atsakomybėn traukiamo asmens.

             Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankroto procesas sÄ lyginai skirstomas į civilinės bylos iÅ¡kėlimo stadijÄ , pasirengimo svarstyti klausimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo stadijÄ , bankroto bylos iÅ¡kėlimo stadijÄ , bankroto bylos nagrinėjimo stadijÄ , bankrutavusios įmonės likvidavimo stadijÄ . Kiekviena iÅ¡ Å¡ių stadijų turi tik jai bÅ«dingus tikslus ir paskirtį, užtikrinančius sklandų, nuoseklų ir operatyvų bankroto bylos nagrinėjimÄ .

Minėta, kad VMI prie FM praÅ¡ymÄ dėl Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje įtvirtintos sankcijos taikymo Vilniaus apygardos teismui pateikė kartu su praÅ¡ymu dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, kuris iÅ¡spręstas skundžiama 2015 m. balandžio 13 d. nutartimi, t. y. dar neįsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Bankroto bylos iÅ¡kėlimo stadijos paskirtis – įvertinti, ar įmonė atitinka Ä®BÄ® 10 straipsnio 3 dalyje ir 9 straipsnio 7 dalyje numatytus pagrindus. Nagrinėjamoje situacijoje VMI prie FM pareiÅ¡kimu prašė atsakovui iÅ¡kelti bankroto bylÄ nemokumo (Ä®BÄ® 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas, 2 straipsnio 8 punktas) pagrindu, kuris nustatomas iÅ¡analizavus įmonės finansinius duomenis, iÅ¡ kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės Å«kinės komercinės veiklos rezultatai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis c. b.

Nr. e2-1330-178/2015). Taigi, sprendžiant dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo nemokumo pagrindu, teismas vertina tik įmonės finansinius dokumentus, registrų duomenis ir kitus prieinamus šaltinius, iš kurių galima spręsti apie įmonės finansinę padėtį, tačiau neanalizuoja ir nesiaiškina priežasčių, privedusių įmonę prie bankroto, nevertina įmonės vadovo veiksmų (neveikimo), nesprendžia dėl tyčinio bankroto požymių egzistavimo ir kt., t. y. šie veiksmai atliekami nuosekliai einančioje kitoje bankroto bylos nagrinėjimo stadijoje, įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.

Padariniai, atsirandantys įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įtvirtinti Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 punkte, be to, tik įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, teismo paskirtas administratorius įgyja atitinkamas teises ir pareigas pagal Ä®BÄ®, tarp jų ir pareigÄ ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymÄ gavimo dienos patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos, ir pareikÅ¡ti ieÅ¡kinius teisme pagal įmonės buveinės vietÄ dėl sandorių, prieÅ¡ingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat padaręs prielaidÄ , kad yra tyčinio bankroto požymių - kreiptis į bankroto bylÄ nagrinėjantį teismÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu (Ä®BÄ® 11 straipsnio 5 dalies 8 punktas).

Taigi, tik bankroto bylos nagrinėjimo (bet ne jos iÅ¡kėlimo) stadijoje, kai bankroto administratorius pradeda vykdyti jam Ä®BÄ® pavestas funkcijas, paprastai paaiÅ¡kėja bankroto kilimo priežastys, įmonės nemokumo atsiradimo momentas ir sÄ lygos, tyčinio bankroto atvejai ir kt., leidžiantys daryti pagrįstas prielaidas dėl bankrutuojančios įmonės vadovo netinkamo/tinkamo veikimo bei fiduaciarinių pareigų atlikimo bendrovei ir jos kreditoriams tinkamumo.              VMI prie FM teismo praÅ¡o Ä®BÄ® įtvirtintÄ sankcijÄ atsakovo vadovei taikyti už Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimÄ , t. y. nesikreipimÄ Ä¯ teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

VMI prie FM nurodo, kad įmonė dar 2009 metais atitiko Ä®BÄ® įtvirtintus nemokumo požymius, įmonės vadovė tai žinojo, todėl turėjo pareigÄ kreiptis teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo. Savo pozicijÄ VMI prie FM grindžia 2009 ir 2010 metų įmonės balansais, iÅ¡ kurių, pasak VMI, matyti, kad jau tada įmonės įsipareigojimai virÅ¡ijo pusę į balanso įraÅ¡yto turto vertės.             Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bankroto bylÄ atsakovui iÅ¡kėlė atsižvelgus į faktinę (2015 m. balandžio 7 d.) situacijÄ , t. y.

įvertinus visus tai dienai prieinamus duomenis apie įmonės finansinę padėtį, sprendžiant, ar egzistuoja Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtinti nemokumo, kaip vieno iÅ¡ pagrindų įmonei kelti bankroto bylÄ , požymiai. Spręsti, ar vadovei kilo pareiga anksčiau kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, reikalinga turėti pakankamai įrodymų, pagrindžiančių įmonės nemokumo bÅ«senÄ ankstesnei, nei bankroto bylos iÅ¡kėlimo, datai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu vien tik įmonės balansai už 2009 ir 2010 metus nesudaro pagrindo spręsti, kad įmonė iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo atitiko nemokios įmonės bÅ«senÄ ir vadovei kilo pareiga kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Pagal įmonės balansÄ nuo 2009 m. balandžio 6 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. įmonė turėjo turto už 56 287 Lt, o per vienerius metus mokėtinų skolų ir trumpalaikių įsipareigojimų už 42 867 Lt. Pagal Ä®monės balansÄ nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. įmonė turėjo turto už 105 107 Lt , o įsipareigojimų už 91 980 Lt. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad vertinant įmonės (ne)mokumÄ svarbu nustatyti įmonės pradelstų įsipareigojimų santykį su įmonės realia turto verte, todėl neturint duomenų apie įmonės pradelstus įsipareigojimus (kreditorių sÄ raÅ¡o su prievolių įvykdymo terminais), negalima daryti iÅ¡vados, kad visa balanso skiltyje „Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai“ įraÅ¡yta suma laikytina įmonės pradelstais įsipareigojimais.

Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu iÅ¡ turimų duomenų nebuvo galima spręsti, kad įmonė jau seniau atitiko nemokumo kriterijus, o įmonės vadovė turėjo pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Nenustačius nurodytos vadovės pareigos, nėra ir Ä®BĮ 8 straipsnio 1 dalies pažeidimo, o kartu ir pagrindo taikyti Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje įtvirtintÄ sankcijÄ . Tokios iÅ¡vados nepaneigia ir byloje esantis antstolės D.

P. pateiktas 2015 m. vasario 2 d. iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo aktas, priimtas vykdant VMI prie FM 2015 m. gegužės 16 d. sprendimÄ Nr. (23.17-08)-320-25278 dėl mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ atsakovo.             Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiti VMI prie FM atskirajame skunde nurodyti argumentai (finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimas VÄ® „Registrų centras“, atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo bei Ä®BÄ® 9 straipsnio 1 dalyje numatytų dokumentų nepateikimas) skundžiamos nutarties priėmimo dienÄ (2015 m. balandžio 13 d.) taip pat negalėjo bÅ«ti laikomi pakankamais įrodymais, suteikiančiais pagrindÄ Ä¯monės vadovei taikyti Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje nustatytÄ sankcijÄ .              Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimo stadijoje nebuvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių akivaizdų įmonės vadovės aplaidumÄ (nerÅ«pestingumÄ ) einant savo pareigas ar sÄ moningÄ jų netinkamÄ vykdymÄ .

Skundžiamos nutarties priėmimo metu pateikta (surinkta) informacija neleido daryti iÅ¡vadų, dėl kokių priežasčių ir kokiu metu įmonė susidÅ«rė su finansiniais sunkumais, ar tai buvo tyčinis vadovo veikimas (neveikimas), sÄ moningas įmonės privedimas prie bankroto, ar nepasisekusi verslo rizika, ar kt. Å ie veiksniai, sÄ lygoję įmonės bankrotÄ , gali paaiÅ¡kėti tik įmonės bankroto proceso metu, bankroto administratoriui pradėjus vykdyti Ä®BÄ® pavestas funkcijas. Pažymėtina, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsisakymas taikyti Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalyje įtvirtintÄ sankcijÄ Ä¯monės vadovui, neužkerta kelio apeliantui su nauju praÅ¡ymu kreiptis į teismÄ ir, pateikus įrodymus, pagrindžiančius vadovės netinkamÄ elgesį, praÅ¡yti taikyti minėtÄ sankcijÄ .

Be to, teismų praktikoje pažymima, kad juridinio asmens valdymo organams nevykdant ar netinkamai vykdant jų kompetencijai priskirtas pareigas, jiems, be kitų atsakomybės rūšių, gali kilti civilinė deliktinė atsakomybė. Tam, kad bÅ«tų galima taikyti įmonės administracijos vadovui civilinę atsakomybę, bÅ«tina nustatyti Å¡io asmens civilinės atsakomybės sÄ lygas, be kitų, ir neteisėtus veiksmus. Pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymÄ Ä¯monės administracijos vadovui gali kilti deliktinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis c. b.

Nr. 3K-3-344/2014). Taigi, bankroto proceso metu surinkus pakankamai įrodymų apie atsakovo vadovės netinkamÄ veikimÄ (neveikimÄ ), lėmusį nuostolių atsiradimÄ , galimas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, įrodžius visas įmonės vadovo civilinės atsakomybės sÄ lygas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalimi, n u t a r i a : Apeliacinį procesÄ , pradėtÄ pagal pareiÅ¡kėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutarties dalies, nutraukti.Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

TeisėjasArtūras Driukas