Legislator Giurisprudenza & Legislazione
f875d10f-5e89-44da-b4e2-0a36048c6374 Generato dall'IA

Court convicts mother for assault on daughter, reduces sentence and orders psychological costs.

Numero d'incarto f875d10f-5e89-44da-b4e2-0a36048c6374
Autorità giudiziaria
Giurisdizione Lituania (LT)
Esito del giudizio Accolto (Allowed)

Sintesi Legislator

Generato dall'IA

The Panevėžys District Court convicted the defendant, A. K., of assault under Article 140(3) of the Criminal Code for physically striking her minor daughter. Although the defendant admitted guilt, the court noted the lack of visible injury and the minor's subsequent behavior, leading to a reduced sentence of 40 months' imprisonment. Additionally, the court ordered the defendant to pay 178.94 EUR for the minor's psychological evaluation, deeming it a necessary procedural expense.

Regesto Legislator

Generato dall'IA

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d.; Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420-421 str.: A court may reduce a sentence imposed by a summary judgment if the defendant pleads guilty, and procedural expenses for victim psychological evaluation are recoverable if directly caused by the alleged criminal act.

Parole chiave

Generato dall'IA
assault on minor summary judgment sentence reduction psychological evaluation procedural expenses guilty plea rehabilitation program

Disposizioni normative citate

Generato dall'IA
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420-421 str.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 str. 1 d.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 1 d., 3 d., 722 str.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 str.

Ti chiedi come si applica questa sentenza alla tua fattispecie?

Analizza questa decisione insieme alla legislazione federale e cantonale, ai commentari e alla giurisprudenza successiva in Legislator AI.

Apri in Legislator →

Testo completo

?Baudžiamoji byla Nr. e1-831-434/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20993-2022-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.12.; 1.1.8.14.; 1.2.4.6.2.2.; 2.12.1.3.; 2.12.1.4 (S) PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugpjūčio 2 d. Biržai Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėja Nida Solovjovienė, susipažinusi su Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros ((duomenys neskelbtini)) prokuroro Raimundo Binkio pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje A.

K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), nedirbanti, (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta: (duomenys neskelbtini) sav., neteista, kaltinama nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, padarymu. Teismas n u s t a t ė :

1. Kaltinamoji A. K., bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, 2022 m. birželio 9 d., vakare, apie 18-19 val. (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojo namo patalpose, kambaryje, konflikto metu, tyčia, suduodama kartu gyvenančiai mažametei dukrai G. Å ., gim. (duomenys neskelbtini) m., vienÄ kartÄ rankos delnu į veidÄ , suimdama G. Å . už rankos ir jÄ suspausdama, tokiais bendrais veiksmais nukentėjusiajai - mažametei G. Å . sukėlė fizinį skausmÄ , tai yra padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje. Teismas k o n s t a t u o j a :

2. Kaltinamoji A. K. kalta prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad 2022-06-09 buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Namuose buvo ir jos dukra G. Å ., jos mama A. V., jos brolis L. S. ir ji. Apie kokiÄ 18-19 val., tarp jos ir jos dukros G. Å . įvyko žodinis konfliktas. Konfliktas kilo G. Å . kambaryje dėl to, kad ji jos paprašė kažkÄ padaryti, tiksliai jau nepamena kÄ . G., supyko ir jÄ pasiuntė "necenzÅ«rinis žodis". Ji taip pat supyko ir deÅ¡iniu delnu sudavė G. į kairį skruostÄ bei savo ranka, jau nepamena kuria, suėmė jai už kairės rankos rieÅ¡o ir jį paspaudė.

SmÅ«gis buvo nestiprus. Mano, kad jos toks poelgis G. nesukėlė fizinio skausmo. G. jai nesakė, kad jai skaudėjo. Po jos suduoto smÅ«gio G. ant veido nesimatė net paraudimo. Ji po konflikto nuėjo žiÅ«rėti televizoriaus. Po to, jie visi dar pavakarieniavo. Su G. nebesipyko ir apie konfliktÄ nebekalbėjo ir nuėjo miegoti. KitÄ rytÄ , atsikėlusi G. padėjo jai dar prie Å«kio ir išėjo į mokyklÄ . Po pietų, kokiÄ 14 val., į jos namus suvažiavo visos tarnybos ir jÄ sulaikė. Ji suprato, kad G. mokykloje pasisakė savo auklėtojai apie jai suduotÄ smÅ«gį į veidÄ .

Ji ir G. jau pusę metų nesutaria, tai yra G. nuolat prieÅ¡gyniauja, papraÅ¡ius kÄ padaryti, ji siunčia "necenzÅ«rinis žodis", "necezÅ«rinis žodis" ir t.t. G. kalbos, jÄ Å¾eidžia. Ji pirmÄ kartÄ sudavė G. NuoÅ¡irdžiai gailisi Å¡itaip pasielgusi. Nori G. atsipraÅ¡yti ir su ja susitaikyti. Dagiau niekada taip nebesielgs. Supranta, kad G. paauglystė, bet ji sau per daug leidžia. PrieÅ¡ kokius 2-3 metus G. lankėsi pas psichologÄ dėl to, kad ji buvo susipjausčiusi rankas, nes ji iÅ¡ jos buvo paėmusi telefonÄ .

Minėto konflikto jos mama ir brolis, nematė, nes jie buvo savo kambariuose, o konfliktas vyko G. kambaryje. Ji konflikto metu buvo neblaivi, bet nestipriai, buvo iÅ¡gėrusi vienÄ stiklinę alaus. Mano, tai turėjo įtakos jos elgesiui, nes jei bÅ«tų buvusi blaivi, nebÅ«tų G. sudavusi, bÅ«tų susivaldžiusi. Ji labai gailisi sudavusi savo mažametei dukrai G. Su G. gyvena kartu nuo 2021 m. gruodžio mėnesio, kai grįžo namo iÅ¡ užsienio, kur dirbo 5 metus. Tuos metus G. augino jos mama, gyvenanti kartu.

Grįždavo kartÄ per metus pabÅ«ti mėnesiui laiko su Å¡eima į LietuvÄ namo. Ji nori su G. gyventi kartu ir ja rÅ«pintis. Ji lankosi pas psichologÄ , nes jai liepė taip daryti vaiko teisių specialistai, bet ir pati mano, kad tai jai labai padeda ir galės G. tinkamai prižiÅ«rėti. G. Å¡iuo meta gyvena su kita jos dukra G. Å iuo metu jos pragyvenimo Å¡altinis yra socialinė paÅ¡alpa, gyvena kartu su mama ir dėde, veda bendrÄ buitį (el. b. I t. b. l. 51-54, 58-61).

3. Be kaltinamosios visiško prisipažinimo, jo kaltę pagrindžia nukentėjusiosios, nepilnametės G. Š. parodymai, liudytojų: D. M., A. V., L. S., G. K., J. B. parodymai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolas, (duomenys neskelbtini) charakteristika apie G. Š. ir kita rašytinė bylos medžiaga: 3.1. Nukentėjusiosios, nepilnametės G. Š. parodymais, kada įvyko įvykis, datos neatsimena. Tai buvo senokai, prieš 2 savaites.

Žaidė kompiuteriu. Ä® jos kambarį atėjo mama su močiute iÅ¡ parduotuvės. Pasakė: „einam, padėsi“. Ji nenorėjo eiti. Netyčia iÅ¡sprÅ«do keiksmažodis ant mamos. Mamai pasakė žodį: „eik tu „necenzÅ«rinis žodis““. Mama išėjo. Tuomet, apsisuko, grįžo ir trenkė ranka jai per veidÄ . Ji tuo metu buvo prie stalo. Jai trenkė 1 kartÄ delnu į deÅ¡inį žandÄ . Jai perÅ¡tėjo. Mama išėjo. Grįžo močiutė. Pasakė močiutei, kad trenkė mama.

Draugė liepė pasisakyti auklėtojai. Po 5 d. nuėjo pas auklėtojÄ , papasakojo apie tÄ Ä¯vykį. Auklėtoja papasakojo pavaduotojai, pavaduotoja informavo soc. pedagogę. Per 5 pamokÄ iÅ¡sivedė jÄ Ä¯ soc. pedagogės kabinetÄ , papasakojo apie įvykį. Anksčiau mama nieko panaÅ¡aus nėra dariusi, tai pirmas kartas. Mamai trenkus, nelabai skaudėjo, žymių nebuvo, buvo raudona, bet praėjo. Niekas nematė, kai mama trenkė. Mama buvo iÅ¡gėrusi tikrai kokiÄ vienÄ stiklinę alaus. Ant mamos nepyksta.

Susitaikė su mama. Mamai atleido (el. b. I t. b. l.170-172). 3.2. Liudytojos D. M. parodymais, 2022-06-10, apie 11:00 val., ji dirbo (duomenys neskelbtini) gimnazijoje adresu (duomenys neskelbtini). Pamokos metu moksleivė G. Å ., gim. (duomenys neskelbtini) m., teigė, kad bijo grįžti į namus, kadangi mama dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, bei naudoja psichologinį bei fizinį smurtÄ . G. Å . paaiÅ¡kino, kad prieÅ¡ kelias dienas, tiksliai nepamena, motina A. K. vienÄ kartÄ ranka trenkė jai į veidÄ . Po Å¡io smÅ«gio, G.

Å . teigė, kad jautė skausmÄ deÅ¡inės pusės skruosto srityje. Vakar, tai yra 2022-06-09, taip pat namuose mama konflikto metu stipriai suėmusi už kairės rankos jÄ spaudė, tokiais veiksmais sukeldama fizinį skausmÄ . Po to, ji paskambino G. Å . motinai A. K., ji teigė, kad jos dukra G. jos neklauso ir apie smurtÄ nieko nekalbėjo. Ji motinai paaiÅ¡kino, kad G. teigė, kad bijo grįžti į namus ir patiria smurtÄ , paaiÅ¡kino, kad apie šį įvykį turi praneÅ¡ti policijai, bei paaiÅ¡kino, kad apie Å¡iÄ situacijÄ turi žinoti vaiko teisės. Po to, bendravo su tuo pačiu adresu gyvenančia močiute, kuri prašė nepraneÅ¡ti policijai, nes G. bus saugi ir savaitgalį iÅ¡važiuos autobusu pas vyresniÄ jÄ seserį į (duomenys neskelbtini) miestÄ .

Kiek žino, šioje šeimoje dažnai vyksta konfliktai. Po pokalbio su mama ir močiute buvo bendrauta su G., kuri teigė, kad bijo grįžti į namus ir nenori važiuoti pas sesę. Po to, apie šį įvykį pranešė policijai ir kartu su G. laukė pareigūnų (el. b. I t. b. l. 8-11). 3.3. Liudytojos A. V. parodymais, maždaug nuo 2017 metų ji augino ir prižiūrėjo savo anūkę G. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuri yra A. K. dukra. G. Š. jos priežiūros metu buvo nepaklusni, maištinga, dažnai neklausydavo, tačiau bendraujant su ja gražiai, maloniai, ji dažnai atsakydavo tuo pačiu.

Kol prižiÅ«rėdavo anÅ«kę, A. K. buvo iÅ¡vykusi į užsienį nuo 2017 metų ir ten gyveno bei dirbo. Kol buvo iÅ¡vykusi, su visomis savo dukromis, taip pat ir su G. sutardavo gerai, bendraudavo internetu. Kuomet A. K. grįžo gyventi kartu su G., sutarė gerai, labai retai nesutardavo, bet tik dėl paprastų, buitinių dalykų, tokių kaip namų ruoÅ¡a ir panaÅ¡iai. Ji pati nėra girdėjusi ar mačiusi, kad A. K. bÅ«tų naudojusi smurtÄ prieÅ¡ G. Å ., visi nesutarimai, jos žiniomis, vykdavo tik žodžiu (el. b.

I t. b. l.163-165). 3.4. Liudytojo L. S. parodymais, A. K. yra jo dukterėčia - sesers dukra. Gyvena kartu toje pačioje sodyboje (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena jo sesuo A. V. ir A. dukra G. Jis su G. sutaria gerai, jie nesipyksta. Ji jam neatsikalbinėja. A. kaip sutaria su dukra G., jis negali pasakyti, nes jų gyvenimo nestebi, bet nėra matęs, kad A. skriaustų fiziškai G. kaip nors, kad jai suduotų. Jam atrodė, kad jos sugyvena gerai. Jis buvo namuose, kai atvažiavo policija ir išvežė A. Kodėl jie uždarė A.

į areštinę, nežino. Jis birželio mėnesio 9 d. buvo namuose, konflikto tarp A. nematė ir nežino, ar iš viso jis buvo. A. su G. bendrauja, jam matant, ramiai, konfliktų tarp jų nebuvo, jam matant. G. ar kiti šeimos nariai jam nėra užsiminę, kad A. skriaustų G., pats to irgi nematė. Ant G. jokių įtartinų sužalojimų po galimų konfliktų namuose jis nėra pastebėjęs. Grįžusi iš areštinės, jam A. nieko nepasakojo, dėl ko buvo sulaikyta (el. b. I t. b. l. 104-107). 3.5.

Liudytojos G. K. parodymais, jos mama A. K. kartu su jos sese G. Å ., močiute A. V. ir močiutės broliu L. S. gyvena sodyboje (duomenys neskelbtini). Mama porÄ paskutinių metų buvo iÅ¡vykusi uždarbiauti į užsienį ir G. gyveno su močiute A. ir L. trise, močiutė buvo paskirta laikinÄ ja G. globėja, L. buvo prižiÅ«rėtojas. Mama grįžo praėjusių metų pabaigoje iÅ¡ užsienio gyventi vėl į LietuvÄ , į sodybÄ (duomenys neskelbtini). Ji kiekvienÄ savaitgalį grįžta pas mamÄ ir sesę, nes Å¡iuo metu gyvena atskirai jau beveik 5 metus.

Pastebėjo, kad tarp G. ir mamos yra įtampa, jos nesutaria. G. yra bręstanti paauglė, ji tapo reiklesnė, jautresnė, prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikusi labiau prieÅ¡ mamÄ . Su ja bendrauja įprastai. Mama yra grubesnė, jai yra sudėtinga priimti besikeičiantį G. elgesį. Mama pyko, kai G. jos neklausė. G. pradėjo atsikalbinėti, nenorėjo daryti namų ruoÅ¡os darbų, o mama dėl to pyko. Jos dėl to konfliktavo ir jai bÅ«nant kartu, tačiau nėra buvę, kad mama naudotų fizines bausmes ar smurtautų prieÅ¡ G.

Jos abi, jos žiniomis, tik pykosi. Apie tai, kad G. pasisakė apie patirtÄ mamos smurtÄ , sužinojo iÅ¡ G. klasės auklėtojos penktadienį, t.y. birželio 10 d. Su G. bendravo iÅ¡ pradžių telefonu, o Å¡iandien kalbėjosi tiesiogiai. Pati G. jai papasakojo, kad mama jÄ skriaudė Å¡ių metų birželio 7 d., kai mama grįžo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) apsipirkusi su močiute. Kaip suprato, G. atsisakė padėti sudėti pirkinius, jos su mama apsižodžiavo ir mama sudavė G. Ji ant G. nematė jokių sužalojimų ar smurto žymių.

Klausė G., ar jai skaudėjo, kai mama sudavė, ji jai atsakė, kad skaudėjo, bet nelabai. G. jai parodė, kad jai mama sudavė į veidÄ vienÄ kartÄ , rankos pirÅ¡tais kliudydama veidÄ , ir vienÄ kartÄ suspaudė rankos dilbį. Žymių smurto tose vietose, kur rodė G., ji nematė. Ji G. pasakojimu tiki. Ji pati augo su mama iki pilnametystės ir ji prieÅ¡ jÄ nėra nei karto smurtavusi fiziÅ¡kai. Jų globėja buvo močiutė, o mama gyveno kartu. PrieÅ¡ G. irgi nėra mačiusi, kad mama naudotų fizinį smurtÄ .

G. sakė, kad mama jos anksčiau nėra skriaudusi. Ji ikiteisminio tyrimo byloje gali atstovauti savo nepilnametę sesę G. dėl laikinos globos bendravo su vaiko teisių atstovėmis (duomenys neskelbtini). Pati gyvena (duomenys neskelbtini), G. iki proceso pabaigos gyvens su ja. Kadangi G. gyveno atskirai, apie jos bÅ«do savybes pasakyti nedaug gali. Su mama sutaria gerai (el. b. I t. b. l.110-113). 3.6. Liudytojos J. B. parodymais, ji yra (duomenys neskelbtini) mokytoja. G. Å . yra gimnazijos mokinė ir jos auklėtinė. 2022 m. birželio 9 dienÄ , vakare apie 21 val., gavo telefonu žinutę iÅ¡ G., kad ji norės pasikalbėti apie šį laikÄ ir apie Å¡eimÄ .

SekančiÄ dienÄ - birželio 10 d., apie 10 val., mokykloje, ji iÅ¡sikvietė G. iÅ¡ pamokos ir pasikvietė G. pokalbiui į savo kabinetÄ kaip auklėtoja. G. pati jai pradėjo sakyti, kad jai yra taip blogai, kaip nėra buvę. Ji jai pradėjo pasakoti, kad jai mama vakar vakare trenkė į veidÄ . G. jai sakė, kad trenkė vienÄ kartÄ ranka. Sudavė todėl, kad G. atsisakė pagelbėti mamai buityje ir dėl to tarp jos ir mamos kilo konfliktas. Konfliktas kilo namuose. G. sakė, kad mama tuo metu buvo girta.

G. nesakė ar jai skaudėjo, kai mama sudavė į veidÄ . G. jai pasakė, kad jau tris dienas mama jÄ tampo, stumdo, buvo suėmusi jai už rankos, kuri prieÅ¡ tai buvo traumuota. G. sakė, kad tokiu bÅ«du mama jÄ Å¾emino, kad jai emociÅ¡kai sunku dėl to. Ant G. veido nematė jokių sužalojimų, žymių nuo suduoto smÅ«gio. G. sutiko, kad informacija bÅ«tų perduota mokyklos vadovams, socialinei darbuotojai. Ji apie pokalbį telefonu informavo G. močiutę, kuri pokalbio metu užstojo G. motinÄ , sakydama, kad G. neturėjo teisės siuntinėti savo mamos, ir, kad visÄ situacijÄ ji žino.

Ji suprato, kad močiutė žino ir apie fizinį smurtÄ , kurį prieÅ¡ G. naudojo jos motina. G., kai jai pasakojo, buvo labai įsitempusi, iÅ¡sigandusi, emociÅ¡kai sugniuždyta. Jai G. sakė, kad namo ji važiuoti nenori, ji tai pasakė kategoriÅ¡kai. Ji suprato, kad ji į namus nenori, nes ten yra skriaudžiama. G. pasakojo, kad su mama labai blogai sutaria, mama dažnai vartoja alkoholį. Grįžusi iÅ¡ užsienio, kur praleido keletÄ metų, mama įsikraustė į G. kambarį. G. sakė, kad močiutė nėra jos skriaudusi.

Močiutė jÄ globojo, kol buvo mama užsienyje. InformacijÄ apie tai, kÄ jai G. papasakojo, perdavė mokyklos direktorės pavaduotojai. Ji informavo socialinę darbuotojÄ (e. l. I t. b. l. 177-180). 3.7. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2022-07-19 iÅ¡vadoje Nr. G768/2022(05) nurodyta, kad tyrimui pateiktuose G. Å . medicininiuose dokumentuose objektyvių sužalojimo požymių nėra užfiksuota, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nenustatinėjamas. Tikėtina, kad prieÅ¡ G. Å . atliekant įvykio aplinkybėse nurodytus veiksmus, tiriamoji galėjo justi fizinį skausmÄ . 3.8.

Pradėjus ikiteisminį tyrimÄ , atlikta įvykio vietos apžiÅ«ra, kurios metu nustatyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad gyvenamas namas yra vieno aukÅ¡to, mÅ«rinis, baltų plytų. Ä® namÄ patenkama iÅ¡ vidinio kiemo. Patekus į namÄ , tiesiai matyti koridorius, toliau deÅ¡inėje pusėje yra įėjimas į virtuvės kambarį, Å¡iame kambaryje matyti staliukas, kėdės, spintelės, Å¡aldytuvas, dujinė viryklė, skalbimo maÅ¡ina, krosnis. Toliau tiesiai matyti kitas kambarys, kuriame yra sofa-lova, staliukas, spintelės ir kiti namų apyvokos daiktai.

Toliau kairėje pusėje matyti kitas kambarys, kuriame yra fotelis, raÅ¡omasis stalas, spintelės. Grindys užklotos kilimu. ReikÅ¡mingų pėdsakų nusikalstamos veikos identifikavimui nepastebėta. Ä®vykio vieta fotografuota, iÅ¡ įvykio vietos niekas nepaimta (el. b. I t. b. l.27-29). 3.9. Ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gauta G. Å . charakteristika, kad G. Å ., gim. 2010 m. birželio 20 d., lanko (duomenys neskelbtini) klasę. Å iÄ ugdymo įstaigÄ lanko nuo pat pirmos klasės. Nuo 2018 m. kovo 8 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu mergaitė yra globojama močiutės A.

V.. Močiutė domisi mergaitės ugdymu, veikla po pamokų. Visuomet atsiliepia į skambučius. Esant reikalui, skambina pati. Informuoja apie G. ligas ar kitas nelankymo priežastis. Mergaitė neturi nepateisintų pamokų. Nuo Å¡ių mokslo metų antro pusmečio mergaite pradėjo daugiau domėtis mama, dalyvavo tėvų susirinkime, buvo prijungta prie elektroninio dienyno platformos, kur stebi mergaitės pasiekimus. Iki Å¡iol nebuvo gauta jokios informacijos apie netinkamÄ globėjos ar mamos elgesį G. atžvilgiu.

Å iais mokslo metais Vaiko gerovės komisijos siÅ«lymu 2021 m. lapkričio 25 d. (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktoriaus įsakymu Nr.VM - 117 G. buvo skirta pastaba raÅ¡tu už patyčias prieÅ¡ klasės draugę. 2021 metais buvo pastebėti mergaitės žalojimosi savęs požymiai, todėl jai buvo teikta psichologinė pagalba. G. yra pareiginga, aktyvi, sportiÅ¡ka, impulsyvi mergaitė. Mokosi pakankamai gerai, lanko ne vienÄ neformaliojo vaikų Å¡vietimo užsiėmimÄ po pamokų (el. b. I t. b. l.155-156).

4. BK 140 str. 3 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui asmeniui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Minėta nusikalstama veika, objektyviai pasireiÅ¡kianti muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu, tai yra poveikiu į žmogaus kÅ«nÄ , sukeliant žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, padaroma tik esant kaltininko tyčiai.

5. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. K. atliko smurtinius veiksmus – sudavė vienÄ kartÄ rankos delnu į mažametės G. Å . veidÄ , suėmė G. Å . už rankos ir jÄ suspaudė. Nagrinėjamu atveju, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu duotus mažametės nukentėjusiosios G. Å . ir liudytojų parodymus, nekyla abejonių dėl to, kad kaltinamoji Å¡iÄ veikÄ padarė tyčia ir, kad G. Å . dėl savo motinos veiksmų jautė fizinį skausmÄ . Teismas konstatuoja, kad kaltinamosios A. K. kaltė dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos yra visiÅ¡kai įrodyta.

6. Visi šie byloje esantys duomenys pagrindžia kaltinamosios A. K. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 3 d. padarymo.

7. Kaltinamosios atsakomybę lengvina aplinkybė, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Kaltinamosios atsakomybę sunkina aplinkybė kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«dama neblaivi ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

8. Skiriant kaltinamajai bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , apimtį, į tai, kad buvo padarytas nesunkus nusikaltimas, į kaltinamosios asmenybę, t.y., kad ji nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, neteista, administracine tvarka trijų metų laikotarpyje nebausta.

9. Todėl už kaltinamosios padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda (BK 47 str. 1-2 d., 3 d. 3 p.). Vadovaujantis BK 641 str. 1 d. ir esant tam pagrindui, kaltinamajai paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

10. Sulaikyme iÅ¡bÅ«tos 2 paros įskaitytinos į paskirtÄ bausmę (BK 65 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 str. 9 d.).

11. Baudžiamasis įstatymas numato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji padarė nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ savo dukrÄ , jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Ji įpareigotina dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Å is įpareigojimas turi bÅ«ti įvykdytas per teismo nustatytÄ terminÄ (BK 67 str. 1 d., 3 d., 722 str.).

12. KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti.

13. Prokuroras praÅ¡o pripažinti proceso iÅ¡laidomis psichologės dalyvavimÄ atliekant nepilnametės G. Å . apklausÄ ikiteisminio tyrimo metu. BPK 105 str. 1 d. numatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo proceso iÅ¡laidas. Pažymėtina, kad proceso iÅ¡laidos nuteistajai priteisiamos vertinant, ar jos susijusios su nagrinėta baudžiamÄ ja byla. Å ioje byloje nukentėjusioji G. Å . buvo apklausta dėl kaltinamosios A. K. padarytos nusikalstamos veikos, kas parodo, jog iÅ¡laidos už psichologės darbÄ (bÅ«tinumas apklausti G.

Å .) atsirado bÅ«tent dėl A. K. atliktų nusikalstamų veiksmų, todėl iÅ¡laidos už psichologės dalyvavimÄ - 178,94 Eur (vienas Å¡imtas septyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuoni eurai 94 ct) pripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir priteistinos iÅ¡ kaltinamosios A. K. Panevėžio AVPK naudai. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420-421 str., teismas n u s p r e n d ž i a : A. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d. ir paskirti 60 MGL (3000 Eur) baudÄ .

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 str. 1 d. pagrindu A. K. paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 40 MGL (2000) baudÄ . Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti dvi paras, iÅ¡bÅ«tas laikinajame sulaikyme ir laikyti jÄ atlikusiÄ 4 MGL (200 Eur) baudos. LikusiÄ 36 MGL ((1800 Eur) vieno tÅ«kstančio aÅ¡tuonių Å¡imtų eurų)) baudÄ nuteistoji įpareigojama sumokėti savanoriÅ¡kai per vienerius metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 1 d., 3 d., 722 str., paskirti A.

K. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimÄ smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant jÄ dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šį įpareigojimÄ A. K. privalo įvykdyti per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. IÅ¡aiÅ¡kinti, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę, numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 243 str.

KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti. Pripažinti proceso iÅ¡laidomis 178,94 Eur (vienÄ Å¡imtÄ septyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 94 ct) ir Å¡iÄ sumÄ priteisti iÅ¡ A. K. Panevėžio AVPK, juridinio asmens kodas 291008610, naudai. Nuteistoji per 14 d. nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rÅ«mams praÅ¡ymÄ , reikalaudama surengti bylos nagrinėjimÄ teisme.

IÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir pripažinęs kaltinamÄ jÄ kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (Å¡velnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta Å¡iuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamoji paduoda praÅ¡ymÄ reikalaudama surengti bylos nagrinėjimÄ teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamoji Å¡ia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas. Teisėja Nida Solovjovienė