Legislator Giurisprudenza & Legislazione
f83bb6f9-39d6-4be6-ace1-dcbccb9bf3a6 Generato dall'IA

f83bb6f9-39d6-4be6-ace1-dcbccb9bf3a6 · Å iaulių apygardos teismas

Numero d'incarto f83bb6f9-39d6-4be6-ace1-dcbccb9bf3a6
Autorità giudiziaria
Giurisdizione Lituania (LT)

Sintesi Legislator

Generato dall'IA

nustatyti, ar egzistavo pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimÄ ; konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimÄ ;

Regesto Legislator

Generato dall'IA

f83bb6f9-39d6-4be6-ace1-dcbccb9bf3a6 · Å iaulių apygardos teismas: Teismas nenustatė, kad pareiÅ¡kėjos palikimo nepriėmė dėl aplaidumo, nes byloje įrodymų visuma patvirtino, jog pareiÅ¡kėjos klydo, manydamos, kad yra testamentas, nes P. G. anksčiau buvo suraÅ¡iusi testamentÄ , apie jo panaikinimÄ sužinojo tik po to, kai pasikreipė į notarÄ , nes sklido kalbos, jog galimai testamentas buvo suraÅ¡ytas G. S. ar jos dukros N. V. vardu, o kad buvo kalbama, jog P. G. yra paraÅ¡iusi testamentÄ , patvirtino ir liudytoja apklausta N. V..

Ti chiedi come si applica questa sentenza alla tua fattispecie?

Analizza questa decisione insieme alla legislazione federale e cantonale, ai commentari e alla giurisprudenza successiva in Legislator AI.

Apri in Legislator →

Testo completo

? Civilinė byla Nr. e2S-706-267/2021 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01456-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.19.;3.3.2.3.;3.3.2.4.;3.3.2.5. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 27 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo suinteresuoto asmens G. S. atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-4033-797/2021 pagal pareiÅ¡kėjų A.

S. ir Z. N. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims: G. S., R. Z., D. L. dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja A. S. su pareiÅ¡kimu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas atnaujinti terminÄ palikimui, atsiradusiam po tetos P. G. mirties, priimti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos teta P. G., kurios sutuoktinis yra miręs, vaikų ji neturėjo. Tetos tėvai, broliai, seserys taip pat mirę. PareiÅ¡kėja su teta palaikė ryšį nuo pat vaikystės. Ji lankydavo tetÄ , bet vėliau kai teta susirgo, jos durys jai buvo uždarytos.

Apie tai, kad tetÄ lanko ar prižiÅ«ri kiti giminaičiai, nežinojo. Vėliau sužinojo, kad iÅ¡ ligoninės tetÄ pasiėmė G. S.. PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad buvo įvaikinta, jos motina yra V. D. – P. G. sesuo. Dėl to, kad pareiÅ¡kėja buvo įvaikinta, pusseserės jos nelaikė tikra Å¡eimos nare. Apie tetos mirtį ji net nebuvo informuota, sužinojo vėliausiai. Per laidotuves pasirašė sutikimÄ , kad teta bÅ«tų palaidota jos motinos kape, nors to su ja niekas iÅ¡ anksto nederino.

Laidotuvių metu iÅ¡girdo, kad teta buvo paraÅ¡iusi testamentÄ G. S.. Neturėdama teisinių žinių ir nesusidÅ«rusi su palikimo priėmimo procedÅ«romis, taip pat galvodama, kad yra paraÅ¡ytas testamentas, į notarų biurÄ nesikreipė. Pastebėjusi, kad tetos namas yra apleistas, 2021 m. vasario mėn. kreipėsi į notarÄ ir sužinojo, kad testamento nėra, taip pat, kad dėl palikimo priėmimo kreipėsi jos pusseserė, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas dar neiÅ¡duotas. Jei bÅ«tų buvusi tinkamai informuota apie tetos buvimo vietÄ , mirtį, nebÅ«tų buvusi apgauta dėl suraÅ¡yto testamento, tuomet tikrai bÅ«tų pasikreipusi į notarÄ dėl paveldėjimo bylos užvedimo.

Visas tetos kilnojamasis turtas giminaičių buvo iÅ¡vežtas. Ji yra tos pačios eilės įpėdinė kaip ir G. S.. Savo teisių dėl palikimo priėmimo laiku neįgyvendino, nes buvo įsitikinusi, jog yra testamentas, kad turtas yra sutvarkytas, ji tikėjo, kad testamentas buvo suraÅ¡ytas tam, kas jÄ prižiÅ«rėjo. Teigia, kad už jos nugaros viskas padaryta – priimtas palikimas, nors visų dukterėčių yra lygios teisės. Su Z. N. pareiÅ¡kimu sutiko.

2. PareiÅ¡kėja Z. N. teismo prašė atnaujinti praleistÄ Ä¯statymo nustatytÄ terminÄ priimti palikimui, atsiradusiam, mirus jos tetai P. G., kuri yra jos tėvo P. B. sesuo. Nurodė, kad teta P. G. mirė (duomenys neskelbtini), ji gyveno viena, turėjo namÄ ir žemės sklypÄ , esančius (duomenys neskelbtini). Ji yra dukterėčia. Nesikreipė į notarÄ dėl palikimo priėmimo, nes tarp dukterėčių visada buvo kalba, kad teta yra paraÅ¡iusi testamentÄ . Tik vėliau jai kilo abejonių dėl palikimo, ar testamento, nes po tetos mirties name niekas negyveno ir nesitvarkė, todėl kreipėsi į notarÄ , kuris paaiÅ¡kino, kad jokio testamento teta P. G. nėra paraÅ¡iusi.

Ä® notarÄ nesikreipė laiku dėl to, kad buvo suklaidinta dėl testamento, nes ir per tetos laidotuves buvo pasakyta, kad yra testamentas N. V. vardu, nors žodžio ,,testamentas“ gal ir nebuvo pasakyta, bet iÅ¡ N. V., kuri rÅ«pinosi laidotuvėmis, žodžių suprato, kad turtas sutvarkytas, todėl visÄ laikÄ manė, kad testamentas yra, kad turtas atiteks ne pareiÅ¡kėjai, o tam, kad įsitikintų, ar yra testamentas, į notarÄ laiku nesikreipė, nes buvo įsitikinusi, kad turtas paliktas testamentu.

3. Suinteresuotas asmuo G. S. su pareiÅ¡kimais nesutiko nurodydama, kad pareiÅ¡kėjos A. S. nurodytos aplinkybės, jog ji neturi teisinių žinių ir nesusidÅ«rusi su palikimo priėmimo procedÅ«romis, jog paskutiniu metu nebendravo su palikėja neva dėl giminaičių veiksmų, neturi jokios reikÅ¡mės. Kadangi G. S. palikimÄ priėmė, po to beveik dvejus metus juo rÅ«pinosi, iÅ¡laikė, nors ir neturėjo paveldėjimo teisės liudijimo, o pareiÅ¡kėjos ilgÄ laikÄ nesiėmė aktyvių veiksmų palikimui priimti, tai termino atnaujinimas, nesant nustatytų svarbių termino praleidimo aplinkybių, negali bÅ«ti vertinamas kaip atitinkantis civilinių santykių stabilumo principÄ , teisingo teisėtų interesų balanso.

PareiÅ¡kėjų teiginiai, jog neva tai jas kažkas suklaidino dėl testamento, neatitinka tikrovės, nes apie testamentÄ niekada nebuvo jokios kalbos. Be to, net ir esant testamentui, pareiÅ¡kėjoms tai nebuvo kliÅ«tis kreiptis į notarÄ dėl palikimo priėmimo. Palikėjos kilnojamasis turtas buvo ir yra name. Ji ir jos dukra rÅ«pinosi palikėja P. G. iki pat mirties, apie 12 metų kartÄ per savaitę lankydavo palikėjÄ , jÄ iÅ¡maudydavo, sutvarkydavo namus, rÅ«pinosi, jog palikėjai bÅ«tų skirta slauga, moka mokesčius.

Pareiškėjos niekada pas P. G. neatvažiuodavo, nesidomėjo jos sveikata. Patenkinus pareiškimus, sumažėtų jos palikimo dalis, dėl ko nukentėtų jos turtiniai interesai bei teisėti lūkesčiai.

4. Suinteresuoti asmenys R. Z. ir D. L. nurodė, kad pretenzijų į palikimÄ neturi, prašė bylÄ nagrinėti joms nedalyvaujant. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 5. Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mai 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartimi pareiÅ¡kimus tenkino, atnaujino pareiÅ¡kėjoms A. S., (a. k. (duomenys neskelbtini) ir Z. N., (a. k. (duomenys neskelbtini) terminÄ priimti (duomenys neskelbtini) mirusios P. G., (a. k. (duomenys neskelbtini) palikimÄ .

6. Teismas nurodė, kad į bylÄ pateikti įrodymai, Å¡alių paaiÅ¡kinimai, liudytojų parodymai patvirtina aplinkybę, jog P. G. buvo suraÅ¡iusi keletÄ testamentų ir Å¡i situacija leido pareiÅ¡kėjoms nuspręsti ir manyti, jog yra testamentas, kad jos nepaveldi, nes tetos prieÅ¡ mirtį neprižiÅ«rėjo, todėl nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjos apie faktÄ , jog mirusios tetos testamentas nebuvo suraÅ¡ytas suinteresuotam asmeniui, kad dėl palikimo yra pasikreipusi G. S., sužinojo praėjus beveik dviem metams ir nedelsdamos kreipėsi teisinės pagalbos, į teismÄ , kreipėsi į notarÄ dėl palikimo priėmimo, bet tai padarė jau praleidusios terminÄ palikimui priimti.

7. Teismas nenustatė, kad pareiÅ¡kėjos palikimo nepriėmė dėl aplaidumo, nes byloje įrodymų visuma patvirtino, jog pareiÅ¡kėjos klydo, manydamos, kad yra testamentas, nes P. G. anksčiau buvo suraÅ¡iusi testamentÄ , apie jo panaikinimÄ sužinojo tik po to, kai pasikreipė į notarÄ , nes sklido kalbos, jog galimai testamentas buvo suraÅ¡ytas G. S. ar jos dukros N. V. vardu, o kad buvo kalbama, jog P. G. yra paraÅ¡iusi testamentÄ , patvirtino ir liudytoja apklausta N. V..

8. Teismas neturėjo pagrindo abejoti pareiÅ¡kėjų paaiÅ¡kinimais, kuriuos patvirtino ir Testamentų registro iÅ¡raÅ¡as, jog jos po tetos P. G. mirties buvo įsitikinusios, jog yra paraÅ¡ytas testamentas, todėl nesikreipė į notarÄ , o kad testamento nėra ar jis panaikintas, Å¡is faktas anksčiau pareiÅ¡kėjoms nebuvo žinomas. Atsižvelgdamas į bylos faktines aplinkybes, teismas sprendė, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjų nurodytos aplinkybės dėl termino praleidimo priežasčių laikytinos svarbiomis, lėmusiomis termino praleidimÄ .

PareiÅ¡kėjos po sužinojimo apie testamento nebuvimÄ , ėmėsi aktyvių veiksmų ir buvo rÅ«pestingos, kreipėsi į teismÄ , todėl aplinkybę – sÄ Å¾iningas įsitikinimas, kad yra suraÅ¡ytas testamentas, pripažino svarbia priežastimi, lėmusia termino palikimui priimti praleidimÄ , todėl teismas terminÄ palikimui priimti atnaujino. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 9. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo G. S. praÅ¡o įtraukti į procesÄ suinteresuotu asmeniu N. V., panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – pareiÅ¡kėjų A.

S. ir Z. N. pareiÅ¡kimus atmesti bei solidariai priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 9.1. Apeliantės teigimu, teismas netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino bei pritaikė procesines ir materialines teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos teismų formuojamos praktikos. PareiÅ¡kėjų ir liudytojų parodymai patvirtina, jog pareiÅ¡kėjos buvo nesÄ Å¾iningos, nenuoseklios ir teikė teisme melagingus parodymus. Pats testamento egzistavimo faktas, jokiu bÅ«du neatima ir neapriboja kitiems paveldėtojams teisės kreiptis dėl palikimo priėmimo.

Pakankamai rÅ«pestingam ir atidžiam asmeniui, turinčiam valiÄ palikimÄ priimti, pagrįstai turi kilti klausimų kieno naudai ir koks turtas yra paliekamas testamentu bei tuo pasidomėti. Apeliantės nuomone, teismas liudytojų prieÅ¡taravimų nutartyje nepatarė ir jų nevertino. Net ir raginama kitų asmenų, dar metus nesikreipė dėl paveldėjimo priėmimo nei į notarÄ , nei į teismÄ dėl termino atnaujinimo, taigi, pareiÅ¡kėja A. S. savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai ir aplaidžiai, nerodė jokios savo valios priimti palikimÄ . 9.2.

PareiÅ¡kėjos Z. N. kviestos liudytojos A. Ž. parodymai nesutampa nei su pareiÅ¡kėjų parodymais, neis su liudytojo R. S. parodymais, nei su liudytojos N. V. parodymais. Apeliantė nurodo, kad pareiÅ¡kėjų parodymai yra nenuoseklÅ«s, neatitinka liudytojų parodymų, o pareiÅ¡kėjų valios priimti palikimÄ nebuvo palikimo atsiradimo momentu ir ji atsirado tik daug vėliau. PareiÅ¡kėjos neskubėjo kreiptis į notarÄ dėl paveldėjimo priėmimo ir užtruko mažiausiai metus. Pagal suformuotÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ ilgas laiko tarpas taip pat yra svarbi aplinkybė sprendžiant klausimÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo atmetimo. 9.3.

Suinteresuoti asmenys neturėjo pareigos informuoti apie tetos palikimo priėmimÄ , nes tuo turėjo pasirÅ«pinti pačios pareiÅ¡kėjos. Teisinio iÅ¡silavinimo neturėjimas nevertinamas kaip aplinkybė, turinti teisinę reikÅ¡mę, lemianti termino praleidimo svarbumÄ , nes tai prieÅ¡tarautų teisės normoje nustatyto termino paskirčiai ir tikslui. 9.4. Apeliantė palikimÄ priėmė, beveik du metus juo rÅ«pinosi, iÅ¡laikė, nors ir neturėjo tai patvirtinančio paveldėjimo teisės liudijimo.

Dar palikėjai P. G. esant gyvai ir po jos mirties, ir pačia palikėja bei jos turtu, jos laidotuvėmis kartu su apeliante rÅ«pinosi N. V., kuri turėjo pagrįstus lÅ«kesčius, jog jos mama kompensuos jos patirtas iÅ¡laidas. Apeliantės nuomone, nutarties priėmimas sukėlė pasekmes dėl N. V. materialiųjų teisių ir pareigų, todėl tuo atveju, jei teismas pripažintų, jog nutartimi buvo pažeistos jos teisės, nutartis turėtų bÅ«ti panaikinta ir byla grÄ Å¾inta nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

10. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ pareiÅ¡kėja A. S. praÅ¡o palikti nepakeistÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, atskirÄ jį skundÄ atmesti bei iÅ¡ apeliantės priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 10.1. P. G. anksčiau buvo suraÅ¡iusi testamentÄ , apie jo panaikinimÄ pareiÅ¡kėjos sužinojo tik po to, kai pasikreipė į notarÄ , nes sklido kalbos, jog galimai testamentas buvo suraÅ¡ytas G. S. ar jos dukros N. V. vardu, o kad buvo kalbama, jog P. G. yra paraÅ¡iusi testamentÄ , patvirtino ir liudytoja apklausta N. V.. suinteresuotas asmuo G.

S. notarų biurui yra tik pateikusi pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo, tačiau iki Å¡iol paveldėjimo teisės liudijimas dar nėra iÅ¡duotas ir paveldimas turtas neįregistruotas įpėdinio vardu. 10.2. Nepagrįstas apeliantės teiginys, kad nutartis turi bÅ«ti panaikinta Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 str. 2 d. pagrindu, kaip absoliučiai negaliojanti, nes neva tai teismas pasisakė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

11. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ pareiÅ¡kėja Z. N. praÅ¡o palikti nepakeistÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, atskirÄ jį skundÄ atmesti bei iÅ¡ apeliantės priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 11.1. P. G. testamentus panaikino ir naujo testamento nebesurašė, aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡dama taip savo valiÄ , visÄ savo turtÄ padalindama visoms įpėdinėms, o ne suinteresuotam asmeniui G. S.,– neatsižvelgdama į jos sunkiÄ turtinę padėtį. 11.2.

Suinteresuoto asmens G. S. advokatas pats pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ nagrinėjant bylÄ N. V. apklausti tik kaip liudytojÄ . Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

13. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkinti pareiškėjų pareiškimai dėl įstatymo nustatyto trijų mėnesių termino palikimui priimti, atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantė G. S. atskirÄ jį skundÄ grindžia esminiu argumentu, jog pareiÅ¡kėjų liudytojų parodymai nepatvirtina, kad jų valiÄ priimti palikimÄ Ä¯takojo įsitikinimas, kad yra suraÅ¡ytas testamentas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamÄ nutartį, atsižvelgdamas į atskirojo skundo bei atsiliepimų į jį argumentus, pasisako dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti reglamentuojančių teisės normų atskirojo skundo argumentų kontekste.

15. Byloje nustatyta, kad P. G. mirė (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro pažymoje nurodyta, kad P. G. Å¡eiminė padėtis – mirusi naÅ¡le, duomenų apie vaikus nėra. Å iaulių miesto 3-ojo notaro biuro notarės raÅ¡te nurodyta, kad po P. G. mirties paveldėjimo byla yra užvesta, su pareiÅ¡kimu dėl palikimo priėmimo į notarÄ kreipėsi G. S., paveldėjimo teisės liudijimas dar nėra iÅ¡duotas. Byloje pateikti giminystės ryšį pagrindžiantys įrodymai, jog pareiÅ¡kėjos A.

S., Z. N. ir suinteresuotas asmuo G. S. yra palikėjos P. G. dukterėčios ir jos turi teisę paveldėti kaip penktos eilės įpėdinės. Iš procesinių dokumentų matyti, kad po P. G. mirties liko turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Iš Testamentų registro išrašo matyti, jog P. G. buvo sudariusi tris testamentus, du iš jų panaikinti, nurodant įrašus prie sudarytų testamentų, dėl 2010 m. sudaryto testamento panaikinimo duomenų prie jo nėra, tačiau 2016 m. buvo panaikinti du testamentai.

16. Pažymėtina, jog siekiant užtikrinti apibrėžtumÄ civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimÄ dėl paveldimo turto, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi bÅ«ti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminÄ Ä¯pėdinis turi kreiptis į teismÄ dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimÄ priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimÄ priimti be kreipimosi į teismÄ (CK 5.57 str. 1 d.).

17. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio praÅ¡ymÄ pratęsti terminÄ palikimui priimti, turi:

1) nustatyti, ar egzistavo pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimÄ ;

2) konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimÄ ;

3) teismas turi iÅ¡siaiÅ¡kinti palikimÄ priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų pozicijÄ dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).

18. Terminas palikimui priimti gali bÅ«ti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valiÄ palikimÄ priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realių kliūčių laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiÅ¡kė noro priimti palikimÄ . KlausimÄ , ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių Å¡alių elgesį, asmens, praÅ¡ančio pratęsti terminÄ , teisinį statusÄ , pareiÅ¡kėjo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158-706/2016).

19. Pažymėtina, kad vertinant įpėdinio elgesį bÅ«tina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai. Å ia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualÅ«s sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).

20. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjos nurodė, jog buvo įsitikinusios, jog yra suraÅ¡ytas tetos testamentas, todėl nesikreipė į notarÄ dėl palikimo priėmimo, tik paaiÅ¡kėjus, kad testamento nėra, kreipėsi į teismÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Teismo vertinimo, teismo posėdyje apklausti pareiÅ¡kėjų kviesti liudytojai patvirtino, jog buvo kalbama, kad P. G. yra paraÅ¡iusi testamentÄ . Vertinant atskirojo skundo argumentus dėl netinkamo liudytojų parodymų vertinimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad liudytoja N. V.

– suinteresuoto asmens G. S. dukra – patvirtino, jog yra pati girdėjusi, kad yra tetos testamentas paraÅ¡ytas, bet tam, kad įsitikintų, jos motina kreipėsi į notarÄ , kuris pasakė, kad testamento nėra. Bylos duomenys patvirtina, kad P. G. buvo suraÅ¡iusi keletÄ testamentų ir Å¡i situacija leido pareiÅ¡kėjoms nuspręsti ir manyti, jog yra testamentas, kad jos nepaveldi, nes tetos prieÅ¡ mirtį neprižiÅ«rėjo, todėl nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Teismo vertinimu, Å¡ioje byloje susiklosčiusios aplinkybės lėmė, kad buvo suvaržytos pareiÅ¡kėjų galimybės laiku iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ priimti tetos palikimÄ .

IÅ¡ bylos duomenų nėra pagrindo spręsti, kad pareiÅ¡kėjos terminÄ palikimui priimti praleido dėl nesÄ Å¾iningo ar nepateisinamai pasyvaus savo elgesio. Kaip pagrįstai vertino bylÄ nagrinėjęs teismas, pareiÅ¡kėjos po sužinojimo apie testamento nebuvimÄ , ėmėsi aktyvių veiksmų ir buvo rÅ«pestingos, kreipėsi į teismÄ , todėl aplinkybė – sÄ Å¾iningas įsitikinimas, kad yra suraÅ¡ytas testamentas, teisėtai pripažintina svarbia priežastimi, lėmusia termino palikimui priimti praleidimÄ .

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai termino palikimui priimti praleidimo priežastis pripažino svarbiomis.

21. Sutiktina su apeliante, kad pareiÅ¡kėjų teisinio iÅ¡silavinimo neturėjimas savaime nelaikomos objektyviomis priežastimis, trukdančiomis priimti palikimÄ , tačiau, kaip matyti, termino atnaujinimo pagrindÄ nagrinėjimu atveju lėmė susiklosčiusių reikÅ¡mingų aplinkybių visuma.

22. Teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimÄ , turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei vieÅ¡asis interesas, ieÅ¡koti pareiÅ¡kėjo, praÅ¡ančio atnaujinti praleistÄ terminÄ , ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisingo teisėtų interesų balanso, kuris nustatomas atsižvelgiant į Å¡alių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiÅ¡kėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimÄ jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo Å¡altinio, neteko iÅ¡laikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminÄ palikimui priimti bÅ«tų paveikti asmenų, priėmusių palikimÄ , interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminÄ , interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo.

Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiÅ¡kėjo, praÅ¡ančio atnaujinti praleistÄ terminÄ , ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia bÅ«tinybę atnaujinti praleistÄ terminÄ , ar prieÅ¡ingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).

23. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kad pareiÅ¡kėjoms atnaujinus palikimo priėmimo terminÄ nukentėtų kitų asmenų interesai. Nagrinėjamu atveju paveldėjimo teisės liudijimas į turtÄ , likusį po palikėjos P. G. mirties, nėra iÅ¡duotas. PareiÅ¡kėjos yra penktos eilės įpėdinės, kaip ir apeliantė G. S.. Ankstesnės eilės įpėdinių nėra, todėl teisės į palikimÄ visų jų yra vienodos. Teismo vertinimu reikÅ¡minga ir tai, kad mirusioji P. G. neiÅ¡reiÅ¡kė valios savo turtÄ palikti tik vienai įpėdinei – apeliantei, o testamentų panaikinimas ir naujo (galiojančio) testamento nebesuraÅ¡ymas, leidžia pripažinti, kad visÄ velionės P. G. turtÄ gali paveldėti visi valiÄ paveldėti iÅ¡reiÅ¡kę įpėdiniai.

24. Apeliantė nurodo, kad priimta nutartis turėtų bÅ«ti panaikinta, ir byla grÄ Å¾inta nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes suinteresuotu asmeniu byloje nebuvo įtraukta N. V., o apklausta tik kaip liudytoja. Teigiama, kad dar palikėjai P. G. esant gyvai ja ir jos turtu, o po jos mirties palikėjos laidotuvėmis ir jos turtu kartu su apeliante rÅ«pinosi ir N. V..

25. Su tokia apeliantės pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Pati apeliantė yra pripažinusi, kad ji už paveldimÄ turtÄ mokėjo komunalinius mokesčius, yra senjora, turi sveikatos problemų. Pridedami mokėjimo kvitai nepatvirtina, kad bÅ«tent N. V. iÅ¡ savo asmeninių pajamų patyrė nurodytas iÅ¡laidas. Pažymėtina ir tai, kad N. V., atsižvelgiant į tai, kad yra pirmesnės eilės įpėdinių, nėra įpėdinių sÄ raÅ¡e, neturi teisės paveldėti mirusiosios P. G., todėl neturėjo ir pareigos iÅ¡laikyti P. G. turto. Å iuo atveju nėra teisinio pagrindo į procesÄ suinteresuotu asmeniu įtraukti N. V. ir bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

26. Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias palikimo priėmimo termino atnaujinimÄ , teismų praktikÄ ginčo klausimu, tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl naikinti ar keisti pagrįstÄ ir teisėtÄ pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27. Spręsdamas dėl pareiÅ¡kėjų patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje atlyginimo klausimÄ , apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad nors Å¡ioje byloje ir yra skirtingas suinteresuotumas bylos baigtimi, bÅ«tų neteisinga bylinėjimosi iÅ¡laidas už atsiliepimų į apeliacinį skundÄ parengimÄ , kurios atsirado iÅ¡imtinai dėl pačių pareiÅ¡kėjų elgesio, priteisti iÅ¡ apeliantės, todėl pareiÅ¡kėjų bylinėjimosi iÅ¡laidos joms iÅ¡ suinteresuoto asmens nepriteistinos. Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Å iaulių apylinkės teismo Å iauliai rÅ«mų 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Danutė Burbulienė