Legislator Giurisprudenza & Legislazione
f7dee75e-0530-4ac3-82a8-2e8079e304f0 Generato dall'IA

Court allows club to pay member for hunting rights and meeting participation after finding procedural violations.

Numero d'incarto f7dee75e-0530-4ac3-82a8-2e8079e304f0
Autorità giudiziaria
Giurisdizione Lituania (LT)
Esito del giudizio Parzialmente accolto (Partially Allowed)

Sintesi Legislator

Generato dall'IA

The court partially upheld the plaintiff's appeal against the club's refusal to grant hunting rights and meeting participation. The plaintiff argued the club violated his rights by failing to provide information, exclude him from hunts, and deny meeting attendance despite his membership. The court found the club's actions constituted violations of the member's rights under the club's statutes and relevant laws, ordering the club to reinstate the plaintiff's rights and pay legal costs.

Regesto Legislator

Generato dall'IA

Civil Procedure Code Art. 326; Civil Procedure Code Art. 327: A court must uphold a member's rights to participate in club meetings and hunt when the club fails to provide information or exclude them without valid grounds, ordering specific performance and cost allocation.

Parole chiave

Generato dall'IA
association member rights hunting club statutes meeting participation information access civil procedure costs specific performance internal club rules

Disposizioni normative citate

Generato dall'IA
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnis

Giurisprudenza citata

Generato dall'IA
3K-3-52/2011

Ti chiedi come si applica questa sentenza alla tua fattispecie?

Analizza questa decisione insieme alla legislazione federale e cantonale, ai commentari e alla giurisprudenza successiva in Legislator AI.

Apri in Legislator →

Testo completo

? Civilinė byla Nr. e2A-178-357/2021 Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00887-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.3; 2.2.2.3.1.8; 3.3.1.20 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 14 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Birutės Simonaitienės Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D.

B. ir atsakovo Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovui Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubui „Slanka“ dėl įpareigojimo užtikrinti ieškovo teisę medžioti atsakovo naudojamame medžioklės plotų vienete. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. Ieškovas D. B. patikslintu ieškiniu prašo pripažinti, kad:

1) atsakovas Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubas „Slanka“, nepateikdamas ieÅ¡kovui į 2018 m. birželio 29 d., 2018 m. liepos 9 d., 2018 m. rugpjūčio 10 d. praÅ¡ymus pateikti informacijÄ , informacijos apie teisės medžioti atsakovo naudojamame medžioklės plotų vienete įgyvendinimÄ , pažeidė ieÅ¡kovo kaip asociacijos nario teisę gauti informacijÄ ;

2) atsakovas, neįrašydamas ieškovo į atsakovo medžioklės lapus ir neleidęs medžioti 2019 m. liepos 19 d. ir 2019 m. lapkričio 23 d. atsakovo organizuotose medžioklėse, pažeidė ieškovo kaip atsakovo asociacijos nario teises;

3) atsakovas, neleidęs ieÅ¡kovui dalyvauti atsakovo visuotiniuose narių susirinkimuose 2019 m. balandžio 13 d. ir 2018 m. kovo 10 d., pažeidė ieÅ¡kovo kaip atsakovo asociacijos nario teises. IeÅ¡kovas praÅ¡o įpareigoti atsakovÄ :

1) užtikrinti ieškovo, jam esant atsakovo nariu, teisę dalyvauti atsakovo visuotiniuose narių susirinkimuose;

2) ieÅ¡kovui turint teisę pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus bei atsakovo vidaus tvarkos taisykles užtikrinti ieÅ¡kovo teisę medžioti atsakovo naudojamame medžioklės plotų vienete: įraÅ¡yti ieÅ¡kovÄ Ä¯ atsakovo iÅ¡duotus medžioklės lapus atsakovo organizuojamose medžioklėse, iÅ¡duoti ieÅ¡kovui medžioklės lapÄ . PraÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Ieškovas nurodė, kad jis yra Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ narys, tačiau ir po įsiteisėjusio 2018 m. sausio 23 d. teismo sprendimo, kuriuo panaikintas jo pašalinamas iš klubo narių, jam neleidžiama medžioti, dalyvauti klubo susirinkimuose. Atvykus į visuotinius susirinkimus, kurie vyko 2018 m. kovo 10 d. ir 2019 m. balandžio 13 d., jam klubo pirmininkas nurodė, kad jis yra skolingas klubui, todėl negali dalyvauti visuotiniuose susirinkimuose. Teigia, kad jis nėra skolingas klubui, nario mokesčio už 2017 metus jis nemokėjo, nes tais metais buvo pašalintas iš klubo narių, jokioje klubo veikoje nedalyvavo.

Dėl papildomos rinkliavos už medžiotojų namelį jis nežinojo, apie tai jam nebuvo praneÅ¡ta, todėl laiku Å¡io mokesčio nesumokėjo, sužinojęs apie tokiÄ rinkliavÄ , sumokėjo jÄ . 2019 m. liepos 19 d. į klubo organizuojamÄ medžioklę jis nuvyko kartu su savo sutuoktine, klubo pirmininkas jos sutuoktinę į medžioklės lapÄ Ä¯rašė, jo neįrašė, paaiÅ¡kino, kad pagal teismo sprendimÄ jis skolingas klubui 2 000 Eur. Tuo metu teismo sprendimas, kuriuo iÅ¡ jo klubui buvo priteistos 2 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos, nebuvo įsiteisėjęs, jis apie tai pasakė klubo vadovui, tačiau į jo pasakymus nebuvo reaguojama. 2019 m. lapkričio 23 d. nuvykus kartu su varovu į medžioklę, iÅ¡ jo buvo akivaizdžiai tyčiojamasi, jis vadinamas juokdariu, vos atvykus, iÅ¡ karto buvo liepiama važiuoti atgal.

Medžioklės lapÄ pildęs A. P. jam pasakė, kad medžioklėje jis negali dalyvauti, nes bylinėjasi su klubu teisme.

3. Atsakovas Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubas „Slanka“ praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad visuotiniuose klubo narių susirinkimuose, vykusiuose 2018 m. ir 2019 m., ieÅ¡kovui nebuvo leidžiama balsuoti, nes tuo metu ieÅ¡kovas buvo skolingas klubui, dalyvauti susirinkimuose jis galėjo, iÅ¡ susirinkimo išėjo savo noru. 2020 m. liepos 19 d. klubo organizuojamos medžioklės vadovu buvo jis. IeÅ¡kovas į medžioklę atvyko kartu su žmona J. B., kuriÄ Ä¯raÅ¡ius į medžioklės lapÄ ir informavus apie jos vietÄ , pozicijÄ medžioklėje, J.

B. pranešė, kad nepasiruoÅ¡usi medžioklei ir iÅ¡vyko, kartu su ja iÅ¡vyko ir D. B., kuris net neprašė įraÅ¡yti jį į medžioklės lapÄ . 2019 m. lapkričio 23 d. medžioklės vadovu buvo paskirtas R. K., su kuriuo į medžioklę atvykęs D. B. sukonfliktavo. Nurodo, kad nuo 2019 m. gegužės 2 d. medžioklės lapai iÅ¡duodami tik valdybos nariams, kadangi ieÅ¡kovas nėra klubo valdybos narys, jam medžioklės lapai nebus iÅ¡duodami. Jis kaip klubo pirmininkas tvarko klubo dokumentus, teikia informacijÄ , duoda nurodymus kitiems klubo nariams, kadangi jis asmeniÅ¡kai jokių ieÅ¡kovo praÅ¡ymų dėl informacijos pateikimo 2018 metais nebuvo gavęs, todėl jokio atsakymo ir nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mai 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, pripažino, kad Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubas „Slanka“, nepateikdamas D. B. informacijos apie klubo veiklÄ pagal 2018 m. birželio 29 d., 2018 m. liepos 9 d., 2018 m. rugpjūčio 10 d. praÅ¡ymus pateikti informacijÄ , pažeidė D. B., asociacijos nario, teisę gauti informacijÄ ; pripažino, kad Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubas „Slanka“, neįraÅ¡ydamas D.

B. į klubo medžioklės lapus ir neleisdamas medžioti 2019 m. liepos 19 d. ir 2019 m. lapkričio 23 d. klubo organizuotose medžioklėse, pažeidė D. B., asociacijos nario, teises; pripažino, kad Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubas „Slanka“, neleisdamas D. B. dalyvauti visuotiniuose narių susirinkimuose 2019 m. balandžio 13 d. ir 2018 m. kovo 10 d., pažeidė D. B., asociacijos nario, teises. Ieškinį dalyje dėl įpareigojimų užtikrinti D. B. teisę dalyvauti Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ visuotiniuose narių susirinkimuose ir teisę medžioti Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ naudojamame medžioklės plotų vienete atmetė.

Priteisė D. B. iš Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ 1 884,82 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas 2017 m. kovo 25 d. visuotinio narių susirinkime, patvirtinus 2016 m. lapkričio 22 d. klubo valdybos nutarimÄ , buvo paÅ¡alintas iÅ¡ klubo narių, jo paÅ¡alinimas pripažintas neteisėtu tik 2018 m. sausio 23 d. teismo sprendimu, kuris įsiteisėjo 2018 m. vasario 23 d. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas nesinaudojo klubo „Slanka“ narystės teikiamomis galimybėmis 2017 metais - nedalyvavo bÅ«relio organizuojamose medžioklėse, todėl, teismo vertinimu, ir nario mokesčio už šį laikotarpį jis neprivalo mokėti, jam negali bÅ«ti taikomos tokio mokesčio nesumokėjimo pasekmės. Sprendė, jog atsakovas, laikydamasis pozicijos, kad ieÅ¡kovui nebuvo leista balsuoti visuotiniuose susirinkimuose dėl jo skolų klubui, iÅ¡ esmės nepateikė jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų atsisakęs kokias nors įmokas klubui, iÅ¡skyrus nario mokestį už 2017 metus, mokėti.

Darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas tokių įmokų nevengia, kas matyti iÅ¡ 2019 m. balandžio 16 d. pavedimo, kuriuo jis kartu su sutuoktine klubui už namelio statybÄ pervedė 800 Eur. Nurodė, kad klubo vadovas, bÅ«dama reiklus, tuo pačiu ir vienodai tolerantiÅ¡kas visiems klubo nariams, privalėjo ieÅ¡kovui, 2017 metais nedalyvavusiam klubo veikloje, tinkamai praneÅ¡ti apie jo pareigÄ mokėti įmokas, susijusias su klubo veikla, įsitikinti, kad ieÅ¡kovas atsisako tokias įmokas mokėti ir tik tuomet spręsti dėl sankcijų, kurios prilygsta paÅ¡alinimui iÅ¡ klubo narių, taikymui.

Teismas darė iÅ¡vada, kad atsakovas be teisėto pagrindo neleido ieÅ¡kovui dalyvauti ir balsuoti visuotiniuose klubo narių susirinkimuose, vykusiuose 2018 m. kovo 10 d. ir 2019 m. balandžio 13 d. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovo pateikti įrodymai nekelia abejonių, kad ieÅ¡kovui nepagrįstai buvo neleidžiama dalyvauti klubo organizuojamose medžioklėse 2019 m. liepos 19 d. ir 2019 m. lapkričio 23 d., tuo tarpu atsakovas, prieÅ¡ingai, įrodymų, kurie patvirtintų pagrįstÄ ir teisėtÄ ieÅ¡kovo nuÅ¡alinimÄ nuo medžioklių, neįraÅ¡ymÄ Ä¯ medžioklės lapus, nepateikė.

Teismas sprendė, kad atsakovas pažeidė ieškovo teises, numatytas Asociacijų įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 1, 2, 3 punktuose, klubo „Slanka“ įstatų 4.1 punktuose.

6. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovo reikalavimai įpareigoti atsakovÄ užtikrinti ieÅ¡kovo teisę dalyvauti atsakovo visuotiniuose narių susirinkimuose, užtikrinti teisę medžioti atsakovo naudojamame medžioklės plotų vienete, t. y. įraÅ¡yti ieÅ¡kovÄ Ä¯ atsakovo iÅ¡duotus medžioklės lapus atsakovo organizuojamose medžioklėse, iÅ¡duoti ieÅ¡kovui medžioklės lapÄ , yra nukreipti į ateitį, siekiant iÅ¡vengti jo galimų teisių pažeidimų, o ne paÅ¡alinti esamus, faktiÅ¡kai tai reikalavimas patvirtinti tokias teises, kurias sukeikia narystė klube „Slanka“.

Ä®pareigojimas klubÄ laikytis įstatymų, įstatų nuostatų, teismo vertinimu, prieÅ¡tarauja protingumo kriterijams. Sprendė, jog įpareigojimas į ateitį reikÅ¡tų kiÅ¡imÄ si į klubo veiklÄ , todėl ieÅ¡kovo reikalavimus dėl įpareigojimų užtikrinti ieÅ¡kovo teises atmetė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 7. Apeliaciniu skundu atsakovas Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubas „Slanka“ praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dalyje dėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio patenkinimo ir priimti naujÄ sprendimÄ , ieÅ¡kovo D.

B. pareikÅ¡to ieÅ¡kinio netenkinti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo visas atsakovo turėtas bylinėjimosi ir atstovavimo iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 7.1. IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė teismui reikalavimus, kurių patenkinimas teismo procesiniu sprendimu nesukuria absoliučiai jokių materialinių teisinių pasekmių, t. y. negina ieÅ¡kovo teisių nei vienu iÅ¡ CK 1.138 str. nustatytų bÅ«dų. IeÅ¡kovui nepraÅ¡ant teismo priteisti galimai neteisėtais atsakovo veiksmais padarytos žalos ar nuostolių atlyginimÄ , arba atkurti tariamai pažeistas teises bet kokiu kitu materialine teisine prasme apčiuopiamu bÅ«du, kad ir įpareigojant pateikti reikalautÄ informacijÄ ar dokumentus, sprendimu ieÅ¡kovo teisės faktiÅ¡kai nebuvo apgintos/atkurtos. 7.2.

Teismas turėjo remtis ne ginčo Å¡alių paaiÅ¡kinimais, bet aktualių protokolų turiniu, kurie buvo labai reikÅ¡mingi tiek faktiniu, tiek ir juridiniu požiÅ«riu. Kabant apie 2018-03-10 susirinkimÄ , tai ieÅ¡kovas pasirašė dalyvaujančiųjų susirinkime asociacijos narių sÄ raÅ¡e, reiÅ¡kia jame dalyvavo. 2018-03-10 susirikimo protokole nėra užfiksuotas jokio asmens, pvz. susirinkimo ar asociacijos pirmininko, draudimas ieÅ¡kovui dalyvauti susirinkime realizuojant nario teises, pvz. balsuoti, kalbėti ir t.t.

Minimame protokole užfiksuotas tik susirinkimo pirmininko pagarsintas dokumentas, tačiau tokio pobÅ«džio informacijos paskelbimas nesukėlė jokių pasekmių, kadangi pats ieÅ¡kovas pagrįstai nurodė neprivalÄ s mokėti nario mokesčio už laikotarpį, kai jo narystė asociacijoje buvo sustabdyta. Protokole užfiksuotas savavaliÅ¡kas ieÅ¡kovo pasiÅ¡alinimas, o ne susirikimo pirmininko nurodymo ar paties susirinkimo priimto sprendimo paÅ¡alinti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ susirinkimo vykdymas. Todėl atsakovas laikosi pozicijos, jog byloje surinkti bei iÅ¡tirti raÅ¡ytiniai įrodymai nepatvirtina ieÅ¡kovo teiginio apie tai, kad atsakovas neleido jam dalyvauti 2018-03-10 vykusiame eiliniame asociacijos narių visuotiniame susirinkime. 7.3.

Jeigu ieÅ¡kovas bÅ«tų ginčijęs atsakovo veiksmus kaip neteisėtÄ juridinio asmens valdymo organo sprendimÄ , siekdamas jį panaikinti (CK 2.82 str. 4 d.), ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimui teisme pareikÅ¡ti bÅ«tų buvęs 3 mėnesiai (CK 1.125 str. 4 d.). Atsakovas prašė teismo taikyti šį terminÄ ir neginti ieÅ¡kovo teisės vadovaujantis minimu teisiniu pagrindu, tačiau teismas dėl to savo sprendime visiÅ¡kai nepasisakė. Jeigu ieÅ¡kovas bÅ«tų prašęs teismo atlyginti žalÄ , kuriÄ galimai padarė atsakovas, priimdamas 2018-03-10 ir 2019-04-13 sprendimus, tai senaties terminas jau ilgėtų iki 3 metų (CK 1.125 str. 8 d.).

Todėl atsakovas laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo patenkinti reikalavimÄ 3, kadangi Å¡is nebuvo suformuotas taip kaip to reikalavo CK 2.82 str. 4 d. nuostatos, ir buvo praleistas trijų mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas, kurį taikyti atsakovas prašė. 7.4. Teismas nepagrįstai rėmėsi garso įraÅ¡ais; neobjektyviai vertino liudytojų parodymus; 2019-07-19 ir 2019-11-23 vykusių medžioklių metu nebuvo atribota atsakovo, kaip asociacijos, ir medžioklėms vadovavusių medžioklės vadovų teisinė atsakomybė; reikalavimas nebuvo tinkamai suformuotas, nes juo nebuvo praÅ¡oma sukurti teisines materialines pasekmes. 7.5.

Teismas neatsižvelgė į ieÅ¡kovÄ ir J. B. bei S. P. tarpusavio santykius. Å iuo atveju tai yra sutuoktinė ir draugas, kurie net neabejotinai nori palaikyti ieÅ¡kovÄ , ir dėl to negali bÅ«ti laikomi patikimais įrodymų Å¡altiniais. Tuo tarpu bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai, asociacijos nariai, R. K., Z. M., D. J., P. K., neturėjo absoliučiai jokio suinteresuotumo bylos baigtimi. 7.6. Teismas turėjo atriboti atsakovo, kaip asociacijos, ir minimų dvejų medžioklių vadovų, kaip medžioklės renginio organizatorių, teisinę atsakomybę, kadangi jie veikė visiÅ¡kai skirtingų teisės aktų pagrindu.

Atsakovo santykius su asociacijos nariais reglamentuoja LR Asociacijų įstatymu, įstatai ir lokaliniai teisės aktai. Tuo tarpu 2019-07-19 ir 2019-11-23 medžioklėms vadovavę A. P. ir R. K. vadovavosi LR Aplinkos ministro 2000-06-27 įsakymu Nr. 258 „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“. 2019-07-19 medžioklės vadovas privalomus nurodymus J. B. davė remdamasis minimų taisyklių 24 punktu, o 2019-11-23 vykusioje medžioklėje ieškovui R. K. neleido dalyvauti remdamasis minimų taisyklių 25 punktu. 7.7.

IeÅ¡kovo reakcija į duomenų pagal pareikalavimus negavimÄ nebuvo adekvati ir sÄ Å¾ininga. 7.8. Atsakovas mano, kad byloje bÅ«tų sÄ Å¾ininga ir teisinga teigti, jog ieÅ¡kovas byloje buvo pareiÅ¡kęs 8 savarankiÅ¡kus reikalavimus, iÅ¡ kurių teismo sprendimu patenkinti tik 3, todėl ginčo Å¡alių turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos buvo paskirstytos neteisingai, nukrypstant nuo CK 93 straipsnyje nustatytų taisyklių.

8. IeÅ¡kovas D. B. pateiktu apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimÄ dalyje, kurioje buvo atmesti ieÅ¡kovo D. B. pareikÅ¡ti reikalavimai ir skundžiamoje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ ieÅ¡kovo D. B. ieÅ¡kinį tenkinti:

1. įpareigoti atsakovÄ medžiotojų klubÄ â€žSlanka“ užtikrinti ieÅ¡kovo D. B., ieÅ¡kovui D. B. esant atsakovo medžiotojų klubo „Slanka“ nariu, teisę dalyvauti atsakovo Medžiotojų klubo „Slanka“ visuotiniuose narių susirinkimuose;

2. įpareigoti atsakovÄ medžiotojų klubÄ â€žSlanka“, ieÅ¡kovui D. B. turint teisę pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus bei atsakovo medžiotojų klubo „Slanka“ vidaus tvarkos taisykles, užtikrinti ieÅ¡kovo D. B. teisę medžioti atsakovo medžiotojų klubo „Slanka“ naudojamame medžioklės plotų vienete:

1. įraÅ¡yti ieÅ¡kovÄ D. B. į atsakovo medžiotojų klubo „Slanka“ iÅ¡duotus medžioklės lapus atsakovo medžiotojų klubo „Slanka“ organizuojamose medžioklėse; 2 iÅ¡duoti ieÅ¡kovui D. B. medžioklės lapÄ ; priteisti ieÅ¡kovui D. B. iÅ¡ atsakovo medžiotojų klubo „Slanka“ visas ieÅ¡kovo D. B. patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmoje ir apeliacinėje instancijose. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 8.1. Teismas, atsisakydamas patenkinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, sukÅ«rė tokiÄ situacijÄ , kai ieÅ¡kovo teisės buvo ginamos tik formaliai, t. y. tik pripažįstant, jog jos buvo pažeistos, tačiau neužtikrinant ieÅ¡kovo teisės į efektyviÄ ir veiksmingÄ jo teisių gynybos priemonę.

Teismas, atmesdamas ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl įpareigojimo atsakovui atlikti veiksmus, nepateikė jokių alternatyvių gynybos priemonių, kuriomis ieÅ¡kovas galėtų gintis nuo atsakovo neteisėtų veiksmų. Vien ta aplinkybė, kad teismas pripažino, jog ieÅ¡kovo teisės yra pažeistos iÅ¡ esmės niekaip neriboja atsakovo galimybių ir toliau jas pažeidinėti, todėl, ieÅ¡kovo vertinimu, jo pažeistos teisės nebuvo apgintos efektyviai ir veiksmingai, dėl ko buvo pažeista ieÅ¡kovo teisė į teisingÄ teismÄ . 8.2.

Teismas, manydamas, kad tam tikri ieÅ¡kovo pareikÅ¡ti reikalavimai turi trÅ«kumų, turėjo pasiÅ«lyti patikslinti pareikÅ¡tus reikalavimus pagal teismo pateikiamus iÅ¡aiÅ¡kinimus, o to nepadaręs teismas pažeidė ieÅ¡kovo teisę į efektyviÄ ir veiksmingÄ gynybos priemone bei teisę į teisingÄ teismÄ . 8.3. Teismas Å¡ioje byloje konstatavo, kad patenkinus ieÅ¡kovo reikalavimus, kurių pagrindu ieÅ¡kovas siekia ateityje iÅ¡vengti tokių jo teisių pažeidimų, bÅ«tų nepagrįstai įsikiÅ¡ama į klubo, kaip asociacijos, vidinę veiklÄ .

IeÅ¡kovas su tokiu iÅ¡aiÅ¡kinimu nesutinka, kadangi iÅ¡ esmės pareikÅ¡tais reikalavimais jis siekia, jog atsakovas nepiktnaudžiautų savo teisėmis. Jokiuose teisės aktuose nėra nustatyta asociacijos teisė pažeidinėti savo narių teises, diskriminuoti vienus asociacijos narius kitų atžvilgiu, iÅ¡ esmės be teisinio pagrindo nustatyti skirtingas asociacijos narių teise, todėl patenkinus ieÅ¡kovo reikalavimus įpareigoti atsakovÄ užtikrinti jo teises, nebÅ«tų nepagrįstai įsikiÅ¡ama į klubo vidinę veiklÄ , asociacijos autonomijÄ , o kartu bÅ«tų užkertamas kelias atsakovui pažeidinėti ieÅ¡kovo teises ateityje.

Palikus galioti skundžiamÄ sprendimÄ , ieÅ¡kovas ateityje vėl negalėtų efektyviai apginti savo teisių, kadangi vien tik pripažinimas, jog ieÅ¡kovo teisės yra pažeistos, niekaip neužkerta atsakovui piktnaudžiauti savo turimomis teisėmis ateityje. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas ir toliau negalėtų naudotis savo kaip klubo nario teisėmis. 8.4. Å iam ginčui yra aktualÅ«s Vilniaus apygardos teismo pateikti medžiotojų bÅ«relio narių teisių gynimo bÅ«dų iÅ¡aiÅ¡kinimai 2020 m. birželio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1409-577/2020, kurioje analogiÅ¡kai kaip ir Å¡ioje civilinėje byloje buvo pareikÅ¡tas reikalavimas iÅ¡duoti ieÅ¡kovams atsakovo asociacijos medžioklės lapus.

9. Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovas Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubas „Slanka“ praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ apelianto visas atsakovo turėtas bylinėjimosi ir atstovavimo iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 9.1. Apelianto pareikÅ¡to reikalavimo patenkinimas apribotų asociacijos teisę spręsti dėl naujų vidinių taisyklių nustatymo. Reikalavimo tenkinimas ne tik apribotų atsakovo teisę nustatyti tam tikras teises ir/ar pareigas apeliantui, kaip asociacijos nariui, bet ir sukurtų diskriminacines sÄ lygas tarp asociacijos narių. 9.2.

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Å¡ioje byloje apeliacinės instancijos teismo jau priimtuose procesiniuose sprendimuose pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais. Apeliantas sÄ moningai tapatina ieÅ¡kiniu reiÅ¡kiamų reikalavimų „tinkamumo“ ir jų „pagrįstumo“ sÄ vokas. Jeigu apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog ieÅ¡kovo reikalavimas suformuotas tinkamai tai dar nereiÅ¡kia, jog jis yra pagrįstas, ir dėl to turi bÅ«ti tenkinamas. Tai visiÅ¡kai skirtingi dalykai, kurių netapatumo įrodinėjimas yra tiesiog absurdiÅ¡kas. 9.3.

Pripažinus atsakovo veiksmus neteisėtais, turėtų bÅ«ti Å¡alinamos jų sukeltos neteisėtos pasekmės, o ne nustatomi įpareigojimai ateityje. Ir juo labiau sÄ lyginiai, paliekant vertinimo diskrecijÄ antstoliui, kas bÅ«tų akivaizdžiai neteisėta. Jeigu lyginsime reikalavimus 4 ir 5, tai numeris 4 yra besÄ lygiÅ¡kas, apribojantis bet kokiÄ atsakovo galimybę riboti apelianto teisę dalyvauti kolegialaus valdymo organo veikloje, net jei tai nustatytų atsakovo įstatai priimti 4/5 visų narių balsų dauguma.

Tuo tarpu teismo sprendimas tenkinti reikalavimÄ 5 bÅ«tų labai neapibrėžtas, nes jo vykdymÄ sÄ lygotų įstatymai, poįstatyminiai ir netgi lokaliniai atsakovo vidinę veikla reglamentuojantys teisės aktai. 9.4. Apeliantas įrodinėja, jog priimdamas sprendimÄ pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo jau suformuotos ginčo klausimu aktualios teismų praktikos, bet tai nėra tiesa. Susipažinus su skunde analizuojama apeliacinės instancijos teismo nutartimi akivaizdu, jog ginčų faktinės ir juridinės aplinkybės nėra tapačios.

Minimoje nutartyje kalbama apie diskriminacinius požymius, kai dalies asociacijos narių teisės ribojamos nesant teisinio pagrindo, nesuraÅ¡ant valdymo organų sprendimų, kurstant narius. Tuo tarpu Å¡ioje byloje yra kalbama apie konkrečias ginčo situacijas, kurių metu buvo priimti individualÅ«s sprendimai, liečiantys apelianto teises, apie atsakovo valdybos 2019-05-02 ir 2020-05-16 sprendimus, kuriais nustatyta bendra visiems asociacijos nariams taikoma medžioklės lapų iÅ¡davimo tvarkÄ . Todėl atsakovas laikosi pozicijos, jog priimdamas sprendimÄ Å¡ioje byloje pirmosios instancijos teismas nuo aktualios teismų praktikos nenukrypo.

10. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas D. B. praÅ¡o jį atmesti ir priteisti iÅ¡ apelianto bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovo naudai. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 10.1. IeÅ¡kovas, kreipdamasis į teismÄ , ne tik reikalavo, jog bÅ«tų pripažinta, jog ieÅ¡kovo teisės buvo pažeistos, tačiau kartu ieÅ¡kovas reikalavo Å¡ias teises apginti konkrečiais pareikÅ¡tais reikalavimais. 10.2. Teismas įvertino atsakovo priimtų protokolų turinį. 10.3. Teismas turėjo pareigÄ vertinti garso įraÅ¡us, kadangi ieÅ¡kovo į bylÄ pateiktuose garso įraÅ¡uose užfiksuotos aplinkybės yra tiesiogiai susijusios su Å¡ioje byloje nustatinėjamos aplinkybėmis ir nė vieno asmens teisė į privatų gyvenimÄ nebuvo pažeista.

Tokiu atveju kai juridinio asmens valdymo organai nepriima jokio protokolinio raÅ¡ytinio sprendimo apriboti ieÅ¡kovo teises naudotis asociacijos nario teisėmis, bet de facto neleidžia Å¡iomis teisėmis naudotis, ieÅ¡kovui pateikti įrodymus apie jo pažeistas teises yra įmanoma tik tokius įrodymus surinkus ir padarant jo teisių pažeidimo faktų garso įraÅ¡us. 10.4. Atsižvelgiat į tai, kad atsakovo iÅ¡kviesti liudytojai nuosekliai liudijo prieÅ¡taringas aplinkybes, nuolat keitė savo pozicijÄ , parodymai prieÅ¡taravo garso įraÅ¡ams, kurie buvo patiekti byloje, abejotina, ar teismas galėjo vertinti tokius liudytojų parodymus kitaip nei nepatikimus.

Pats atsakovas nurodo, kad A. P. nepripažino dalyvavęs ieÅ¡kovo įraÅ¡ytame pokalbyje, nors iÅ¡ pateiktų garso įrašų turinio visiÅ¡kai akivaizdu, kad A. P. Å¡iuose pokalbiuose dalyvavo, kas tik patvirtina aplinkybes, jog atsakovo iÅ¡kviesti liudytojai į Å¡iÄ bylÄ nuosekliai liudijo tikrovės neatitinkančias aplinkybes, tikėtina, patys siekdami iÅ¡vengti atsakovo vadovo A. P. tokio galimo jų teisių ribojimo, su kuriuo susidÅ«rė ieÅ¡kovas. 10.5. Nepagrįstas atsakovo argumentas, kad ieÅ¡kovo iniciatyva į bylÄ iÅ¡kviesti liudytojai yra nepatikimi, kadangi viena liudytoja yra ieÅ¡kovo žmona, o kitas liudytojas yra ieÅ¡kovo draugas.

Lygiai taip pat atsakovo iÅ¡kviesti liudytojai yra tiesiogiai susiję su atsakovu, kadangi visi atsakovo iÅ¡kviesti liudytojai yra atsakovo klubo nariai. Tokiu bÅ«du, vadovaujantis atsakovo argumentais, lygiai dėl tų pačių priežasčių, kurios yra nurodytos atsakovo pateiktame apeliaciniame skunde, atsakovo į bylÄ iÅ¡kviesti liudytojai yra nepatikimi, kadangi jie yra suinteresuoti Å¡ios bylos baigtimi dėl jų artimo ryÅ¡io su atsakovu. 10.6. Pagal į bylÄ ieÅ¡kovo praÅ¡ymu iÅ¡reikalautus Medžioklės lapus buvo nustatyta, kad Medžioklės lapai yra iÅ¡duodami tiek atsakovo valdybos nariams, tiek asmenims, kurie nėra valdybos nariai, t. y. pagal vidinę tvarkÄ , kuriÄ nulemia ne koks nors raÅ¡ytinis atsakovo sprendimas, o atsakovo vadovas A.

P. (vienasmenis valdymo organas). Be to, jokia aiÅ¡ki tvarka nėra žinoma, kadangi visus medžioklės lapus iÅ¡duoda atsakovo vadovas A. P. savo nuožiÅ«ra. Itin kritiÅ¡kai turėtų bÅ«ti vertinamas atsakovų tvirtinimas, kad medžioklės lapai iÅ¡duodami tik atsakovo valdybos nariams, nes pagal į bylÄ iÅ¡reikalautus medžioklės lapus yra akivaizdu, kad daug medžioklės lapų yra iÅ¡duota ne valdybos nariams bei taip pat ir medžioklių „varant“ sezono metu., t.y. atsakovas jau bylÄ nagrinėjant teisme pateikė ieÅ¡kovui raÅ¡ytinį praneÅ¡imÄ , kad medžioklių sezono „varant“ metu medžioklės lapai pavieniams medžiotojams medžioti kitais bÅ«dais yra neiÅ¡duodami, o į bylÄ iÅ¡reikalavus medžioklė lapus, paaiÅ¡kėjo, kad yra iÅ¡duodami.

IeÅ¡kovas negalėjo ne tik gauti medžioklės lapo, bet ir nebuvo įraÅ¡omas į medžioklės lapÄ jam atvykus į atsakovo organizuojamas medžiokles, tokiu bÅ«du ieÅ¡kovui užkertant keliÄ bet kokiu bÅ«du medžioti. Todėl įpareigojimas įraÅ¡yti ieÅ¡kovÄ Ä¯ atsakovo organizuojamų medžioklių medžioklės lapus, vadovaujantis įstatymų nustatyta tvarka (turint teisę pagal įstatymÄ ieÅ¡kovui medžioti) ir pagal vidaus tvarkÄ yra teisėtas ir pagrįstas reikalavimas bei bÅ«das užtikrinti ieÅ¡kovo teises. 10.7.

PrieÅ¡ kreipiantis į teismÄ su ieÅ¡kiniu apginti ieÅ¡kovo pažeistÄ teisę naudotis visomis atsakovo asociacijos teikiamomis paslaugomis, ieÅ¡kovas pateikė atsakovui tris praÅ¡ymus dėl informacijos apie tai, kaip ieÅ¡kovas galėtų įgyvendinti savo kaip asociacijos nario teises, pateikimo, tačiau atsakovas į Å¡iuos praÅ¡ymus jokio atsakymo nepateikė. Net jei iÅ¡ tiesų atsakovas ieÅ¡kovo praÅ¡ymų nebÅ«tų gavęs, bet kokiu atveju atsakovas, bÅ«damas juridiniu asmeniu, privalo organizuoti savo veiklÄ tokiu bÅ«du, kad siuntos siunčiamos jo buveinės adresu bÅ«tų tinkamai įteikiamos. 10.8.

Visos šios bylos nagrinėjimo metu ieškovas iš esmės reiškė tuos pačius reikalavimus, kurių patikslinimai reikalavimų esmės nepakeitė, t. y. ieškovas visos bylos nagrinėjimo metu reikalavo apginti jo, kaip klubo nario, pažeidinėjamas teises naudotis visomis atsakovo asociacijos nario teisėmis. Tik atsižvelgdamas į apeliacinės instancijos teismo išaiškinimus, ieškovas patikslino savo pareikštus reikalavimus, kuriais jis papildomai prašė pripažinti, kad tam tikros ieškovo teisės yra pažeistos, tačiau ieškovo pareikštų reikalavimų esmė nepasikeitė.

Atsakovas be pagrindo ir dirbtinai iÅ¡skaido ieÅ¡kovo pareikÅ¡tus reikalavimus į atskirus savarankiÅ¡kus reikalavimus, kaip nesusijusius su kitais pareikÅ¡tais ieÅ¡kinio reikalavimais. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12. Byloje sprendžiamas Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas ieÅ¡kovo ir atsakovo pateiktų apeliacinių skundų pagrindu. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės 13. IeÅ¡kovas D. B. yra atsakovo Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ narys, kuris 2017 m. kovo 25 d. visuotinio narių susirinkimo sprendimu, patvirtinus 2016 m. lapkričio 22 d. klubo valdybos nutarimÄ , buvo paÅ¡alintas iÅ¡ klubo narių, tačiau Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų 2018 m. sausio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-76-471/2018 buvo panaikinti klubo „Slanka“ visuotinio narių susirinkimo nutarimai dėl jo paÅ¡alinimo iÅ¡ medžiotojų klubo narių, teismo sprendimas įsiteisėjo 2018 m. vasario 23 d.

14. IeÅ¡kovas byloje teigia, kad atsakovas, nepateikdamas ieÅ¡kovui į 2018 m. birželio 29 d., 2018 m. liepos 9 d., 2018 m. rugpjūčio 10 d. praÅ¡ymus pateikti informacijÄ apie teisės medžioti atsakovo naudojamame medžioklės plotų vienete įgyvendinimÄ , pažeidė ieÅ¡kovo kaip asociacijos nario teisę gauti informacijÄ ; atsakovas, neįraÅ¡ydamas ieÅ¡kovo į atsakovo medžioklės lapus ir neleidęs medžioti 2019 m. liepos 19 d. ir 2019 m. lapkričio 23 d. atsakovo organizuotose medžioklėse, pažeidė ieÅ¡kovo kaip atsakovo asociacijos nario teises; atsakovas, neleidęs ieÅ¡kovui dalyvauti atsakovo visuotiniuose narių susirinkimuose 2019 m. balandžio 13 d. ir 2018 m. kovo 10 d., pažeidė ieÅ¡kovo kaip atsakovo asociacijos nario teises.

IeÅ¡kovas byloje praÅ¡o įpareigoti atsakovÄ : užtikrinti ieÅ¡kovo, jam esant atsakovo nariu, teisę dalyvauti atsakovo visuotiniuose narių susirinkimuose; ieÅ¡kovui turint teisę pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus bei atsakovo vidaus tvarkos taisykles užtikrinti ieÅ¡kovo teisę medžioti atsakovo naudojamame medžioklės plotų vienete: įraÅ¡yti ieÅ¡kovÄ Ä¯ atsakovo iÅ¡duotus medžioklės lapus atsakovo organizuojamose medžioklėse, iÅ¡duoti ieÅ¡kovui medžioklės lapÄ .

Dėl naujų įrodymų 15. Atsakovas Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubas „Slanka“ praÅ¡o priimti naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ 2020-12-23 medžioklės lapo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijÄ . Nurodo, kad įrodymas buvo sudarytas jau po apeliacinių skundų pateikimo Å¡ioje byloje. Pažymi, kad naujas įrodymas įrodo, kad ieÅ¡kovui teisė medžioti klube nėra niekaip ribojama ar varžoma, diskriminuojant jį kitų asociacijos narių atžvilgiu. IeÅ¡kovas, jam suteikus galimybę pasisakyti dėl atsakovo pateiktų įrodymų, 2021 m. balandžio 12 d. pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus bei naujus įrodymus:

Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ 2020-05-16 d. valdybos posėdžio protokolÄ bei susiraÅ¡inėjimÄ dėl galimybės jam medžioti.

16. CPK 314 straipsnyje nustatytas reglamentavimas neleidžia apeliacinės instancijos teisme priimti naujų įrodymų, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl CPK 314 straipsnio normoje nustatytų ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui iÅ¡lygų pasisako, kad teismas spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar praÅ¡omi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ; ar Å¡alis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

17. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ginčo pobÅ«dį ir byloje sprendžiamus klausimus, įvertinusi tai, kad priėmė atsakovo Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ pateiktÄ naujÄ Ä¯rodymÄ (2020-12-23 medžioklės lapo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijÄ ) bei suteikė teisę dėl jo pasisakyti ieÅ¡kovui, priima ieÅ¡kovo 2021 m. balandžio 12 d. raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus bei naujus įrodymus, kadangi jie reikÅ¡mingi ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumui įvertinti.

Dėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimų suformulavimo 18. Atsakovas Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubas „Slanka“ teigia, kad ieÅ¡kovas D. B. pareiÅ¡kė teismui reikalavimus, kurių patenkinimas teismo procesiniu sprendimu nesukuria absoliučiai jokių materialinių teisinių pasekmių, t. y. negina ieÅ¡kovo teisių nei vienu iÅ¡ CK 1.138 str. nustatytų bÅ«dų. Mano, kad ieÅ¡kovui nepraÅ¡ant teismo priteisti galimai neteisėtais atsakovo veiksmais padarytos žalos ar nuostolių atlyginimÄ , arba atkurti tariamai pažeistas teises bet kokiu kitu materialine teisine prasme apčiuopiamu bÅ«du, kad ir įpareigojant pateikti reikalautÄ informacijÄ ar dokumentus, sprendimu ieÅ¡kovo teisės faktiÅ¡kai nebuvo apgintos/atkurtos.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiÅ¡kia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistÄ teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ pasirinkti, t. y. tik suinteresuotas asmuo sprendžia, ar kreiptis į teismÄ dėl pažeistų civilinių teisių gynimo, ir tik jis turi teisę pasirinkti pažeistų teisių gynybos bÅ«dÄ bei nustatyti bylos nagrinėjimo dalykÄ . Asmuo, nutaręs kreiptis į teismÄ pažeistai ar ginčijamai teisei ar įstatyme saugomam interesui apginti (CPK 5 straipsnis), ieÅ¡kinyje privalo nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis įrodinėja pažeistÄ teisę, ir suformuluoti reikalavimÄ , kokias pažeistas teises ir kokiu bÅ«du praÅ¡o apginti.

20. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – Konvencija) ir Konstitucija įtvirtina vienÄ iÅ¡ svarbiausių civilinio proceso principų – teisminės gynybos prieinamumo principÄ . Asmuo, kurio teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę jas ginti teisme. Tačiau asmens teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos nėra absoliuti ir ji negali bÅ«ti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismÄ bet kokiu bÅ«du ir (ar) bet kokia forma. Asmens teisė kreiptis į teismÄ siejama su pareiga jÄ Ä¯gyvendinti įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Å ios tvarkos nesilaikymas gali lemti besikreipiančiam asmeniui nepalankius padarinius.

21. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra pabrėžiama, kad gali bÅ«ti taikomi įvairÅ«s teisės kreiptis į teismÄ ribojimai. Å ie ribojimai neturi suvaržyti asmens teisės kreiptis į teismÄ taip, kad bÅ«tų pažeista pati tokios teisės esmė. Taikomas ribojimas neatitiks Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jeigu juo nebus siekiama teisėto tikslo ir nebus pagrįsto proporcingumo ryÅ¡io tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (EŽTT 2015 m. gegužės 21 d. sprendimas byloje Zavodnik prieÅ¡ SlovėnijÄ , peticijos Nr. 53723/13; 2017 m. vasario 16 d. sprendimas byloje Karakutsya prieÅ¡ UkrainÄ , peticijos Nr. 18986/06).

22. Civilinių teisių gynimo bÅ«dai iÅ¡vardyti CK 1.138 straipsnyje (teisių pripažinimas, buvusios iki teisės pažeidimo padėties atkÅ«rimas, kelio užkirtimas teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudimas atlikti veiksmus, keliančius pagrįstÄ grėsmę žalai atsirasti (prevencinis ieÅ¡kinys), priteisimas įvykdyti pareigÄ natÅ«ra; teisinio santykio nutraukimas arba pakeitimas, žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas, pripažinimas negaliojančiais valstybės ar savivaldybių institucijų arba pareigÅ«nų aktus, prieÅ¡taraujančius įstatymams, Å¡io kodekso 1.3 straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais, kiti įstatymų numatyti bÅ«dai).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad CK 1.137 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė savo nuožiÅ«ra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į teisminę gynybÄ , nėra absoliuti. CK 1.138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, nevirÅ¡ydamas savo kompetencijos, Å¡iame straipsnyje nurodytais ir kitais įstatymų nustatytais bÅ«dais. Toks teisinis reglamentavimas suponuoja bylÄ nagrinėjančio teismo pareigÄ Ä¯vertinti, ar ieÅ¡kovo pasirinktas teisių gynybos bÅ«das atitinka įstatyme įtvirtintÄ reglamentavimÄ , be kita ko, ar toks bÅ«das gali bÅ«ti taikomas konkretaus teisių pažeidimo atveju, ar egzistuoja alternatyvÅ«s teisių gynybos bÅ«dai, ar įstatyme neįtvirtinta konkretaus teisių gynybos bÅ«do taikymo (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019 18 punktÄ ). Pažymėtina, kad teisinė ginčo Å¡alių santykių kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas Å¡iems santykiams yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylÄ nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi bÅ«ti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015).

23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , yra pasisakęs, kad ieÅ¡kovas turi teisę ir pareigÄ pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ , t. y. suformuluoti jį taip, kad bÅ«tų aiÅ¡ku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iÅ¡keliant bylÄ , nes bÅ«tent tinkamas ieÅ¡kinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamÄ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindÄ Ä¯statymo nustatytu ir ieÅ¡kovo pasirinktu bÅ«du apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008).

24. IÅ¡dėstant ieÅ¡kinio dalykÄ turėtų bÅ«ti aiÅ¡kiai nurodyta asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, kuriuos, į teismÄ besikreipiančio asmens nuomone, reikėtų ginti. Be to, ieÅ¡kinyje bÅ«tina nurodyti asmens pageidaujamÄ ir teismo praÅ¡omÄ pritaikyti pažeistos teisės gynimo bÅ«dÄ (CK 1.138 straipsnis). Civilinių teisių gynimo bÅ«dai nustatyti materialiosios teisės normose, kurios reguliuoja konkretų teisinį santykį, ir asmuo, kuris mano, kad jo civilinės teisės yra pažeistos, gali praÅ¡yti teismo taikyti vienÄ ar iÅ¡ karto kelis civilinės teisės gynimo bÅ«dus, jeigu įstatymuose nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo bÅ«do ir ieÅ¡kovas gynimo bÅ«dus ar bÅ«dÄ gali pasirinkti savo nuožiÅ«ra bei suformuluoti savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ (reikalavimus).

25. Nagrinėjamos bylos atveju ieÅ¡kovas, kreipdamasis į teismÄ , ne tik reikalavo, kad bÅ«tų pripažinta, jog ieÅ¡kovo teisės buvo pažeistos, tačiau kartu ieÅ¡kovas reikalavo Å¡ias teises apginti konkrečiais pareikÅ¡tais reikalavimais, t. y.:

1) užtikrinti ieškovo, jam esant atsakovo nariu, teisę dalyvauti atsakovo visuotiniuose narių susirinkimuose;

2) ieÅ¡kovui turint teisę pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus bei atsakovo vidaus tvarkos taisykles užtikrinti ieÅ¡kovo teisę medžioti atsakovo naudojamame medžioklės plotų vienete: įraÅ¡yti ieÅ¡kovÄ Ä¯ atsakovo iÅ¡duotus medžioklės lapus atsakovo organizuojamose medžioklėse, iÅ¡duoti ieÅ¡kovui medžioklės lapÄ . Taigi, ieÅ¡kinio reikalavimai aptartu aspektu yra tinkamai suformuluoti.

26. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu pripažino, kad ieÅ¡kovo teisės buvo pažeistos, tačiau ieÅ¡kinio reikalavimus dėl Å¡ių teisių gynimo (užtikrinti ieÅ¡kovo, jam esant atsakovo nariu, teisę dalyvauti atsakovo visuotiniuose narių susirinkimuose; ieÅ¡kovui turint teisę pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus bei atsakovo vidaus tvarkos taisykles užtikrinti ieÅ¡kovo teisę medžioti atsakovo naudojamame medžioklės plotų vienete: įraÅ¡yti ieÅ¡kovÄ Ä¯ atsakovo iÅ¡duotus medžioklės lapus atsakovo organizuojamose medžioklėse, iÅ¡duoti ieÅ¡kovui medžioklės lapÄ ) atmetė.

Esant tokioms aplinkybėms, susiklostė faktinė situacija, kai priimtas teismo sprendimas reiÅ¡kia tik fakto pripažinimÄ , tačiau neapgina pažeistos teisės ir nesukuria teisinių pasekmių. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2008-10-13 nutartis Nr. 3K-3-485/2008; 2013-04-19 nutartis Nr. 3K-3-241/2013; 2013-09-25 nutartis Nr. 3K-3-453/2013). Taigi, ieÅ¡kinio dalis dėl ieÅ¡kovo teisių pažeidimo pripažinimo negali bÅ«ti savarankiÅ¡ku reikalavimu, t. y. Å¡ie ieÅ¡kinio reikalavimai yra betarpiÅ¡kai susiję su ieÅ¡kinio reikalavimais ieÅ¡kinyje nurodytu bÅ«du apginti ieÅ¡kovo pažeistas teises.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismui tenkinus ieÅ¡kinio reikalavimus dėl pažeistų teisių pripažinimo, turėjo bÅ«ti tenkinami ieÅ¡kinio reikalavimai dėl ieÅ¡kovo teisių gynimo bÅ«do. Pažymėtina, kad aptartu aspektu atskirai vertinant kiekvienÄ ieÅ¡kinio reikalavimo dėl teisių pažeidimo pripažinimo pagrįstumÄ , sutinkant su teismo sprendimo argumentais, papildomai pasisakoma nebebus.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamos bylos atveju ieÅ¡kovas nereiÅ¡kia reikalavimų panaikinti konkrečius atsakovo valdymo organo sprendimus, neprašė atlyginti žalÄ , todėl atsakovas nepagrįstai remiasi tokių reikalavimų ieÅ¡kinio senaties terminais, kadangi jie nagrinėjamo ginčo atveju negali bÅ«ti taikomi. Dėl reikalavimų pripažinti ieÅ¡kovo teisių pažeidimus 28. Atsakovė savo apeliaciniame skunde teigia, kad ieÅ¡kinio reikalavimai pripažinti, kad buvo pažeista jo teisė medžioti klubo organizuojamose medžioklėse 2019 m. liepos 19 d. ir 2019 m. lapkričio 23 d., teisė dalyvauti klubo veikloje – klubo visuotiniuose susirinkimuose, vykusiuose 2018 m. kovo 10 d. ir 2019 m. balandžio 13 d., ir teisė gauti informacijÄ apie klubo veiklÄ , yra nepagrįsti.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje pirmosios instancijos teismas aptarė visas Å¡ių reikalavimų pagrįstumui įvertinimui reikÅ¡mingas faktines bylos aplinkybes: iÅ¡ Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ narių, dalyvavusių 2018 m. kovo 10 d. klubo eiliniame visuotiniame susirinkime, sÄ raÅ¡o matyti, kad ieÅ¡kovas D. B. buvo tame sÄ raÅ¡e, į susirinkimÄ atvyko, kÄ patvirtina jo paraÅ¡as (sÄ raÅ¡e Nr. 10); 2018 m. kovo 10 d. klubo „Slanka“ protokole nurodyta, kad susirinkimo pradžioje pirmininkas pagarsina 2016 m. kovo 19 d. priimtÄ sprendimÄ â€“ klubo narys, nemokantis 1 metus nario mokesčio, laikomas pasitraukusiu iÅ¡ klubo;

D. B. patvirtino nemokės 2017 m. nario mokesčio, nes taip patarė advokatas, ir paliko susirinkimÄ ; iÅ¡ Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ narių, dalyvavusių 2019 m. balandžio 13 d. klubo visuotiniame susirinkime, sÄ raÅ¡o matyti, kad ieÅ¡kovas D. B. buvo įraÅ¡ytas narių sÄ raÅ¡e, į susirinkimÄ atvyko, yra jo paraÅ¡as (sÄ raÅ¡e Nr. 31); 2019 m. balandžio 13 d. klubo „Slanka“ susirinkimo protokole nurodyta, kad klubo nariai, vadovaudamiesi anksčiau priimtais nutarimais, pasiÅ«lė skolininkams susimokėti visus įsiskolinimus, skolingi klubo nariai nesusimokėjo, daugumos klubo narių sprendimu nutarta neleisti skolininkams balsuoti susirinkime, iÅ¡ susirinkimo išėjo trys nariai, tarp jų ir D.

B..

30. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas D. B. 2017 m. kovo 25 d. visuotinio narių susirinkime, patvirtinus 2016 m. lapkričio 22 d. klubo valdybos nutarimÄ , buvo paÅ¡alintas iÅ¡ klubo narių, jo paÅ¡alinimas pripažintas neteisėtu tik 2018 m. sausio 23 d. teismo sprendimu, kuris įsiteisėjo 2018 m. vasario 23 d. Dėl nurodytų aplinkybių ieÅ¡kovas nesinaudojo klubo „Slanka“ narystės teikiamomis galimybėmis 2017 metais, nedalyvavo bÅ«relio organizuojamose medžioklėse, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad dėl nustatytų aplinkybių už šį laikotarpį jis neprivalo mokėti, kas reiÅ¡kia ir tai, kad jam negali bÅ«ti taikomos tokio mokesčio nesumokėjimo pasekmės. 31. 2014 m. balandžio 12 d. klubo „Slanka“ visuotinio narių susirinkimo protokole nutarta pritarti medžioklės ir balsavimo teisių suspendavimui skolininkams iki pilno skolų padengimo.

Byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų atsisakęs kokias nors įmokas klubui, iÅ¡skyrus nario mokestį už 2017 metus. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad bylos duomenys patvirtina, jog ieÅ¡kovas įmokų nevengia, nes 2019 m. balandžio 16 d. pavedimu jis kartu su sutuoktine klubui už namelio statybÄ pervedė 800 Eur. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos duomenys ir darė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovas, be teisėto pagrindo neleido ieÅ¡kovui dalyvauti ir balsuoti visuotiniuose klubo narių susirinkimuose, vykusiuose 2018 m. kovo 10 d. ir 2019 m. balandžio 13 d., dėl ko buvo pažeistos ieÅ¡kovo teisės dalyvauti klubo veikloje.

32. IeÅ¡kovas byloje įrodinėjo, kad atsakovas nepagrįstai neįrašė jo į medžioklės lapus ir neleido medžioti 2019 m. liepos 19 d. ir 2019 m. lapkričio 23 d. atsakovo organizuotose medžioklėse. Pažymėjo, kad 2019 m. lapkričio 23 d. jis atvyko kartu su varovu, tačiau klubo nariai iÅ¡ jo akivaizdžiai tyčiojosi, vadindami juokdariu, medžioklės vadovas nurodė, kad jo į medžioklės lapÄ niekas neraÅ¡ys.

33. Byloje pateiktame Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ valdybos posėdžio, vykusio 2019 m. gegužės 2 d., protokole užfiksuotas klubo valdybos sprendimas, kad į medžioklės lapus neregistruojami – neįrašomi medžiotojai, jeigu:

a) pažeidinėja klubo įstatus ir medžiotojų garbės kodeksÄ ;

b) nepagrįstai Å¡meižia klubÄ ar bylinėjasi su klubu teismuose;

c) neadekvačiai elgiasi medžioklių metu, sukeldamas pavojų sau ir visiems aplinkiniams;

d) nevykdo visuotinio susirinkimo ir klubo valdybos sprendimų, e) neklauso medžioklės vadovo nurodymų, f) yra klubo skolininkas ar nesumokėjęs nario mokesčio.

34. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus bylos duomenis, sprendė, jog ieškovui nepagrįstai buvo neleidžiama dalyvauti klubo organizuojamose medžioklėse 2019 m. liepos 19 d. ir 2019 m. lapkričio 23 d. Atsakovas nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi garso įrašais; neobjektyviai vertino liudytojų parodymus; 2019-07-19 ir 2019-11-23 vykusių medžioklių metu nebuvo atribota atsakovo, kaip asociacijos, ir medžioklėms vadovavusių medžioklės vadovų teisinė atsakomybė.

35. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visų byloje apklaustų liudytojų parodymus, juos savo skundžiamame sprendime aptarė. Liudytoja J. B. (ieÅ¡kovo žmona) nurodė, kad 2019 m. liepos 19 d. jos vyrui buvo neleista medžioti nes jis skolingas klubui; liudytojas S. P. nurodė, kad su D. B. buvo atvykęs į klubo „Slanka“ organizuojamÄ medžioklę varant, juos pamatę medžiotojai ėmė Å¡vilpti, sakė važiuokit namo; A. P., kuris tÄ dienÄ pildė medžioklės lapÄ , D.

B. neįrašė, girdėjo sakant „ko atvažiavote kaip juokdariai“, R. K. taip pat liepė važiuoti namo, D. B. atsakęs jam „tu man nevadovauk“. Teisėjų kolegija pažymi, kad susiklosčiusi faktinė situacija, kad ieÅ¡kovas buvo atvykęs į vietÄ , kur rinkosi klubo nariai 2019 m. liepos 19 d. medžioklei, kad teisme ieÅ¡kovas gina savo teisę medžioti, nesudaro pagrindo abejoti minėtų liudytojų parodymais, nes ieÅ¡kovas nemedžiojo, o tuo tarpu atsakovo pozicija, kad ieÅ¡kovas, atvykęs, net neprašė bÅ«ti įraÅ¡omas į medžioklės lapÄ , prieÅ¡tarauja vidutiniÅ¡kai protingo ir apdairaus asmens elgesiui.

Sutinkina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog liudytojos J. B. pozicija, kad ji, nors ir buvo įraÅ¡yta į medžioklės lapÄ , medžioti atsisakė, nes jos sutuoktiniui nebuvo leista joje dalyvauti, laikytina įtikima. Taigi, teismas neturėjo pagrindo nesiremti minėtų liudytojų parodymais, kadangi nenustatyta objektyvių aplinkybių, dėl kurių teismas neturėtų jais vadovautis.

36. Atsakovas teigia, kad teismas neatsižvelgė į ieÅ¡kovÄ ir J. B. bei S. P. tarpusavio santykius, kad tai yra sutuoktinė ir draugas, kurie net neabejotinai nori palaikyti ieÅ¡kovÄ , ir dėl to negali bÅ«ti laikomi patikimais įrodymų Å¡altiniais. Teigia, kad bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai, asociacijos nariai, R. K., Z. M., D. J., P. K., neturėjo absoliučiai jokio suinteresuotumo bylos baigtimi.

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visus byloje liudytojais apklaustų asmenų parodymus. Pažymėtina, kad teismas skundžiamame sprendime aptarė atsakovės nurodytų liudytojų parodymus ir įvertino jų nurodytas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojų parodymus teismas vertina visos bylos duomenų kontekste, todėl atsakovas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje apklaustų liudytojų parodymus.

38. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakove, kad teismas nepagrįstai rėmėsi garso įraÅ¡ais. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra iÅ¡plėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ ; iÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų;

įrodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ ; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ nereikalauja, kad visi prieÅ¡taravimai bÅ«tų paÅ¡alinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktÄ ir jame nurodytÄ praktikÄ ).

39. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla (CPK 180 straipsnis), koks jo ryÅ¡ys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011).

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo, skiria nevienodÄ tiesioginių ir netiesioginių įrodymų reikÅ¡mę. Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės bÅ«klės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų Å¡altiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindÄ vertinti kitaip, turi bÅ«ti vertinama, kad ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017, 9 punktas).

40. Kasacinio teismo pažymėta, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neiÅ¡vengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida bÅ«tų motyvuota, t. y. kad ji bÅ«tų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai bÅ«tų pagrįsta, jog prieÅ¡ingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017, 40 punktas; 2017 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-916/2017, 26 punktas). Tam tikro fakto buvimas ar nebuvimas gali bÅ«ti įrodinėjamas ir netiesioginiais įrodymais, tačiau Å¡ie netiesioginiai įrodymai turi bÅ«ti patvirtinami pirminiais faktų Å¡altiniais, atspindėti faktinę bÅ«klę ir su visuma kitų bylos aplinkybių leisti daryti iÅ¡vadÄ .

41. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 177 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kuriÄ Ä¯rodinėjimo priemonėmis gali bÅ«ti nuotraukos, vaizdo bei garso įraÅ¡ai, padaryti nepažeidžiant įstatymų. Apie tai, ar garso įraÅ¡as yra leistina įrodinėjimo priemonė, turi bÅ«ti sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į įraÅ¡o padarymo aplinkybes, fiksavimo bÅ«dÄ , priemones ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. P. v. J. M., bylos Nr. 3K-3-136/2004; 2006 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. T. v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-271/2006; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. G., J. P. v. A. M. M., bylos Nr. 3K-302/2010; kt.).

42. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ieÅ¡kovo į bylÄ pateiktais dviem garso įraÅ¡ais, kuriais jis byloje įrodinėjo aplinkybes, dėl kurių jam nebuvo leista dalyvauti 2019 m. liepos 19 d. ir 2019 m. lapkričio 23 d. medžioklėse. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovo pateikti įraÅ¡ai daryti vieÅ¡oje vietoje, jose nėra užfiksuota jokių asmenų asmeninio gyvenimo aplinkybių, įraÅ¡uose užfiksuoti pasisakymai yra aiÅ¡kiai suprantami, iÅ¡klausius jų, aiÅ¡ku, kokioje situacijoje įraÅ¡ai padaryti, apie kÄ juose kalbama, todėl jie laikytini tinkamais įrodymais Å¡ioje byloje.

Teisėjų kolegija sutinka su ieškovu, kad tokiu atveju, kai juridinio asmens valdymo organai nepriima jokio protokolinio rašytinio sprendimo apriboti ieškovo teises naudotis asociacijos nario teisėmis, bet de facto neleidžia šiomis teisėmis naudotis, ieškovui pateikti įrodymus apie jo pažeistas teises yra įmanoma tik tokius įrodymus surinkus ir padarant jo teisių pažeidimo faktų garso įrašus.

43. Byloje pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybę, jog iÅ¡ atsakovo atstovo A. P. paaiÅ¡kinimų, liudytojų D. J., Z. M., R. K. parodymų nustatyta, kad ieÅ¡kovui neleista dalyvauti 2019 m. lapkričio 23 d. klubo organizuojamoje medžioklėje Å¡ios medžioklės vadovo R. K. sprendimu, ieÅ¡kovui nepaklusus medžioklės vadovui. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas byloje neįrodė, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų pažeidęs teisėtus medžioklės vadovo nurodymus, Medžioklės įstatymÄ ar Medžioklės taisykles.

Byloje pirmosios instancijos teismas aiÅ¡kiai pasisakė dėl ieÅ¡kovo pasakytų žodžių „tu man nevadovausi“ vertinimo, pažymėjo, kad antrame įraÅ¡e, pateiktame ieÅ¡kovo, girdisi, kad ieÅ¡kovas Å¡iuos žodžius pasakė po to, kai jo atžvilgiu buvo iÅ¡sakyta akivaizdi klubo narių nuostata – neleisti ieÅ¡kovui medžioti, ir pagrįstai darė iÅ¡vadÄ , kad tokiame kontekste iÅ¡sakyti žodžiai negali bÅ«ti laikomi nepaklusimu medžioklės vadovo nurodymui, juolab, kad medžioklė dar nebuvo prasidėjusi, nebuvo duodami jokie tiesioginiai nurodymai medžiotojams, kaip jie turėtų elgtis medžioklės metu.

Ä®vertinus visas aplinkybes pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 2019 m. lapkričio 23 d. vykusioje medžioklėje ieÅ¡kovui nebuvo leista dalyvauti todėl, kad yra pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį klubui. Atsakovė leistinais įrodymais Å¡ios teismo iÅ¡vados nepaneigė. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, 2019 m. gegužės 2 d. valdybos nutarimai negali bÅ«ti taikomi ieÅ¡kovui, nes jie priimti po to, kai ieÅ¡kovas jau buvo iÅ¡kėlęs bylÄ prieÅ¡ atsakovÄ teisme (2018 m. lapkričio 2 d.).

44. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas be teisėto pagrindo neleido ieškovui dalyvauti klubo „Slanka“ organizuojamose medžioklėse 2019 m. liepos 19 d. ir 2019 m. lapkričio 23 d., tuo pažeidė ieškovo teisę dalyvauti klubo veikloje. Atsakovas šios teismo išvados leistinais įrodymais nenuginčijo apeliacinės instancijos teisme.

45. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas sprendimÄ priėmė remdamasis vien garso įraÅ¡ais ir kelių ieÅ¡kovui palankių liudytojų parodymais, kad teismas nesivadovavo protokolų turiniu. Pažymėtina, kad teismas vertino priežastis, dėl kurių ieÅ¡kovui nebuvo leista naudotis savo, kaip klubo nario, teisėmis ir balsuoti susirinkimuose, vadovaudamasis visuotinių Klubo narių susirinkimų protokolų turiniu. Pirmosios instancijos teismas įvertino, ar ieÅ¡kovas buvo skolingas atsakovui dienomis, kuriomis vyko visuotiniai klubo narių susirinkimai.

46. Byloje pirmosios instancijos teismas detaliai pasisakė dėl ieÅ¡kovo atsakovui siųstų laiÅ¡kų. IeÅ¡kovo interesais advokatas 2018 m. birželio 29 d., 2018 m. liepos 7 d. praÅ¡ymais kreipėsi į atsakovÄ dėl informacijos suteikimo. Antrame praÅ¡yme atsakovui buvo nurodyta, kad ieÅ¡kovas ketina kreiptis į teismÄ . Byloje teismas rėmėsi AB Lietuvos paÅ¡to 2019 m. vasario 6 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad 2018 m. birželio 29 d. registruotoji korespondencijos siunta, adresuota Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubui „Slanka“, įteikta klubo nariui V.

M., 2018 m. rugpjūčio 10 d. siunta 2018 m. rugpjūčio 14 d. įteikta buhalterei R. V., 2018 m. liepos 9 d. siunta, nepavykus jos įteikti gavėjui, grÄ Å¾inta siuntėjui. Taip pat nustatyta, kad atsakovas pripažįsta, jog klubo narys V. M. gavo klubui siųstÄ ieÅ¡kovo 2018 m. birželio 29 d. praÅ¡ymÄ , tačiau į jį jokio atsakymo klubas nepateikė, nes ieÅ¡kovo praÅ¡ymas pasimetė, pakartotinai siųstų praÅ¡ymų negavo. Byloje pirmosios instancijos teismas aptarė Å¡iam aspektui aktualų įstatyminį reglamentavimÄ , pagrįstai nustatė, kad atsakovo, kaip juridinio asmens, pareiga yra užtikrinti, kad jam bus įteikiami laiÅ¡kai jo buveinės adresu Tytuvėnai, Taikos g.

2. Taigi, nepateikęs atsakymų į ieÅ¡kovo laiÅ¡kus, atsakovas pažeidė ieÅ¡kovo teises, numatytas Asociacijų įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 1, 2, 3 punktuose, klubo „Slanka“ įstatų 4.1 punktuose. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog ieÅ¡kovas, nesulaukęs atsakymų į jo pateiktus raÅ¡tus, kreipėsi į teismÄ , nelaikytina nesÄ Å¾iningu ieÅ¡kovo elgesiu ir yra nulemta paties atsakovo neveikimo.

47. Atsakovė teigia, kad teismas turėjo atriboti atsakovo, kaip asociacijos ir medžioklių vadovų, kaip medžioklės renginio organizatorių, teisinę atsakomybę, kadangi jie veikė visiÅ¡kai skirtingų teisės aktų pagrindu. Atsakovo santykius su asociacijos nariais reglamentuoja Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas, įstatai ir lokaliniai teisės aktai. Sutiktina, kad 2019-07-19 ir 2019-11-23 medžioklėms vadovavę A. P. ir R. K. vadovavosi Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2000-06-27 įsakymu Nr. 258 „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“. 2019-07-19 medžioklės vadovas privalomus nurodymus J. B. davė remdamasis minimų taisyklių 24 punktu, o 2019-11-23 vykusioje medžioklėje ieÅ¡kovui R. K. neleido dalyvauti remdamasis minimų taisyklių 25 punktu. Tačiau Å¡ios aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinio skundo. Dėl reikalavimų įpareigoti atsakovÄ užtikrinti ieÅ¡kovo teises.

48. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo reikalavimai įpareigoti atsakovÄ užtikrinti ieÅ¡kovo teisę dalyvauti atsakovo visuotiniuose narių susirinkimuose, užtikrinti teisę medžioti atsakovo naudojamame medžioklės plotų vienete, t. y. įraÅ¡yti ieÅ¡kovÄ Ä¯ atsakovo iÅ¡duotus medžioklės lapus atsakovo organizuojamose medžioklėse, iÅ¡duoti ieÅ¡kovui medžioklės lapÄ , yra nukreipti į ateitį, siekiant iÅ¡vengti jo galimų teisių pažeidimų, o ne paÅ¡alinti esamus, faktiÅ¡kai tai reikalavimas patvirtinti tokias teises, kurias suteikia narystė klube „Slanka“. Teismo vertinimu, įpareigojimas klubÄ laikytis įstatymų, įstatų nuostatų, prieÅ¡tarauja protingumo kriterijams. Taip pat teismas nurodė, kad įpareigojimas į ateitį reikÅ¡tų kiÅ¡imÄ si į klubo veiklÄ .

49. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovo prašomas taikyti jo teisių gynimo būdas yra netinkamas. Pažymėtina, kad byloje konstatuoti atsakovo Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ padaryti ieškovo D. B., kaip asociacijos nario teisių pažeidimai įrodo, kad jo teisės realiai buvo apribotos, o ieškinio tikslas yra ne formalus nustatytų pažeidimų užfiksavimas teismo sprendime, o realus ieškovo teisių gynimo užtikrinimas, t. y.

įpareigojant atsakovÄ be teisėto pagrindo neriboti jo teisių. Nors sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omas jo teisių gynimo bÅ«das (įpareigojimas atsakovÄ užtikrinti, kad jis laikytųsi jam ir taip teisės aktais nustatytų įpareigojimų) gali bÅ«ti laikomas pertekliniu, tačiau įvertinus konfliktinius Å¡alių santykius, faktÄ , kad atsakovas neigia padarytus ieÅ¡kovo kaip asociacijos nario teisių pažeidimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamos bylos atveju ieÅ¡kovo pasirinktas jo teisių gynimo bÅ«das laikytinas tinkamu, kadangi kitais įstatyme numatytais bÅ«dais jis negali jų apginti.

Kaip teisingai nurodo ieÅ¡kovas, Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1409-577/2020 paliko pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsakovas įpareigotas netrukdyti ieÅ¡kovams dalyvauti medžiotojų klubo organizuojamose kolektyvinėse, individualiose medžioklėse bei iÅ¡duoti jiems medžioklės lapus, nepakeistÄ . Taigi, tokio pobÅ«džio klubo nario gynimo bÅ«das yra taikomas teismų praktikoje.

50. Atsakovas teigia, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu praÅ¡omi taikyti įpareigojimai atsakovui apribotų asociacijos teisę spręsti dėl naujų vidinių taisyklių nustatymo, kad reikalavimo tenkinimas ne tik apribotų atsakovo teisę nustatyti tam tikras teises ir/ar pareigas apeliantui, kaip asociacijos nariui, bet ir sukurtų diskriminacines sÄ lygas tarp asociacijos narių. Teisėjų kolegija Å¡iuos atsakovo argumentus laiko nepagrįstais, kadangi ieÅ¡kovo reikalavimai reiÅ¡kia ne kokių nors iÅ¡skirtinių teisių ieÅ¡kovui sudarymÄ , o įpareigojimÄ laikytis jau ir taip teisės aktais nustatytų reikalavimų.

Kaip teisingai nurodo ieÅ¡kovas, jokiuose teisės aktuose nėra nustatyta asociacijos teisė pažeidinėti savo narių teises, diskriminuoti vienus asociacijos narius kitų atžvilgiu, be teisinio pagrindo nustatyti skirtingas asociacijos narių teises, todėl patenkinus ieÅ¡kovo reikalavimus įpareigoti atsakovÄ užtikrinti jo teises, nebÅ«tų nepagrįstai įsikiÅ¡ama į klubo vidinę veiklÄ , asociacijos autonomijÄ , o kartu bÅ«tų užkertamas kelias atsakovui pažeidinėti ieÅ¡kovo teises ateityje.

Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija iÅ¡ dalies pakeičia Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkina visiÅ¡kai, t. y. įpareigoja atsakovÄ Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubÄ â€žSlanka“ užtikrinti ieÅ¡kovo, jam esant atsakovo nariu, teisę dalyvauti atsakovo visuotiniuose narių susirinkimuose; ieÅ¡kovui turint teisę pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus bei atsakovo vidaus tvarkos taisykles užtikrinti ieÅ¡kovo teisę medžioti atsakovo naudojamame medžioklės plotų vienete:

įraÅ¡yti ieÅ¡kovÄ Ä¯ atsakovo iÅ¡duotus medžioklės lapus atsakovo organizuojamose medžioklėse, iÅ¡duoti ieÅ¡kovui medžioklės lapÄ .

51. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1409-577/2020 konstatavo, kad pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258, 2.5 punktÄ medžioklės lapas - dokumentas, kuriuo medžioklės plotų naudotojas leidžia jame nurodytam medžiotojui medžioti arba medžioklės vadovui organizuoti medžioklę nurodytuose medžioklės plotuose nurodytu laikotarpiu.

Pagal Å¡ių taisyklių 24 punktÄ , kai medžioklėje dalyvauja daugiau kaip vienas medžiotojas, medžioklei turi vadovauti medžioklės vadovas, kurį paskiria medžioklės lapÄ iÅ¡duodantis medžioklės plotų naudotojas (juridinio asmens atveju - juridinio asmens vadovas arba jo įgaliotas asmuo). Å ios nuostatos (formuluotė „ naudotojas leidžia“), taip pat teisės aktais įtvirtinta asociacijų veikimo laisvė, suponuoja iÅ¡vadÄ , kad įstatymų leidėjas nustatė medžioklės plotų naudotojui diskrecijÄ nuspręsti, kam iÅ¡duoti medžioklės lapus (nustatyti tvarkÄ ).

52. Nagrinėjamos bylos atveju nėra nustatytos aiÅ¡kios tvarkos medžioklės lapų iÅ¡davimo tvarkos. Byloje atsakovas neįrodė, kad medžioklės lapai bÅ«tų iÅ¡duodami iÅ¡imtinai vien atsakovės valdybos nariams. Esant tokioms aplinkybėms, įvertinus, kad byloje nustatyta, jog ieÅ¡kovas negalėjo ne tik gauti medžioklės lapo, bet ir nebuvo įraÅ¡omas į medžioklės lapÄ jam atvykus į atsakovo organizuojamas medžiokles, tokiu bÅ«du ieÅ¡kovui užkertant keliÄ bet kokiu bÅ«du medžioti, t. y. naudotis savo kaip atsakovo nario teisėmis, įpareigojimas įraÅ¡yti ieÅ¡kovÄ Ä¯ atsakovo organizuojamų medžioklių medžioklės lapus, vadovaujantis įstatymų nustatyta tvarka (turint teisę pagal įstatymÄ ieÅ¡kovui medžioti) ir pagal vidaus tvarkÄ , teisėjų kolegijos vertinimu, sutinkant su ieÅ¡kovo argumentais, yra teisėtas ir pagrįstas reikalavimas bei bÅ«das kaip užtikrinti ieÅ¡kovo teises.

53. BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsakovas pateikė naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ 2020-12-23 medžioklės lapo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijÄ . IÅ¡ Å¡io įrodymo matyti, kad ieÅ¡kovui buvo suteikta teisė medžioti. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad įvertinus faktÄ , jog atsakovas nepripažįsta ieÅ¡kovo atžvilgiu padarytų pažeidimų, ieÅ¡kovui neatsisakius savo apeliacinio skundo reikalavimų, Å¡is įrodymas nesudaro pagrindo netenkinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimų, kadangi, įvertinus visos bylos eigÄ ir Å¡alių procesinį elgesį, neatmetama galimybė, kad toks leidimas ieÅ¡kovui medžioti nereiÅ¡kia, jog po civilinės bylos iÅ¡nagrinėjimo ieÅ¡kovo teisės nebebus ribojamos.

Pažymėtina, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo 2021-04-12 raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų bei pridėtų naujų įrodymų (Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ 2020-05-16 d. valdybos posėdžio protokolo bei susiraÅ¡inėjimo dėl galimybės jam medžioti) matyti, jog aplinkybė, kad atsakovas ieÅ¡kovui suteikė galimybę medžioti, yra galimai susijusi tik su siekiu gauti jam palankų teismo procesinį sprendimÄ , kadangi iÅ¡ naujai ieÅ¡kovo pateiktų susiraÅ¡inėjimų matyti, kad ieÅ¡kovas kreipiasi į atsakovÄ pagal nustatytÄ tvarkÄ su praÅ¡ymais jį įraÅ¡yti į medžioklės lapus bei praÅ¡ant praneÅ¡ti, kada yra rengiamos medžioklės, tačiau dažnai jokio atsakomo ieÅ¡kovas nesulaukia.

Å ie duomenys tik patvirtina, kad teismui nenustačius įpareigojimo atsakovui užtikrinti ieÅ¡kovo teisę medžioti, dėl konfliktinių bylos Å¡alių santykių ateityje neiÅ¡vengiamai vėl kiltų nauji teisminiai ginčai. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 54. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

55. Pakeitus Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinus visiÅ¡kai, keičiamos pirmosios instancijos teisme Å¡alių paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos, ieÅ¡kovo D. B. naudai iÅ¡ atsakovo Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubas „Slanka“ priteisiant 8 014,98 Eur iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti (jos nevirÅ¡ija minėtose rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių) bei 150 Eur žyminio mokesčio, iÅ¡ viso – 8164,98 Eur.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų 56. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus iÅ¡samiai iÅ¡tirti Å¡alių pateiktus paaiÅ¡kinimus, argumentus ir įrodymus be iÅ¡ankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbÅ«s sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Van de Hurk v.

Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

57. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai vertintini kaip neturintys reikÅ¡mės apskųsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje 58. Apeliacinės instancijos teisme tenkinus ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ ir atmetus atsakovo apeliacinį skundÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos ieÅ¡kovo naudai. IeÅ¡kovas apeliacinės instancijos teisme pagrindė 811,89 Eur iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti (jos nevirÅ¡ija minėtose rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių) bei 150 Eur žyminio mokesčio sumokėjimÄ , todėl iÅ¡ viso ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovo priteisiamos 961,89 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimo dalį, kuria pripažinta, kad Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubas „Slanka“, nepateikdamas D. B. informacijos apie klubo veiklÄ pagal 2018 m. birželio 29 d., 2018 m. liepos 9 d., 2018 m. rugpjūčio 10 d. praÅ¡ymus pateikti informacijÄ , pažeidė D. B., asociacijos nario, teisę gauti informacijÄ ; pripažinta, kad Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubas „Slanka“, neįraÅ¡ydamas D.

B. į klubo medžioklės lapus ir neleisdamas medžioti 2019 m. liepos 19 d. ir 2019 m. lapkričio 23 d. klubo organizuotose medžioklėse, pažeidė D. B., asociacijos nario, teises; pripažinta, kad Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubas „Slanka“, neleisdamas D. B. dalyvauti visuotiniuose narių susirinkimuose 2019 m. balandžio 13 d. ir 2018 m. kovo 10 d., pažeidė D. B., asociacijos nario, teises, palikti nepakeistÄ . LikusiÄ Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimo dalį pakeisti.

IeÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Ä®pareigoti atsakovÄ Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubÄ â€žSlanka“ užtikrinti ieÅ¡kovo D. B., jam esant atsakovo nariu, teisę dalyvauti atsakovo visuotiniuose narių susirinkimuose; ieÅ¡kovui turint teisę pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus bei atsakovo vidaus tvarkos taisykles užtikrinti ieÅ¡kovo teisę medžioti atsakovo naudojamame medžioklės plotų vienete: įraÅ¡yti ieÅ¡kovÄ Ä¯ atsakovo iÅ¡duotus medžioklės lapus atsakovo organizuojamose medžioklėse, iÅ¡duoti ieÅ¡kovui medžioklės lapÄ .

Priteisti ieškovui D. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ (juridinio asmens kodas 191536133) 8164,98 Eur (aštuonių tūkstančių šimto šešiasdešimt keturių eurų 98 centų) bylinėjimosi išlaidas. Priteisti ieškovui D. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ (juridinio asmens kodas 191536133) 961,89 Eur (devynių šimtų šešiasdešimt vieno euro 89 centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Rasa Bartašienė Birutė Simonaitienė Vilija Valantienė