Legislator Giurisprudenza & Legislazione
f7ae143f-9b87-4c8a-9a3a-ed02a6e0c450 Generato dall'IA

Administrative court dismisses appeal as the dispute falls outside the Children's Rights Protection Office's jurisdiction.

Numero d'incarto f7ae143f-9b87-4c8a-9a3a-ed02a6e0c450
Autorità giudiziaria
Giurisdizione Lituania (LT)
Esito del giudizio Parzialmente accolto (Partially Allowed)

Sintesi Legislator

Generato dall'IA

The court partially allowed the applicant's appeal by annulling the Children's Rights Protection Office's decision to reject the complaint. The applicant argued the office lacked evidence regarding domestic violence and failed to conduct necessary investigations, while the opposing party contended the office exceeded its statutory functions by issuing substantive findings. The court ruled that the dispute concerned a civil divorce matter, which lies outside the administrative body's jurisdiction, thereby invalidating the rejection decision and terminating the administrative proceedings.

Regesto Legislator

Generato dall'IA

Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktas; Byla, kurių ginčų komisija priima, negali būti laikoma priimta, jei ji nepriklauso jos kompetencijai.

Parole chiave

Generato dall'IA
administrative jurisdiction children's rights protection civil divorce dispute complaint rejection administrative proceedings termination

Disposizioni normative citate

Generato dall'IA
Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktas

Ti chiedi come si applica questa sentenza alla tua fattispecie?

Analizza questa decisione insieme alla legislazione federale e cantonale, ai commentari e alla giurisprudenza successiva in Legislator AI.

Apri in Legislator →

Testo completo

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-624-162/2014Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00082-2014-2Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 1.3; 26; 70.1; 73(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I S 2014 m. kovo 14 d.Klaipėda        Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimutės Jokubauskaitės, sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,dalyvaujant pareiškėjui D.

U.,atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. S.,2014 m. vasario 24 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. U. patikslintÄ skundÄ atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimo Nr. TGK-9 panaikinimo.       Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė:

       PareiÅ¡kėjas D. U. patikslintu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimÄ Nr. TGK-9.       PareiÅ¡kėjas patikslintame skunde teigia, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir VTA skyrius) nagrinėjant civilinę bylÄ Klaipėdos miesto apylinkės teisme, nurodė, jog pareiÅ¡kėjas yra kaltas dėl santuokos iÅ¡irimo, kad jis Å¡eimoje naudoja psichologinį smurtÄ ir nutraukus santuokÄ negali gyventi kartu su buvusia žmona A.

U., taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovei (A. U.) turėtų bÅ«ti priteista didesnė turto dalis, nes su ja liktų gyventi dukra. Pabrėžia, jog VTA skyrius Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė minėtas iÅ¡vadas neturėdamas jokių pagrindžiančių raÅ¡ytinių įrodymų: ekspertų iÅ¡vadų, atliktų tyrimų ar pažymų, kurios bÅ«tų gautos iÅ¡ policijos ar kitų įstaigų. Atsakovas Klaipėdos miesto apylinkės teismo posėdžio metu nurodydamas, kad teismas turi tenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, iÅ¡ esmės pažeidė vietos savivaldos įstaigos prioritetines funkcijas, kurios turi sietis su vaiko teisių atstovavimu, jų gynimu, o ne nepagrįstų iÅ¡vadų teikimu.       Taip pat pažymi, jog VTA skyrius neatliko jam priskirtų funkcijų, t.y. neorganizavo susitikimo su vienu ar abiem sutuoktiniais, neapsilankė vaiko naujoje gyvenamojoje vietoje, neįsitikino, kokios yra vaiko gyvenimo sÄ lygos, kokioje aplinkoje gyvena vaikas, ar jo gyvenamoji vieta yra saugi.

Be to, kai buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, nebuvo atsižvelgta į vaiko nuomonę. Pabrėžia, jog pareiÅ¡kėjas siekė susitaikyti su buvusia žmona A. U., todėl VTA skyriaus prašė tarpininkauti, tačiau institucija pasielgė prieÅ¡ingai, vietoj to, kad sutaikytų, teismui pateikė vienaÅ¡aliÅ¡kus prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ nukreiptus argumentus.        Nurodo, jog 2013 m. spalio 15 d. atsakovui pateikė praÅ¡ymÄ pateikti raÅ¡tiÅ¡kÄ atsakymÄ , kokiais įrodymais vadovaudamasi VTA skyriaus atstovė Klaipėdos miesto apylinkės teismo posėdžio metu pateikė teiginius dėl pareiÅ¡kėjo kaltės nurodydama, jog pareiÅ¡kėjas naudoja psichologinį smurtÄ .

Pažymi, jog iÅ¡ atsakovo 2013 m. spalio 25 d. gavo raÅ¡tÄ Nr. (24.32.)-VT4-1849, kuriame buvo nurodyta, kad VTA skyriaus atstovė susidarė nuomonę dėl pareiÅ¡kėjo naudojamo psichologinio smurto prieÅ¡ žmonÄ , susipažinusi su bylos raÅ¡ytine medžiaga: A. U. ieÅ¡kiniu, praÅ¡ymais, teismo nutartimis, policijos raÅ¡tu ir kt. Tačiau pareiÅ¡kėjas su tuo nesutinka teigdamas, kad jam iki Å¡iol nėra žinoma, kad bÅ«tų buvęs koks nors policijos raÅ¡tas, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima spręsti apie jo naudotÄ psichologinį smurtÄ .

       Teigia, jog dėl minėtų VTA skyriaus veiksmų neatlikimo, atstovės Klaipėdos miesto apylinkės teismo posėdžio metu pateiktų iÅ¡vadų bei 2013 m. spalio 25 d. raÅ¡to (atsakymo) pareiÅ¡kėjas 2013 m. lapkričio 25 d. su skundu kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninę administracinių ginčų komisijÄ (toliau – ir Ginčų komisija), kuri 2013 m. gruodžio 17 sprendimu Nr. TGK-9 skundo netenkino. Mano, jog Ginčų komisija tinkamai neiÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo skundo, t.y. neiÅ¡dėstė savo pozicijos, nepateikė jokių vertinimų ir argumentų, neatsakė į visus pareiÅ¡kėjo pateiktus klausimus, t.y.

Ginčų komisija neatsakė į klausimÄ , kuo vadovavosi VTA skyrius Klaipėdos miesto apylinkės teismo posėdžio metu pateikdamas iÅ¡vadas, kuriomis įvertino pareiÅ¡kėjo kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo ir tai, jog jis naudojo psichologinį smurtÄ prieÅ¡ buvusiÄ Å¾monÄ . Ginčų komisija sprendime taip pat nenurodė ar atsakovas turėjo atlikti tam tikrus prevencinius veiksmus, ar teisingai pasielgė teikdamas Klaipėdos miesto apylinkės teismui iÅ¡vadas apie nuolatinį psichologinį smurtÄ iÅ¡ pareiÅ¡kėjo pusės.        PareiÅ¡kėjas D.

U. patikslintÄ skundÄ praÅ¡o tenkinti jame iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu.        Atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė V. S. nesutinka su pareiÅ¡kėjo patikslintu skundu ir praÅ¡o jį atmesti atsiliepime iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu.       Atsiliepime atsakovas nurodo, jog Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjant D. ir A. U. iÅ¡tuokos bylÄ , VTA skyriaus atstovė pateikė nuomonę vadovaudamasi byloje esančia medžiaga bei iÅ¡klausiusi byloje dalyvavusių asmenų pasisakymus.

Pažymi, jog teismui jokie įrodymai neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios. Teismas, remiantis Civilinio kodekso 3.178 straipsniu ir 3.184 straipsniu, vertina VTA skyriaus iÅ¡vadÄ kartu su kitais įrodymais.        Klaipėdos miesto apylinkės teismas D. ir A. U. iÅ¡tuokos byloje 2013 m. birželio 24 d. priėmė nutartį taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir nustatė vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su motina. Pabrėžia, jog VTA skyriaus atstovas į posėdį nebuvo kviečiamas, be to, skyriaus atstovo dalyvavimas priimant tokio pobÅ«džio nutartis nėra privalomas.

Pažymi, jog VTA skyrius nebuvo gavęs skundo nei iÅ¡ pareiÅ¡kėjo, nei iÅ¡ kitų asmenų, kad A. U. netinkamai vykdo savo pareigas, nesirÅ«pina vaiku ar nesuteikia jam tinkamų gyvenimo sÄ lygų, be to, A. ir D. U. Å¡eima nebuvo įraÅ¡yta į socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių nepilnamečius vaikus, sÄ raÅ¡Ä . Teismui priėmus nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, VTA skyrius neprivalėjo domėtis vaiko gyvenimo sÄ lygomis, jo motinos darbo valandomis ir kt. Nurodo, jog VTA skyriui buvo žinoma, kad pareiÅ¡kėjas nori iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , nori, kad vaikas augtų su abiem tėvais, o apie tai buvo kalbama skyriuje, dalyvaujant abiem sutuoktiniams.

VTA skyriaus specialistė pati ragino abu tėvus taikytis ir auginti dukrÄ , tačiau nebuvo svarstoma apie tai su kuo turėtų gyventi vaikas tėvams iÅ¡situokus. Be to, pareiÅ¡kėjas neiÅ¡reiÅ¡kė valios, jog norėtų vaikÄ auginti pats. Pažymi, kad apeliaciniame skunde dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. sprendimo pareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, jog vaikas turėtų augti su abiem tėvais, tačiau neteigė, kad iÅ¡tuokos atveju vaikas turėtų gyventi kartu su juo.

PareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės ginčijo A. U. reikalavimÄ nutraukti santuokÄ ir prašė duoti laiko susitaikymui. Tačiau teismui nusprendus, jog nėra galimybės susitaikyti ar iÅ¡situokus gyventi viename bute, todėl vaiko gyvenamoji vieta ir bendravimo tvarka su vienu iÅ¡ tėvų turėjo bÅ«ti nustatyta. Tarp pareiÅ¡kėjo ir A. U. sutarimo nebuvo, tvyrojo konfliktinė situacija ir psichologinė įtampa ir tai kenkė vaiko savijautai. Å iuo atveju VTA skyriaus atstovė palaikė motinos praÅ¡ymÄ nustatyti mažametės dukros gyvenamÄ jÄ vietÄ su ja, tuo labiau, kad tuo metu vaikas su motina jau gyveno, t. y. motina su dukra jau buvo iÅ¡sikėlusios gyventi kitur.

       Taip pat nurodo, jog 2013 m. spalio 15 d. praÅ¡yme pareiÅ¡kėjas neklausia kokius veiksmus VTA skyrius atliko teisminio proceso metu, tik klausia kokie buvo atlikti tyrimai, kuriais remiantis teismui rekomenduojama iÅ¡keldinti jį iÅ¡ buto. Pabrėžia, jog pareiÅ¡kėjui buvo nurodyta, kad klausimas dėl jo iÅ¡keldinimo net nebuvo svarstomas.        Taip pat teigia, kad jokie teisės aktai neįpareigoja VTA skyriaus nagrinėjant iÅ¡tuokos bylÄ teisme savo iniciatyva atlikti kokius nors veiksmus ir kiÅ¡tis į nagrinėjamÄ ginÄÄ .

Skyrius, saugodamas vaiko interesus, abiejų tėvų pageidavimu gali teikti jiems bendro pobÅ«džio informacijÄ , patarti dėl bendravimo su vaiku ar kitų jiems rÅ«pimų klausimų, kÄ be kita ko, VTA skyrius atliko.        Nurodo, jog VTA skyrius pareiÅ¡kėjui adresuotame raÅ¡te nenurodė jo apskundimo tvarkos, kadangi pareiÅ¡kėjas pats buvo nurodęs kam skųsis, jei jo netenkins pateiktas atsakymas. PareiÅ¡kėjas taip pat neprašė nurodyti, kuris specialistas teisme pateikė iÅ¡vadÄ .

Atkreipia dėmesį, jog VTA skyriaus atstovės V. S. vardas ir pavardė yra aiškiai nurodytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. sprendime.        Teisėjų kolegija konstatuoja       Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos (minėta, toliau – ir Ginčų komisija) 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimo Nr. TGK-9 (toliau – ir skundžiamas sprendimas, Sprendimas) teisėtumo ir pagrįstumo.

       Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas D. U. 2013 m. lapkričio 25 d. skundu kreipėsi į Ginčų komisijÄ , skųsdamas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (minėta, toliau – ir VTA skyrius) veiksmų neatlikimÄ , atstovų Klaipėdos miesto apylinkės teismo posėdžio metu teiktas iÅ¡vadas bei 2013 m. spalio 25 d. raÅ¡tiÅ¡kÄ atsakymÄ Nr. (24.32.)-VT4-1849 į pareiÅ¡kėjo 2013 m. spalio 15 d. raÅ¡tÄ . Ginčų komisijai pateiktame skunde nurodė, jog VTA skyrius neorganizavo susitikimo su vienu ar abiem sutuoktiniais, neapsilankė vaiko naujoje gyvenamojoje vietoje, neįsitikino, kokios vaiko gyvenimo sÄ lygos, ar vaiko gyvenamoji vieta yra saugi, t. y. neatliko jam priskirtų funkcijų.

Minėtame skunde taip pat nurodė, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo posėdžio metu bei 2013 m. spalio 25 d. VTA skyriaus rašte Nr. (24.32.)-VT4-1849 buvo pateikta VTA skyriaus pozicija dėl pareiškėjo kaltės, nepaisant to, jog VTA skyrius neturėjo jokių rašytinių įrodymų (ekspertų išvadų, atliktų tyrimų, policijos ar kitų įstaigų pažymų), iš kurių būtų galėjęs spręsti apie pareiškėjo kaltę dėl vartojamo psichologinio smurto šeimoje.

PareiÅ¡kėjas prašė Ginčų komisijÄ VTA skyriaus atstovams, kurie atsakingi už minėtus veiksmus, taikyti drausminio poveikio priemones.       Ginčų komisija, iÅ¡nagrinėjusi D. U. 2013 m. lapkričio 25 d. skundÄ , skundžiamu 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimu jį atmetė kaip nepagrįstÄ .        Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Administracinių ginčų komisijų įstatymas (1999 m. sausio 14 d. Nr. VIII-1031), Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 533 (toliau – ir Nuostatai).

       Administracinių ginčų komisijų įstatymas nustato bendrÄ ikiteisminę skundų (praÅ¡ymų) dėl priimtų individualių administracinių aktų ar valstybės tarnautojų veiksmų (neveikimo) vieÅ¡ojo administravimo srityje nagrinėjimo tvarkÄ (1 straipsnio 1 dalis). Administracinių ginčų komisijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog <...> savivaldybių visuomeninės administracinių ginčų komisijos ikiteismine tvarka nagrinėja asmenų skundus dėl savivaldybių vieÅ¡ojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų arba valstybės tarnautojų veiksmų (neveikimo).

Ä®statymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija nagrinėja asmenų skundus dėl savivaldybių vieÅ¡ojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat Å¡ių subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo. Nuostatai reglamentuoja Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos ir savivaldybių visuomeninių administracinių ginčų komisijų (toliau – komisija) darbo tvarkÄ (Nuostatų 1 punktas).

Nuostatų 3 punkte numatyta, jog savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija yra bendroji ikiteisminė institucija, neturinti juridinio asmens statuso, sudaroma savivaldybės tarybos ir techniÅ¡kai aptarnaujama savivaldybės administracijos. Komisijos paskirtis – objektyviai, greitai, su mažomis iÅ¡laidomis iÅ¡spręsti kilusį administracinį ginÄÄ , taip prisidėti prie žmogaus teisių gynimo, Å¡alių sutaikinimo ir teisingumo vykdymo (Nuostatų 4 punktas). Nuostatų 10 punkte nustatyta, kad savivaldybių visuomeninės administracinių ginčų komisijos nagrinėja asmenų skundus (praÅ¡ymus) dėl savivaldybių vieÅ¡ojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat Å¡ių subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo.

Nuostatų 15 punktas nustato, jog teikiamus komisijai skundus registruoja komisijos pirmininko įgaliotas asmuo. Užregistruotas skundas perduodamas komisijos pirmininkui, o Å¡is įvertina skundo priskyrimÄ komisijos kompetencijai (Nuostatų 16.1 punktas). Nuostatų 18 punkte nurodyta, jog įvertinęs Nuostatų 18 punkte nurodytus skundo (praÅ¡ymo) priimtinumo klausimus, komisijos pirmininkas nusprendžia: 8.1. priimti skundÄ (praÅ¡ymÄ ) nagrinėti; 18.2. atsisakyti priimti skundÄ (praÅ¡ymÄ ) nagrinėti; <...>.       Taigi, remiantis minėtu teisiniu reglamentavimu, t. y.

Administracinių ginčų komisijų įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, Nuostatų 10 punktu, savivaldybių visuomeninės administracinių ginčų komisijos nagrinėja asmenų skundus (prašymus):

1) dėl savivaldybių viešojo administravimo subjektų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo;

2) Å¡ių subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo. Kitu atveju, komisija privalo atsisakyti priimti nagrinėti skundÄ , kaip nepriskirtinÄ komisijos kompetencijai (Nuostatų 16.1, 18.2). Minėta, jog pareiÅ¡kėjas Ginčų komisijai skundė VTA skyriaus Å¡iuos veiksmus ir neveikimÄ :

1) iÅ¡vados teikimÄ Klaipėdos miesto apylinkės teismo posėdžio metu;

2) veiksmų neatlikimÄ , nesiaiÅ¡kinant vaiko gyvenimo sÄ lygų; 3) 2013 m. spalio 25 d. raÅ¡tÄ Nr. (24.32.)-VT4-1849.       PareiÅ¡kėjas tiek nagrinėjamoje byloje, tiek Ginčų komisijai pateiktame skunde nurodė, jog VTA skyriaus atstovė nagrinėjant civilinę bylÄ Klaipėdos miesto apylinkės teismo posėdžio metu teismui pateikė žodinę iÅ¡vadÄ dėl pareiÅ¡kėjo kaltės, t. y. tai, jog pareiÅ¡kėjas Å¡eimoje naudoja psichologinį smurtÄ , neturėdama tam pagrįstų raÅ¡ytinių įrodymų.

       Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus Å¡iame kodekse numatytas iÅ¡imtis. Remiantis minėtomis Civilinio proceso kodekso normomis, akivaizdu, jog teismas nėra saistomas liudytojų parodymais, institucijų teikiamomis iÅ¡vadomis, t. y. teismas visus įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ .       Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6226-512/2013 santuokÄ , sudarytÄ tarp D.

U. ir A. P., nutraukė neišskirdamas jų kaltės, t. y. teismas nepripažino, kad santuoka nutraukiama dėl D. U. kaltės, nors iš minėto teismo sprendimo aprašomosios dalies matyti, jog VTA skyrius laikėsi pozicijos, kad D. U. dėl savo nuolatinio psichologinio smurto prieš ieškovę yra kaltas dėl santuokos iširimo. Pabrėžtina, jog teismas kaip tik nurodė, kad šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatyta, kad kokios nors aiškios ir neginčijamos atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo nėra.

Konstatavo, jog nei vienas iÅ¡ sutuoktinių nedėjo maksimalių pastangų iÅ¡saugoti santuokÄ , nepakankamai rÅ«pinosi vienas kitu, nerado kompromisų iÅ¡kilusiems nesutarimams iÅ¡spręsti, neteikė reikiamos moralinės pagalbos vienas kitam, nesistengė rasti priimtinų bÅ«dų nesutarimams dėl vaiko auklėjimo bÅ«dų, laisvalaikio praleidimo formų ieÅ¡koti. Atsižvelgdamas į tai, Klaipėdos miesto apylinkės teismas nusprendė, kad Å¡ios santuokos iÅ¡saugoti nemato galimybių, todėl santuokÄ nutraukė, neiÅ¡skiriant nei vieno iÅ¡ jų kaltės. PareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimu teismo posėdyje bei Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimÄ apskundė Klaipėdos apygardos teismui, kuris apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjęs bylÄ nuspręs, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog ginčus, kylančius iš civilinių teisinių santykių, nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A39-182/2009, 2013 m. kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-232/2013). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kurį atribojama administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcija, yra teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis <...> administracinių ir bendrosios kompetencijos teismų jurisdikcija atribojama ne vien pagal teisiniame santykyje, iš kurio kilo ginčas, dalyvaujančius subjektus, tačiau ir pagal paties teisinio santykio pobūdį. <...> administracinių teismų kompetencijai paprastai nėra priskirtas ginčų, kurių išsprendimas siejamas su tolesniu kokio nors civilinio teisinio ginčo išsprendimu, nagrinėjimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-232/2013, Specialiosios teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 21 d. nutartis byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija).       Vertinant tai, kad pareiÅ¡kėjas ginčija VTA skyriaus atsakovės argumentus ir žodinę iÅ¡vadÄ , kuri buvo iÅ¡dėstyta Klaipėdos miesto apylinkės teismo posėdžio metu, veiksmų neatlikimÄ , nesiaiÅ¡kinant vaiko gyvenimo sÄ lygų, akivaizdu, jog pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės vykdo savo civilinių subjektinių teisių gynybÄ , kuriÄ užtikrina bendrosios kompetencijos teismai.

Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas VTA skyriaus atstovės argumentus, teikiamÄ iÅ¡vadÄ , VTA skyriaus kompetencijai priskirtų tam tikrų veiksmų neatlikimÄ turėjo galimybę ginčyti Klaipėdos miesto apylinkės teisme bei, nesutikdamas su Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu, ir apeliacinėje instancijoje. Nagrinėjamu atveju administracinis teismas negali vertinti VTA skyriaus Klaipėdos miesto apylinkės teismo posėdžio metu teiktos iÅ¡vados ir argumentų, kitų Å¡io skyriaus veiksmų, susijusių su vaiko gyvenamÄ jÄ vieta, nes tai buvo vertinama bÅ«tent Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. 2-6226-512/2013 dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo, tai pat bus vertinimo objektu Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjant pareiÅ¡kėjo apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. sprendimo minėtoje civilinėje byloje.       Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas taip pat skundžia VTA skyriaus 2013 m. spalio 25 d. raÅ¡tÄ Nr. (24.32.)-VT4-1849, kuriuo pareiÅ¡kėjui buvo atsakyta į jo 2013 m. spalio 15 d. praÅ¡ymÄ .

      IÅ¡ atsakovo 2013 m. spalio 25 d. raÅ¡to Nr. (24.32.)-VT4-1849 turinio matyti, kad juo pareiÅ¡kėjas informuotas apie tai, kokiu pagrindu VTA skyriaus atstovė Klaipėdos miesto apylinkės teismo posėdžio metu teikė iÅ¡vadÄ dėl pareiÅ¡kėjo kaltės naudojant psichologinį smurtÄ Å¡eimoje. PareiÅ¡kėjui taip pat buvo paaiÅ¡kinta, kuo remiantis skyriaus atstovė teigė, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina atitiktų vaiko interesus. Vertinant minėtÄ raÅ¡tÄ , akivaizdu, jog jame nėra jokių įpareigojimų ar patvarkymų, kurie sukeltų teisines pasekmes pareiÅ¡kėjui.

Atsakovas minėtame raÅ¡te pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nėra priėmęs jokio sprendimo, turinčio įtakos pareiÅ¡kėjo teisėms ir pareigoms. 2013 m. spalio 25 d. raÅ¡te Nr. (24.32.)-VT4-1849 pateikiami tik VTA skyriaus paaiÅ¡kinimai dėl skyriaus pozicijos (iÅ¡dėstytų argumentų) nagrinėjant bylÄ Klaipėdos miesto apylinkės teisme. Å is raÅ¡tas savo turiniu yra informacinio pobÅ«džio raÅ¡tas, bet ne administracinis sprendimas.       Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas 2013 m. birželio 12 d. raÅ¡tu Nr. (24.32.)-VT4-1114 atsakė į pareiÅ¡kėjo 2013 m. birželio 5 d. praÅ¡yme pateiktus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, bendravimu, kilusių tarp sutuoktinių ginčų sprendimu Å¡iais klausimais ir pan. PareiÅ¡kėjas nagrinėjamoje byloje neginčija fakto, jog atsakovas laiku ar iÅ¡ viso nereagavo į pareiÅ¡kėjo skundus (praÅ¡ymus), tačiau nesutinka su pateiktais atsakymais, vertina, kad atsakovas neatliko jo kompetencijai priskirtų funkcijų, susijusių su vaiko teisių apsauga.

       Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintos Asmenų praÅ¡ymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo vieÅ¡ojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose vieÅ¡ojo administravimo subjektuose, taisyklės (toliau – ir Taisyklės) reglamentuoja fizinių ir juridinių asmenų praÅ¡ymų nagrinėjimÄ ir jų aptarnavimÄ vieÅ¡ojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose vieÅ¡ojo administravimo subjektuose (Taisyklių 1 punktas).

Taisyklių 5 punkte nurodyta, jog praÅ¡ymas yra su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į institucijÄ praÅ¡ant administracinės paslaugos – iÅ¡duoti leidimÄ (licencijÄ ), dokumentÄ , jo kopijÄ , nuoraÅ¡Ä ar iÅ¡raÅ¡Ä , patvirtinantį tam tikrÄ juridinį faktÄ ; nustatytÄ ja tvarka pateikti institucijos turimÄ informacijÄ ; priimti administracinį sprendimÄ â€“ įsakymÄ , potvarkį ar nustatytÄ ja tvarka kitÄ nustatytosios formos dokumentÄ , kuriame iÅ¡reiÅ¡kiama institucijos valia; atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus.

Tame pačiame punkte pateikta nurodyta, jog atsakymas – atsižvelgiant į praÅ¡ymo turinį, žodžiu, raÅ¡tu ar elektroniniu bÅ«du asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka suteikta administracinė paslauga, pateikta informacija, įteikta praÅ¡omo administracinio akto kopija, nuoraÅ¡as ar iÅ¡raÅ¡as, iÅ¡dėstyta institucijos nuomonė apie asmens kritikÄ , pasiÅ«lymus ar pageidavimus. Taisyklių 30 punkte nurodyta, kad asmenų praÅ¡ymai turi bÅ«ti iÅ¡nagrinėti per 20 darbo dienų nuo jų gavimo institucijoje.

Remiantis minėtomis Taisyklių nuostatomis, akivaizdu, jog VTA skyrius laiku ir tinkamai pateikė atsakymus į pareiÅ¡kėjo paklausimus. PareiÅ¡kėjui kreipiantis į atsakovÄ , o Å¡iam nepateikus raÅ¡tiÅ¡ko atsakymo, bÅ«tų galima konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas turi subjektinę teisę kreiptis į Ginčų komisijÄ dėl pažeistos teisės gynimo.       Remdamasi nustatytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas į Ginčų komisijÄ kreipėsi su skundu, nepriskirtinu jos kompetencijai, todėl Ginčų komisija, vadovaudamasi Nuostatų 16.1 ir 18.2 punktais, privalėjo skundÄ atsisakyti priimti.

Ginčų komisijos 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimas byloje Nr. TGK-9, kuriuo išnagrinėtas jos kompetencijai nepriskirtinas ginčas, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas, o administracinė byla nutraukiama Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punkto pagrindu (byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai).        Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a:

       pareiÅ¡kėjo D. U. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.       Panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimÄ Nr. TGK-9.       Administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. U. skundÄ atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl Klaipėdos miesto savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimo Nr. TGK-9 nutraukti.       Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant atskirÄ jį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai                                                                                                        Remigijus Arminas                                                                                                                                                                          Dalia Gumuliauskienė                                                                                                                   Laimutė Jokubauskaitė