Legislator Giurisprudenza & Legislazione
f742583d-50f4-4f5e-9b16-b0cdfb050f0d Generato dall'IA

Insurance company partially wins flood damage claim against tenants for partial compensation and court costs.

Numero d'incarto f742583d-50f4-4f5e-9b16-b0cdfb050f0d
Autorità giudiziaria
Giurisdizione Lituania (LT)
Esito del giudizio Parzialmente accolto (Partially Allowed)

Sintesi Legislator

Generato dall'IA

The court partially dismissed the insurance company's claim for flood damage compensation against two tenants. While the court accepted the tenants' argument that the leak was caused by a broken pipe rather than their negligence, it rejected their request for full exemption from liability. Consequently, the court ordered the tenants to pay a reduced amount of €1,236.24 for damages and awarded them €798.15 in legal costs, while dismissing the remainder of the insurance company's claim.

Regesto Legislator

Generato dall'IA

Civil Code Art. 6.210; Civil Procedure Code Art. 93, 98: Where a tenant causes damage to another's property, they are liable for compensation, but the court may reduce the claim based on the specific circumstances and the tenant's prompt remediation efforts.

Parole chiave

Generato dall'IA
flood damage liability tenant compensation insurance claim partial dismissal legal costs allocation negligence defense property damage

Disposizioni normative citate

Generato dall'IA
Civil Code Art. 6.210
Civil Procedure Code Art. 93
Civil Procedure Code Art. 98

Ti chiedi come si applica questa sentenza alla tua fattispecie?

Analizza questa decisione insieme alla legislazione federale e cantonale, ai commentari e alla giurisprudenza successiva in Legislator AI.

Apri in Legislator →

Testo completo

TELÅ IŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugpjūčio 14 d.Mažeikiai TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų teisėja Andželika Butkuvienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Svetlanai Činčiukienei,dalyvaujant ieÅ¡kovės akcinės draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei I. V., atsakovei R. S., jos atstovui advokato padėjėjui A. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės akcinės draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams R.

S. ir I. S., tretiesiems asmenims P. J. ir V. P. dėl turtinės žalos priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : ieÅ¡kovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Lietuvos draudimas“ (toliau – ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų R. S. ir I. S. (toliau – atsakovų) 6014,62 Eur patirtos žalos, 67,56 Eur kompensacinę funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų, 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo įsakymo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2016 m. birželio 15 d. vandeniu buvo užpiltas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir sugadintos buto patalpos. Įvykio metu butas apdraustas būsto draudimu, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė išsiaiškino, jog užpylimo židinys buvo viršuje esantis butas, adresu (duomenys neskelbtini), buto vonios kambaryje trūkus elektrinio vandens pašildytojo pajungimo žarnelei. Apskaičiuojant nuostolius buvo vadovautasi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 67 ir išmokėtos trys draudimo išmokos, bendra suma 6417,22 Eur.

IeÅ¡kovė kreipėsi su pretenzija į atsakovus dėl reikalavimo atlyginti turtinę žalÄ , tačiau atsakovai atlygino tik 379,99 Eur. IeÅ¡kovei neatlyginta 6037,23 Eur suma, todėl ieÅ¡kovė, įvertinusi bute esančių medžiagų nusidėvėjimÄ , iÅ¡ atsakovų solidariai praÅ¡o priteisti 6014,62 Eur. TelÅ¡ių apylinkės teisme Mažeikių rÅ«muose 2018 m. balandžio 26 d. buvo gautas atsakovų R. S. ir I. S. atsiliepimas į patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad su pareikÅ¡tu patikslintu ieÅ¡kiniu nesutinka ir prašė jį atmesti.

Nurodė, kad atsakovams priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 2016 m. birželio 15 d. trÅ«ko elektrinio vandens paÅ¡ildytojo pajungimo žarnelė, todėl esančio buto apliejimo fakto neginčija. Atsakovų teigimu, trÅ«kusi vandens paÅ¡ildytojo žarnelė buvo pakeista tÄ pačiÄ dienÄ , avarijÄ likviduoti atsakovai ėmėsi nedelsiant, todėl vandens nutekėti galėjo tik minimalus kiekis. Atsakovai, likvidavę avarijos bute kilusius padarinius, lankėsi aplietame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), siekdami įvertinti padarytÄ Å¾alÄ , bet iÅ¡siaiÅ¡kinus, jog butas apdraustas, nuspręsta laukti, kol ieÅ¡kovė įvertins žalÄ .

IeÅ¡kovė atsakovams 2016 m. liepos 25 d. pateikė praneÅ¡imÄ padarytai žalai atlyginti, kurioje nurodė, jog aplieto buto savininkui P. J. iÅ¡mokėjo 379,99 Eur. Atsakovai Å¡iÄ sumÄ atlygino. Tačiau atsakovai 2017 m. vasario 2 d. gavo dar vienÄ raÅ¡tÄ , kuriame nurodyta, jog V. P. iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka dėl 2016 m. birželio 15 d. įvykusios avarijos atsakovų bute, kurios metu buvo aplietas žemiau esantis butas. Atsiliepime pažymėta, jog V. P. neturi jokio santykio su ieÅ¡kove, atsakovai su iÅ¡mokėta draudimo suma nesutiko, kadangi ieÅ¡kovės iÅ¡mokėta suma buvo nepagrįsta bei neįrodyta, jog suma sumokėta bÅ«tent P. J..

Atsakovai 2017 m. kovo 1 d. ieÅ¡kovei pateikė pretenzijÄ , kurioje nurodė, jog su iÅ¡mokėta suma nesutinka, bet jokio atsakymo su pateiktais objektyviais įrodymais, pagrindžiančiais buto apliejimu padarytÄ Å¾alÄ , ieÅ¡kovė nepateikė. 2017 m. kovo 9 d. atsakovai iÅ¡siuntė ADB „Lietuvos draudimas“ žalos departamento direktoriui A. J. skundÄ dėl neteisėtai iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos, tačiau jokio atsakymo į šį skundÄ atsakovai nėra gavę. Atsakovė pažymi, kad nesutinka su ieÅ¡kovės reikalaujamomis 67,56 Eur kompensacinę funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų priteisimo iÅ¡ atsakovų, kadangi ieÅ¡kovė tinkamai nebendradarbiavo su atsakovais dėl žalos atlyginimo, nepateikė atsakymo į atsakovų siųstÄ 2017 m. kovo 1 d. pretenzijÄ , todėl netinkamai konstatuoja, jog yra praleistas terminas įvykdyti prievolę.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės ADB „Lietuvos draudimas“ atstovė I.

V. nurodė, kad ieÅ¡kinys yra įrodytas, todėl praÅ¡o jį tenkinti visiÅ¡kai bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pažymėjo, jog ieÅ¡kovė reikalavimÄ reiÅ¡kia subrogacijos tvarka perėmusi reikalavimo teisę į už žalÄ atsakingus asmenis, dėl 2016 m. birželio 15 d. įvykio, kurio metu buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė bÅ«tÄ ir jame esantį turtÄ buvo apdraudusi bÅ«sto draudimu. Remiantis BÅ«sto draudimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės) įvykis pripažintas draudžiamuoju.

Papildomai pažymėjo, jog remiantis Taisyklėmis, tais atvejais kai pastatai, jų elementai ar namų turtas yra apdrausti atkÅ«rimo verte ir kurie dėl draudžiamojo įvykio yra sugadinti, tai nuostoliais laikomi turto remonto kaina ir tik tos iÅ¡laidos, bÅ«tinos sugadintam turtui atstatyti iki buvusios bÅ«klės prieÅ¡ pat įvykį, tačiau nevirÅ¡ijant turto atkÅ«rimo vertės, buvusios prieÅ¡ įvykį. 5738,81 Eur draudimo iÅ¡moka iÅ¡mokėta pagal lokalinę sÄ matÄ , kuria buvo nustatyta buto remonto kaina ir kompensuotos tik tiesioginės iÅ¡laidos, kadangi draudėjai buvo pasirinkę turto remonto variantÄ Å«kio bÅ«du, t. y. nesamdant rangovų, todėl lokalinėje sÄ matoje iÅ¡skaičiuotos 305,94 Eur iÅ¡laidos, kurios bÅ«tų tekusios samdant rangovÄ remonto darbams.

Taip pat vertintas namų turtui padarytas nuostolis 293,48 Eur už vandens pompÄ ir 40 Eur keitimo darbams. Å i suma iÅ¡mokėta pagal analogo kainÄ , nustačius, kad jÄ netikslingÄ remontuoti. Atstovė pažymėjo, jog vonios apžiÅ«ra, defektinio akto suraÅ¡ymas taip pat yra kompensuotinos iÅ¡laidos, todėl Å¡ių iÅ¡laidų taip pat yra praÅ¡oma priteisti iÅ¡ atsakovų. Pastebėjus vėlesnius žalos padarinius, buvo suraÅ¡ytas papildomas apžiÅ«ros aktas ir papildomai kompensuota 293,83 Eur iÅ¡moka: 80 Eur už lamos kailio sugadinimÄ , 170 Eur už virtuvinės spintelės sugadinimÄ , taikant nusidėvėjimo procentÄ , taip pat apskaičiuota 43,88 Eur už sieninės spintos plokÅ¡tės keitimÄ ir montavimÄ .

Dar viena iÅ¡moka buvo iÅ¡mokėta už planÅ¡etės Samsung analogÄ , nustačius, kad remontuoti turtÄ netikslinga ir 80 Eur už Samsung Galaxy Ace, 10 Eur už renginių defektavimo paslaugas. IeÅ¡kovė pažymėjo, jog nustačius, kad užpylimas įvyko iÅ¡ buto Nr. 35, kuris bendrosios jungtinės nuosavybes teise priklauso atsakovams, kreipėsi į atsakovę R. S. su pretenzija. IeÅ¡kovės atstovės teigimu, draudimo polise yra aiÅ¡kiai nurodyta, kad draudėjas yra vienas iÅ¡ buto savininkų, draudimo sutartis galima esant vienam draudėjui, tačiau draudimo sutartyje 100 procentų naudos gavėju yra bankas, o byloje yra pateikti dokumentai, kuriuose matyti, kad bankas sutinka, jog draudimo iÅ¡moka bÅ«tų pervesta kitiems subjektams.

IeÅ¡kovė teigia, jog lokalinė sÄ mata buvo sudaroma kompiuterine programa, kuri pagal bÅ«tinų atlikti darbų apimtį ir rinkos kainas paskaičiuoja vidutines remonto iÅ¡laidas, todėl draudimo iÅ¡moka buvo iÅ¡mokėta remiantis Å¡ios programos skaičiavimais, o tai ar draudimo iÅ¡moka buvo panaudota remonto darbams ar ne, teisiÅ¡kai neturi reikÅ¡mės. Taigi atsakovai ginčydami lokalinės sÄ matos pagrįstumÄ remiasi subjektyviu supratimu, o ne objektyviais įrodymais. IeÅ¡kovės atstovė pažymėjo, jog nagrinėjant bylÄ pirmÄ kartÄ apipilto buto bendrasavininkė teigė, jog grįždami namo jie matė Å¡lapias laiptines sienas, o duomenų apie tai, kad bÅ«tų trÅ«kusi bendroji inžinerinė sistema nėra, todėl darytina iÅ¡vada, jog jos suÅ¡lapti galėjo dėl atsakovų bute trÅ«kusios paÅ¡ildymo žarnelės. Pažymėjo, jog atsakovai nuo kompensacinių palÅ«kanų, remiantis teismų praktika, galėtų bÅ«ti atleisti tik tokiu atveju, jei prievolės atsakovai nebÅ«tų galėję įvykdyti dėl ieÅ¡kovės kaltės, tačiau tokių duomenų byloje nėra.

Atsakovė sumokėjo 379,99 turtinės žalos, tačiau skolos likutis siekia 6037,23, bet ieÅ¡kovė, įvertinusi nusidėvėjimÄ , praÅ¡o iÅ¡ atsakovų 6014,62 Eur bei priteisti visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.               Teismo posėdžio metu atsakovė R. S. nurodė, jog grįžę iÅ¡ miesto pasijungė vandenį iÅ¡ boilerio, pavalgė ir maždaug už 5 minučių pamatė, jog trÅ«ko vandens padavimo žarnelė. Atsakovės teigimu, likviduoti avarijos padarinius užtruko apie 5 minutes, vandens daug negalėjo nutekėti, kadangi avarijos mėnesį vandens iÅ¡leido tiek kiek įprasta, t. y. 2 kubinius metrus.

Ä®vykio dienÄ , vakare su aplieto buto savininku atsakovai tarėsi dėl žalos atlyginimo, atsakovai siÅ«lė padaryti aplieto buto remontÄ ir 1000 Eur, tačiau kitÄ dienÄ buto savininkas pareiÅ¡kė, jog jam reikalingi 4000 Eur, tačiau atsakovai su tokiu pasiÅ«lymu nesutiko. Atsakovai lankėsi aplietame bute, matė, kokia žala buvo padaryta, todėl su reikalaujama suma nesutinka. Atsakovės teigimu, buto savininkai įsigiję butÄ atliko tam tikrus remonto darbus, t. y. sienas nudažė ir iÅ¡klijavo tapetais. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas advokato padėjėjas A.

V. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime iÅ¡dėstytais motyvais. Pažymėjo, jog atsakovai neginčija žalos atsirado fakto ir savo kaltės, tačiau nesutinka su reikalaujama suma. Atsakovų atstovas atkreipė dėmesį, kad atsakovai bendradarbiavo tiek su nukentėjusiais buto savininkais, siÅ«lė jiems kompensacijÄ , tiek kreipėsi į ieÅ¡kovę du kartus, praÅ¡ydami patikslinti duomenis, pateikti paaiÅ¡kinimus, kaip buvo nustatyta reikalaujama suma, tačiau ieÅ¡kovė nerodė jokio noro bendradarbiauti su atsakovais, jokių atsakymų nepateikė ir kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, todėl atsakovų atstovo manymu, elgėsi nesÄ Å¾iningai.

Atkreipė dėmesį, kad nėra telefono Samsung Galaxy Ace defektinio akto, už kurį buvo sumokėta draudimo iÅ¡moka, taip pat, pateiktos planÅ¡etės modelis yra skirtingas tai, už kuriÄ buvo iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka. Atsakovų atstovo teigimu, iÅ¡ byloje pateiktų įrodymų akivaizdžiai matyti, kad visa grindų danga nebuvo sugadinta, todėl visos grindų dangos keitimas nebuvo bÅ«tinas, todėl ieÅ¡kovė neproporcingai praÅ¡o tai atlyginti. Paminėjo, jog remiantis byloje pateiktais liudytojos V.

L. parodymais, buto grindų kokybė, iki buto apliejimo, buvo prasta, parketlentės buvo pabraižytos, vietomis siÅ«bavo. Atsakovų atstovas pabrėžė, jog sugadinto turto vertė nustatyta pavirÅ¡utiniÅ¡kai, nėra jokių dokumentų pagrindžiančių daiktų įsigijimo kainos, nėra aiÅ¡ku, kaip ieÅ¡kovė nustatė tų daiktų likutinę vertę, todėl lokalinė sÄ mata nelaikytina pagrįsta bei nepasiraÅ¡yta jÄ sudariusio asmens. Paminėjo, jog didesnioji draudimo iÅ¡mokos dalis iÅ¡mokėta ne draudėjui ar naudos gavėjui, o iÅ¡mokėta asmeniui, kuris nėra nurodytas draudimo polise.

Atsakovų atstovo nuomone, apliejimo dydžio faktÄ Ä¯rodo pateikti trijų mėnesių skaitliukų parodymai, iÅ¡ kurių matyti, jog jis buvo nedidelis. Be to, jokių duomenų nėra pateikta, kad bendrosios namo patalpos bÅ«tų aplietos. Atkreipė dėmesį, jog vandens pompos gedimas nustatytas tik po pusės metų nuo nagrinėjamo įvykio, o defektiniame akte nėra pateikta jos gedimo priežastis, todėl atsakovai neturi prisiimti pareigos atlyginti už vonios pompÄ . Be to, ieÅ¡kovė nesilaikė Taisyklių nuostatų.

Taisyklėse numatyta, jog atkuriama vertė negali virÅ¡yti buvusios vertės, tačiau Å¡iuo atveju, atsakovai kvestionuoja ieÅ¡kovės pateiktÄ 22,61 Eur nuvertėjimÄ , kadangi iÅ¡ byloje pateiktų duomenų matyti, jog butas nėra naujas, nėra kapitaliai suremontuotas, o atskirų daiktų nuvertėjimas laikytinas didesnis nei bendra nuvertėjimo suma, taip pat jokių duomenų apie daiktų įsigijimÄ , daiktų vertę nėra. PraÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Liudytoja S. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad į aplietÄ butÄ atvyko po trijų dienų po avarijos. Buvo matyti nutekėjimas virtuvėje, toje vietoje kur atstovų bute stovi Å¡aldytuvas taip pat ties Å¡viestuvu ir virtuvės kitame kampe prie spintelių. Koridoriuje aplieta buvo prie galinės koridoriaus sienos, toje vietoje atsakovų bute stovi spintos. Apipilto buto savininkui P. J. pasiÅ«lė remontÄ ir 1000 Eur, tačiau jis nesutiko ir pareiÅ¡kė, kad remonto kainÄ jam kainuotų 4000 Eur. Liudytojos teigimu, P. J. jai pats pasakė, jog kambariai nenukentėjo.

Jos teigimu, atvykus į aplietÄ butÄ , jautėsi grindų lingavimas koridoriuje ir prie miegamojo durų matėsi pabraižymai. Liudytojos manymu, visiÅ¡kas grindų dangos keitimas nustatytas nepagrįstai ir jį iÅ¡skaičiavus iÅ¡ sÄ matos gautųsi suma, kuriÄ atsakovai bÅ«tų sutikę mokėti, t. y. apie 1000 eurų. Paminėjo, jog jos lankymosi aplietame bute metu buto savininkas P. J. paminėjo, jog sÅ«kurinė vonia jam neveikia, užsikimÅ¡o purkÅ¡tukai, apie vonios pompÄ liudytojai nieko neminėjo.

Jos žiniomis, aplietame bute, jį įsigijus P. J. buvo iÅ¡dažytos sienos, o parketas liko senasis. IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.Teismas iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatė, kad 2016 m. balandžio 29 d. ieÅ¡kovė ADB „Lietuvos draudimas“ ir P. J. sudarė bÅ«sto draudimo liudijimÄ Nr. 375094460, kuriuo apdraustas jam ir V. P. bendrosios dalines nuosavybes teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2016 m. birželio 15 d. buvo aplietas ieÅ¡kovės draustas butas.

Tiriant draudiminį įvykį, nustatyta, jog vanduo į draudėjos butÄ pateko iÅ¡ buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso atsakovams R. S. ir I. S., dėl trÅ«kusios vandens paÅ¡ildytojo pajungimo žarneles. ADB „Lietuvos draudimas“ pateiktame 2016 m. lapkričio 11 d. turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodyta, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apibėgo 11,3 m2 tapetuotų sienų ir pakito jų spalva, sienos deformavosi, apibėgusios vidaus ir lauko durys, atÅ¡oko plytelės ir durų apvadai, todėl turtui reikalingas remontas.

Patirtas ir namų turto nuostolis: aplieta virtuvinė spintelė, dirbtinis kailis bei sieninės spintos plokÅ¡tė. ADB „Lietuvos draudimas“ pateiktame 2016 m. lapkričio 11 d. turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodyta, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), patalpose 32-1, 32-2, 32-3 ir 32-4 apibėgo grindys, pakito jų spalva, jos deformavosi, bendras plotas 46,77 m2, patalpoje 32-1 10 m2 Å¡ildomų grindų yra deformuotos ir pakeitusios spalvÄ , reikalingas 53 metrų grindų apvadų pakeitimas, apibėgo ir atkibo 1 m2 tapetuotos sienos kraÅ¡tas, 6 m2 stiklo pluoÅ¡to sienos patalpose 32-1 ir 32-3 apibėgo ir nuo jų nubėgo dažai, 4 m2 sienos stiklo pluoÅ¡to tapetų apibėgo, nuo jų nubėgo dažai, 1,5 m2 apibėgo lubų, dažytų akriliniais dažais, per sujungimÄ dėl apibėgimo pagelto lubų apvadai.

Patalpoje 32-4 apibėgo ir pakeitė spalvÄ 0,5 m2 lubų, nuo 0,3 m2 sienos stiklo pluoÅ¡to tapetų nubėgo dažai. Patalpoje 32-6, sujungtoje su patalpa 32-5, 0,1 m2 lubų, dažytų akriliniais dažais, apibėgo ir įtrÅ«ko, apibėgo siena, klijuota keramikinėmis plytelėmis, todėl įtrÅ«ko plytelių tarpų užpilas, apipiltas keramikinėmis plytelėmis iÅ¡klotas slenkstis ir medinių durų stakta, vonioje įtaisyti elektroniniai prietaisai neveikia. Patalpoje 32-4 apibėgo laminuotos durys, atÅ¡oko laminatas, bute apibėgo laukinės durys ir elektros instaliacija.

Taip pat nustatyta, jog buvo aplieta ir visiÅ¡kai sugadinta virtuvinė spintelė, dirbtinis kailis ir sieninės spintos plokÅ¡tė. 2016 m. liepos 1 d. turto sunaikinimo, sugadinimo akto priede nustatyta, jog sulieta planÅ¡etė Samsung Tab 3 P5200 analogas ir telefonas Samsung GT 58. Atlikus nuostolių nustatymo veiksmus, ieÅ¡kovė 2017 m. sausio 16 d. sudarė lokalinę sÄ matÄ , remdamasi Taisyklių 3 dalies 2 ir 2.2 punktais, nustatančiais, jog kai turtas yra apdraustas atkÅ«rimo verte, tai nuostolis yra Å¡io turto remonto kaina, o nuostoliu laikomos tik tos remonto iÅ¡laidos, bÅ«tinos sugadintam turtui atstatyti iki buvusios bÅ«klės prieÅ¡ pat įvykį.

IeÅ¡kovė lokalinėje sÄ matoje nustatė, jog iÅ¡ viso tiesioginės iÅ¡laidos remonto darbams yra 5738,81 Eur. IeÅ¡kovė įvykį pripažino draudiminiu ir nukentėjusiems nuo buto apliejimo asmenims iÅ¡mokėjo tris iÅ¡mokas: 5743,35 Eur iÅ¡mokÄ , į kuriÄ Ä¯trauktos 738,81 Eur pagal lokalinę sÄ matÄ kompensuotos tiesioginės iÅ¡laidos, 253,48 Eur vonios pompos kaina, papildomai 40 Eur vonios pompos keitimo darbams, 17 Eur suma už vonios defektinį aktÄ bei iÅ¡minusuotos 305,94 Eur iÅ¡laidos transportavimo iÅ¡laidos, kadangi sÄ matÄ sudariusi įmonė neatliks remonto darbų; 293,88 Eur iÅ¡moka, kuriÄ sudaro 80 Eur už lamos kailį, 170 už virtuvinę spintelę, įvertinus nusidėvėjimÄ ir 43,88 už sieninės plokÅ¡tės sugadinimÄ ; 379,99 Eur iÅ¡mokÄ , kuriÄ sudaro 289,99 Eur už planÅ¡etės Samsung Tab 3 10.1 analogÄ , 80 Eur už telefonÄ Samsung Galaxy Ace ir 10 Eur įrenginių defektavimo iÅ¡laidų.

IÅ¡ viso aplieto buto savininkams ieÅ¡kovė atlygino 6417,22 Eur patirtÄ Å¾alÄ . Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyta, kad jei draudimo sutartis nenumato ko kita, draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, ir draudėjas (naudos gavėjas) privalo perduoti draudikui visÄ informacijÄ , kuri yra bÅ«tina, kad draudikas tinkamai įgyvendintų jam perėjusiÄ reikalavimo teisę.

To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Tai reiÅ¡kia, kad draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiÅ¡kiant reikalavimÄ atlyginti žalÄ jÄ padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimÄ jam pareiÅ¡kusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos. IeÅ¡kovės ir atsakovės sutartiniai santykiai nesieja, todėl atsakovei kyla deliktinė atsakomybė.

Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai nustato, jog deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar atsakovei kyla deliktinė atsakomybė, bÅ«tina nagrinėjamoje byloje nustatyti deliktinės atsakomybės sÄ lygas. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo.

Taigi, Å¡ioje teisės normoje įtvirtinta deliktinė civilinė atsakomybė kyla be kaltės ir jai atsirasti pakanka nustatyti tris civilinės atsakomybės sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, padarytÄ Å¾alÄ ir priežastinį ryšį tarp veiksmų ir žalos. Kai neįrodyta bent viena bÅ«tinųjų sÄ lygų, civilinė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma (LAT 2010-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010).Byloje kilo ginčas tarp draudiko (ieÅ¡kovės), iÅ¡mokėjusio draudėjui draudimo iÅ¡mokÄ Ä¯vykus draudiminiam įvykiui, dėl kurio kalti atsakovai, ir atsakovų dėl atlygintino žalos dydžio.

Å ioje byloje ginčo dėl žalÄ sukėlusio įvykio ir atsakovų R. S. ir I. S. kaltės nėra, atsakovai savo atsakomybės dėl kaimyninio buto užpylimo neneigia.Byloje atsakovai R. S. ir I. S. neginčija nei paties įvykio, nei savo neteisėtų veiksmų, pripažįsta ir savo, kaip patalpų savininkų, atsakomybę, tačiau su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutinka, nes ieÅ¡kovė neįrodė realios žalos dydžio, nėra pateikusi tinkamos žalos apskaičiavimo, kÄ , reikÅ¡dama reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo, ieÅ¡kovė ADB „Lietuvos draudimas“ privalo įrodyti.

 Kasacinis teismas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais yra ne kartÄ konstatavęs, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo iÅ¡vados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes. IÅ¡vados apie faktines aplinkybes gali bÅ«ti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse iÅ¡vardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi bÅ«ti gauti ir iÅ¡tirti CPK nustatyta tvarka.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, teismai remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (LAT 2009-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010 ir kt.).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (LAT 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010-12-07 civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010 kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (LAT 2010-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011-04-12 nutartis byloje Nr. 3K-3-177/2011).

Ä®rodinėjimas civiliniame procese pagal įtvirtintÄ procesinį teisinį reguliavimÄ bei kasacinio teismo praktikÄ pasižymi tuo, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ ne tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių, bet ir tada kai įrodymų visuma leidžia teigti, jog labiau tikėtina kurį nors faktÄ aplinkybe buvus (LAT 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001 kt.).Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali bÅ«ti turto sugadinimas.

JÄ patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali bÅ«ti iÅ¡laidos, jeigu remontas jau atliktas, arba bÅ«simo remonto kaÅ¡tai (sÄ naudos), jeigu remontas dar neatliktas. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (LAT 2012-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2012). Vertinant byloje pateiktus ieškovės įrodymus pastebėtina, jog kai kurie įrodymai vienas su kitu nedera ir yra tarpusavyje prieštaraujantis. Remiantis aukščiau paminėtu 2016 m. lapkričio 11 d. turto sunaikinimo, sugadinimo aktu, dėl apliejimo draudėjo bute buvo sugadinta: 1.3 punkte 6 m2 stiklo pluošto tapetų, 1.4 punkte 4 m2 sienos 6KP stiklo pluošto tapetų, 2.2 punkte 0,3 m2 sienos stiklo pluošto tapetų, 7 punkte 1 m2 tapetuotos sienos.

Pažymėtina, jog lokalinėje sÄ matoje 7 pozicijoje numatytas 43,74 m2 sienų tapetų nuplėšimas, 8 pozicijoje 43,74 m2 sienų glaistymas „KR“ glaistu, 9 pozicijoje 43,74 m2 sienų vidinių pavirÅ¡ių pagrindo gruntavimas sukibimÄ gerinančiais gruntais voleliu, 10 pozicijoje 43,74 m2 tapetų klijavimas, 11 pozicijoje 43,74 m2 paruoÅ¡tų sienų labai geras dažymas yra paskaičiuotas pagal bendrÄ tapetais iÅ¡klijuotų buto sienų plotÄ , o ne pagal 2016 m. lapkričio 11 d. turto sunaikinimo, sugadinimo akte nustatytÄ buto sienų sugadinimÄ dėl buto apliejimo.

Pažymėtina, jog taip pat skiriasi ir sugadintų lubų kiekis 2016 m. lapkričio 11 d. turto sunaikinimo, sugadinimo akte ir 2017 m. sausio 16 d. lokalinėje sÄ matoje. Turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodoma, jog sugadinta 1.5 punkte 1,5 m2 lubų, dažytų akriliniais dažais, 2.1 punkte 0,5 m2 lubų, dažytų akriliniais dažais, 3.1 punkte 0,1 m2 6KP lubų, dažytų akriliniais dažais, tuo tarpu lokalinėje sÄ matoje 12 pozicijoje apskaičiuota 32 m2 lubų pavirÅ¡iaus gruntavimo, 13 pozicijoje 32 m2 anksčiau dažytų lubų labai geras dažymas.

Byloje pateiktos nuotraukos, kuriose matyti apdrausto buto bÅ«klė po apliejimo. IÅ¡ jų matyti, jog kai kurios buto sienos buvo sulietos dėl vandens, kai kurios buto durys atÅ¡oko nuo pagrindo, vietomis subraižytos grindys, tačiau nuotraukose matomas nuostolių dydis niekaip nepatvirtina nuostolių dydžio, numatyto 2017 m. sausio 16 d. lokalinėje sÄ matoje.IÅ¡ 2017 m. sausio 19 d. draudimo apskaičiavimo kopijos matyti, jog ieÅ¡kovė draudėjui iÅ¡mokėjo ADB „Lietuvos draudimas“ lokalinėje sÄ matoje apskaičiuotas tiesiogines iÅ¡laidas bei vonios pompos analogo ir jos keitimo darbų kainas.

IeÅ¡kovė, siekdama gauti iÅ¡ atsakovų nuostolių atlyginimÄ , dėl jų atliktų darbų turi įrodyti esant deliktinės atsakomybės sÄ lygoms, viena iÅ¡ jų yra priežastinis ryÅ¡ys, kurio nustatoma, jog atsiradę nuostoliai gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). IeÅ¡kovė į bylÄ pateikia nuotraukų, patvirtinančių, jog draudėjo vonioje buvo įmontuota vonios pompa EA390, taip pat duomenis, patvirtinančius vonios pompos EA390 analogo kainÄ bei Å¡ios pompos defektinį aktÄ .

Teismas pažymi, jog Defektiniame akte Nr. 94, kurį pasirašė J. I., verslo liudijimo Nr. PE496818-1, nėra nustatyta vandens pompos gedimo priežastis. Kadangi ieÅ¡kovės pateiktuose įrodymuose nepateikta duomenų, dėl kokių priežasčių vonios pompa EA390 neveikia, neįmanoma nustatyti, jog nuostolis dėl vonios pompos atsirado dėl atsakovų veiksmų, todėl iÅ¡mokÄ už vonios pompos EA390 ir keitimo darbus laikytina iÅ¡mokėta nepagrįstai.2016 m. lapkričio 11 d. turto sunaikinimo, sugadinimo akto priede, namų turto nuostolių apraÅ¡yme nustatyta, jog draudėjo bute sulieta Samsung Tab 3 P52000 ir telefonas Samsung GT 58.

Remiantis Å¡iame akte nustatyta namų turtui dėl suliejimo padaryta žala, pagal draudimo iÅ¡mokos apskaičiavimo kopijÄ draudėjui iÅ¡mokėta 379,99 Eur iÅ¡moka. Remiantis Taisyklių A.IV dalies, 1.17 punktu, draudimo apsauga galioja tik papildomai pasirinktus Å¡iÄ paslaugÄ , draudžiant maksimaliu draudimo variantu, o nuostoliai dėl mobiliųjų telefonų, planÅ¡etinių kompiuterių ir neÅ¡iojamų kompiuterių apdraustų pagal visų rizikų draudimo rizikÄ , nuostoliai neatlyginami, jei nėra pateikti sugadintų, dingusių ar sunaikintų daiktų remonto sÄ skaitos, pirkimo sÄ skaitos bei čekiai, naudojimosi instrukcijos bei kiti dokumentai, bÅ«tini sunaikinimo, sugadinimo priežastims, aplinkybėms bei nuostolio dydžiui ir kaltininkui nustatyti, taip pat įrodymai (įsigijimo dokumentai, nuotraukos ar kiti objektyvÅ«s turėtÄ daiktÄ patvirtinantys įrodymai) apie Å¡ių daiktų turėjimÄ .

Pažymėtina, jog teismui pateiktas draudėjo ir draudiko (ieÅ¡kovės) sudarytas bÅ«sto draudimo liudijimas. IÅ¡ pateikto raÅ¡ytinio įrodymo matyti, jog bÅ«sto draudimo liudijime, laikantis Taisyklių A.IV dalies, 1.17 punkto, papildomai buvo pasirinkta mobiliųjų telefonų, planÅ¡etinių kompiuterių ir neÅ¡iojamų kompiuterių draudimo paslauga iki 600 Eur. Byloje yra pateiktos nuotraukos, patvirtinančios, jog draudėjas turėjo planÅ¡etinį kompiuterį Galaxy Tab 3 P5200, pateiktas Galaxy Tab 3 10.1 (GT-5200) defektinis aktas, kuriame nurodyta, jog įrenginys yra pažeistas drėgmės, todėl neremontuojamas, tačiau remiantis Taisyklių B.IV dalies 3.4 punktu mobiliuosius telefonus, planÅ¡etinius kompiuterius ir neÅ¡iojamus kompiuterius, pagal Taisyklių A.IV dalies 1.17 punkto nuostatas, iÅ¡moka bus mokama tik remonto ar atkÅ«rimo atveju ir tik po to kai bus pateikti remontÄ ar įsigijimÄ (atkÅ«rimÄ ar analogiÅ¡ko daikto įsigijimÄ ) patvirtinantys dokumentai (sÄ skaitos – faktÅ«ros, čekiai ir pan.).

Taigi vadovaujantis Taisyklėmis ir byloje pateiktais duomenimis, draudimo iÅ¡moka už planÅ¡etinį kompiuterį Galaxy Tab 3 P5200 draudėjui negalėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta, kadangi nepateikti jokie dokumentai, patvirtinantys draudėjo planÅ¡etinio kompiuterio įsigijimÄ ir atsakovai Å¡ios sumos neturi atlyginti. Patenkinus šį ieÅ¡kovės reikalavimÄ bÅ«tų paneigtas esminis teisės principas – „iÅ¡ neteisės teisė nekyla“ (ex iniuria ius non oritur). Be to, ieÅ¡kovė reikalaudama iÅ¡ atsakovų atlyginti nuostolius už telefonÄ Samsung GT 58, teismui pateikė tik nuotraukas, kuriose matyti, jog draudėjas faktiÅ¡kai turėjo ir valdė šį telefonÄ , tačiau ieÅ¡kovei nepateikus telefono Samsung GALAXY Ace GT-S5830i defektinio akto, kuriame bÅ«tų nurodyta gedimo priežastis ir patvirtintas pats gedimo faktas kvalifikuoto asmens, teismas negali daryti iÅ¡vados, jog telefonas Samsung GALAXY Ace GT-S5830i buvo sugadintas dėl atsakovų veiksmų ir jų kaltės. IÅ¡ byloje pateikto 2016 m. lapkričio 11 d. turto sunaikinimo, sugadinimo akto priedo, namų turto nuostolių apraÅ¡ymo matyti, jog ieÅ¡kovė nustatė, kad draudėjo bute dėl apliejimo sugadinta virtuvinė spintelė, lamos kailis bei sieninė spintos plokÅ¡tė.

Remiantis Å¡iais patirtais draudėjo nuostoliais, ieÅ¡kovė draudėjui iÅ¡mokėjo 293,88 Eur pagal 2017 m. sausio 19 d. draudimo iÅ¡mokos apskaičiavimo kopijÄ . Å ios iÅ¡mokos sumos ieÅ¡kovė praÅ¡o iÅ¡ atsakovų. Tačiau ieÅ¡kovė nepateikė teismui įrodymų, kurie pagrįstų Å¡ių daiktų kainÄ . IÅ¡ byloje pateiktų nuotraukų sunku įvertinti ar lamos kailis iÅ¡ tiesų yra sugadintas dėl apliejimo, nepridėta nuotraukų, įrodančių sieninės spintos plokÅ¡tės apliejimÄ .

IÅ¡ pateiktų nuotraukų matyti, jog virtuvinės spintelės plokÅ¡tė, kuri liečiasi su virtuvės siena, yra aplieta, matyti nubėgusio vandens žymės, tačiau ieÅ¡kovė 2016 m. lapkričio 11 d. turto sunaikinimo, sugadinimo akto priede nurodytÄ virtuvinę spintelę 60x40x30, pritaikius nuvertėjimÄ dėl sugadinimo įvertino 170 Eur, o Å¡iÄ sumÄ paskaičiavo nuo 1700 Eur spintelės kainos, bet įrodymų, pagrindžiančių tokiÄ spintelės kainÄ , teismui nepateikė. Nesant pakankamai įrodymų, teismas negali daryti iÅ¡vados, jog lamos kailis ir sieninė spintos plokÅ¡tė buvo sugadinta dėl atsakovų veiksmų, nepateikti jokie duomenys, patvirtinantys lamos kailio ir virtuvinės spintelės įsigijimo kainas, teismui nepateikta sieninės spintos plokÅ¡tės piniginė vertė.

Atsakovai atsiliepime į ieÅ¡kinį ir teismo posėdžio metu teigė, jog 6037,23 Eur draudimo iÅ¡moka iÅ¡mokėta ne tam asmeniui, kadangi remiantis Taisyklių IV dalies 9.1 punktÄ draudimo iÅ¡moka mokama į naudos gavėjo sÄ skaitÄ arba, civilinės atsakomybės atveju, į nukentėjusiojo nurodytÄ atsiskaitomÄ jÄ banko sÄ skaitÄ . BÅ«sto draudimo liudijime naudos gavėju nurodytas P. J., todėl atsakovų nuomone draudimo iÅ¡moka turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta į asmeninę P. J. sÄ skaitÄ .

Teismas su tokiais atsakovų argumentais nesutinka. Remiantis byloje pateiktais duomenimis iÅ¡ nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o matyti, jog aplietas butas, kuris buvo apdraustas bÅ«sto draudimu, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso P. J. ir V. P., tačiau butui yra taikoma hipoteka. Remiantis CK 4.170 straipsnio 1 dalimi, hipoteka yra daiktinė teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , kuria užtikrinamas esamos ar bÅ«simos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui.

Nagrinėjamu atveju butas yra įkeistas hipotekos kreditoriui, t. y. akcinei bendrovei „SEB bankas“. Byloje pateiktas 2017 m. sausio 25 d. hipotekos kreditoriaus sutikimas, jog draudimo iÅ¡mokos lėšos bÅ«tų pervestos į V. P. atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ . CK 4.171 straipsnio 4, 5 dalyse nustatytų imperatyviųjų nuostatų, pagal kurias hipotekos kreditoriaus reikalavimai užtikrinami ne tik įkeistu daiktu, bet ir Å¡io daikto draudimo atlyginimu, įgyvendinimo tvarka nustatyta CK 4.196 straipsnio 2 dalyje.

Pagal CK 4.196 straipsnio 2 dalį, jeigu įkeisto daikto vertė sumažėjo, o skolininkas neįvykdė įsipareigojimo dalies, kuria sumažėjo daikto vertė, arba daiktas žuvo, kreditoriai turi teisę į daikto draudimo sumÄ , nevirÅ¡ijančiÄ jų reikalavimų sumos, iÅ¡mokamÄ tokia pat eile, kokia turėjo bÅ«ti patenkinti jų reikalavimai; gavus raÅ¡tiÅ¡kÄ visų kreditorių sutikimÄ , draudimo suma gali bÅ«ti iÅ¡mokama įkeisto daikto savininkui. Tai reiÅ¡kia, kad kai daikto vertė sumažėja (pvz., dėl gaisro metu padarytos žalos) ir skolininkas neįvykdo įsipareigojimo dalies, kuria sumažėjo daikto vertė, visų pirma, teisę į įkeisto nekilnojamojo daikto draudimo sumÄ , kuri nevirÅ¡ija jo reikalavimų, turi hipotekos kreditorius, o ne įkeisto daikto savininkas.

Ä®keisto daikto savininkui draudimo suma tokiu atveju gali bÅ«ti iÅ¡mokėta, tik esant raÅ¡tiÅ¡kam hipotekos kreditoriaus sutikimui (LAT 2014-11-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2014). Teismas pažymi, jog Å¡is veiksmas yra teisėtas ir neprieÅ¡tarauja jokioms įstatymo normoms, todėl atsakovų teiginiai, jog ieÅ¡kovei draudimo iÅ¡mokÄ pervedus į V. P. sÄ skaita neatsiranda regreso teisė, yra atmestini.   Pažymėtina, kad draudimo iÅ¡mokos dydį nustato pats draudikas, atsižvelgdamas į dėl draudiminio įvykio susidariusius nuostolius, draudimo sumÄ , draudimo vertę, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes remdamasis draudėjo pateiktais duomenimis, savo paties surinkta informacija ir ekspertų iÅ¡vadomis.

Teismas, įvertinęs pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), turto sugadinimo, dalį ieÅ¡kovės reikalavimų atlyginti nuostolius atmeta. IeÅ¡kovės pateikta 2017 m. sausio 16 d. gyvenamojo buto remonto darbų po užliejimo lokalinė sÄ mata nėra tinkamas įrodymas, nes į jÄ Ä¯traukti remonto darbai yra pertekliniai, neįrodyta, jog visi lokalinėje sÄ matoje nurodyti nuostoliai atsirado dėl atsakovų veiksmų. Teismas, atsižvelgęs į įrodymų visetÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog remiantis byloje pateiktomis nuotraukomis iÅ¡ aplieto buto, atsakovų veiksmais padaryta žala tiksliausiai yra nustatyta 2016 m. lapkričio 11 d. turto sunaikinimo, sugadinimo akte.

Kadangi ieÅ¡kovė negali tiksliai įrodyti patirtų nuostolių, tai jų dydį nustato pats teismas. Teismas, nustatydamas nuostolių dydį, remiasi ieÅ¡kovės pateiktoje lokalinėje sÄ matoje nurodytomis medžiagų ir darbo užmokesčio rinkos kainomis. Teismas pateikė iÅ¡vadÄ , jog 2016 m. lapkričio 11 d. turto sunaikinimo, sugadinimo akte tiksliai nustatyta, jog dėl atsakovų veiksmų aplieta 11,3 m2 (6+4+0,3+1) tapetuotų buto sienų, t. y. 25,83 procentai aplietame bute esančių tapetuotų sienų, todėl lokalinėje sÄ matoje 7 pozicijoje numatytas sienų tapetų nuplėšimas proporcingai mažinamas iki 14,91 Eur, 8 pozicijoje numatytas sienų pirmas glaistymas „KR“ glaistu proporcingai mažinamas iki 20,36 Eur, 9 pozicijoje numatytas sienų vidinių pavirÅ¡ių pagrindo gruntavimas sukibimÄ gerinančiais gruntai voleliu proporcingai mažinamas iki 7,59 Eur, 10 pozicijoje numatytas tapetų klijavimas proporcingai mažinamas iki 60,99 Eur, 11 pozicijoje numatytas paruoÅ¡tų dažymui sienų labai geras dažymas proporcingai mažinamas iki 54,37 Eur.

Atitinkamai 2016 m. lapkričio 11 d. turto sugadinimo, sunaikinimo akte nustatyta, jog dėl atsakovų veiksmų aplieta 2,1 m2 lubų (1,5+0,5+0,1). Taigi nustatytas realus sugadintų lubų kiekis mažėja iki 6,43 procento (2,1x100/32,66). Atitinkamai 12 pozicijoje numatytas lubų pavirÅ¡ių pagrindo gruntavimas sukibimÄ gerinančiais gruntais voleliu mažinamas iki 1,61 Eur, 13 pozicijoje numatytas anksčiau dažytų lubų labai geras dažymas emulsiniais dažais mažinamas iki 15,75 Eur. Teismas pažymi, jog nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali bÅ«ti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamÄ jÄ vertę.

Atkuriamosios vertės (kaÅ¡tų) nustatymas – vienas iÅ¡ Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytų turto vertinimo metodų, jo pagrindÄ sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės bÅ«klės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. KaÅ¡tai turi bÅ«ti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamÄ sugadinimo metu objekto fizinę bÅ«klę. AtkÅ«rimo kaÅ¡tai Å¡iuo atveju turi rodyti iÅ¡laidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti.

Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių iÅ¡laidų, žalos dydis gali bÅ«ti nustatomas skaičiavimo bÅ«du - svarbu, kad padaryta žala bÅ«tų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali bÅ«ti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sÄ matomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (LAT 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2009).

Remiantis bendrÄ ja įrodinėjimo pareigos taisykle (CPK 178 straipsnis) ieÅ¡kovė turi įrodyti, kad draudėjas patyrė žalÄ ir bÅ«tent tokio dydžio, kiek buvo iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡mokos ir tai, kad žalÄ lėmė tik atsakovų veiksmai. Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovė, siekdama įrodyti, jog aplietame bute buvo sugadintos visos buto grindys, teismui pateikė 2016 m. turto sunaikinimo, sugadinimo aktÄ , lokalinę sÄ mata bei aplieto buto nuotraukas. Atsakovai savo atsikirtimus grindė tuo, jog avarijos metu iÅ¡bėgęs vandens kiekis buvo nedidelis, į bylÄ pridėjo trijų mėnesių vandens skaitiklių rodmenis ir liudytojos parodymus, kuriuose teigiama, jog grindų kokybė aplietame bute nebuvo gera.

Liudytojos V. L. teigimu, draudėjo bute prieÅ¡ avarijÄ grindys bute lingavo, vietomis buvo pabraižytos. 2016 m. lapkričio 11 d. turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodyta, jog grindys apibėgo, yra subraižytos nuo durų, spalva pakitusi, jos deformavosi. IÅ¡ byloje pateiktų nuotraukų matyti tik grindų pabraižymai. Remiantis nuotraukomis teismas negali nustatyti, jog grindys bÅ«tų deformavusios dėl drėgmės, nematyti ir tai, jog grindų spalva vietomis ar visiÅ¡kai bÅ«tų pakeitusi pakitusi ar iÅ¡blukusi.

IeÅ¡kovė teismo posėdžio metu tik pažymėjo, jog aplietame bute grindys iÅ¡klotos be slenksčio, todėl atskirų dalių keitimas yra neįmanomas, tačiau nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių Å¡iuos ieÅ¡kovės teiginius. IeÅ¡kovės pateiktose nuotraukose užfiksuota, kad ant sienų, lubų matosi dėmės, tačiau grindų danga neatÅ¡okusi, neiÅ¡sikreipusi, nebanguota. Kasacinis teismas nuosekliai formuojamoje praktikoje dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (LAT 2016-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016).

Taigi teismas, remdamasis byloje pateiktų įrodymų visetu ir vidiniu įsitikinimu, grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu teigia, jog ieÅ¡kovei tinkamai neįrodžius visiÅ¡ko grindų sugadinimo dėl atsakovų bute įvykusios avarijos, darytina iÅ¡vada, jog iÅ¡ nuotraukų matoma grindų defektai atsirado ne dėl atsakovų veiksmų, todėl ieÅ¡kovė neturi teisės reikalauti nuostolių atlyginimo dėl sugadintų grindų iÅ¡ atsakovų.

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad lokalinėje sÄ matoje įtrauktos 2-6 pozicijos laikytinos nepagrįstomis. Be to, teismas daro iÅ¡vada, jog 2017 m. sausio 16 d. lokalinėje sÄ matoje įtrauktos iÅ¡laidos, kurios nesusijusios su dėl atsakovų kaltės atsiradusiais tiesioginiais nuostoliais. Byloje nėra ginčo dėl to, kad remonto darbai, susiję su padarytos žalos paÅ¡alinimu, nėra atlikti, todėl faktinių iÅ¡laidų ieÅ¡kovė nepatyrė, o lokalinėje sÄ matoje remonto darbai yra apskaičiuoti už papildomus darbus ir medžiagas, su papildomais mokesčiais ir netiesioginėmis iÅ¡laidomis, jeigu darbus vykdytų juridinis asmuo, kas reiÅ¡kia, kad Å¡ios iÅ¡laidos yra galimos, bet neaiÅ¡ku, ar bÅ«tinos, todėl žala pripažįstamos ne galimos iÅ¡laidos, o minimalios iÅ¡laidos, reikalingos padarytai žalai paÅ¡alinti (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1162-221/2015).

Remiantis teismų iÅ¡aiÅ¡kinimais, laikytina, jog Å¡ioje byloje į lokalinę sÄ matÄ taip pat nepagrįstai įtrauktos iÅ¡laidos sezoniniams ir specifiniams darbams, papildomam darbo užmokesčiui, socialinio draudimo iÅ¡laidos, statybvietės iÅ¡laidos, todėl 1 018,89 Eur suma už nurodytus papildomus darbus į lokalinę sÄ matÄ Ä¯traukti nepagrįstai. Esant tokiems byloje surinktiems įrodymams, teismas ieÅ¡kovės pateiktÄ lokalinę sÄ matÄ , vertina kritiÅ¡kai, vadovaudamasis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi ir įvertinęs užfiksuotus buto pažeidimus, nuotraukas, pateiktÄ lokalinę sÄ matÄ , sprendžia, kad ieÅ¡kovės pateikta 2017 m. sausio 16 d. lokalinė sÄ mata yra neproporcinga padarytam žalos mastui, todėl teismas pastarosios lokalinės sÄ matos nevertina kaip pagrindžiančios realius draudėjo patirtus nuostolius ir remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi mažina 2017 m. sausio 16 d. lokalinėje sÄ matoje numatytas tiesiogines iÅ¡laidas iki 1599,85 Eur, iÅ¡ lokalinės sÄ matos iÅ¡skaičiuojant sumas, kurios anksčiau teismo paminėtos kaip nepagrįstos.

Taip pat ieÅ¡kovės iÅ¡mokėtos 293,88 Eur ir 379,99 Eur draudimo iÅ¡mokos, anksčiau teismo minėtais motyvais, laikytinos nepagrįstomis. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovai ieÅ¡kovei jau yra atlyginę 379,99 Eur dalį turtinės žalos, todėl teismas, remdamasis CK 6.281 straipsnio 1 dalimi, įpareigoja atsakingus už žalÄ asmenis atlyginti nuostolius, todėl iÅ¡ atsakovų R. S. ir I. S. solidariai priteistina 1219,86 Eur suma.IeÅ¡kovė taip pat reikalauja iÅ¡ atsakovų 67,56 Eur kompensacinių palÅ«kanų, skaičiuotinų nuo 2016 m. balandžio 9 d. iki kreipimosi į teismÄ dienos, t. y. 2017 m. gegužės 10 d.

Atsakovai su Å¡ia reikalaujama suma nesutinka, argumentuodami tuo, palÅ«kanos pradėtos skaičiuoti nuo momento, kai dar net nebuvo aplietas P. J. ir V. P. priklausantis butas, be to piniginės prievolės terminas nėra suėjęs, kadangi ieÅ¡kovė nebendradarbiavo su atsakovais dėl tinkamo prievolės įvykdymo. Teismas su atsakovų argumentais sutinka iÅ¡ dalies. Žalos atsiradimo momentas laikytinas tuomet, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių galimÄ pažeidimÄ . Kadangi byloje nustatyta, jog 2016 m. birželio 15 d. trÅ«kus elektrinio vandens paÅ¡ildytojo pajungimo žarnelei atsakovų bute, buvo aplietas ieÅ¡kovės apdraustas butas, nėra jokių objektyvių ir loginių argumentų, jog praleistas piniginės prievolės terminas bÅ«tų skaičiuojamas nuo 2016 m. balandžio 9 d.

Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatytas kompensuojamÄ sias palÅ«kanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku. Priežastys, jog ieÅ¡kovė neatsako į atsakovės pateiktÄ praÅ¡ymÄ atsiųsti informacijÄ ir dokumentus siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokiu pagrindu atsakovui atsirado piniginė prievolė ir delsė kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu, nėra pripažįstamos ieÅ¡kovės kalte dėl netinkamo prievolės įvykdymo (LAT 2017-11-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-405-313/2017).

Todėl teismas atmeta atsakovų argumentus, jog dėl ieÅ¡kovės nebendradarbiavimo nepraleistas prievolės įvykdymo terminas. Byloje nustatyta, jog raÅ¡tÄ dėl 379,99 Eur iÅ¡mokos iÅ¡ieÅ¡kojimo atsakovai apmokėjo, tačiau neapmokėjo 2017 m. vasario 2 d. siųsto raÅ¡to dėl 6037,23 Eur iÅ¡mokos iÅ¡ieÅ¡kojimo, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , jog kompensacinės palÅ«kanos turi bÅ«ti skaičiuojamos už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 2 d. iki 2017 m. gegužės 10 d., t. y. už 98 kalendorines sumas.

Remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgiant į tai, jog priteistinas žalos dydis sumažintas iki 1219,86 iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovei priteistina 16,38 Eur kompensacinių palÅ«kanų.Pagal bendrÄ sias bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisykles civilinėje byloje Å¡alies patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas atlygina bylÄ pralaimėjusi Å¡alis. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

IeÅ¡kovė sumokėjo 137 Eur žyminio mokesčio, 911,16 Eur atstovimo iÅ¡laidų bei 120,37 Eur už atstovės keliones iÅ¡laidas, viso 1168,53 Eur. Atsakovai pateikė įrodymus, jog patyrė 1050 Eur iÅ¡laidų už atstovavimÄ , atsiliepimo parengimÄ , konsultacijas bei 250 Eur atstovavimÄ pirmosios instancijos teisme, viso 1300 Eur. IeÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškinyje buvo reiškiami reikalavimai 6 082,18 Eur sumai, teismas priteisė iš atsakovės ieškovei 1236,24 Eur, vadinasi, buvo patenkinta 20,33 % ieškovės reikalavimų, todėl ieškovės naudai iš atsakovų priteistina 237,56 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovų naudai iš ieškovės priteistina 1035,71 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Įskaičius šalių tarpusavio bylinėjimosi išlaidas, iš ieškovės atsakovų naudai priteistina 798,15 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270, 282 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kovės ADB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį solidariems atsakovams R. S. ir I. S. tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡koves ADB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, naudai:- skolÄ : 1236,24 Eur (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 24 euro centus).Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės ADB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, atsakovų R.

S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai:- bylinėjimosi iÅ¡laidas: 798,15 Eur (septynis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 15 euro centų).Likusioje dalyje ADB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atmesti. Teismo sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per sprendimÄ priėmusį teismÄ . Teisėja                                                                                                             Andželika Butkuvienė