Legislator Giurisprudenza & Legislazione
f6cf5e16-3ba9-4d37-b2a2-56ede2ca1929 Generato dall'IA

Court allows insurance subrogation claim against landlord for water pipe negligence and damages.

Numero d'incarto f6cf5e16-3ba9-4d37-b2a2-56ede2ca1929
Autorità giudiziaria
Giurisdizione Lituania (LT)
Esito del giudizio Parzialmente accolto (Partially Allowed)

Sintesi Legislator

Generato dall'IA

The court dismissed the claim for 96.92 EUR but allowed the remaining 783.41 EUR in damages against the landlord. The plaintiff, an insurance company, subrogated rights after paying a tenant for water leakage caused by a defective pipe in a shared building. The court found the landlord liable for negligent inaction in repairing the pipe despite having knowledge of its poor condition, establishing the necessary causal link between the negligence and the loss. Consequently, the claim was partially allowed based on the proven fault of the property administrator.

Regesto Legislator

Generato dall'IA

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnis; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178, 268–270, 307 straipsniai: When an insurer subrogates rights against a third party for damages caused by the third party's fault, the court must assess the extent of liability based on proven negligence and the verified amount of loss.

Parole chiave

Generato dall'IA
insurance subrogation civil liability negligent inaction shared building water pipe defect damages assessment property administrator responsabilità per danni da acqua

Disposizioni normative citate

Generato dall'IA
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnis
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniai
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 307 straipsniai
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 2 dalis
Generato dall'IA
35511c71-8cc8-436d-b236-decad4c1b381
įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys.
926ec840-002a-409d-9d5d-d10d6fab62b2
       Civilinė bylÄ Nr.
636d8747-ed66-44f4-85da-c744a99e3eab
Ž., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Tauragės butų Å«kis“ tretiesiems asmenims M. Ž. dėl žalos atlyginimo priteisimo, n u s t a t ė: ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 316,18 Eur turtinės žalos atlyginimo, 31,96 Eur kompensacinių palÅ«kanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki pareiÅ¡kimo teismui dienos, 6 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas, bylinėjimosi iÅ¡laidas.
33965f6a-b1a7-4ae3-a235-6b15a0d90dae
ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir žalos fakto.
9247f540-b05d-42c8-9889-24f5a97e565d
ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 667,02 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 8 d. draudžiamojo įvykio metu dėl vandens pratekėjimo iÅ¡ buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir priklausančio atsakovei, buvo aplietas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini).

Ti chiedi come si applica questa sentenza alla tua fattispecie?

Analizza questa decisione insieme alla legislazione federale e cantonale, ai commentari e alla giurisprudenza successiva in Legislator AI.

Apri in Legislator →

Testo completo

?Civilinė byla Nr. e2-3180-937/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33053-2021-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.8; 2.6.4.; 3.2.6.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 12 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja, sekretoriaujant Nijolei Aleksandrovič, dalyvaujant ieÅ¡kovės atstovui Modestui Kuodžiui, atsakovės atstovei Giedrei Krapavickaitei, trečiajam asmeniui A. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialo ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Naujoji Pilaitė“, trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, A.

B., dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka. Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama iÅ¡ atsakovės priteisti 880,33 Eur nuostolių atlyginimÄ subrogacijos tvarka, 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo ginčo sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad ieÅ¡kovė su draudėju A. S. sudarė Gyventojų turto ir asmens civilinės atsakomybės draudimo sutartį Nr. 342-7011226, kuria apdraudė (duomenys neskelbtini), esančias patalpas.

Draudimo sutarties pagrindu ieÅ¡kovė atlygino draudėjui 880,33 Eur dydžio nuostolius, kuriuos draudėjas patyrė 2020-10-27, kai įvyko vandens prasiskverbimas iÅ¡ bendro naudojimo patalpų. Draudėjas nurodė, kad jo butas yra ketvirtame aukÅ¡te, vandens pratekėjimas įvyko iÅ¡ Å¡eÅ¡tame aukÅ¡te esančio buto (duomenys neskelbtini). Minėto buto savininkei ieÅ¡kovė siuntė pretenzijÄ , į kuriÄ buto savininkė nurodė, kad bendro naudojimo vamzdžiai, kurie tiesiai per butÄ (duomenys neskelbtini), galėjo bÅ«ti pažeisti, už juos atsako UAB „Naujoji Pilaitė“, todėl atsakomybė už žalÄ tenka UAB „Naujoji Pilaitė“.

Atsakovė administruoja bendro naudojimo objektus name, esančiame (duomenys neskelbtini), todėl yra atsakinga dėl kilusios žalos. IeÅ¡kovė remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio nuostata nurodo, kad draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė (regreso tvarka) reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už žalÄ asmens. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimai“ nustato gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiÅ«ros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarkÄ .

Pagal Å¡io reglamento 9 punktÄ , gyvenamojo namo, jo dalių bÅ«klė ir jos atitikimas privalomųjų reikalavimų visumai įvertinami atliekant nuolatinius stebėjimus, kasmetines gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiÅ«ras, kurios atliekamos pasibaigus žiemos sezonui. Nuolatinius stebėjimus atlieka gyvenamojo namo techninis prižiÅ«rėtojas, kurių metu detaliai apžiÅ«rimos ir tikrinamos pagrindinės gyvenamojo namo konstrukcijos, bendro naudojimo inžinerinės įranga, nustatomas statybinių tyrinėjimų, gyvenamojo namo konstrukcijos, bendro naudojimo inžinerinė įranga, nustatomas statybinių tyrinėjimų, gyvenamojo namo ekspertizės poreikis, pastato defektai ir remonto darbų poreikis.

IeÅ¡kovė nurodo, kad atsakomybė už žalÄ tenka bendrųjų konstrukcijų administratoriui, todėl įgyvendindama savo subrogacijos teisę, ieÅ¡kovė nuostolių sumos reikalauja iÅ¡ atsakovės. Atsakovė atsiliepimu praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodo, kad pagal Daugiabučio namo naudojimo objektų administravimo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-08-05 nutarimu Nr. 831 „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“, pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiÅ«rÄ pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrÄ ja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 str. nustatyta tvarka, jiems atstovauti.

Teigia, kad atsakovė, vykdydama savo pareigas ir funkcijas, vadovaujasi teisės aktais. Jokių neteisėtų veiksmų, kurie galėjo sÄ lygoti kokios nors žalos atsiradimÄ nepadarė, nėra jokio priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos, todėl civilinė atsakomybė atsakovės atžvilgiu negali kilti. Pažymi, kad ieÅ¡kovė nenurodė, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė, taip pat nėra nei vieno įrodymo, jog atsakovė bÅ«tų pažeidusi teisės aktų ir/ar sutarties nustatytas pareigas ir/ar netinkamai ar visai jų nevykdžiusi, todėl nenustačius jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių galėjo įvykti buto užpylimas, atsakovės civilinė atsakomybė negalima.

Dėl užliejimo į A. S. nesikreipė, atsakovės žiniomis užliejimas įvyko dėl (duomenys neskelbtini), įvykusio karšto vandens stove įvykusio vandens prasiskverbimo. Karšto vandens stovas praeina pro minimo buto nuosavybės teise valdomas patalpas. Atsakovė teigia, kad ji nėra atsakinga už vamzdynų defektus, esančius gyventojų atsakomybės ribose. Atsakovė savitarnos svetainėje, mokestiniuose pranešimuose prašo gyventojų pastebėjus bute/patalpose bendro naudojimo inžinerinėse sistemose ar konstrukcijose atsiradusius defektus, informuoti administratorių.

Atsakovė, kaip namo administratorė, atliko realius veiksmus įgyvendinant ginčo namo bendro naudojimo objektų priežiÅ«rÄ (techninę), kuri yra prieinama gyventojams. Bylos medžiaga patvirtina, kad disponuodami informacija, susijusia su vamzdyno defektais, butų savininkai nepriėmė sprendimų dėl prevencinių priemonių įgyvendinimo. Atkreipia dėmesį, kad į atsakovę dėl karÅ¡to vandens vamzdžių pakeitimo ir (ar) remonto nebuvo kreiptasi. Nurodo, kad atsakovė neturėjo galimybės valdyti pastato absoliučiai kaip savininkas ir negalėjo be savininkų sutikimo ar tiesioginių nurodymų Å¡iam pastatui daryti Å«kinio ar fizinio poveikio, todėl atsakovei negali bÅ«ti taikoma griežta atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės. Trečiasis asmuo A.

B. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. IeÅ¡kovė pateikė praÅ¡ymÄ , kuriame nurodė, jog dalies ieÅ¡kinio reikalavimo atsisako, ieÅ¡kinio reikalavimÄ sumažino iki 783,41 Eur. Nurodė, kad apdrausto buto remontas prieÅ¡ įvykį buvo darytas prieÅ¡ penkis metus, todėl ieÅ¡kovė taiko 4,5 proc. nusidėvėjimÄ . Be to, teikdami ieÅ¡kinį nepritaikė 60 Eur frančizės. Nurodo, kad mažina ieÅ¡kinio reikalavimÄ iki 783,41 Eur (880,33-60-4,3 proc.). Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas prašė bylos dalį nutraukti, likusioje dalyje ieÅ¡kinį tenkinti procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė prašė ieÅ¡kinį atmesti procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad trÅ«kis nebuvo didelis, kaip adatos skylytė, purÅ¡kė pro jÄ . Nurodė, kad vamzdis nėra jos nuosavybė, bendro naudojimo, bet eina per jos butÄ . Bylos dalis nutrauktina, likusioje dalyje ieÅ¡kinys tenkintinas. IÅ¡ byloje esančio Gyventojų turto ir asmens civilinės atsakomybės draudimo liudijimo Nr. 342-7011226 matyti, kad draudėjas A.

S. draudimo laikotarpiu nuo 2015-06-01 00:00 val. iki 2051-06-01 00:00 val. apdraudė butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini). 2020-10-27, kai įvyko vandens prasiskverbimas iÅ¡ bendro naudojimo patalpų, buvo padaryta žala butui, esančiam (duomenys neskelbtini). IÅ¡ pateiktos 2020-11-04 Turto žalos vertinimo skaičiuoklės nustatyta, kad žala padaryta 880,33 Eur sumai. IÅ¡ pateiktų 2020-11-06 praneÅ¡imo apie draudimo iÅ¡mokÄ ir mokėjimo nurodymo nustatyta, kad ieÅ¡kovė A. S. iÅ¡mokėjo 880,33 Eur sumÄ .

Pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administratoriumi paskirta atsakovė UAB „Naujoji Pilaitė“. Atsakovė į bylÄ pateikė daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklos, susijusios su administruojamu namu, ataskaitÄ , atliktų darbų nuo 2018-01-01 iki 2020-12-31 ataskaitÄ . Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo nurodė, kad trÅ«kis nebuvo didelis, kaip adatos skylutė, purÅ¡kė pro jÄ . Nurodė, kad vamzdis nėra jos nuosavybė, bendro naudojimo, bet eina per jos butÄ .

Byloje kilo klausimas dėl administratoriaus civilinės atsakomybės administruojant daugiabutį namÄ . Pasak ieÅ¡kovės, atsakovė, kaip gyvenamojo namo administratorė, atsakinga už apdraustam butui padarytÄ Å¾alÄ . Atsakovė laiko, jog ieÅ¡kovė neįrodė bÅ«tinų civilinės atsakomybės kilimo sÄ lygų – neteisėtų veiksmų, priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Ä®vertinus, kad ieÅ¡kovė atsisakė nuo ieÅ¡kinio reikalavimo 96,92 Eur sumai, kad nurodė, kad jai žinomos tokios atsisakymo pasekmės, toks atsisakymas imperatyvioms teisės normos neprieÅ¡tarauja, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio dėl 96,92 Eur priteisimo iÅ¡ atsakovės priimtinas ir byla Å¡ioje dalyje nutrauktina (CPK 293 str. 4 p.).

CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimÄ perėjimas draudikui. Å io straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris iÅ¡moka draudimo iÅ¡mokÄ draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius.

Ä®vykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tÄ patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingÄ asmenį. Tai reiÅ¡kia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK Å¡eÅ¡tosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, bÅ«tina nustatyti visų atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimÄ .

Kadangi kaltė kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga yra preziumuojama, tai reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo pareiÅ¡kęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, žalÄ ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktrinÄ kaltė ir neteisėti veiksmai yra neiÅ¡skiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiÅ¡kai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpcijÄ .

Ä®rodinėjimo procese, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galiojant rungimosi principui (CPK 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 straipsnis), kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu, ieÅ¡kovas, siekdamas civilinės atsakomybės taikymo atsakovui, pagal pirmiau nurodytas CK nuostatas ir suformuotÄ teismų praktikÄ nagrinėjamoje byloje turi įrodyti, kad draudėjas patyrė žalÄ ir bÅ«tent tokio dydžio, kiek buvo iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡mokos, taip pat tai, kad tai lėmė atsakovės veiksmai ar neveikimas.

Sprendžiant dėl namo administratoriaus atsakomybės, vertintina, kaip administratorius atliko jam teisės aktais patikėtas funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017). Pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tame name esančių butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti.

Remiantis CK 4.84 straipsnio 1 dalimi, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Pagal CK 4.84 straipsnio 1 ir 5 dalis administratorius daugiabučiui gyvenamajam namui yra skiriamas administruoti bendrojo naudojimo objektus. Pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra.

Ä®gyvendindamas savo pagrindinį uždavinį, administratorius, be kitų, atlieka Å¡ias funkcijas: sudaro namo bendrojo naudojimo objektų apraÅ¡Ä , kuriame, be kita ko, turi bÅ«ti nurodyta bendrojo naudojimo objektų techninė bÅ«klė, prireikus apraÅ¡Ä papildo arba keičia (Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtino Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatų (toliau – ir nuostatos) 5.2 punktas); vadovaudamasis gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiÅ«ros privalomaisiais reikalavimais organizuoja namo techninę priežiÅ«rÄ , namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimÄ , avarijų lokalizavimÄ ir likvidavimÄ (nuostatų 5.3 punktas); remdamasis namo bendrojo naudojimo objektų techninių apžiÅ«rų duomenimis, rengia daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo metinius ir ilgalaikius darbų planus, imasi priemonių Å¡iems planams įgyvendinti, darbų planai pateikiami patalpų savininkams, Å¡ie planai svarstomi patalpų savininkų susirinkime (nuostatų 5.4 punktas); vadovaudamasis darbų planais, rengia pasiÅ«lymus dėl lėšų kaupimo namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti ir jų naudojimo tvarkos (nuostatų 5.41 punktas);

Nuostatų 5.4, 5.41, 5.42, 7.1, 11, 12, 121 punktuose nurodytais atvejais 1/4 patalpų savininkų raÅ¡tu pateiktu praÅ¡ymu arba savo iniciatyva, vadovaudamasis CK 4.85 straipsnio 3 dalimi, Å¡aukia patalpų savininkų susirinkimus arba Å¡ių nuostatų 13 punkte nurodyta tvarka organizuoja patalpų savininkų balsavimÄ raÅ¡tu. Taigi administratorius neturi teisės savarankiÅ¡kai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės apžiÅ«ros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau Å¡ie planai turi bÅ«ti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai.

Administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas. 2016 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-971 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka.

Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, jo redakcija, galiojusi nuo 2019 m. balandžio 5 d. (toliau – ir Reglamentas), 37 punktas numatė, kad nuolatinius statinio bÅ«klės stebėjimus atlieka techninis prižiÅ«rėtojas arba, kai techninis prižiÅ«rėtojas yra juridinis asmuo, – darbuotojas, kuriam yra pavesta atlikti nuolatinius statinio bÅ«klės stebėjimus. Pagal Reglamento 43 punktÄ kasmetinių apžiÅ«rų metu detaliai apžiÅ«rimos ir tikrinamos pagrindinės statinio konstrukcijos, inžinerinė įranga, nustatomas esamo statinio tyrimų poreikis, pastato defektai ir remonto darbų poreikis, įvertinama nuolatinių stebėjimų kokybė.

Reglamento 44 punkte numatyta, kad statinio būklės įvertinimai nuolatinių stebėjimų ir apžiūrų metu aprašomi ir registruojami šiuose dokumentuose: 44.1. nuolatinių stebėjimų – įrašais statinio techninės priežiūros žurnale (Reglamento 2 priedas), pažymint pastebėtus defektus ar pavojingas deformacijas arba tai, kad jų nerasta, numatomas priemones pastebėtiems defektams pašalinti; 44.2. kasmetinių ir neeilinių apžiūrų – atitinkamos apžiūros akte (rekomenduojama akto forma pateikta 3 priede) ir įrašu statinio techninės priežiūros žurnale.

BÅ«tent Å¡ie dokumentai – techninės priežiÅ«ros žurnalas, apžiÅ«rų aktai, yra teisės aktuose įtvirtinti įrodymai, kurie gali patvirtinti namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiksmus atliekant jam teisės aktų kaip bendrojo naudojimo objektų administratoriui pavestas funkcijas. Byloje nėra ginčo, kad trÅ«kęs vamzdis laikytinas bendrÄ ja daline daugiabučio gyvenamojo namo savininkų nuosavybe. Nustačius, kad bute trÅ«kęs vamzdis yra priskirtinas prie bendrojo naudojimo inžinierinių tinklų, teismas konstatuoja, jog bÅ«tent atsakovė, kaip bendrojo naudojimo patalpų administratorius, turi vykdyti organizacines ir technines priemones pastato bendro naudojimo objektams iÅ¡saugoti, jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti, o ne buto savininkas privalėjo prižiÅ«rėti bendrojo naudojimo vamzdį.

Nustačius, kad butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto trÅ«kio, bÅ«tent atsakovei atsiranda pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių bÅ«tinų (galimų) priemonių tokios žalos iÅ¡vengti, t. y. ne rečiau kaip kartÄ per du mėnesius atliko bendrojo naudojimo objektų nuolatinius stebėjimus, kasmetines ir sezonines apžiÅ«ras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimÄ , parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siÅ«lė remontuoti vamzdynus ir pan.

Ä® bylÄ pateiktas atsakovės 2019-05-21 statinio apžiÅ«ros aktas, kurio 2.2 punkte nurodyta, kad yra nustatyti vandentiekio tinklų (karÅ¡to vandens) vamzdynų defektas, kad rekomenduojama keisti vamzdynus. Ä® bylÄ pateiktas atsakovės 2019-09-25 statinio apžiÅ«ros aktas, kurio 2.2 punkte nurodyta, kad yra nustatyti vandentiekio tinklų (karÅ¡to vandens) vamzdynų ir ventilių defektas, kad rekomenduojam keisti vamzdynus. Ä® bylÄ pateiktas atsakovės 2020-06-11 statinio apžiÅ«ros aktas, kurio 2.2 punkte nurodyta, kad yra nustatyti vandentiekio tinklų (karÅ¡to vandens) vamzdynų defektas, kad rekomenduojam keisti vamzdynus.

Ä® bylÄ pateiktas atsakovės 2020-09-30 statinio apžiÅ«ros aktas, kurio 2.2 punkte nurodyta, kad yra nustatyti vandentiekio tinklų (karÅ¡to vandens) vamzdynų ir ventilių defektas, kad rekomenduojam keisti vamzdynus. Atsakovė į bylÄ pateikė ir atliktų darbų nuo 2018-01-01 iki 2020-12-31 ataskaitÄ . Ä® bylÄ pateiktas 2019-09-02 balsavimo raÅ¡tu balsų skaičiavimo komisijos protokolas, iÅ¡ kurio matyti, kad gyventojai nepritarė sutarties su UAB „ADMI“ sudarymui dėl vandentiekio vamzdyno keitimo (vonios ir virtuvės stovai).

Nors tiek 2019 m., tiek 2020 m. atsakovė nustatė vandentiekio tinklų (karÅ¡to vandens) vamzdynų defektus, rekomendavo juos keisti, tačiau į bylÄ pateikė duomenis tik apie 2019-09-02 organizuotÄ balsavimÄ dėl vandentiekio vamzdyno keitimo (vonios ir virtuvės stovai) keitimo. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė 2020 metais, t.y. iki ginčo įvykio, bÅ«tų ėmusis aktyvių veiksmų, susijusių su bendrojo naudojimo karÅ¡to vandens vamzdyno keitimu, remontu, kad bÅ«tų organizavusi gyventojų balsavimus ar panaÅ¡iai.

Atsakovė yra verslininkė ir jai taikomi didesni rÅ«pestingumo standartai, ji turėjo žinoti ir suprasti, jog vamzdynas yra netinkamos bÅ«klės ir jį reikia remontuoti, tačiau aktyvių veiksmų iki įvykio nesiėmė. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, jog atsakovė neįrodė, kad ji tinkamai vykdė pareigÄ rÅ«pintis ginčo gyvenamojo namo karÅ¡to vandens vamzdyno Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės nuostolių sumÄ pagrindžia A. Ž. parengta turto žalos įvertinimo skaičiuotė.

Atsakovė nepateikė kitokių skaičiavimų ar nepaneigė pateiktos skaičiuotės, neprašė byloje atlikti ekspertizės. (CPK 178 straipsnis). Skaičiuotėje nurodytas reikalingų atlikti darbų kiekis, apimtis nėra nuginčyti, kitų įrodymų, kurie paneigtų ieškovės pateiktus nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus, ar kitokio nuostolių dydžio apskaičiavimo nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo nesivadovauti byloje pateikta skaičiuote.

Dėl atsakovės neteisėto neveikimo, ieÅ¡kovė patyrė nuostolius, tad konstatuotina esant priežastiniam ryÅ¡iui tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos/nuostolių. Remiantis iÅ¡dėstytu, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju yra įrodyti atsakovės neteisėti veiksmai (neteisėtas neveikimas), kaltė, žala bei priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo, t.y. nustatytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygos, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys tenkintinas, priteisiant ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisti 783,41 Eur nuostolių atlyginimÄ .

IeÅ¡kinį tenkinus, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistinos 6 proc. procesinės palÅ«kanos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2021-12-10) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis). Klausimas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų bus iÅ¡spręstas papildomu sprendimu. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270, CPK 293 straipsnio 4 punktu, 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : bylos dalį pagal ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl 96,92 Eur sumos priteisimo iÅ¡ atsakovės nutraukti.

Priteisti ieÅ¡kovui ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, įm.k. 302912288, iÅ¡ atsakovės UAB „Naujoji Pilaitė“, į. k. 121483560, 783,41 Eur (septynis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt tris eurus 41 ct) nuostolių atlyginimÄ , 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 783,41 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2021-12-10) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Erika Zablockaja