Legislator Giurisprudenza & Legislazione
f640678a-7134-45b1-81a2-d2e43743ebee Generato dall'IA

Court dismissed appeal against prison sentence reduction, upholding original conviction and penalty for recidivism.

Numero d'incarto f640678a-7134-45b1-81a2-d2e43743ebee
Autorità giudiziaria
Giurisdizione Lituania (LT)
Esito del giudizio Respinto (Dismissed)

Sintesi Legislator

Generato dall'IA

The Kaunas Regional Court rejected the defendant's appeal against a first-instance judgment reducing his prison sentence. The defendant argued for suspended execution based on past behavior, but the court found his history of reoffending and prior suspensions demonstrated a lack of genuine reform. Consequently, the court ruled that the original sentence was legally sound and the appeal lacked merit.

Regesto Legislator

Generato dall'IA

Lietuvos Respublikos baudžiamoji kodekso 54 straipsnis; Lietuvos Respublikos baudžiamasis proceso kodekso 326 straipsnis: When a convicted person repeatedly violates laws and fails to demonstrate positive behavioral change despite prior suspensions, courts must uphold original sentences rather than apply leniency.

Parole chiave

Generato dall'IA
recidivism suspended sentence prison term reduction behavioral reform appeal dismissal criminal penalty proportionality

Disposizioni normative citate

Generato dall'IA
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodekso 54 straipsnis
Lietuvos Respublikos baudžiamasis proceso kodekso 326 straipsnis

Ti chiedi come si applica questa sentenza alla tua fattispecie?

Analizza questa decisione insieme alla legislazione federale e cantonale, ai commentari e alla giurisprudenza successiva in Legislator AI.

Apri in Legislator →

Testo completo

                                                                                 Baudžiamoji byla Nr. 1A-716-594/2017                                                                               Proceso Nr. 1-01-1-33014-2017-4                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1.; (S)                                                                                            1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.1.10.1.; 2.4.6.1.;

                                                         2.4.7.; 2.4.8.         KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                              2017 m. spalio 26 d.                                                                         Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio, Daivos Jankauskienės,sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei,dalyvaujant prokurorei Renatai Staniulienei,nuteistojo I.

Č. gynėjai advokatei Elenai Gylienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje, apeliacine žodinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo I. Č. (toliau – I. Č.) apeliacinį skundÄ dėl Å akių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. nuosprendžio, kuriuo I. Č. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir nuteistas 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, BK 641 straipsnio pagrindu buvo sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant I.

Č. sumažintÄ 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, prie Å¡iuo nuosprendžiu I. Č. paskirtos bausmės iÅ¡ dalies pridėta Å akių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis, pakeičiant jÄ BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčio pagrindu, paskiriant I. Č. galutinę 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atliekant jÄ atvirojoje kolonijoje. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, I.

Č. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams. Tuo pačiu nuosprendžiu nuspręsta transporto priemonę – automobilį „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir registracijos liudijimÄ , nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Č. Å akių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį už tai, kad jis vairavo kelių transporto priemonę bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės etilo alkoholio, tai yra, 2017 m. liepos 1 d., apie 14:40 val., (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, vairavo neregistruotÄ , nedraustÄ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, su neatlikta privalomÄ ja transporto priemonių technine apžiÅ«ra, automobilį „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai 2017 m. birželio 11 d., 16:25 val. vieÅ¡ojoje įstaigoje „Š.

L.“ paimtame kraujo mėginyje buvo rasta 2,08 promilės etilo alkoholio.Apeliaciniu skundu nuteistasis I. Č. praÅ¡o pakeisti Å akių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. nuosprendį ir suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę, neskiriant laisvės atėmimo. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jis turi daugiavaikę Å¡eimÄ , jo 7 mėnesių dukrai yra reikalinga nuolatinė priežiÅ«ra, o 5 metų podukrai yra diagnozuotas 4 stadijos vėžys, dėl ko, jÄ nuolat tenka vežioti į Kauno klinikas procedÅ«roms.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, pasak I. Č., Å¡eimoje reikalingi abu tėvai. Nuteistasis pažymi, kad jis gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, Å¡iuo metu lanko anoniminių alkoholikų užsiėmimus, stengiasi bÅ«ti pavyzdingu piliečiu, turi darbÄ , kurį, pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės, praras. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja pritarė nuteistojo I. Č. apeliaciniame skunde pareikÅ¡tam praÅ¡ymui ir jį pagrindžiantiems argumentams, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.

Prokurorė R. Staniulienė, nesutikdama su apeliacinio skundo motyvais, prašė jį atmesti. Nuteistojo I. Č. apeliacinis skundas atmetamas. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu nuteistojo skundu nėra ginčijama jo kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl Å¡ie klausimai iÅ¡samiau nevertinami.

Apeliaciniu skundu nesutinkama tik su I. Č. paskirta bausme, praÅ¡ant jÄ suÅ¡velninti, neskiriant laisvės atėmimo bausmės. Sprendžiant klausimÄ dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam I. Č. paskirtos bausmės, visų pirma pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiÅ¡kiai per griežta arba aiÅ¡kiai per Å¡velni bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves.

Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Ä®statymų leidėjas apibÅ«dina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumÄ , kurie Å¡iame įstatyme iÅ¡dėstyti nuoseklia tvarka. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų Å¡ių reikalavimų ir nė vienam negali bÅ«ti suteikiama virÅ¡enybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokiÄ bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Tik iÅ¡imtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali iÅ¡eiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Å ie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį, matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę I. Č., atsižvelgė į jam inkriminuotos nusikalstamos veikos stadijÄ ir pobÅ«dį (padaryta viena baigta nusikalstama veika, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai), I.

Č. kaltės formÄ (nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus (nusikaltimas įvykdytas dėl neatsakingo, nepagarbaus požiÅ«rio į eismo saugumÄ , savo ir kitų asmenų sveikatÄ bei gyvybę). Ä®vertino ir nuteistojo asmenybę, konstatuodamas, kad I. Č. yra nevedęs, praeityje už įvairaus pobÅ«džio ir pavojingumo nusikalstamų veikų padarymÄ buvo teistas 11 kartų, paskutinį kartÄ teistas 2017 m. kovo 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, teistumas neiÅ¡nykęs. Skundžiamu nuosprendžiu I.

Č. inkriminuota nusikalstama veika padaryta ankstesnės bausmės atlikimo laikotarpiu, praeityje nuteistasis baustas ir administracine tvarka, tame tarpe ir už administracinių teisės pažeidimų, susijusių su transporto priemonės vairavimu neturint tokios teisės, padarymu, jam paskirtų piniginių baudų nemoka. Vertindamas I. Č. asmenybę, apylinkės teismas įvertino ir tai, kad į gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabineto įskaitÄ nuteistasis neįraÅ¡ytas, atsižvelgė į vienÄ jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – prisipažino padaręs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ viekÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl jos įvykdymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ .

Ä®vertinęs Å¡ių duomenų visumÄ , pirmosios instancijos teismas I. Č. skyrė griežčiausiÄ BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje įtvirtintÄ bausmės rūšį – terminuotÄ laisvės atėmimÄ . Nesutikti su Å¡iuo apylinkės teismo sprendimu, teisėjų kolegija neturi pagrindo, kadangi aukščiau iÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia konstatuoti antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiÅ«rį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, jos patvirtina, kad vertinamu atveju I.

Č. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas sprendžiant asmeniui skirtinos bausmės individualizavimo klausimÄ yra itin aktualu. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad I. Č. nusikalstamas elgesys prasidėjo Å¡iam dar nesulaukus pilnametystės (pirmasis teistumas – 2004 m. liepos 1 d.), siekiant jo elgesio korekcijos iÅ¡imtinai teigiama linkme praeityje jam buvo taikytos tiek Å¡velnesnio pobÅ«džio bausmės (pvz. areÅ¡tas, bausmės vykdymo atidėjimas), tiek lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos, nuteistajam neatlikus visos teismo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, tinkamo savo elgesio iÅ¡laikyti ilgesnį laikotarpį jam nepavykdavo, jis vėl ir vėl nusikalsdavo.

Atsižvelgiant į skundžiamu nuosprendžiu I. Č. inkriminuotos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, paminėtina ir tai, kad, sutinkamai su nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, praeityje nuteistasis buvo teistas ir užsienio valstybėje, be kita ko, už transporto priemonės vairavimÄ neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotinių medžiagų (b. l. 65-70). Be to, praeityje nuteistasis buvo ne kartÄ baustas ir dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo, tame tarpe ir už transporto priemonės vairavimÄ neturint tokios teisės (b. l. 77-81).

Skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu Å¡ios teisės I. Č. taip pat nebuvo įgijęs (b. l. 82-83), tačiau, nepaisydamas Å¡ios aplinkybės, neįvertindamas ir to, jog jo sugyventinė teisės vairuoti transporto priemonės taip pat neturi, įsigijo transporto priemonę (įvykio metu ji nebuvo techniÅ¡kai tvarkinga, neapdrausta ir privalomuoju civilinės vairuotojų atsakomybės draudimu), kuria ir įvykdė skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , be kita ko, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas sunkus – 2,08 promilių, girtumo laipsnis.

Pažymėtina ir tai, kad Å¡i nusikalstama veika padaryta po to, kai 2017 m. kovo 13 d. baudžiamuoju įsakymu jam be kita ko buvo uždrausta įsigyti ir vartoti alkoholinius gėrimus. Toks I. Č. elgesys neabejotinai atskleidžia itin ciniÅ¡kÄ nuteistojo požiÅ«rį tiek į visuomenėje priimtas elgesio normas, tiek ir į įstatymais vairuotojams keliamus reikalavimus, todėl Å¡velninti jam paskirtos bausmės rūšį vertinamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo. Juo labiau, kad, sutinkamai su nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis (liudytojos D.

P. parodymai), analizuojamo įvykio metu I. Č. važinėjo kvietrugių laukuose (pasak liudytojo A. S., I. Č. nuvažiavo nuo kelio į rugius) ir ketino iÅ¡važiuoti į keliÄ , tačiau nepavykus to padaryti, iÅ¡ transporto priemonės iÅ¡lipo ir jÄ palikęs, kartu su savo keleiviu, pėsčiomis išėjo link Nemuno pusės, kas pagrįstai manant, jog Å¡iuo atveju I. Č. ketino pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos ir tokiu bÅ«du iÅ¡vengti jam gresiančios atsakomybės, neabejotinai didina tiek paties nuteistojo, tiek ir jo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , juolab, kad dar 2016 m. vasario 17 d. nutarimu jis buvo baustas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, už pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ eismo įvykio.

Å ių duomenų kontekste atmetant nuteistojo apeliaciniu skundu pateiktÄ praÅ¡ymÄ , atkreiptinas dėmesys ir į jo problemas, susijusias su nesaikingu alkoholio vartojimu, kas įvertinus tiek buvusius nuteistojo teistumus, tiek ir skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, sprendžiant jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimÄ yra itin aktualu. Sutinkamai su I. Č. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų visuma, pats nuteistasis neneigia turintis problemų dėl nesaikingo alkoholio vartojimo, teigia, kad planuoja gydytis, tačiau, kaip matyti iÅ¡ buvusių nuteistojo teistumų, akivaizdu, kad Å¡i problema nuteistÄ jį lydį jau seniai (dauguma nuteistojo buvusių teistumų taip pat siejami su jo veiksmais, atliktais apsvaigus nuo alkoholio), tačiau jokių pastangų Å¡ios problemos eliminavimui nuteistasis praeityje nedėjo, todėl abejotina, kad ir Å¡iuo metu jis turi nuoÅ¡irdžių ketinimų atsisakyti alkoholio ir savo elgesį koreguoti iÅ¡imtinai teigiama linkme.

Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , pažymėtina, kad paskutinę nusikalstamÄ veikÄ , už kurios padarymÄ I. Č. buvo pripažintas kaltu Å akių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis taip pat įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui (b. l. 71-72). Esant Å¡ioms aplinkybėms, manyti, jog komentuojamas nuteistojo pakartotinį nusikalstamÄ elgesį galintis paskatinti veiksnys (alkoholio vartojimo problemos) Å¡iuo metu jau yra nebeaktualus, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Juo labiau, kad sutinkamai su 2017 m. liepos 4 d. UAB „Š. P. S. C.“ pateiktoje pažymoje užfiksuotais duomenimis, I. Č. nei į gydytojo psichiatro, nei į priklausomybės ligų kabineto įskaitÄ neįraÅ¡ytas (b. l. 74). Manyti prieÅ¡ingai teisėjų kolegijai neleidžia ir nuteistojo apeliacinio skundo motyvas, jog Å¡iuo metu jis lanko anoniminių alkoholikų užsiėmimus, kadangi Å¡ios aplinkybės patvirtinimui jokių objektyvių duomenų nuteistasis teismui nepateikė, be to, Å¡i aplinkybė, įvertinus visumÄ aukščiau paminėtų aplinkybių, nesudarytų pagrindo pripažinti, jog jam paskirta bausmė yra neteisinga ir yra aiÅ¡kiai per griežta.

Vertinant I. Č. asmenybę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės plotmėje, svarbu paminėti ir tai, kad, nors ir bÅ«damas pakankamai jauno amžiaus, turėdamas Å¡eimÄ , kurios finansiniu iÅ¡laikymu grindžiamas ir nuteistojo apeliacinis skundas, iki suėmimo I. Č. oficialiai niekur nedirbo, nedarbo draudimo iÅ¡mokos negaudavo (b. l. 76), nuolatinio legalaus pragyvenimo Å¡altinio neturėjo, tai patvirtina ir jo baustumai pagal ATPK 50 straipsnį (smulkusis svetimo turto pagrobimas). PrieÅ¡ingos iÅ¡vados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo pateikti žemės Å«kio ir miÅ¡kininkystės paslaugų kvitai, remiantis kuriais, tam tikromis konkrečiomis dienomis dirbdamas pas Å«kininkÄ ir atlikdamas tam tikrus žemės Å«kio darbus I.

Č. gaudavo atitinkamas pajamas, kadangi, akivaizdu, jog Å¡ios pajamos nėra nuolatinės. Tuo tarpu jokių nuteistojo pastangų įsidarbinti, dirbti ir gauti nuolatines pajamas, kurios yra bÅ«tinos jo Å¡eimos finansiniam aprÅ«pinimui, kas iÅ¡ esmės teigiamai apibÅ«dintų nuteistÄ jį, nei nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, nei nuteistojo elgesyje teisėjų kolegija neįžvelgia, todėl Å¡velninti I. Č. teisinę padėtį siekiant užtikrinti jo daugiavaikės Å¡eimos finansinę gerovę, pagrindo taip pat nėra.

Juo labiau, kad pataisos namuose nuteistiesiems taip pat suteikiama galimybė dirbti apmokamÄ darbÄ , kuria, I. Č., siekdamas padėti savo Å¡eimai finansiÅ¡kai, galės pasinaudoti atlikdamas jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę.Sprendžiant nuteistajam paskirtos bausmės Å¡velninimo klausimÄ pažymėtina ir tai, kad nusikaltimÄ padariusio asmens gyvenime kilę neigiami padariniai, susiję su jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymu, siejami su Å¡eimos narių priežiÅ«ra ir pan., prieÅ¡ingai nei tai suvokia apeliantas, taip pat nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimÄ dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės individualizavimo.

Akivaizdu, kad darydamas nusikalstamÄ veikÄ , apeliantas prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo rizikÄ , todėl dėl jam paskirtos bausmės jo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto nusikaltimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. Nors apeliaciniu skundu I. Č. teigia, kad apylinkės teismas skirdamas jam laisvės atėmimo bausmę neatsižvelgė į tai, kad jis turi daugiavaikę Å¡eimÄ , jo 7 mėnesių dukrai yra reikalinga nuolatinė priežiÅ«ra, o 5 metų podukrÄ dėl jai diagnozuotos ligos, bÅ«tina nuolat vežioti į gydymo įstaigas, tačiau akivaizdu, jog Å¡ios aplinkybės egzistavo ir I.

Č. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu, bet nuo nusikaltimo, keliančio pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, padarymo jos nuteistojo vis tik nesustabdė, todėl abejotina, jog ir Å¡iuo atveju jos galėtų veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo I. Č. pakartotino nusikalstamumo paskyrus jam Å¡velnesnio pobÅ«džio bausmę. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nuteistojo asmeniniai interesai vis tik negali bÅ«ti iÅ¡keliami aukščiau visuomenės intereso tinkamai, t. y. proporcingai jo padarytai nusikalstamai veikai, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį.

Å ių duomenų visuma, I. Č. charakterizuoja iÅ¡imtinai neigiamai, rodo, jog asmuo negeba prisitaikyti prie visuomenėje egzistuojančių elgesio taisyklių ir leidžia pagrįstai pritarti apylinkės teismo iÅ¡vadai, jog bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje, taikant nuteistajam Å¡velnesnio pobÅ«džio bausmę, vertinamu atveju negali bÅ«ti pasiekti. Atmetant I. Č. apeliacinį skundÄ atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad nuteistasis savo kaltę dėl padarytos veikos pripažino visiÅ¡kai, o byla buvo iÅ¡nagrinėta pagreitinto proceso tvarka, nuteistojo atžvilgiu taikė BK 641 straipsnio nuostatas, kurių pagrindu už BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymÄ I.

Č. paskirtÄ bausmę sumažino vienu trečdaliu. Be to, net ir bendrindamas I. Č. skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes, apylinkės teismas parinko palankesnį nuteistajam – dalinį bausmių bendrinimo bÅ«dÄ . Tokiu bÅ«du, pirmosios instancijos teismo paskirtÄ galutinę subendrintÄ bausmę vertinti kaip aiÅ¡kiai per griežtÄ bei neteisingÄ , pagrindo taip pat nėra.Aptartų duomenų visumoje neabejotina, kad ir BK 75 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimÄ , nagrinėjamu atveju nebuvo taikytos pagrįstai.

Pagal BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ ar ne yra teismo teisė, o ne pareiga. Sprendžiant klausimÄ dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi bÅ«ti įvertinta ar atidėjus bausmės vykdymÄ asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Tokiu bÅ«du, nuteistojo asmenybė ir kitos reikÅ¡mingos bylos aplinkybės turi bÅ«ti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymÄ . Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste paminėtina ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, jog nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali bÅ«ti taikomas vienÄ kartÄ , tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sÄ lygos suponuoja iÅ¡vadÄ , kad pakartotinis Å¡io instituto taikymas galimas tik iÅ¡imtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449-942/2016).

Priimdamas tokį pakartotinį sprendimÄ atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.Aptartos teismų praktikos kontekste įvertinus tiek I. Č. asmenybę, tiek ir jo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , nuteistojo elgesį po nusikaltimo padarymo, jo buvusius teistumus bei baustumus administracine tvarka, teigti, kad bausmės tikslai dar gali bÅ«ti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, teisinio pagrindo nėra.

Priešingai, dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, bausmės vykdymo atidėjimo taikymas gali būti tik paskata ir toliau daryti nusikalstamas veikas. Juo labiau įvertinus tai, kad praeityje I. Č. buvo taikytas tiek bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tiek ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino ir vėl nusikalto, kas leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistasis ne tik negeba pozityvaus savo elgesio išlaikyti ilgesį laikotarpį, bet ir koreguoti savo elgesio išimtinai teigiama linkme.

Tuo tarpu taikant asmeniui laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimÄ siekiama, kad jis laikytųsi įstatymų imperatyvų ne tik jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio veikimo bÅ«dus. IÅ¡ aukščiau aptarto nusikalstamo nuteistojo elgesio akivaizdu, kad Å¡io reikalavimo I. Č. nevykdo. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad apylinkės teismas, individualizuodamas ir skirdamas I.

Č. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę. IÅ¡imtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos veikos pobÅ«džiu ar I.

Č. asmenybe, Å¡ioje byloje nenustatyta, todėl dar labiau Å¡velninti jam paskirtÄ bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio juridinio pagrindo, juolab, kad apeliantas ne pirmÄ kartÄ pažeidžia įstatymus, nepaiso visuomenės elgesio bei bendrabÅ«vio taisyklių. Tokiu bÅ«du, skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo I.

Č. apeliacinį skundÄ atmesti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjai                                                                                                                   Albinas Antanaitis                                                                                                                Evaldas Gražys                                                                                                                                    Daiva Jankauskienė  Â