Court dismissed insurance claim for car damage caused by car wash, finding no causal link between defendant's actions and damage.
Sintesi Legislator
Generato dall'IAThe court dismissed the insurance company's claim for damages against a car wash, ruling that no causal link existed between the defendant's actions and the vehicle's damage. Although the defendant argued that defects were not visible before washing and that similar cars were washed without issues, the court found the plaintiff failed to prove negligence or a direct cause. Consequently, the first-instance judgment was upheld, and the plaintiff was ordered to pay the defendant's legal costs.
Regesto Legislator
Generato dall'IACPK 178 straipsnis; CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis, 98 straipsnis: Civilinis deliktas ir atsakomybė nustatoma tik esant įrodinėjamam priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ir žalos.
Parole chiave
Generato dall'IADisposizioni normative citate
Generato dall'IATesto completo
CivilinÄ byla NrCivilinÄ byla Nr. 2A-48-413/2014;Teisminio proceso Nr. 2-05-3-06573-2012-6;Pirmos instancijos teismo teisÄjas: Diana LabokaitÄ; (S) Procesinio dokumento kategorijos: 38; 44.2.4.1; 121.21. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 8 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Gintauto Koriagino (praneÅ¡Äjas) ArÅ«no Rudzinsko ir Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Danutei NekraÅ¡eviÄienei, dalyvaujant ieÅ¡kovÄs atstovei I.
S., treÄiajam asmeniui A. G. ir jo atstovui advokatui G. G., atsakovÄs atstovams E. Z. ir advokatei R. G.,ekspertams J. M., D. V., R. L.,  apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo treÄiojo asmens A. G. apeliacinį skundÄ dÄl Kauno apylinkÄs teismo 2013 m. gegužÄs 2 d. sprendimo panaikinimo civilinÄje byloje Nr. 2-1770-638/2013 pagal ieÅ¡kovÄs ERGO Insurance SE Lietuvos filialo ieÅ¡kinį atsakovei UAB âEvelkasâ dÄl žalos atlyginimo, treÄiasis asmuo be savarankiÅ¡kų reikalavimų A.
G.. TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä:I. GinÄo esmÄ IeÅ¡kovÄ kreipÄsi į teismÄ ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡Ä priteisti iÅ¡ atsakovÄs 8 100 Lt žalos atlyginimo, 6 proc. metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kÄlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinÄjimosi iÅ¡laidas (t. 1, b. l. 3-4). Reikalavimas priteisti žalÄ buvo grindžiamas tuo, kad ieÅ¡kovÄ (draudikas) sudarÄ transporto priemonÄs draudimo sutartį su UAB âO. A. Laikrodžiaiâ (draudÄju), atstovaujamu treÄiojo asmens, ir apdraudÄ automobilį VOLVO XC 90, v/n (duomenys neskelbtini) Galiojant automobilio draudimo apsaugai treÄiasis asmuo A.
G. 2011 m. liepos 8 d. apdraustÄ jį automobilį paliko atsakovÄs plovykloje nuplauti, o atsiimdamas automobilį pastebÄjo, kad yra sugadinti automobilio stiklai ir blizgios (chromuotos) apvadų detalÄs. Automobilis buvo apžiÅ«rÄtas ieÅ¡kovÄs ekspertų, vÄliau pateiktas remonto įmonei. Remonto įmonÄ VÅ Ä® âKlasikiniai varikliaiâ, paskaiÄiavusi medžiagų ir darbų kainÄ , pateikÄ ieÅ¡kovei 8 400 Lt dydžio automobilio remonto darbų sÄ matÄ . IeÅ¡kovÄ, vykdydama automobilio draudimo sutarties sÄ lygas, treÄiojo asmens praÅ¡ymu iÅ¡mokÄjo už automobilio apgadinimus 8 100 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ .
IeÅ¡kovÄs nuomone, dÄl automobilio apgadinimų yra atsakovÄs kaltÄ, todÄl atsiradusiÄ Å¾alÄ draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡mokÄjusiai draudimo bendrovei turi atlyginti atsakovÄ. Atsiliepimu į ieÅ¡kinį atsakovÄ UAB âEvelkasâ praÅ¡Ä ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ (t. 1, b. l. 30-34). NurodÄ, kad atsakovÄs kaltÄs dÄl automobilio sugadinimo nÄra, atsakovÄs atstovas nebuvo pakviestas į automobilio apžiÅ«rÄ , be to, byloje nenustatyta, kad remonto įmonÄ pakeitÄ visus treÄiojo asmens automobilio langus ir apvadines detales.
Atlikta ekspertizÄ nepatvirtino priežastinio ryÅ¡io tarp automobilio apgadinimų ir atsakovÄs neva netinkamai atliktų darbų (automobilio plovimo). II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmÄ Kauno apylinkÄs teismas 2013 m. gegužÄs 2 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetÄ, priteisÄ iÅ¡ ieÅ¡kovÄs atsakovei 2756,60 Lt ekspertizÄs iÅ¡laidų ir 2500 Lt advokato atstovavimo iÅ¡laidų bei 20 Lt iÅ¡laidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (t. 2, b. l. 51-53).
Teismas, vadovaudamasis kompleksine cheminÄs ir trasologinÄs ekspertizÄs iÅ¡vada, konstatavo, kad ginÄo automobilio pažeidimai atsirado ne dÄl atsakovÄs veiksmų, bet dÄl kitų priežasÄių (eksploatacijos, amžiaus, paÄių detalių (stiklų) gamybos technologijos pažeidimų). Teismas atkreipÄ dÄmesį, kad ekspertizei nebuvo pateiktas automobilio priekinis stiklas, kuris buvo iÅ¡imtas iÅ¡ automobilio ir pakeistas kitu, o iÅ¡ automobilio apžiÅ«rios akto ir fotonuotraukos nÄra galimybÄs nustatyti, kokie pažeidimai buvo padaryti priekiniam automobilio stiklui.
Remdamasis nurodytu, teismas pažymÄjo, kad ieÅ¡kovÄ neįrodÄ vienos iÅ¡ civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų -priežastinio ryÅ¡io tarp padaryto pažeidimo ir atsakovÄs atliktų veiksmų (plovimo). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu treÄiasis asmuo A. G. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkÄs teismo 2013 m. gegužÄs 2 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kovÄs ERGO Insurance SE Lietuvos filialo ieÅ¡kinį atsakovei UAB âEvelkasâ dÄl žalos atlyginimo patenkinti (t. 2, b. l. 60-63).
Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad automobilio stiklų ir chromuotų detalių pažeidimai galÄjo atsirasti dÄl automobilio eksploatacijos, amžiaus ar paÄių detalių gamybos technologijos pažeidimų. PrieÅ¡ingai, iki pristatant automobilį į atsakovei priklausanÄiÄ automobilių plovyklÄ , Å¡io apynaujo automobilio bÅ«klÄ buvo gera. Tai patvirtina ir atsakovÄs darbuotojų veiksmai, kurie patys įvarÄ automobilį į plovyklÄ ir jokių automobilio pažeidimų nepastebÄjo.
Be to, treÄiasis asmuo 2011 m. liepos 8 d. pretenzijÄ dÄl pažeidimų pareiÅ¡kÄ nedelsiant po to, kai atsakovÄs darbuotojai perdavÄ jam automobilį ir kai treÄiojo asmens praÅ¡ymu tie patys darbuotojai keliskart perplovÄ Å¡Ä¯ automobilį, taÄiau atsakovÄ tik 2011 m. lapkriÄio 4 d., t. y. po 4 mÄnesių, atsakÄ Ä¯ pretenzijÄ , nurodydama, kad treÄiojo asmens valdomo automobilio stiklų ir chromuotų detalių pažeidimai atsirado ne dÄl atsakovÄs darbuotojų kaltÄs.
2. Teismas rÄmÄsi tik Lietuvos teismo ekspertizÄs centro 2013 m. kovo 7 d. cheminÄs ir trasologinÄs ekspertizÄs aktu, apie kurį apeliantas buvo informuotas tik 2013 m. balandžio 15 d., t. y. likus vienai dienai iki teismo posÄdžio, kuriame byla turÄjo bÅ«ti nagrinÄjama iÅ¡ esmÄs. 2013 m. balandžio 16 d. apeliantas pateikÄ teismui praÅ¡ymÄ atidÄti bylos nagrinÄjimÄ , taÄiau teismas šį praÅ¡ymÄ atmetÄ ir iÅ¡nagrinÄjo bylÄ iÅ¡ esmÄs jam net nedalyvaujant, nors bylos baigtis turÄjo tiesioginÄ Ä¯takÄ jo teisÄms ir pareigoms.
Toks teismo sprendimas, suvaržant treÄiojo asmens galimybÄ dalyvauti bylos nagrinÄjime ir pateikti savo pozicijÄ dÄl esminio byloje įrodymo, yra nepagrįstas. Apeliantas nurodo, kad jis pats dalyvavo ekspertams atliekant automobilio apžiÅ«rÄ , kuri buvo atliekama esant blogam apÅ¡vietimui (garaže) ir naudojant tik paprastÄ padidinamÄ jį stiklÄ . Nors ekspertai nurodÄ, kad teisingai iÅ¡vadai pateikti tokios automobilio apžiÅ«ros nepakaks, nes tam reikÄtų iÅ¡imti automobilio stiklÄ ar iÅ¡lupti apdailos detalÄ bei atlikti detaliÄ apžiÅ«rÄ , taÄiau tai nebuvo padaryta.
TodÄl apeliantas kreipÄsi į didelÄ patirtį automobilių stiklų remonto ir keitimo srityje turinÄiÄ bendrovÄ UAB âEuroglassâ, kuri 2013 m. balandžio 23 d. iÅ¡vadoje nurodÄ, kad automobilio stiklų, veidrodÄlių ir liuko pavirÅ¡ių pažeidimai atsirado ne dÄl įprastos eksploatacijos.
3. Apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovÄ neįrodÄ, jog treÄiojo asmens valdomo automobilio priekiniam stiklui buvo padarytas koks nors pažeidimas. Nurodo, kad dar 2011 m. lapkriÄio 4 d. atsakovÄs paaiÅ¡kinime, kurį ji adresavo ieÅ¡kovei, buvo nurodyti treÄiojo asmens automobilio priekinio stiklo, tame tarpe ir kitų stiklų pažeidimai, panašūs į grubia lako danga padengtÄ pavirÅ¡ių. Bylos nagrinÄjimo metu atsakovÄ Å¡ių pažeidimų neginÄijo.4. Apeliantas nesutinka su atsakovÄs nuomone, kad ieÅ¡kovÄ neturÄjo kompetencijos vienaÅ¡aliÅ¡kai, nedalyvaujant atsakovei, įvertinti automobiliui padarytos žalos dydžio.
Nurodo, kad ieÅ¡kovÄ visada pati atlieka tiek žalos nustatymo, tiek ir jos įvertinimo procedÅ«ras, turi tam kompetentingų specialistų ir programų, todÄl nÄra jokio pagrindo abejoti ieÅ¡kovÄs paskaiÄiuotu žalos dydžiu. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovÄ Ergo Insurance SE sutinka su apeliacinio skundo argumentais, praÅ¡o skundžiamÄ teismo sprendimÄ panaikinti (t. 2, b. l. 79-81). IeÅ¡kovÄ nurodo Å¡iuos argumentus:1. IeÅ¡kovÄs nuomone, atsakovÄ turÄjo realiÄ galimybÄ apžiÅ«rÄti, pamatyti ir nustatyti pažeidimus, jei transporto priemonÄ juos jau turÄjo iki paslaugų suteikimo.
TreÄiasis asmuo, kaip atsakovÄs klientas, apie netinkamai suteiktÄ paslaugÄ ir padarytÄ Å¾alÄ nedelsiant, neiÅ¡vykÄs net iÅ¡ plovyklos teritorijos, informavo atsakovÄ ir įteikÄ jai pretenzijÄ raÅ¡tu. AtsakovÄs atstovas, priimdamas ir pasiraÅ¡ydamas pretenzijoje, prieÅ¡taravimų dÄl automobilio bÅ«klÄs iki plovimo paslaugų suteikimo nepateikÄ, taip pat nepareiÅ¡kÄ nesutikimo dÄl padarytos žalos. Apie automobilio stiklų ir chromuotų detalių nepriekaiÅ¡tingÄ bÅ«klÄ treÄiasis asmuo patvirtino teikdamas atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį bei teismo posÄdyje.2.
IeÅ¡kovÄs nuomone, transporto priemonÄs Volvo XC90, v/n (duomenys neskelbtini) visi stiklai bei chromuotos detalÄs buvo pažeistos, t. y. stiklų pažeidimai panašūs į grubia lako danga padengtÄ pavirÅ¡ių, o chromuotos apdailos detalÄs â pasidengusios baltomis apnaÅ¡omis. Tai matÄ ir pripažino atsakovÄs atstovai, kurie transporto priemonÄ apžiÅ«rÄjo iÅ¡ karto po pretenzijų pareiÅ¡kimo; ieÅ¡kovÄs darbuotojas/specialistas, apžiÅ«rÄjÄs transporto priemonÄ 2011 m. liepos 11 d.; atsakovÄs darbuotojas/liudytojas R.
T. 2012 m. spalio 2 d. teismo posÄdyje bei UAB âSostenaâ darbuotojas. Å iÄ aplinkybÄ patvirtina ir UAB âEuroglassâ iÅ¡vada, kad automobilio Volvo XC90, v/n (duomenys neskelbtini) Å¡oninių bei galinio stiklų, veidrodÄlio, liuko pavirÅ¡iai yra pažeisti ir negali bÅ«ti natÅ«ralaus nusidÄvÄjimo rezultatas.3. ŽalÄ patyrÄs automobilis Volvo XC90, v/n (duomenys neskelbtini) Lietuvos teismo ekspertizÄs centre (LTEC) buvo apžiÅ«rimas 2012 m. lapkriÄio 26 d., t. y. praÄjus metams ir keturiems mÄnesiams po įvykio.
Automobilio apžiÅ«ra atlikta LTEC garažo patalpose. Automobilis buvo tiriamas vizualiai, esant geram dirbtinÄs Å¡viesos apÅ¡vietimui, kriminalistinÄmis lupomis, didinanÄiomis 2 ir 5 kartus. TaÄiau tiriami automobilio stiklai nebuvo iÅ¡imti iÅ¡ automobilio. DÄl to ieÅ¡kovÄ sutinka su treÄiojo asmens iÅ¡sakytomis abejonÄmis, ar įmanoma į teismo keliamus klausimus atsakyti tik vizualiai apžiÅ«rint automobilį, pasitelkus vien tik padidinamÄ jį stiklÄ . IeÅ¡kovÄs nuomone, kilusioms abejonÄms paneigti, teisingam bylos iÅ¡sprendimui yra bÅ«tina ekspertų iÅ¡vada, kuomet pažeistos detalÄs tiriamos ne tik vizualiai jas apžiÅ«rint, taÄiau jas iÅ¡Ämus iÅ¡ transporto priemonÄs laboratorijoje stacionariomis sÄ lygomis.
Jei tiriamas pavirÅ¡ius yra pažeistas chemine medžiaga â analizei bÅ«tina paimti jo fragmentÄ . TokiÄ tyrimo eigÄ ir bÅ«tinybÄ tirti stacionariomis sÄ lygomis patvirtino ir kiti ekspertai, į kuriuos ieÅ¡kovÄ kreipÄsi vykdydama pirmosios instancijos teismo nurodymÄ dÄl ekspertų suradimo.4. Lietuvos teismo ekspertizÄs centro EkspertizÄs akto iÅ¡vada iÅ¡ esmÄs prieÅ¡tarauja treÄiojo asmens nurodomoms aplinkybÄms, todÄl svarbu atsižvelgti ir į tai, jog priimtas Kauno apylinkÄs teismo 2013 m. gegužÄs 2 d. sprendimas turÄs tiesioginÄ Ä¯takÄ treÄiojo asmens teisÄms ir pareigoms.
Bylos iÅ¡nagrinÄjimas iÅ¡ esmÄs 2013 m. balandžio 16 d. teismo posÄdyje, nedalyvaujant treÄiajam asmeniui, suvarÅ¾Ä jo procesines teises ginant savo pozicijÄ , juolab, kad LTEC pateikto ekspertizÄs akto analizei, nesutikimo motyvams nurodyti yra bÅ«tina kompetentingų specialistų konsultacija.
5. AtsakovÄ, nesutikdama su ieÅ¡kovÄs pateiktais remonto iÅ¡laidas pagrindžianÄiais įrodymais, turÄjo teikti įrodymus, kurie paneigtų nustatytas remonto iÅ¡laidas bÅ«tinas transporto priemonÄs vertei atkurti iki eismo įvykio arba turÄjo pateikti paskaiÄiavimus, atliktus naudojant specialias žinias, kurie patvirtintų mažesnÄ remonto kainÄ . AtsakovÄ tokių įrodymų byloje nepateikÄ, todÄl nÄra pagrindo nesivadovauti ieÅ¡kovÄs pateiktais įrodymais dÄl žalos dydžio.
Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovÄ UAB âEvelkasâ praÅ¡o teismo apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkÄs teismo 2013 m. gegužÄs 2 d. sprendimÄ (t. 2, b. l. 85-89). Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. AtsakovÄs nuomone, nepagrįsti apelianto argumentai, kad atsakovÄs darbuotojai jokių automobilio pažeidimų nepastebÄjo, kadangi priimant automobilį į plovyklÄ detali jo apžiÅ«ra neatliekama, norint tokiÄ apžiÅ«rÄ atlikti automobilis turi bÅ«ti Å¡variai nuplautas.2.
Niekuo nepagrįsti apelianto argumentai, jog automobilio bÅ«klÄ buvo gera, nes tokių duomenų, t. y. kad automobilis prieÅ¡ atvažiuojant į automobilių plovyklÄ buvo geros bÅ«klÄs, byloje nÄra.
3. Nors apeliantas ir nesutiko su ekspertų pateikta iÅ¡vada, taÄiau jokių konkreÄių priežasÄių ir motyvuotų prieÅ¡taravimų, kodÄl teismas turÄjo nesivadovauti Å¡iuo ekspertizÄs aktu, jis nepateikÄ. AtsakovÄs nuomone, ekspertizÄ buvo atlikta kompetentingų specialistų, kurie turi ilgametį staÅ¾Ä atliekant tokio pobÅ«džio ekspertizes. EkspertizÄ atlikta LTEC garažo patalpose, esant geram dirbtinÄs Å¡viesos apÅ¡vietimui, kriminalistinÄmis lÅ«pomis, dÄl ko apeliacinio skundo argumentai, kad atliekant ekspertizÄ âapÅ¡vietimas buvo labai prastasâ ir buvo naudojamas tik paprastas padidinamas stiklas, yra visiÅ¡kai nepagrįsti, juolab kad apeliantas, neturÄdamas eksperto kvalifikacijos, vargu ar gali nustatyti koks padidinamas stiklas buvo naudojamas ir koks apÅ¡vietimas buvo naudojamas atliekant ekspertizÄ.
Be to, ekspertizÄ teismo nutartimi buvo pavesta atlikti LTEC, kuri yra valstybinÄ vieÅ¡ojo administravimo įstaiga, ir kurios paskirtis â pagal teismų ir ikiteisminio tyrimo institucijų skiriamas užduotis atlikti ekspertizes (tyrimus) bei dirbti mokslinį darbÄ kriminalistikos ir teismo ekspertizÄs srityse. TodÄl pirmos instancijos teismas padarÄ pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ekspertizÄs aktas yra iÅ¡samus ir teismui nÄra pagrindo abejoti ekspertų iÅ¡vadomis.
4. AtsakovÄs nuomone, treÄiojo asmens pateiktas UAB âEuroglassâ raÅ¡tas yra niekinis ir negali bÅ«ti vertintinas kaip ekspertizÄs aktas ar iÅ¡vada, kadangi UAB âEuroglassâ yra automobilių stiklų remonto ir keitimo įmonÄ, o ne automobilių stiklų ekspertizes atliekanti įmonÄ; UAB âEuroglassâ atliko apžiÅ«rÄ , o ne ekspertizÄ; apžiÅ«rÄ atliko darbuotojas, neturintis eksperto kvalifikacijos, kadangi prie pateikiamo raÅ¡to nÄra pridÄta jokio kvalifikacijos pažymÄjimo, o raÅ¡tÄ pasiraÅ¡Ä servisų tinklo vadovas M.
H.; apžiÅ«ra buvo atlikta remiantis ne ekspertine patirtimi tokio pobÅ«džio ekspertizÄse, bet âsolidžia patirtimiâ.5. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad neatidÄjus bylos nagrinÄjimo buvo nepagrįstai suvaržytos jo teisÄs, kadangi apeliantas, bÅ«damas bylos Å¡alimi, turÄjo pilnÄ teisÄ bet kada susipažinti su bylos medžiaga ir gauti byloje esanÄių dokumentų kopijas. Apeliantas dalyvavo atliekant ekspertizÄ, todÄl turÄjo galimybÄ pasidomÄti Å¡ios ekspertizÄs eiga, gauti ekspertizÄs aktÄ bei pateikti motyvuotus prieÅ¡taravimus prieÅ¡ teismo posÄdį.
Be to, apeliantas galÄjo dalyvauti teismo posÄdyje ir iÅ¡reikÅ¡ti savo prieÅ¡taravimus žodžiu.
6. Å ios bylos nagrinÄjimo atveju nÄra nÄ vienos iÅ¡imtinÄs sÄ lygos, dÄl ko apeliantas turÄtų teisÄ apeliacinÄs instancijos teismui pateikti naujus įrodymus, kuriais remiantis jis bando ginÄyti ekspertų iÅ¡vadÄ . Å i byla nagrinÄjama beveik metus laiko, todÄl Å¡alys turÄjo visas galimybes pateikti visus įrodymus bylÄ nagrinÄjant pirmosios instancijos teisme, todÄl, atsakovÄs nuomone, apeliacinÄs instancijos teismas turÄtų atsisakyti priimti naujus įrodymus, kurie galÄjo bÅ«ti pateikti bylÄ nagrinÄjant pirmos instancijos teisme.
TeisÄjų kolegija konstatuoja: IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinÄjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisÄtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinÄjant faktinÄ ir teisinÄ bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatÄ faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinÄms aplinkybÄms taikÄ materialines teisÄs normas.
ApeliacinÄs instancijos teismas bylÄ nagrinÄja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinÄs instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nÄra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų.Bylos duomenimis, ieÅ¡kovÄ 2011 m. birželio 20 d. sudarÄ su treÄiuoju asmeniu, kaip naudos gavÄju ir transporto priemonÄs Volvo XC90 valdytoju, transporto priemonÄs KASKO draudimo sutartį trijų mÄnesių laikotarpiui (t. 1, b. l. 8).
TreÄiasis asmuo 2011 m. liepos 8 d. pateikÄ atsakovei pretenzijÄ dÄl netinkamai atliktų automobilio plovimo darbų ir to pasÄkoje automobiliui padarytų apgadinimų (t. 1, b. l. 12). IeÅ¡kovÄ, 2001 m. liepos 11 d. atlikusi automobilio apžiÅ«rÄ , nustatÄ apdrausto automobilio apgadinimų pobÅ«dį, 2011 m. spalio 13 d. paskaiÄiavo draudÄjui padarytÄ Å¾alÄ (8400 Lt) ir 2011 m. spalio 19 d. iÅ¡mokÄjo draudÄjo nurodytam asmeniui (automobilio remontÄ atlikusiai įmonei) 8 100 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ (t. 1, b. l. 13-15, 17-19, 21).
IÅ¡mokÄjusi draudimo iÅ¡mokÄ , ieÅ¡kovÄ 2011 m. spalio 20 d. pareiÅ¡kÄ atsakovei pretenzijÄ , praÅ¡ydama atlyginti nuostolius, susijusius su draudimo iÅ¡moka (t. 1, b. l. 11). AtsakovÄ 2011 m. lapkriÄio 4 d. atsiliepime į pretenzijÄ nurodÄ, kad automobilis buvo apgadintas ne dÄl atsakovÄs kaltÄs, todÄl atlyginti žalÄ atsisakÄ (t. 1, b. l. 10). Automobilio apgadinimo priežasÄiai nustatyti teismas 2012 m. spalio 15 d. nutartimi, atsakovÄs praÅ¡ymu, paskyrÄ byloje ekspertizÄ (t. 1, b. l. 135-139).
CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudÄjo teisių į žalos atlyginimÄ perÄjimas draudikui. Å io straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris iÅ¡moka draudimo iÅ¡mokÄ draudÄjui ar naudos gavÄjui, pereina teisÄ reikalauti iÅ¡mokÄtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens. NagrinÄjamu atveju ieÅ¡kinys atsakovei dÄl žalos atlyginimo grindžiamas neteisÄtu turto sugadinimu (deliktu), t. y. reikalavimas kyla iÅ¡ deliktinÄs civilinÄs atsakomybÄs. Subrogacijos atveju turto draudikas perima draudÄjo, t. y. nukentÄjusio asmens, teises į žalos atlyginimÄ tiek specialiosios (CK 6.1015 straipsnis), tiek ir bendrosios (CK 6.101 straipsnio 4 dalies 4 punktas) normų pagrindu.
Reikalavimo teisÄ, perÄjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudÄjo (naudos gavÄjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). AiÅ¡kindamas Å¡iÄ nuostatÄ kasacinis teismas yra pasisakÄs, kad žalos padarymo draudÄjo turtui atveju draudikui perÄjusi reikalavimo teisÄ Ä¯gyvendinama pagal deliktinÄ civilinÄ atsakomybÄ reglamentuojanÄias CK Å¡eÅ¡tosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinÄs atsakomybÄs teisiniai santykiai, bÅ«tina nustatyti visas civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygas â neteisÄtus veiksmus, žalÄ , priežastinį neteisÄtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-580/2007; kt.).
CivilinÄ atsakomybÄ yra turtinÄ prievolÄ, atsirandanti dÄl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisÄtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigas elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). PrievolÄ atlyginti turtinÄ Å¾alÄ atsakovei kyla konstatavus, kad yra visos deliktinÄs atsakomybÄs sÄ lygos, bÅ«tinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.:
1) jis neįvykdÄ Ä¯statymuose nustatytos pareigos (neteisÄtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidÄ bendro pobÅ«džio pareigas elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, 2) yra padaryta turtinÄ ir (ar) neturtinÄ Å¾ala;
3) yra priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisÄtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių â žalos;
4) žalÄ padarÄs asmuo yra kaltas (iÅ¡skyrus įstatymuose nustatytas iÅ¡imtis).Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinÄjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinÄjant tenka įrodinÄjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginÄui iÅ¡sprÄsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertÄ nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .
Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrÄžÄs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dÄl konkreÄios faktinÄs aplinkybÄs egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu (pvz.: Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. lapkriÄio 18 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-403/2011; kt.).
Pirmosios instancijos teismas savo sprendimÄ iÅ¡ esmÄs grindÄ ekspertų iÅ¡vada, kurioje kategoriÅ¡kai konstatuota, kad:
1) automobilio Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), veidrodÄlių stiklų pakitimai susidarÄ dÄl automobilio eksploatacijos;
2) automobilio priekinių žibintų gaubtų ir durelių langų apvadų metalo pavirÅ¡iaus lokalÅ«s pakitimai susidarÄ per ilgÄ laikÄ dÄl automobilio eksploatacijos;
3) į treÄiÄ pagal kompetencijÄ atsakyti pateiktÄ klausimÄ , ar stebimas automobilio Å¡oninių, galinio langų ir liuko stiklų neryÅ¡kus raibuliavimas susidarÄ dÄl stiklo gamybos technologijos pažeidimų, ar dÄl automobilio eksploatacijos, ekspertai atsakyti negalÄjo (t. 1, b. l. 152). Ekspertų iÅ¡vada yra vienas iÅ¡ bylos įrodymų, kuriÄ teismas privalo įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu įrodymų viseto iÅ¡tyrimu (CPK 218 str.).
Pagal ekspertų atsakymų į teismo pateiktus paskiriant ekspertizÄ klausimus pobÅ«dį, eksperto iÅ¡vada gali bÅ«ti kategoriÅ¡ka, tikÄtina arba ekspertas gali neatsakyti į teismo iÅ¡keltus klausimus, jei jam trÅ«ksta tyrimui pateiktos medžiagos arba jo žinių lygis neleidžia duoti atsakymÄ . CPK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienodas visų įrodymų teisinÄs galios principas reiÅ¡kia, kad jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis.
DÄl ekspertizÄs akto, kaip įrodymų Å¡altinio, įvertinimo kasacinis teismas yra pažymÄjÄs, kad ekspertizÄs akto duomenys neturi iÅ¡ankstinÄs galios, todÄl kai jie prieÅ¡tarauja kitiems bylos įrodymams, gali bÅ«ti atmetami. Nors ekspertizÄs akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dÄl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų Å¡altiniuose esanÄius duomenis, taÄiau eksperto iÅ¡vada turi bÅ«ti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esanÄių įrodymų iÅ¡tyrimu, t. y. ekspertizÄs iÅ¡vada vertinama pagal tokias paÄias taisykles, kaip ir kitos įrodinÄjimo priemonÄs (pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-183/2012; kt.).TeisÄjų kolegija, įvertinusi dalyvaujanÄių byloje asmenų pateiktus įrodymus tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinÄs instancijos teismuose, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , nepažeidÄ Ä¯rodymų vertinimo taisyklių, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todÄl naikinti teismo sprendimÄ apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nÄra pagrindo.Visų pirma, sutiktina su atsakovÄs argumentais, kad ieÅ¡kovÄ neatliko iÅ¡samaus žalos tyrimo ir iki draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokÄjimo nenustatÄ Å¾alos atsiradimo aplinkybių bei žalos padarymÄ lÄmusių priežasÄių, dÄl ko, praÄjus beveik dvejiems metams nuo žalos atsiradimo iki teismo sprendimo priÄmimo, nustatyti objektyvias žalos padarymo priežastis nebuvo galimybÄs. Antra, atsakydami pagal kompetencijÄ Ä¯ užduotus teismo klausimus ekspertai pažymÄjo, kad ant automobilio langų (Å¡oninių ir galinio), liuko, veidrodÄlių stiklų pavirÅ¡iuje nÄra cheminių medžiagų ir abrazyvų medžiagų poveikio požymių, taip pat nÄra terminio poveikio priemonių (automobilio stiklų tyrimÄ atlikusios R.
L. iÅ¡vados, t. 1, b. l. 147). TreÄiojo asmens į bylÄ pateiktose Valstybinio mokslinių tyrimo instituto fizinių ir technologijos mokslų centro specialistų 2013 m. rugsÄjo 27 d. iÅ¡vadoje dÄl stiklų tyrimo nurodoma, kad pažeistose stiklų vietose randama beveik dvigubai daugiau anglies ( C ), o kitų elementų mažiau, dÄl ko sprendžiama, kad susidariusi plÄvelÄ gali bÅ«ti organinÄs prigimties. PaminÄtame kontekste pastebÄtina, kad cheminių medžiagų konkretus poveikis tiriamam objektui (eksperto iÅ¡vada) ir randama ant tiriamo objekto cheminių medžiagų sudÄtis (specialisto iÅ¡vada) nÄra tapatÅ«s dalykai, todÄl sutiktina su apeliacinÄs instancijos teisme apklaustų ekspertų iÅ¡vadomis, jog Valstybinio mokslinių tyrimo instituto fizinių ir technologijos mokslų centro specialistų 2013 m. rugsÄjo 27 d. iÅ¡vada tiriamuoju klausimu nepaneigia ekspertų iÅ¡vados, o tik patvirtina ir paÄių ekspertų neginÄijamÄ faktÄ , kad cheminÄs medžiagos ant automobilio stiklų pavirÅ¡iaus gali susiformuoti ne tik jį plaunant, bet ir eksploatuojant automobilį natÅ«raliu bÅ«du.
Toliau specialistų iÅ¡vadoje nurodoma, kad âiÅ¡ plovykloje naudotų chemikalų daug C O grupių turi etilendiaminotetraacetatas ir butoksietanolis, chemiÅ¡kai galÄjo paveikti tiek NaOH, tiek acetatai, tiek butoksietanolisâ, dÄl ko daroma iÅ¡vada, kad ânors ir negalima nustatyti vienos konkreÄios medžiagos, kurios poveikyje suardytos apsauginÄs plÄvelÄs susidarÄ nauja, pavirÅ¡ių gadinanti medžiaga, taÄiau tai niekaip negali bÅ«ti natÅ«ralus nusidÄvÄjimo rezultatas ir akivaizdu, kad savaime tokia plÄvelÄ susidaryti irgi negalÄjo, taigi tai neabejotinai cheminÄs reakcijos rezultatasâ.
TeisÄjų kolegijos vertinimu, Å¡ia specialistų iÅ¡vada neatsakyta į esminį bylos klausimÄ , ar atsakovÄs naudojamas cheminis preparatas automobiliams plauti R. T. Cleaner galÄjo turÄti tiesioginÄs reikÅ¡mÄs automobilio apgadinimams, ir jeigu galÄjo, tai kokios buvo to priežastys. Be to, specialistų teiginiai âniekaip negali bÅ«ti natÅ«ralus nusidÄvÄjimo rezultatasâ ir âsavaime tokia plÄvelÄ susidaryti irgi negalÄjoâ, prieÅ¡ingai nei ekspertų iÅ¡vados, nepagrįsti iÅ¡samiu tokių teiginių paaiÅ¡kinimu ir tyrimo analize.
AnalogiÅ¡kai vertintinos ir kito tiriamo ginÄo objekto â automobilio metalinių apvadų tyrimo iÅ¡vados. Ekspertai pažymÄjo, kad iÅ¡tirtame apvadų pavirÅ¡iuje nÄra įbrÄžimus primenanÄių trasų bei duobuÄių su metalo mikrosustÅ«mimais ir mikroužvartomis, atsirandanÄių dÄl abrazyvinių dalelių dinaminio poveikio. Taip pat nÄra kintanÄio gylio vingiuotų vagų ir netaisyklingų kraterių formos erozijos požymių, bÅ«dingų agresyvių cheminių medžiagų poveikiui.
Toliau savo iÅ¡vadoje ekspertai motyvuotai nurodÄ, dÄl kokių priežasÄių gali atsirasti apvadų pavirÅ¡iaus matiÅ¡kumo trÅ«kumai (t. 1, 150-151). Tuo tarpu specialistų iÅ¡vada, kad âpažeistose vietose (pilkos, matinÄs) sieros nerandama, deguonies sumažÄjÄ daugiau nei dvigubai, randama daugiau anglies ir daugiau nei dvigubai padidÄjusi aliuminio koncentracija, kas gali reikÅ¡ti, kad pažeistose vietose nebeliko polimerinÄs plÄvelÄsâ ir tuo remiantis padaryta iÅ¡vada, kad âtai negali bÅ«ti natÅ«ralaus nusidÄvÄjimo rezultatas ir akivaizdu, kad savaime tokia plÄvelÄ susidaryti negalÄjoâ (t. 2, b. l. 101-102) ginÄo klausimui sprÄsti yra neinformatyvi, nepakankamai motyvuota ir nesudaro pagrindo teigti, kad specialistų teiginiai patvirtina faktÄ , jog atsakovÄ savo veikloje naudojo tokias plovimo priemones, kurios lÄmÄ automobilio stiklų ir metalinių apvadų apgadinimus.
Apelianto argumentai, jog automobilio stiklų ekspertizÄ buvo atliekama jų neiÅ¡Ämus ir su mažiau efektyviomis priemonÄmis (kriminalistine lupa) nei Valstybinio mokslinių tyrimo instituto fizinių ir technologijos mokslų centro specialistų naudotomis priemonÄmis (mikroskopais), dÄl jau paminÄtų priežasÄių nesudaro pagrindo Å¡ių specialistų iÅ¡vadas laikyti daugiau objektyvesnÄmis ar labiau patikimesnÄmis ir leidžianÄiomis suabejoti ekspertų iÅ¡vadomis. TeisÄjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, jog atsakovÄs neteisÄtus veiksmus patvirtina UAB âEuroglassâ 2013 m. balandžio 23 d. raÅ¡tas, kuriame nurodoma <... galime vienareikÅ¡miÅ¡kai konstatuoti, jog Å¡oninių bei galinio stiklų, o taip pat veidrodÄlių ir liuko pavirÅ¡iai yra pažeisti ir tai niekaip negali bÅ«ti natÅ«ralaus nusidÄvÄjimo rezultatas.
NatÅ«ralaus nusidÄvÄjimo metu stiklo pažeidimo pobÅ«dis kitoks ir niekaip neatitinka apžiÅ«rÄtos transporto priemonÄs pažeidimų pobÅ«džio > (t. 2, b. l. 64). TeisÄjų kolegija pažymi, kad raÅ¡te nurodytų faktų konstatavimui reikalingos specialios mokslo žinios ir vien tik âsolidžios patirtiesâ tam neužtenka. Duomenų, kad minÄtÄ raÅ¡tÄ parengÄs asmuo turi reikiamÄ kvalifikacijÄ automobilio atitinkamų dalių pažeidimų pobÅ«džiui ir jų priežasÄiai nustatyti apeliantas nepateikÄ.
Be to, bet kokios iÅ¡vados, jeigu jos nepagrįstos konkreÄiais tyrimais ir kitais Å¡ias iÅ¡vadas pagrindžianÄiais duomenimis, negali bÅ«ti laikomos tinkama įrodinÄjimo priemone, todÄl vadovautis minÄtu raÅ¡tu teisÄjų kolegija neturi pagrindo (CPK 177 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis). TreÄia, į bylÄ yra pateikti duomenys apie atsakovÄs iniciatyva atliktÄ ginÄo aplinkybių tyrimÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad analogiÅ¡kas automobilio plovimas tomis paÄiomis medžiagomis bei priemonÄmis buvo atliekamas kitai transporto priemonei, o vÄliau pakartotas ir vienam iÅ¡ įmonÄs darbuotojų automobilių, taÄiau treÄiojo asmens automobiliui bÅ«dingi pažeidimai nebuvo nustatyti, įmonÄ iÅ¡ savo klientų ir draudimo kompanijų jokių pretenzijų dÄl to nÄra gavusi ir byloje nÄra kitų duomenų, paneigianÄių Å¡ias aplinkybes (t. 1, b. l. 94-96).Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisÄjų kolegija konstatuoja, kad byloje nebuvo nustatyta, jog treÄiojo asmens automobilio plovimui atsakovÄ naudojo netinkamas chemines medžiagas ir/ar darbo priemones, kad automobilio apgadinimai galÄjo atsirasti dÄl atsakovÄs darbuotojų kaltų veiksmų.
Automobilio ginÄijamų detalių defektai prieÅ¡ jį nuplaunant objektyviai negalÄjo bÅ«ti pastebÄti. Nors ekspertai neatsakÄ Ä¯ klausimus, susijusius su atsakovÄs naudojamų cheminių medžiagų automobiliams plauti galimai tiesioginiu poveikiu treÄiojo asmens apgadinto automobilio detalÄms, teisÄjų kolegijos nuomone, ekspertų iÅ¡vada, vertinant jÄ visų bylos įrodymų kontekste, leidžia daryti daugiau tikÄtinÄ iÅ¡vadÄ , kad tarp atsakovÄs veiksmų ir transporto priemonÄs naudos gavÄjui padarytos žalos nÄra priežastinio ryÅ¡io.
Atsižvelgiant į tai, kad Å¡ioje byloje ieÅ¡kovÄ neįrodÄ atsakovÄs neteisÄtų veiksmų ir priežastinio ryÅ¡io tarp atsiradusios žalos ir atsakovÄs veiksmų, atsakovei civilinÄ deliktinÄ atsakomybÄ netaikytina ir pareiga atlyginti žalÄ nenustatytina (CPK 178 straipsnis). NustaÄius, kad nÄra keleto iÅ¡ bÅ«tinųjų deliktinÄs atsakomybÄs sÄ lygų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinį atmetÄ. Kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teismo sprendimÄ , todÄl teisÄjų kolegija dÄl jų nepasisako.Palikus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ ir treÄiojo asmens apeliacinį skundÄ atmetus, iÅ¡ jo atsakovÄs naudai priteistinos 1500 Lt advokato atstovavimo iÅ¡laidos už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ (t. 2, b. l. 135-136) ir 30,12 Lt procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 96 straipsnis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisÄjų kolegija n u t a r i a: palikti Kauno apylinkÄs teismo 2013 m. gegužÄs 3 d. sprendimÄ nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ treÄiojo asmens A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei UAB âEvelkasâ, į. k. 133571139, 1500 Lt (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus litų) bylinÄjimosi iÅ¡laidų apeliacinÄs instancijos teisme ir 30,12 Lt (trisdeÅ¡imt litų 12 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.Å i teismo nutartis įsiteisÄja nuo jos priÄmimo dienos.
TeisÄjai                                                    Gintautas Koriaginas ArÅ«nas Rudzinskas                                                                  Arvydas Žibas