Legislator Giurisprudenza & Legislazione
f595274a-4b0b-412b-a23d-bb0d9e0b4baa Generato dall'IA

Court dismissed insurance claim for car damage caused by car wash, finding no causal link between defendant's actions and damage.

Numero d'incarto f595274a-4b0b-412b-a23d-bb0d9e0b4baa
Autorità giudiziaria
Giurisdizione Lituania (LT)
Esito del giudizio Respinto (Dismissed)

Sintesi Legislator

Generato dall'IA

The court dismissed the insurance company's claim for damages against a car wash, ruling that no causal link existed between the defendant's actions and the vehicle's damage. Although the defendant argued that defects were not visible before washing and that similar cars were washed without issues, the court found the plaintiff failed to prove negligence or a direct cause. Consequently, the first-instance judgment was upheld, and the plaintiff was ordered to pay the defendant's legal costs.

Regesto Legislator

Generato dall'IA

CPK 178 straipsnis; CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis, 98 straipsnis: Civilinis deliktas ir atsakomybė nustatoma tik esant įrodinėjamam priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ir žalos.

Parole chiave

Generato dall'IA
civil liability causal link negligence car wash insurance claim damage assessment burden of proof

Disposizioni normative citate

Generato dall'IA
CPK 178 straipsnis
CPK 93 straipsnio 1 dalis
135-136) ir 30,12 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 96 straipsnis).
CPK 96 straipsnis
CPK 98 straipsnis
CPK 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas
CPK 331 straipsnis

Ti chiedi come si applica questa sentenza alla tua fattispecie?

Analizza questa decisione insieme alla legislazione federale e cantonale, ai commentari e alla giurisprudenza successiva in Legislator AI.

Apri in Legislator →

Testo completo

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-48-413/2014;Teisminio proceso Nr. 2-05-3-06573-2012-6;Pirmos instancijos teismo teisėjas: Diana Labokaitė; (S) Procesinio dokumento kategorijos: 38; 44.2.4.1; 121.21. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 8 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (pranešėjas) Arūno Rudzinsko ir Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei, dalyvaujant ieškovės atstovei I.

S., trečiajam asmeniui A. G. ir jo atstovui advokatui G. G., atsakovės atstovams E. Z. ir advokatei R. G.,ekspertams J. M., D. V., R. L.,  apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo trečiojo asmens A. G. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-1770-638/2013 pagal ieÅ¡kovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialo ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Evelkas“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo be savarankiÅ¡kų reikalavimų A.

G.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 8 100 Lt žalos atlyginimo, 6 proc. metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas (t. 1, b. l. 3-4). Reikalavimas priteisti žalÄ buvo grindžiamas tuo, kad ieÅ¡kovė (draudikas) sudarė transporto priemonės draudimo sutartį su UAB „O. A. Laikrodžiai“ (draudėju), atstovaujamu trečiojo asmens, ir apdraudė automobilį VOLVO XC 90, v/n (duomenys neskelbtini) Galiojant automobilio draudimo apsaugai trečiasis asmuo A.

G. 2011 m. liepos 8 d. apdraustÄ jį automobilį paliko atsakovės plovykloje nuplauti, o atsiimdamas automobilį pastebėjo, kad yra sugadinti automobilio stiklai ir blizgios (chromuotos) apvadų detalės. Automobilis buvo apžiÅ«rėtas ieÅ¡kovės ekspertų, vėliau pateiktas remonto įmonei. Remonto įmonė VÅ Ä® „Klasikiniai varikliai“, paskaičiavusi medžiagų ir darbų kainÄ , pateikė ieÅ¡kovei 8 400 Lt dydžio automobilio remonto darbų sÄ matÄ . IeÅ¡kovė, vykdydama automobilio draudimo sutarties sÄ lygas, trečiojo asmens praÅ¡ymu iÅ¡mokėjo už automobilio apgadinimus 8 100 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ .

IeÅ¡kovės nuomone, dėl automobilio apgadinimų yra atsakovės kaltė, todėl atsiradusiÄ Å¾alÄ draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėjusiai draudimo bendrovei turi atlyginti atsakovė. Atsiliepimu į ieÅ¡kinį atsakovė UAB „Evelkas“ prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ (t. 1, b. l. 30-34). Nurodė, kad atsakovės kaltės dėl automobilio sugadinimo nėra, atsakovės atstovas nebuvo pakviestas į automobilio apžiÅ«rÄ , be to, byloje nenustatyta, kad remonto įmonė pakeitė visus trečiojo asmens automobilio langus ir apvadines detales.

Atlikta ekspertizė nepatvirtino priežastinio ryšio tarp automobilio apgadinimų ir atsakovės neva netinkamai atliktų darbų (automobilio plovimo). II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apylinkės teismas 2013 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei 2756,60 Lt ekspertizės išlaidų ir 2500 Lt advokato atstovavimo išlaidų bei 20 Lt išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (t. 2, b. l. 51-53).

Teismas, vadovaudamasis kompleksine cheminės ir trasologinės ekspertizės išvada, konstatavo, kad ginčo automobilio pažeidimai atsirado ne dėl atsakovės veiksmų, bet dėl kitų priežasčių (eksploatacijos, amžiaus, pačių detalių (stiklų) gamybos technologijos pažeidimų). Teismas atkreipė dėmesį, kad ekspertizei nebuvo pateiktas automobilio priekinis stiklas, kuris buvo išimtas iš automobilio ir pakeistas kitu, o iš automobilio apžiūrios akto ir fotonuotraukos nėra galimybės nustatyti, kokie pažeidimai buvo padaryti priekiniam automobilio stiklui.

Remdamasis nurodytu, teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė neįrodė vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų -priežastinio ryÅ¡io tarp padaryto pažeidimo ir atsakovės atliktų veiksmų (plovimo). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo A. G. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialo ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Evelkas“ dėl žalos atlyginimo patenkinti (t. 2, b. l. 60-63).

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad automobilio stiklų ir chromuotų detalių pažeidimai galėjo atsirasti dėl automobilio eksploatacijos, amžiaus ar pačių detalių gamybos technologijos pažeidimų. PrieÅ¡ingai, iki pristatant automobilį į atsakovei priklausančiÄ automobilių plovyklÄ , Å¡io apynaujo automobilio bÅ«klė buvo gera. Tai patvirtina ir atsakovės darbuotojų veiksmai, kurie patys įvarė automobilį į plovyklÄ ir jokių automobilio pažeidimų nepastebėjo.

Be to, trečiasis asmuo 2011 m. liepos 8 d. pretenzijÄ dėl pažeidimų pareiÅ¡kė nedelsiant po to, kai atsakovės darbuotojai perdavė jam automobilį ir kai trečiojo asmens praÅ¡ymu tie patys darbuotojai keliskart perplovė šį automobilį, tačiau atsakovė tik 2011 m. lapkričio 4 d., t. y. po 4 mėnesių, atsakė į pretenzijÄ , nurodydama, kad trečiojo asmens valdomo automobilio stiklų ir chromuotų detalių pažeidimai atsirado ne dėl atsakovės darbuotojų kaltės.

2. Teismas rėmėsi tik Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013 m. kovo 7 d. cheminės ir trasologinės ekspertizės aktu, apie kurį apeliantas buvo informuotas tik 2013 m. balandžio 15 d., t. y. likus vienai dienai iki teismo posėdžio, kuriame byla turėjo bÅ«ti nagrinėjama iÅ¡ esmės. 2013 m. balandžio 16 d. apeliantas pateikė teismui praÅ¡ymÄ atidėti bylos nagrinėjimÄ , tačiau teismas šį praÅ¡ymÄ atmetė ir iÅ¡nagrinėjo bylÄ iÅ¡ esmės jam net nedalyvaujant, nors bylos baigtis turėjo tiesioginę įtakÄ jo teisėms ir pareigoms.

Toks teismo sprendimas, suvaržant trečiojo asmens galimybę dalyvauti bylos nagrinėjime ir pateikti savo pozicijÄ dėl esminio byloje įrodymo, yra nepagrįstas. Apeliantas nurodo, kad jis pats dalyvavo ekspertams atliekant automobilio apžiÅ«rÄ , kuri buvo atliekama esant blogam apÅ¡vietimui (garaže) ir naudojant tik paprastÄ padidinamÄ jį stiklÄ . Nors ekspertai nurodė, kad teisingai iÅ¡vadai pateikti tokios automobilio apžiÅ«ros nepakaks, nes tam reikėtų iÅ¡imti automobilio stiklÄ ar iÅ¡lupti apdailos detalę bei atlikti detaliÄ apžiÅ«rÄ , tačiau tai nebuvo padaryta.

Todėl apeliantas kreipėsi į didelę patirtį automobilių stiklų remonto ir keitimo srityje turinčiÄ bendrovę UAB „Euroglass“, kuri 2013 m. balandžio 23 d. iÅ¡vadoje nurodė, kad automobilio stiklų, veidrodėlių ir liuko pavirÅ¡ių pažeidimai atsirado ne dėl įprastos eksploatacijos.

3. Apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog trečiojo asmens valdomo automobilio priekiniam stiklui buvo padarytas koks nors pažeidimas. Nurodo, kad dar 2011 m. lapkričio 4 d. atsakovės paaiÅ¡kinime, kurį ji adresavo ieÅ¡kovei, buvo nurodyti trečiojo asmens automobilio priekinio stiklo, tame tarpe ir kitų stiklų pažeidimai, panašūs į grubia lako danga padengtÄ pavirÅ¡ių. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė Å¡ių pažeidimų neginčijo.4. Apeliantas nesutinka su atsakovės nuomone, kad ieÅ¡kovė neturėjo kompetencijos vienaÅ¡aliÅ¡kai, nedalyvaujant atsakovei, įvertinti automobiliui padarytos žalos dydžio.

Nurodo, kad ieÅ¡kovė visada pati atlieka tiek žalos nustatymo, tiek ir jos įvertinimo procedÅ«ras, turi tam kompetentingų specialistų ir programų, todėl nėra jokio pagrindo abejoti ieÅ¡kovės paskaičiuotu žalos dydžiu. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė Ergo Insurance SE sutinka su apeliacinio skundo argumentais, praÅ¡o skundžiamÄ teismo sprendimÄ panaikinti (t. 2, b. l. 79-81). IeÅ¡kovė nurodo Å¡iuos argumentus:1. IeÅ¡kovės nuomone, atsakovė turėjo realiÄ galimybę apžiÅ«rėti, pamatyti ir nustatyti pažeidimus, jei transporto priemonė juos jau turėjo iki paslaugų suteikimo.

Trečiasis asmuo, kaip atsakovės klientas, apie netinkamai suteiktÄ paslaugÄ ir padarytÄ Å¾alÄ nedelsiant, neiÅ¡vykęs net iÅ¡ plovyklos teritorijos, informavo atsakovę ir įteikė jai pretenzijÄ raÅ¡tu. Atsakovės atstovas, priimdamas ir pasiraÅ¡ydamas pretenzijoje, prieÅ¡taravimų dėl automobilio bÅ«klės iki plovimo paslaugų suteikimo nepateikė, taip pat nepareiÅ¡kė nesutikimo dėl padarytos žalos. Apie automobilio stiklų ir chromuotų detalių nepriekaiÅ¡tingÄ bÅ«klę trečiasis asmuo patvirtino teikdamas atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį bei teismo posėdyje.2.

IeÅ¡kovės nuomone, transporto priemonės Volvo XC90, v/n (duomenys neskelbtini) visi stiklai bei chromuotos detalės buvo pažeistos, t. y. stiklų pažeidimai panašūs į grubia lako danga padengtÄ pavirÅ¡ių, o chromuotos apdailos detalės – pasidengusios baltomis apnaÅ¡omis. Tai matė ir pripažino atsakovės atstovai, kurie transporto priemonę apžiÅ«rėjo iÅ¡ karto po pretenzijų pareiÅ¡kimo; ieÅ¡kovės darbuotojas/specialistas, apžiÅ«rėjęs transporto priemonę 2011 m. liepos 11 d.; atsakovės darbuotojas/liudytojas R.

T. 2012 m. spalio 2 d. teismo posėdyje bei UAB „Sostena“ darbuotojas. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir UAB „Euroglass“ iÅ¡vada, kad automobilio Volvo XC90, v/n (duomenys neskelbtini) Å¡oninių bei galinio stiklų, veidrodėlio, liuko pavirÅ¡iai yra pažeisti ir negali bÅ«ti natÅ«ralaus nusidėvėjimo rezultatas.3. ŽalÄ patyręs automobilis Volvo XC90, v/n (duomenys neskelbtini) Lietuvos teismo ekspertizės centre (LTEC) buvo apžiÅ«rimas 2012 m. lapkričio 26 d., t. y. praėjus metams ir keturiems mėnesiams po įvykio.

Automobilio apžiÅ«ra atlikta LTEC garažo patalpose. Automobilis buvo tiriamas vizualiai, esant geram dirbtinės Å¡viesos apÅ¡vietimui, kriminalistinėmis lupomis, didinančiomis 2 ir 5 kartus. Tačiau tiriami automobilio stiklai nebuvo iÅ¡imti iÅ¡ automobilio. Dėl to ieÅ¡kovė sutinka su trečiojo asmens iÅ¡sakytomis abejonėmis, ar įmanoma į teismo keliamus klausimus atsakyti tik vizualiai apžiÅ«rint automobilį, pasitelkus vien tik padidinamÄ jį stiklÄ . IeÅ¡kovės nuomone, kilusioms abejonėms paneigti, teisingam bylos iÅ¡sprendimui yra bÅ«tina ekspertų iÅ¡vada, kuomet pažeistos detalės tiriamos ne tik vizualiai jas apžiÅ«rint, tačiau jas išėmus iÅ¡ transporto priemonės laboratorijoje stacionariomis sÄ lygomis.

Jei tiriamas pavirÅ¡ius yra pažeistas chemine medžiaga – analizei bÅ«tina paimti jo fragmentÄ . TokiÄ tyrimo eigÄ ir bÅ«tinybę tirti stacionariomis sÄ lygomis patvirtino ir kiti ekspertai, į kuriuos ieÅ¡kovė kreipėsi vykdydama pirmosios instancijos teismo nurodymÄ dėl ekspertų suradimo.4. Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekspertizės akto iÅ¡vada iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja trečiojo asmens nurodomoms aplinkybėms, todėl svarbu atsižvelgti ir į tai, jog priimtas Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimas turės tiesioginę įtakÄ trečiojo asmens teisėms ir pareigoms.

Bylos iÅ¡nagrinėjimas iÅ¡ esmės 2013 m. balandžio 16 d. teismo posėdyje, nedalyvaujant trečiajam asmeniui, suvaržė jo procesines teises ginant savo pozicijÄ , juolab, kad LTEC pateikto ekspertizės akto analizei, nesutikimo motyvams nurodyti yra bÅ«tina kompetentingų specialistų konsultacija.

5. Atsakovė, nesutikdama su ieÅ¡kovės pateiktais remonto iÅ¡laidas pagrindžiančiais įrodymais, turėjo teikti įrodymus, kurie paneigtų nustatytas remonto iÅ¡laidas bÅ«tinas transporto priemonės vertei atkurti iki eismo įvykio arba turėjo pateikti paskaičiavimus, atliktus naudojant specialias žinias, kurie patvirtintų mažesnę remonto kainÄ . Atsakovė tokių įrodymų byloje nepateikė, todėl nėra pagrindo nesivadovauti ieÅ¡kovės pateiktais įrodymais dėl žalos dydžio.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė UAB „Evelkas“ praÅ¡o teismo apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimÄ (t. 2, b. l. 85-89). Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Atsakovės nuomone, nepagrįsti apelianto argumentai, kad atsakovės darbuotojai jokių automobilio pažeidimų nepastebėjo, kadangi priimant automobilį į plovyklÄ detali jo apžiÅ«ra neatliekama, norint tokiÄ apžiÅ«rÄ atlikti automobilis turi bÅ«ti Å¡variai nuplautas.2.

Niekuo nepagrįsti apelianto argumentai, jog automobilio bÅ«klė buvo gera, nes tokių duomenų, t. y. kad automobilis prieÅ¡ atvažiuojant į automobilių plovyklÄ buvo geros bÅ«klės, byloje nėra.

3. Nors apeliantas ir nesutiko su ekspertų pateikta iÅ¡vada, tačiau jokių konkrečių priežasčių ir motyvuotų prieÅ¡taravimų, kodėl teismas turėjo nesivadovauti Å¡iuo ekspertizės aktu, jis nepateikė. Atsakovės nuomone, ekspertizė buvo atlikta kompetentingų specialistų, kurie turi ilgametį staÅ¾Ä atliekant tokio pobÅ«džio ekspertizes. Ekspertizė atlikta LTEC garažo patalpose, esant geram dirbtinės Å¡viesos apÅ¡vietimui, kriminalistinėmis lÅ«pomis, dėl ko apeliacinio skundo argumentai, kad atliekant ekspertizę „apÅ¡vietimas buvo labai prastas“ ir buvo naudojamas tik paprastas padidinamas stiklas, yra visiÅ¡kai nepagrįsti, juolab kad apeliantas, neturėdamas eksperto kvalifikacijos, vargu ar gali nustatyti koks padidinamas stiklas buvo naudojamas ir koks apÅ¡vietimas buvo naudojamas atliekant ekspertizę.

Be to, ekspertizę teismo nutartimi buvo pavesta atlikti LTEC, kuri yra valstybinė vieÅ¡ojo administravimo įstaiga, ir kurios paskirtis – pagal teismų ir ikiteisminio tyrimo institucijų skiriamas užduotis atlikti ekspertizes (tyrimus) bei dirbti mokslinį darbÄ kriminalistikos ir teismo ekspertizės srityse. Todėl pirmos instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ekspertizės aktas yra iÅ¡samus ir teismui nėra pagrindo abejoti ekspertų iÅ¡vadomis.

4. Atsakovės nuomone, trečiojo asmens pateiktas UAB „Euroglass“ raÅ¡tas yra niekinis ir negali bÅ«ti vertintinas kaip ekspertizės aktas ar iÅ¡vada, kadangi UAB „Euroglass“ yra automobilių stiklų remonto ir keitimo įmonė, o ne automobilių stiklų ekspertizes atliekanti įmonė; UAB „Euroglass“ atliko apžiÅ«rÄ , o ne ekspertizę; apžiÅ«rÄ atliko darbuotojas, neturintis eksperto kvalifikacijos, kadangi prie pateikiamo raÅ¡to nėra pridėta jokio kvalifikacijos pažymėjimo, o raÅ¡tÄ pasirašė servisų tinklo vadovas M.

H.; apžiÅ«ra buvo atlikta remiantis ne ekspertine patirtimi tokio pobÅ«džio ekspertizėse, bet „solidžia patirtimi“.5. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad neatidėjus bylos nagrinėjimo buvo nepagrįstai suvaržytos jo teisės, kadangi apeliantas, bÅ«damas bylos Å¡alimi, turėjo pilnÄ teisę bet kada susipažinti su bylos medžiaga ir gauti byloje esančių dokumentų kopijas. Apeliantas dalyvavo atliekant ekspertizę, todėl turėjo galimybę pasidomėti Å¡ios ekspertizės eiga, gauti ekspertizės aktÄ bei pateikti motyvuotus prieÅ¡taravimus prieÅ¡ teismo posėdį.

Be to, apeliantas galėjo dalyvauti teismo posėdyje ir išreikšti savo prieštaravimus žodžiu.

6. Å ios bylos nagrinėjimo atveju nėra nė vienos iÅ¡imtinės sÄ lygos, dėl ko apeliantas turėtų teisę apeliacinės instancijos teismui pateikti naujus įrodymus, kuriais remiantis jis bando ginčyti ekspertų iÅ¡vadÄ . Å i byla nagrinėjama beveik metus laiko, todėl Å¡alys turėjo visas galimybes pateikti visus įrodymus bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl, atsakovės nuomone, apeliacinės instancijos teismas turėtų atsisakyti priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti bylÄ nagrinėjant pirmos instancijos teisme.

Teisėjų kolegija konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Bylos duomenimis, ieÅ¡kovė 2011 m. birželio 20 d. sudarė su trečiuoju asmeniu, kaip naudos gavėju ir transporto priemonės Volvo XC90 valdytoju, transporto priemonės KASKO draudimo sutartį trijų mėnesių laikotarpiui (t. 1, b. l. 8).

Trečiasis asmuo 2011 m. liepos 8 d. pateikė atsakovei pretenzijÄ dėl netinkamai atliktų automobilio plovimo darbų ir to pasėkoje automobiliui padarytų apgadinimų (t. 1, b. l. 12). IeÅ¡kovė, 2001 m. liepos 11 d. atlikusi automobilio apžiÅ«rÄ , nustatė apdrausto automobilio apgadinimų pobÅ«dį, 2011 m. spalio 13 d. paskaičiavo draudėjui padarytÄ Å¾alÄ (8400 Lt) ir 2011 m. spalio 19 d. iÅ¡mokėjo draudėjo nurodytam asmeniui (automobilio remontÄ atlikusiai įmonei) 8 100 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ (t. 1, b. l. 13-15, 17-19, 21).

IÅ¡mokėjusi draudimo iÅ¡mokÄ , ieÅ¡kovė 2011 m. spalio 20 d. pareiÅ¡kė atsakovei pretenzijÄ , praÅ¡ydama atlyginti nuostolius, susijusius su draudimo iÅ¡moka (t. 1, b. l. 11). Atsakovė 2011 m. lapkričio 4 d. atsiliepime į pretenzijÄ nurodė, kad automobilis buvo apgadintas ne dėl atsakovės kaltės, todėl atlyginti žalÄ atsisakė (t. 1, b. l. 10). Automobilio apgadinimo priežasčiai nustatyti teismas 2012 m. spalio 15 d. nutartimi, atsakovės praÅ¡ymu, paskyrė byloje ekspertizę (t. 1, b. l. 135-139).

CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimÄ perėjimas draudikui. Å io straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris iÅ¡moka draudimo iÅ¡mokÄ draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinys atsakovei dėl žalos atlyginimo grindžiamas neteisėtu turto sugadinimu (deliktu), t. y. reikalavimas kyla iÅ¡ deliktinės civilinės atsakomybės. Subrogacijos atveju turto draudikas perima draudėjo, t. y. nukentėjusio asmens, teises į žalos atlyginimÄ tiek specialiosios (CK 6.1015 straipsnis), tiek ir bendrosios (CK 6.101 straipsnio 4 dalies 4 punktas) normų pagrindu.

Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). AiÅ¡kindamas Å¡iÄ nuostatÄ kasacinis teismas yra pasisakęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK Å¡eÅ¡tosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, bÅ«tina nustatyti visas civilinės atsakomybės sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ , priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2007; kt.).

Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigas elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę žalÄ atsakovei kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos, bÅ«tinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.:

1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala;

3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos;

4) žalÄ padaręs asmuo yra kaltas (iÅ¡skyrus įstatymuose nustatytas iÅ¡imtis).Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011; kt.).

Pirmosios instancijos teismas savo sprendimÄ iÅ¡ esmės grindė ekspertų iÅ¡vada, kurioje kategoriÅ¡kai konstatuota, kad:

1) automobilio Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), veidrodėlių stiklų pakitimai susidarė dėl automobilio eksploatacijos;

2) automobilio priekinių žibintų gaubtų ir durelių langų apvadų metalo pavirÅ¡iaus lokalÅ«s pakitimai susidarė per ilgÄ laikÄ dėl automobilio eksploatacijos;

3) į trečiÄ pagal kompetencijÄ atsakyti pateiktÄ klausimÄ , ar stebimas automobilio Å¡oninių, galinio langų ir liuko stiklų neryÅ¡kus raibuliavimas susidarė dėl stiklo gamybos technologijos pažeidimų, ar dėl automobilio eksploatacijos, ekspertai atsakyti negalėjo (t. 1, b. l. 152). Ekspertų iÅ¡vada yra vienas iÅ¡ bylos įrodymų, kuriÄ teismas privalo įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu įrodymų viseto iÅ¡tyrimu (CPK 218 str.).

Pagal ekspertų atsakymų į teismo pateiktus paskiriant ekspertizę klausimus pobÅ«dį, eksperto iÅ¡vada gali bÅ«ti kategoriÅ¡ka, tikėtina arba ekspertas gali neatsakyti į teismo iÅ¡keltus klausimus, jei jam trÅ«ksta tyrimui pateiktos medžiagos arba jo žinių lygis neleidžia duoti atsakymÄ . CPK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienodas visų įrodymų teisinės galios principas reiÅ¡kia, kad jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis.

Dėl ekspertizės akto, kaip įrodymų Å¡altinio, įvertinimo kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ekspertizės akto duomenys neturi iÅ¡ankstinės galios, todėl kai jie prieÅ¡tarauja kitiems bylos įrodymams, gali bÅ«ti atmetami. Nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų Å¡altiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto iÅ¡vada turi bÅ«ti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu, t. y. ekspertizės iÅ¡vada vertinama pagal tokias pačias taisykles, kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; kt.).Teisėjų kolegija, įvertinusi dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus įrodymus tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismuose, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl naikinti teismo sprendimÄ apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.Visų pirma, sutiktina su atsakovės argumentais, kad ieÅ¡kovė neatliko iÅ¡samaus žalos tyrimo ir iki draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo nenustatė žalos atsiradimo aplinkybių bei žalos padarymÄ lėmusių priežasčių, dėl ko, praėjus beveik dvejiems metams nuo žalos atsiradimo iki teismo sprendimo priėmimo, nustatyti objektyvias žalos padarymo priežastis nebuvo galimybės. Antra, atsakydami pagal kompetencijÄ Ä¯ užduotus teismo klausimus ekspertai pažymėjo, kad ant automobilio langų (Å¡oninių ir galinio), liuko, veidrodėlių stiklų pavirÅ¡iuje nėra cheminių medžiagų ir abrazyvų medžiagų poveikio požymių, taip pat nėra terminio poveikio priemonių (automobilio stiklų tyrimÄ atlikusios R.

L. iÅ¡vados, t. 1, b. l. 147). Trečiojo asmens į bylÄ pateiktose Valstybinio mokslinių tyrimo instituto fizinių ir technologijos mokslų centro specialistų 2013 m. rugsėjo 27 d. iÅ¡vadoje dėl stiklų tyrimo nurodoma, kad pažeistose stiklų vietose randama beveik dvigubai daugiau anglies ( C ), o kitų elementų mažiau, dėl ko sprendžiama, kad susidariusi plėvelė gali bÅ«ti organinės prigimties. Paminėtame kontekste pastebėtina, kad cheminių medžiagų konkretus poveikis tiriamam objektui (eksperto iÅ¡vada) ir randama ant tiriamo objekto cheminių medžiagų sudėtis (specialisto iÅ¡vada) nėra tapatÅ«s dalykai, todėl sutiktina su apeliacinės instancijos teisme apklaustų ekspertų iÅ¡vadomis, jog Valstybinio mokslinių tyrimo instituto fizinių ir technologijos mokslų centro specialistų 2013 m. rugsėjo 27 d. iÅ¡vada tiriamuoju klausimu nepaneigia ekspertų iÅ¡vados, o tik patvirtina ir pačių ekspertų neginčijamÄ faktÄ , kad cheminės medžiagos ant automobilio stiklų pavirÅ¡iaus gali susiformuoti ne tik jį plaunant, bet ir eksploatuojant automobilį natÅ«raliu bÅ«du.

Toliau specialistų išvadoje nurodoma, kad „iš plovykloje naudotų chemikalų daug C O grupių turi etilendiaminotetraacetatas ir butoksietanolis, chemiškai galėjo paveikti tiek NaOH, tiek acetatai, tiek butoksietanolis“, dėl ko daroma išvada, kad „nors ir negalima nustatyti vienos konkrečios medžiagos, kurios poveikyje suardytos apsauginės plėvelės susidarė nauja, paviršių gadinanti medžiaga, tačiau tai niekaip negali būti natūralus nusidėvėjimo rezultatas ir akivaizdu, kad savaime tokia plėvelė susidaryti irgi negalėjo, taigi tai neabejotinai cheminės reakcijos rezultatas“.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ia specialistų iÅ¡vada neatsakyta į esminį bylos klausimÄ , ar atsakovės naudojamas cheminis preparatas automobiliams plauti R. T. Cleaner galėjo turėti tiesioginės reikÅ¡mės automobilio apgadinimams, ir jeigu galėjo, tai kokios buvo to priežastys. Be to, specialistų teiginiai „niekaip negali bÅ«ti natÅ«ralus nusidėvėjimo rezultatas“ ir „savaime tokia plėvelė susidaryti irgi negalėjo“, prieÅ¡ingai nei ekspertų iÅ¡vados, nepagrįsti iÅ¡samiu tokių teiginių paaiÅ¡kinimu ir tyrimo analize.

Analogiškai vertintinos ir kito tiriamo ginčo objekto – automobilio metalinių apvadų tyrimo išvados. Ekspertai pažymėjo, kad ištirtame apvadų paviršiuje nėra įbrėžimus primenančių trasų bei duobučių su metalo mikrosustūmimais ir mikroužvartomis, atsirandančių dėl abrazyvinių dalelių dinaminio poveikio. Taip pat nėra kintančio gylio vingiuotų vagų ir netaisyklingų kraterių formos erozijos požymių, būdingų agresyvių cheminių medžiagų poveikiui.

Toliau savo iÅ¡vadoje ekspertai motyvuotai nurodė, dėl kokių priežasčių gali atsirasti apvadų pavirÅ¡iaus matiÅ¡kumo trÅ«kumai (t. 1, 150-151). Tuo tarpu specialistų iÅ¡vada, kad „pažeistose vietose (pilkos, matinės) sieros nerandama, deguonies sumažėję daugiau nei dvigubai, randama daugiau anglies ir daugiau nei dvigubai padidėjusi aliuminio koncentracija, kas gali reikÅ¡ti, kad pažeistose vietose nebeliko polimerinės plėvelės“ ir tuo remiantis padaryta iÅ¡vada, kad „tai negali bÅ«ti natÅ«ralaus nusidėvėjimo rezultatas ir akivaizdu, kad savaime tokia plėvelė susidaryti negalėjo“ (t. 2, b. l. 101-102) ginčo klausimui spręsti yra neinformatyvi, nepakankamai motyvuota ir nesudaro pagrindo teigti, kad specialistų teiginiai patvirtina faktÄ , jog atsakovė savo veikloje naudojo tokias plovimo priemones, kurios lėmė automobilio stiklų ir metalinių apvadų apgadinimus.

Apelianto argumentai, jog automobilio stiklų ekspertizė buvo atliekama jų neišėmus ir su mažiau efektyviomis priemonėmis (kriminalistine lupa) nei Valstybinio mokslinių tyrimo instituto fizinių ir technologijos mokslų centro specialistų naudotomis priemonėmis (mikroskopais), dėl jau paminėtų priežasčių nesudaro pagrindo šių specialistų išvadas laikyti daugiau objektyvesnėmis ar labiau patikimesnėmis ir leidžiančiomis suabejoti ekspertų išvadomis. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, jog atsakovės neteisėtus veiksmus patvirtina UAB „Euroglass“ 2013 m. balandžio 23 d. raštas, kuriame nurodoma <... galime vienareikšmiškai konstatuoti, jog šoninių bei galinio stiklų, o taip pat veidrodėlių ir liuko paviršiai yra pažeisti ir tai niekaip negali būti natūralaus nusidėvėjimo rezultatas.

NatÅ«ralaus nusidėvėjimo metu stiklo pažeidimo pobÅ«dis kitoks ir niekaip neatitinka apžiÅ«rėtos transporto priemonės pažeidimų pobÅ«džio > (t. 2, b. l. 64). Teisėjų kolegija pažymi, kad raÅ¡te nurodytų faktų konstatavimui reikalingos specialios mokslo žinios ir vien tik „solidžios patirties“ tam neužtenka. Duomenų, kad minėtÄ raÅ¡tÄ parengęs asmuo turi reikiamÄ kvalifikacijÄ automobilio atitinkamų dalių pažeidimų pobÅ«džiui ir jų priežasčiai nustatyti apeliantas nepateikė.

Be to, bet kokios iÅ¡vados, jeigu jos nepagrįstos konkrečiais tyrimais ir kitais Å¡ias iÅ¡vadas pagrindžiančiais duomenimis, negali bÅ«ti laikomos tinkama įrodinėjimo priemone, todėl vadovautis minėtu raÅ¡tu teisėjų kolegija neturi pagrindo (CPK 177 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis). Trečia, į bylÄ yra pateikti duomenys apie atsakovės iniciatyva atliktÄ ginčo aplinkybių tyrimÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad analogiÅ¡kas automobilio plovimas tomis pačiomis medžiagomis bei priemonėmis buvo atliekamas kitai transporto priemonei, o vėliau pakartotas ir vienam iÅ¡ įmonės darbuotojų automobilių, tačiau trečiojo asmens automobiliui bÅ«dingi pažeidimai nebuvo nustatyti, įmonė iÅ¡ savo klientų ir draudimo kompanijų jokių pretenzijų dėl to nėra gavusi ir byloje nėra kitų duomenų, paneigiančių Å¡ias aplinkybes (t. 1, b. l. 94-96).Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nebuvo nustatyta, jog trečiojo asmens automobilio plovimui atsakovė naudojo netinkamas chemines medžiagas ir/ar darbo priemones, kad automobilio apgadinimai galėjo atsirasti dėl atsakovės darbuotojų kaltų veiksmų.

Automobilio ginčijamų detalių defektai prieÅ¡ jį nuplaunant objektyviai negalėjo bÅ«ti pastebėti. Nors ekspertai neatsakė į klausimus, susijusius su atsakovės naudojamų cheminių medžiagų automobiliams plauti galimai tiesioginiu poveikiu trečiojo asmens apgadinto automobilio detalėms, teisėjų kolegijos nuomone, ekspertų iÅ¡vada, vertinant jÄ visų bylos įrodymų kontekste, leidžia daryti daugiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad tarp atsakovės veiksmų ir transporto priemonės naudos gavėjui padarytos žalos nėra priežastinio ryÅ¡io.

Atsižvelgiant į tai, kad Å¡ioje byloje ieÅ¡kovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryÅ¡io tarp atsiradusios žalos ir atsakovės veiksmų, atsakovei civilinė deliktinė atsakomybė netaikytina ir pareiga atlyginti žalÄ nenustatytina (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad nėra keleto iÅ¡ bÅ«tinųjų deliktinės atsakomybės sÄ lygų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė. Kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teismo sprendimÄ , todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.Palikus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ ir trečiojo asmens apeliacinį skundÄ atmetus, iÅ¡ jo atsakovės naudai priteistinos 1500 Lt advokato atstovavimo iÅ¡laidos už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ (t. 2, b. l. 135-136) ir 30,12 Lt procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 96 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija n u t a r i a: palikti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. sprendimÄ nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ trečiojo asmens A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei UAB „Evelkas“, į. k. 133571139, 1500 Lt (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus litų) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme ir 30,12 Lt (trisdeÅ¡imt litų 12 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.Å i teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                    Gintautas Koriaginas Arūnas Rudzinskas                                                                  Arvydas Žibas