Court dismisses appeal and remands case for retrial due to failure to join a necessary third party.
Sintesi Legislator
Generato dall'IAThe appellate court dismissed the tax inspector's appeal and remanded the case to the first-instance court for a retrial. The first-instance court had refused the tax inspector's request to join the debtor as a third party, despite the debtor's rights potentially affecting the outcome. The court ruled that the first-instance court must join such a person on its own initiative and that the appellate court cannot correct this procedural defect itself.
Regesto Legislator
Generato dall'IACPK 47 straipsnis; CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas: When a third party's rights may affect the case outcome and no one requests their joinder, the court must join them on its own initiative, and an appellate court cannot cure this defect by joining the party itself.
Parole chiave
Generato dall'IADisposizioni normative citate
Generato dall'IATesto completo
                                                                                           CivilinÄ byla Nr. 2A-1683-730/2017                                                                                           Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00999-2016-2                                                                                           Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.5.1; (S)                               2.4.4.5.4; 2.4.4.5.5; 2.6.10.5.2.5; 3.3.1.18.4 KLAIPÄDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 21 d.   KlaipÄda KlaipÄdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisÄjų Jolantos GaileviÄienÄs, Erinijos KazlauskienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), GiedrÄs SeselskytÄs,teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo atsakovÄs ValstybinÄs mokesÄių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundÄ dÄl Palangos miesto apylinkÄs teismo 2017 m. birželio 30 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovÄs uždarosios akcinÄs bendrovÄs âNaujoji Elijaâ ieÅ¡kinį atsakovei Valstybinei mokesÄių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dÄl hipotekos pakeitimo ir nuostolių priteisimo.
TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä: I. GinÄo esmÄ IeÅ¡kovÄ kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡Ä Ä¯pareigoti atsakovÄ ValstybinÄ mokesÄių inspekcijÄ prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pakeisti priverstinÄs hipotekos, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), objektÄ : vietoje â125079/129759 žemÄs sklypo, esanÄio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)â nurodyti â110134/129759 dalys žemÄs sklypo, esanÄio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)â, priteisti iÅ¡ atsakovÄs 10 669,64 EUR nuostolius, 6 proc. metines palÅ«kanas bei bylinÄjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovÄs naudai.
IeÅ¡kinio pagrindu nurodÄ aplinkybes, kad 2006-05-10 hipotekos lakÅ¡tu 125079/129759 dalys žemÄs sklypo, esanÄio (duomenys neskelbtini), nuosavybÄs teise priklausanÄios V. S., buvo įkeistos AB SEB banko naudai užtikrinant UAB âBaltijos pirkliaiâ prievoles. 2015-10-07 atsakovÄs sprendimu Nr. (23.31-08)319-8126 V. Å . priklausanÄioms 125079/129759 dalims žemÄs sklypo buvo nustatyta priverstinÄ hipoteka. AtsakovÄ tapo antros eilÄs kreditore po AB SEB banko. PradÄjus iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto procedÅ«rÄ , 47605/129759 dalys žemÄs sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), iÅ¡ V.
Å . priklausanÄių 125079/129759 žemÄs sklypo dalių buvo parduotos UAB âPalangos Å«kisâ ir Å¡ioms dalims hipotekos kreditorÄs AB SEB banko praÅ¡ymu hipoteka buvo iÅ¡registruota iÅ¡ Hipotekos registro. 2016-06-13 UAB âPalangos Å«kisâ įgytas žemÄs sklypo dalis pardavÄ UAB âHarlio dirbtuvÄsâ, kuri 2016-06-27 14944/129759 dalis žemÄs sklypo pardavÄ ieÅ¡kovei. Tiek antstolÄ, tiek ieÅ¡kovÄ kreipÄsi į atsakovÄ dÄl hipotekos iÅ¡registravimo ar pakeitimo parduotoms ieÅ¡kovei priklausanÄioms žemÄs sklypo dalims, taÄiau atsakovÄ atsisako minÄtus veiksmus atlikti.
IeÅ¡kovÄs teigimu, net ir iÅ¡ dalies patenkinus hipotekos kreditorių reikalavimus, hipoteka priverstinai realizuotam turtui turi bÅ«ti panaikinta. Tokiu atveju kreditorius turi teisÄ reikalauti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka. Nurodo, kad be atsakovÄs veiksmų priverstinÄ hipoteka negali bÅ«ti pakeista, panaikinant įkeitimÄ ieÅ¡kovÄs žemÄs sklypo dalims. IeÅ¡kovÄ teigia, kad atsakovÄ, atsisakiusi tenkinti ieÅ¡kovÄs praÅ¡ymÄ iÅ¡registruoti hipotekÄ ieÅ¡kovei parduotoms žemÄs sklypo dalims, pažeidÄ teisÄs aktų nuostatas, reglamentuojanÄias hipotekos pabaigÄ pardavus turtÄ iÅ¡ varžytynių, todÄl jai kyla civilinÄ atsakomybÄ.
PabrÄžia, kad dÄl atsakovÄs neteisÄtų veiksmų ieÅ¡kovei kilo 10 669,64 EUR nuostoliai. Atsiradusius nuostolius grindžia Å¡iomis aplinkybÄmis â 2016-07-01 ieÅ¡kovÄ, Senator Trade OU ir UAB âDAO AMâ sudarÄ paskolos sutartį, pagal kuriÄ Senator Trade OU suteikÄ ieÅ¡kovei 1 200 000 EUR paskolÄ , o ieÅ¡kovÄ Ä¯sipareigojo mokÄti paskolos davÄjui 15 proc. metinių palÅ«kanų. 2016-08-29 ieÅ¡kovÄ su AB âCitadeleâ banku sudarÄ kredito sutartį Nr. KS-1460, kurios 1.8 p. numatyta, kad bankas refinansuos nurodytÄ ieÅ¡kovÄs gautÄ paskolÄ Ä¯vykdžius tam tikras sÄ lygas, tarp kurių ir ieÅ¡kovei priklausanÄių žemÄs sklypo dalių įkeitimas pirmine hipoteka.
IeÅ¡kovÄ pažymÄjo, kad buvo atlikusi visus reikiamus veiksmus, kad vos tik atsakovei panaikinus hipotekÄ ieÅ¡kovÄs žemÄs sklypo dalims bÅ«tų galima įvykdyti visus kredito sutartyje numatytus reikalavimus dÄl kredito iÅ¡mokÄjimo. Teigia, jog nebuvus neteisÄto atsakovÄs sprendimo atsisakyti panaikinti hipotekÄ ieÅ¡kovei priklausanÄioms žemÄs sklypo dalims, ieÅ¡kovÄ turÄtų mokÄti 5,35 proc. palÅ«kanas (kadangi 6 mÄn. EURIBOR yra neigiamas, bÅ«tų mokama tik banko marža).
Taigi, ieÅ¡kovÄs nuostolius sudaro Å¡iuo metu mokamų palÅ«kanų pagal paskolos sutartį ir turimų mokÄti palÅ«kanų pagal kredito sutartį skirtumas, t. y. 9,65 proc. palÅ«kanų nuo ieÅ¡kovÄs iÅ¡ Senator Trade OU gautos paskolos sumos. IeÅ¡kinio pateikimo dienÄ nuostoliai sudarÄ 8 248,77 EUR. IeÅ¡kovÄ taip pat nurodÄ, kad pagal kredito sutartį ieÅ¡kovÄ nuo kredito sutarties įsigaliojimo dienos (kredito sutarties pasiraÅ¡ymo diena) turi mokÄti įsipareigojimo mokestį. Ä®sipareigojimo mokestis â atlygis bankui, kuris skaiÄiuojamas nuo skirtumo tarp maksimalaus kredito ir faktiÅ¡kai iÅ¡mokÄto kredito už kiekvienÄ kalendorinÄ dienÄ nuo sutarties įsigaliojimo dienos iki visiÅ¡ko kredito arba jo paskutinÄs dalies iÅ¡mokÄjimo taikant sutartimi nustatytas palÅ«kanas ir skaiÄiuojant, kad metuose yra 360 dienų, o mÄnesį sudaro 30 (trisdeÅ¡imt) dienų.
Ä®sipareigojimo mokesÄio dydis â 1,5 proc. metinių palÅ«kanų, skaiÄiuotinas nuo neiÅ¡mokÄtos 1 200 000 EUR kredito sumos. Remiantis minÄtos kredito sutarties specialiosios dalies 8 p., kredito lÄÅ¡os iÅ¡mokamos tik įkeitus banko naudai žemÄs sklypo dalis pirmine hipoteka, taÄiau ieÅ¡kovÄ to negali padaryti dÄl atsakovÄs veiksmų jai nesutinkant iÅ¡registruoti hipotekÄ . Pažymi, kad ieÅ¡kinio pateikimo dienÄ priskaiÄiuotas įsipareigojimo mokestis sudaro 1 282,19 EUR. IeÅ¡kovÄ taip pat nurodÄ, jog patyrÄ 1 138,68 EUR iÅ¡laidas notarų paslaugoms apmokÄti (už patikras registruose ir pažymų užsakymÄ , rengiant dokumentus turto įkeitimo sandoriui pagal kredito sutartį sudaryti), kurios taip pat turÄtų bÅ«ti priteistos iÅ¡ atsakovÄs. IeÅ¡kovÄs teigimu, nurodyti ieÅ¡kovÄs patirti nuostoliai yra tiesioginÄ atsakovÄs veiksmų pasekmÄ.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ Palangos miesto apylinkÄs teismas 2017-06-30 sprendimu ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai, įpareigojo atsakovÄ ValstybinÄ mokesÄių inspekcijÄ prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pakeisti priverstinÄs hipotekos, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), objektÄ : vietoje â125079/129759 žemÄs sklypo, esanÄio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)â nurodyti â110134/129759 dalys žemÄs sklypo, esanÄio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)â, priteisÄ iÅ¡ atsakovÄs 9 530,96 EUR nuostolius ieÅ¡kovÄs naudai, priteisÄ iÅ¡ atsakovÄs 327 EUR žyminį mokestį ieÅ¡kovÄs naudai.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tarp Å¡alių ginÄas kilo dÄl hipotekos apimties susiaurinimo, kai yra parduotas ne visas hipotekos kreditoriui įkeistas turtas, o tik jo dalis, ir Å¡iÄ turto dalį įsigijusio savininko nuosavybÄs teisÄs įgyvendinimo.
IeÅ¡kovÄ siekia disponuoti savo turtu jį įkeisdama kredito pagal sutartį Nr. KS/1460 davÄjai AB âCitadeleâ bankui, taÄiau negali to padaryti, kadangi minÄtos žemÄs sklypo dalys yra įkeistos hipoteka valstybei. IeÅ¡kovÄs teigimu, iÅ¡ varžytynių pardavus žemÄs sklypo dalis, visos hipotekos Å¡ioms iÅ¡varžytoms žemÄs sklypo dalims turÄjo bÅ«ti panaikintos. AtsakovÄ atsisako iÅ¡registruoti Å¡iÄ hipotekÄ , teigdama, kad hipoteka užtikrintas skolinis įsipareigojimas nÄra įvykdytas, be to, parduotas ne visas hipotekos objektas, o tik jo dalis.
Teismas, įvertinÄs ginÄo esmÄ, padarÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje nagrinÄtini tik tarp ieÅ¡kovÄs ir atsakovÄs susiklostÄ daiktiniai ir prievoliniai teisiniai santykiai. Visos kitos aplinkybÄs bei argumentai, susijÄ su skolininko V. Å . prievolÄmis valstybei bei antstolÄs R. V. veiksmais iÅ¡ieÅ¡kant skolÄ valstybei iÅ¡ V. Å . turto, neturi esminÄs reikÅ¡mÄs tarp ieÅ¡kovÄs ir atsakovÄs susiklosÄiusio ginÄo iÅ¡sprendimui. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieÅ¡kovÄs pozicija, kad net ir iÅ¡ dalies patenkinus hipotekos kreditorių reikalavimus, hipoteka priverstinai realizuotam turtui turi bÅ«ti panaikinta.
NeiÅ¡registravus hipotekos ieÅ¡kovÄs žemÄs sklypo dalims, neproporcingai bÅ«tų apsunkinta jos nuosavybÄs teisÄ â ieÅ¡kovÄ negalÄtų iki galo įgyvendinti savo teisÄs disponuoti turimu turtu, neturÄtų galimybÄs imti paskolÄ iÅ¡ banko verslui plÄtoti ar kitiems poreikiams tenkinti. Nors hipotekos kreditoriaus, kaip ir savininko, nuosavybÄs teisÄs yra plaÄiai ginamos civilinÄs teisÄs normų, taÄiau Å¡iuo atveju atsakovÄ, atsisakydama susiaurinti valstybÄs naudai įkeisto turto hipotekÄ ta apimtimi, kiek turtas yra realizuotas ir perduotas ieÅ¡kovei, pasirenka netinkamÄ teisių gynimo bÅ«dÄ .
Pardavus įkeistas 14944/129759 dalis žemÄs sklypo varžytynÄse bei gavus sumÄ , mažesnÄ, nei bÅ«tina visų hipotekos kreditorių reikalavimams patenkinti, atsakovÄ gali reikalauti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ kito skolininko V. Å . turto bendra įstatymo nustatyta tvarka, o ne apsunkinti ieÅ¡kovÄs nuosavybÄs teisÄs į įsigytÄ turtÄ Ä¯gyvendinimÄ . SprÄsdamas dÄl ieÅ¡kovÄs reikalavimo dÄl nuostolių priteisimo, pirmosios instancijos teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad tarp Å¡alių atsirado deliktiniai teisiniai santykiai.
Kaip jau nustatyta, atsakovÄ nepagrįstai atsisakÄ iÅ¡registruoti hipotekÄ ar jÄ pakeisti panaikinant hipotekÄ tik ieÅ¡kovÄs įsigytoms 14944/129759 dalims žemÄs sklypo, esanÄio (duomenys neskelbtini), todÄl tokie atsakovÄs veiksmai laikytini neteisÄtais. IeÅ¡kovei negalint tinkamai įvykdyti kredito sutartimi Nr. KS/1460 prisiimto įsipareigojimo â įkeisti jai priklausanÄias žemÄs sklypo dalis â ieÅ¡kovei kyla nuostolių. Teismas nusprendÄ, kad jeigu atsakovÄ teisÄs aktų numatytu terminu bÅ«tų patenkinusi ieÅ¡kovÄs praÅ¡ymÄ ir panaikinusi hipotekÄ ieÅ¡kovei priklausanÄioms žemÄs sklypo dalims, ieÅ¡kovÄ nebÅ«tų patyrusi aukÅ¡Äiau iÅ¡vardytų nuostolių, todÄl yra visos civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygos tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimÄ dÄl nuostolių atlyginimo.
Esant minÄtoms aplinkybÄms ieÅ¡kovÄs reikalavimas dÄl 8 248,77 EUR ir 1 282,19 EUR nuostolių priteisimo patenkintas visiÅ¡kai. IeÅ¡kovÄ taip pat praÅ¡Ä priteisti 1 138,68 EUR nuostolius, kilusius dÄl apmokÄtų iÅ¡laidų už notaro suteiktas paslaugas, taÄiau, teismo vertinimu, ieÅ¡kovÄ nepagrindÄ ir neįrodÄ 1138,68 EUR nuostolių dydžio, todÄl Å¡is jos reikalavimas atmestas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniame skunde atsakovÄ praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017-06-30 sprendimÄ ir iÅ¡sprÄsti klausimÄ iÅ¡ esmÄs. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismas sprendimu pažeidÄ materialines ir procesines teisÄs normas, neįsigilino į bylos esmÄ, todÄl sprendimas laikytinas nepagrįstu.Byla nÄra teisminga Palangos miesto apylinkÄs teismui.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovÄ atstovauja vieÅ¡ojo administravimo subjektui, ieÅ¡kinys kildinamas iÅ¡ Å¡ios institucijos aktų, jis turÄjo bÅ«ti nagrinÄjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme.IeÅ¡kovÄ savo reikalavimus kildina iÅ¡ atsakovÄs 2016-10-12 raÅ¡to, institucijai atsisakius pakeisti hipotekos objektÄ . IeÅ¡kovÄ Å¡io raÅ¡to įstatymų nustatyta tvarka neskundÄ, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog raÅ¡tas ieÅ¡kovÄ tenkino. TaÄiau pirmosios instancijos teismas minÄtos aplinkybÄs nevertino.
Nepagrįstai pirmosios instancijos teismas atsakovÄs praÅ¡ymu treÄiaisiais asmenimis neįtraukÄ dalyvauti byloje atsakovÄs skolininko V. Å . ir antstolÄs R. V., kadangi Å¡ie asmenys yra glaudžiai susijÄ su nagrinÄjama byla. IeÅ¡kovei aiÅ¡kinant, kad 2016-06-27 iÅ¡ UAB âHarlio dirbtuvÄsâ, įsigydama turtÄ (žemÄs sklypÄ ), nežinojo, kad turtas apsunkintas atsakovÄs priverstine hipoteka, atsakovÄ teismui pateikÄ Palangos miesto 1-ojo notaro biuro notarÄs A. B. patvirtintÄ pirkimoâpardavimo sutarties kopijÄ , kur dalyje âJuridiniai faktaiâ yra žyma apie nuo 2015-11-02 daiktui taikomÄ hipotekÄ , todÄl, sudarydama šį sandorį, ieÅ¡kovÄ turÄjo galimybÄ Ä¯vertinti galimÄ rizikÄ ar numatyti pasekmes dÄl priverstinÄs hipotekos keliamų nepatogumų.
Taigi, nurodytos aplinkybÄs įrodo, kad atsakovÄ niekaip nÄra pažeidusi ieÅ¡kovÄs teisių. AtsakovÄ savo veiksmais neturÄjo įtakos ieÅ¡kovÄs sudaromiems sandoriams: 2016-07-01 Paskolos sutarÄiai su Senator Trade OU ir UAB âDAO AMâ ar 2016-08-29 Kredito sutarÄiai Nr. KS/1460 su AB âCitadeleâ banku ar su V. Å ., įmonÄmis, susijusiomis su jo Å¡eimos nariais, todÄl teismo iÅ¡vada, įpareigojanti pakeisti hipotekos objektÄ ir atlyginti ieÅ¡kovei 9 530,96 EUR nuostolius, laikytina neteisÄta ir pertekline.
Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovÄ praÅ¡o atsakovÄs apeliacinį skundÄ atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ . Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodyti Å¡ie motyvai:Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus įrodymus ir visas bylos aplinkybes, įsigilino į bylos esmÄ ir dÄl visų su byla susijusių klausimų iÅ¡samiai pasisakÄ skundžiamame sprendime.Apeliaciniame skunde apeliantÄ visiÅ¡kai nepagrįstai iÅ¡dÄsto savo nuomonÄ, kad Å¡i byla nÄra teisminga Palangos miesto apylinkÄs teismui dÄl to, kad apeliantÄ yra vieÅ¡ojo administravimo subjektas.
NagrinÄjamoje byloje vyrauja civilinio teisinio santykio bruožai. AtsakovÄs administracinis požymis Äia svarbus tik tiek, kad ji, turÄdama specialųjį teisnumÄ , negalÄjo nesuprasti savo veiksmų esmÄs galiojanÄių teisÄs normų atžvilgiu ir dÄl nežinojimo suklysti. Nuostolių atlyginimo reikalavimas nÄra savarankiÅ¡kas reikalavimas ir negali bÅ«ti nagrinÄjamas atskirai nuo pagrindinio reikalavimo panaikinti hipotekÄ ieÅ¡kovei priklausanÄiam žemÄs sklypui.Visi su antstolÄs vykdyta vykdomÄ ja byla ir žemÄs sklypo pardavimo iÅ¡ varžytynių procesu susijÄ klausimai jau buvo iÅ¡nagrinÄti teismų iki teismo sprendimo priÄmimo Å¡ioje byloje.
Taigi pirmosios instancijos teismui visiÅ¡kai nebuvo jokio pagrindo įtraukti į nagrinÄjamÄ bylÄ treÄiuosius asmenis â skolininkÄ V. Å . ir antstolÄ RedÄ VizgaudienÄ. Be to, pirmosios instancijos teismas padarÄ teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog ankstesni ginÄai, kurie jau yra užbaigti įsiteisÄjusia teismo nutartimi, negali bÅ«ti kvestionuojami ir jais negali bÅ«ti remiamasi nagrinÄjant Å¡iÄ bylÄ .ApeliantÄ visiÅ¡kai nepagrįstai nurodo, kad atsakovÄ niekaip nÄra pažeidusi ieÅ¡kovÄs teisių ir jai negali bÅ«ti perkelta atsakomybÄ dÄl Å¡ios prisiimtos rizikos.
ApeliantÄ neteisÄtai ir visiÅ¡kai nepagrįstai riboja ieÅ¡kovÄs nuosavybÄs teisÄ Ä¯ žemÄs sklypÄ , dÄl ko ieÅ¡kovÄ, kaip verslo subjektas, vykdantis Å«kinÄ komercinÄ veiklÄ , patyrÄ ir vis dar patiria nuostolių. IeÅ¡kovÄ, įsigijusi nekilnojamÄ jį turtÄ investiciniais tikslais, užbaigusi pastatų statybÄ , tikisi kaip įmanoma greiÄiau parduoti visÄ turtÄ ir sugrÄ Å¾inti kreditÄ bankui, kuris finansavo Å¡io turto įsigijimÄ .AtsakovÄ pateikÄ papildomus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus dÄl ieÅ¡kovÄs atsiliepimo į apeliacinį skundÄ , kuriuose nurodo, kad ieÅ¡kovÄ galutinai susipainiojo, kuo grindžia savo ieÅ¡kinį.
IeÅ¡kinyje, kaltindama atsakovÄ dÄl raÅ¡to, kuriuo atsisakyta panaikinti atsakovÄs skolininkui V. Å . taikytÄ priverstinÄ hipotekÄ , bando įrodyti, kad ginÄas kyla iÅ¡ atsakovÄs netinkamo CK 4.197 straipsnio 1 dalies nuostatų aiÅ¡kinimo. Bylos nagrinÄjimo metu atsakovÄ nuolat įrodinÄjo, kad tik 2016-09-01, t. y. po 99 dienų nuo pardavimo (2016-05-24), gavo antstolÄs praneÅ¡imÄ , kad Å¡i atsakovÄs naudai įkeistÄ V. Å . priklausiusį žemÄs sklypÄ už 421 EUR pardavÄ skolininko pasiÅ«lytam pirkÄjui.
TodÄl akivaizdu, kad atsakovÄ niekaip negalÄjo duoti sutikimo dÄl Å¡io sklypo realizavimo ir dÄl antstolÄs neteisÄtų veiksmų bylinÄjosi teismuose, kÄ pagrindžia raÅ¡ytiniai įrodymai, pateikti bylÄ nagrinÄjanÄiam teismui. Kaip buvo minÄta, atsakovÄ negalÄjo daryti jokios įtakos UAB âNaujoji Elijaâ, Å¡iai prisiimant įsipareigojimus su verslo partneriais ar bankais, nebuvo ieÅ¡kovÄs sutarÄių Å¡alis. Atkreiptinas teismo dÄmesys į tÄ faktÄ , kad ieÅ¡kovei, kaip didelÄ verslo patirtį turinÄiai dalyvei, galÄjo kilti abejonÄ, kad jei turtas įvertintas taip pigiai (421 EUR), įsigytas už 430 EUR, ar ateityje neiÅ¡kils su Å¡iuo turtu susijusių problemų.
Su ieÅ¡kove galima sutikti tik dÄl vieno â ji nÄra skolinga atsakovei. TaÄiau jos verslo problemos ar susidariusios nepatogios teisinÄs situacijos dÄl jos paÄios laisva valia pasiraÅ¡ytų sandorių / nepakankamai aptartų sandorio Å¡alių teisių ir pareigų negali bÅ«ti perkeltos valstybei / atsakovei. TeisÄjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. IV. ApeliacinÄs instancijos teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai ir argumentai  Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliuÄių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
ApeliacinÄs instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.TeisÄjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinÄjami raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinÄjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinÄjimas. TeisÄjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimo į apeliacinį skundÄ motyvus, mano, jog nenustatyta bÅ«tinybÄ skundÄ nagrinÄti žodinio proceso tvarka.
Å ioje byloje kilo ginÄas dÄl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieÅ¡kinys dÄl hipotekos apimties susiaurinimo, kai yra parduotas ne visas hipotekos kreditoriui įkeistas turtas, ir Å¡iÄ turto dalį įsigijusio savininko nuosavybÄs teisÄs įgyvendinimo, nuostolių atlyginimo.IÅ¡ byloje esanÄių įrodymų nustatyta, kad ieÅ¡kovÄ yra žemÄs sklypo, esanÄio (duomenys neskelbtini), 14944/129759 dalių savininkÄ. 2006-05-10 hipotekos lakÅ¡tu 125079/129759 dalys žemÄs sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), nuosavybÄs teise priklausanÄios V.
Å ., buvo įkeistos AB SEB banko naudai užtikrinant UAB âBaltijos pirkliaiâ prievoles. AB SEB banko praÅ¡ymu pradÄjus iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto procedÅ«rÄ , 2016-05-24 turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkÄjui aktu 47605/129759 dalys žemÄs sklypo iÅ¡ V. Å . priklausanÄių 125079/129759 žemÄs sklypo dalių buvo parduotos UAB âPalangos Å«kisâ. Pirkimoâpardavimo sutartimi UAB âPalangos Å«kisâ įgytas dalis žemÄs sklypo 2016-06-13 pardavÄ UAB âHarlio dirbtuvÄsâ, o minÄta bendrovÄ 2016-06-27 pirkimoâpardavimo sutartimi 14944/129759 dalis žemÄs sklypo pardavÄ ieÅ¡kovei.Antstolei pardavus minÄtas žemÄs sklypo dalis iÅ¡ varžytynių, už turtÄ iÅ¡ pirkÄjo gauta kaina buvo pervesta pirmos eilÄs kreditorei AB SEB bankui, kuris atsisakÄ sutartinÄs hipotekos iÅ¡ varžytynių parduotoms 47605/129759 dalims ir banko praÅ¡ymu hipoteka buvo iÅ¡registruota iÅ¡ Hipotekos registro.
Siekiant užtikrinti V. Å . mokestinių prievolių valstybÄs biudžetui įvykdymÄ , ValstybinÄs mokesÄių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015-10-07 sprendimu Nr. (23.31-08)319-8126 V. Å . priklausanÄioms 125079/129759 dalims žemÄs sklypo buvo nustatyta priverstinÄ hipoteka. Pavaduojanti antstolÄ G. Ž. 2016-08-31 su praneÅ¡imu apie įkeisto turto pardavimÄ iÅ¡ varžytynių kreipÄsi į atsakovÄ dÄl priverstinÄs hipotekos iÅ¡registravimo iÅ¡ varžytynių parduotoms žemÄs sklypo dalims.
AtsakovÄ 2016-09-08 raÅ¡tu antstolei praneÅ¡Ä, jog atsisako iÅ¡registruoti hipotekÄ , motyvuodama tuo, kad iÅ¡ varžytynių parduota ne visa žemÄs sklypo dalis, kuriai įregistruota priverstinÄ hipoteka, o tik dalis žemÄs sklypo dalies. Pirmosios instancijos teismas nustatÄ, kad 2016-07-01 ieÅ¡kovÄ, Senator Trade OU ir UAB âDAO AMâ sudarÄ paskolos sutartį, pagal kuriÄ Senator Trade OU suteikÄ ieÅ¡kovei iki                                 1 630 000 EUR paskolÄ , o ieÅ¡kovÄ Ä¯sipareigojo grÄ Å¾inti paskolÄ sutartyje nustatyta tvarka ir mokÄti paskolos davÄjui 15 proc. metines palÅ«kanas.
IeÅ¡kovÄ su AB âCitadeleâ banku                        2016-08-29 sudarÄ kredito sutartį, pagal kuriÄ bankas įsipareigojo refinansuoti ieÅ¡kovÄs iÅ¡ Senator Trade OU gautÄ iki 1 200 000 EUR dydžio paskolÄ Ä¯vykdžius tam tikras sÄ lygas, tarp kurių ir ieÅ¡kovei priklausanÄių žemÄs sklypo, esanÄio (duomenys neskelbtini), 14944/129759 dalių įkeitimas pirmine hipoteka. IeÅ¡kovÄ 2016-09-12 teikÄ atsakovei praÅ¡ymÄ pakeisti priverstinÄs hipotekos objektÄ vietoje 125078/129759 žemÄs sklypo dalių nurodant 110134/129759 dalis, taÄiau atsakovÄ atsisakÄ, nurodydama, kad hipoteka užtikrintas skolinis įsipareigojimas dar nÄra įvykdytas.
IeÅ¡kovÄ pirmosios instancijos teismo praÅ¡Ä Ä¯pareigoti atsakovÄ ValstybinÄ mokesÄių inspekcijÄ prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pakeisti priverstinÄs hipotekos, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), objektÄ : vietoje â125079/129759 žemÄs sklypo, esanÄio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)â nurodyti â110134/129759 dalys žemÄs sklypo, esanÄio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)â, priteisti iÅ¡ atsakovÄs 10 669,64 EUR nuostolius, 6 proc. metines palÅ«kanas bei bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu ieÅ¡kinys buvo patenkintas iÅ¡ dalies.Vienu iÅ¡ apeliacinio skundo motyvų atsakovÄ nurodo tai, kad bylos nagrinÄjimas pagal byloje iÅ¡nagrinÄtÄ ieÅ¡kinį nÄra teismingas bendrosios kompetencijos teismui (Palangos miesto apylinkÄs teismui), kadangi atsakovÄ atstovauja vieÅ¡ojo administravimo subjektui, ieÅ¡kinys kildinamas iÅ¡ Å¡ios institucijos aktų, todÄl bylos nagrinÄjimas yra teismingas administraciniam teismui ir byla turi bÅ«ti nagrinÄjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme.
PažymÄtina, jog apeliacinÄs instancijos teismas 2017-10-26 nutartimi nutarÄ kreiptis į SpecialiÄ jÄ teisÄjų kolegijÄ ginÄams dÄl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo sprÄsti su praÅ¡ymu dÄl rūšinio teismingumo klausimo iÅ¡sprendimo. Specialioji teisÄjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams sprÄsti 2017-11-08 nutartimi, atsižvelgdama į ieÅ¡kovÄs keliamų reikalavimų pobÅ«dį, pažymÄjo, jog nagrinÄjamoje byloje ginÄas yra keliamas dÄl priverstinio hipotekos realizavimo kaip vieno iÅ¡ hipotekos pasibaigimo pagrindų, kurį numato CK 4.197 straipsnio 1 dalis, todÄl konstatavo, kad tarp ginÄo Å¡alių yra susiklostÄ daiktiniai ir prievoliniai teisiniai santykiai, o ginÄas yra civilinio teisinio pobÅ«džio ir turi bÅ«ti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme.Esant Å¡ioms aplinkybÄms, darytina iÅ¡vada, kad apeliacinio skundo argumentas, jog byla neteisminga bendrosios kompetencijos teismui â Palangos miesto apylinkÄs teismui, nepagrįstas.
TaÄiau iÅ¡nagrinÄjusi ir iÅ¡tyrusi byloje esanÄius įrodymus, teisÄjų kolegija konstatuoja, jog yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti dÄl absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų.Pagal CPK 266 straipsnį, teismui nagrinÄjant bylÄ draudžiama sprÄsti klausimus dÄl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Vienas iÅ¡ teismo sprendimo absoliuÄių negaliojimo pagrindų yra atvejis, kai teismas nusprendžia dÄl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 360 straipsnis).
Tai suprantama kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padÄÄiai ar padariniams (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2014 m. rugpjÅ«Äio 22 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-387/2014; 2014 m. spalio 7 d. nutartis, bylos                                 Nr. 3K-3-424/2014; kt.). Tai reiÅ¡kia, kad aukÅ¡tesnÄs instancijos teismas gali panaikinti žemesnÄs instancijos teismo sprendimÄ CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatÄs ir įvardijÄs, kokiÄ konkreÄiai įtakÄ teismo sprendimas turÄjo neįtraukto į procesÄ asmens teisinei padÄÄiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukÄlÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2013 m. sausio 15 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-113/2013; 2014 m. spalio 7 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-424/2014; kt.).Civilinio proceso teisÄs treÄiųjų asmenų instituto tikslas â užtikrinti proceso koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ .
Tiek tretieji asmenys, pareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kus reikalavimus (CPK 46 straipsnis), tiek tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų (CPK 47 straipsnis), turi teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi ir įstatymo nustatytÄ galimybÄ Å¡Ä¯ interesÄ Ä¯gyvendinti įstodami į prasidÄjusį teisminį ginÄÄ . Tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, nÄra tiesioginiai tarp Å¡alių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, taÄiau jie gali bÅ«ti susijÄ materialiniais teisiniais santykiais su viena iÅ¡ Å¡alių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtakÄ jų teisių apimÄiai; jie dalyvauja byloje vienos iÅ¡ ginÄo Å¡alių pusÄje tam, kad iÅ¡vengtų savo teisinÄs padÄties pablogÄjimo, ir gali bÅ«ti įtraukiami į prasidÄjusį procesÄ ne tik savo paÄių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujanÄių asmenų ar teismo iniciatyva (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2005 m. birželio 8 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-338/2005; 2009 m. gegužÄs 5 d. nutartis, bylos Nr. 3K-7-161/2009).
Kaip jau minÄta anksÄiau, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog 2006-05-10 hipotekos lakÅ¡tu 125079/129759 dalys žemÄs sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), nuosavybÄs teise priklausanÄios V. Å ., buvo įkeistos AB SEB banko naudai užtikrinant UAB âBaltijos pirkliaiâ prievoles. Toms paÄioms ir tam paÄiam asmeniui nuosavybÄs teise priklausanÄioms žemÄs sklypo dalims, siekiant užtikrinti V. Å . mokestinių prievolių valstybÄs biudžetui įvykdymÄ , ValstybinÄs mokesÄių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015-10-07 sprendimu buvo nustatyta priverstinÄ hipoteka.
Pardavus iÅ¡ varžytynių 47605/129759 ginÄo žemÄs sklypo dalis, kreditorÄ AB SEB bankas atsisakÄ sutartinÄs hipotekos ir sutartinÄ hipoteka buvo iÅ¡registruota iÅ¡ Hipotekos registro. IeÅ¡kovÄ reikÅ¡dama ieÅ¡kinį siekia pakeisti taikytos atsakovÄs naudai priverstinÄs hipotekos apimtį, panaikinant hipotekÄ ieÅ¡kovÄs įsigytoms 14944/129759 ginÄo žemÄs sklypo dalims. Hipoteka â daiktinÄ teisÄ, kurios nustatymas lemia daikto savininko teisių suvaržymÄ . Jeigu daiktas įkeistas kelis kartus, hipotekos kreditorių reikalavimai patenkinami pagal hipotekos įregistravimo Hipotekos registre laikÄ eilÄs tvarka (CK 4.193 straipsnio 2 dalis).
Priverstinis įkeisto daikto realizavimas hipotekos kreditoriaus praÅ¡ymu iÅ¡laisvina jį nuo visų hipotekų (CK 4.197 straipsnio 1 dalis). Jeigu realizavus įkeistÄ daiktÄ gaunama mažesnÄ suma, negu priklauso hipotekos kreditoriui, jis turi teisÄ reikalauti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.193 straipsnio 1 dalis).PažymÄtina, jog ValstybinÄs mokesÄių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015-10-07 sprendimu buvo nustatyta priverstinÄ hipoteka užtikrinant                                    1 403 403,32 EUR dydžio atsakovÄs reikalavimÄ skolininkui V.
Å .. IÅ¡ byloje esanÄių įrodymų matyti, kad pardavus dalį įkeisto turto iÅ¡ varžytynių (beveik pusÄ Ä¯keisto turto â 47605 dalis iÅ¡ įkeistų 125079 dalių), iÅ¡ jo pardavimo gautų lÄšų (421 EUR) nepakako nei pirmos eilÄs kreditoriui AB SEB bankui, nei atsakovÄs (antros eilÄs kreditorÄs) reikalavimams patenkinti. TodÄl atsižvelgiant į teisinį reglamentavimÄ , jog realizavus įkeistÄ daiktÄ ir nepakakus iÅ¡ jo realizavimo gautų lÄšų hipotekos kreditoriaus reikalavimui patenkinti, kreditorius turi teisÄ iÅ¡siieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ kito skolininko turto, atsižvelgiant į prievolÄs, kurios užtikrinimui buvo taikyta priverstinÄ hipoteka atsakovÄs naudai, dydį (beveik 1,5 mln.
EUR), į tai, jog prievolÄ nÄra įvykdyta, esant byloje įrodymams, jog realizavus dalį (beveik pusÄ Ä¯keisto turto) turto iÅ¡ varžytynių ir iÅ¡ jo pardavimo gautų lÄšų nepakakus atsakovÄs (antros eilÄs kreditorÄs) reikalavimų patenkinimui, galimai Å¡ioje byloje patenkinus ieÅ¡kovÄs reikalavimÄ dÄl hipotekos objekto pakeitimo, sumažinant hipotekos apimtį (paliekant hipotekÄ tik 110134/129759 dalims žemÄs sklypo), Å¡ioje byloje priimtas teismo sprendimas turÄs tiesioginÄs įtakos skolininko V.
Å . teisÄms ir pareigoms. Tokia iÅ¡vada darytina dÄl to, jog atsakovÄ kaip antros eilÄs kreditorÄ, negavusi savo reikalavimo patenkinimo iÅ¡ jau parduotos įkeisto turto dalies, galbÅ«t Å¡ioje byloje priimtu sprendimu sumažinus hipotekos objektÄ (panaikinus daliai įkeisto turto hipotekÄ ), kuriuo buvo visiÅ¡kai užtikrinta skolininko 1 403 403,32 EUR prievolÄ valstybei, todÄl sumažÄjus turto, kuriuo buvo užtikrintas prievolÄs atsakovei įvykdymas, apimÄiai, turÄs teisÄ patenkinti savo reikalavimÄ iÅ¡ kito skolininko turto, tai yra, Å¡is sprendimas turÄs įtakos skolininko teisÄms ir pareigoms, turtiniams interesams.
CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio teisÄms ir pareigoms gali turÄti įtakos bylos iÅ¡sprendimas, gali bÅ«ti įtrauktas dalyvauti byloje ir teismo iniciatyva, todÄl netgi toje situacijoje, kai ieÅ¡kovas nereiÅ¡kia reikalavimo Å¡iam asmeniui ir nÄ viena iÅ¡ Å¡alių nepraÅ¡o įtraukti jį dalyvauti byloje, teismas, bylos nagrinÄjimo metu matydamas, kad nedalyvaujanÄio byloje asmens teisÄms ir pareigoms gali turÄti įtakos bylos iÅ¡sprendimas, turi tokį asmenį įtraukti į bylÄ savo iniciatyva.
IÅ¡ byloje esanÄių įrodymų nustatyta, jog atsakovÄ praÅ¡Ä pirmosios instancijos teismo įtraukti dalyvauti byloje treÄiuoju asmeniu skolininkÄ V. Å .. TaÄiau pirmosios instancijos teismas žodine nutartimi teismo posÄdžio metu minÄto reikalavimo nepatenkino. Tokiu bÅ«du nesuteikÄ atsakovei galimybÄs pasinaudoti teise į apeliacijÄ dÄl tokios pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 47 straipsnis, 290 straipsnio 2 dalis).          ApeliacinÄs instancijos teismas negali pats įtraukti į bylÄ treÄiųjų asmenų, t. y.
Å¡is proceso trÅ«kumas negali bÅ«ti paÅ¡alintas apeliacinÄs instancijos teisme, be to, neįtrauktas į procesÄ asmuo, kurio teisÄs ir pareigos susijusios su nagrinÄjamu ginÄu, turi teisÄ dalyvauti nagrinÄjant bylÄ bei naudotis visomis byloje dalyvaujanÄio asmens teisÄmis, kuriomis jis negalÄjo pasinaudoti nuo proceso teisme pradžios. V. Å . įtraukus į bylÄ treÄiuoju asmeniu, pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį, jis įgytų Å¡alies procesines teises ir pareigas, kuriomis visa apimtimi galÄtų pasinaudoti pirmosios instancijos teisme.
TodÄl skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo, nes byloje yra nustatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kadangi byla grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo, bylinÄjimosi iÅ¡laidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinÄs instancijos teisme atlyginimo klausimas sprÄstinas pirmosios instancijos teismui iÅ¡nagrinÄjus bylÄ iÅ¡ esmÄs (CPK 93 straipsni 5 dalis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326â331 straipsniais, teisÄjų kolegija n u t a r i a : panaikinti Palangos miesto apylinkÄs teismo 2017 m. birželio 30 d. sprendimÄ ir bylÄ perduoti nagrinÄti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. TeisÄjos                                                                                                                        Jolanta GaileviÄienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Erinija KazlauskienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â GiedrÄ SeselskytÄ