Legislator Giurisprudenza & Legislazione
f4de333b-5e75-4d34-9b67-2b0970ca5929 Generato dall'IA

f4de333b-5e75-4d34-9b67-2b0970ca5929 · Panevėžio apygardos teismas

Numero d'incarto f4de333b-5e75-4d34-9b67-2b0970ca5929
Autorità giudiziaria
Giurisdizione Lituania (LT)

Sintesi Legislator

Generato dall'IA

bet kokį kilnojamÄ jį daiktÄ praėjus beveik 2 metams po ginčo sandorio sudarymo grÄ Å¾inti tokios bÅ«klės, kokios jis buvo sandorio sudarymo metu, nėra įmanoma, todėl negali bÅ«ti akcentuojamas gyvulių specifiÅ¡kumas kaip priežastis, dėl ko restitucija natÅ«ra negalima;

Regesto Legislator

Generato dall'IA

f4de333b-5e75-4d34-9b67-2b0970ca5929 · Panevėžio apygardos teismas: Atsakovo G. V. paaiÅ¡kinimÄ , kad 2014-12-19 sutartimi gyvulius perleido Å«kininkui G. S. už pastarojo tiektus paÅ¡arus, laikė nepakankamu konstatuoti ginčo sandorio sudarymo bÅ«tinybę net ir tuo atveju, jeigu pati ieÅ¡kovė yra gavusi pajamas už gyvulių bandÄ , o prie bandos iÅ¡laikymo neprisidėjo. NereikÅ¡minga aplinkybė, jog gyvuliai buvo parduoti už pakankamai aukÅ¡tÄ rinkos kainÄ iÅ¡raÅ¡ant PVM sÄ skaitas faktÅ«ras ir sumokant mokesčius. Ä® bylÄ pateikti įrodymai nepatvirtino, jog G.

Ti chiedi come si applica questa sentenza alla tua fattispecie?

Analizza questa decisione insieme alla legislazione federale e cantonale, ai commentari e alla giurisprudenza successiva in Legislator AI.

Apri in Legislator →

Testo completo

Civilinė byla Nr. e2A-33-212/2017Teisminio proceso Nr. 2-08-3-09796-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.8.8; 2.5.8.9; 2.5.11.1; 3.3.1.21 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 21 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos MickevičiÅ«tės,kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės, Laimanto MisiÅ«no, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo Å«kininko G.

S. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės UAB ,,Stuko Å«kis“ ieÅ¡kinį atsakovams Å«kininkui G. V. ir Å«kininkui G. S., trečiajam asmeniui Å«kininkui M. V. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė UAB ,,Stuko Å«kis“ prašė pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2014 m. gruodžio 19 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 20141219/1, taikyti dalinę restitucijÄ â€“ galvijus palikti Å«kininkui G.

S., o UAB ,,Stuko Å«kis“ priteisti iÅ¡ Å«kininko G. S. 42‘979,61 Eur bei turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad Å«kininkas G. V. 2010-03-22 sudarė galvijų perleidimo sutartį su Å«kininku M. V., pagal kuriÄ galvijus neatlygintinai perleido M. V.. Ūkininkas M. V. ir J. S. įmonė (po reorganizacijos UAB „Stuko Å«kis“) 2010-08-23 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PP-003, pagal kuriÄ Å«kininkas M. V. pardavė, o J. S. įmonė nupirko nuosavybės teise 43 karves, 37 telyčaites ir 14 buliukų už 185‘009 Lt (53‘582,31 Eur).UAB „Stuko Å«kis“, kaip galvijų bandos savininkas, 2010-08-31, 2011-05-1, 2011-09-30 ir 2012-03-01 su Å«kininku M.

V. sudarė tęstines karvių bei galvijų priežiÅ«ros sutartis, pagal kurias M. V. įsipareigojo prižiÅ«rėti ir rÅ«pintis įmonės banda, o įmonė – atsiskaityti už atliktus darbus.G. V. kreditorius UAB „Alginsta“ kreipėsi į teismÄ , ginčydama sutartis, sudarytas tarp skolininko G. V. bei M. V. ir J. S. įmonės. Teismai pripažino 2010-03-22 ir 2010-08-23 sutartys negaliojančiomis, tačiau restitucijos netaikė, nes nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme UAB „Alginsta“ atsisakė nuo ieÅ¡kinio dalies, nes visas reikalavimo teises į G.

V. ir M. V. skolÄ 2014-02-06 reikalavimo perleidimo sutartimi perleido UAB „Stuko Å«kis“, kuris atsiskaitė su G. V. kreditoriumi UAB „Alginsta“.Teigia, kad 2015 metų rudenį sužinojo, jog atsakovas G. V. 2014-12-19 pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė, o atsakovas G. S. už 148‘400 Lt be PVM (42‘979,61 Eur) nupirko gyvulius, kurie nuosavybės teise priklauso UAB „Stuko Å«kis“. G. V. be UAB ,,Stuko Å«kis“ sutikimo, savavaliÅ¡kai pardavė jam nepriklausančius gyvulius, todėl toks sandoris pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu CK 1. 80 straipsnio pagrindu.

Sandorį pripažinus negaliojančiu, praÅ¡o taikyti restitucijÄ , galvijus palikti G. S. nuosavybėje, o iÅ¡ G. S. priteisti galvijų kainÄ ir gautas pajamas. Mano, jog ginčo Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, nes turėjo pagrindo žinoti apie teismo sprendimus, pagal kuriuos turtas iÅ¡liko UAB ,,Stuko Å«kis“ nuosavybėje, taikytus areÅ¡tus.Nurodė, kad G. V. UAB „Stuko Å«kis“ yra skolingas 65‘970,28 Eur, o M. V. – 47‘824,63 Eur. G. V., bÅ«damas skolingas ieÅ¡kovei, 2014-12-19 sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį bei dviÅ¡alį susitarimÄ su G.

S., kuriuo atliko tarpusavio atsiskaitymus, pažeidė ieÅ¡kovės, kaip kreditorės teises ir todėl sudarytas sandoris pripažintinas negaliojančiu CK 6. 66 straipsnio pagrindu. Abi sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, G. V. jokio turto neturi, todėl perleisdamas galvijus pažeidė kreditorės UAB „Stuko Å«kis“ teises. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, pripažino negaliojančia CK 6.66 str. pagrindu nuo sudarymo momento 2014 m. gruodžio 19 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 20141219/1, taikė restitucijÄ piniginiu ekvivalentu ir priteisė atsakovui Å«kininkui G.

V. iÅ¡ atsakovo Å«kininko G. S. 42‘979,61 Eur sumÄ . Nustatė, kad tik ieÅ¡kovė turi teisę patenkinti savo turtinį reikalavimÄ atsakovui Å«kininkui G. S. dėl skolos grÄ Å¾inimo, nukreipdama iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ pripažinus negaliojančia 2014 m. gruodžio 19 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 20141219/1, atsakovui Å«kininkui G. V. priteistÄ 42‘979,61 Eur sumÄ . Priteisė ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovų po 930,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ir po 8,80 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei.Nustatė, kad atsakovai 2014 m. gruodžio 19 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 20141219/1, pagal kuriÄ Å«kininko G.

V. Å«kis Å«kininko G. S. Å«kiui pardavė 78 vnt. galvijų (57 karves, 19 telyčaites, 2 buliukus) už 42‘979,61 Eur sumÄ . TÄ pačiÄ dienÄ galvijai buvo perduoti pirkėjui G. S. Å«kiui. Sutarties Å¡alys, 2014-12-19 pasiraÅ¡ydamos DviÅ¡alį susitarimÄ Nr. 20141219/2, susitarė atlikti tarpusavio atsiskaitymus 14‘806,17 Eur (51‘122,74 Lt) sumai. TriÅ¡alio susitarimo Nr. 20141219/1 pagrindu 2014-12-19 Å¡alys Å«kininkas M. V., Å«kininkas G. V. ir Å«kininkas G. S. susitarė atlikti tarpusavio atsiskaitymus 37‘199,16 Eur (128‘441,26 Lt) sumai.Teismas nesutiko su ieÅ¡kovės UAB ,,Stuko Å«kis“ argumentais, kad 2014-12-19 pirkimo-pardavimo sutartis pripažintina negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu, nes G.

V. galvijus pardavė be UAB ,,Stuko ūkis“, kuri yra galvijų savininkė, sutikimo ir tai prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei.Galvijų, kuriuos ūkininkas G. V. 2014-12-19 pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė ūkininkui G. S., priklausomybės faktas ūkininkui G. V. buvo nustatytas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-05-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-38-223/2014, ieškovė teismui nepateikė įrodymų, jog ji turėjo nuosavybės teisę į gyvulius iki juos 2014-12-19 užvaldant ūkininkui G.

S., todėl ginčijama sutartimi, Å«kininkas G. V. turėjo teisę galvijus perleisti Å«kininkui G. S. ir UAB ,,Stuko Å«kis“ sutikimo dėl galvijų perleidimo tokiu atveju nereikėjo. Ūkininkas G. S. ginčo gyvulius užvaldė teisėtai.Kadangi ieÅ¡kovė 2014-12-19 pirkimo-pardavimo sutartį ginčija ir CK 6.66 str. pagrindu, teismas, atsižvelgdamas į Actio Pauliana teisinio instituto paskirtį, vertino, kad yra visos Actio Pauliana taikymo sÄ lygos, todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas 2014-12-19 pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuriÄ G.

V. Å«kis G. S. Å«kiui pardavė 78 vnt. galvijų už 42‘979,61 Eur sumÄ , negaliojančia nuo sudarymo momento, kaip pažeidžiančiÄ kreditoriaus UAB ,,Stuko Å«kis“ teises.Teismas atmetė atsakovo G. S. argumentÄ , kad sandorio Å¡alys veikė sÄ Å¾iningai, nes atsakovas G. V. teisme paaiÅ¡kino, jog G. S. žinojo, kad vyko teisminiai ginčai dėl gyvulių bandos ir kad jis, G. V., buvo daug kam skolingas, jo turtui taikytas areÅ¡tas. Teismas laikė neįrodyta aplinkybe, jog buvo bÅ«tina sudaryti ginčo sandorį.

Atsakovo G. V. paaiÅ¡kinimÄ , kad 2014-12-19 sutartimi gyvulius perleido Å«kininkui G. S. už pastarojo tiektus paÅ¡arus, laikė nepakankamu konstatuoti ginčo sandorio sudarymo bÅ«tinybę net ir tuo atveju, jeigu pati ieÅ¡kovė yra gavusi pajamas už gyvulių bandÄ , o prie bandos iÅ¡laikymo neprisidėjo. NereikÅ¡minga aplinkybė, jog gyvuliai buvo parduoti už pakankamai aukÅ¡tÄ rinkos kainÄ iÅ¡raÅ¡ant PVM sÄ skaitas faktÅ«ras ir sumokant mokesčius. Ä® bylÄ pateikti įrodymai nepatvirtino, jog G.

V. ir M. V. turimas turtas yra pakankamas UAB ,,Stuko Å«kis“ kreditoriniams reikalavimams įvykdyti/skoloms padengti. Priverstine tvarka yra iÅ¡ieÅ¡komi pakankamai dideli įsiskolinimai, skolos virÅ¡ija ieÅ¡kinio sumÄ â€“ 42‘979,61 Eur, įsiskolinimas nežymia dalimi iÅ¡ieÅ¡komas, skolos iÅ¡ G. V. turto iÅ¡ieÅ¡koti nėra galimybių, nes didžioji turto dalis yra įkeista, o iÅ¡likęs neįkeistas turtas areÅ¡tuotas kitų antstolių pagal kitų kreditorių reikalavimus. Dėl Å¡ių aplinkybių teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog 2014-12-19 pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kuriÄ G.

V. Å«kis G. S. Å«kiui pardavė 78 vnt. galvijų už 42‘979,61 Eur sumÄ , pažeidė kreditoriaus UAB ,,Stuko Å«kis“ teises gauti skolos padengimÄ iÅ¡ perleisto turto. Ginčo sandorį pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento.Taikydamas dalinę restitucija - iÅ¡likusius galvijus (40 vnt. karvių) bei prieauglį iÅ¡ tos gyvulių bandos (28 vnt. galvijų (21 telyčaitę, 7 buliukus), teismas paliko Å«kininkui G. S., o ieÅ¡kovės naudai/kreditorinio reikalavimo patenkinimui priteisė iÅ¡ Å«kininko G.

S. pirkimo-pardavimo kainÄ 42‘979,61 Eur sumÄ . Teismas atsižvelgė į tai, jog yra iÅ¡likusi tik dalis pagal ginčo sandorį perleistos bandos (iÅ¡ 78 vnt. galvijų/karvių, telyčaičių, buliukų yra iÅ¡likusios 40 karvių), prieauglis 28 vnt. galvijų (21 telyčaitė, 7 buliukai) bandos nei kiekiu, nei galvijų rūšimis neatstato, atsakovas G. S. verčiasi gyvulininkyste ir pienininkyste, tuo tarpu nei ieÅ¡kovė, nei atsakovas G. V. tokia veikla nebeužsiima. G. V. fermų gyvuliams laikyti nebeturi, turi didelių skolų, todėl neturės, iÅ¡ ko įsigyti paÅ¡arų bandai iÅ¡laikyti bei nuomotis fermų.

Å ios aplinkybės rodo, jog kreditorė, ieÅ¡kovė UAB ,,Stuko Å«kis“, siekdama iÅ¡laikyti gyvulius iki kol į juos bus nukreiptas skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas, patirs didelių nepatogumų ir iÅ¡laidų, kurias iÅ¡siieÅ¡koti iÅ¡ sunkios turtinės padėties skolininko bus gana sudėtinga.Teismas, taikydamas restitucijÄ , atsižvelgė į kilnojamojo turto - galvijų bandos specifiÅ¡kumÄ , kuri (banda) dėl prieauglio turi tendencijÄ didėti bei kartu dėl bandos gyvulių brokavimo - pardavimo turi tendencijÄ mažėti.

Teismas sprendė, jog sprendimo vykdymas - galvijus perduoti natÅ«ra kreditoriaus interesams patenkinti, nebus aiÅ¡kus, t. y. sukels daug kliūčių pačioms Å¡alims, todėl nėra jokio pagrindo taikyti restitucijÄ - natÅ«ra.Sutiko, jog bandai iÅ¡laikyti atsakovas Å«kininkas G. S. patyrė bÅ«tinas iÅ¡laidas, tačiau jis įsigijęs 78 vnt. galvijų, taip pat įgijo bandos prieauglį (net 28 vnt. galvijų), dalį bandos bei prieauglį pardavė ir gavo nemažai pajamų. Ta aplinkybė, jog įsigyta gyvulių banda pelno neatnešė, savaime nedavė pagrindo mažinti ieÅ¡kovės reikalavimo priteisti 42‘979,61 Eur sumÄ , nes teismui nepateikti duomenys, jog patirti nuostoliai nebuvo kompensuoti valstybės, draudimo įstaigų ir t. t. bei kad patirtos bÅ«tinos iÅ¡laidos priežiÅ«rai buvo didesnės už gautas pajamas.

Teismas sprendė, kad realizuotų gyvulių pirkimo savikaina turi reikÅ¡mės atsakovo G. S. Å«kio pelningumui nustatyti, bet ne teismui sprendžiant restitucijos klausimÄ , kuomet vertintinos gyvulių pardavimo pajamos ir faktiÅ¡kai patirtos iÅ¡laidos gyvulių priežiÅ«rai. Pažymoje pajamos už pienÄ nepateikti duomenys apie pajamas už pienÄ 2014 m. gruodžio mėn., todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovas G. S. yra gavęs daugiau pajamų už gyvulius nei duomenis pateikė teismui. Be to, Pažymoje pateikti duomenys yra nelogiÅ¡ki ir dėl to, jog užfiksuotas karvių sumažėjimas nuo 57 iki 48 karvių (nuo 2014 m. gruodžio mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn.), tačiau pajamos už pienÄ didėjo, nes buvo gauta vis daugiau pieno.

BÅ«tent 2015 m. gruodžio mėn. nurodytos didžiausios pajamos. Tačiau visuotinai yra žinoma aplinkybė, jog karvė tuo pačiu laiko tarpu (pvz., žiemos metÄ ) duoda panašų kiekį pieno ir tai teismui suteikė pagrindo manyti, jog atsakovas Å«kininkas G. S. teismui nepateikė duomenų apie visas jo gautas pajamas nuo ginčo sandorio sudarymo 2014-12-19.Pažymėjo, kad nefiksuotos patirtos iÅ¡laidos karvių priežiÅ«rai 2014-12-19 - 2015-09-28 laiko tarpu, o duomenys apie iÅ¡laidas bei gautas pajamas nėra iÅ¡samÅ«s. Teismas nesutiko, kad ieÅ¡kovė neturi teisės reikalauti iÅ¡ turto (galvijų bandos) gautos turtinės naudos – prieauglio, gautų pajamų pardavus gyvulius, jų prieauglį, nes yra iÅ¡likusi tik dalis ginčo sandorio metu atsakovo įsigytos bandos, prieauglis nekompensuoja neiÅ¡likusių galvijų, todėl sandorį nuginčijus, siekiant Å¡alis sugrÄ Å¾inti į ankstesnę, prieÅ¡ sandorio sudarymÄ buvusiÄ padėtį, sugrÄ Å¾ino ir dalį gautų pajamų, juo labiau, kai sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos.

Ieškovė CPK nustatyta tvarka ieškinio dalyko nepakeitė, todėl savo ieškinio reikalavimo nepadidino.Teismas sprendė, kad yra pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, atsižvelgiant į tai, jog savo esme ieškinys buvo patenkintas, ieškovo naudai priteisiama visa reikalauta suma, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejis nenustatytas, todėl nėra pagrindo mažinti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų jas priteisiant iš priešingos šalies. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas ūkininkas G.

S. praÅ¡o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teigia, kad teismas nenuosekliai laikėsi įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, apelianto nesÄ Å¾iningumas konstatuotas tik remiantis atsakovo G. V. paaiÅ¡kinimu teisme. Tai, kad 2014 m. gruodžio 19 d. pirkimo - pardavimo sutartimi gyvuliai perleisti už įsiskolinimÄ apeliantui už tiektus paÅ¡arus bÅ«tent tiems gyvuliams, teismo manymu nebuvo pakankamas pagrindas konstatuoti ginčo sandorio sudarymo bÅ«tinybę.Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai nurodė, kad taikyti restitucijÄ natÅ«ra nėra jokio pagrindo, nes galvijų perdavimas natÅ«ra sukels Å¡alims daug kliūčių, apeliantas verčiasi gyvulininkyste ir pienininkyste, o ieÅ¡kovė ir atsakovas G.

V. tokia veikla neužsiima. Be to, teismas, taikydamas restitucijÄ piniginiu ekvivalentu, t. y. suma, lygia ginčo sandorio pirkimo-pardavimo kainai, nurodė, kad vertino gyvulių pardavimo pajamas ir faktiÅ¡kai patirtas iÅ¡laidas gyvulių priežiÅ«rai, apeliantas nepateikė duomenų apie gautas pajamas už pienÄ 2014 m. gruodžio mėnesį, todėl jo gautos pajamos turėtų bÅ«ti didesnės nei nurodyta, apeliantas nepateikė duomenų apie jo visas gautas pajamas nuo ginčo sandorio sudarymo 2014-12-19, ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti iÅ¡ turto gautos naudos, kas visiÅ¡kai nepagrįsta ir neteisinga.IeÅ¡kovė nepateikė jokiu įrodymų, patvirtinančių, jog apeliantas žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeidžia kieno nors interesus.

IeÅ¡kovė nuo Panevėžio apygardos teismo 2014-02-06 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1-544/2014 priėmimo dienos tiksliai žinojo, kas yra tikrasis galvijų savininkas, žinojo, jog gyvulių banda yra registruota G. V. vardu ir turėjo visas teisines priemones iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdantiems antstoliams nurodyti savo skolininko G. V. turtÄ (gyvulių bandÄ ), į kurį galėjo bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas.Nuo 2012-09-28 apeliantas rÅ«pinosi ginčo gyvulių banda, tiekė paÅ¡arus pagal paÅ¡arų pirkimo sutartis, tačiau už paÅ¡arus jam nebuvo mokama, kaip ir už statinių, kuriuose buvo laikomi gyvuliai, nuomÄ apeliantui, o nuo 2014-10-01 - R.

S.. Atsakovo G. V. ir trečiojo asmens M. V. įsiskolinimai už paÅ¡arus, statinių nuomÄ , už juos apmokamÄ statiniuose suvartojamÄ elektros energijÄ 2014-11-30 dienai sudarė atitinkamai 88‘119,05 Lt (25‘521,04 Eur) ir 128‘441,26 Lt (37‘199,16 Eur), todėl apeliantas turėjo pilnÄ teisę nutraukti G. V. gyvuliams paÅ¡arų tiekimÄ , nutraukti statinių nuomos sutartį, atjungti elektros energijÄ . Tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas G. V. rÅ«pinosi teismuose nagrinėjamomis bylomis (civilinė byla Nr. 3K- 3-451-686/2015 ir kt.) dėl gyvulių bandos priklausomybės, bet nė vienas iÅ¡ jų nesirÅ«pino, už kÄ tuos gyvulius maitinti ir kur juos laikyti.Be to, nagrinėjant bylas teismuose ieÅ¡kovė nurodė, kad už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 gavo 36‘688,88 Eur pajamų už pienÄ , už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 – 62‘150,08 Eur pajamų už pienÄ , už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-10-31 – 34‘021,25 Eur pajamų už pienÄ , vadinasi tuo laikotarpiu, kuomet apeliantas tiekė paÅ¡arus ginčo gyvulių bandai ir už juos negavo apmokėjimo, o G.

V. įsiskolinimas vis augo, ieÅ¡kovė, net nebÅ«dama gyvulių savininku, gaudavo pajamas už pienÄ , kurių dalis yra priteista G. V.. Tai tik parodo, jog apeliantas turėjo teisę įskaityti G. V. ir M. V. įsiskolinimÄ už paÅ¡arus gyvuliams, kurie nei tikrajam savininkui G. V., nei jo kreditoriui - ieÅ¡kovei, visiÅ¡kai nerÅ«pėjo.Ginčo sandoris buvo sudarytas už realiÄ rinkos kainÄ , atsakovo G. V. skola apeliantui sumažėjo bÅ«tent realia gyvulių kaina, apeliantas nesiekė nusipirkti gyvulius už kuo mažesnę kainÄ ir įskaityti tik maÅ¾Ä Ä¯siskolinimo dalį.

Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai konstatavo, jog G. V. paaiÅ¡kinimas, kad 2014-12-19 sutartimi gyvulius perleido už apelianto tiektus paÅ¡arus, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti ginčo sandorio sudarymo bÅ«tinybės ir nėra įrodytas motyvas, jog buvo bÅ«tina sudaryti sandorį. Mano, kad apeliantas pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, paaiÅ¡kinimais teisme visiÅ¡kai įrodė, jog CK 6.66 str. įtvirtinto actio Pauliana instituto negalima taikyti, nes skolininkas, t y. G. V., siekdamas iÅ¡saugoti savo turtÄ (galvijus), privalėjo sudaryti ginčo sandorį, jo finansinė padėtis nepasikeitė, todėl teismo sprendimas naikintinas.Atsakovo G.

V. skola ieÅ¡kovei pagal vykdomuosius dokumentus yra užtikrinta nekilnojamojo turto areÅ¡tu, todėl jos kaip kreditoriaus interesų apeliantas jokiais savo veiksmais nepažeidė. Teismas iÅ¡vadÄ dėl apelianto nesÄ Å¾iningumo pagrindė vien tik atsakovo G. V. paaiÅ¡kinimu teisme, kas visiÅ¡kai nepagrįsta. Pati ieÅ¡kovė jokių apelianto nesÄ Å¾iningumÄ patvirtinančių įrodymų nepateikė; atsakovas G. V. taip pat nenurodė, kokias aplinkybes apeliantas galėjo sužinoti apie G. V. skolų dydį, areÅ¡tuoto turto vertę, civilinių bylų, kuriose jis nebuvo proceso Å¡alimi, nagrinėjimÄ .

Atsakovas G. V. teisme iÅ¡reiÅ¡kė tik savo nuomonę, kuri nepagrįsta jokiais bylos dokumentais. Bylos duomenimis nepatvirtinta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu egzistavo vieÅ¡o pobÅ«džio informacija apie G. V. įsiskolinimus, jam priklausančio turto areÅ¡tus, todėl apeliantas negalėjo numatyti G. V. įsiskolinimų mÄ sto, jų atsiradimo laiko ir pan. Sudarydamas 2014-12-19 pirkimo pardavimo sandorį, apeliantas niekaip negalėjo žinoti ar pagalvoti, kad toks sandoris sustiprins skolininko nemokumÄ , prieÅ¡ingai - tokiu sandoriu atsakovas G.

V. sumažino savo nemokumÄ , nes perleistu gyvuliu vertė buvo mažesnė už įsiskolinimo apeliantui dydį ir G. V. liko įsiskolinęs apeliantui dar 14‘806.17 Eur.Nenustatęs apelianto nesÄ Å¾iningumo, kaip vienos iÅ¡ Actio Pauliana sÄ lygų, teismas neturėjo pagrindo taikyti Å¡io instituto ginčijamam sandoriui. IeÅ¡kovas neįrodė, kad apeliantas, sudaręs su jo skolininku G. V. atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas, todėl CK 6.66 str. įtvirtinto Actio Pauliana instituto negalima taikyti ir sprendimas - naikintinas.Teismo suformuluoti argumentai dėl negalimumo taikyti restitucijÄ natÅ«ra visiÅ¡kai nepagrįsti, pažeidžia sÄ Å¾iningo apelianto teisėtus interesus, dėl tokios restitucijos taikymo apelianto padėtis nepagristai ir nesÄ Å¾iningai pablogės, o atsakovo G.

V. pagerės, nes:

1) bet kokį kilnojamÄ jį daiktÄ praėjus beveik 2 metams po ginčo sandorio sudarymo grÄ Å¾inti tokios bÅ«klės, kokios jis buvo sandorio sudarymo metu, nėra įmanoma, todėl negali bÅ«ti akcentuojamas gyvulių specifiÅ¡kumas kaip priežastis, dėl ko restitucija natÅ«ra negalima;

2) jokiais bylos duomenimis nepatvirtinta, kad apeliantas kaip Å«kininkas verčiasi gyvulininkyste ir pienininkyste. Apeliantas daugiau jokių galvijų neturi, perimtos galvijų bandos iÅ¡laikymas lyginant su gaunamomis pajamomis, Å¡iomis rinkos sÄ lygomis Lietuvoje paskutiniu metu yra nuostolingas. BÅ«tent dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovė nepageidauja restitucijos natÅ«ra, o praÅ¡ydamas taikyti Actio Pauliana institutÄ prieÅ¡ingai jo tikslams nesiekia atkurti iki ginčo sandorio buvusios skolininko turtinės padėties;

3) ieÅ¡kovė kitose civilinėse bylose bandė iÅ¡reikalauti daiktÄ (gyvulių bandÄ ) iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo, o Å¡ioje byloje jau nebepageidauja atgauti gyvulius natÅ«ra, nors nuo 2010-08-23 iki 2014 m. spalio mėnesio gaudavo pajamas už pienÄ ;

4) atsakovas tokia veikla neužsiima dėl nuo jo paties priklausančių aplinkybių, todėl apeliantas negali būti už tai atsakingas.

5) apeliantas statinius, kuriuose laikoma gyvulių banda, taip pat nuomoja ir nėra statinių savininkas;

6) palikus gyvulių bandÄ apeliantui, atsakovo G. V. ir trečiojo asmens M. V. įsiskolinimas už tiektus paÅ¡arus apeliantui liks didžiulis ir iÅ¡ieÅ¡koti jį iÅ¡ sunkios turtinės padėties skolininko taip pat bus gana sudėtinga.Apeliantas dėl skundžiamo sprendimo patirs didelius nuostolius, jo padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogės, nes jis privalės grÄ Å¾inti visÄ ginčo sandorio kainÄ , o jam liks ne visa ginčo sandorio banda (nei kiekiu, nei rūšimi), kurios vertė sumažėjo dėl normalaus nusidėvėjimo (gyvuliai mirė, gimė, buvo utilizuoti, dėl tam tikrų priežasčių parduoti ir pan.) ir tas verčių skirtumas neturi bÅ«ti atlygintas (CK 6.149 str.).

Be to, iÅ¡ bandos realizavimo apeliantas patyrė 7‘534,06 Eur nuostolį, už pienÄ gavo 51‘082,88 Eur pajamų, tačiau karvių priežiÅ«ros iÅ¡laidos, sudarė 74‘456,79 Eur, todėl apeliantas laikotarpiu nuo 2014-12- 19 iki 2015-12-18 iÅ¡ už 42‘979,61 Eur įsiskolinimo įskaitymÄ perduotos gyvuliu bandos negavo jokiu pajamu, bet patyrė 30‘907,97 Eur nuostolį. Ä® Å¡iuos apelianto pateiktus įrodymus teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė, kaip ir į tai, jog galvijai realizuojami ir jų ligų, kritimo atveju, todėl ne visada galvijų realizavimo pajamos reiÅ¡kia gautÄ pelnÄ .

Nesutinka su teismo argumentais, kad karvė tuo pačiu laiko tarpu duoda panašų kiekį pieno, nes ne tik metų laikas įtakoja karvių duodamo pieno kiekį, bet ir laktacijos periodai, pašarų kokybė, karvių ligos ir daug kitų nuo apelianto nepriklausančių aplinkybių. Teismas neturėjo jokio pagrindo netikėti apelianto pateiktais paskaičiavimais ir nurodyti, kad duomenys apie tai, jog patirtos būtinos išlaikymo išlaidos buvo didesnės nei gautos pajamos nepateikti.Mano, jog teismas netinkamai taikė CK nuostatas dėl restitucijos taikymo, nes restitucija natūra pagal CK 6.146 str.

Å¡ioje civilinėje byloje yra galima, tik ieÅ¡kovė ir atsakovas G. V. jos nepageidauja dėl savanaudiÅ¡kų priežasčių. Teismas, pasirinkęs restitucijÄ piniginiu ekvivalentu visiÅ¡kai neatsižvelgė į apelianto teiktus įrodymus dėl ginčo turto iÅ¡laikymo kaÅ¡tų, patirtų nuostolių dydžio, turto vertės sumažėjimo priežasčių, tokiu bÅ«du visiÅ¡kai nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai Å¡iame ginče pablogino tik apelianto padėtį. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, jog teismas pagrįstai pripažino sandorį negaliojančiu Actio Pauliana pagrindu, nes tam buvo visos sÄ lygos. Mano, kad apeliantas yra nesÄ Å¾iningas ir tas pačias faktines aplinkybes traktuoja tik sau naudinga linkme ir tikėtina į bylÄ pateikė neteisingus faktinius duomenis apie gautas pajamas iÅ¡ galvijų bandos. Pažymi, kad tam tikrų duomenų atsakovas G. S. iÅ¡ viso nepateikė - iÅ¡mokų gaunamų už galvijų laikymÄ , kompensacijų už pieno kainos sumažėjimÄ finansuojamÄ iÅ¡ ES ir Lietuvos fondų ir panaÅ¡iai.

Byloje pateikti duomenys leidžia padaryti neginčijamÄ iÅ¡vadÄ apie tai, kad G. V. ginčijamo sandorio sudarymo metu negalėjo iÅ¡ turimo kito turto atsiskaityti su ieÅ¡kove.Viso G. V. kartu su solidariomis skolomis, ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo skolingas vien tik ieÅ¡kovei 65‘970,28 Eur. Å i suma paskaičiuota be procesinių palÅ«kanų. Nors iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ G. V. ieÅ¡kovės UAB „Stuko Å«kis“ naudai vykdomas nuo 2010 metų, skola iÅ¡ G. V. neiÅ¡ieÅ¡kota. G. V. turi turto, kuris yra areÅ¡tuotas, jis yra skolingas dideles pinigų sumas kitiems kreditoriams, nekilnojamas turtas yra įkeistas , antstolių areÅ¡tuotas, todėl ieÅ¡kovė savo reikalavimo patenkinimÄ negali gauti iÅ¡ kito G.

V. turto, negu ginčijamo sandorio objektas- gyvulių bandos.Sudarytu sandoriu sumažėjo G. V. turtas, buvo patenkintas tik atsakovo G. S. kreditorinis reikalavimas ir tuo pasunkėjo ieÅ¡kovės galimybė patenkinti savo reikalavimÄ . Taip pat pažeisti ir kitų kreditorių interesai. Nekyla abejonių, kad ieÅ¡kovė turėjo reikalavimo teisę ginčijamo sandorio sudarymo metu į skolininkÄ G. V.. G. V. atsiskaitymas su G. S. vyko pažeidžiant CK 6.9301 straipsnio 2 dalies reikalavimus.Pats G. S. elgesys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jis žinojo apie G.

V. skolas, kad turtas areÅ¡tuotas, nes teikė paÅ¡arus ilgÄ laikÄ ir negavo už tai apmokėjimo, pats į teismÄ nesikreipė dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo. G. S. ir G. V. ilgi komerciniai-Å«kiniai santykiai be jokios abejonės lėmė tai, kad Å«kininkai tarpusavyje glaudžiai bendravo ir G. S. buvo žinomos visos aplinkybės susijusios su kreditorių reikalavimais G. V., jo turimomis skolomis ir turimu turtu.G. S. buvo nesÄ Å¾iningas sudarydamas galvijų pirkimo-pardavimo sandorį ir taip gaudamas savo reikalavimo patenkinimÄ ankščiau už kitus kreditorius.

Kadangi pirkimo- pardavimo sutartis sudaryta atliekant užskaitas, o nesumokant G. V. pinigų, akivaizdu, kad sandoriu buvo siekta ne sudaryti pirkimo-pardavimo sandorį, pagal kurį bÅ«tų sumokėti G. V. pinigais, kad pastarasis juos gavęs atsiskaitytų su kreditoriais, o buvo siekta tik atsiskaityti su kreditoriumi G. S., nes pinigų G. V. negavo, atlikta užskaita. Pats pirkimo-pardavimo sandoris yra nesÄ Å¾iningas ir pagrįstai pripažintas negaliojančiu.Atsakovai Å¡io sandorio neprivalėjo sudaryti, nes sandorių sudarymÄ lėmė tik abiejų atsakovų valia.

Nebuvo jokių iÅ¡orinių reikalavimų, kurie verstų sudaryti sandorį. Sandoris sudarytas tik siekiant G. S. gauti savo reikalavimo patenkinimÄ iÅ¡ G. V., žinant kad bus atliekamas įskaitymas prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų. Mano, kad yra visos Actio Pauliana taikymo sÄ lygos.Pripažinus sandorį negaliojančiu taikytina restitucija, iÅ¡ G. S., kaip iÅ¡ nesÄ Å¾iningo asmens, turėjo bÅ«ti priteistos iÅ¡ turto gautos pajamos ir vaisiai, bet kokia kita iÅ¡ to turto gauta nauda. Pajamos ir vaisiai galėjo bÅ«ti priteisti ir nesant ieÅ¡kinyje suformuluoto reikalavimo, nes restitucija taikoma ir nesant Å¡alies reikalavimo.

Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl restitucijos bÅ«do nėra pakankamos, kad galima bÅ«tų pakeisti teismo sprendimu nurodytÄ restitucijos bÅ«dÄ . Atsakovas G. S. nupirko galvijų bandÄ , jÄ naudoja, nuo jo priklauso kiek galvijų krito, kiek jis sugebėjo tinkamai Å«kininkauti ir gauti naudos, todėl nemokėjimas Å«kininkauti negali bÅ«ti pagrindu mažinti priteistÄ bandos kainÄ . G. S. pateikė ne visus duomenis apie gautas pajamas (iÅ¡mokas, kompensacijas mokamas už laikomus galvijus, už pieno kainos sumažėjimÄ mokamÄ iÅ¡ ES ir Lietuvos biudžeto), jo patirtos sÄ naudos nepagrįstos pirminiais apskaitos dokumentais.IÅ¡ VÄ® Registrų centras iÅ¡raÅ¡o matyti, kad apeliantas nuomojamÄ turtÄ Ä¯sigijo iÅ¡ G.

V. varžytinėse. Å is turtas buvo įkeistas hipoteka, duomenų apie nuomos sutartis nėra, todėl nuomos sutarčių prieÅ¡ trečiuosius asmenis apeliantas panaudoti negali. Å ie duomenys tik patvirtina, kad apeliantas žinojo apie skolininko nemokumÄ ir siekė savo reikalavimo patenkinimo sudarydamas ginčo sandorį nesÄ Å¾iningai. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados. Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).Apeliantas Å«kininkas G. S. teigia, kad teismas nepagrįstai 2014 m. gruodžio 19 d. pirkimo-pardavimo sutartį pripažino negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes jis yra sÄ Å¾iningas galvijų įgijėjas. Ä®rodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad jam buvo žinoma apie tai, kad sudaromas sandoris pažeidžia kieno nors interesus, nepateikta, todėl actio Pauliana negalėjo bÅ«ti taikomas, nes nėra bÅ«tinos Å¡ios normos taikymo sÄ lygos – jo nesÄ Å¾iningumo.Teisėjų kolegija apelianto argumentÄ laiko nepagrįstu.

Pagal CK 6.66 straipsnio nuostatas kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Vertinant ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, bÅ«tina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl Å¡ių sandorių skolininkas tampa nemokus arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimÄ visiÅ¡kai arba iÅ¡ dalies.Bylos duomenimis nustatyta, kad Å«kininkas G.

V. ir Å«kininkas M. V. 2010 m. kovo 22 d. sudarė galvijų perleidimo sutartį, pagal kuriÄ G. V. neatlygintinai galvijus perleido M. V..Ūkininkas M. V. ir J. S. įmonė (po reorganizacijos UAB „Stuko Å«kis“) 2010 m. rugpjūčio 23 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuriÄ M. V. pardavė J. S. įmonei 94 vnt. įvairių galvijų. J. S. įmonė (vėliau UAB „Stuko Å«kis“), kaip galvijų bandos savininkas, 2010 m. rugpjūčio 31 d., 2011 m. gegužės 1 d., 2011 m. rugsėjo 30 d. ir 2012 m. kovo 1 d. su Å«kininku M.

V. sudarė tęstines karvių bei galvijų priežiÅ«ros sutartis, pagal kurias M. V. įsipareigojo prižiÅ«rėti ir rÅ«pintis įmonės banda, o įmonė – atsiskaityti už atliktus darbus (1 t., b. l. 10-19).Atsakovo Å«kininko G. V. kreditorė UAB „Alginsta“ kreipėsi į teismÄ , ginčydama Å«kininkų G. V. ir M. V. 2010 m. kovo 22 d. galvijų perleidimo sutartį bei Å«kininko M. V. ir J. S. įmonės (po reorganizacijos UAB „Stuko Å«kis“) 2010 m. rugpjūčio 23 d. galvijų pirkimo-pardavimo sutartį.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 19 d. sprendimu ginčijamas sutartis pripažino negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento ir taikė restitucijÄ , nukreipė kreditorės UAB „Alginsta“ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ minėtus galvijus, priteisė iÅ¡ M. V. ieÅ¡kovei UAB „Stuko Å«kis“ 162‘624 Lt (47‘099,16 Eur).Panevėžio apygardos teismas 2012 m. spalio 29 d. pakeitė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. sprendimÄ dalyje dėl restitucijos taikymo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. birželio 21 d. nutartimi panaikino Panevėžio apygardos teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo ir kuria atmestas ieÅ¡kinio reikalavimas leisti nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ UAB ,,Stuko Å«kis“ esančius gyvulius, 2012 m. gruodžio 17 d. papildomÄ sprendimÄ ir grÄ Å¾inti Å¡iÄ bylos dalį Panevėžio apygardos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (2 t., civ. bylos Nr. 2-123-828/2012, b. l. 181-186; 3 t., b. l. 133-140; 4 t., b. l. 32-41).IeÅ¡kovė UAB „Alginsta“ 2014 m. sausio 31 d. pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ dėl atsisakymo nuo ieÅ¡kinio, nurodydama, kad 2014 m. sausio 21 d. su UAB „Stuko Å«kis“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartis pagal kurias visas reikalavimo teises į skolininkus M.

V. ir G. V. perleido UAB „Stuko Å«kis“, kuris UAB „Alginsta“ sumokėjo G. V. skolas. Panevėžio apygardos teismas 2014 m. vasario 6 d. nutartimi priėmė UAB „Alginsta“ atsisakymÄ nuo dalies ieÅ¡kinio atsakovams UAB „Stuko Å«kis“, G. V. ir M. V. dėl restitucijos taikymo, bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo ir priteisimo. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. teismo sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo ir leidimo nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ UAB ,,Stuko Å«kis“ esančius gyvulius, dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo panaikino ir Å¡ioje dalyje bylÄ nutraukė (4 t., civ. bylos Nr. 2-123-828/2012, b. l. 133, 136-137, 142-144).Nurodytos bylos aplinkybės patvirtina, kad G.

V. buvo žinoma, jog jis buvo ieÅ¡kovės UAB „Stuko Å«kis“ skolininkas nuo 2014 m. sausio 21 d., t. y. nuo reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo. Duomenų, kad G. V. siekė atsiskaityti, ar atsiskaitinėjo dalimis su UAB „Stuko Å«kis“, nepateikta. NežiÅ«rint į Å¡iÄ aplinkybę, Å«kininkas G. V. 2014 m. gruodžio 19 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 20141219/1 su Å«kininku G. S., pagal kuriÄ G. S. (pirkėjas) nupirko, o G. V. (pardavėjas) pardavė galvijus, kurių pavadinimas, kiekis ir kaina nurodyti abiejų Å¡alių pasiraÅ¡ytoje sÄ skaitoje – faktÅ«roje.

Pagal sutarties sÄ lygas pirkėjas atsiskaito per 30 kalendorinių dienų nuo pardavimo dokumentų iÅ¡raÅ¡ymo dienos (1 t., b. l. 29-35). Pagal Å«kininkų G. V. ir G. S. pasiraÅ¡ytÄ 2014 m. gruodžio 19 d. PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ serija GV Nr. 1 G. V. pardavė G. S. 78 vnt. galvijų už 148‘400 Lt be PVM (42‘979,61 Eur).Apeliantas teigia, kad jis, sudarydamas ginčijamÄ sandorį, buvo sÄ Å¾iningas ir negalėjo žinoti, jog sudaromas sandoris pažeidžia kieno nors interesus. Nesutiktina su Å¡iais apelianto teiginiais.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodÄ teismų praktikÄ , yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad asmens sÄ Å¾iningumas teisėje vertinamas pagal asmens informatyvumÄ apie tam tikrus faktus. ,,Žinojimas“ aiÅ¡kinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų.

„Turėjimas žinoti” suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesÄ Å¾iningas elgesys. SÄ Å¾iningu gali bÅ«ti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Verslininko statusas sustiprina reikalavimÄ sandorio Å¡aliai domėtis kita sandorio Å¡alimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų.

Vertinant trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumÄ , kuris, palyginti su skolininko nesÄ Å¾iningumu, gali bÅ«ti ne taip aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tas, nereikalaujama, kad jo žinojimas bÅ«tų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumÄ (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. liepos 3 d. apžvalga „Dėl actio Pauliana, netiesioginio ieÅ¡kinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieÅ¡kinio institutų taikymo“;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2013; 2013 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2013; kt.).Byloje nustatyta, kad apeliantas Å«kininkas G. S. 2013 m. sausio 1 d. su Å«kininku M. V. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuriÄ parduodavo M. V. prekes (įvairius paÅ¡arus). M. V. pagal sutarties sÄ lygas turėjo atsiskaityti per 30 kalendorinių dienų nuo pardavimo dokumentų iÅ¡raÅ¡ymo dienos (Sutarties 7.1 punktas).

Nuo 2013 m. sausio 31 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. G. S. pardavė, o M. V. nupirko paÅ¡arų už 101‘156 Lt, tačiau sutartyje numatytais terminais sÄ skaitų neapmokėjo (1 t., b. l. 107-119). AnalogiÅ¡kÄ pirkimo-pardavimo sutartį G. S. 2014 m. sausio 2 d. sudarė su Å«kininku G. V., kuriam nuo 2014 m. sausio 31 d. iki 2014 m. 2014 m. gruodžio 15 d. pardavė paÅ¡arų už 119‘669 Lt (1 t., b. l. 127-141). G. V. per nurodytÄ laikotarpį taip pat neapmokėjo nei vienos sÄ skaitos. G. S. minėtų skolų iÅ¡ieÅ¡koti nesiekė, į teismÄ nesikreipė.

Be to, G. V. turtas buvo parduodamas iÅ¡ varžytynių, o G. S. jose dalyvavo ir 2014 m. birželio 12 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto pagrindu įgijo nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ , priklausiusį G. V. (3 t., b. l. 20-25). Esant tokioms aplinkybėms ir nepaneigus G. V. paaiÅ¡kinimų, kad G. S. žinojo apie G. V. kreditorius bei teisminius ginčus dėl gyvulių bandos, kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog apeliantas G. S. turėjo žinoti ir žinojo apie G. V. finansinę padėtį, galimÄ nemokumÄ ir finansinius įsipareigojimus kreditoriams.

BÅ«damas gan stambiu Å«kininku (1 t., b. l. 85-86), G. S. turėjo pasidomėti G. V. kreditoriais, disponuojamu turtu, o to nepadaręs, negali bÅ«ti laikomas sÄ Å¾ininga sandorio Å¡alimi.Apeliantas negali bÅ«ti laikomas sÄ Å¾ininga sandorio Å¡alimi ir todėl, kad ginčijamÄ sandorį sudarė su savo skolininku. Atsakovai Å«kininkai G. V. ir G. S. 2014 m. gruodžio 19 d. pasirašė DviÅ¡alį susitarimÄ Nr. 20141219/2, kuriuo atliko tarpusavio atsiskaitymus 51‘122,74 Lt (14‘806,17 Eur) sumai. TÄ pačiÄ dienÄ Å«kininkas M.

V., Å«kininkas G. V. ir Å«kininkas G. S. pasirašė TriÅ¡alį susitarimÄ , kuriuo G. V. sutiko sumažinti M. V. įsiskolinimÄ G. S. 128‘441,26 Lt (37‘199,16 Eur) ir konstatavo, kad G. S. skolos likutis G. V. yra 51‘122,74 Lt (1 t., b. l. 36, 142). DviÅ¡aliame susitarime pažymėta, kad yra įskaitomas G. V. skolos likutis už 2012 metus, tačiau duomenų, kad G. S. ir G. V. siejo sutartiniai santykiai ir G. V. buvo skolingas G. S. iki sudarant 2014 m. sausio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartį, nėra pateikta.

Kolegijos nuomone, tai, kad apeliantas už nupirktus galvijus neatsiskaitė ir sandorio Å¡alys atliko skolų įskaitymÄ , taip pat rodo Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ ir siekimÄ iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditore UAB „Stuko Å«kis“.Atsakovui G. V. perleidus galvijus, ieÅ¡kovė UAB „Stuko Å«kis“ neteko galimybės patenkinti savo reikalavimų iÅ¡ skolininko turto, nes skolininkas pakankamo skolai padengti turto neturi, o sudarydamas DviÅ¡alį susitarimÄ , kuris, beje, nėra ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarties dalis, patenkino tik G.

S. kreditorinį reikalavimÄ . Atsakovas G. V. ginčijamo sandorio sudaryti neprivalėjo, kaip nustatyta bylos duomenimis, buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo, kad sudaromas sandoris pažeis ieÅ¡kovės teises.Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo restitucijÄ taikyti natÅ«ra.Ä®statymas reglamentuoja, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grÄ Å¾inti kitam asmeniui turtÄ , kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidÄ , arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtÄ , pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos.

Restitucija atliekama natÅ«ra, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų Å¡alims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentÄ pinigais (CK 6.145, 6.146 straipsniai). Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimÄ , turi atsižvelgti į konkrečias bylos aplinkybes, nustatyti ar restitucija taikytina. Jei restitucija taikytina, bÅ«tina nustatyti jos taikymo bÅ«dÄ , įvertinant, ar nėra pagrindo pakeisti restitucijos bÅ«dÄ (CK 6.146 straipsnis, CK 6.145 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas taikė restitucijÄ piniginiu ekvivalentu.

Teisėjų kolegija sutinka su teismo nustatytomis aplinkybėmis, jų įvertinimu ir padarytomis iÅ¡vadomis, kurių pagrindu nuspręsta restitucijÄ taikyti piniginiu ekvivalentu. Apeliantas, nesutikdamas su teismo argumentais, kurių pagrindu nuspręsta taikyti restitucijÄ piniginiu ekvivalentu, teismo argumentų nepaneigė. Kaip minėta aukščiau, bylos duomenys patvirtina, jog ginčijamo sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos. Apeliantas 2014 m. birželio 12 d. iÅ¡ varžytinių įgijo G. V. turtÄ : fermÄ , daržines, karvidę ir kt. statinius, 2014 m. gruodžio 19 d. su G.

V. sudarė ginčijamÄ sutartį, įsigydamas78 vnt. galvijų, kas patvirtina apelianto Å«kininkavimo kryptį. Apelianto argumentas, kad jis nėra statinių, kuriose laikomi galvijai, savininkas, paneigiamas byloje esamais įrodymais. Be to, ginčo sutartyje pirkėjas G. S. užtikrino ir garantavo, kad prekės (galvijai) perkamos Å¡eimos verslo poreikių tenkinimui ir kad pirkėjo sutuoktinė dalyvauja Å¡eimos versle (Sutarties 5.7 punktas).Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad galvijų bandÄ iÅ¡ atsakovo G.

V. jis perėmė esant įsiskolinimui už paÅ¡arus. Kaip nurodyta Å¡ios nutarties 47 punkte, pirkimo-pardavimo sutartimi pirkėjas G. S. nupirko, o pardavėjas G. V. galvijus pardavė. Sutarties Å¡alys susitarė, kad pirkėjas už nupirktus galvijus atsiskaitys per 30 kalendorinių dienų nuo pardavimo dokumentų iÅ¡raÅ¡ymo dienos. Ginčo sutartyje nėra sÄ lygos, kad galvijai perduodami už kokia nors skolÄ ir kad dviÅ¡alis bei triÅ¡alis susitarimai yra sutarties dalimi (Sutarties 6.2 punktas).Apelianto pateikti įrodymai apie tai, kad laikydamas ir realizuodamas galvijus jis patyrė nuostolius, nėra pakankami, nes neparemti jokiais detaliais paskaičiavimais ir dokumentais (1 t., b. l. 125-126).

Sutiktina su ieÅ¡kovės argumentu, kad nuo Å«kininko G. S. sugebėjimo tinkamai Å«kininkauti priklauso ir pelno gavimas. Nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo pakeisti teismo nustatytÄ restitucijos bÅ«dÄ . Dėl naujų įrodymų priėmimo. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė Žemės sklypo su statiniais nuomos sutartį, sudarytÄ 2014 m. spalio 1 d. su R.

S.. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su apelianto pateiktu įrodymu ir įvertinęs jo turinį, sprendžia, kad apeliantas nepagrindė, jog naujo įrodymo pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, todėl apelianto pateiktas ir praÅ¡omas prijungti įrodymas nepriimtinas į bylÄ ir grÄ Å¾intinas jį padavusiam asmeniui (CPK 314 straipsnis).IeÅ¡kovės pateiktas VÄ® Registrų centras iÅ¡raÅ¡as nelaikytinas nauju įrodymu, nes registro duomenys yra vieÅ¡i.Apeliacinio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė teisingam bylos iÅ¡sprendimui visas svarbias aplinkybes, objektyviai įvertino įrodymus, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir taikė teisės normas ir priėmė teisėtÄ sprendimÄ ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis).

Atmetus apeliacinį skundÄ , iÅ¡ apelianto priteistinos ieÅ¡kovės UAB „Stuko Å«kis“ patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 700 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų, ruoÅ¡iant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ (3 t., b. l. 18-19, CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ Å«kininko G.

S., a. k. (duomenys neskelbtini) 700 Eur (septynis šimtus eurų) advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme UAB „Stuko ūkis“, JAK 168686311, naudai. Teisėjai                                                                 Ramunė Čeknienė Zina Mickevičiūtė Laimantas Misiūnas