Legislator Giurisprudenza & Legislazione
f4c09007-4e40-40f9-80bd-8b8664b4731d Generato dall'IA

Court reduces alimony and back payments for child support while awarding costs to plaintiff.

Numero d'incarto f4c09007-4e40-40f9-80bd-8b8664b4731d
Autorità giudiziaria
Giurisdizione Lituania (LT)
Esito del giudizio Parzialmente accolto (Partially Allowed)

Sintesi Legislator

Generato dall'IA

The appellate court partially overturned the first-instance judgment regarding child support and litigation costs in a divorce dispute. The plaintiff sought to annul the marriage registration due to the defendant's alleged fault, including physical abuse and abandonment, while requesting specific alimony amounts. The court found the defendant's appeal partially valid, reducing the monthly alimony and back payments while awarding the plaintiff the full litigation costs and a portion of the defendant's appeal costs.

Regesto Legislator

Generato dall'IA

CPK 88 str. 1 d. 3 p.; CPK 92 str.; CPK 93 str. 4 d.; CPK 96 str.; CPK 98 str.: The court may adjust alimony amounts and litigation costs based on the proportionality of the appeal's success and the parties' conduct.

Parole chiave

Generato dall'IA
child support reduction alimony adjustment litigation costs award divorce annulment proportionality principle

Disposizioni normative citate

Generato dall'IA
CPK 88 str. 1 d. 3 p.
priteistinos tik iÅ¡ apelianto, atsižvelgiant į jų neženklumÄ ir į aplinkybę, kad didžioji dalis apeliacinio skundo pripažinta nepagrįsta (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).
CPK 92 str.
CPK 93 str. 4 d.
Todėl ieškovei jos turėtos su atstovavimu susijusios išlaidos kompensuotinos pilnai, jų nemažinant (CPK 93 str. 4 d., 98 str.).
CPK 96 str.
CPK 98 str.

Ti chiedi come si applica questa sentenza alla tua fattispecie?

Analizza questa decisione insieme alla legislazione federale e cantonale, ai commentari e alla giurisprudenza successiva in Legislator AI.

Apri in Legislator →

Testo completo

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-805-464/2012Teisminio proceso Nr. 2-03-3-06022-2009-9Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1; (S)  VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2012 m. kovo 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijaus Kairevičiaus ir Andrutės Kalinauskienės, sekretoriaujant V. K., dalyvaujant ieškovei M. K., jos atstovui adv. A. N.,atsakovui S. K., jo atstovui adv.

R. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo S. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2011 m. vasario 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės M. K. ieÅ¡kinį atsakovui S. K. dėl santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo dėl kito sutuoktinio kaltės, iÅ¡laikymo priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bei atsakovo S. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei M. K. dėl santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kompensacijos priteisimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė:I.

Ginčo esmė M. K. ir S. K. 2009-07-29 kreipėsi į Vilniaus m. 3-Ä jį apylinkės teismÄ su pareiÅ¡kimu (t. 1, b.l. 2), praÅ¡ydami panaikinti santuokos įraÅ¡Ä bei patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.Vilniaus m. 3-asis apylinkės teismas 2009-09-15 nutartimi (t. 1, b.l.

27) bylos nagrinėjimÄ sustabdė, nustatęs Å¡alims terminÄ susitaikyti. IeÅ¡kovė M. K. 2010-06-18 pateikė ieÅ¡kinį (t. 1, b.l. 40-41, 179), kuriuo prašė:

1) panaikinti santuokos, sudarytos tarp jos ir atsakovo 2003-11-08 (duomenys neskelbtini) bažnyčioje bei apskaitytos (duomenys neskelbtini) CMS (įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini)), apskaitos civilinės metrikacijos skyriuje įraÅ¡Ä dėl atsakovo kaltės;

2) palikti santuokines pavardes: K., K.;

3) nustatyti nepilnametės dukters D. I. K. gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su motina M. K.;

4) priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už 36 mėnesius, kas sudaro 14 400 Lt;

5) priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ dukrai po 400 Lt periodinėmis kasmėnesinėmis iÅ¡mokomis nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki jai sukaks 18 metų;

6) priteisti ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise lengvÄ jį automobilį;

7) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2003-11-08 su atsakovu Vilniaus Å v. Mikalojaus bažnyčioje sudarė bažnytinę santuokÄ , o 2004-01-17 santuoka buvo įregistruota Vilniaus CMS (santuokos liudijimas iÅ¡duotas 2004-01-20, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra D. I. Å eimyniniai ryÅ¡iai iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės, kuris daugiau kaip tris metus nesirÅ«pino Å¡eima ir jos nerėmė, naudojo fizinį smurtÄ . Atsakovas S. K. 2010-07-20 prieÅ¡ieÅ¡kiniu (t. 1, b.l. 75-77) prašė:

1) panaikinti santuokos, sudarytos 2003-11-08 (duomenys neskelbtini) bažnyčioje ir apskaitytos (duomenys neskelbtini) CMS (įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo, apskaitos civilinės metrikacijos skyriuje įraÅ¡Ä , konstatuojant ieÅ¡kovės kaltę;

2) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 2457,34 Lt kompensacijÄ , kuriÄ atsakovas patyrė, atlikdamas ieÅ¡kovės nekilnojamojo turto pagerinimus;

3) bendrÄ ja sutuoktinių nuosavybe valdomÄ lengvÄ jį automobilį po santuokos nutraukimo pripažinti asmenine ieÅ¡koves M. K. nuosavybe. Nurodė, jog santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovės kaltės. PrieÅ¡ trejus metus, kuomet atsakovas dėl patirtos traumos tapo neįgalus, ieÅ¡kovė atsisakė jį prižiÅ«rėti, nesirÅ«pino jo sveikata. Atsakovas persikraustė pas savo motinÄ , kuri jį slaugė ir prižiÅ«rėjo. Atsakovas turi dar du nepilnamečius vaikus, kuriuos taip pat privalo iÅ¡laikyti.

Atkreipė dėmesį į tai, kad yra neįgalus ir bedarbis, todėl ieÅ¡kovės praÅ¡omas priteisti 400 Lt dydžio iÅ¡laikymas yra nepagrįstas. Gyvendamas santuokoje, atsakovas stengėsi pagerinti Å¡eimos, o tuo pačiu ir dukters gyvenimo sÄ lygas, t.y. savo lėšomis darė gyvenamojo namo, kuris nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovei, remontÄ . Todėl iÅ¡leido 4914,68 Lt savo asmeninių lėšų, iÅ¡ kurių pusę sumos, t.y. 2 457,34 Lt priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovės. IeÅ¡kovė M. K. atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį (t. 1, b.l. 93-94) nurodė, kad atsakovas tapo neįgaliu dėl to, jog bÅ«damas neblaivus, pakliuvo į avarijÄ ir buvo sužalotas.

Atsakovas paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip tris metus ja nesirÅ«pino, nedirbo, o Darbo biržoje užsiregistravo tik prasidėjus iÅ¡tuokos procesui. Atsakovo praÅ¡ymas priteisti kompensacijÄ dėl turto pagerinimo yra nepagrįstas, nes atsakovas, gyvendamas kartu su Å¡eima, privalėjo rÅ«pintis bÅ«stu, prisidėti prie einamojo remonto. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus m. 3-asis apylinkės teismas 2011-02-22 sprendimu (t. 1, b.l. 189-196) prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė, o ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies r:

1) panaikino ieÅ¡kovės M. K. ir atsakovo S. K. bažnyčioje sudarytos santuokos apskaitos akto 2004-01-20 įraÅ¡Ä Nr. (duomenys neskelbtini) metrikacijos skyriuje dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

2) po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo paliko ieškovei pavardę – K.;

3) nustatė nepilnamečio vaiko D.I. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina;

4) priteisė iÅ¡ atsakovo S. K. iÅ¡laikymÄ dukrai periodinėmis iÅ¡mokomis po 400 Lt kas mėnesį nuo kreipimosi į teismÄ dienos 2009-07-29 iki dukters pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ ;

5) nustatė, jog iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ atsakovo S. K. iÅ¡laikymÄ dukrai, įskaitytina S. K. sumokėtas laikinas iÅ¡laikymas dukrai, priteistas Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2010-06-21 nutartimi;

6) priteisė iÅ¡ atsakovo S. K. 14 400 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ ; 7) paskyrė ieÅ¡kovę nepilnametės dukters iÅ¡laikymui gaunamų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise;

8) santuokoje įgytÄ automobilį, 2000 Lt vertės, priteisė ieÅ¡kovės M. K. asmeninėn nuosavybėn;

9) priteisė iÅ¡ atsakovo S. K. 781 Lt žyminio mokesčio ir 42,70 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ ;

10) nurodė, jog sprendimo dalis dėl iÅ¡laikymo priteisimo nukreipiama skubiai vykdyti.Teismas nustatė, kad santuokos iÅ¡irimÄ lėmė sutuoktinių skirtingas požiÅ«rius į bendrÄ gyvenimÄ , nesugebėjimas priimti abipusių kompromisų bÅ«du tarpusavio taikaus susitarimo, kuris nepažeistų abiejų sutuoktinių ir jų nepilnamečio vaiko interesų. Konstatavęs, jog abu sutuoktiniai pažeidė savo Å¡eimines pareigas, teismas panaikino santuokos, sudarytos bažnyčioje, ir apskaitytos CMS, apskaitos įraÅ¡Ä dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Dėl ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo teismas sprendė, jog atsakovo pateiktos PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros, kvitai, apie statybinių medžiagų įsigijimÄ laikotarpiu nuo 2005-04-19 iki 2005-06-11, t.y. kai gyveno santuokoje kartu su ieÅ¡kove, nėra pakankami įrodymai konstatuoti faktui, jog atsakovas investavo savo asmenines lėšas bÅ«stui remontuoti.

Å ios iÅ¡laidos buvo padarytos Å¡alims gyvenant kartu, bendram interesui, taip pat ir vaiko gyvenimo sÄ lygoms pagerinti, juolab, kad atsakovas turėjo pareigÄ sudaryti tinkamas gyvenimo sÄ lygas savo vaikui. Todėl nėra teisinio pagrindo atsakovui priteisti kompensacijÄ dėl turto pagerinimo.Nustatydamas priteistino iÅ¡laikymo dydį, teismas vadovavosi teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi, t.y. kad vieno mėnesio iÅ¡laikymo vertė negali bÅ«ti mažesnė už vienÄ minimaliÄ mėnesinę algÄ , kuri sudaro 800 Lt.

Pripažino, jog Å¡alims lygiomis dalimis iÅ¡laikant vaikÄ , atsakovui tenka pareiga teikti dukrai 400 Lt dydžio iÅ¡laikymÄ kas mėnesį. Tokias iÅ¡vadas pirmosios instancijos teismas padarė nustatęs, kad ieÅ¡kovė dirba Lietuvos kriminalinių tyrimų centre, valytoja, jos gaunamas pajamas sudaro 864 Lt darbo užmokestis, jokių kitų pajamų ieÅ¡kovė neturi. IeÅ¡kovė turi nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , kuriame gyvena kartu su savo nepilnamete dukra. Atsakovas niekur nedirba, yra registruotas Darbo biržoje, nekilnojamojo turto neturi, gyvena pas motinÄ , turi dar du nepilnamečius vaikus iÅ¡ pirmos santuokos: sÅ«nų ir dukrÄ , pastaroji turi lengvÄ neįgalumÄ , tačiau 2011-07-07 taps pilnametė.

Pirmoji atsakovo sutuoktinė ir vaikų motina yra mirusi. Atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus, tačiau yra iÅ¡ dalies neįgalus, jam nustatytas 80 proc. darbingumo lygis, gauna paÅ¡alpas iÅ¡ valstybės už vaikus, kurios sudaro po 257,77 Lt naÅ¡laičių pensija kiekvienam vaikui bei kas mėnesį gaunama 156 Lt dydžio vaiko iÅ¡moka ir 360 Lt neįgalaus vaiko paÅ¡alpÄ iÅ¡ valstybės, iÅ¡ viso – 516 Lt. Tuo tarpu Å¡alių dukra mokosi pirmoje klasėje, prieÅ¡ tai lankė lopÅ¡elį – darželį, dėl ko ieÅ¡kovė 2007-2010 m. turėjo papildomų iÅ¡laidų, susijusių su dukters ugdymu.

Mergaitė specialių poreikių neturi, yra sveika. Teismas pažymėjo, jog nustatant iÅ¡laikymo dydį, bÅ«tina atsižvelgti į aplinkybes, kad mergaitė auga ir jos poreikiai didėja, jai yra reikalingos mokymosi ir įvairios higieninės priemonės, drabužiai, vitaminai. Atsakovas ilgÄ laikÄ niekur nedirbo, gyveno iÅ¡ valstybės gaunamų už vaikus paÅ¡alpų, yra neįgalus, tačiau jo darbingumo lygis yra 80 proc., t.y. pakankamas, jog bÅ«tų galima dirbti ne tik pagal jo turimÄ profesijÄ (Å¡altkalvis – montuotojas, elektros suvirintojas), juolab, kad atsakovas turėjo galimybę persikvalifikuoti, tačiau to nesiekė ir nedėjo net minimalių pastangų.

Taip pat teismas nustatęs, jog atsakovas neteikė iÅ¡laikymo nuo 2006 m., priteisė 14 400 Lt dydžio iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ .Teismas nustatė, jog Å¡alys santuokoje įgijo automobilį, kurio vidutinė rinkos vertė www.autoplius.lt duomenimis 2000 Lt. Å alys prašė šį turtÄ priteisti ieÅ¡kovės nuosavybėn. Kadangi automobiliu naudojasi ieÅ¡kovė, kuri augina ir rÅ«pinasi nepilnamete dukra, o atsakovas pretenzijų į automobilį nereiÅ¡kė, teismas patenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ CK 3.87 str., 3.89 str. 1 d. 7 p. pagrindu, ir ieÅ¡kovei po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisė automobilį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Atsakovas S. K. apeliaciniu skundu (t. 2, b.l. 1-3) praÅ¡o panaikinti Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2011-02-22 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo bÅ«tų patenkinami visi atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:Sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra pasisakyta dėl atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinyje keliamo reikalavimo, susijusio su turtinės kompensacijos priteisimu, dėl to sprendimas neatitinka CPK 270 str. 5 d. 1 p. Dėl Å¡io reikalavimo buvo pasisakyta tik motyvuojamoje dalyje.

Pirmosios instancijos teismas sprendime pripažino, jog ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimas atsakovo lėšomis vertintinas kaip atsakovo dalyvavimas skiriant lėšas vaiko išlaikymui, tačiau priteisiant išlaikymo įsiskolinimo buvo nurodyta, jog tokio išlaikymo atsakovas neteikė. Todėl teismo išvados yra prieštaringos. Turtas, kuris buvo pagerintas, asmeninės nuosavybes teise priklauso ieškovei, todėl toks jo pagerinimas negali būti vertinamas kaip nepilnametės dukters išlaikymas.

Be to, teismas nusprendęs, jog automobilis pereina asmeninės ieÅ¡kovės nuosavybėn, nesprendė dėl ieÅ¡kovei tenkančios didesnės turto vertės kompensavimo ir taip pažeidė atsakavo teises.Teismas, priteisdamas iÅ¡ atsakovo 400 Lt dydžio iÅ¡laikymÄ , atsižvelgė tik į ieÅ¡kovės turtinę padėtį ir nevertino atsakovo turtinės padėties, neatsižvelgė į prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes. Atsakovas vienas augina dar du nepilnamečius vaikus, kurių vienintelis pragyvenimo Å¡altinis yra naÅ¡laičių pensija.

Tokiu būtų buvo pažeisti kitų dviejų nepilnamečių vaikų interesai. 800 Lt suma, pripažinta kaip reikalinga nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimui per mėnesį, neatitinka suaugusio dirbančio asmens minimalaus vieno mėnesio užmokesčio, kadangi nuo šios sumos atskaičius mokesčius lieka 672 Lt suma. Tuo tarpu vaiko išlaikymui skiriama suma yra neapmokestinta, tokiu būdu dirbantis pilnametis asmuo turi pasitenkinti mažesne suma nei specialiųjų poreikių neturintis nepilnametis vaikas, kurio poreikiai yra mažesni, nei suaugusio asmens.

IeÅ¡kovė M. K. atsiliepimu (t. 2, b.l. 8-9) apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teigia, jog prieÅ¡ieÅ¡kinio atmetimo motyvai yra iÅ¡dėstyti motyvuojamoje sprendimo dalyje. Priteistas iÅ¡laikymo dydis atitinka teismų suformuotÄ praktikÄ . Aplinkybė, jog atsakovas yra bedarbis, neeliminuoja jo pareigos iÅ¡laikyti nepilnamečius vaikus. Atsakovo reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo yra nepagrįstas, nes jis, gyvendamas su Å¡eima, privalėjo rÅ«pintis bÅ«stu, prisidėti prie einamojo remonto darymo.

Atsakovas nepateikė įrodymų, jog bÅ«tų ženkliai pagerinęs bÅ«stÄ , dėl ko padidėjo nekilnojamojo turto vertė. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas iÅ¡ dalies tenkintinas. Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, tai pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliantas savo skundu kvestionuoja teismo sprendimÄ dalyje, kurioje nustatytas iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui kasmėnesinių periodinių iÅ¡mokų dydis ir priteistas iÅ¡laikymo įsiskolinimas, taip pat nesutinka su jo pareikÅ¡to prieÅ¡prieÅ¡ino reikalavimo priteisti kompensacijÄ už ieÅ¡kovei priklausančio asmeninės nuosavybės teise turto pagerinimÄ , iÅ¡nagrinėjimo rezultatu. Å iais klausimais kolegija ir pasisako.   Dėl turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo Apeliantas 2457,34 Lt kompensacijÄ , kurios pirmosios instancijos teismas jam nepriteisė, sieja su jo padarytomis asmeninėmis piniginėmis investicijomis į gyvenamojo namo, kuris nuosavybės teise priklausto ieÅ¡kovei ir kuriame Å¡eima gyveno, remontÄ .

Teismas, prieÅ¡ingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, dėl Å¡io reikalavimo sprendime pasisakė, iÅ¡dėstė motyvus, kurie, teismo nuomone, nepatvirtina tokio reikalavimo pagrįstumo. Atmesdamas prieÅ¡ieÅ¡kinį ir tai aiÅ¡kiai įvardindamas rezoliucinėje sprendimo dalyje, teismas neturėjo pareigos rezoliucinėje sprendimo dalyje atskirai iÅ¡skirti bÅ«tent Å¡io apelianto prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo dėl kompensacijos priteisimo netenkinamÄ . Skundžiamo sprendimo turinys visiÅ¡kai atitinka CPK 270 str. reikalavimus.

Dar daugiau, iÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodo teismo padarytų teisės normų pažeidimų, vertinant konkrečius įrodymus Å¡ioje ginčo dalyje, tačiau, nesutikdamas su teismų pateiktu įrodymų vertinimu, pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo, siekia, kad jų pagrindu bÅ«tų padarytos kitokios iÅ¡vados, nei padarė teismas. Apelianto interpretavimas, kad tam tikrų lėšų investavimas į namo remontÄ jau savaime suponuoja tokį jo pagerinimÄ , kuris turėtų bÅ«ti jam kompensuojamas iÅ¡tuokos atveju, teisiÅ¡kai ydingas.

CK 3.118 str. 1 d. reglamentuota, kad dalijant sutuoktinių bendrÄ jÄ nuosavybę pirmiausiai nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių asmeninis turtas. Namas, kuriam Å¡eima gyveno, nebuvo Å¡alių ar teismo priskirtas prie bendrosios nuosavybės ir dalijamas, nes tai yra ieÅ¡kovės asmeninis turtas. Ginčo dėl tokios faktinės aplinkybės net nekilo. Tam tikrais atvejais asmeninis sutuoktinio turtas galėtų transformuotis į bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Jeigu santuokos metu Å¡is turtas iÅ¡ esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis arba darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir pan.), jo pripažinimo bendru turtu galimybę numato CK 3.90 str.

Tačiau Å¡ioje byloje aplinkybių, kad ieÅ¡kovei priklausantis namas judviejų santuokos metu buvo pagerintas iÅ¡ esmės, apeliantas net neįrodinėjo. Pastebėtina tai, kad apelianto įvardijamų kaip investuotos į namo pagerinimÄ lėšos už statybinių medžiagų įgijimÄ , įskaitytinai ir kitų asmenų vardu (b.l. 78-81), kurių pusę jis reikalauja priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės, sumos dydis taip pat akivaizdžiai neatitinka kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos kriterijų, kurie sÄ lygotų spręsti apie turto esminį pagerinimÄ .

Todėl Å¡io turto padalijimo klausimas tokiu bÅ«du, kaip to siekė apeliantas - priteisiant jam piniginę kompensacijÄ , objektyviai nekyla. Kolegija atkreipia dėmesį ir į tokiÄ aplinkybę, kad, Å¡alims gyvenant santuokoje, apeliantas atskirais laikotarpiai nedirbdavo ir pajamų negaudavo, ko ir jis pats neneigia (b.l. 142-144). Tokiu atveju Å¡eimos ir paties apelianto iÅ¡laikymo ir visų jų poreikių patenkinimo naÅ¡ta tekdavo vienam iÅ¡ sutuoktinių (ieÅ¡kovei). Todėl dar ir Å¡iame kontekste 2457,34 Lt kompensacijos reikalavimas iÅ¡ ieÅ¡kovės yra neprotingas, neteisingas ir nesÄ Å¾iningas (CK 1.5 str.).Pripažintinas nepagrįstu ir skundo argumentas, kad teismas, priteisdamas automobilį ieÅ¡kovės asmeninėn nuosavybėn, jos neįpareigojo kompensuoti apeliantui tenkančiÄ Å¡io daikto vertę.

Civilinėje byloje teismas turi įsitikinti, kurios ieÅ¡kinyje ar, atitinkamai, prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytos reikÅ¡mingos bylos aplinkybės yra nustatytos, o kurios nenustatytos. Todėl bylos nagrinėjimo ribas apsprendžia bÅ«tent asmens, kuris inicijuoja civilinį ginÄÄ â€“ ieÅ¡kovo (arba atsakovo, reiÅ¡kiančio prieÅ¡ieÅ¡kinį) procesiniuose dokumentuose nurodytas reikalavimų pagrindas ir dalykas (CPK 135 str. 1 d. 2 p. ir 4 p., 143 str. 3 d.). Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kinio patikslinimo (t.1, b.l. 179), ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl santuokos dar nenutraukus įgyto turto pripažinimo jos asmeniniu turtu, nurodydama, kad šį automobilį ji įgijo už asmenines lėšas tuomet, kai su atsakovu jau faktiÅ¡kai negyveno ir bendro Å«kio neturėjo.

Teismas atitinkamai ir vertino, ar toks reikalavimas yra paremtas byloje esančiais įrodymais ir ar pagrįstas įstatymu (CK 3.89 str. 1 d. 7 p.). Apeliantas reikalavimų nei savo procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžiuose, susijusių su minėto turto padalijimo bÅ«du, nekėlė, prieÅ¡ingai, sutiko, kad Å¡alys jau trejus metus iki iÅ¡tuokos bylos pradžios kartu negyveno, automobilį įgijo ir jį turėtų ieÅ¡kovė, kÄ traktavo kaip geresnę jos turtinę padėtį, sprendžiant dėl iÅ¡laikymo vaikui dydžio.

Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui (CPK 13 str.), kuris bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo reiÅ¡kia, kad procesinę pareigÄ pateikti informacijÄ apie dalijamÄ turtÄ (kiekį ir vertę) bei reikalavimÄ padalyti tokį turtÄ turi sutuoktiniai (CPK 178 str., 382 str. 4 p.), teismas procesinės pareigos šį turtÄ tarp sutuoktinių dalinti per kompensacijos institutÄ , nesant dėl to net Å¡alių ginčo, neturėjo. Todėl nekyla ir kompensacijos priteisimo antrajam sutuoktiniui klausimas.

Teismas įrodomuosius faktus įvertino tinkamai ir pripažindamas ginčo automobilį asmenine, o ne sutuoktinių bendrÄ ja nuosavybe, šį klausimÄ iÅ¡nagrinėjo teisingai. Dėl iÅ¡laikymo dydžio ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo Apeliantas, ginčydamas ir Å¡iÄ sprendimo dalį, įvardijo visų jo vaikų lygiateisiÅ¡kumo principo pažeidimÄ ir jo, turinčio iÅ¡gyventi iÅ¡ minimalios mėnesinės algos, atskaičius įmokas valstybės biudžetui, t.y. iÅ¡ 672 Lt, diskriminavimÄ , suaugusio asmens ir nepilnamečio vaiko poreikių kontekste.

Pirmiausiai bÅ«tina pastebėti, kad tėvų pareigos iÅ¡laikyti savo vaikus vykdymas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu pripažįstamas kaip pagrindinis vaiko teisę į normalų augimÄ , vystymÄ si, ugdymÄ , įgimtų ir įgytų gabumų lavinimÄ užtikrinantis veiksnys. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos nacionaliniuose įstatymuose įtvirtintas tėvų pareigos materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus absoliutumas, reiÅ¡kiantis, kad net ir visiÅ¡kas pajamų ar turto neturėjimas neatleidžia įpareigoto asmens (vieno iÅ¡ vaiko tėvų) nuo prievolės teikti iÅ¡laikymÄ savo pilnametystės nesulaukusiam vaikui.

Ä®statymų leidėjo valia iÅ¡laikymo dydis turi atitikti Å¡iuos kriterijus: nepilnamečių vaikų poreikius; kiekvieno iÅ¡ tėvų turtinę padėtį; bÅ«ti pakankamas, siekiant užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas (CK 3.192 str. 2 d. ir 3 d.). Toks teisinis reglamentavimas reiÅ¡kia, kad nėra nustatyta iÅ¡laikymo dydžio minimalios ribos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniems jo poreikiams patenkinti, gali bÅ«ti laikomas minimalios mėnesinės algos dydžio, kurį abu tėvui turėtų teikti, kriterijus.

Tačiau kolegija iÅ¡ esmės sutinka su apelianto pozicija, kad toks kriterijus neturi bÅ«ti taikomas visais be iÅ¡imties atvejais, bÅ«tent teismas turi diskrecijos teisę, atsižvelgiant į šį orientacinį kriterijų, įvertinti kiekvienÄ individualiai susiklosčiusiÄ situacijÄ per vaiko minimalių poreikių ir tėvų galimybės juos patenkinti, derinimÄ . Apie tai pasisakoma ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis c.b. 3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis c.b.

Nr. 3K-3-495/2009; 2010-02-09 nutartis c.b. Nr. 3K-3-71/2010). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į vaiko sveikatÄ bei amžių, į duomenis apie vaiko poreikius bÅ«stui, maistui, aprangai ir ugdymui, į abiejų tėvų finansines ir asmenines (sveikata) galimybes teikti iÅ¡laikymÄ , į kitų apelianto iÅ¡laikytinių buvimÄ , valstybės skiriamas lėšas kitiems dviem jo nepilnamečiams vaikams, sprendime pasisakė, kad abiejų tėvų pareiga Å¡iuo laikotarpiu yra lygiavertė, o vaiko poreikius užtikrins apelianto mokamas kas mėnesį 400 Lt iÅ¡laikymas.

Apelianto siÅ«lymÄ mokėti 100 Lt kasmėnesinį iÅ¡laikymÄ teismas vertino kaip neadekvatų ir neužtikrinantį net pačių minimaliausių Å¡alių dukters poreikių. Taigi vaiko poreikius, teismo manymu, užtikrina tik 800 Lt suma per mėnesį. VisiÅ¡kai sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl iÅ¡laikymo dydžio apeliacinės instancijos teismas negali. Nagrinėjamu laikotarpiu nei vieno iÅ¡ tėvų finansinės galimybės tokių vaiko poreikių (po 800 Lt kas mėnesį) užtikrinti neleidžia.

SODROS duomenimis, pačios ieÅ¡kovės pajamos nėra tokios ženklios (1046,50 Lt per mėnesį), kad galima bÅ«tų beveik pusę jų (400 Lt per mėnesį) skirti iÅ¡imtinai tokio amžiaus vaiko poreikiams patenkinti. Apeliantui, kaip matyti iÅ¡ bylos, bylos nagrinėjimo buvo apribotas darbingumas, Å¡iuo metu nurodo esÄ s visiÅ¡kai darbingas. Apeliantas iki Å¡iol neturi oficialių darbo santykių, gyvena iÅ¡ kitiems dviem jo vaikams kaip naÅ¡laičiams skiriamų valstybės paÅ¡alpų, be to, vaikus iÅ¡laikyti padeda jo tėvai.

Å ioje vietoje bÅ«tina pažymėti, kad tokia aplinkybė, kaip oficialių darbo santykių neturėjimas, negali eliminuoti ar apspręsti apelianto pareigos iÅ¡laikyti savo nepilnametę dukterį. Tėvų pareiga teikti vaikui iÅ¡laikymÄ , kaip minėta, yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali bÅ«ti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar tokių pajamų negavimu, juolab iÅ¡laikymo teikėjo nerÅ«pestingu arba nesÄ Å¾iningu elgesiu. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog vieno iÅ¡ tėvų turtinės padėties nustatymas vertintinas ne tik pagal jo turimÄ turtÄ ir gaunamas pajamas, bet ir pagal tai, kokių priemonių Å¡is ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iÅ¡ kurių bÅ«tų teikiamas iÅ¡laikymas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis, priimta c.b.

Nr. 3K-3-303/2008; 2009-04-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-189/2009; 2009-05-22 nutartis c.b. Nr. 3K-3-596/2009). Apie apelianto nesÄ Å¾iningÄ elgesį leidžia spręsti ir ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės, jog dėl apelianto polinkio į žalingus įpročiams Å¡is dažnai prarasdavo darbÄ , o traumÄ , dėl kurios buvo apribotas darbingumas, taip pat įvyko jam esant neblaiviam, taigi tokiu atveju visa vaiko bei Å¡eimos Å«kio iÅ¡laikymo bei rÅ«pinimosi vaiku naÅ¡ta santuokos metu teko jai vienai. Tokios nurodomos aplinkybės, kuriomis iÅ¡ esmės patvirtinami ieÅ¡kovės teiginiai apie apelianto nerÅ«pestingumÄ , nesirÅ«pinimÄ vaiku ir materialinės paramos jam neteikimÄ , iki Å¡iol nesusirandant oficialių darbo santykių (SODROS duomenys), nors darbingumo apribojimo aplinkybė ir iÅ¡nyko, nevykdymas teismo sprendimo dėl priteisto laikino iÅ¡laikymo, pripažintinos kaip nusiÅ¡alinimas nuo pareigos iÅ¡laikyti nepilnametį vaikÄ , noras tokios iÅ¡laikymo pareigos iÅ¡vengti ir ateityje, Kita vertus, apeliantas turi pareigÄ iÅ¡laikyti dar vienÄ nepilnametį vaikÄ â€“ sÅ«nų A., nes duktė L. jau tapo pilnamete (b.l. 63-64), o Å¡ių vaikų motina yra mirusi (b.l.61).

Ä® tokį kriterijų, kaip iÅ¡laikytinių skaičius, t.y. į vaikams privalančio teikti tėvo (motinos) visus pagal įstatymÄ iÅ¡laikomus asmenis, taip pat privalu atsižvelgti (CK 3.198 str.), nustatant vienam vaikui tenkančios kasmėnesinės periodinės iÅ¡mokos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-189/2009). Tai paaiÅ¡kinama tuo, kad didesnis iÅ¡laikytinių skaičius neabejotinai apsunkina kiekvieno iÅ¡ tėvų iÅ¡laikymo pareigos vykdymÄ , skaičiuojant bendrÄ visiems vaikams teiktino iÅ¡laikymo sumÄ .

Tačiau ir proporcingai dalinti iÅ¡laikymÄ Ä¯ lygias dalis, kaip tÄ daro apeliantas, šiuo atveju nėra pagrindo, kadangi ieÅ¡kovė neturi pareigos iÅ¡laikyti kitų jo vaikų (ar vaiko). Å ioje byloje aktualu ir tai, kad vieno iÅ¡ tėvų finansinę paramÄ iÅ¡ dalies kompensuoja valstybės skiriamos naÅ¡laičiams paÅ¡alpos, o ieÅ¡kovės ir apelianto vaikas nėra finansiÅ¡kai remiamas, juo tenka pasirÅ«pinti pačiai ieÅ¡kovei, apeliantui visiÅ¡kai neprisidedant prie dukters iÅ¡laikymo. Kolegija pažymi, kad pareiga teikti vaikams iÅ¡laikymÄ , kildinama iÅ¡ CK 3.156 str. 1 d.

įtvirtintos tėvų valdžios lygybės principo, tenka abiems tėvams, o tokios pareigos proporcijos nustatomos individuliai, atsižvelgiant į kiekvieno iÅ¡ tėvų turtinę padėtį, įvertinant jo turimÄ turtÄ , gaunamas pajamas, sveikatos bÅ«klę, įsidarbinimo galimybes (kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas), iÅ¡ kurių bÅ«tų teikiamas iÅ¡laikymas vaikams. Esant Å¡ioms sÄ lygoms vienodoms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi bÅ«ti lygios.

Darytina iÅ¡vada, kad abiejų tėvų turtinė padėtis yra daugmaž panaÅ¡i, taigi ir iÅ¡laikymo pareiga vienoda. Kadangi, kaip minėta, iÅ¡laikymo dydį kiekvienu atveju taip pat apsprendžia konkretaus vaiko poreikiai, o ieÅ¡kovė jokių su nepilnametės dukters poreikiais susijusių paskaičiavimų bei jų dydį galinčių patvirtinti įrodymų į bylÄ nepateikė, sieti jos reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo iÅ¡imtinai su CK 6.461 str. 2 d. numatytu minimalios algos kriterijumi negalima.

Todėl teisėjų kolegija pripažįsta, jog 300 Lt kas mėnesį iÅ¡laikymo suma Å¡ios bylos situacijoje labiau atitiktų atsakovo finansines galimybės, leistų užtikrintų minimalius Å¡alių nepilnamečio vaiko poreikius, ieÅ¡kovei tokia pačia dalimi prie jų patenkinimo prisidedant, ir kartu toks iÅ¡laikymo dydis nepažeistų šio ir kito apelianto iÅ¡laikomo nepilnamečio vaiko interesų pusiausvyros. Todėl, remiantis CPK 329 str. 1 d., iÅ¡ dalies apeliacinis skundas tenkintinas: iÅ¡ apelianto pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistos 400 Lt kasmėnesinės iÅ¡mokos dydis sumažintinas iki 300 Lt per mėnesį nuo pareiÅ¡kimo Å¡ioje byloje padavimo 2009-07-29 iki 2010-06-21 nutarties (t.1, b.l. 50-51), nustačiusios didesnį laikinÄ iÅ¡laikymÄ , priėmimo, toliau mokant po 300 Lt nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo (pirmosios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo) dienos iki D.

I. K. pilnametystės. Tokia iÅ¡laikymo skaičiavimo tvarka nustatytina atsižvelgiant į buvusį įsiteisėjusia pirmosios instancijos teismo 2010-06-21 nutartimi (t.1, b.l. 50-51) nustatytÄ 400 Lt dydžio laikinÄ iÅ¡laikymÄ ir įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų vykdymo privalomumÄ (CPK 18 str.). Dar didesnis iÅ¡laikymo sumažinimas, kaip to siekia apeliantas, jau neleistų vertinti, kad minimalÅ«s vaiko poreikiai yra užtikrinami. Pagal apeliacinės instancijos teismo nutartimi nustatytÄ periodinės iÅ¡mokos dydį apskaičiuotinas ir iÅ¡laikymo įsiskolinimas, kuris yra retroaktyvaus pobÅ«džio (turi bÅ«ti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis), sumažinant teismo priteistÄ 14 400 Lt sumÄ iki 10 800 Lt už trejus metus iki pareiÅ¡kimo padavimo (300 Lt x 36 mėn.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme pagrįstumo ir paskirstymo Å alims pirmosios instancijos teismo sprendimu jų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nebuvo priteistos ir Å¡ioje dalyje sprendimas nebuvo skundžiamas, todėl kolegija dėl to nepasisako (CPK 320 str. 2 d.). IÅ¡ atsakovo buvo priteistas žyminis mokestis valstybei. Jo dydis iÅ¡laikymo dalyje sumažintinas, atsižvelgiant į CPK 85 str. 1 d. 1 p., 3 p., 10 p., 96 str. 1 d. nuostatas, t.y. 324 Lt už iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ (10 800 Lt x 3 proc.), 108 Lt už iÅ¡laikymo per vienerius metus sumÄ ( [300 Lt x 12 mėn.] x 3 proc.), o taip pat 205 Lt atidėtas už prieÅ¡ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ Å¾yminis mokestis, iÅ¡ viso priteistina 637 Lt valstybės naudai.PaÅ¡to iÅ¡laidų paskirstymo dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas nekeistinas.    Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme IeÅ¡kovė pateikė įrodymus, kad Å¡ios instancijos teisme ji turėjo 726 Lt su atstovavimu susijusių iÅ¡laidų.

Maksimali suma, kuri Å¡ioje situacijoje bÅ«tų pripažinta pagrįsta, yra 1320 Lt, t.y. 1200 Lt (800 MMA x 1,5) už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ , ir 120 Lt už vienÄ atstovavimo teismo posėdyje valandÄ (800 MMA x 0,15) ( Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.11. p. ir 8.18. p.).

Apeliantas pateikė įrodymus, kad Å¡ios instancijos teisme jis turėjo 200 Lt su atstovavimu susijusių iÅ¡laidų, ir Å¡i suma taip pat nevirÅ¡ija minėtuose Rekomendacijose nustatytų dydžiu. Pasisakytina dėl ieÅ¡kovės iÅ¡laidų kompensuojamosios dalies. Apeliantas ginčijo du savarankiÅ¡kus teismo sprendimu iÅ¡spręstus reikalavimus, skundas patenkintas tik iÅ¡ dalies, o jo patenkintoji dalis savarankiÅ¡kai neįtakoja nei advokato darbo ir laiko sÄ naudų, suraÅ¡ant procesinius dokumentus (atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ ), nei dalyvaujant teismo posėdžiuose, kadangi iÅ¡laikymo dydžio nustatymas visuomet yra priskiriamas teismo diskrecijai.

Be to, ieÅ¡kovės turėtos iÅ¡laidos pagal Rekomendacijose nustatytus dydžius ir kriterijus yra gerokai mažesnės, nei galėtų bÅ«ti. Todėl ieÅ¡kovei jos turėtos su atstovavimu susijusios iÅ¡laidos kompensuotinos pilnai, jų nemažinant (CPK 93 str. 4 d., 98 str.). Atsakovo apeliacinis skundas patenkintas iÅ¡ dalies, vieno reikalavimo nedidelėje apimtyje. Todėl jam turėtų bÅ«ti kompensuojama 100 Lt už advokato pagalbÄ (CPK 98 str.).Teisėjų kolegija atlieka užskaitymÄ ir iÅ¡ apelianto priteisia ieÅ¡kovės naudai 626 Lt (726 Lt – 100 Lt).   Atsakovui žyminio mokesčio sumokėjimas už apeliacinį skundÄ 2011-04-11 nutartimi buvo atidėtas iki Å¡io galutinio procesinio sprendimo Å¡ioje byloje priėmimo (t.2, b.l. 5).

Atsižvelgiant į apeliacinio skundo iÅ¡nagrinėjimo rezultatÄ ir proporcijas, lyginant su teismo nustatytomis iÅ¡mokomis bei jų įsiskolinimo suma (patenkinta 25 proc. apelianto reikalavimų), iÅ¡ atsakovo valstybės naudai priteistina atitinkamai 75 proc. mokėtino žyminio mokesčio, t.y. 432 Lt ( [432 Lt + 144] x 75 proc.). Procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (paÅ¡to) 12,45 Lt iÅ¡laidos (t.2, b.l.

12) priteistinos tik iÅ¡ apelianto, atsižvelgiant į jų neženklumÄ ir į aplinkybę, kad didžioji dalis apeliacinio skundo pripažinta nepagrįsta (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).  Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., kolegija n u t a r ė: Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2011-02-22 sprendimÄ pakeisti. Priteisto iÅ¡ S. K. dukrai D. I. K., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymo dydį periodinėmis kasmėnesinėmis iÅ¡mokomis sumažinti iki 300 (trijų Å¡imtų) litų kas mėnesį nuo pareiÅ¡kimo padavimo, t.y. 2009-07-29 dienos iki nutarties dėl laikino iÅ¡laikymo priteisimo priėmimo 2010-06-21 dienos, ir nuo apeliacinės nutarties priėmimo, t.y. 2012-03-12 dienos iki D.

I. pilnametystės.Laikotarpiu nuo 2010-06-21 iki 2012-03-11 iÅ¡laikymas D. I. K. teiktinas Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2010-06-21 nutartyje nustatyta tvarka ir dydžiu, t.y. po 400 Lt. Priteisto iÅ¡ S. K. dukrai D. I. K. iÅ¡laikymo įsiskolinimo už trejus metus sumÄ sumažinti iki 10 800 (deÅ¡imties tÅ«kstančių aÅ¡tuonių Å¡imtų) litų.Pakeisti bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei paskirstymÄ :Priteisti iÅ¡ S. K. 637 (Å¡eÅ¡is Å¡imtus trisdeÅ¡imt septynis) litus žyminio mokesčio pirmosios instancijos teisme iÅ¡laidų valstybės naudai. KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ S. K. 626 (Å¡eÅ¡is Å¡imtus dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡is) litus bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų M.

K. naudai. Priteisti iš S. K. 432 (keturis šimtus trisdešimt du) litus žyminio mokesčio ir 12 (dvylika) litų 45 centus pašto apeliacinės instancijos teisme išlaidų valstybės naudai Teisėjai                                                    Dalia Kačinskienė                                                                  Virginijus Kairevičius Andrutė Kalinauskienė