f45b0b61-d15b-4b56-bb4f-988e07bc0d89 · Kauno apygardos administracinis teismas
Sintesi Legislator
Generato dall'IAKAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. liepos 14 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisÄja Daina KukalienÄ,sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,nedalyvaujant pareiÅ¡kÄjui A. P., atsakovÄs Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄs, atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo A. P. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄs, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo priteisimo.
Regesto Legislator
Generato dall'IAf45b0b61-d15b-4b56-bb4f-988e07bc0d89 · Kauno apygardos administracinis teismas: teisÄs pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), taÄiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybÄ atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisÄtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.DeliktinÄ atsakomybÄ yra viena iÅ¡ civilinÄs atsakomybÄs rūšių, todÄl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 â 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisÄtų veiksmų rezultatu.
Testo completo
                                                                                         AdministracinÄ byla Nr. I-1395-505/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00418-2017-7                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S)                                                                                          51.4; 55.1.1.;
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. liepos 14 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisÄja Daina KukalienÄ,sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,nedalyvaujant pareiÅ¡kÄjui A. P., atsakovÄs Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄs, atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo A. P. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄs, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo priteisimo.
Teismas n u s t a t Ä: PareiÅ¡kÄjas A. P. patikslintu skundu kreipÄsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovÄs Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄs, 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kÄjas patikslintame skunde (b. l.
11) nurodÄ, kad buvo gydomas LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄje netinkamomis, antisanitarinÄmis sÄ lygomis, pažeidžiant teisÄs aktais reglamentuotÄ gyvenamojo ploto normÄ . PažymÄjo, jog kamerose nebuvo įrengta ventiliacinÄ sistema, oras ir Å¡viesa patekdavo tik per metalinÄmis grotomis uždengtÄ langÄ , todÄl buvo drÄgna, jautÄsi nemalonus kvapas, ant sienų buvo pelÄsis, tamsu. PažymÄjo, kad sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas nuo kameros erdvÄs, santechnika surÅ«dijusi, neįrengtas Å¡ilto vandens tiekimas.
PraÅ¡Ä skundÄ tenkinti.AtsakovÄ Lietuvos valstybÄ, atstovaujama LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄs, su pareiÅ¡kÄjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundÄ (b. l. 14-18) nurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjas buvo gydomas atskirais laikotarpiais Chirurginio (Bendrojo) skyriaus kamerų tipo palatose Nr. 24, 25 ir Vidaus ligų skyriaus palatose Nr. 1, 3. PažymÄjo, kad statistika, kiek konkreÄioje palatoje atskiromis dienomis Atsakovo atstovas negali daryti įtakos atvykstanÄiųjų asmenų skaiÄiui, kadangi ligoninÄje yra teikiamos stacionarinio gydymo paslaugos visiems to reikalaujantiems nuteistiesiems ir suimtiesiems.
TeigÄ, jog LigoninÄje kamerų tipo patalpose sanitarinio mazgo kabinos ar vietos įrengtos laikantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių nuostatų, t. y. unitazas nuo likusios patalpos buvo atitvertas ne žemesne kaip 1,5 m aukÅ¡Äio siena, pakabintos užuolaidos. LigoninÄje patalpos vÄdinamos laikantis Lietuvos higienos normų HN 76:2010 24 punkto ir HN 134:2014 17 punkto reikalavimų. Gyvenamosiose patalpose, kuriose gydÄsi pareiÅ¡kÄjas, patalpos buvo vÄdinamos praveriant langÄ (-us).LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄs direktoriaus 2013 m. rugsÄjo 6 d.
įsakymu Nr. V-177 patvirtintoje LigoninÄs patalpų valymo, plovimo ir dezinfekcijos tvarkoje nustatyta, kad savo gyvenamÄ sias patalpas kasdien valo nuteistieji (suimtieji). Valymo inventorius bei priemonÄs buvo iÅ¡duodamos pagal nuteistųjų (suimtųjų) praÅ¡ymus, o po valymo užbaigimo grÄ Å¾inamas atgal į valymo inventoriui laikyti skirtÄ patalpÄ .PelÄsis pasidengia ant sienų pavirÅ¡iaus, taÄiau reguliariai valant valymo priemonÄmis nesunkiai paÅ¡alinamas, specialios priemonÄs nebÅ«tinos.
PareiÅ¡kÄjas skunde nenurodÄ, kad jis bÅ«tų praÅ¡Äs valymo inventoriaus, taÄiau LigoninÄ nepagrįstai jo neiÅ¡davusi, vadinasi turÄjo galimybÄ palaikyti Å¡varÄ savo gyvenamosiose patalpose, taÄiau ja nepasinaudojo.PažymÄjo, kad pareiÅ¡kÄjo reikalavimas neturtinÄs žalos atlyginimui nÄra pagrįstas jokiais įrodomÄ jÄ galiÄ turinÄiais įrodymais. ApibÅ«dindamas tariamai patirtÄ Å¾alÄ , pareiÅ¡kÄjas apsiribojo bendrojo pobÅ«džio teiginiais, samprotavimais, nepagrindÄ priežastinio ryÅ¡io tarp LigoninÄs veiksmų ir/arba neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinÄs žalos atsiradimÄ .
Taip pat niekuo nÄra pagrįsta ir praÅ¡oma priteisti 10 000 Eur ieÅ¡kinio suma. PraÅ¡Ä skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kÄjas teismui pateikÄ reikalavimÄ dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisÄtais valstybÄs valdžios institucijų veiksmais laikant jį LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄje (toliau ir â LAVL) netinkamomis, antisanitarinÄmis, orumÄ Å¾eminanÄiomis sÄ lygomis.Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dÄl žalos, atsiradusios dÄl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisÄtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).
ValstybÄs ir savivaldybÄs pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybÄ) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dÄl valstybÄs ir savivaldybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:
1) neteisÄti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);
2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisÄtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);
3) teisÄs pažeidÄjo kaltÄ (CK 6.248 straipsnis);
4) teisÄs pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), taÄiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybÄ atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisÄtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.DeliktinÄ atsakomybÄ yra viena iÅ¡ civilinÄs atsakomybÄs rūšių, todÄl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 â 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisÄtų veiksmų rezultatu.
TodÄl, sprendžiant pareiÅ¡kÄjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar LAVL arba jos pareigÅ«nai (deliktinÄ atsakomybÄ reglamentuojanÄių normų taikymo prasme) veikÄ neteisÄtai arba neveikÄ taip, kaip turÄjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kÄjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisÄtumo klausimÄ kiekvienu konkreÄiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios Institucijos veiklÄ reglamentuojanÄios teisÄs normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kÄ.PareiÅ¡kÄjas neturtinÄ Å¾alÄ grindžia aplinkybÄmis, kad LAVL jam nebuvo užtikrintas teisÄs aktais reglamentuotas minimalus gyvenamasis plotas.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 11.4 punkte nustatyta, kad iki LaisvÄs atÄmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009â2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LAVL negali bÅ«ti mažesnis kaip 5,1 kv. m. MinÄtoje teisÄs normoje nurodytas vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas nÄra įvardijamas kaip neužstatytas palatos plotas, todÄl laikytina, kad teisÄs aktais nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 5,1 kv. m viso bendro palatos ploto.
PastebÄtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsÄjo 18 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-575-1731/2014). Kadangi objektyvių duomenų apie LAVL konkreÄiu pareiÅ¡kÄjo buvimo tam tikroje palatoje metu buvusį nuteistųjų skaiÄių nÄra pateikta, todÄl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaiÄiuotinas konkreÄios palatos, kurioje gyveno pareiÅ¡kÄjas, gyvenamÄ jį plotÄ padalinant iÅ¡ miegamųjų vietų skaiÄiaus.IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pareiÅ¡kÄjas LAVL nuo 2014 m. gegužÄs 6 d. iki 2014 m. gegužÄs 15 d. ir nuo 2014 m. liepos 29 d. iki 2014 m. liepos 31 d. buvo gydomas Chirurginio (Bendrojo) skyriaus kamerų tipo palatose Nr. 24, 25.
Kamerų tipo palatos Nr. 24 plotas 21,25 kv. m, įrengtos 8 miegamosios vietos (dvi vieno aukÅ¡to ir trys dviejų aukÅ¡tų lovos), todÄl pareiÅ¡kÄjui palatoje teko 2,65 kv. m (21,25/8) ploto, kamerų tipo palatos Nr. 25 plotas 21,25 kv. m, įrengta 10 miegamųjų vietų (penkios dviejų aukÅ¡tų lovos), todÄl pareiÅ¡kÄjui palatoje teko 2,12 kv. m (21,25/10) ploto (b. l. 14, 19). PareiÅ¡kÄjas LAVL nuo 2014 m. rugsÄjo 17 d. iki 2014 m. rugsÄjo 19 d., nuo 2014 m. lapkriÄio 19 d. iki 2014 m. lapkriÄio 21 d., nuo 2015 m. liepos 29 d. iki 2015 m. liepos 31 d., nuo 2016 m. sausio 6 d. iki 2016 m. sausio 13 d. buvo gydomas Vidaus ligų skyriaus palatose Nr. 1, 3.
Palatos Nr. 1 plotas 22,84 kv. m, įrengtos 7 miegamosios vietos (septynios vieno aukÅ¡to lovos), todÄl pareiÅ¡kÄjui palatoje teko 3,26 kv. m (22,84/7) ploto, palatos Nr. 3 plotas 19,80 kv. m, įrengtos 6 miegamosios vietos (Å¡eÅ¡ios vieno aukÅ¡tų lovos), todÄl pareiÅ¡kÄjui palatoje teko 3,3 kv. m (19,8/6) ploto (b. l. 14, 20). Teismas, įvertinÄs teisinį reglamentavimÄ ir faktinius bylos duomenis, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kÄjui gydantis LAVL visÄ laikÄ , t. y. 24 paras, nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisÄ Ä¯ tinkamas gydymo sÄ lygas LAVL.
Å iuo aptariamu atveju vieÅ¡ojo administravimo institucija neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus privalÄjo veikti, nes ligoninÄ veikÄ pažeisdama teisÄs aktų reikalavimus dÄl vienam asmeniui tenkanÄios minimalios gyvenamojo ploto normos, nesvarbu, jog tokios sÄ lygos galÄjo susidaryti dÄl nuo įstaigos nepriklausanÄių aplinkybių. PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, kad kamerų tipo palatose nebuvo tinkamai atitvertas tualetas nuo gyvenamosios patalpos.Lietuvos higienos normos HN 47:2011 âAsmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d.
įsakymu Nr. V-737 (toliau â Lietuvos higienos norma HN 47:2011), 32 punkte įtvirtinta, kad asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos skyriuose, kuriuose įrengtos palatos, tualetas pacientams turi bÅ«ti įrengiamas prie palatų, 1 tualetas turi bÅ«ti skirtas ne daugiau kaip 2 palatoms arba skyriuje įrengiami atskiri tualetai vyrams ir moterims, numatant ne mažiau kaip 1 unitazÄ ir 1 pisuarÄ 15 lovų (vyrų tualetuose) ir ne mažiau kaip 1 unitazÄ 10 lovų (moterų tualetuose). Ä®vertinus administracinÄje byloje esanÄiÄ informacijÄ bei pateiktas fotonuotraukas (b. l. 36, 40, 42), negalima daryti iÅ¡vados, kad tualeto įrengimas atitinka teisÄs aktų reikalavimus.
Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose bÅ«tų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas turi bÅ«ti vertinamas kaip žmogaus garbÄ ir orumÄ pažeidžiantis elgesys, kadangi nuolatinis stebÄjimas kitų asmenų trikdo, įžeidžia ir pažemina asmenį.Pagal Lietuvos higienos normos HN 47:2011 4 punktÄ , Å¡ios higienos normos 7â9, 18, 19, 23, 26, 29, 30, 32â34, 40, 45â50 punktų nuostatos taikomos tik naujai statomoms ir (ar) rekonstruojamoms asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigoms.
Rekonstruojant asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigų statinius, higienos normos reikalavimai taikomi tik rekonstravimo metu pertvarkomoms statinio dalims. Sanitarinio mazgo vÄdinimo sistemos įrengimas yra susijÄs su patalpų rekonstrukcijos darbais, todÄl reikalavimas sanitariniam mazgui turÄti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ nagrinÄjamu atveju neturi bÅ«ti taikomas.PareiÅ¡kÄjas skunde teigÄ, kad LAVL palatose nebuvo užtikrinamas tinkamas vÄdinimas, todÄl dÄl buvusios drÄgmÄs ant sienų buvo pelÄsis, santechnika surÅ«dijusi.Administracinių teismų praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad higienos normų, susijusių su kalinimo patalpų apÅ¡vietimu ir ventiliacija, higiena, sanitarinių įrenginių skaiÄiumi pažeidimai gali bÅ«ti veiksniai, prisidedantys prie kalinimo sÄ lygų bloginimo.
Papratai Å¡ie aspektai vertinami kitų kalinimo sÄ lygų kontekste.LaisvÄs atÄmimo vietų patalpų įrengimo reikalavimai yra nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 âLaisvÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ (toliau tekste â Higienos norma HN 76:2010) galiojusioje iki 2015 m. lapkriÄio 1 d. Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punktÄ gyvenamosios patalpos, jei neveikia mechaninÄ patalpų vÄdinimo ar kondicionavimo sistema, turi bÅ«ti vÄdinamos per langus.
Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 26 punktÄ gyvenamųjų patalpų santykinÄ oro drÄgmÄ â nuo 35 proc. iki 65 proc., 22 punkte reglamentuota, jog mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinÄ apÅ¡vieta turi bÅ«ti 200 lx. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjÅ«Äio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 âLaisvÄs atÄmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimaiâ (įsigaliojusios nuo 2015 m. lapkriÄio 1 d.) 14 punkte reglamentuota, jog gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinÄ apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnÄ kaip 200 lx, 16 punkte numatyta, kad gyvenamųjų patalpų santykinÄ oro drÄgmÄ turi bÅ«ti nuo 35 proc. iki 65 proc., o 17 punkte numatyta, jog turi bÅ«ti sudaryta galimybÄ iÅ¡vÄdinti gyvenamÄ sias patalpas.
Gyvenamosios patalpos vÄdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninÄ patalpų vÄdinimo ar kondicionavimo sistema. Atsakovo atstovas patvirtino aplinkybÄ, kad palatose, kuriose gydÄsi pareiÅ¡kÄjas, buvo sudaryta galimybÄ patalpas vÄdintis praveriant langÄ , kadangi įstaigoje nÄra mechaninÄs patalpų vÄdinimo sistemos, o natÅ«ralus apÅ¡vietimas buvo užtikrinamas per langÄ (langus) (b. l. 38, 39). Byloje nepateikta kitų įrodymų, o taip pat ir VisuomenÄs sveikatos centro patikrinimo aktų dÄl ginÄo laikotarpiu tikrintų kamerų - palatų Nr. 1, 3, 24, 25 netinkamos apÅ¡vietos, buvusio pelÄsio, surÅ«dijusios santechnikos, kurie suraÅ¡omi vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. birželio 25 d.
įsakymu Nr. V-606 âDÄl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. V-946 âDÄl tiesioginÄs valstybinÄs visuomenÄs sveikatos saugos kontrolÄs reglamento patvirtinimoâ pakeitimoâ patvirtintu reglamentu. TodÄl teismas, vertindamas į bylÄ pateiktus dokumentus, negali vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad pareiÅ¡kÄjas dÄl netinkamos apÅ¡vietos, buvusio pelÄsio, surÅ«dijusios santechnikos galÄjo patirti papildomus nepatogumus. Kita vertus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenÄs sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, visuomenÄs sveikatos centrai apskrityse pagal asmenų praÅ¡ymus, praneÅ¡imus, skundus vykdo visuomenÄs sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolÄ nÄra pavesta kitiems vieÅ¡ojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolÄ (valstybinÄ visuomenÄs sveikatos saugos kontrolÄ) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytÄ kontroliuojamų sriÄių sÄ raÅ¡Ä .
Teismas byloje nenustatÄ, jog pats pareiÅ¡kÄjas dÄl galimai netinkamų sÄ lygų (netinkamos apÅ¡vietos, buvusio pelÄsio, surÅ«dijusios santechnikos) buvo kreipÄsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimÄ si nebÅ«tų reagavusios, todÄl pareiÅ¡kÄjo teiginiai dÄl palatose netinkamos apÅ¡vietos, buvusio pelÄsio, surÅ«dijusios santechnikos neatitikimo teisÄs aktuose nustatytų reikalavimų, laikytini nepagrįstais.PareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ, jog kamerose-palatose nebuvo tiekiamas karÅ¡tas vanduo.Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjÅ«Äio 3 d.
įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 âLaisvÄs atÄmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tiniu sveikatos saugos reikalavimaiâ (toliau tekste - Higienos norma HN 134:2015) 18 punktÄ , karÅ¡tas vanduo turi buti tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Taigi, teisÄs aktai nenustato reikalavimo, kad kameroje bÅ«tų tiekiamas karÅ¡tas vanduo. Kadangi teisÄs normoje reikalavimo tiekti karÅ¡tÄ vandenį į gyvenamÄ sias patalpas nÄra numatyta, todÄl atsakovo atstovo neteisÄti veiksmai, Å¡iame kontekste nenustatyti.
Atsižvelgiant į iÅ¡dÄstyta, pareiÅ¡kÄjo Å¡ie argumentai atmestini kaip nepagristi.Nors pareiÅ¡kÄjas reiÅ¡kÄ pretenzijas dÄl apgadinto inventoriaus palatose, taÄiau teismas pabrÄžia, kad pareiÅ¡kÄjas tik konstatavo ir deklaratyviai paminÄjo Å¡iÄ aplinkybÄ, bet visiÅ¡kai nepagrindÄ jos tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su nurodytomis subjektyviomis pasekmÄmis. Byloje nÄra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kÄjas bÅ«tų kreipÄsis į LAVL administracijÄ ar kitas kompetentingas institucijas dÄl Å¡io nepatogumo.
Teismo nuomone, pareiÅ¡kÄjas Å¡iuo atveju neįrodÄ neturtinÄs žalos padarymo fakto, o jo argumentai dÄl neturtinÄs žalos iÅ¡ esmÄs yra grindžiami tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, todÄl atmestini. IÅ¡samiai bei visapusiÅ¡kai įvertinÄs byloje surinktus įrodymus, atlikÄs teisÄs normų, reglamentuojanÄių asmenų laikymo laisvÄs atÄmimo vietose sÄ lygų analizÄ, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad LAVL ginÄo laikotarpiu 24 paras neužtikrino pareiÅ¡kÄjui teisÄs aktais reglamentuotos minimalios vienam asmeniui tenkanÄios gyvenamojo ploto normos, todÄl konstatuotina, kad LAVL pažeidÄ pareiÅ¡kÄjo subjektinÄ teisÄ bÅ«ti laikomam tinkamomis sÄ lygomis.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktikÄ , pažymÄjo, kad galimybÄs nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerÄ , atitinkanÄiÄ teisÄs aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybÄs nuo atsakomybÄs dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinÄ byla Nr. A438-121/2009).CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrÄžia, kad neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Sprendžiant skundo dÄl neturtinÄs žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikÄ neteisÄtai arba neveikÄ taip, kaip turÄjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dÄl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kÄjo) nurodyta žala (pasekmÄs). PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, jog dÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrÄ 10 000 Eur dydžio neturtinÄ Å¾alÄ , taÄiau byloje nÄra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kÄjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galÄtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ .
Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekÄs pažeminti pareiÅ¡kÄjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgÄsis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judÄjimo laisvÄs apribojimas ir su tuo susijÄ neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmÄ, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. NagrinÄjamu atveju sprÄstina, kad byloje nÄra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad dÄl byloje konstatuoto pažeidimo bÅ«tų pablogÄjusi pareiÅ¡kÄjo sveikata ar atsiradusios kitos tokio masto pasekmÄs, kurias bÅ«tų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme.
Teismas pripažįsta, kad pareiÅ¡kÄjas neįrodÄ, jog pareiÅ¡kÄjo kalinimo sÄ lygos buvo nežmoniÅ¡kos ar pažeidžianÄios pareiÅ¡kÄjo orumÄ , jo sveikatÄ ir gerovÄ, o elgesys su pareiÅ¡kÄju galÄtų bÅ«ti vertinamas kaip kankinimas. TaÄiau teismui nekyla abejonių, kad dÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų (dÄl nepakankamo gyvenamojo ploto palatose, netinkamai įrengto sanitarinio mazgo kamerų tipo palatose), pareiÅ¡kÄjas patyrÄ tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisÄs aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybÄs pablogÄjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyrÄs, jei bÅ«tų buvÄs laikomas teisÄs aktų nustatytomis sÄ lygomis, t. y. pareiÅ¡kÄjas patyrÄ neturtinÄ (moralinÄ) žalÄ .
Teismas nagrinÄjamos administracinÄs bylos kontekste įvertinÄs pareiÅ¡kÄjo subjektinÄs teisÄs pažeidimo mastÄ ir trukmÄ (24 paras pareiÅ¡kÄjui teko nuo 2,12 kv. m iki 3,3 kv. m ploto), atsižvelgÄs į formuojamÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ (pvz., Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. kovo 29 d. nutartimi administracinÄje byloje Nr. A-2108-575/2016 priteisÄ pareiÅ¡kÄjui 550 Eur neturtinÄs žalos atlyginimÄ už jo kalinimÄ 78 paras LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄs kamerose, kuriose jam teko 1,93-3,78 kv. m ploto), taip pat į privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimo trukmÄ, jo pobÅ«dį, taÄiau nesant byloje duomenų, kad dÄl konstatuotų neteisÄtų veiksmų bÅ«tų pakenkta pareiÅ¡kÄjo fizinei sveikatai, ar, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekÄs pažeisti pareiÅ¡kÄjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgÄsis, atsižvelgiant į Lietuvoje egzistuojanÄias darbo užmokesÄio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiÅ¡kÄjui padarytos neturtinÄs žalos dydį įvertina 200 Eur suma, kuri priteistina iÅ¡ atsakovo pareiÅ¡kÄjui, o kita skundo dalis netenkintina kaip nepagrįsta (ABTÄ® 56 str.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 105 straipsnio 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a:
PareiÅ¡kÄjo A. P. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kÄjui A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos LaisvÄs vietų atÄmimo ligoninÄs, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.DÄl kitos reikalavimų dalies skundÄ kaip nepagrįstÄ atmesti. Sprendimas per vienÄ mÄnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .
TeisÄja                                                                                      Daina KukalienÄ