Legislator Giurisprudenza & Legislazione
f41ba521-3be1-4ecb-a7ac-bdac88f2fe5b Generato dall'IA

Court dismisses appeal to uphold dismissal of drunk driving case due to lack of evidence proving driver identity.

Numero d'incarto f41ba521-3be1-4ecb-a7ac-bdac88f2fe5b
Autorità giudiziaria
Giurisdizione Lituania (LT)
Esito del giudizio Respinto (Dismissed)

Sintesi Legislator

Generato dall'IA

The District Court dismissed the Regional Police Chief's appeal against the lower court's decision to terminate the administrative proceedings. The police chief argued that evidence suggested the defendant was a passenger, while the court emphasized that only the court can evaluate all evidence to determine guilt. Relying on the presumption of innocence and the principle that doubts must be resolved in favor of the accused, the court found no objective evidence proving the defendant was the driver.

Regesto Legislator

Generato dall'IA

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalis; 284 straipsnio 1 dalis: Teismas privalo vertinti visus bylos įrodymus ir sprendžiant administracinę atsakomybės klausimą vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, todėl abejonas ir neaiškumai aiškinami traukiamo asmens naudai.

Parole chiave

Generato dall'IA
administrative proceedings termination presumption of innocence burden of proof drunk driving identity evidence evaluation

Disposizioni normative citate

Generato dall'IA
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalis
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 straipsnis
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnis
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnis
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 straipsnio 1 dalis
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis
Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. Nr. XII-1869 administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalis

Ti chiedi come si applica questa sentenza alla tua fattispecie?

Analizza questa decisione insieme alla legislazione federale e cantonale, ai commentari e alla giurisprudenza successiva in Legislator AI.

Apri in Legislator →

Testo completo

Administracinė byla Nr                                                       Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-130-606/2017                              Teisminio proceso Nr. 4-06-3-041717-2016-1                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.7.; 21.11.8 (S)       KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS           N U T A R T I S         2017 m. kovo 22 d.        Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi Klaipėdos apskrities VPK Neringos PK virÅ¡ininko Algirdo Budgino apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. nutarimo, kuriuo A.

K. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalį administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas), n u s t a t ė :              A. K. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. nutarimu jam pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalį administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta už tai, kad jis 2016 m. lapkričio 13 d., apie 11.48 val., (duomenys neskelbtini) kelyje, vairuodamas automobilį „Toyota Avensis“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus, kai nustatytas sunkus 3,26 promilės girtumas, sukėlė eismo įvykį, nulėmusį kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės apgadinimÄ .              Apeliaciniame skunde Klaipėdos apskrities VPK Neringos PK virÅ¡ininkas A. Budginas praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. nutarimÄ panaikinti ir A. K. pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį paskirti nuobaudÄ . Apelianto nuomone, A. K. kaltę patvirtina byloje surinkti įrodymai.

Nurodo, kad policijos pareigÅ«nams atvykus į eismo įvykio vietÄ , buvo tik A. K., automobilyje apžiÅ«rėjus vairuotojo vietÄ , ant automobilio priekyje esančių apdailos detalių buvo matyti purvo pėdsakai, kurie galėjo atsirasti, kai A. K. perlipo iÅ¡ vairuotojo vietos į priekinę keleivio vietÄ , nes vairuotojo pusės durelės buvo užremtos Å¡alia augančiais medžiais ir neatsidarė, po eismo įvykio apžiÅ«rint A. K., ant jo batų buvo matyti aplipęs purvas, priekinė keleivio sėdynė buvo sulieta kažkokiu skysčiu, tačiau A.

K. drabužiai buvo sausi, jokių dėmių nesimatė, nors jis teigė, kad sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, todėl Å¡ie duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo ir eismo įvykį padarė A. K.. Be to, apelianto teigimu, liudytojos poilsio namų „(duomenys neskelbtini)“ savininkės S. M. paaiÅ¡kinimai gali bÅ«ti Å¡aliÅ¡ki, todėl jie nevertintini kaip tinkamas įrodymas, kadangi A. K. atvykęs į (duomenys neskelbtini) ne kartÄ buvo apsistojęs S. M. poilsio namuose, institucijos atstovui bendraujant su S. M., ji, net neuždavus klausimo, iÅ¡ karto paminėjo, kad į jos kiemÄ ir iÅ¡ jos kiemo A.

K. automobiliu atvažiavo bei iÅ¡važiavo kaip keleivis, tai pabrėžė keletÄ kartų, tačiau apylinkės teismui pateiktoje vaizdo medžiagoje matyti, kad pro (duomenys neskelbtini) kontrolės postÄ pravažiavusiame A. K. vairuojamame automobilyje „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kitų keleivių nesimatė. A. K. pateikti teiginiai, kad automobilį vairavo ne jis, vairuotojo nenurodymas, yra tik siekimas iÅ¡vengti įstatymo numatytų griežtų sankcijų už padarytÄ administracinį teisės pažeidimÄ , kuris priskiriamas prie Å¡iurkščiausių ir pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ administracinėn atsakomybėn patraukto A.

K. atstovas advokatas M. B. praÅ¡o apeliacinį skundÄ , kaip nepagrįstÄ , atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ .              Apeliacinis skundas atmestinas.              Pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, kuris pakeitė iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d.

įstatymas Nr. XII-1869) 5 straipsnio 4 dalimi, apelianto skundas nagrinėjamas pagal ATPK nuostatas.Iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusių ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių nuostatose buvo numatyta, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiÅ¡kai, iki galo ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinamos bei įvertinamos visos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali bÅ«ti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.Iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiame ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.Apeliaciniame skunde A. K. kaltė grindžiama tuo, kad policijos pareigÅ«nams atvykus į eismo įvykio vietÄ , joje buvo tik A. K., automobilyje apžiÅ«rėjus vairuotojo vietÄ , ant automobilio priekyje esančių apdailos detalių buvo matyti purvo pėdsakai, kurie galėjo atsirasti, kai A. K. perlipo iÅ¡ vairuotojo vietos į priekinę keleivio vietÄ , nes vairuotojo pusės durelės buvo užremtos Å¡alia augančiais medžiais ir neatsidarė, po eismo įvykio apžiÅ«rint A.

K., ant jo batų buvo matyti aplipęs purvas, priekinė keleivio sėdynė buvo sulieta kažkokiu skysčiu, tačiau A. K. drabužiai buvo sausi, jokių dėmių nesimatė, nors jis teigė, kad sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Be to, pro (duomenys neskelbtini) kontrolės postÄ A. K. automobiliu „Toyota Avensis“ pravažiavo taip pat vienas, jokių keleivių automobilyje nebuvo. Visi Å¡ie duomenys, apelianto nuomone, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad eismo įvykio metu automobilį „Toyota Avensis“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo ir eismo įvykį sukėlė A. K..IÅ¡ Klaipėdos apskrities VPK Neringos PK tyrėjo R. A. tarnybinio praneÅ¡imo nustatyta, kad atvykus į įvykio vietÄ , pastebėjo į pakelės medį atsitrenkusį automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie atvykusio PrieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos automobilio stovėjo A. K., jis tvirtino, kad minėtu automobiliu važiavo kaip keleivis, o vairuotojas pasiÅ¡alino. AiÅ¡kindamas įvykio aplinkybes, A.

K., bÅ«damas neblaivus, kalbėjo neriÅ¡liai, nuolat painiojosi dėl to, kas vairavo automobilį, jo parodymai buvo nenuoseklÅ«s. Jis teigė, kad automobilio niekas nevairavo, po to teigė, kad nežino, kas vairavo automobilį, gal ir pats vairavo, o gal ir ne. A. K. batai buvo aplipę purvu, o automobilyje apžiÅ«rint vairuotojo vietÄ , buvo matyti purvo pėdsakai ant automobilio apdailos detalių, priekinė sėdyne buvo sulieta kažkokiu skysčiu, nors ant A. K. drabužių jokių dėmių nebuvo. A.

K. buvo nustatytas 3,26 promilės girtumas (b. l. 12).Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas R. A. parodė analogiÅ¡kas įvykio aplinkybes, kaip ir tarnybiniame praneÅ¡ime. Patvirtino aplinkybę, kad A. K. dėl neblaivumo kalbėjo neriÅ¡liai, paklausus, kas vairavo automobilį, sakė, jog jis nevairavo, ir nežino, kas jį vairavo. Daugiau žmonių prie automobilio, galėjusių vairuoti automobilį, nebuvo. Liudytojas R. A. negalėjo patvirtinti, kad automobilyje buvo tas pats purvas iÅ¡ aplinkos, prie automobilio (b. l. 73–74).IÅ¡ Neringos savivaldybės administracijos Civilinės ir prieÅ¡gaisrinės saugos tarnybos Juodkrantės ugniagesių komandos ugniagesio-vairuotojo E. D. tarnybinio praneÅ¡imo nustatyta, kad nuvykus į eismo įvykio vietÄ , buvo surastas nuo kelio nuvažiavęs automobilis „Toyota Avensis“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojo nebuvo, keleivio vietoje sėdėjęs asmuo buvo iÅ¡gėręs, jis teigė, jog automobilio nevairavo (b. l. 13).Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas R. D. patvirtino, kad atvykęs į įvykio vietÄ , pamatė automobilyje, keleivio vietoje, sėdintį asmenį, jis tvirtino automobilio nevairavęs. Kas vairavo automobilį, jis neklausė, nes jo pareiga padėti žmogui, o ne aiÅ¡kintis aplinkybes. Automobilio variklis buvo iÅ¡jungtas, automobilis buvo stipriai apgadintas, kitų asmenų įvykio vietoje nebuvo (b. l. 72–73).Teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja R.

V. parodė, kad ji dirba Klaipėdos apskrities VPK, įvykio dienÄ kartu su kolega R. A. buvo įvykio vietoje. A. K. tvirtino automobilio nevairavęs, daugiau žmonių įvykio vietoje, iÅ¡skyrus gaisrininkus, nebuvo. A. K. buvo neblaivus. Gaisrininkai minėjo, kad A. K. surado sėdintį ne prie vairo. Liudytoja padarė prielaidÄ , kad automobilį galėjo vairuoti A. K., jis galėjo iÅ¡ vairuotojo vietos persėsti į keleivio vietÄ jau po įvykusio eismo įvykio. Automobilyje ant panelės buvo kažkokie pėdsakai.

A. K. batai buvo purvini, automobilis buvo stipriai apgadintas. Vairuotojo durelės buvo užremtos, todėl vairuotojas, norėdamas iÅ¡lipti, turėjo iÅ¡lipti per keleivio pusę, taip iÅ¡purvino automobilio panelę (b. l. 74–75).IÅ¡ aptartų liudytojų R. A., R. D. tarnybiniuose praneÅ¡imuose užfiksuotų aplinkybių, taip pat jų ir liudytojos R. V. teismo posėdyje duotų parodymų nustatyta, kad atvažiavę į įvykio vietÄ , pareigÅ«nai A. K., sėdinčio prie vairo, nematė, jis buvo neblaivus, kalbėjo neriÅ¡liai, tačiau aplinkybės, jog jis automobilį vairavo pats, A.

K. neparodė. Tiek policijos pareigÅ«nas R. A., tiek ir policijos pareigÅ«nė R. V. padarė tik prielaidÄ , kad automobilį galėjo vairuoti ir eismo įvykį sukelti A. K., nes automobilyje, ant panelės, buvo purvo pėdsakai, o juos galėjo palikti A. K., persėsdamas iÅ¡ vairuotojo vietos į keleivio vietÄ . IÅ¡ esmės tokias pat prielaidas padarė ir tyrėja M. Å ..IÅ¡ Klaipėdos apskrities VPK Neringos PK tyrėjos M. Å . tarnybinio praneÅ¡imo nustatyta, kad tyrėjai L. P. A. K. tvirtino jog jis automobilio nevairavo, jį vairavo kitas asmuo, tačiau Å¡io asmens duomenis pateikti atsisakė.

Patikrinus duomenis (duomenys neskelbtini) kontrolės poste buvo nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 11 d. 10.25 val. į (duomenys neskelbtini) A. K. automobiliu „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko vienas, jį pats ir vairavo (b. l. 31–32).Teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja M. Å . parodė, kad tyrimÄ dėl eismo įvykio atliko tyrėja L. P., kuri jai liepė A. K. suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ dėl duomenų nepateikimo, nes A. K. parodė, kad jis automobilio nevairavo ir nenurodė asmens, kuris įvykio metu vairavo automobilį.

RaÅ¡ant protokolÄ , jai paskambino virÅ¡ininkas ir pasakė, kad užtenka duomenų, jog automobilį vairavo pats A. K., todėl A. K. buvo suraÅ¡ytas protokolas už vairavimÄ , bÅ«nant neblaiviam. A. K. su protokolu nesutiko. IÅ¡vadÄ dėl to, kad automobilį vairavo A. K., padarė atsižvelgdami į nuotraukose užfiksuotus vaizdus, kad vairuotojas negalėjo atidaryti vairuotojo durų, ir iÅ¡ automobilio pro savo pusę iÅ¡lipti negalėjo, o ant vairo buvo purvo, todėl buvo traktuota, kad purvÄ paliko A.

K., perlipdamas į keleivio pusę. Maža kur A. K., bÅ«damas (duomenys neskelbtini), iÅ¡sipurvino batus. Galėjo bÅ«ti ir taip, kad važiuojant A. K. sėdėjo keleivio sėdynėje, ir iÅ¡leido vairuotojÄ pro keleivio pusę (b. l. 99–100). IÅ¡ liudytojos M. Å . parodymų aiÅ¡kiai matyti, kad policijos pareigÅ«nams, tiriant eismo įvykio aplinkybes, iÅ¡ pat pradžių buvo abejonių dėl to, kad eismo įvykį sukėlė A. K., jo kaltė dėl sukelto eismo įvykio buvo grindžiama tik iÅ¡ eismo įvykio vietoje nuotraukose užfiksuotų vaizdų, jog po eismo įvykio vairuotojas negalėjo atidaryti automobilio vairuotojo durų, todėl vairuotojas iÅ¡ automobilio turėjo iÅ¡lipti pro keleivio pusę, o lipdamas pro keleivio pusę, automobilyje ant panelės, vairo ir kitų vietų paliko purvo pėdsakus.

Tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog persėdant į keleivio vietÄ , purvas ant panelės, vairo ir ant kitų vietų galėjo likti tiek nuo A. K., tiek ir nuo kito asmens batų, nes tiek A. K., tiek ir kitas asmuo, arba abu asmenys, jau prieÅ¡ sėsdami už vairo, galėjo bÅ«ti su purvinais batais, todėl vien Å¡i aplinkybė nėra objektyvus įrodymas konstatuoti A. K. kaltę, t. y. kad bÅ«tent jis vairavo automobilį ir sukėlė eismo įvykį. Teismo posėdyje A.

K. paaiÅ¡kino, kad jis atvažiuodamas į (duomenys neskelbtini), automobilį vairavo pats. Neringoje automobilis stovėjo uždarame poilsio namų „(duomenys neskelbtini)“ kieme. BÅ«damas (duomenys neskelbtini), jis sutiko pažįstamÄ , jo paprašė, kad Å¡is, jo automobiliu, parvežtų jį į (duomenys neskelbtini). Sutartu laiku pažįstamas atėjo į automobilio stovėjimo vietÄ . A. K. neneigė įvykio dienÄ vartojęs alkoholį, todėl jo automobilį ir vairavo pažįstamas, o jis automobilyje važiavo kaip keleivis.

Kai pažįstamas vairavo jo automobilį „Toyota Avensis“, iÅ¡ paskos kitu automobiliu važiavo pažįstamo draugų kompanija, jų jis nepažinojo. Kai jo pažįstamas staigiame posÅ«kyje nuvažiavo nuo kelio, pažįstamas prašė jo į šį reikalÄ nekiÅ¡ti, nes jis yra vieÅ¡as asmuo, todėl nukentėtų jo reputacija. Kaip jo pažįstamas iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, A. K. dėl girtumo neprisiminė. Jo pažįstamas įsėdo į draugų automobilį, kuris važiavo iÅ¡ paskos, ir nuvažiavo, o jam sakė iÅ¡sikviesti tralÄ , kuris parvežtų automobilį.

Jo pažįstamas jokio eismo įvykio nematė, nes niekas nenukentėjo. Buvo apgadintas tik automobilis ir nulaužti keli medeliai. Po eismo įvykio automobilis buvo nebevažiuojantis, jis dar bandė sudėti į vietas automobilio žibintus, buferį, bandė užvesti variklį, bet buvo nulūžęs variklio užvedimo raktas. Batus galėjo susipurvinti vaikščiodamas įvykio vietoje aplink automobilį, nes eismo įvykis buvo miÅ¡ko pakelėje, buvo Å¡lapia. Jis paskambino A. Å ., kad Å¡is surastų tralÄ , tačiau tralo nesulaukė, į įvykio vietÄ atvažiavo visos tarnybos, jį įsodino į greitosios med. pagalbos automobilį ir iÅ¡vežė į ligoninę (b. l. 70–72).

Visiškai analogiškas įvykio aplinkybes A. K. nurodė ir paaiškinime Klaipėdos apskrities VPK Neringos PK viršininkui (b. l. 20).Iš A. K. paaiškinimų visumos matyti, kad po eismo įvykio, A. K. iš pat pradžių nurodė, kad jis automobilio nevairavo, jo automobilį vairavo ir eismo įvykį sukėlė jo pažįstamas, kurio tapatybės jis atskleisti nenorėjo dėl to, kad nenukentėtų jo reputacija. Pažymėtina, kad nustatyti ir aptarti bylos duomenys, tokių A. K. paaiškinimų visiškai nepaneigia.

Å iuo atveju visiÅ¡kai nepaneigtas ir A. K. teiginys dėl to, kad jis batus galėjo iÅ¡sipurvinti jau po eismo įvykio, kai iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio vaikščiojo per Å¡lapiÄ dangÄ . Teismo posėdyje A. K. iÅ¡ esmės logiÅ¡kai paaiÅ¡kino, kad automobilio panelę ir kitas vietas galėjo iÅ¡purvinti ir ne asmuo, vairavęs automobilį, o galbÅ«t jis pats, kai po eismo įvykio, bÅ«damas pasivaikščiojęs per Å¡lapiÄ dangÄ , iÅ¡purvintais batais lipo į vairuotojo vietÄ tam, kad pabandytų užvesti automobilio variklį.

Tačiau pažymėtina, kad tiek A. K. paaiÅ¡kinimai, tiek ir minėti policijos pareigÅ«nų teismo posėdyje ir tarnybiniuose praneÅ¡imuose užfiksuoti duomenys dėl to, kas paliko purvo pėdsakus automobilyje, yra tik prielaida, kuri jokiais objektyviais įrodymais nepatvirtinta. Kartu pažymėtina, kad apeliaciniame skunde, kaip jau buvo minėta, A. K. kaltė dėl to, kad eismo įvykio metu automobilį vairavo A. K., grindžiama ir tuo, kad pro (duomenys neskelbtini) kontrolės postÄ A. K. automobiliu „Toyota Avensis“ pravažiavo vienas, t. y. jis (duomenys neskelbtini) buvo vienas, todėl ir automobilį galėjo vairuoti ir eismo įvykį sukelti tik A.

K.. Tačiau aplinkybės, kad jis pro (duomenys neskelbtini) kontrolės postÄ pravažiavo pats, nepaneigė ir A. K., jis paaiÅ¡kino, kad pažįstamÄ , su kuriuo susitarė dėl jo parvežimo į (duomenys neskelbtini), sutiko bÅ«tent (duomenys neskelbtini). Be to, akcentuotina, kad aplinkybė, ar A. K. į (duomenys neskelbtini) atvažiavo automobiliu vienas, taip pat ir, ar po (duomenys neskelbtini) vaikščiojo vienas, ar ne, bet kokiu atveju visiÅ¡kai nepatvirtina fakto, kad jis pats vairavo automobilį eismo įvykio metu.

Tai, jog priekinė keleivio sėdynė buvo sulieta kažkokiu skysčiu, tačiau A. K. drabužiai buvo sausi, jokių dėmių nesimatė, taip pat visiškai nepatvirtina aplinkybės, kad jis apipylė keleivio sėdynę, sėdėdamas vairuotojo vietoje ir vairuodamas automobilį, o ne prie kitų aplinkybių. Iš teismo posėdyje duotų liudytojo A. Š. parodymų nustatyta, kad A. K. ne tik policijos pareigūnams, bet ir A. Š. tvirtino, kad automobilį vairavo kažkoks A. K. pažįstamas asmuo, kuris iš įvykio vietos pasišalino.

A. Å . patvirtino, kad įvykio dienÄ jam skambino A. K., prašė surasti tralÄ , tačiau jis tuo metu, kai jam paskambino A. K., miegojo, nes buvo po naktinės pamainos, todėl pasakė A. K. pačiam susirasti tralÄ internete. (b. l. 76, 77). Teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja S. M. patvirtino A. K. paaiÅ¡kinimus dėl to, kad A. K. iÅ¡važiavo iÅ¡ jos poilsio namų kiemo tuo pačiu automobiliu, kuriuo ir atvažiavo, sėdėdamas keleivio vietoje, prie automobilio vairo sėdėjo jai nepažįstamas asmuo.

Be to, liudytoja parodė, kad pas jÄ atėjo policijos pareigÅ«nai, kurie nieko jai nepaaiÅ¡kino, kas įvyko. Ji jiems papasakojo tÄ , kÄ matė. Kai A. K. atvažiavo, ji jį pamatė tik tada, kai Å¡is pabeldė į duris. PrieÅ¡ iÅ¡važiuodamas, A. K. atidavė jai kambario raktus, todėl ji matė, kaip ir su kuo A. K. iÅ¡važiavo. Kol A. K. buvo (duomenys neskelbtini), automobilis visÄ laikÄ stovėjo kieme. Kai policijos pareigÅ«nai surašė paaiÅ¡kinimÄ , tada pasakė, kad automobilis nuvažiavo nuo kelio (b. l. 75–76).

Teismo posėdyje paaiÅ¡kėjus aplinkybei, kad tiriant eismo įvykį, S. M. davė paaiÅ¡kinimus ir policijos pareigÅ«nams, tačiau policijos pareigÅ«nai paaiÅ¡kinimo prie bylos nepridėjo, teismas pareikalavo Neringos PK virÅ¡ininko pateikti S. M. apklausos dokumentÄ (b. l. 77, 86).IÅ¡ teismui pateikto 2016 m. lapkričio 27 d. S. M. paaiÅ¡kinimo nustatyta, kad lapkričio mėnesį, datos tiksliai S. M. neprisiminė, A. K. buvo apsistojęs jos poilsio namuose. Atvykęs į poilsio namus, A. K. kambarį užsisakyti atėjo vienas, padavusi raktus pastebėjo, kad prie automobilio vairo sėdėjo kitas asmuo.

Kai A. K. atidavė kambario raktus iÅ¡vykdamas, ji matė, kad prie A. K. automobilio vairo sėdėjo kitas asmuo, o A. K. atsisėdo į priekinę keleivio vietÄ (b. l. 90–91).Teismo posėdyje liudytoja M. Å . dėl to, kad prie bylos nebuvo pridėto liudytojos S. M. paaiÅ¡kinimo, parodė, kad S. M. paaiÅ¡kinimas pasirodė nepagrįstas, S. M. galėjo bÅ«ti suinteresuota A. K. padėti, todėl kartu su virÅ¡ininku nutarė Å¡io paaiÅ¡kinimo prie bylos nepridėti, jo nepaminėjo ir tarnybiniame praneÅ¡ime (b. l. 100–101).

Toks liudytojos M. Å . paaiÅ¡kinimas dėl to, kad prie bylos nebuvo pridėtas liudytojos S. M. paaiÅ¡kinimas, vertintinas kritiÅ¡kai. Kartu su liudytojos S. M. paaiÅ¡kinimu teismui buvo pateiktas ir 2016 m. lapkričio 27 d. Klaipėdos apskrities VPK Neringos PK tyrėjo M. R. tarnybinis praneÅ¡imas, kuriame nurodė, jog jis buvo nuvykęs į poilsio namus apklausti S. M.. Tyrėjo teigimu, S. M. iÅ¡ karto suprato apie kokį eismo įvykį kalbama, ji nurodė, kad A. K. nuomojasi kambarį jau ne pirmÄ kartÄ , iÅ¡ karto parodė, kad į jos poilsio namų kiemÄ ir iÅ¡ jo, A.

K. atvažiavo automobiliu kaip keleivis. Tyrėjui S. M. parodymai pasirodė šališki, todėl, jo nuomone, tokius įrodymus vertinti kaip tinkamus negalima (b. l. 92). Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su tuo, kad paaiškinime S. M., skirtingai, nei teismo posėdyje, nurodė, jog A. K. atvažiavo į jos poilsio namus ir išvažiavo iš jų, kaip keleivis. Tačiau šiuo atveju, kaip ir buvo minėta, aplinkybė, ar A. K. atvažiavo į poilsio namus vienas, ar ne vienas, nėra reikšminga nustatinėjant jo kaltę dėl sukelto eismo įvykio.

S. M. dėl to, kad A. K. išvažiavo iš poilsio namų kaip keleivis, nurodė tiek paaiškinime, tiek ir teismo posėdyje. Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tarnybiniu pranešimu, kuris net nebuvo pridėtas prie bylos, Klaipėdos apskrities VPK Neringos PK tyrėjas M. R., taip pat, kaip ir tyrėja M. Š., iš anksto įvertino S. M. parodymus, ir, taip iš esmės peržengdami savo kompetencijos ribas, jos paaiškinimo nutarė prie bylos nepridėti, tačiau akcentuotina, kad šiuo atveju dėl A.

K. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, kaltės klausimÄ nagrinėja ir sprendimÄ byloje priima teismas, todėl ir surinktus įrodymus vertinti yra ne policijos pareigÅ«nų, bet teismo kompetencija, o eismo įvykio aplinkybes tyrusi institucija privalo teismui pateikti ne, jų nuomone, pagrindžiančius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, bet visus surinktus įrodymus – tiek asmenį kaltinančius, tiek ir teisinančius, ir tik teismas gali padaryti iÅ¡vadÄ , kuriuos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti kaip nepagrįstus.

Pažymėtina, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ yra bÅ«tina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, todėl esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, apygardos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su apylinkės teismo iÅ¡vada, kad byloje nėra surinkta objektyvių įrodymų, patvirtinančių faktÄ , jog eismo įvykio metu automobilį vairavo ir eismo įvykį sukėlė bÅ«tent A.

K., o ne kitas asmuo. Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, apygardos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių nuostatų nepažeidė, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir skundžiamu nutarimu A.

K. administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį nutraukė, nenustačius administracinio teisės pažeidimo subjekto, teisėtai ir pagrįstai. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. Nr. XII-1869 administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a :              Klaipėdos apskrities VPK Neringos PK virÅ¡ininko Algirdo Budgino apeliacinį skundÄ atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ .             Nutartis neskundžiama.

Teisėja                                                                                                                 Edita Lapinskienė