f3e642f7-606f-4865-95bb-c2a8cbdd1e0b · Lietuvos apeliacinis teismas
Sintesi Legislator
Generato dall'IAkai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybÄ iÅ¡kyla vÄliau. ApeliacinÄs instancijos teismas, sprÄsdamas dÄl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar Å¡is konkretus įrodymas galÄjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vÄlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinÄjimÄ , ir atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ Å¡alių ginÄo sprendimui (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 3K-3-58/2008; 2015 m. kovo 13 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015; kt.).
Regesto Legislator
Generato dall'IAf3e642f7-606f-4865-95bb-c2a8cbdd1e0b · Lietuvos apeliacinis teismas: Kreditorius nurodÄ, jog akcininko sprendime dÄl vadovo atÅ¡aukimo nenurodyta, kad Å¡is yra atleidžiamas dÄl kaltÄs, jam nebuvo paskirta drausminÄ nuobauda, kuri negali bÅ«ti paskirta ir Å¡iuo metu. NurodÄ, jog apelianto praÅ¡ymas priimti naujÄ Ä¯rodymÄ â akcininkÄs paaiÅ¡kinimus nepagrįstas ir neteisÄtas. PaaiÅ¡kino, jog įrodymo patikimumas abejotinas, o Å¡alių pageidavimu akcininkÄ galÄjo bÅ«ti apklausta pirmosios instancijos teisme. Kreditoriaus vertinimu, įmonÄs finansinÄs atskaitomybÄs duomenys neįrodo jo kaltÄs. PaaiÅ¡kino, jog įmonÄs finansinÄ bÅ«klÄ buvo bloga dar iki atleidžiant kreditorių.
Testo completo
CivilinÄ byla Nr  CivilinÄ byla Nr. 2-1679-330/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01130-2014-7        Procesinio sprendimo kategorija 126.5. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugsÄjo 22 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Virginijos ÄekanauskaitÄs, Romualdos JanoviÄienÄs ir Gintaro PeÄiulio (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinÄs bendrovÄs âDecor centrasâ atskirÄ jį skundÄ dÄl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 29 d. nutarties, priimtos civilinÄje byloje Nr. B2-3098-340/2015, kuria patikslintas kreditoriaus V.
J. finansinis reikalavimas uždarosios akcinÄs bendrovÄs âDecor centrasâ bankroto byloje.TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjÅ«Äio 14 d. nutartimi UAB âDecor centrasâ iÅ¡kelta bankroto byla, administratoriumi paskirta UAB âAudito formulÄâ. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkriÄio 10 d. nutartimi patvirtintas kreditorių finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡as. 2015 m. sausio 30 d. nutartimi įmonÄ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dÄl bankroto.
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartimi patvirtinti patikslinti finansiniai reikalavimai, tarp jų patvirtintas V. J. pirmos eilÄs 13 507,97 Eur (iÅ¡ jų â 9 678,05 Eur netesybų) finansinis reikalavimas. DÄl Å¡ios nutarties 2015 m. balandžio 16 d. kreditorius V. J. pirmosios instancijos teismui pateikÄ atskirÄ jį skundÄ , kuriame nurodÄ nesutinkÄ s su administratoriaus nurodyta bendrovÄs įsiskolinimo jam suma. Skunde paaiÅ¡kino, kad pagal sudarytos darbo sutarties sÄ lygas, nutraukus darbo sutartį jis turÄjo teisÄ gauti keturių vidutinių darbo užmokesÄių (toliau â VDU) dydžio iÅ¡mokÄ .
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartimi Å¡io teismo 2015 m. vasario 23 d. nutarties dalis, kuria patvirtintas V. J. finansinis reikalavimas, buvo panaikinta, o Å¡alių ginÄas perduotas nagrinÄti žodinio proceso tvarka.         Kreditorius (buvÄs UAB âDecor centrasâ darbuotojas, vÄliau vadovas) V. J., pateikÄs bankroto administratoriui 18 032,66 Eur finansinį reikalavimÄ , nurodÄ, kad darbo sutartis buvo nutraukta nesant darbuotojo kaltÄs, todÄl jam, kaip dviejų mažameÄių vaikų tÄvui, pagal įstatymÄ priklauso keturių VDU dydžio kompensacija.
        UAB âDecor centrasâ bankroto administratorius nurodÄ, kad sutinka, jog bankroto procese bÅ«tų patvirtintas 13 433,31 Eur (iÅ¡ jų â netesybų 9 523,36 Eur) kreditoriaus V. J. finansinis reikalavimas. Su kreditoriaus reikalavimu dÄl keturių VDU dydžio kompensacijos nesutiko. NurodÄ, kad kreditorių, kuris Äjo įmonÄs vadovo pareigas, ir įmonÄ siejo fiduciariniai santykiai, todÄl atleidžiant vadovÄ iÅ¡ pareigų netaikomos darbo teisÄs nuostatos. NurodÄ, kad vadovaujant V.
J. įmonÄs veikla buvo nuostolinga, todÄl neigiamas kreditoriaus veiklos vertinimas atitinka vadovo kaltÄs sampratÄ . Administratoriaus nuomone, atleidžiant kreditorių iÅ¡ pareigų nepagrįstai vadovautasi darbo sutarties nuostata, numatanÄia iÅ¡ankstinį įspÄjimÄ dÄl darbo sutarties nutraukimo. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmÄ Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 29 d. nutartimi UAB âDecor centrasâ bankroto byloje patikslino V. J. finansinį reikalavimÄ â patvirtino 18 032,66 Eur (iÅ¡ jų â 9 523,36 Eur netesybų) Å¡io kreditoriaus pirmosios eilÄs finansinį reikalavimÄ .
Pirmosios instancijos teismas pažymÄjo, kad bendrovÄs vadovÄ iÅ¡rinkusio organo teisÄ jį atÅ¡aukti yra absoliutaus pobÅ«džio, t. y. bendrovÄs vadovas gali bÅ«ti atÅ¡aukiamas bet kada, nepriklausomai nuo jo kaltÄs ar kitų aplinkybių buvimo ar nebuvimo. Nutraukiant darbo sutartį su bendrovÄs vadovu taikomi ne Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau â DK), o specialiajame Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau â ABÄ®) įtvirtinti pagrindai, todÄl netaikomos DK nuostatos, susijusios su darbo sutarties nutraukimo konkreÄiu DK nustatytu pagrindu tvarkos reikalavimais, tarp jų ir DK 130 straipsnio nuostatos, reglamentuojanÄios darbuotojo įspÄjimÄ apie darbo sutarties nutraukimÄ tuo atveju, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltÄs. TaÄiau teismas akcentavo aplinkybÄ, jog garantijos pagal DK 130 straipsnio nuostatas yra įtvirtintos kreditoriaus darbo sutartyje, o teismų praktikoje pripažįstama, jog tai, kad darbo sutartis su bendrovÄs vadovu nutraukiama ne DK, o ABÄ® įtvirtintais pagrindais ir tvarka, neatima galimybÄs darbdaviui ir bendrovÄs vadovui susitarti dÄl papildomų darbo sutarties sÄ lygų, neprieÅ¡taraujanÄių galiojanÄiai teisei, kurios darbo sutarties Å¡alims privalomos.
Teismas pažymÄjo, kad darbo sutarties sudarymo metu sutarties 10 punktu susitarta, kad įspÄjimo terminai nutraukiant darbo sutartį darbdavio iniciatyva, kai nÄra darbuotoju kaltÄs, bus nustatomi pagal DK 130 straipsnio nuostatas, o byloje nÄra duomenų apie netinkamÄ kreditoriaus darbÄ , pasitikÄjimo juo praradimÄ . Pirmosios instancijos teismas svarbia laikÄ aplinkybÄ, jog vienintelis akcininkas, nusprendÄs atÅ¡aukti kreditorių iÅ¡ vadovo pareigų iÅ¡mokant jam dviejų mÄnesių iÅ¡eitinÄ iÅ¡mokÄ , pripažino, kad darbuotojo kaltÄs dÄl jo atleidimo nÄra.
Kitus bankroto administratoriaus argumentus dÄl kreditoriaus kaltÄs teismas pripažino neįrodytais. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pagal darbo sutarties, sudarytos su kreditoriumi, 10 punkto nuostatas įspÄjimo dÄl darbo sutarties nutraukimo terminai turÄjo bÅ«ti nustatomi pagal DK 130 straipsnį, o atsižvelgiant į tai, kad darbuotojo kaltÄs dÄl jo atleidimo nenustatyta, kad darbuotojas augina du mažameÄius vaikus, kreditorius turÄjo bÅ«ti atleistas įspÄjus prieÅ¡ keturis mÄnesius.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai BUAB âDecor centrasâ atskiruoju skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartį panaikinti ir iÅ¡sprÄsti klausimÄ iÅ¡ esmÄs â kreditoriaus V. J. reikalavimÄ patenkinti iÅ¡ dalies ir patvirtinti 13 433,31 Eur (iÅ¡ jų â 9 523,36 Eur netesybų) pirmos eilÄs finansinį reikalavimÄ . AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dÄl darbuotojo kaltÄs nebuvimo nepagrįsta.
Administratoriaus pateiktų argumentų ir įrodymų pakanka iÅ¡vadai, jog kreditorius iÅ¡ pareigų buvo atÅ¡auktas praradÄs akcininko pasitikÄjimÄ . Pagal teismų praktikÄ , to pakanka vadovo kaltei konstatuoti. Po skundžiamos nutarties priÄmimo administratoriui pavyko gauti įmonÄs akcininkÄs paaiÅ¡kinimÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad kreditorius atÅ¡auktas iÅ¡ pareigų netekÄs pasitikÄjimo bei dÄl to, jog privedÄ Ä¯monÄ prie nemokumo bÅ«senos, vadovaudamas įmonei įrenginÄjo savo įmonÄs patalpas, iÅ¡ UAB âDecor centrasâ iÅ¡viliojo darbuotojus.
Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog kreditoriaus kaltÄs nebuvimÄ pagrindžia nurodymas iÅ¡mokÄti iÅ¡eitinÄ kompensacijÄ , nepagrįsta. Ta aplinkybÄ, jog pagal įstatymÄ kompensacija darbuotojui nepriklauso, neužkerta kelio darbdaviui, nutraukus sutartį priimti sprendimÄ iÅ¡mokÄti tam tikro dydžio iÅ¡mokÄ . Atskirajame skunde atsakovas praÅ¡o priimti naujÄ Ä¯rodymÄ â 2015 m. liepos 7 d. paaiÅ¡kinimÄ . Kreditorius V. J. su atskiruoju skundu nesutinka, praÅ¡o jo netenkinti, o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodÄ, kad kreditoriaus atleidimo iÅ¡ darbo aplinkybÄs patvirtina, jog darbo sutartis buvo nutraukta nesant darbuotojo kaltÄs. PaaiÅ¡kino, jog į darbo sutartį įtraukta sÄ lyga dÄl įspÄjimo apie darbo sutarties nutraukimÄ terminų laikytina darbuotojo teises užtikrinanÄia garantija, dÄl kurios nustatymo teisiniame reguliavime nÄra ribojimo darbuotojo â įmonÄs vadovo atleidimo atveju.
Kreditorius nurodÄ, jog akcininko sprendime dÄl vadovo atÅ¡aukimo nenurodyta, kad Å¡is yra atleidžiamas dÄl kaltÄs, jam nebuvo paskirta drausminÄ nuobauda, kuri negali bÅ«ti paskirta ir Å¡iuo metu. NurodÄ, jog apelianto praÅ¡ymas priimti naujÄ Ä¯rodymÄ â akcininkÄs paaiÅ¡kinimus nepagrįstas ir neteisÄtas. PaaiÅ¡kino, jog įrodymo patikimumas abejotinas, o Å¡alių pageidavimu akcininkÄ galÄjo bÅ«ti apklausta pirmosios instancijos teisme. Kreditoriaus vertinimu, įmonÄs finansinÄs atskaitomybÄs duomenys neįrodo jo kaltÄs. PaaiÅ¡kino, jog įmonÄs finansinÄ bÅ«klÄ buvo bloga dar iki atleidžiant kreditorių.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacijos objektÄ sudaro teismo nutarties, kuria patikslintas kreditoriaus V. J. finansinis reikalavimas UAB âDecor centrasâ bankroto byloje, teisÄtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimÄ teisÄjų kolegija sprendžia vadovaudamasi atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nÄra absoliuÄių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â CPK) 320, 338 straipsniai).
DÄl naujų įrodymų priÄmimo Kaip minÄta, atsakovas BUAB âDecor centrasâ atskirajame skunde praÅ¡o priimti naujÄ Ä¯rodymÄ â UAB âDecor centrasâ akcininkÄs R. T. 2015 m. liepos 7 d. paaiÅ¡kinimo âDÄl V. J. atÅ¡aukimoâ kopijÄ . AtsakovÄ atstovaujantis bankroto administratorius nurodÄ Å¡Ä¯ įrodymÄ gavÄs tik po apskųstosios nutarties priÄmimo.            CPK 135 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įrodymai, kuriais grindžiami ieÅ¡kinio reikalavimai, pateikiami kartu su ieÅ¡kiniu.
Esant poreikiui, jie gali bÅ«ti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinÄjimo iÅ¡ esmÄs pabaigos (CPK 251 straipsnis). Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinÄs instancijos teisme ribojamas, net jei jų pateikimÄ inicijuoja bylos Å¡alis (CPK 314 straipsnis). Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinÄs instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galÄjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui, taÄiau yra dvi iÅ¡imtys:
1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;
2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybÄ iÅ¡kyla vÄliau. ApeliacinÄs instancijos teismas, sprÄsdamas dÄl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar Å¡is konkretus įrodymas galÄjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vÄlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinÄjimÄ , ir atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ Å¡alių ginÄo sprendimui (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 3K-3-58/2008; 2015 m. kovo 13 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015; kt.).
           TeisÄjų kolegija pažymi, kad apeliantas nesavalaikį naujo įrodymo pateikimÄ apeliacinÄs instancijos teisme grindžia deklaratyviu argumentu, teigdamas, jog Å¡is įrodymas gautas jau po apskųstosios nutarties priÄmimo. TaÄiau tiek atskirojo skundo argumentai, tiek naujo įrodymo turinys patvirtina, kad apelianto poreikį įrodymÄ pateikti apeliacinÄs instancijos teisme lÄmÄ ne pavÄluotas jo gavimas, o bÅ«tinybÄ papildomai argumentuoti savo pozicijÄ kreditoriaus finansinio reikalavimo nepagrįstumo klausimu, kuriai nepritarta pirmosios instancijos teisme.
Kolegija akcentuoja aplinkybÄ, jog apeliacinÄs instancijos teismui pateiktas įrodymas savo turiniu artimas liudytojo (įmonÄs akcininkÄs) apklausos duomenims. Kadangi įmonÄs akcininkÄ nÄra nagrinÄjamos bylos Å¡alis, pateiktas dokumentas negali bÅ«ti laikomas Å¡alies pateiktu raÅ¡ytiniu paaiÅ¡kinimu. TodÄl pritartina kreditoriaus argumentui, jog bankroto administratorius, įvertinus aplinkybÄ, jog byla buvo nagrinÄjama žodinio proceso tvarka, turÄjo objektyviÄ galimybÄ tokio turinio įrodymo gavimu (t. y. akcininkÄs apklausos teismo posÄdyje inicijavimu) pasirÅ«pinti pirmosios instancijos teisme, taÄiau ja nepasinaudojo.
TeisÄjų kolegijai taip pat nebuvo nurodytos objektyvios kliÅ«tys, lÄmusios tokio įrodymo nepateikimÄ pirmosios instancijos teisme. Kita vertus, priÄjus iÅ¡vadÄ , jog apeliantas aptariamu atveju teismui teikia liudytojo apklausos duomenis, atspindÄtus raÅ¡ytine forma, pažymÄtina, kad liudytojui pateikti parodymus raÅ¡tu leidžiama tik iÅ¡imtiniais atvejais, o jų (raÅ¡ytinių parodymų) teismui tvarka aiÅ¡kiai reglamentuota (pvz., tokie parodymai duodami notaro akivaizdoje ir notaras juos patvirtina) (CPK 192 straipsnio 8 dalis).
Aptariamu atveju apeliacinÄs instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų turinys nesudaro prielaidų proceso įstatyme numatytos iÅ¡imties taikymui, o naujas įrodymas neatitinka CPK 192 straipsnio 8 dalyje numatytų sÄ lygų. Nurodytų aplinkybių kontekste teisÄjų kolegija konstatuoja, kad naujas įrodymas pateiktas pažeidžiant CPK 314 straipsnio draudimÄ , neatitinka CPK 192 straipsnio 8 dalies reikalavimų, jo pateikimas užvilkins bylos nagrinÄjimÄ dÄl iÅ¡kilsianÄios bÅ«tinybÄs paÅ¡alinti jo trÅ«kumus, užtikrinti Å¡alių procesinį lygiateisiÅ¡kumÄ , todÄl jis nepriimamas, o jo turinys nevertintinas sprendžiant dÄl apskųstosios pirmosios instancijos teismo nutarties teisÄtumo ir pagrįstumo.
            TeisÄjų kolegija pastebi, jog kreditorius, prieÅ¡taraudamas apelianto pateikto naujo įrodymo priÄmimui, taip pat pateikÄ naujus įrodymus â UAB âDecor centrasâ finansinÄs atskaitomybÄs dokumentus. Å iais įrodymais kreditorius, be kita ko, siekia paneigti įmonÄs akcininkÄs 2015 m. liepos 7 d. paaiÅ¡kinimo argumentus dÄl įmonÄs finansinÄs padÄties, kuriÄ esÄ lÄmÄ kreditoriaus vadovavimas. TeisÄjų kolegija, įvertinusi kreditoriaus pateiktų įrodymų ryšį su apelianto pateiktu nauju įrodymu, atsižvelgusi į tai, jog apelianto pateiktas įrodymas apeliacinÄs instancijos teisme nebuvo priimtas, kreditoriaus įrodymus taip pat atsisako priimti, nevertinant CPK 314 straipsnyje numatytų sÄ lygų atitikties.            DÄl kreditoriaus finansinio reikalavimo tikslinimo             Bankroto proceso vienas iÅ¡ pagrindinių tikslų â iÅ¡ bankrutavusios įmonÄs turto patenkinti visiÅ¡kai ar kiek įmanomÄ didesnÄ dalį įrodymais pagrįstų bankrutavusios įmonÄs kreditorių reikalavimų (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau â Ä®BÄ®) 11 straipsnio 3 dalies 10 punktas, 21 straipsnio 1 dalis, 26 straipsnis, 34-35 straipsniai).
IÅ¡ pradžių kreditoriaus pareikÅ¡tų reikalavimų patikrinimÄ atlieka bankrutuojanÄios (bankrutavusios) įmonÄs administratorius, kuriam įstatymo leidÄjas įtvirtino pareigÄ teismui teikti tvirtinti kaip neginÄijamus tik tokius reikalavimus, kurie atitinka įmonÄs apskaitos dokumentus (Ä®BÄ® 11 straipsnio 3 dalies 10 punktas). Nepriklausomai nuo to, kokia yra teismui pateikiama administratoriaus pozicija dÄl tvirtintinų kreditorių sÄ raÅ¡o, kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumÄ dar kartÄ tikrina teismas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-188/2011).         ĮBÄ® 11 straipsnio 3 dalies 10 punkte numatyta, kad bankrutuojanÄios įmonÄs bankroto administratorius, remdamasis pareikÅ¡tais reikalavimais, patikslintais pagal įmonÄs apskaitos dokumentus, sudaro Å¡ios įmonÄs kreditorių bei jų reikalavimų sÄ raÅ¡Ä ir ne vÄliau kaip per mÄnesį nuo teismo nustatyto termino pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, kreditorių susirinkime ir teisme ginÄija nepagrįstus kreditorių reikalavimus.
BankrutuojanÄios įmonÄs kreditorių reikalavimus tvirtina teismas, kreditorių sÄ raÅ¡o ir jų reikalavimų patikslinimai galimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylÄ arba sprendimÄ dÄl įmonÄs pabaigos (Ä®BÄ® 26 straipsnio 1 dalis). Pagal Ä®BÄ® 26 straipsnio 6 dalį, nutartis dÄl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti atskiruoju skundu gali skųsti tik administratorius ir kreditoriai, kuriems jos priimtos; kiti kreditoriai Å¡ias nutartis gali skųsti tik jeigu jomis patvirtintų finansinių reikalavimų suma virÅ¡ija 72 eurus ir skundÄ paduodanÄio kreditoriaus patvirtintų finansinių reikalavimų suma virÅ¡ija 72 eurus.          Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimÄ tik tokiu atveju, jei byloje galima prieiti iÅ¡vadÄ , kad jis pagrįstas įrodymais; ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia, įvertinÄs tokio reikalavimo pagrindÄ â sandorius, Å«kines operacijas, apskaitos, mokÄjimo dokumentus, kitus įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojanÄiÄ Ä¯monÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-630/2012).
Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad kreditorių reikalavimų tikslinimas reiÅ¡kia naujÄ reikalavimo tikrinimÄ ir kartu įsiteisÄjusios nutarties peržiÅ«rÄjimÄ , todÄl turÄtų bÅ«ti tikslinama iÅ¡imtiniais atvejais, ir taikoma, kai nagrinÄjant bylÄ nustatomas kreditorių reikalavimų dydžio pakitimas; kreditorių finansinių reikalavimų tikslinimas yra galimas tik paaiÅ¡kÄjus naujam tokio reikalavimo teisiniam ir faktiniam pagrindui bei dalykui, kurie iki tol nebuvo žinomi ir dÄl kurių teismas nÄra pasisakÄs įsiteisÄjusia nutartimi (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-487/2013).               IÅ¡ byloje esanÄių duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas, iÅ¡kÄlÄs UAB âDecor centrasâ bankroto bylÄ , 2014 m. lapkriÄio 10 d. nutartimi ne ginÄo tvarka patvirtino kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä , į kurį, be kita ko, įtrauktas ir kreditoriaus V.
J. 52 578,80 Lt (15 227,87 Eur) (iÅ¡ jų netesybų â 33 052,80 Lt arba 9 572,75 Eur). 2015 m. sausio 30 d. nutartimi kreditorių finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡as patikslintas, fiksuojant 15 227,87 Eur (iÅ¡ jų netesybų â 9 572,75 Eur) kreditoriaus V. J. finansinį reikalavimÄ . Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartimi kreditorių finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡as patikslintas â jame nurodytas 13 507,97 Eur (iÅ¡ jų netesybų â 9 678,05 Eur) kreditoriaus V. J. finansinis reikalavimas (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
UAB âDecor centrasâ bankroto bylÄ nagrinÄjanÄio teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartimi, atsižvelgiant į kreditoriaus atskirojo skundo argumentus, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. nutarties dalis, kuria patikslintas (sumažintas) V. J. finansinis reikalavimas, buvo panaikinta, o Å¡alių ginÄas perduotas nagrinÄti žodinio proceso tvarka. NagrinÄjamu atveju byloje keliamas klausimas, ar UAB âDecor centrasâ darbuotojas â buvÄs direktorius pagrįstai reikalauja į įmonÄs įsiskolinimo sudÄtį įtraukti kreditoriaus keturių VDU dydžio iÅ¡mokÄ , darbdaviui nesilaikius darbo sutartyje numatytų įspÄjimo dÄl darbo sutarties nutraukimo terminų (DK 130 straipsnis).
          Kaip minÄta, tiek bylÄ nagrinÄjant pirmosios instancijos teisme, tiek atskirajame skunde atsakovas BUAB âDecor centrasâ (apeliantas) laikÄsi nuoseklios pozicijos, jog nagrinÄjamos situacijos iÅ¡imtinumÄ lemia tai, kad darbo sutarties nutraukimo metu kreditorius Äjo įmonÄs vadovo pareigas, o pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ akcininko teisÄ iÅ¡ pareigų atÅ¡aukti vadovÄ yra absoliuti, taigi netaikomi ir DK numatyti ribojimai. Be to, jo nuomone, atsižvelgiant į prastus įmonÄs finansinÄs padÄties ir mokumo rodiklius, nÄra pagrindo iÅ¡vadai, kad kreditorius iÅ¡ pareigų buvo atleistas (atÅ¡auktas) nesant Å¡io kaltÄs. Pirmosios instancijos teismas pažymÄjo, kad garantijos pagal DK 130 straipsnio nuostatas yra įtvirtintos kreditoriaus darbo sutartyje, o teismų praktikoje pripažįstama, kad tai, jog darbo sutartis su bendrovÄs vadovu nutraukiama ne DK, o ABÄ® įtvirtintais pagrindais ir tvarka, neatima galimybÄs darbdaviui ir bendrovÄs vadovui susitarti dÄl papildomų darbo sutarties sÄ lygų, neprieÅ¡taraujanÄių galiojanÄiai teisei, kurios darbo sutarties Å¡alims privalomos.
Teismas kreditoriaus, kaip įmonÄs vadovo, kaltÄs, lÄmusios darbo sutarties nutraukimÄ , nenustatÄ ir nusprendÄ, kad nesilaikius darbo sutartyje numatytos darbo sutarties nutraukimo tvarkos, įmonÄ privalÄjo iÅ¡mokÄti darbuotojui keturių VDU iÅ¡mokÄ . Apeliantas BUAB âDecor centrasâ, nesutikdamas su Å¡iomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, atskirajame skunde nurodÄ, jog teismo nuostatos dÄl buvusio įmonÄs vadovo (kreditoriaus V. J.) kaltÄs, lÄmusios jo atÅ¡aukimÄ iÅ¡ pareigų, nebuvimo yra nepagrįstos.
Apelianto nuomone, bankroto administratoriaus pateiktų įrodymų visumos pagrindu teismas turÄjo padaryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ .            Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal ABÄ® 37 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas bendrovÄs vadovÄ iÅ¡rinkusio organo teisÄ jį atÅ¡aukti yra absoliutaus pobÅ«džio, t. y. bendrovÄs vadovas gali bÅ«ti atÅ¡aukiamas bet kada, nepriklausomai nuo jo kaltÄs ar kitų aplinkybių buvimo ar nebuvimo (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 3K-3-123/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 3K-3-260/2007; kt.).
Nutraukiant darbo sutartį su bendrovÄs vadovu taikomi ne DK, o specialiajame ABÄ® įtvirtinti pagrindai (bendrovÄs vadovo atÅ¡aukimas), todÄl netaikomos DK nuostatos, susijusios su darbo sutarties nutraukimo konkreÄiu DK nustatytu pagrindu tvarkos reikalavimais, tarp jų ir DK 130 straipsnio nuostatos, reglamentuojanÄios darbuotojo įspÄjimÄ apie darbo sutarties nutraukimÄ tuo atveju, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltÄs (žr. pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2010 m. balandžio 30 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 3K-3-157/2010).
Bylos duomenys patvirtina, kad V. J. ir UAB âDecor centrasâ 2003 m. kovo 3 d. sudarytos darbo sutarties pagrindu V. J. buvo priimtas dirbti ir Äjo vadybininko pareigas. Nors byloje nÄra konkreÄių raÅ¡ytinių įrodymų, taÄiau byloje nÄra ir ginÄo dÄl aplinkybÄs, jog kreditoriui einant darbo sutartyje nurodytas pareigas, įmonÄs akcininko sprendimu maždaug 2013 m. rugsÄjo mÄnesį jis buvo paskirtas įmonÄs vadovu. Bylos duomenys patvirtina, kad V. J. 2014 m. vasario 25 d. įmonÄs akcininko sprendimu nuo 2014 m. kovo 3 d. atÅ¡auktas iÅ¡ vadovo pareigų, jam iÅ¡mokant dviejų mÄnesių darbo užmokesÄio dydžio iÅ¡eitinÄ iÅ¡mokÄ .
Kreditoriaus V. J. nekvestionavo jo atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų teisÄtumo, o pirmosios instancijos teismas konstatavo akcininko teisÄs atÅ¡aukti vadovÄ absoliutų pobÅ«dį (t. y. nepriklausantį nuo darbuotojo (vadovo) kaltÄs). Kolegija pastebi, jog apeliacinÄs instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose Å¡is klausimas taip pat nekeliamas. TodÄl nesant ginÄo dÄl akcininko teisÄs atÅ¡aukti įmonÄs vadovÄ absoliutumo, teisÄjų kolegija neturi pagrindo nurodytos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados apeliacinei kontrolei.
Kita vertus, pritardama pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, teisÄjų kolegija konstatuoja jos atitiktį anksÄiau cituotai kasacinio teismo praktikai.          Pirmosios instancijos teismas, nustatÄs aplinkybÄ, jog, net ir paskyrus kreditorių eiti įmonÄs vadovo pareigas, darbo sutarties 10 punkto sÄ lyga, numatanti, kad įspÄjimo terminai nutraukiant sutartį darbdavio iniciatyva, kai nÄra darbuotojo kaltÄs, nustatomi pagal DK 130 straipsnio nuostatas, liko galioti (duomenų apie Å¡ios sÄ lygos pakeitimÄ nepateikta), galiojantis teisinis reguliavimas nedraudÄ darbo santykių subjektams dÄl tokios sÄ lygos susitarti bei pripažinÄs neįrodytais bankroto administratoriaus argumentus dÄl vadovo kaltÄs, lÄmusios jo atÅ¡aukimÄ iÅ¡ pareigų, konstatavo, kad kreditorius, kaip dviejų mažameÄių vaikų tÄvas, apie darbo sutarties nutraukimÄ turÄjo bÅ«ti įspÄtas prieÅ¡ keturis mÄnesius.
Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dÄl kreditoriaus kaltÄs nebuvimo nepagrįsta, kadangi vadovo kaltei konstatuoti pakanka aplinkybių, jog, vadovaujant kreditoriui, įmonÄs finansiniai rodikliai prastÄjo, o veikla buvo nuostolinga. TeisÄjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto pozicija.          Kaip jau pažymÄta, pagal Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikÄ , nutraukiant darbo sutartį su bendrovÄs vadovu taikomi ne DK, o specialiajame ABÄ® įtvirtinti pagrindai (bendrovÄs vadovo atÅ¡aukimas), todÄl netaikomos DK nuostatos, susijusios su darbo sutarties nutraukimo konkreÄiu DK nustatytu pagrindu tvarkos reikalavimais, tarp jų ir DK 130 straipsnio nuostatos, reglamentuojanÄios darbuotojo įspÄjimÄ apie darbo sutarties nutraukimÄ tuo atveju, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltÄs. Kita vertus, tai, kad darbo sutartis su bendrovÄs vadovu nutraukiama ne DK, o specialiojo ABÄ® įtvirtintais pagrindais ir tvarka, neatima galimybÄs bendrovei (darbdaviui) ir bendrovÄs vadovui (darbo santykių subjektui) susitarti dÄl papildomų darbo sutarties sÄ lygų, neprieÅ¡taraujanÄių galiojanÄiai teisei, arba atskirai aptarti tam tikrų sÄ lygų taikymo ypatumus, tokiu atveju Å¡ios sutarties sÄ lygos, jeigu dÄl jų Å¡alys susitaria, tampa joms privalomos, t. y. turi įstatymo galiÄ (CK 6.189 straipsnio 1 dalis;
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2010 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-157/2010).TeisÄjų kolegija pastebi, jog nagrinÄjamu atveju apeliantas iÅ¡ esmÄs neginÄija pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, jog įmonÄs vadovo atÅ¡aukimo metu galiojo UAB âDecor centrasâ ir V. J. sudarytos darbo sutarties sÄ lyga, numatanti, kad nutraukiant darbo sutartį darbdavio iniciatyva, kai nÄra darbuotojo kaltÄs, taikomi DK 130 straipsnyje nurodyti įspÄjimo terminai.
TaÄiau, apelianto nuomone, nÄra pagrindo DK 130 straipsnio nuostatoms taikyti, kadangi aptariamu atveju konstatuotina įmonÄs vadovo kaltÄ, pasireiÅ¡kusi netinkamu vadovavimu juridiniam asmeniui, Å¡io veiklos nuostolingumu.            Kolegija pažymi, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginÄui iÅ¡sprÄsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertÄ nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrÄžÄs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dÄl konkreÄios faktinÄs aplinkybÄs egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu (žr., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2011 m. lapkriÄio 18 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 3K-3-403/2011; kt.).
Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mÄ, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinÄjimo dalyku konkreÄioje byloje esanÄių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (žr., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2010 m. lapkriÄio 2 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjÅ«Äio 8 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 3K-3-340/2011).
         TeisÄjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, atskirojo skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad Å¡ioje byloje nÄra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidÄ procesines įrodinÄjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). IÅ¡ apskųstosios nutarties turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadÄ , kad darbo santykiai nutrÅ«ko darbdavio iniciatyva ne dÄl kreditoriaus kaltÄs, padarÄ Ä¯vertinÄs byloje esanÄių įrodymų visumÄ .
Ta aplinkybÄ, kad teismas atskirai nepasisakÄ dÄl kiekvieno įrodymo vertÄs ir jo reikÅ¡mÄs sprendžiamam klausimui, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad apelianto pateikti įrodymai liko neįvertinti. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kitaip vertina tuos paÄius įrodymus, pateikia savo nuomonÄ dÄl jų turinio, taÄiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimÄ , bÅ«tų pažeidÄs teisÄs normas ar netinkamai jas taikÄs. Kolegijos įsitikinimu, apeliantas iÅ¡ esmÄs siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu bÅ«tų nustatytos kitos faktinÄs aplinkybÄs, nei tai padarÄ pirmosios instancijos teismas.
PažymÄtina, jog įrodymų vertinimas iÅ¡ esmÄs yra teismo (teisÄjo) nepriklausomumo iÅ¡raiÅ¡ka. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidÄ Ä¯rodymų vertinimÄ reguliuojanÄias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apelianto nuomonÄ dÄl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, pagrįstomis ne tik apelianto nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.             TeisÄjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog įmonÄs veiklos nuostolingumas savaime nesuponuoja vadovo, be kita ko, ir kaip darbo santykių subjekto, kaltÄs. Kolegijos vertinimu, analizuojama apelianto pozicija grindžiama prielaidomis.
Aptariamu atveju bÅ«tina įvertinti aplinkybÄ, jog darbo santykiai V. J. ir UAB âDecor centrasâ siejo vienuolika metų, taÄiau vadovo pareigas Å¡is Äjo tik apie pusmetį. Ä®vertinus trumpÄ vadovavimo laikotarpį, mažai tikÄtina, jog kreditoriaus veiksmai galÄjo turÄti žymų neigiamÄ poveikį juridinio asmens finansinei padÄÄiai ir mokumo situacijai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo aplinkybÄ, jog atsakovas objektyvių Å¡iÄ aplinkybÄ pagrindžianÄių duomenų nepateikÄ.
Byloje nÄra duomenų apie įmonÄs finansinÄ padÄtį tiek iki kreditoriaus vadovavimo laikotarpio, tiek Å¡iam pasibaigus. TeisÄjų kolegijos vertinimu, apelianto akcentuojami kitose bylose kasacinio teismo pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai sprendžiamam klausimui nÄra aktualÅ«s, kadangi nurodytų bylų ratio decidendi esmingai skiriasi nuo nagrinÄjamos bylos. Apelianto nurodytoje teisminÄje praktikoje analizuojama teisÄs atÅ¡aukti įmonÄs vadovÄ absoliutumo samprata ir ribos, nors Å¡iuo atveju dÄl tokios aplinkybÄs ginÄo nÄra.
Pirmosios instancijos teismas įrodinÄjamų aplinkybių kontekste pagrįstai akcentavo, jog akcininkÄs sprendime atÅ¡aukti kreditorių iÅ¡ įmonÄs vadovo pareigų nenurodytos atÅ¡aukimÄ sÄ lygojusios priežastys. TodÄl apelianto paminÄtoje teisminÄje praktikoje pateiktos iÅ¡vados dÄl akcininko teisÄs atÅ¡aukti vadovÄ Å¡iam praradus pasitikÄjimÄ , neturi ryÅ¡io su analizuojama situacija. TeisÄjų kolegija pagrįstomis pripažįsta tiek kreditoriaus pozicijÄ , tiek su ja sutikusio pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , jog tÄ aplinkybÄ, kad darbo santykiai buvo nutraukti darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltÄs, patvirtina akcininko nurodymas, nutraukus darbo sutartį, darbuotojui iÅ¡mokÄti dviejų mÄnesių darbo užmokesÄio dydžio iÅ¡eitinÄ iÅ¡mokÄ .
DK 140 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nutraukus darbo sutartį Å¡iame (ketvirtajame) skirsnyje nustatyta tvarka (iÅ¡skyrus DK 125, 126 straipsniuose bei 127 straipsnio 1 dalyje numatytus atvejus) ir kituose įstatymuose numatytais atvejais, kai nÄra darbuotojo kaltÄs, jam iÅ¡mokama jo dviejų mÄnesių vidutinio darbo užmokesÄio dydžio iÅ¡eitinÄ iÅ¡moka, jeigu įstatymai ar kolektyvinÄs sutartys nenustato kitaip. Ir nors akcininko sprendime nenurodytas teisinis iÅ¡eitinÄs iÅ¡mokos mokÄjimo pagrindas, nagrinÄjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į akcininko sprendime vartojamos sÄ vokos âiÅ¡eitinÄ iÅ¡mokaâ reikÅ¡mÄ bei dydį (dviejų VDU dydžio iÅ¡moka) teisÄjų kolegija daro labiau tikÄtinÄ iÅ¡vadÄ , kad nurodytos aplinkybÄs pagrindžia kreditoriaus argumentÄ , jog darbo santykiai buvo nutraukti ne dÄl darbuotojo kaltÄs. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisÄjų kolegija atmeta deklaratyvų apelianto argumentÄ , jog darbdavys turi teisÄ iÅ¡mokÄti iÅ¡eitinÄ iÅ¡mokÄ ir kitais DK nenurodytais atvejais.
Kita vertus, apelianto įrodinÄjamų aplinkybių kontekste, nesant objektyvių Å¡iÄ prielaidÄ pagrindžianÄių duomenų, akcininko sprendimas iÅ¡mokÄti iÅ¡eitinÄ iÅ¡mokÄ (neturint tam pareigos) praradusiam pasitikÄjimÄ vadovui, kurio veiksmai esÄ sÄ lygojo įmonÄs finansinių rodiklių ir mokumo situacijos smukimÄ , negali bÅ«ti pripažįstamas tokioje situacijoje pateisinamu, logiÅ¡ku ar atitinkanÄiu protingumo principÄ .          Apibendrindama tai, kas iÅ¡dÄstyta, teisÄjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , jog, atsižvelgiant į Å¡alių sudarytos darbo sutarties sÄ lygÄ , kurioje fiksuojama nuoroda į DK 130 straipsnio nuostatas, įvertinus aplinkybÄ, jog bankroto administratorius neįrodÄ kreditoriaus kaltÄs, lÄmusios darbo santykių nutraukimÄ , kreditorius apie darbo sutarties nutraukimÄ turÄjo bÅ«ti įspÄtas prieÅ¡ keturis mÄnesius.Atsakius į esminius atskirojo skundo argumentus ir įvertinus bylos faktines aplinkybes, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, patvirtinÄs patikslintÄ 18 032,66 Eur (iÅ¡ jų â netesybos 9 523,36 Eur) V.
J. finansinį reikalavimÄ UAB âDecor centrasâ bankroto byloje, priÄmÄ teisÄtÄ ir pagrįstÄ nutartį, todÄl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :                         Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistÄ . TeisÄjai                                                                                Virginija ÄekanauskaitÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Romualda JanoviÄienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Gintaras PeÄiulis