Legislator Giurisprudenza & Legislazione
f3dd5c46-d0ad-47cd-9ce7-ecd47411895d Generato dall'IA

Lithuanian court partially allows personal injury claim for non-property damages and legal costs in a traffic accident case.

Numero d'incarto f3dd5c46-d0ad-47cd-9ce7-ecd47411895d
Autorità giudiziaria
Giurisdizione Lituania (LT)
Esito del giudizio Parzialmente accolto (Partially Allowed)

Sintesi Legislator

Generato dall'IA

The court partially granted the plaintiff's claim for compensation for non-property damages and legal costs following a traffic accident. The plaintiff suffered physical injuries and claimed significant mental distress, while the defendant argued that legal costs should not be awarded since the lawsuit was filed within a criminal proceeding. The court ruled that despite the procedural context, the plaintiff's claims were substantiated, allowing partial recovery of damages and costs while returning specific funds held by the court to the plaintiff.

Regesto Legislator

Generato dall'IA

CPK 83 str. 1 d. 4 p.; CPK 93 str. 1 d.; CPK 88 str. 1 d. 3 p.; CPK 259-260 str.; CPK 263 str.; CPK 268 str.; CPK 270 str.: In civil proceedings arising from a criminal case, the court may award non-property damages and legal costs to the plaintiff if the claim is substantiated, even if the plaintiff was exempted from state costs.

Parole chiave

Generato dall'IA
non-property damages legal costs award traffic accident injury criminal civil proceedings mental distress compensation

Disposizioni normative citate

Generato dall'IA
CPK 83 str. 1 d. 4 p.
CPK 83 str. 1 d. 4 p. nurodoma, kad ieškovai bylose dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ar neturtinės žalos yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.
CPK 93 str. 1 d.
CPK 88 str. 1 d. 3 p.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str.
CPK 259-260 str.
CPK 263 str.
CPK 268 str.
CPK 270 str.

Ti chiedi come si applica questa sentenza alla tua fattispecie?

Analizza questa decisione insieme alla legislazione federale e cantonale, ai commentari e alla giurisprudenza successiva in Legislator AI.

Apri in Legislator →

Testo completo

             Civilinė byla Nr. 2-25-876/2013Teisminio proceso Nr. 1-91-1-00454-2010-5Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2., 44.2.4.2., 44.5.2.16 (N) (S) Å AKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. balandžio 17d.Å akiai              Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai UrbÅ¡taitei, dalyvaujant atsakovei I. M., teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

N. ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo, pareikÅ¡tÄ atsakovams I. M., Ergo Insurance SE , tretiesiems asmenims esant VSDFV Jurbarko skyriui, Tauragės apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui, n u s t a t ė: ieÅ¡kovas pateikė ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ I. M. ir Ergo Insurance SE padarytÄ turtinę 750,03 Lt žalÄ , priteisti iÅ¡ atsakovų jo naudai negautas pajamas, kurios bÅ«tų gautos, jeigu sveikata nebÅ«tų sužalota – 2861,04 Lt; priteisti iÅ¡ atsakovų neturtinės žalos atlyginimÄ 30 000 Lt.

IeÅ¡kinyje nurodoma, kad 2010 m. rugpjūčio 8 d. apie 18 val. eismo įvykio metu jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tai yra jam buvo padaryti gilÅ«s odos nubrozdinimai ir muÅ¡tinės žaizdos virÅ¡ugalvyje, kaktoje, kairiame Å¾Ä ste, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose – antakyje – skruoste, čiurnų sÄ nariuose, nugaroje su odos nubrozdinimu, kairio virÅ¡utinio žandikaulio 2 danties defektas, skeveldrinis kairės mentės ir kairio žastikaulio lūžimai. Nuo 2010-08-08 iki 2011-02-01 ieÅ¡kovas turėjo nedarbingumo pažymėjimÄ dėl eismo įvykio metu patirtų traumų.

Reminatis 2011-04-04 VĮ Jurbarko ligoninės medicininių dokumentų išrašu jam dar teks šalinti metalines konstrukcijas iš kairio žastikaulio. Jam reikalinga II-o lygio stacionarinė reabilitacija, o po metalo konstrukcijų pašalinimo vėl bus reikalingas reabilitacinis gydymas. Taip pat jam būtina specialisto konsultacija dėl kairės kaktos pusės randų pašalinimo. Tam bus reikalingos nemažos piniginės lėšos. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad patyrė išlaidas vaistams, kelionėms pas gydytojus, dokumentų kopijavimui, bendra išlaidų suma 750,3 Lt.

Jo darbinės pajamos atskaičiavus mokesčius į mėnesį sudarė apie 2597,67 Lt kas mėnesį. Dėl minėto įvykio jis beveik 6 mėnesius buvo nedarbingas, jam buvo mokama tik 80 proc. darbo užmokesčio, todėl praÅ¡o priteisti 2861,04 Lt negautų pajamų. IeÅ¡kinyje nurodoma, kad ieÅ¡kovas sužalojimu metu patyrė ne tik nepakeliamÄ skausmÄ , bet ir didelę nuoskaudÄ , buvo labai sukrėstas, nesinorėjo nė su kuo bendrauti, jį buvo apėmusi depresija. Taip pat buvo pažemintas jo orumas, paminta jo garbė, patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, nenorėjo iÅ¡eiti į gatvę, nes veide buvo ryÅ¡kios poodinės kraujosruvos, randai, sutrenkta galva, nevaldė ir dabar dar sunkiai valdo kairę rankÄ . (b.l. 89-91).

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas A. N. nurodė, kad savo ieÅ¡kinį palaiko. Jam buvo padarytos dvi sunkios operacijos, dar reikalinga reabilitacija ir kitos operacijos. Buvo sužalotas veidas, Å¡iuo metu operacijoms neturi lėšų, nes yra bedarbis. IÅ¡likę randai, kuriuos reikia operuoti, daug reikėjo iÅ¡kentėti po operacijų, negalėjo dirbti. 750 Lt sudaro važinėjimas į posėdžius, vaistų pirkimas, gydymas, degalai. Nedarbingas buvo apie 6 mėnesius, jam mokėjo 80 proc. nedarbingumÄ , o dirbdamas bÅ«tų gavęs pilnÄ atlyginimÄ . 30 000 neturtinė žala yra dėl to, kad jam teko iÅ¡kentėti dvi operacijas, nedirbdamas negalėjo iÅ¡laikyti Å¡eimos, kentėjo skausmus.

Veido korekcijos negalėjo darytis, nes neturi lėšų. Ä® draudimÄ jis kreipėsi , kokių dokumentų draudimas prašė, tokius jis pateikė. Byloje pateikti tie patys kvitai, kaip ir buvo pateikti draudimui. Ä® praÅ¡omÄ 750 Lt sumÄ Ä¯eina ir ta suma, kuriÄ jam atlygino draudimas. Gauti 11 000 Lt čia yra privalomas draudimas, dirbančiam toje įstaigoje dėl patirtų traumų darbo metu. Jam tiesiogiai I. M. nieko nesumokėjo. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog jo nuomone, jam darbovietės iÅ¡mokėti 11 000 Lt neturi jokio ryÅ¡io su praÅ¡oma 30 000 Lt neturtine žala. 3600 Lt draudimo iÅ¡mokėtÄ neturtinės žalos dydį reikia iÅ¡minusuoti iÅ¡ praÅ¡omos žalos dydžio.

Atsakovė I. M. savo atsiliepime nurodė, kad su A. N. pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutinka ir nurodė, jog įvykio metu jos vairuojamas automobilis buvo apdraustas privalomuoju transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo, pagal Å¡iÄ sutartį draudimo bendrovę ieÅ¡kovui atlygino 3600 Lt neturtinės žalos. Atsakovė atkreipia dėmesį, jog pagal teismų praktikÄ nukentėjusiesiems eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , priteisiam nuo 2000 iki 10000 Lt neturtinės žalos.

Atsakovė nurodo, kad ji yra studentė, jos mokymasis yra mokamas, už kurį apmoka jos mama, savo pajamų Å¡altinio ji neturi, ir yra iÅ¡laikoma mamos. Eismo įvykį įvykdė dėl neatsargumo ir patirties stokos, todėl mano, kad A. N. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys prieÅ¡tarauja LAT formuojamai praktikai, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijams, neatitinka proporcingumo ir sÄ Å¾iningumo principų ir nėra pagrįstas. Teismo posėdžio metu atsakovė I. M. nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka visiÅ¡kai, mano, kad jis yra nepagrįstai pareikÅ¡tas.

IeÅ¡kovui pakankamai atlyginta, draudimas sumokėjo apskaičiuotÄ sumÄ Å¾alai atlyginti, turtinė žala visiÅ¡kai atlyginta. Yra Sodros apskaičiavimas ir yra iÅ¡mokėti pinigai. Pagal sužalojimo pobÅ«dį praÅ¡oma suma yra nepagrįstai didelė. Atsakovas galėjo eiti savo pareigas, jokių pasekmių nuo to neliko. Atsakovui nebuvo tokie sužalojimai, kad negalėtų dirbti. Jis galėjo pereiti medicininę apžiÅ«rÄ ir toliau dirbti. Nėra nustatyta, kad liko sužalojimo pasekmės. Sutinka su tuo faktu, kad dėl autoįvykio ieÅ¡kovas patyrė neigiamų iÅ¡gyvenimų, bet nemano, kad nelaimingo atsitikimo atveju galima pažeminti orumÄ .

Atsakovas Ergo Insurance SE atsiliepimu prašė ieÅ¡kinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad 2010 m. rugpjūčio 8 d. eismo įvykio metu transporto priemonės Renault Clio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinį atsakomybė, remiantis LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatomis, buvo apdrausta draudimo bendrovėje ADB „Ergo Lietuva“. Remiantis įstatymo nuostatomis ADB „Ergo Lietuva“ atsakomybė dėl nukentėjusiesiems civiliniams ieÅ¡kovams padarytos neturtinė žala yra 2500 EUR ribose. 3600 Lt Å¡ios sumos dalis jau yra iÅ¡mokėta, tad iÅ¡ draudiko likusi priteistina neturtinės žalos suma negali virÅ¡yti 5 032 Lt, bei yra nustatoma pagal Vyriausybės nutarimu Nr. 122 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo taisyklių 12 punktÄ .

Nukentėjęs asmuo A. N. 2011 m. gegužės 2 d. kreipėsi į draudimo bendrovę. Jo pateikto praÅ¡ymo pagrindu ADB „Ergo Lietuva“ atliko draudžiamojo įvykio administravimo procedÅ«rÄ bei atsižvelgiant į A. N. patirtos traumos sunkumÄ (nesunkus), gydimosi stacionare bei nedarbingumo trukmę (180 dienų), 2011 m. gegužės 19 d. buvo apskaičiuota ir iÅ¡mokėta 3600 Lt neturtinės žalos draudimo iÅ¡moka. Tuo pačiu, pagal pateiktus tokias iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus, buvo atlygintos visos medikamentų įsigijimo iÅ¡laidos, kurių suma 368,07 Lt bei 134 Lt kelionės iÅ¡laidoms.

Atsiliepime nurodoma, kad ieÅ¡kovas nukentėjo kaip policijos pareigÅ«nas, vykdydamas tarnybines pareigas, todėl pagal CK 6.290 str. 1 d. į atlygintinos žalos dydį yra įskaitomos socialinio draudimo iÅ¡mokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais. (b.l. 18-21). Trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba Å ilalės skyrius savo praneÅ¡ime nurodė, kad jog vadovaujantis LR Vyriausybės 1991-12-05 nutarimu Nr. 530 patvirtintų asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryÅ¡ium su tarnyba sÄ lygų 3,7,10 punktais, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Å ilalė skyrius 2010-08-08 įvykęs nelaimingas atsitikimas buvo pripažintas draudiminiu įvykiu.

A. N. dėl draudiminio įvykio padarinių buvo paskaičiuota 11 789,71 Lt draudimo suma. Pagal SÄ lygų 19 punktÄ , minėtas sumas moka valstybinė institucija, kurioje tarnauja apdraustasis, tad A. N. iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėjo Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Taip pat nurodoma, kad VSDFV Å ilalės skyrius neturi jokio teisinio suinteresuotumo, nes iÅ¡mokas iÅ¡mokėjo policijos komisariatas. (b.l. 67). Trečiojo asmens atstovas E. D. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad SODROS skyrius Å¡ioje byloje neturi jokio intereso.

IeÅ¡kovui N. draudimo suma buvo apskaičiuota remiantis vyriausybės nutarimu. Mechanizmas bÅ«tų toks - žmogus kreipiasi į teritorinį skyrių pateikdamas praÅ¡ymÄ , nelaimingo atsitikimo aktÄ , pažymÄ , apie tai kiek jis per mėnesį uždirbo iki įvykio, medicininius dokumentus, tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ . Sodra įvertinusi gautus dokumentus, jeigu reikia iÅ¡sireikalauja papildomos informacijos, priima sprendimÄ , tai yra apskaičiuoja draudimo sumÄ . Draudimo suma yra apskaičiuojama atsižvelgiant į tai, kiek yra žmogus gavęs darbo užmokesčio iki įvykio, ir koks yra jo patirtas sužalojimas.

Už kiekvienÄ sužalojimÄ pagal Vyriausybės nutarimÄ yra numatyta tam tikra procentine iÅ¡raiÅ¡ka, tai yra kiek žmogui yra kompensuojama. N. bendra maksimali draudimo suma bÅ«tų galėjusi sudaryti 35726,40 lt. Å i suma yra gauta 2997,2 mėnesinę algÄ padauginus iÅ¡ 12 mėnesių, po to įvertino jo nelaimingo atsitikimo metu patirtus sužalojimus. Visi sužalojimai sudaro 33%, kÄ nukentėjusysis turi teisę gauti iÅ¡mokos dydį, gaunama 11789,71 Lt. ApskaičiuotÄ sumÄ jie iÅ¡siunčia tiesioginiam darbdaviui, kad Å¡is iÅ¡ jam paskirtų asignavimų, iÅ¡mokėtų draudimo sumÄ .

Jie nevertina, ar tai turtinė, ar neturtinė žala, tik pasižiÅ«ri, kokius patyrė sužalojimus ir pagal Vyriausybės pateiktÄ lentelę paskaičiuoja. Čia yra tik dėl sveikatos sužalojimo. Nedarbingumo nemoka, moka darbdavys, kadangi pareigÅ«nai nėra draudžiami socialiniu draudimu, neskaičiuoja nedarbingumo.Trečiasis asmuo Tauragės apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime nurodė, kad su pateiktu ieÅ¡kiniu sutinka. (b.l. 97). IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. IeÅ¡kovas pateikdamas teismui ieÅ¡kinį praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų 750,03 Lt turtinės žalos, 2861,04 Lt negautų pajamų, 30 000 Lt neturtinės žalos, kuriÄ jis patyrė dėl 2010 m. rugpjūčio 8 d. 18 val.

įvykusio eismo įvykio metu, kurio metu jis buvo sužalotas automobiliu, vairuojamu atsakovės I. M.. Automobilis tuo metu buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu UADB „Ergo Lietuva“. 2012 m. gegužės 14 d. Å akių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu I. M. buvo pripažinta kalta dėl nurodomo eismo įvykio ir atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39 str. A. N. buvo pripažinta teisė į ieÅ¡kinio patenkinimÄ ir civilinis ieÅ¡kinys perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. (baudžiamoji byla Nr. 1-13-876/2012 (toliau b.b.) t. 4, b.l. 108-112).

LR transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas įtvirtina nuostatÄ , kad draudikas atlygina žalÄ asmeniui, o žala asmeniui – tai yra žala nukentėjusiojo trečiojo asmens sveikatai ir (ar) žala, atsiradusi dėl gyvybės atėmimo, ir jos dydis nustatomas įstatymų nustatyta tvarka.CK 6.254str.1d. nurodyta, kad su civilinės atsakomybės draudimu susijusius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas ir kiti įstatymai. Todėl sprendžiant Å¡ioje byloje kilusius klausimus bÅ«tina vadovautis tiek LR transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo, tiek ir Civilinio kodekso normomis.

Civilinio kodekso normos sveikatos sužalojimo atveju įtvirtina visiÅ¡kÄ Å¾alos atlyginimo principÄ , kurio taikymas reiÅ¡kia, kad nukentėjusįjį reikia grÄ Å¾inti į tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų jam nesant sužalotam (CK 6.283 str. 1d.). LR transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas draudiko atsakomybę už nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ riboja tik draudimo iÅ¡mokų dydžiu (įstatymo 14str., 16str.), kuris Å¡iuo atveju asmeniui pagal draudimo sutarties sudarymo metu galiojusio LR transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. yra 2 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2 500 eurų (8632 Lt ) dėl neturtinės žalos padarymo).

Nuostolius 6.283 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų sužalota, ir su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusios iÅ¡laidos (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.288 straipsnio 1 dalį, žala atlyginama nuo jos padarymo dienos. Todėl draudikas ieÅ¡kovui privalo atlyginti visÄ dėl sveikatos sužalojimo patirtÄ turtinę žalÄ , tame tarpe ir dėl sveikatos sužalojimo ieÅ¡kovo negautas pajamas. Dėl 750,03 Lt turtinės žalos atlyginimoIeÅ¡kovas teigia, kad turėjo 750,03 Lt iÅ¡laidų, tai yra 381,28 Lt vaistams, 305,11 Lt degalams, 63,64 Lt dokumentų kopijavimui.

Baudžiamojoje byloje pateikti vaistų pirkimo kvitai, degalų kvitai, kurie patvirtina, jog atsakovas patyrė nurodomos rūšies išlaidas. (b.b. t. 2, b.l. 93-96). Teismas pripažįsta, jog atsakovo nurodytos išlaidos yra susijusius su eismo įvykio pasekmėmis. Iš pateiktų vaistinės kvitų matyti, kad vaistai buvo įsigijami laikotarpiu po eismo įvykio, tad teismas konstatuoja, jog vaistai buvo skirti eismo įvykio metu patirtiems sužalojimams gydyti. Atsakovas nurodė, kad patyrė išlaidas kurui, nes turėjo vykti pas gydytojus.

Å iÄ aplinkybę teismas laiko akivaizdžia, jos neginčijo ieÅ¡kovai, todėl laikytina Å¡ias iÅ¡laidas pagrįstomis. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog iÅ¡laidas vaistam bei degalams jam atlygino draudimo bendrovė, todėl jis pretenzijų dėl Å¡ių sumų neturi. Nors pagal teismui pateiktus kvitus ir draudimo bendrovės atlygintos sumos nežymiai skiriasi, tačiau atsakovui neturint pretenzijų dėl Å¡ių iÅ¡laidų, laikytina, jog žala atlygintina. Atsakovas taip pat nurodė, jog patyrė 63,64 Lt dokumentų kopijavimui, tačiau jis nepaaiÅ¡kino, kokius dokumentus kopijavo, nenurodė, kaip Å¡ių dokumentų kopijų darymas susijęs su eismo įvykiu, todėl teismas laiko Å¡ių iÅ¡laidų pagrįstumo neįrodžius, todėl jos nepriteistinos.

Dėl negautų pajamųAtsakovas savo ieÅ¡kinyje praÅ¡o priteisti 2861,04 Lt negautų pajamų, kurios bÅ«tų gautos, jeigu sveikata nebÅ«tų sužalota. Šį savo reikalavimÄ ieÅ¡kovas grindžia tuo, jog jo nedarbingumo metu buvo mokamas tik 80 proc. atlyginimo dydžio iÅ¡moka. Baudžiamojoje byloje pridėta ieÅ¡kovui iÅ¡mokėtų atlyginimo dydžių pažymÄ , iÅ¡ kurios matyti, jog 2010 m. nuo 8 mėn. iki 2011 m. sausio mėn. ieÅ¡kovas gavo mažesnes iÅ¡mokas. IeÅ¡kovas nurodo, jog jo vidutinis atlyginimas kas mėnesį buvo apie 2597,67 Lt, kas laikytina teisingu atsižvelgiant į pateiktoje pažymoje nurodytus atlyginimo dydžius (b.l. 92).

Taigi per 6 mėnesius nedarbingumo ieÅ¡kovas turėjo gauti apie 15 586,02 lt pajamų, tuo tarpu pateiktoje pažymoje nurodoma, jog nuo 2010 m. 08 mėn. iki 2011 m. 02 mėn. jam buvo iÅ¡mokėta 12 724,9 Lt, tai yra 2861 Lt mažiau, kas laikytina ieÅ¡kovo negautomis pajamomis. Tačiau byloje buvo pateikti duomenys, jog A. N. 2011 m. sausio 7 d. buvo apskaičiuota 11 789,71 Lt dydžio draudimo suma (b.l. 115-117), kuri 2012 m. liepos 13 d. buvo jam iÅ¡mokėta (b.l. 71). Pagal Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto (2003-04-29 Nr. 1538) 49 str. 1 dalį, pareigÅ«nų sveikata ir gyvybės visam jų tarnybos laikui valstybės biudžeto lėšomis privalomai draudžiama nuo nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nuo nelaimingų atsitikimų vykstant į tarnybÄ ar grįžtant iÅ¡ jos.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ dėl tarnybos nukentėjusiems policijos darbuotojams iÅ¡ valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema pripažįstama valstybės socialinio draudimo rūšimi, nes policijos įstaigos tam tikra prasme vykdo socialinio draudimo įstaigų funkcijÄ . (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas, Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos v.

P. S., bylos Nr. 3K-7-496/2008).Taigi darytina iÅ¡vada, kad A. N. apskaičiuota ir iÅ¡mokėta iÅ¡moka prilygintina socialiniam draudimui, kuris kompensuoja dėl draudiminių įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo ar profesinių ligų) negautas pajamas Å¡ios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudiminių įvykių atvejais - jų Å¡eimos nariams. Asmens negautos pajamos yra viena iÅ¡ turtinės žalos rūšių. Taigi privalomuoju socialiniu draudimu yra saugomi, draudžiami asmens turtiniai interesai ir įstatyme nustatytais atvejais kompensuojami turtiniai asmens praradimai.

CK 6.290 str. 1 d. nurodoma, kad į atlygintinos žalos dydį yra įskaitomos socialinio draudimo iÅ¡mokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais. Å iuo atveju praÅ¡oma priteisti neatlyginta turtinė žala (negautos pajamos) yra 2861 Lt, tai yra iÅ¡mokėta draudimo suma žymiai virÅ¡ija praÅ¡om priteisti turtinę žalÄ , tad teismas konstatuoja, jog įskaičiuos iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , laikytina, jog turtinė žala ieÅ¡kovui yra atlyginta, todėl ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje atmestinas.

Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartyje, priimtoje byloje Nr. 3K- 3-27/2006, kurioje nurodyta, kad Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nenustatytas neturtinės žalos atlyginimas (nutartis skelbta Teismų praktika 25, p. 70). Neturtinė žala nukentėjusiajam (jo Å¡eimos nariams) nėra atlyginama iÅ¡ draudimo atlyginimo pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymÄ .

Å iÄ Å¾alÄ privalo atlyginti už jÄ atsakingas asmuo pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį, remiantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi. Civilinės atsakomybės draudimo atveju Å¡iÄ Å¾alÄ nevirÅ¡ijant rizikos atlygina draudikas. Teismas laiko, jog Å¡iuo atveju laikant policijos pareigÅ«nams iÅ¡mokėtas draudimo iÅ¡mokas socialiniu draudimu, atitinkamai pagal analogijÄ Â tiakytinas nurodytas iÅ¡aiÅ¡kinimas, jog Å¡is draudimas neapima neturtinės žalos atlyginimo.(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. spalio mėn. 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2007).Dėl neturtinės žalos atlyginimoIeÅ¡kovas nurodo, jog dėl nusikaltimo sužalojus jo sveikatÄ , jis patyrė neturtinę žalÄ , kurios atlyginimÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės I.

M. ir draudimo bendrovės Ergo Insurance SE. Byloje nustatyta, kad draudikas – atsakovas ERGO Insurance SE yra atlyginęs ieÅ¡kovui 3600 Lt (1029 EUR) neturtinę žalÄ (b.l. 18). Tuo ieÅ¡kovui buvo iÅ¡mokėta dalis draudimo iÅ¡mokos, numatytos draudimo sutarties sudarymo metu galiojusiame LR transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nurodė, jog praÅ¡o priteisti 30 000 Lt neturtinę žalÄ , tačiau teismo posėdžio metu patikslino, jog iÅ¡ Å¡ios sumos turėtų bÅ«ti iÅ¡skaičiuota jau draudimo bendrovės atlyginta žalos dalis, tai yra praÅ¡oma ir neatlyginta dalis yra 26 400 Lt.

Kaip jau buvo nurodyta pagal įvykio metu galiojusius įstatymus draudikui numatytos atlyginti neturtinės žalos ribos yra 2500 EUR (8632 Lt), taigi praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dalis akivaizdžiai virÅ¡ija draudikui nustatytas ribas, todėl likusiÄ neatlygintÄ neturtinę žalÄ ieÅ¡kovui privalo atlyginti atsakovė I. M. (CK 6.250str., 6.263str.3d., 6.264str.1d., 6.270str1,2d., 6.283str.1d.,4d.). Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus, fizinį skausmÄ ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ (dvasinius iÅ¡gyvenimus, fizinius praradimus).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis teismų praktikÄ yra nurodęs, jog teismas neturtinės žalos dydį nustato pagal teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų konkrečioje byloje kriterijų visumÄ , atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifikÄ . Teismas turi atsižvelgti į žalos sukeltas pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes ir vadovautis įstatyme nustatytais teisės aiÅ¡kinimo bei taikymo principais (LAT CBS 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civ. b.

Nr. 3K-3-450/2006). Taikydamas neturtinės žalos atlyginimo institutÄ teismas privalo kiek įmanoma teisingai kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtÄ skausmÄ , iÅ¡gyvenimus, praradimus, todėl priteisiamos neturtinės žalos dydis negali nebÅ«ti ir yra pakankamai rimta ir sunki naÅ¡ta skolininkui, bet neturi jo visiÅ¡kai sužlugdyti. Pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalies prasmę, vienas iÅ¡ žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Kai jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, tai yra esminis žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Sprendžiant apie ieÅ¡kovui padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad dėl atsakovės I. M. kaltės buvo nesunkiai sutrikdyta ieÅ¡kovo sveikata, dėl sužalojimo jis patyrė fizinį skausmÄ , ilgai gydėsi, gydymosi laikotarpiu pakito jo gyvenimo bÅ«das, ieÅ¡kovas iÅ¡gyveno dvasines kančias. Teismas atsižvelgia, kad žala padaryta asmens sveikatai, kuri yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobÅ«dis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiÅ¡kiniai, asmens turėtų galimybių praradimas.

Neigiamas fizinis poveikis, pasireiÅ¡kęs pavojingų gyvybei kÅ«no sužalojimų padarymu, yra lydimas paties sužaloto asmens dvasinių iÅ¡gyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvÅ«s ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalÄ . Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiÅ«riu, t.y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimÄ . Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, Å¡alinant sužalojimų padarinius (operacijos, specialios procedÅ«ros ir kt.), tai jos yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

SusirÅ«pinimas dėl bÅ«simų fizinio sužalojimo pasekmių Å¡alinimo negali bÅ«ti vertinamas kaip bÅ«simoji neturtinė žala arba nereali žala, nes susirÅ«pinimas dėl sužalojimo pasekmių paÅ¡alinimo ateityje bÅ«tinumo ir sėkmės yra realus ir suprantamas (CK 6.250 straipsnis). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieÅ¡kovui po eismo įvykio nustatyta gilÅ«s odos nubrozdijimai, muÅ¡tinės žaizdos virÅ¡ugalvyje, kaktoje, kairiame Å¾Ä ste, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose – antakyje – skruoste, čiurnų sÄ nariuose, nugaroje su odos nubrozdijimu, kairio virÅ¡utinio žandikaulio 2 danties defektas, skeveldrinis kairės mentės ir kairio žastikaulio lūžimai, sveikata sutrikdyta nesunkiai (b.b. t. 1, b.l. 40-41).

IeÅ¡kovas buvo gydomas nuo 2010-08-08 iki 2011-02-01, jam atlikta žastikaulio operacija, po to reikės operuoti dar kartÄ ir iÅ¡imti metalines konstrukcijas. Å iuo metu kairę alkÅ«nę sulenkia 90 laipsnių, judesių amplitudė iÅ¡ kairio peties ribotas atvedimas. (b.b. t. 3, b.l. 97, c.b. - b.l. 119-120). Kaip matyti ieÅ¡kovo patirti sužalojimai dar gydomi iki Å¡iol, ieÅ¡kovas dar jaučia eismo įvykio pasekmes savo sveikatai, dėl to ieÅ¡kovo susirÅ«pinimas ateitimi yra pagrįstas. IeÅ¡kovas reikalavimÄ priteisti neturtinę žalÄ grindžia ir tuo, kad dėl patirtų sužalojimų jis ilgÄ laikÄ negalėjo gyventi pilnaverčio socialinio gyvenimo, dėl veide buvusių poodinių kraujosrųvu ieÅ¡kovas vengė eiti į gatvę, bendrauti su žmonėmis, nevaldė ir Å¡iuo metu dar sunkiai valdo kairę rankÄ , kas akivaizdžiai apsunkino žmogaus kasdieninį gyvenimÄ .

Dar vienas iÅ¡ žalos dydžio parinkimo kriterijų yra žalÄ padariusio asmens kaltė. Å iuo atveju ieÅ¡kovė pripažinta kalta padariusi neatsargų nusikaltimÄ , ji sÄ moningai nesiekė sukelti ieÅ¡kovui dvasinių ir moralinių iÅ¡gyvenimų. Nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį teismas taip pat įvertina atsakovės finansinę padėtį – jauno amžiaus, Å¡iuo metu studijuoja, yra iÅ¡laikomas mamos, savo pajamų neturi. Tačiau teismas laiko, jog Å¡iuo metu ieÅ¡kovės pajamų neturėjimas yra laikino pobÅ«džio, jis yra jauna ir darbinga, todėl baigusi studijas turės visas galimybes dirbti ir gauti pajamų. Nustatant neturtinės žalos dydį bÅ«tina atsižvelgti ir į formuojamos teismų praktikÄ .

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymÄ (nesant pagrindo dėl tam tikrų faktinių ypatumų nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių), paprastai priteisiama nuo 2000 Lt iki 10 0000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-280/2010, 2K-215/2010). Teismas vertindamas ne tik padaryto kÅ«no sužalojimo sunkumÄ , tačiau atsižvelgdamas į tai, kad IeÅ¡kovas ilgÄ laikÄ gydėsi, jam buvo atliktos kelios operacijos, eismo įvykio metu padarytų sužalojimų pasekmes jaučia iki Å¡iol (apriboti judesiai kaire ranka), todėl mano, jog teisinga neturtinės žalos suma laikytina 12 000 Lt.

Teismas laiko, kad nustatyta neturtinė žala, padarant nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ neatsargia nusikalstama veika, neprieÅ¡tarauja teismų praktikai panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose (Nr. 2K-461/2010 – 10 000 Lt, Nr. 2K-215/2010 – 5000 Lt, Nr. 2K-200/2010 – 10 000 Lt, Nr. 2K-401,/2009 – 2000 Lt, Nr. 2K-64/2009 – 10 000 Lt). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iÅ¡ tiesų teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra pakankamai įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingÄ piniginės kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ nustatymÄ lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebÅ«na tapačios.

Taigi Å¡iuo konkrečiu atveju 12 000 Lt piniginė kompensacija atitinka padarytos veikos pavojingumÄ , nuteistosios turtinę padėtį, jos kaltės laipsnį, nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumÄ ir pobÅ«dį.Kadangi draudikas yra atlyginęs 3600 Lt, taigi likusi neatlyginta dalis yra 8400 Lt. Kaip jau buvo nurodyta draudiko neturtinės žalos atlyginimo ribos yra 2500 Eur (8632 Lt), taigi iÅ¡ atsakovo Ergo Insurance SE priteistina dalis – 5032 Lt, o likusiÄ nepadengtÄ 3368 Lt neturtinės žalos dalis priteistina iÅ¡ atsakovės I.

M.. Atsakovė I. M. baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu į Å akių rajono apylinkės teismo sÄ skaitÄ pervedė 400 Lt, nurodydama, jog tai A. N. žalos atlyginimo. Teismas laiko, jog Å¡i atsakovės pervesta suma po sprendimo įsiteisėjimo pervestina ieÅ¡kovui A. N. į jo nurodytÄ sÄ skaitÄ . (b.b. t.4, b.l. 97), atitinkamai sumažinant priteistinÄ Å¾alos dydį (3368-400=2968 Lt). Atitinkamai I. M. buvo pravedusi 100 Lt V. Č. žalai atlyginti, tačiau atsižvelgiant į tai, kad V. Č. civilinis ieÅ¡kinys buvo paliktas nenagrinėtu (c.b., b.l. 106), teismas mano, jog atsakovės įneÅ¡ta 100 Lt suma grÄ Å¾intina atsakovei.

Dėl bylinėjimosi išlaidų              Kadangi civilinis ieškinys buvo priimtas baudžiamojoje byloje teismas vadovaujasi BPK 112 str. 2 d. nuostatomis, kur nurodoma, jog civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, atleidžiamas nuo žyminio mokesčio, bei žyminio mokesčio nepriteisia.              Asakovė I. M. pateikė prašymus priteisti patirta bylinėjimosi išlaidas, tačiau teismas laiko, jog šios išlaidos nepriteistinos. CPK 83 str. 1 d. 4 p. nurodoma, kad ieškovai bylose dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ar neturtinės žalos yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 str. 1 dalyje nurodoma, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos gali bÅ«ti priteistos iÅ¡ Å¡alies, kuri nors ir buvo atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ tik tuo atveju, kai sprendimas priimama praÅ¡ančios Å¡alies naudai. Å iuo atveju nors ieÅ¡kinys patenkinta iÅ¡ dalies, tačiau teismas laiko, jog ieÅ¡kinys priimtas bÅ«tent ieÅ¡kovo naudai, nes nurodomi reikalavimai buvo pagrįsti, sprendimu tik sumažinta praÅ¡oma priteisti žalos suma, todėl teismas laiko, jog atsakovės turėtų iÅ¡laidų priteisimas neatitiktų teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 259-260 str., 263 str., 268 str., 270 str., teismas, n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovo Ergo Insurance SE, įmonės kodas 10017013, 5032 (penkių tÅ«kstančių trisdeÅ¡imt dviejų Lt) neturtinę žalÄ ieÅ¡kovui A. N.. Priteisti iÅ¡ atsakovės I. M. 3368 Lt (trijų tÅ«kstančių trijų Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių Lt) neturtinę žalÄ ieÅ¡kovui A.

N., iÅ¡ kurių: 2968 (du tÅ«kstančiųs devynis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis Lt) privalo atlyginti I. M., 400 Lt (keturis Å¡imtus Lt), esančius Å akių rajono apylinkės teismo sÄ skaitoje, pervesti į A. N. nurodytÄ sÄ skaitÄ neturtinei žalai padengti. Gražinti Å akių rajono apylinkės teismo sÄ skaitoje esančius 100 (vienÄ Å¡imtÄ Lt) Å¡ias lėšas įmokėjusiai I. M.. Priteisti iÅ¡ atsakovo Ergo Insurance Se ir atsakovės I. M. po 39,86 (trisdeÅ¡imt devynis Lt 86 cnt) bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

         Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Å akių rajono apylinkės teismÄ .                                             Teisėja                                                                                                               Judita Sungailaitė