Lithuanian court partially allows personal injury claim for non-property damages and legal costs in a traffic accident case.
Sintesi Legislator
Generato dall'IAThe court partially granted the plaintiff's claim for compensation for non-property damages and legal costs following a traffic accident. The plaintiff suffered physical injuries and claimed significant mental distress, while the defendant argued that legal costs should not be awarded since the lawsuit was filed within a criminal proceeding. The court ruled that despite the procedural context, the plaintiff's claims were substantiated, allowing partial recovery of damages and costs while returning specific funds held by the court to the plaintiff.
Regesto Legislator
Generato dall'IACPK 83 str. 1 d. 4 p.; CPK 93 str. 1 d.; CPK 88 str. 1 d. 3 p.; CPK 259-260 str.; CPK 263 str.; CPK 268 str.; CPK 270 str.: In civil proceedings arising from a criminal case, the court may award non-property damages and legal costs to the plaintiff if the claim is substantiated, even if the plaintiff was exempted from state costs.
Parole chiave
Generato dall'IADisposizioni normative citate
Generato dall'IATesto completo
             CivilinÄ byla Nr. 2-25-876/2013Teisminio proceso Nr. 1-91-1-00454-2010-5Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2., 44.2.4.2., 44.5.2.16 (N) (S) Å AKIŲ RAJONO APYLINKÄS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. balandžio 17d.Å akiai              Šakių rajono apylinkÄs teismo teisÄja Judita SungailaitÄ, sekretoriaujant Irenai UrbÅ¡taitei, dalyvaujant atsakovei I. M., teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.
N. ieÅ¡kinį dÄl žalos atlyginimo, pareikÅ¡tÄ atsakovams I. M., Ergo Insurance SE , tretiesiems asmenims esant VSDFV Jurbarko skyriui, TauragÄs apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui, n u s t a t Ä: ieÅ¡kovas pateikÄ ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ I. M. ir Ergo Insurance SE padarytÄ turtinÄ 750,03 Lt žalÄ , priteisti iÅ¡ atsakovų jo naudai negautas pajamas, kurios bÅ«tų gautos, jeigu sveikata nebÅ«tų sužalota â 2861,04 Lt; priteisti iÅ¡ atsakovų neturtinÄs žalos atlyginimÄ 30 000 Lt.
IeÅ¡kinyje nurodoma, kad 2010 m. rugpjÅ«Äio 8 d. apie 18 val. eismo įvykio metu jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tai yra jam buvo padaryti gilÅ«s odos nubrozdinimai ir muÅ¡tinÄs žaizdos virÅ¡ugalvyje, kaktoje, kairiame Å¾Ä ste, poodinÄs kraujosruvos kairÄs akies vokuose â antakyje â skruoste, Äiurnų sÄ nariuose, nugaroje su odos nubrozdinimu, kairio virÅ¡utinio žandikaulio 2 danties defektas, skeveldrinis kairÄs mentÄs ir kairio žastikaulio lūžimai. Nuo 2010-08-08 iki 2011-02-01 ieÅ¡kovas turÄjo nedarbingumo pažymÄjimÄ dÄl eismo įvykio metu patirtų traumų.
Reminatis 2011-04-04 VÄ® Jurbarko ligoninÄs medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡u jam dar teks Å¡alinti metalines konstrukcijas iÅ¡ kairio žastikaulio. Jam reikalinga II-o lygio stacionarinÄ reabilitacija, o po metalo konstrukcijų paÅ¡alinimo vÄl bus reikalingas reabilitacinis gydymas. Taip pat jam bÅ«tina specialisto konsultacija dÄl kairÄs kaktos pusÄs randų paÅ¡alinimo. Tam bus reikalingos nemažos piniginÄs lÄÅ¡os. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nurodÄ, kad patyrÄ iÅ¡laidas vaistams, kelionÄms pas gydytojus, dokumentų kopijavimui, bendra iÅ¡laidų suma 750,3 Lt.
Jo darbinÄs pajamos atskaiÄiavus mokesÄius į mÄnesį sudarÄ apie 2597,67 Lt kas mÄnesį. DÄl minÄto įvykio jis beveik 6 mÄnesius buvo nedarbingas, jam buvo mokama tik 80 proc. darbo užmokesÄio, todÄl praÅ¡o priteisti 2861,04 Lt negautų pajamų. IeÅ¡kinyje nurodoma, kad ieÅ¡kovas sužalojimu metu patyrÄ ne tik nepakeliamÄ skausmÄ , bet ir didelÄ nuoskaudÄ , buvo labai sukrÄstas, nesinorÄjo nÄ su kuo bendrauti, jį buvo apÄmusi depresija. Taip pat buvo pažemintas jo orumas, paminta jo garbÄ, patyrÄ didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, nenorÄjo iÅ¡eiti į gatvÄ, nes veide buvo ryÅ¡kios poodinÄs kraujosruvos, randai, sutrenkta galva, nevaldÄ ir dabar dar sunkiai valdo kairÄ rankÄ . (b.l. 89-91).
Teismo posÄdžio metu ieÅ¡kovas A. N. nurodÄ, kad savo ieÅ¡kinį palaiko. Jam buvo padarytos dvi sunkios operacijos, dar reikalinga reabilitacija ir kitos operacijos. Buvo sužalotas veidas, Å¡iuo metu operacijoms neturi lÄšų, nes yra bedarbis. IÅ¡likÄ randai, kuriuos reikia operuoti, daug reikÄjo iÅ¡kentÄti po operacijų, negalÄjo dirbti. 750 Lt sudaro važinÄjimas į posÄdžius, vaistų pirkimas, gydymas, degalai. Nedarbingas buvo apie 6 mÄnesius, jam mokÄjo 80 proc. nedarbingumÄ , o dirbdamas bÅ«tų gavÄs pilnÄ atlyginimÄ . 30 000 neturtinÄ Å¾ala yra dÄl to, kad jam teko iÅ¡kentÄti dvi operacijas, nedirbdamas negalÄjo iÅ¡laikyti Å¡eimos, kentÄjo skausmus.
Veido korekcijos negalÄjo darytis, nes neturi lÄšų. Ä® draudimÄ jis kreipÄsi , kokių dokumentų draudimas praÅ¡Ä, tokius jis pateikÄ. Byloje pateikti tie patys kvitai, kaip ir buvo pateikti draudimui. Ä® praÅ¡omÄ 750 Lt sumÄ Ä¯eina ir ta suma, kuriÄ jam atlygino draudimas. Gauti 11 000 Lt Äia yra privalomas draudimas, dirbanÄiam toje įstaigoje dÄl patirtų traumų darbo metu. Jam tiesiogiai I. M. nieko nesumokÄjo. Atsakovas teismo posÄdžio metu nurodÄ, jog jo nuomone, jam darbovietÄs iÅ¡mokÄti 11 000 Lt neturi jokio ryÅ¡io su praÅ¡oma 30 000 Lt neturtine žala. 3600 Lt draudimo iÅ¡mokÄtÄ neturtinÄs žalos dydį reikia iÅ¡minusuoti iÅ¡ praÅ¡omos žalos dydžio.
AtsakovÄ I. M. savo atsiliepime nurodÄ, kad su A. N. pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutinka ir nurodÄ, jog įvykio metu jos vairuojamas automobilis buvo apdraustas privalomuoju transporto priemonių civilinÄs atsakomybÄs draudimo, pagal Å¡iÄ sutartį draudimo bendrovÄ ieÅ¡kovui atlygino 3600 Lt neturtinÄs žalos. AtsakovÄ atkreipia dÄmesį, jog pagal teismų praktikÄ nukentÄjusiesiems eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , priteisiam nuo 2000 iki 10000 Lt neturtinÄs žalos.
AtsakovÄ nurodo, kad ji yra studentÄ, jos mokymasis yra mokamas, už kurį apmoka jos mama, savo pajamų Å¡altinio ji neturi, ir yra iÅ¡laikoma mamos. Eismo įvykį įvykdÄ dÄl neatsargumo ir patirties stokos, todÄl mano, kad A. N. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys prieÅ¡tarauja LAT formuojamai praktikai, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijams, neatitinka proporcingumo ir sÄ Å¾iningumo principų ir nÄra pagrįstas. Teismo posÄdžio metu atsakovÄ I. M. nurodÄ, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka visiÅ¡kai, mano, kad jis yra nepagrįstai pareikÅ¡tas.
IeÅ¡kovui pakankamai atlyginta, draudimas sumokÄjo apskaiÄiuotÄ sumÄ Å¾alai atlyginti, turtinÄ Å¾ala visiÅ¡kai atlyginta. Yra Sodros apskaiÄiavimas ir yra iÅ¡mokÄti pinigai. Pagal sužalojimo pobÅ«dį praÅ¡oma suma yra nepagrįstai didelÄ. Atsakovas galÄjo eiti savo pareigas, jokių pasekmių nuo to neliko. Atsakovui nebuvo tokie sužalojimai, kad negalÄtų dirbti. Jis galÄjo pereiti medicininÄ apžiÅ«rÄ ir toliau dirbti. NÄra nustatyta, kad liko sužalojimo pasekmÄs. Sutinka su tuo faktu, kad dÄl autoįvykio ieÅ¡kovas patyrÄ neigiamų iÅ¡gyvenimų, bet nemano, kad nelaimingo atsitikimo atveju galima pažeminti orumÄ .
Atsakovas Ergo Insurance SE atsiliepimu praÅ¡Ä ieÅ¡kinį atmesti. Atsiliepime nurodÄ, kad 2010 m. rugpjÅ«Äio 8 d. eismo įvykio metu transporto priemonÄs Renault Clio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinį atsakomybÄ, remiantis LR Transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo įstatymo nuostatomis, buvo apdrausta draudimo bendrovÄje ADB âErgo Lietuvaâ. Remiantis įstatymo nuostatomis ADB âErgo Lietuvaâ atsakomybÄ dÄl nukentÄjusiesiems civiliniams ieÅ¡kovams padarytos neturtinÄ Å¾ala yra 2500 EUR ribose. 3600 Lt Å¡ios sumos dalis jau yra iÅ¡mokÄta, tad iÅ¡ draudiko likusi priteistina neturtinÄs žalos suma negali virÅ¡yti 5 032 Lt, bei yra nustatoma pagal VyriausybÄs nutarimu Nr. 122 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokÄjimo taisyklių 12 punktÄ .
NukentÄjÄs asmuo A. N. 2011 m. gegužÄs 2 d. kreipÄsi į draudimo bendrovÄ. Jo pateikto praÅ¡ymo pagrindu ADB âErgo Lietuvaâ atliko draudžiamojo įvykio administravimo procedÅ«rÄ bei atsižvelgiant į A. N. patirtos traumos sunkumÄ (nesunkus), gydimosi stacionare bei nedarbingumo trukmÄ (180 dienų), 2011 m. gegužÄs 19 d. buvo apskaiÄiuota ir iÅ¡mokÄta 3600 Lt neturtinÄs žalos draudimo iÅ¡moka. Tuo paÄiu, pagal pateiktus tokias iÅ¡laidas patvirtinanÄius dokumentus, buvo atlygintos visos medikamentų įsigijimo iÅ¡laidos, kurių suma 368,07 Lt bei 134 Lt kelionÄs iÅ¡laidoms.
Atsiliepime nurodoma, kad ieÅ¡kovas nukentÄjo kaip policijos pareigÅ«nas, vykdydamas tarnybines pareigas, todÄl pagal CK 6.290 str. 1 d. į atlygintinos žalos dydį yra įskaitomos socialinio draudimo iÅ¡mokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybÄs atÄmimo atvejais. (b.l. 18-21). TreÄiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba Å ilalÄs skyrius savo praneÅ¡ime nurodÄ, kad jog vadovaujantis LR VyriausybÄs 1991-12-05 nutarimu Nr. 530 patvirtintų asmenų draudimo valstybÄs lÄÅ¡omis ir kompensacijų mokÄjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryÅ¡ium su tarnyba sÄ lygų 3,7,10 punktais, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Å ilalÄ skyrius 2010-08-08 įvykÄs nelaimingas atsitikimas buvo pripažintas draudiminiu įvykiu.
A. N. dÄl draudiminio įvykio padarinių buvo paskaiÄiuota 11 789,71 Lt draudimo suma. Pagal SÄ lygų 19 punktÄ , minÄtas sumas moka valstybinÄ institucija, kurioje tarnauja apdraustasis, tad A. N. iÅ¡mokÄ iÅ¡mokÄjo TauragÄs apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Taip pat nurodoma, kad VSDFV Å ilalÄs skyrius neturi jokio teisinio suinteresuotumo, nes iÅ¡mokas iÅ¡mokÄjo policijos komisariatas. (b.l. 67). TreÄiojo asmens atstovas E. D. teismo posÄdžio metu paaiÅ¡kino, kad SODROS skyrius Å¡ioje byloje neturi jokio intereso.
IeÅ¡kovui N. draudimo suma buvo apskaiÄiuota remiantis vyriausybÄs nutarimu. Mechanizmas bÅ«tų toks - žmogus kreipiasi į teritorinį skyrių pateikdamas praÅ¡ymÄ , nelaimingo atsitikimo aktÄ , pažymÄ , apie tai kiek jis per mÄnesį uždirbo iki įvykio, medicininius dokumentus, tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ . Sodra įvertinusi gautus dokumentus, jeigu reikia iÅ¡sireikalauja papildomos informacijos, priima sprendimÄ , tai yra apskaiÄiuoja draudimo sumÄ . Draudimo suma yra apskaiÄiuojama atsižvelgiant į tai, kiek yra žmogus gavÄs darbo užmokesÄio iki įvykio, ir koks yra jo patirtas sužalojimas.
Už kiekvienÄ sužalojimÄ pagal VyriausybÄs nutarimÄ yra numatyta tam tikra procentine iÅ¡raiÅ¡ka, tai yra kiek žmogui yra kompensuojama. N. bendra maksimali draudimo suma bÅ«tų galÄjusi sudaryti 35726,40 lt. Å i suma yra gauta 2997,2 mÄnesinÄ algÄ padauginus iÅ¡ 12 mÄnesių, po to įvertino jo nelaimingo atsitikimo metu patirtus sužalojimus. Visi sužalojimai sudaro 33%, kÄ nukentÄjusysis turi teisÄ gauti iÅ¡mokos dydį, gaunama 11789,71 Lt. ApskaiÄiuotÄ sumÄ jie iÅ¡siunÄia tiesioginiam darbdaviui, kad Å¡is iÅ¡ jam paskirtų asignavimų, iÅ¡mokÄtų draudimo sumÄ .
Jie nevertina, ar tai turtinÄ, ar neturtinÄ Å¾ala, tik pasižiÅ«ri, kokius patyrÄ sužalojimus ir pagal VyriausybÄs pateiktÄ lentelÄ paskaiÄiuoja. Äia yra tik dÄl sveikatos sužalojimo. Nedarbingumo nemoka, moka darbdavys, kadangi pareigÅ«nai nÄra draudžiami socialiniu draudimu, neskaiÄiuoja nedarbingumo.TreÄiasis asmuo TauragÄs apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime nurodÄ, kad su pateiktu ieÅ¡kiniu sutinka. (b.l. 97). IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. IeÅ¡kovas pateikdamas teismui ieÅ¡kinį praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų 750,03 Lt turtinÄs žalos, 2861,04 Lt negautų pajamų, 30 000 Lt neturtinÄs žalos, kuriÄ jis patyrÄ dÄl 2010 m. rugpjÅ«Äio 8 d. 18 val.
įvykusio eismo įvykio metu, kurio metu jis buvo sužalotas automobiliu, vairuojamu atsakovÄs I. M.. Automobilis tuo metu buvo apdraustas privalomuoju civilinÄs atsakomybÄs draudimu UADB âErgo Lietuvaâ. 2012 m. gegužÄs 14 d. Å akių rajono apylinkÄs teismo nuosprendžiu I. M. buvo pripažinta kalta dÄl nurodomo eismo įvykio ir atleista nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal BK 39 str. A. N. buvo pripažinta teisÄ Ä¯ ieÅ¡kinio patenkinimÄ ir civilinis ieÅ¡kinys perduotas nagrinÄti civilinio proceso tvarka. (baudžiamoji byla Nr. 1-13-876/2012 (toliau b.b.) t. 4, b.l. 108-112).
LR transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo įstatymas įtvirtina nuostatÄ , kad draudikas atlygina žalÄ asmeniui, o žala asmeniui â tai yra žala nukentÄjusiojo treÄiojo asmens sveikatai ir (ar) žala, atsiradusi dÄl gyvybÄs atÄmimo, ir jos dydis nustatomas įstatymų nustatyta tvarka.CK 6.254str.1d. nurodyta, kad su civilinÄs atsakomybÄs draudimu susijusius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas ir kiti įstatymai. TodÄl sprendžiant Å¡ioje byloje kilusius klausimus bÅ«tina vadovautis tiek LR transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo įstatymo, tiek ir Civilinio kodekso normomis.
Civilinio kodekso normos sveikatos sužalojimo atveju įtvirtina visiÅ¡kÄ Å¾alos atlyginimo principÄ , kurio taikymas reiÅ¡kia, kad nukentÄjusįjį reikia grÄ Å¾inti į tokiÄ padÄtį, kokia bÅ«tų jam nesant sužalotam (CK 6.283 str. 1d.). LR transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo įstatymas draudiko atsakomybÄ už nukentÄjusiajam padarytÄ Å¾alÄ riboja tik draudimo iÅ¡mokų dydžiu (įstatymo 14str., 16str.), kuris Å¡iuo atveju asmeniui pagal draudimo sutarties sudarymo metu galiojusio LR transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo įstatymo 11 str. yra 2 500 000 eurų dÄl žalos asmeniui (tarp jų 2 500 eurų (8632 Lt ) dÄl neturtinÄs žalos padarymo).
Nuostolius 6.283 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentÄjÄs asmuo bÅ«tų gavÄs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų sužalota, ir su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusios iÅ¡laidos (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.288 straipsnio 1 dalį, žala atlyginama nuo jos padarymo dienos. TodÄl draudikas ieÅ¡kovui privalo atlyginti visÄ dÄl sveikatos sužalojimo patirtÄ turtinÄ Å¾alÄ , tame tarpe ir dÄl sveikatos sužalojimo ieÅ¡kovo negautas pajamas. DÄl 750,03 Lt turtinÄs žalos atlyginimoIeÅ¡kovas teigia, kad turÄjo 750,03 Lt iÅ¡laidų, tai yra 381,28 Lt vaistams, 305,11 Lt degalams, 63,64 Lt dokumentų kopijavimui.
Baudžiamojoje byloje pateikti vaistų pirkimo kvitai, degalų kvitai, kurie patvirtina, jog atsakovas patyrÄ nurodomos rūšies iÅ¡laidas. (b.b. t. 2, b.l. 93-96). Teismas pripažįsta, jog atsakovo nurodytos iÅ¡laidos yra susijusius su eismo įvykio pasekmÄmis. IÅ¡ pateiktų vaistinÄs kvitų matyti, kad vaistai buvo įsigijami laikotarpiu po eismo įvykio, tad teismas konstatuoja, jog vaistai buvo skirti eismo įvykio metu patirtiems sužalojimams gydyti. Atsakovas nurodÄ, kad patyrÄ iÅ¡laidas kurui, nes turÄjo vykti pas gydytojus.
Å iÄ aplinkybÄ teismas laiko akivaizdžia, jos neginÄijo ieÅ¡kovai, todÄl laikytina Å¡ias iÅ¡laidas pagrįstomis. Teismo posÄdžio metu atsakovas nurodÄ, jog iÅ¡laidas vaistam bei degalams jam atlygino draudimo bendrovÄ, todÄl jis pretenzijų dÄl Å¡ių sumų neturi. Nors pagal teismui pateiktus kvitus ir draudimo bendrovÄs atlygintos sumos nežymiai skiriasi, taÄiau atsakovui neturint pretenzijų dÄl Å¡ių iÅ¡laidų, laikytina, jog žala atlygintina. Atsakovas taip pat nurodÄ, jog patyrÄ 63,64 Lt dokumentų kopijavimui, taÄiau jis nepaaiÅ¡kino, kokius dokumentus kopijavo, nenurodÄ, kaip Å¡ių dokumentų kopijų darymas susijÄs su eismo įvykiu, todÄl teismas laiko Å¡ių iÅ¡laidų pagrįstumo neįrodžius, todÄl jos nepriteistinos.
DÄl negautų pajamųAtsakovas savo ieÅ¡kinyje praÅ¡o priteisti 2861,04 Lt negautų pajamų, kurios bÅ«tų gautos, jeigu sveikata nebÅ«tų sužalota. Šį savo reikalavimÄ ieÅ¡kovas grindžia tuo, jog jo nedarbingumo metu buvo mokamas tik 80 proc. atlyginimo dydžio iÅ¡moka. Baudžiamojoje byloje pridÄta ieÅ¡kovui iÅ¡mokÄtų atlyginimo dydžių pažymÄ , iÅ¡ kurios matyti, jog 2010 m. nuo 8 mÄn. iki 2011 m. sausio mÄn. ieÅ¡kovas gavo mažesnes iÅ¡mokas. IeÅ¡kovas nurodo, jog jo vidutinis atlyginimas kas mÄnesį buvo apie 2597,67 Lt, kas laikytina teisingu atsižvelgiant į pateiktoje pažymoje nurodytus atlyginimo dydžius (b.l. 92).
Taigi per 6 mÄnesius nedarbingumo ieÅ¡kovas turÄjo gauti apie 15 586,02 lt pajamų, tuo tarpu pateiktoje pažymoje nurodoma, jog nuo 2010 m. 08 mÄn. iki 2011 m. 02 mÄn. jam buvo iÅ¡mokÄta 12 724,9 Lt, tai yra 2861 Lt mažiau, kas laikytina ieÅ¡kovo negautomis pajamomis. TaÄiau byloje buvo pateikti duomenys, jog A. N. 2011 m. sausio 7 d. buvo apskaiÄiuota 11 789,71 Lt dydžio draudimo suma (b.l. 115-117), kuri 2012 m. liepos 13 d. buvo jam iÅ¡mokÄta (b.l. 71). Pagal Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto (2003-04-29 Nr. 1538) 49 str. 1 dalį, pareigÅ«nų sveikata ir gyvybÄs visam jų tarnybos laikui valstybÄs biudžeto lÄÅ¡omis privalomai draudžiama nuo nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nuo nelaimingų atsitikimų vykstant į tarnybÄ ar grįžtant iÅ¡ jos.
Pagal Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikÄ dÄl tarnybos nukentÄjusiems policijos darbuotojams iÅ¡ valstybÄs lÄšų mokamų kompensacijų sistema pripažįstama valstybÄs socialinio draudimo rūšimi, nes policijos įstaigos tam tikra prasme vykdo socialinio draudimo įstaigų funkcijÄ . (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plÄstinÄs teisÄjų kolegijos 2008 m. lapkriÄio 17 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas, Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos v.
P. S., bylos Nr. 3K-7-496/2008).Taigi darytina iÅ¡vada, kad A. N. apskaiÄiuota ir iÅ¡mokÄta iÅ¡moka prilygintina socialiniam draudimui, kuris kompensuoja dÄl draudiminių įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo ar profesinių ligų) negautas pajamas Å¡ios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dÄl draudiminių įvykių atvejais - jų Å¡eimos nariams. Asmens negautos pajamos yra viena iÅ¡ turtinÄs žalos rūšių. Taigi privalomuoju socialiniu draudimu yra saugomi, draudžiami asmens turtiniai interesai ir įstatyme nustatytais atvejais kompensuojami turtiniai asmens praradimai.
CK 6.290 str. 1 d. nurodoma, kad į atlygintinos žalos dydį yra įskaitomos socialinio draudimo iÅ¡mokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybÄs atÄmimo atvejais. Å iuo atveju praÅ¡oma priteisti neatlyginta turtinÄ Å¾ala (negautos pajamos) yra 2861 Lt, tai yra iÅ¡mokÄta draudimo suma žymiai virÅ¡ija praÅ¡om priteisti turtinÄ Å¾alÄ , tad teismas konstatuoja, jog įskaiÄiuos iÅ¡mokÄtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , laikytina, jog turtinÄ Å¾ala ieÅ¡kovui yra atlyginta, todÄl ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje atmestinas.
TaÄiau atkreiptinas dÄmesys, jog Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartyje, priimtoje byloje Nr. 3K- 3-27/2006, kurioje nurodyta, kad Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nenustatytas neturtinÄs žalos atlyginimas (nutartis skelbta Teismų praktika 25, p. 70). NeturtinÄ Å¾ala nukentÄjusiajam (jo Å¡eimos nariams) nÄra atlyginama iÅ¡ draudimo atlyginimo pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymÄ .
Å iÄ Å¾alÄ privalo atlyginti už jÄ atsakingas asmuo pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį, remiantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi. CivilinÄs atsakomybÄs draudimo atveju Å¡iÄ Å¾alÄ nevirÅ¡ijant rizikos atlygina draudikas. Teismas laiko, jog Å¡iuo atveju laikant policijos pareigÅ«nams iÅ¡mokÄtas draudimo iÅ¡mokas socialiniu draudimu, atitinkamai pagal analogijÄ Â tiakytinas nurodytas iÅ¡aiÅ¡kinimas, jog Å¡is draudimas neapima neturtinÄs žalos atlyginimo.(Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. spalio mÄn. 16 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-400/2007).DÄl neturtinÄs žalos atlyginimoIeÅ¡kovas nurodo, jog dÄl nusikaltimo sužalojus jo sveikatÄ , jis patyrÄ neturtinÄ Å¾alÄ , kurios atlyginimÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovÄs I.
M. ir draudimo bendrovÄs Ergo Insurance SE. Byloje nustatyta, kad draudikas â atsakovas ERGO Insurance SE yra atlyginÄs ieÅ¡kovui 3600 Lt (1029 EUR) neturtinÄ Å¾alÄ (b.l. 18). Tuo ieÅ¡kovui buvo iÅ¡mokÄta dalis draudimo iÅ¡mokos, numatytos draudimo sutarties sudarymo metu galiojusiame LR transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo įstatyme. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nurodÄ, jog praÅ¡o priteisti 30 000 Lt neturtinÄ Å¾alÄ , taÄiau teismo posÄdžio metu patikslino, jog iÅ¡ Å¡ios sumos turÄtų bÅ«ti iÅ¡skaiÄiuota jau draudimo bendrovÄs atlyginta žalos dalis, tai yra praÅ¡oma ir neatlyginta dalis yra 26 400 Lt.
Kaip jau buvo nurodyta pagal įvykio metu galiojusius įstatymus draudikui numatytos atlyginti neturtinÄs žalos ribos yra 2500 EUR (8632 Lt), taigi praÅ¡omos priteisti neturtinÄs žalos dalis akivaizdžiai virÅ¡ija draudikui nustatytas ribas, todÄl likusiÄ neatlygintÄ neturtinÄ Å¾alÄ ieÅ¡kovui privalo atlyginti atsakovÄ I. M. (CK 6.250str., 6.263str.3d., 6.264str.1d., 6.270str1,2d., 6.283str.1d.,4d.). NeturtinÄ Å¾ala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).
NeturtinÄs žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinÄs žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginÄ satisfakcijÄ , kuria siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentÄjusiojo patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus, fizinį skausmÄ ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginÄ kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ (dvasinius iÅ¡gyvenimus, fizinius praradimus).
Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas, formuojantis teismų praktikÄ yra nurodÄs, jog teismas neturtinÄs žalos dydį nustato pagal teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų konkreÄioje byloje kriterijų visumÄ , atsižvelgdamas į ginamos vertybÄs specifikÄ . Teismas turi atsižvelgti į žalos sukeltas pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltÄ, padarytos turtinÄs žalos dydį, kitas aplinkybes ir vadovautis įstatyme nustatytais teisÄs aiÅ¡kinimo bei taikymo principais (LAT CBS 2006 m. rugsÄjo 6 d. nutartis civ. b.
Nr. 3K-3-450/2006). Taikydamas neturtinÄs žalos atlyginimo institutÄ teismas privalo kiek įmanoma teisingai kompensuoti nukentÄjusiojo asmens patirtÄ skausmÄ , iÅ¡gyvenimus, praradimus, todÄl priteisiamos neturtinÄs žalos dydis negali nebÅ«ti ir yra pakankamai rimta ir sunki naÅ¡ta skolininkui, bet neturi jo visiÅ¡kai sužlugdyti. Pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalies prasmÄ, vienas iÅ¡ žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmÄs. Kai jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukÄlimu, tai yra esminis žalos dydžio nustatymo kriterijus.
Sprendžiant apie ieÅ¡kovui padarytos neturtinÄs žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad dÄl atsakovÄs I. M. kaltÄs buvo nesunkiai sutrikdyta ieÅ¡kovo sveikata, dÄl sužalojimo jis patyrÄ fizinį skausmÄ , ilgai gydÄsi, gydymosi laikotarpiu pakito jo gyvenimo bÅ«das, ieÅ¡kovas iÅ¡gyveno dvasines kanÄias. Teismas atsižvelgia, kad žala padaryta asmens sveikatai, kuri yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todÄl itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobÅ«dis, trukmÄ, pasveikimo galimybÄ, liekamieji reiÅ¡kiniai, asmens turÄtų galimybių praradimas.
Neigiamas fizinis poveikis, pasireiÅ¡kÄs pavojingų gyvybei kÅ«no sužalojimų padarymu, yra lydimas paties sužaloto asmens dvasinių iÅ¡gyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvÅ«s ir dÄl to vertinami kaip darantys neturtinÄ Å¾alÄ . PasekmÄs vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiÅ«riu, t.y. kaip jos paveiks tolesnį nukentÄjusiojo gyvenimÄ . Jeigu pasekmÄs susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, lydimos nerimo dÄl sveikatos ateityje, Å¡alinant sužalojimų padarinius (operacijos, specialios procedÅ«ros ir kt.), tai jos yra esminis neturtinÄs žalos dydžio nustatymo kriterijus.
SusirÅ«pinimas dÄl bÅ«simų fizinio sužalojimo pasekmių Å¡alinimo negali bÅ«ti vertinamas kaip bÅ«simoji neturtinÄ Å¾ala arba nereali žala, nes susirÅ«pinimas dÄl sužalojimo pasekmių paÅ¡alinimo ateityje bÅ«tinumo ir sÄkmÄs yra realus ir suprantamas (CK 6.250 straipsnis). Bylos nagrinÄjimo metu nustatyta, kad ieÅ¡kovui po eismo įvykio nustatyta gilÅ«s odos nubrozdijimai, muÅ¡tinÄs žaizdos virÅ¡ugalvyje, kaktoje, kairiame Å¾Ä ste, poodinÄs kraujosruvos kairÄs akies vokuose â antakyje â skruoste, Äiurnų sÄ nariuose, nugaroje su odos nubrozdijimu, kairio virÅ¡utinio žandikaulio 2 danties defektas, skeveldrinis kairÄs mentÄs ir kairio žastikaulio lūžimai, sveikata sutrikdyta nesunkiai (b.b. t. 1, b.l. 40-41).
IeÅ¡kovas buvo gydomas nuo 2010-08-08 iki 2011-02-01, jam atlikta žastikaulio operacija, po to reikÄs operuoti dar kartÄ ir iÅ¡imti metalines konstrukcijas. Å iuo metu kairÄ alkÅ«nÄ sulenkia 90 laipsnių, judesių amplitudÄ iÅ¡ kairio peties ribotas atvedimas. (b.b. t. 3, b.l. 97, c.b. - b.l. 119-120). Kaip matyti ieÅ¡kovo patirti sužalojimai dar gydomi iki Å¡iol, ieÅ¡kovas dar jauÄia eismo įvykio pasekmes savo sveikatai, dÄl to ieÅ¡kovo susirÅ«pinimas ateitimi yra pagrįstas. IeÅ¡kovas reikalavimÄ priteisti neturtinÄ Å¾alÄ grindžia ir tuo, kad dÄl patirtų sužalojimų jis ilgÄ laikÄ negalÄjo gyventi pilnaverÄio socialinio gyvenimo, dÄl veide buvusių poodinių kraujosrųvu ieÅ¡kovas vengÄ eiti į gatvÄ, bendrauti su žmonÄmis, nevaldÄ ir Å¡iuo metu dar sunkiai valdo kairÄ rankÄ , kas akivaizdžiai apsunkino žmogaus kasdieninį gyvenimÄ .
Dar vienas iÅ¡ žalos dydžio parinkimo kriterijų yra žalÄ padariusio asmens kaltÄ. Å iuo atveju ieÅ¡kovÄ pripažinta kalta padariusi neatsargų nusikaltimÄ , ji sÄ moningai nesiekÄ sukelti ieÅ¡kovui dvasinių ir moralinių iÅ¡gyvenimų. Nustatydamas atlygintinos neturtinÄs žalos dydį teismas taip pat įvertina atsakovÄs finansinÄ padÄtį â jauno amžiaus, Å¡iuo metu studijuoja, yra iÅ¡laikomas mamos, savo pajamų neturi. TaÄiau teismas laiko, jog Å¡iuo metu ieÅ¡kovÄs pajamų neturÄjimas yra laikino pobÅ«džio, jis yra jauna ir darbinga, todÄl baigusi studijas turÄs visas galimybes dirbti ir gauti pajamų. Nustatant neturtinÄs žalos dydį bÅ«tina atsižvelgti ir į formuojamos teismų praktikÄ .
Pagal Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ nukentÄjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymÄ (nesant pagrindo dÄl tam tikrų faktinių ypatumų nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinÄs žalos dydžių), paprastai priteisiama nuo 2000 Lt iki 10 0000 Lt neturtinÄs žalos atlyginimo (pavyzdžiui, Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegijos nutartys Nr. 2K-280/2010, 2K-215/2010). Teismas vertindamas ne tik padaryto kÅ«no sužalojimo sunkumÄ , taÄiau atsižvelgdamas į tai, kad IeÅ¡kovas ilgÄ laikÄ gydÄsi, jam buvo atliktos kelios operacijos, eismo įvykio metu padarytų sužalojimų pasekmes jauÄia iki Å¡iol (apriboti judesiai kaire ranka), todÄl mano, jog teisinga neturtinÄs žalos suma laikytina 12 000 Lt.
Teismas laiko, kad nustatyta neturtinÄ Å¾ala, padarant nukentÄjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ neatsargia nusikalstama veika, neprieÅ¡tarauja teismų praktikai panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose (Nr. 2K-461/2010 â 10 000 Lt, Nr. 2K-215/2010 â 5000 Lt, Nr. 2K-200/2010 â 10 000 Lt, Nr. 2K-401,/2009 â 2000 Lt, Nr. 2K-64/2009 â 10 000 Lt). Atkreiptinas dÄmesys į tai, kad iÅ¡ tiesų teismų praktika neturtinÄs žalos priteisimo srityje yra pakankamai įvairi, taÄiau kiekvienoje byloje teisingÄ piniginÄs kompensacijos už patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ nustatymÄ lemia konkreÄios aplinkybÄs, kurios nebÅ«na tapaÄios.
Taigi Å¡iuo konkreÄiu atveju 12 000 Lt piniginÄ kompensacija atitinka padarytos veikos pavojingumÄ , nuteistosios turtinÄ padÄtį, jos kaltÄs laipsnį, nukentÄjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumÄ ir pobÅ«dį.Kadangi draudikas yra atlyginÄs 3600 Lt, taigi likusi neatlyginta dalis yra 8400 Lt. Kaip jau buvo nurodyta draudiko neturtinÄs žalos atlyginimo ribos yra 2500 Eur (8632 Lt), taigi iÅ¡ atsakovo Ergo Insurance SE priteistina dalis â 5032 Lt, o likusiÄ nepadengtÄ 3368 Lt neturtinÄs žalos dalis priteistina iÅ¡ atsakovÄs I.
M.. AtsakovÄ I. M. baudžiamosios bylos nagrinÄjimo metu į Å akių rajono apylinkÄs teismo sÄ skaitÄ pervedÄ 400 Lt, nurodydama, jog tai A. N. žalos atlyginimo. Teismas laiko, jog Å¡i atsakovÄs pervesta suma po sprendimo įsiteisÄjimo pervestina ieÅ¡kovui A. N. į jo nurodytÄ sÄ skaitÄ . (b.b. t.4, b.l. 97), atitinkamai sumažinant priteistinÄ Å¾alos dydį (3368-400=2968 Lt). Atitinkamai I. M. buvo pravedusi 100 Lt V. Ä. žalai atlyginti, taÄiau atsižvelgiant į tai, kad V. Ä. civilinis ieÅ¡kinys buvo paliktas nenagrinÄtu (c.b., b.l. 106), teismas mano, jog atsakovÄs įneÅ¡ta 100 Lt suma grÄ Å¾intina atsakovei.
DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų              Kadangi civilinis ieÅ¡kinys buvo priimtas baudžiamojoje byloje teismas vadovaujasi BPK 112 str. 2 d. nuostatomis, kur nurodoma, jog civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, atleidžiamas nuo žyminio mokesÄio, bei žyminio mokesÄio nepriteisia.              AsakovÄ I. M. pateikÄ praÅ¡ymus priteisti patirta bylinÄjimosi iÅ¡laidas, taÄiau teismas laiko, jog Å¡ios iÅ¡laidos nepriteistinos. CPK 83 str. 1 d. 4 p. nurodoma, kad ieÅ¡kovai bylose dÄl nusikalstama veika padarytos turtinÄs ar neturtinÄs žalos yra atleidžiami nuo žyminio mokesÄio ir kitų bylinÄjimosi iÅ¡laidų.
CPK 93 str. 1 dalyje nurodoma, kad bylinÄjimosi iÅ¡laidos gali bÅ«ti priteistos iÅ¡ Å¡alies, kuri nors ir buvo atleista nuo bylinÄjimosi iÅ¡laidų mokÄjimo į valstybÄs biudžetÄ tik tuo atveju, kai sprendimas priimama praÅ¡anÄios Å¡alies naudai. Å iuo atveju nors ieÅ¡kinys patenkinta iÅ¡ dalies, taÄiau teismas laiko, jog ieÅ¡kinys priimtas bÅ«tent ieÅ¡kovo naudai, nes nurodomi reikalavimai buvo pagrįsti, sprendimu tik sumažinta praÅ¡oma priteisti žalos suma, todÄl teismas laiko, jog atsakovÄs turÄtų iÅ¡laidų priteisimas neatitiktų teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 259-260 str., 263 str., 268 str., 270 str., teismas, n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovo Ergo Insurance SE, įmonÄs kodas 10017013, 5032 (penkių tÅ«kstanÄių trisdeÅ¡imt dviejų Lt) neturtinÄ Å¾alÄ ieÅ¡kovui A. N.. Priteisti iÅ¡ atsakovÄs I. M. 3368 Lt (trijų tÅ«kstanÄių trijų Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių Lt) neturtinÄ Å¾alÄ ieÅ¡kovui A.
N., iÅ¡ kurių: 2968 (du tÅ«kstanÄiųs devynis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis Lt) privalo atlyginti I. M., 400 Lt (keturis Å¡imtus Lt), esanÄius Å akių rajono apylinkÄs teismo sÄ skaitoje, pervesti į A. N. nurodytÄ sÄ skaitÄ neturtinei žalai padengti. Gražinti Å akių rajono apylinkÄs teismo sÄ skaitoje esanÄius 100 (vienÄ Å¡imtÄ Lt) Å¡ias lÄÅ¡as įmokÄjusiai I. M.. Priteisti iÅ¡ atsakovo Ergo Insurance Se ir atsakovÄs I. M. po 39,86 (trisdeÅ¡imt devynis Lt 86 cnt) bylinÄjimosi iÅ¡laidas valstybei, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
         Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Å akių rajono apylinkÄs teismÄ .                                             TeisÄja                                                                                                               Judita SungailaitÄ