Legislator Giurisprudenza & Legislazione
f397ee8f-2f9c-47e6-9eec-156170f3f822 Generato dall'IA

f397ee8f-2f9c-47e6-9eec-156170f3f822 · Lietuvos apeliacinis teismas

Numero d'incarto f397ee8f-2f9c-47e6-9eec-156170f3f822
Autorità giudiziaria
Giurisdizione Lituania (LT)

Sintesi Legislator

Generato dall'IA

nustatyti servitutÄ , suteikiantį ieÅ¡kovei, kuri yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, teisę naudotis, t. y. įeiti ir vaikščioti atsakovui priklausančiomis patalpomis – koridoriais, pažymėtais indeksu 10-7 (plotas 1,78 kv. priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 103 609 Lt iÅ¡laidų bendrųjų konstrukcijų remontui, 3) priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 29 828 Lt nuostolių atlyginimÄ ;

Regesto Legislator

Generato dall'IA

f397ee8f-2f9c-47e6-9eec-156170f3f822 · Lietuvos apeliacinis teismas: nustatė servitutÄ , suteikiant ieÅ¡kovei buto (duomenys neskelbtini), savininkei, teisę naudotis, t. y. įeiti ir vaikščioti atsakovui priklausančiomis patalpomis – koridoriais, esančiais bute (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pažymėtais indeksu 10-7 (plotas 1,78 kv.m) ir 10-1 (plotas 3,70 kv.

Ti chiedi come si applica questa sentenza alla tua fattispecie?

Analizza questa decisione insieme alla legislazione federale e cantonale, ai commentari e alla giurisprudenza successiva in Legislator AI.

Apri in Legislator →

Testo completo

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-688-178/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-03497-2009-9Procesinio sprendimo kategorijos 30.2; 32.1 (S)                               LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. liepos 3 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rasos GudžiÅ«nienės, Gintaro Pečiulio ir Alvydo PoÅ¡kaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2-3335-798/2015 pagal ieÅ¡kovės V.

B. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl servituto nustatymo bei nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „City Service“. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Byloje kilo ginčas dėl ieškovės kaip palėpės patalpų savininkės nuosavybės teisių įgyvendinimo, siekiant patekti į jai priklausančias patalpas, taip pat servituto atlygintinumo bei reikalavimo atlyginti nuostolius, susijusius su statinio bendrųjų konstrukcijų remontu, pagrįstumu.

IeÅ¡kovė V. B. 2009 m. gruodžio 10 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė:

1) nustatyti servitutÄ , suteikiantį ieÅ¡kovei, kuri yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, teisę naudotis, t. y. įeiti ir vaikščioti atsakovui priklausančiomis patalpomis – koridoriais, pažymėtais indeksu 10-7 (plotas 1,78 kv.

m) ir 10-1 (plotas 3,70 kv.

m) bei įrengti juose laiptus;

2) priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 103 609 Lt iÅ¡laidų bendrųjų konstrukcijų remontui, 3) priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 29 828 Lt nuostolių atlyginimÄ ;

4) priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pastatas - gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), turi du atskirus patekimus į jame esančius du butus, iš kurių vienas butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bendras plotas 32,84 kv. m.) nuosavybės teise priklauso ieškovei, o kitas butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, bendras plotas 32,77 kv. m.) nuosavybės teise priklauso atsakovui. Taip pat ieškovei nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos – neįrengta pastogė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 16,04 kv. m), kuri yra virš atsakovui priklausančio buto, o ieškovės butas yra cokoliniame aukšte.

IeÅ¡kovė palėpės (pastogės) 506/1000 dalis 2005 m. gruodžio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės tarybos. Bendro naudojimo patalpų pastate nėra. Patekti į pastogę galima tik pro atsakovo buto patalpÄ - koridorių, plane pažymėtÄ 10-7, kurio lubose yra anga į pastogės patalpas. Atsakovui priklausantis butas 2007 m. sausio mėn. buvo pripažintas netinkamu gyventi, jame niekas negyvena. IeÅ¡kovė iki 2009 m. kovo mėn. neturėjo galimybių per šį butÄ patekti į savo patalpas pastogėje. 2008 m. gruodžio 17 d.

Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos posėdžio protokoliniu sprendimu ieÅ¡kovei buvo leista naudotis koridoriumi 10-7, kad bÅ«tų galima patekti į pastogės patalpas, tačiau, norint patekti į pastogę, reikia įrengti laiptus, nes Å¡iuo metu ieÅ¡kovė į pastogę gali patekti tik kopėčiomis pro lubose esančiÄ angÄ . Norint įrengti laiptus, ieÅ¡kovė turi turėti galimybę naudotis ir greta esančiu koridoriumi 10-1, kurio plotas 3,70 kv. m. Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos posėdžio protokolinis sprendimas negali bÅ«ti prilygintas daiktinei teisei, nes neaiÅ¡ki Å¡io leidimo naudotis apimtis bei tai, ar jis galiotų naujam atsakovo buto savininkui. 2006 m. liepos 10 d. eksperto V.

E. suraÅ¡ytu Statinio dalies bÅ«klės aktu buvo nustatyta, kad statiniui (duomenys neskelbtini) bÅ«tina atlikti kapitalinį remontÄ . 2009 m. kovo 23 d. nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos specialisto J. M. parengtame defektiniame akte orientacinei bÅ«tinų remonto darbų bendrai kainai nustatyti buvo apraÅ¡yta bÅ«tinų atlikti darbų orientacinė kaina, taip pat nustatyta, kad priestatas (1A3p) turi avarinės bÅ«klės požymių pagal STR 1.12.01:2004. 2009 m. gegužės 5 d. inžinierius konstruktorius J.

Å ., atlikęs Pagrindinių konstrukcijų žvalgomuosius tyrimus, nustatė pagrindinių konstrukcijų defektus. IeÅ¡kovės teigimu, tiek Statinio dalies bÅ«klės akte, tiek Pagrindinių konstrukcijų žvalgomuosiuose tyrimuose nustatyti gyvenamojo namo trÅ«kumai yra susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimais. IeÅ¡kovės buto sienomis lyjant teka vanduo, dėl drėgmės pelija sienos, dėl atsakovo neveikimo ieÅ¡kovės butas tapo netinkamu gyventi, jį bÅ«tina remontuoti, o tokių remonto darbų vertė (kuri priteistina ieÅ¡kovei kaip nuostoliai) pagal UAB „Elvora“ lokalinę sÄ matÄ sudaro 29 828 Lt (CK 4.76 str.).

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 23 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies - nustatė servitutÄ , o likusioje dalyje ieÅ¡kovės V. B. ieÅ¡kinį atmetė. Atmesto reikalavimo priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 103 609 Lt iÅ¡laidų bendrųjų konstrukcijų remontui ieÅ¡kovė apeliacine tvarka neskundė, skundė ieÅ¡kinio reikalavimus dėl servituto nustatymo ir 29 828 Lt nuostolių atlyginimo.Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. liepos 26 d. nutartimi ieÅ¡kovės ir atsakovo apeliacinius skundus iÅ¡ dalies patenkino ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 23 d. sprendimo dalį, kuria nustatytas servitutas, netenkintas reikalavimas atlyginti nuostolius, padarytus ieÅ¡kovės butui, paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos, panaikino ir Å¡iÄ bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino - nustatė servitutÄ , priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui 21 200 Lt nuostolių atlyginimÄ bei priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 29 828 Lt nuostolių atlyginimÄ .Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. birželio 5 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimÄ vėl panaikino ir bylÄ perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė              Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį patenkino ir:

1) nustatė servitutÄ , suteikiant ieÅ¡kovei buto (duomenys neskelbtini), savininkei, teisę naudotis, t. y. įeiti ir vaikščioti atsakovui priklausančiomis patalpomis – koridoriais, esančiais bute (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pažymėtais indeksu 10-7 (plotas 1,78 kv.m) ir 10-1 (plotas 3,70 kv.

m) bei įrengti juose laiptus į pastogę.;

2) priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui 6 139,94 Eur nuostolių atlyginimÄ ;

3) nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos 2008 m. gruodžio 17 d. posėdžio protokolas Nr. 200-49, kuriuo buvo leista ieškovei naudotis Vilniaus miesto savivaldybei priklausančio buto, (duomenys neskelbtini), koridoriumi, pažymėtu indeksu 10-7, galioja iki sprendimo įsiteisėjimo;

4) priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 8 572,72 Eur nuostolių atlyginimÄ ;

5) priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 800 Eur bylinėjimosi išlaidų;

6) panaikino Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 24 d. nutartimi pritaikytÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – įraÅ¡Ä vieÅ¡ajame registre dėl nuosavybės teises į butÄ (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo;

7) priteisė lygiomis dalimis valstybės naudai iš ieškovės ir atsakovo 18 Eur t. y. iš kiekvieno po 9 Eur, procesinių dokumentų įteikimo išlaidų;

8) iÅ¡mokėjo ekspertei M. M. iÅ¡ teismo depozitinės sÄ skaitos 579,24 Eur atlyginimÄ už teismo ekspertizės atlikimÄ .             Teismas, spręsdamas dėl servituto nustatymo, įvertino ieÅ¡kovės pateiktÄ gretimų sklypų savininkų pozicijÄ dėl laiptų įrengimo per vakarinį fasadÄ , t. y. 2015 m. sausio 14 d. E. P. S. ir A. S. pareiÅ¡kimÄ , kuriame jie nesutinka, kad jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, bÅ«tų įrengiama laiptinė skirta patekti į pastate, (duomenys neskelbtini), esančiÄ palėpę.

Taip pat įvertino paminklotvarkos eksperto J. M. 2015 m. sausio 14 d. paaiÅ¡kinimÄ , kuriame nurodytÄ , kad negalima įrengti lauko laiptų, nes ugniasienėje, kuri yra vakarinėje pusėje, negalima kirsti angų. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, teigdamas, jog laiptus galima įrengti iÅ¡ iÅ¡orės, nepateikė įrodymų, kad kirsti angas Å¡ioje sienoje galima. Todėl nustatęs, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog iÅ¡ iÅ¡orės įrengti laiptų į pastogėje esančias patalpas nėra galimybės, sprendė, kad ieÅ¡kovė įrodė alternatyvų nebuvimÄ .

Teismas, konstatavęs, kad savivaldybės leidimas nesukuria teisinio tikrumo, sprendė, kad ieÅ¡kovė įrodė servituto nustatymo bÅ«tinumÄ , kadangi tik nustačius servitutÄ bÅ«tų veiksmingai paÅ¡alintos kliÅ«tys ieÅ¡kovei kaip savininkei naudotis nuosavybe, kas atitiks savininkų interesų pusiausvyrÄ . Teismas nurodė ir tai, kad vien servituto nustatymas dar nesudaro teisinio pagrindo pradėti laiptų įrengimo darbus, kadangi tai yra tik teisinis pagrindas naudoti svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ (CK 4.111 str.) bei pažymėjo, kad sprendimo įsiteisėjimas yra pagrindas pradėti vieÅ¡ojo administravimo procedÅ«ras, skirtas įgyvendinti atsakovo buto rekonstrukcijas dėl laiptų įrengimo.

Taip pat teismas nustatė ir tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos 2008 m. gruodžio 17 d. posėdžio protokolu Nr. 200-49 iÅ¡duotas leidimas, suteikiantis ieÅ¡kovei teises naudotis Vilniaus miesto savivaldybei priklausančio buto (duomenys neskelbtini) koridoriumi, pažymėtu indeksu 10-7, galioja iki Å¡io sprendimo dėl servituto nustatymo įsiteisėjimo. Remdamasis Å¡alių pateiktais įrodymais (UAB „APUS TURTAS“ licencijuoto vertintojo atlikto vertinimo ataskaita Nr.13/081 NT VS) bei įvertinęs tai, jog situacija, nulėmusi ginÄÄ , susiklostė dėl abiejų Å¡alių veiksmų, nes atsakovas pastogės patalpas formavo kaip atskirÄ nekilnojamojo turto vienetÄ ir pateikė jį privatizavimui, tačiau nenumatė patekimo galimybės, o ieÅ¡kovė, pirkdama pastogės patalpas, negalėjo nesuvokti, kad ateityje kils įėjimo įrengimo klausimas, atsižvelgdamas į laiptų įrengimo kainÄ ir į tai, kad, nustačius servitutÄ patalpose 10-7 ir 10-1, Å¡ios patalpos faktiÅ¡kai virsta bendro naudojimo patalpomis, teismas nustatė atlyginimo už servitutÄ dydį.

Kadangi tarnaujančio daikto (buto) plotas sumažėjo 5,48 kv. m (32,77 kv. m – 27,29 kv. m), teismas sprendė, kad teisingas ir protingas atlyginimas bÅ«tų visa patalpų 10-1 ir 10-7 plotui proporcinga kaina 21 200 Lt (5,48 kv. m x 3866 Lt/kv. m) (6 139,94 Eur).Spręsdamas dėl ieÅ¡kovės reikalavimo atlyginti 29 828 Lt dydžio nuostolius, teismas nustatė, kad nuostolių dydį ieÅ¡kovė įrodinėjo 2009 m. spalio mėn. kainomis sudaryta darbų bute (duomenys neskelbtini), lokaline sÄ mata. Teismas konstatavo, kad pastatas turi avarinės bÅ«klės požymių, pagrindinių konstrukcijų defektus ir neatitinka gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiÅ«ros privalomųjų reikalavimų, o atsakovui, kaip ir ieÅ¡kovei, tenka pareiga bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiÅ«rėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 str. 3 d.).

Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė ir informavo atsakovÄ apie tai, kad pastatas yra avarinės bÅ«klės ir parengtas pastato defektinis aktas, tačiau atsakovas pastato remontÄ laikė netikslingu, nes ketino perleisti nuosavybės teises. Teismas sprendė, kad bendraturtis neturi siekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sÄ skaita ir aktyviai ieÅ¡koti priimtiniausio visoms Å¡alims sprendimo bÅ«do, o vieno iÅ¡ bendraturčių interesai negali bÅ«ti iÅ¡kelti virÅ¡ kito interesų.

Dėl atsakovo prievolės tinkamai prižiÅ«rėti ir remontuoti pastato bendrÄ sias konstrukcijas nevykdymo neiÅ¡vengiamai daroma žala ir ieÅ¡kovės butui (buto sienomis lyjant teka vanduo, vanduo kaupiasi ant grindų, bute aiÅ¡kiai juntama drėgmė ir pelėsių kvapas, dėl drėgmės pelija sienos). Teismas sprendė, kad tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (prievolės bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiÅ«rėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti nevykdymo) ir ieÅ¡kovės bute esančios padidintos drėgmės yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys.

Todėl, atsižvelgęs į tai, kad nuo pastato avarinės bÅ«klės konstatavimo praėjo nepateisinamai ilgas laiko tarpas, į atsakovo pasyvų elgesį, į tai, kad ieÅ¡kovė siekė bendrųjų pastatų konstrukcijų remonto, o atsakovas, bÅ«damas bendraturtis ir vieÅ¡ojo administravimo subjektas, kuriam pavesta savarankiÅ¡ka savivaldybės funkcija įstatymų nustatyta tvarka atlikti statinių naudojimosi priežiÅ«rÄ , nesirÅ«pino bendrosios dalinės nuosavybės iÅ¡saugojimu, sprendė, kad atsakovo kaltė yra nustatyta.

Todėl teismas, atsižvelgęs, jog pareiga remontuoti bendrÄ sias pastato konstrukcijas tenka abiems bendraturčiams, į bendraturčių dalis bendrojoje nuosavybėje, į atsakovo kaltę, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės priteisė pusę Å¡ios sumos, t. y. 1 601,72 Lt (be PVM). Teismas, įvertinęs tai, kad ieÅ¡kovė siekė bendrųjų patalpų remonto, ne kartÄ kreipėsi į atsakovÄ , informuodama apie pastato bÅ«klę, į atsakovo pasyvų elgesį, į tai, kad jis pažeidė ieÅ¡kovės teisėtus lÅ«kesčius bendromis lėšomis atlikti avarinio pastato bÅ«tinÄ jį remontÄ , į tai, kad per penkerius bylos nagrinėjimo metus nepateikta įrodymų apie atsakovo ketinimus remontuoti pastatÄ , atsakovas nesirÅ«pino pastato bÅ«kle, jo bÅ«tinuoju remontu, nurodė nematÄ s pagrindo tikėtis, kad atsakovas nutrauks neteisėtÄ neveikimÄ .

Todėl nurodė, kad likusios sÄ matoje nurodytos iÅ¡laidos, skirtos ieÅ¡kovės turtui padarytos žalos padarinių paÅ¡alinimui, atlygintinos atsakovo lėšomis ir be 1 601,72 Lt (be PVM) iÅ¡ atsakovo priteistina 22 861,01 Lt (be PVM). Ä®vertinęs 21 proc. PVM mokestį, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteisė 29 599,90 Lt (8 572,72 Eur). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog iÅ¡ iÅ¡orės įrengti laiptų į pastogėje esančias patalpas nėra galimybės ir nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovė įrodė alternatyvų nebuvimÄ . Teismas netinkamai ir formaliai vertino įrodymus, neįsigilino tinkamai į esamÄ situacijÄ ir siÅ«lomus alternatyvius sprendinius bei nepaisė Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 26 d. ir 2014 m. birželio 5 d. nutartyse nustatytų aplinkybių.

Teismo paskirta ekspertė M. M. atliktoje ekspertizėje ir pateiktuose projektiniuose pasiÅ«lymuose nurodė, kad galimas laiptų įrengimas per iÅ¡orinę pusę, t. y. toje namo sienoje, kurioje yra įėjimas į ieÅ¡kovei priklausantį butÄ , esančioje vakarinėje (pietvakarinėje) pusėje. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. birželio 5 d. nutartyje buvo pažymėjęs, kad byloje yra pateiktas KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio 2010 m. lapkričio 26 d. raÅ¡tas „Dėl laiptų įrengimo“, patvirtinantis, kad laiptus patekti į ieÅ¡kovei priklausančiÄ palėpę bÅ«tų galima projektuoti tik per vakarinį fasadÄ , nepažeidžiant įstatymų ir trečiųjų asmenų teisių.

Žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), ribojasi su žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini). Laiptus (kaip ir KultÅ«ros paveldo Vilniaus teritorinis padalinys yra nurodęs) galima įrengti per pietvakarinę pastato pusę, t. y. paliekant pirmo aukÅ¡to patekimÄ Ä¯ patalpas ir keliant laiptus aukÅ¡tyn, kad bÅ«tų sudaryta galimybė patekti į palėpę. Tokiu bÅ«du įrenginėjant laiptus net nebÅ«tų jie įrengiami kitame sklype, o tai bÅ«tų daroma žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), kurio dalis priklauso ir pačiai ieÅ¡kovei.

Teismo alternatyvios galimybės buvimas ar nebuvimas nebuvo ypatingai atidžiai įvertintas. IeÅ¡kovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, paneigiančių atsakovo siÅ«lomÄ alternatyvų variantÄ Ä¯rengti laiptus į pastogę iÅ¡ iÅ¡orės, pietvakarinėje pusėje. IeÅ¡kovės pateiktas neva gretimų sklypų savininkų nesutikimas (2013 m. liepos 17 d.) Lietuvos apeliacinio teismo jau buvo pripažintas kaip neinformatyviu, o 2015 m. sausio 14 d. E. P. S. ir A. S. pareiÅ¡kimas apskritai negali bÅ«ti laikomas tinkamu ir pagrindžiančiu ieÅ¡kovės reikalavimÄ Ä¯rodymu.Teismas neproporcingai suvaržė atsakovo kaip buto, kuriam nustatytas servitutas, savininko teises.

Nepagrįstai konstatavo, jog tik nustačius servitutÄ bÅ«tų veiksmingai paÅ¡alintos kliÅ«tys ieÅ¡kovei kaip savininkei naudotis nuosavybe, kas atitiktų savininkų interesų pusiausvyrÄ , t. y. nepažeistų atsakovo teisių daugiau nei bÅ«tų pažeista ieÅ¡kovės teisė nesudarius jai visiÅ¡kai jokios galimybės turėti įėjimÄ Ä¯ savo nuosavybę. Servituto nustatymas neatitinka savininkų interesų pusiausvyros ir nėra objektyviai bÅ«tinas.Teismas formaliai vertino Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos 2008 m. gruodžio 17 d. posėdžio protokolinį sprendimÄ Nr. 200-49.

Å iuo sprendimu jau nuo 2008 m. gruodžio 17 d. ieÅ¡kovei buvo leista naudotis atsakovui priklausančių patalpų koridoriumi (indeksas 10-7) patekimui į ieÅ¡kovės pastogės patalpas. IeÅ¡kovė galėjo naudotis palėpe pagal paskirtį, net ir nenustačius servituto, t. y. ir nenustačius servituto yra įmanoma normaliomis sÄ naudomis daiktÄ naudoti pagal paskirtį. Suteikus leidimÄ ieÅ¡kovei naudotis jai priklausančio buto patalpomis ir šį faktÄ iÅ¡vieÅ¡inus nekilnojamojo turto registre, laikytina, kad ieÅ¡kovė turi galimybę, esant tokiai situacijai, normaliomis sÄ lygomis jai priklausantį daiktÄ (palėpę) naudoti pagal paskirtį.

IeÅ¡kovė neįrodė patyrusi realiÄ Å¾alÄ , o reikalavimÄ grindė galimais, numatomais nuostoliais, kÄ teismas turėjo įvertinti ir tuo pagrindu ieÅ¡kovės reikalavimÄ atmesti. IeÅ¡kovė atsakovo pareigÄ atlyginti neva patirtus nuostolius kildino iÅ¡ CK 4.76 straipsnio. Tačiau pagal CK 4.76 straipsnio reguliavimo apimtį yra atlyginamos tik bendrasavininko turėtos iÅ¡laidos iÅ¡laikant namo bendro naudojimo objektus, o asmeninę nuosavybę (butÄ ) savininkas privalo prižiÅ«rėti ir iÅ¡laikyti savo sÄ skaita, Å¡ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti pripažintinos bÅ«tinomis namo iÅ¡laikymui ir iÅ¡saugojimui.

IeÅ¡kovė praÅ¡omų priteisti iÅ¡laidų realiai nepatyrė. IeÅ¡kovės nurodomos iÅ¡laidos turi bÅ«ti realios, o ne tikėtinos. Vien į bylÄ pateikta ieÅ¡kovės buto remonto sÄ mata neįrodo, kad sÄ matose numatytos iÅ¡laidos yra ar bus realiai patirtos, t. y. minėti dokumentai nėra realus ir pagrįstas pagrindas reikalaujamoms sumoms priteisti. Apeliacinės instancijos teismas 2012 m. liepos 26 d. nutartyje konstatavo, jog UAB „Elvora“ parengta lokalinė sÄ mata nėra pakankamas įrodymas, patvirtinantis ieÅ¡kovės buto vertės sumažėjimÄ bÅ«tent dėl bendrųjų konstrukcijų trÅ«kumų.

IeÅ¡kovės teismui pateikta pakoreguota lokalinė sÄ mata, sudaryta pagal 2013 m. kovo mėnesio kainas bei 2013 m. liepos 22 d. paaiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ , suraÅ¡ytÄ specialisto J. M., taip pat negalėjo bÅ«ti laikomi pagrįstais įrodymais, kurių pagrindu bÅ«tų galima konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus ir priteisti nuostolius. Å is raÅ¡tas neįrodo, kad bÅ«tent dėl atsakovo veiksmų neva susidarė tokio dydžio nuostoliai.CK 4.83 straipsnio 3 dalis numato, kad pareiga remontuoti bendrÄ sias konstrukcijas tenka abiems bendraturčiams, t. y. ne tik atsakovui, bet ir pačiai ieÅ¡kovei.

Kadangi už statinio priežiÅ«rÄ yra atsakingi abu bendraturčiai proporcingai savo daliai bendrojoje nuosavybėje (CK 4.76 str. 1 d.), atitinkamai proporcingai jų daliai bendrojoje nuosavybėje kiekvienam tenka kaltės dalis, susijusi su bendrųjų konstrukcijų defektais padaryta žala. Jei teismas laikė, kad bÅ«tent dėl bendrųjų konstrukcijų defektų buvo padaryta žala ieÅ¡kovės butui, tai atitinkamai turėjo įvertinti abiejų bendraturčių atsakomybę proporcingai jų daliai ir mažinti ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ priteisti sumÄ , o ne formaliai sumažinti tik 3 203,44 Lt sumÄ .Atsakovas su apeliaciniu skundu teikia teismui įrodymus, kurių neturėjo galimybės pateikti anksčiau, ir praÅ¡o juos priimti.

IeÅ¡kovė V. B. atsiliepimu praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad su apeliacinio skundo argumentais nesutinka. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Tokių pagrindų nenustatyta, todėl byla nagrinėtina apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo ribose. Nustatyta, kad pastate (duomenys neskelbtini) butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bendras plotas 32,84 kv. m, nuosavybės teise priklauso ieškovei V. B., o kitas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bendras plotas 32,77 kv. m, nuosavybės teise priklauso apeliantui (toliau atitinkamai – ieškovės butas, apelianto butas).

IeÅ¡kovei nuosavybės teise taip pat priklauso negyvenamosios patalpos - neįrengta Å¡io pastato visa pastogė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 16,04 kv. m. Byloje kilo ginčas dėl ieÅ¡kovės kaip palėpės patalpų savininkės nuosavybės teisių įgyvendinimo servituto nustatymu, siekiant patekti į jai priklausančias patalpas, servituto atlygintinumo bei reikalavimo atlyginti nuostolius, susijusius su bendraturčio pareigų nevykdymu. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį iÅ¡ esmės tenkino, su kuo apeliantas nesutinka.Apeliacinis skundas iÅ¡ dalies tenkintinas.Dėl servituto nustatymoSprendžiant ginÄÄ dėl Å¡io reikalavimo, teisėjų kolegija pripažįsta reikÅ¡minga įvertinti, be kita ko, aplinkybes, sukÅ«rusias byloje aptariamÄ situacijÄ .

Tai reikÅ¡minga tiek servituto (ne)nustatymo įvertinimo aspektu, tiek - jo nustatymo atveju – apimties bei Å¡alimis dėl jo kylančių nepatogumų proporcingumo įvertinimo aspektu.  IeÅ¡kovė butÄ pirmajame aukÅ¡te įsigijo 2003 m., o 2005 m. apeliantas jam priklausančiÄ palėpės dalį pardavė ieÅ¡kovei, kuri tapo visos palėpės savininke. Kol apeliantui priklausantis butas buvo gyvenamas, anot ieÅ¡kovės, jai Å¡iame bute gyvenančių asmenų buvo leidžiama naudotis įėjimu į palėpę per apelianto butÄ (t. 3, b.l. 40).

Nelikus apelianto bute gyventojų, ieÅ¡kovė apskritai negalėjo patekti į palėpę. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos 2008 m. gruodžio 17 d. posėdžio protokolu Nr. 200-49 buvo leista ieÅ¡kovei naudotis apeliantui priklausančio buto koridoriumi, pažymėtu indeksu 10-7, per jame esantį pastogės liukÄ (angÄ ). Taigi, jau įgydama savo butÄ , ieÅ¡kovė žinojo ar bent jau neabejotinai turėjo žinoti, kad tiesioginio patekimo į palėpę ji neturi ir į jÄ galėtų patekti tik per apelianto butÄ , tokia buvo ir faktinė naudojimosi patekimu į palėpę tvarka.

Abu bendraturčiai (ieÅ¡kovė ir apeliantas) iÅ¡ esmės turėjo (ir tebeturi) vienodas techniniu požiÅ«riu galimybes patekti į palėpę, nors akivaizdu ir tai, kad apelianto interesas patekimu į palėpę, jos savininke tapus vienai ieÅ¡kovei, jei gal bÅ«t ir neiÅ¡nyko visiÅ¡kai, tai bent žymiai sumažėjo (galimai iki ekstraordinarinių atvejų), o ieÅ¡kovės prieÅ¡ingai – padidėjo. Nagrinėjamu atveju ginčas iÅ¡ esmės buvo sÄ lygotas namo konstrukcijos ypatumų, todėl ir abiejų butų savininkai (bendraturčiai), kas jie bebÅ«tų, negalėtų savęs laikyti vien tik nenumatytų aplinkybių ar vienas kito „auka“, ypač jei nėra galimybės įrengti atskirÄ patekimÄ Ä¯ palėpę arba jo įrengimas reikalautų neprotingai didelių sÄ naudų. Todėl neiÅ¡vengiamas interesų derinimas tokiu bÅ«du, kad viena Å¡alis santykinai normaliomis sÄ lygomis galėtų realizuoti savo kaip bendraturčio teisę patekti į palėpę, o kitai dėl to sukelti nepatogumai nebÅ«tų pernelyg dideli, kitaip tariant, kad tie nepatogumai bÅ«tų panaÅ¡aus lygmens, jei Å¡alys pačios nesusitaria kitaip.Servitutas – tai teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (vieÅ¡pataujančiojo daikto), tinkamÄ naudojimÄ (CK 4.111 str. 1 d.).

Pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Galima daryti iÅ¡vadÄ , kad po to, kai ieÅ¡kovei minėtu 2008 m. gruodžio 17 d. posėdžio protokolu Nr. 200-49 buvo leista naudotis apelianto buto koridoriumi 10-7, pats apeliantas sutiko dėl naudojimosi jo turtu bÅ«tinumo, kas iÅ¡ esmės reiÅ¡kia, jog faktinis servitutas jau ir egzistuoja. Tačiau sutiktina su ieÅ¡kove, kad tokia padėtis nėra iki galo teisiÅ¡kai apibrėžta, priklauso nuo apelianto valios ir dėl to padėties stabilumo perspektyva nėra aiÅ¡ki.

Juo labiau tai pasakytina atsižvelgus į prieÅ¡taringÄ paties apelianto elgesį – viena vertus, koridoriumi patekimui į palėpę naudotis leidžiama, tačiau nesutinkama nustatyti teisiÅ¡kai apibrėžtÄ servitutÄ Å¡ioje byloje ar sudaryti sutartį dėl servituto nustatymo Å¡alių susitarimu (apie apelianto pozicijos pagrįstumÄ dėl galimybės ieÅ¡kovei įsirengti atskirÄ Ä¯Ä—jimÄ Ä¯ palėpę – nutartyje žemiau). Paminėti apelianto argumentai iÅ¡ esmės buvo įvertinti, be kita ko, ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartyje, kaip savaime nepatvirtinantys servituto nustatymo nereikalingumo, ir teisėjų kolegija kitokiai iÅ¡vadai pagrindo neturi.

Todėl paminėtų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad nustatyti servitutÄ dėl esančio savanoriÅ¡ko apelianto sprendimo leisti naudotis patalpa 10-7 apskritai nėra bÅ«tina.Byla, kaip minėta, pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėta tris kartus, visus tris kartus pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad egzistuoja alternatyvus patekimo į palėpę įrengimo bÅ«das. Apeliacinės instancijos teismas, naikindamas priimtus sprendimus, juos naikino inter alia ir dėl papildomo Å¡ios aplinkybės aiÅ¡kinimosi.

Taigi, Å¡alims ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta teisė ir pareiga teikti savo įrodymus, kuriuos teismas turėtų atitinkamai įvertinti, sudarytos visos galimybės teikti reikÅ¡mingus įrodymus savo pozicijoms pagrįsti pirmosios instancijos teisme, be to, iÅ¡kilus bÅ«tinumui, Å¡alys turėjo/turi teisę teikti papildomus įrodymus ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 42 str. 5 d., 179 str. 1 d., 226 str., 314 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjimo procesas negali bÅ«ti begalinis ar tęstis itin ilgÄ laikÄ , kai tam objektyviai jokių svarių priežasčių nėra.

Å iuo atveju ieÅ¡kovė yra pateikusi įrodymus, jos nuomone, patvirtinančius, kad įrengti įėjimÄ Ä¯ palėpę pastato iÅ¡orėje – vakarinėje (pietvakarinėje) pastato sienoje įrengiant laiptus ar laiptinę nėra galimybės. Taigi, negalima laikyti, kad ji įrodinėjimo pareigos nevykdė, ir spręstina tik tai, ar pateikti įrodymai yra pakankami jos pozicijai pagrįsti. Kita vertus, apeliantas, siekdamas iÅ¡vengti nuosavybės naudojimo apribojimų, turi pateikti savo įrodymus, kurie, jo nuomone, pakankamu laipsniu leistų patvirtinti jo pozicijos pagrįstumÄ , tokiu bÅ«du paneigiant ieÅ¡kovės teikiamus įrodymus, t.y. kad jam palankus alternatyvus ieÅ¡kovės patekimo į palėpę įrengimo bÅ«das yra galimas (CPK 12, 178 str.).

Apeliantas nurodo, kad teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovė įrodė alternatyvų nebuvimÄ , o bÅ«tent tai, kad iÅ¡ pastato iÅ¡orės įrengti laiptų į pastogėje esančias patalpas nėra galimybės. Taip pat nurodo, kad teismas netinkamai ir formaliai vertino įrodymus, neįsigilino tinkamai į esamÄ situacijÄ ir siÅ«lomus alternatyvius sprendinius bei nepaisė Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartyje ir 2014 m. birželio 5 d. nutartyje nustatytų aplinkybių.

IÅ¡ dalies su kai kuriais apelianto nurodomais argumentais galima sutikti, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, jie nėra pakankami, kad paneigti galutinę teismo iÅ¡vadÄ Å¡iuo aspektu.Teisėjų kolegija, vertindama apelianto argumentus dėl trečiųjų asmenų – gretimo pastato gyventojų nesutikimų, kad ieÅ¡kovė rengtų patekimÄ Ä¯ palėpę pastato iÅ¡orėje, nepagrįsto sureikÅ¡minimo, neturi pagrindo atmesti juos visiÅ¡kai. Visų pirma, Å¡iems asmenims nėra pateiktas susipažinimui joks konkretus laiptų (laiptinės) įrengimo projektas, todėl jų a priori nesutikimÄ pagrįstumo aspektu įvertinti negalima.

Antra, iš apeliacinės instancijos teismui apelianto pateiktos suvestinio skaitmeninio žemėlapio kopijos galima spręsti, kad, kaip nurodo apeliantas, pastatai vienas nuo kito yra pakankamai reikšmingai nutolę (t. 3, b.l. 65). Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, labai abejotina, ar vertinant trečiųjų asmenų galimus nepatogumus (tuo atveju, jei išorinis patekimo į palėpę įrengimo būdas galimas) ir lyginant juos su apeliantui kilsiančiais nepatogumais (tuo atveju, jei jam priklausančiame bute nustatomas servitutas), būtent tretiesiems asmenims nepatogumai galėtų būti vertinami kaip reikšmingesni nei apelianto, neatmestina, kad veikiau priešingai.

Todėl, sutinkant su apeliantu, paminėtos aplinkybės, kuriomis tenkindamas ieÅ¡kinį inter alia rėmėsi pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos požiÅ«riu, negalėtų bÅ«ti pripažintos savaime lemiančiomis iÅ¡orinio patekimo į palėpę įrengimo negalimumÄ . Tačiau kitų bylos įrodymų kontekste tai dar nesuteikia pakankamo pagrindo daryti kitokiÄ nei pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ dėl servituto nustatymo bÅ«tinumo. Apeliantas savo pozicijÄ Ä¯rodinėja iÅ¡ esmės teismo paskirtos ekspertės M.

M. atlikta ekspertize (t. 2, b.l. 119-210), taip pat KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio (toliau - KPD) 2010 m. lapkričio 26 d. raÅ¡tu „Dėl laiptų įrengimo“ (t. 2, b.l. 29). IÅ¡ tikrųjų, pastarajame raÅ¡te nurodoma galimybė projektuoti laiptus pastato iÅ¡orėje per vakarinį fasadÄ . Tačiau visų pirma pažymėtina, kad nė vienas iÅ¡ visų bylÄ nagrinėjusių teismų, nors pastarasis raÅ¡tas buvo pateiktas dar prieÅ¡ pradedant nagrinėti bylÄ pirmÄ jį kartÄ , jo nepripažino pakankamu įrodymu, patvirtinančiu neabejotinÄ galimybę įrengti iÅ¡orinį patekimÄ Ä¯ palėpę, kaip pagrindo ieÅ¡kovės reikalavimui dėl servituto nustatymo atmesti.

Antra, ir Å¡iame raÅ¡te nurodyta, kad toks įrengimas galimas nepažeidžiant įstatymų ir trečiųjų asmenų teisių. Tuo tarpu dėl M. M. atliktos ekspertizės iÅ¡vadų KPD nurodė, kad parengtas projektas neatitinka privalomų projektavimo dokumentų bei juose numatytos privalomos rengimo tvarkos (t. 3, b.l. 20), dėl Å¡io projekto neigiamÄ nuomonę iÅ¡dėstė ir AB „Lietuvos dujos“ filialas (t. 3, b.l. 21). Apeliantas, savo pozicijai pagrįsti apeliaciniame skunde nurodydamas minėtus argumentus, (sÄ moningai ar ne) visiÅ¡kai nutyli skundžiamame sprendime akcentuojamÄ ir nurodomÄ kaip apelianto niekaip nepaneigtÄ paminklotvarkos eksperto J.

M. paskutiniame bylos nagrinėjime pateiktÄ 2015 m. sausio 14 d. paaiÅ¡kinimÄ , kad pastato siena, kurioje apeliantas teigia esant galimybę įrengti iÅ¡orinį patekimÄ Ä¯ palėpę, yra posesijinė ir brandmauerinė (ugniasienė), todėl joje negalimas angų kirtimas durims ir lauko laiptų įrengimas (t. 3, b.l. 126). Jokių įrodymų ar bent argumentų, paneigiančių Å¡io paaiÅ¡kinimo teisingumÄ , apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad bent jau byloje esamų įrodymų visumos vertinimas neteikia pakankamo pagrindo daryti iÅ¡vadÄ apie alternatyvaus patekimo į palėpę bÅ«do egzistavimÄ ir sutinka su pirmosios instancijos iÅ¡vadomis dėl servituto nustatymo apelianto bute bÅ«tinumo.

PareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė neapsiribojo reikalavimu nustatyti servitutÄ tik dabar naudojamai patekimui į palėpę patalpai (10-7 1,78 kv. m), tačiau praÅ¡o praplėsti naudotinas patalpas ir dar 3,7 kv. m patalpa 10-1. Sutiktina, kad Å¡iuo metu naudojama patalpa yra nedidelė, patekimas į palėpę nėra patogus (žr. nuotraukÄ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. 13/081 NT VS). Kita vertus, ieÅ¡kovė ir neįrodinėjo, kad ar anksčiau, ar dabar ji negalėjo/negali realiai patekti dabar esamu bÅ«du kokiais nors tikslais į dabartinės bÅ«klės palėpę dėl to, kad tam patalpos 10-7 nepakanka, kitaip tariant, kad patekimas nėra tinkamas iÅ¡ esmės. Taigi, negalima daryti iÅ¡vados, kad patekimas į palėpę tik iÅ¡ patalpos 10-7 esamomis sÄ lygomis kėlė/ia problemas, kurios galėtų bÅ«ti iÅ¡spręstos tik padidinant tam skirtÄ plotÄ .

Bet kuriuo atveju, t.y. naudojantis mažesne ar didesne patalpa, anga (liukas) patekimui į palėpę iÅ¡liktų ta pati, beje, iÅ¡kilus bÅ«tinumui ir apeliantas galėtų pasinaudoti tik tokiu ne itin patogiu patekimu į palėpę. Pirmosios instancijos teismas Å¡iuo aspektu klausimo iÅ¡ esmės nenagrinėjo ir nepagrindė bÅ«tinumo nustatyti servitutÄ papildomai dar daugiau kaip dvigubai didesnei patalpai nei faktiÅ¡kai naudojama. Akivaizdu ir tai, kad, nepaisant priteistos skundžiamu sprendimu atlygintino servituto vertės, atsakovo buto vientisumas, tenkinus reikalavimÄ praÅ¡oma apimtimi, bÅ«tų pažeidžiamas žymiai labiau, o gal bÅ«t ir iki tokio lygmens, kad jis gali tapti visiÅ¡kai nepatrauklus kitiems potencialiems gyventojams.

Kasacinis teismas yra nurodęs, jog civiline teise, kuria reglamentuojami prieÅ¡ingus interesus turinčių asmenų santykiai, siekiama asmenų konfliktinius santykius sureguliuoti taip, kad bÅ«tų galima pasiekti kompromisÄ , užtikrinantį ginčo Å¡alių interesų pusiausvyrÄ . Siekiant to, svarbu nesureikÅ¡minti vienos Å¡alies interesų, jų gynimo poreikiu ir bÅ«du neproporcingai neapriboti kitos Å¡alies nuosavybės teisių ir atitinkamai – teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013).

Nuosavybės teisių apribojimai turi nepažeisti proporcingumo principo – įstatymuose nustatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei bÅ«tinus ir konstituciÅ¡kai pagrįstus tikslus. Be to, taikomi apribojimai negali paneigti nuosavybės teisės esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2008). Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbÄ , nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutÄ ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012).

Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad bÅ«tinumo nustatyti servitutÄ ir patalpai 10-1 nėra. Dėl to taip pat nėra pagrindo suteikti teisę ieÅ¡kovei įrengti per Å¡iÄ patalpÄ laiptus. Juo labiau, kad nėra gauti Statybos įstatyme nurodyti dokumentai, nėra aiÅ¡kaus projekto, o Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartyje jau buvo nurodyta, kad Å¡ioje byloje nenagrinėjamas ginčas dėl laiptų įrengimo galimybės, nes Å¡is klausimas priskiriamas statybÄ leidžiančius dokumentus iÅ¡duodančių vieÅ¡ojo administravimo subjektų kompetencijai, o ginčai su Å¡iais subjektais paprastai nagrinėjami administraciniuose teismuose.

Todėl apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai sprendęs dėl servituto nustatymo būtinumo, nepagrįstai neįvertino jo turinio visumos (ne)būtinumo ir šalių interesų proporcingumo aspektais (CPK 185 str.) Dėl pirmiau išdėstyto sprendimo dalis, kuria ieškovei suteikta teisė naudotis patalpa 10-1 bei įsirengti laiptus, naikintina. Sumažinus servituto turinį, atitinkamai mažintina ir jo atlygintinumo apimtis. Iš jau minėtos nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. 13/081 NT VS matyti, kad apelianto buto vertė, savininkui leidžiant naudotis patalpa 10-7, sumažėja 1 071,58 Eur (3 700 Lt).

Todėl teisėjų kolegija, Å¡alims nekvestionavus tokio servituto atlygintinumo apskaičiavimo skundžiamame sprendime principo, mažina iÅ¡ ieÅ¡kovės apeliantui priteistinÄ nuostolių dėl servituto nustatymo sumÄ iki paminėtos sumos.Dėl reikalavimo priteisti nuostolių atlyginimÄ Apeliantas nesutinka ir su Å¡ia skundžiamo sprendimo dalimi. Nurodo, kad ieÅ¡kovė savo reikalavimÄ kildino iÅ¡ CK 4.76 straipsnio, tačiau praÅ¡oma priteisti suma nėra turėtos ieÅ¡kovės iÅ¡laidos ir apskritai tai ne iÅ¡laidos namo bendro naudojimo objektams iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡ie argumentai negali bÅ«ti pripažinti pagrįstais reikalavimo atmetimui.IÅ¡ tiesų, Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinys formaliai grindžiamas CK 4.76 straipsniu. Tačiau pirmosios instancijos teismas reikalavimÄ tenkino ne Å¡io CK straipsnio pagrindu, o CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nurodytų bendraturčio (apelianto) pareigų nevykdymo, CK 6.263 straipsnio 1 dalies pagrindu. Šiame kontekste pastebėtina, kad teismas nėra besÄ lygiÅ¡kai saistomas ieÅ¡kovo nurodoma teisine kvalifikacija.

IeÅ¡kinys nagrinėjamas pagal jo faktinį pagrindÄ , o susiklosčiusių santykių ir aplinkybių teisinę kvalifikacijÄ teismas atlieka savarankiÅ¡kai ir ji nebÅ«tinai turi sutapti su ieÅ¡kovo nurodoma teisine kvalifikacija. Pažymėtina, kad Å¡ioje dalyje faktiniu pagrindu ieÅ¡kinyje ir nurodoma tai, jog dėl apelianto pareigų nevykdymo ieÅ¡kovės butas turi bÅ«ti remontuojamas, kad taptų tinkamu gyventi. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovės buto bÅ«klė bloga, tai susiję su pastato konstrukcijų nepriežiÅ«ra, jų remonto neatlikimu, teismas sprendė, kad yra pagrindas konstatuoti apelianto kaip bendraturčio civilinės atsakomybės sÄ lygas.

Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir iÅ¡vadomis Å¡iais aspektais, jų nekartoja, juo labiau, kad ir apeliantas esminių argumentų dėl to savo skunde neteikia. Apeliantas pagrįstai nurodo, kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, jog ji iÅ¡laidas yra patyrusi. Tačiau Å¡i aplinkybė nėra pagrindas bet kuriuo atveju netenkinti reikalavimo dėl žalos atlyginimo, kai yra pakankamas pagrindas konstatuoti žalos atsiradimo faktÄ . Teismas turi teisę spręsti tiek dėl bÅ«simos žalos įvertinimo, tiek nustatyti jos dydį tuomet, kad Å¡alis tiksliai to padaryti negali (CK 6.249 str. 1, 3 d. d.).

Todėl minėta apelianto nurodoma aplinkybė, juo labiau, kai žalos atsiradimo faktas iÅ¡ esmės net ir nėra kvestionuojamas, yra susijęs su bendraturčių pareigų netinkamu vykdymu, negali lemti reikalavimo netenkinimo apskritai.Å is reikalavimas grindžiamas UAB „Elvora“ parengta lokaline sÄ mata (t. 1, b.l., 70-75). Å iame kontekste pastebėtina, kad į bylÄ Å¡i sÄ mata yra pateikta ir perskaičiuota į 2013 m. metų kainas (31 537,98 Lt), tačiau ieÅ¡kinio reikalavimas nėra pakeistas.

Pastebėtina ir tai, kad neaiÅ¡ku kodėl apeliantas minėtÄ sÄ matÄ ir ieÅ¡kovės reikalavimÄ vertina kaip buto nuvertėjimo įvertinimÄ , nes nei Å¡ios sÄ matos duomenys, nei skundžiamo sprendimo motyvai neteikia jokio pagrindo tokiam reikalavimo ir jo tenkinimo motyvų traktavimui. Tačiau teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su apeliantu, kad aptariamas įrodymas ne visa apimtimi laikytinas įrodančiu žalos dydį. Žalos atlyginimo esmė – kompensuoti kilusiÄ Å¾alÄ tokia apimtimi, kuri leistų atstatyti padėtį buvusiÄ iki teisės pažeidimo.

Taigi, sprendžiant žalos atlyginimo klausimÄ negali bÅ«ti sudarytos sÄ lygos gauti daugiau lėšų nei padarytos neteisėtais veiksmais žalos dydis, daiktas pagerintas labiau nei buvęs ir pan. Atsižvelgiant į tai ir vertinant aptariamoje sÄ matoje nurodytus darbus, teisėjų kolegijos nuomone, įtraukti į žalos atlyginimÄ sienų apÅ¡iltinimÄ bei sienų apdailÄ keraminėmis plytelėmis vis tik nėra pagrindo, nes tai susiję su patalpų pagerinimu, o ne su kilusių padarinių paÅ¡alinimu – atitinkamai lokalinės sÄ matos eilutės Nr. 10, 16: 2 139 Lt ir 3 638,81 Lt sumos.

Todėl lokalinėje sÄ matoje nurodyta 29 827,59 Lt suma mažintina iki 27 049,78 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡alys yra bendraturčiai, abi jos turi faktiÅ¡kai analogiÅ¡ko ploto butus, abi turėjo pareigÄ rÅ«pintis bendro daikto (pastato) bendrosiomis konstrukcijomis ir abi jos nevykdė, Å¡i dėl to ieÅ¡kovei kilusios žalos suma dalintina joms lygiomis dalimis – po 3 917,08 Eur (13 524,89 Lt). Remiantis pirmiau iÅ¡dėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ieÅ¡kinį tenkinant iÅ¡ dalies (CPK 185 str., 326 str. 1 d. 3 p., 329 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Pakeitus sprendimÄ , atitinkamai pakeistinas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.). IÅ¡ dalies patenkinti ieÅ¡kinio reikalavimai dėl servituto nustatymo ir nuostolių atlyginimo. Todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ apelianto priteisiama 137,20 Eur už paduotÄ ieÅ¡kinį sumokėto žyminio mokesčio (117,51 Eur ir 19,69 Eur). IeÅ¡kovė pirmÄ jį kartÄ apeliacinės instancijos teisme sprendimo dalyje dėl 29 828 Lt nuostolių atlyginimo buvo sumokėjusi 895 Lt (259,21 Eur) žyminį mokestį, todėl už apeliacinį skundÄ jai taip pat priteistina 117,51 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 str. 1 d.).

Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, pagal į bylÄ teiktus duomenis ieÅ¡kovė už advokato pagalbÄ turėjo 1 682,39 Eur iÅ¡laidų. IÅ¡ trijų ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tų reikalavimų vienas netenkintas, du tenkinti iÅ¡ dalies. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 600 Eur už advokato pagalbÄ (CPK 3 str. 1, 7 d., 98 str.). Apelianto apeliacinis skundas iÅ¡ dalies tenkinamas tiek dėl neturtinio, tiek dėl turtinio reikalavimų. Todėl nuo tenkintos skundo dalies iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinas žyminis mokestis valstybei – 9,85 Eur už neturtinį reikalavimÄ ir 141,65 Eur už turtinį reikalavimÄ , viso 151,50 Eur (CPK 96 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,          n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimÄ pakeisti iÅ¡dėstant jo rezoliucinę dalį taip: „IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Nustatyti servitutÄ , suteikiant ieÅ¡kovei V. B. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) savininkei, teisę naudotis, t.y. įeiti ir vaikščioti atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei priklausančia patalpa – koridoriumi, esančiu bute (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pažymėtu indeksu 10-7 (plotas 1,78 kv.m).

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės V. B. (duomenys neskelbtini) atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei (į. k. 188710061) 1 071,58 Eur (3 700 Lt) nuostolių atlyginimÄ .Priteisti ieÅ¡kovei V. B. iÅ¡ atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 3 917,08 Eur (13 524,89 Lt) nuostolių atlyginimÄ .KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti.Priteisti iÅ¡ atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės ieÅ¡kovės V. B. naudai 600 Eur už advokato pagalbÄ ir 235,02 Eur žyminio mokesčio. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 24 d. nutartimi pritaikytÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – įraÅ¡Ä vieÅ¡ajame registre dėl nuosavybės teises į butÄ (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo.Å ios nutarties kopijÄ iÅ¡siųsti VÄ® Registrų centrui.Priteisti lygiomis dalimis valstybės naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės V.

B. ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 18 Eur, t. y. iÅ¡ kiekvieno po 9 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.IÅ¡mokėti ekspertei M. M. iÅ¡ teismo depozitinės sÄ skaitos 2 000 Lt (579,24 Eur) atlyginimÄ už teismo ekspertizės atlikimÄ .“Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės V. B. 151,50 Eur žyminio mokesčio valstybei apeliacinės instancijos teisme.           Teisėjai                   Rasa GudžiÅ«nienė      Gintaras Pečiulis                   Alvydas PoÅ¡kus