f3542153-bf91-4c00-b079-5cbbee76c84f · Vilniaus apygardos teismas
Sintesi Legislator
Generato dall'IAPraneÅ¡Äja A Baudžiamoji byla Nr. 1A-166-898/2018 (S)Teisminio proceso Nr. 1-01-1-59237-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.5.1.1.; 1.2.4.4.2.8.; 1.2.26.2.; 2.4.6.1. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužÄs 3 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų ArÅ«no Budrio, Jurgitos KolyÄienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), Ernesto RimÅ¡elio,sekretoriaujant Dovilei Žilionytei, Simonai PerÅ¡inai, dalyvaujant prokurorei Vaidai Matuzonienei,nuteistajam V.
Regesto Legislator
Generato dall'IAf3542153-bf91-4c00-b079-5cbbee76c84f · Vilniaus apygardos teismas: Nors liudytojai teisme pakeitÄ savo parodymus, neigÄ, kad nukentÄjusysis įvykio vietoje gÄrÄ alų (laikÄ alaus skardinÄ), taÄiau teismas privalÄjo iÅ¡tirti visus įrodymus. 2.3. Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai inkriminavo kvalifikuojantį požymį, jog apeliantas veikÄ iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų. Tik nukentÄjusysis parodÄ, o liudytojai A. S. ir V. S. tik abstrakÄiai nurodÄ, kad konfliktas neva prasidÄjo dÄl to, kad nukentÄjusysis iÅ¡gÄ sdino V. J. merginÄ .
Testo completo
PraneÅ¡Äja A Baudžiamoji byla Nr. 1A-166-898/2018 (S)Teisminio proceso Nr. 1-01-1-59237-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.5.1.1.; 1.2.4.4.2.8.; 1.2.26.2.; 2.4.6.1. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužÄs 3 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų ArÅ«no Budrio, Jurgitos KolyÄienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), Ernesto RimÅ¡elio,sekretoriaujant Dovilei Žilionytei, Simonai PerÅ¡inai, dalyvaujant prokurorei Vaidai Matuzonienei,nuteistajam V.
J. (V. J.), jo gynÄjui advokatui RamÅ«nui Mikulskui,nukentÄjusiojo atstovui Romualdui Vitkui,teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal V. J. apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus rajono apylinkÄs teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , 284 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) subendrinta 1 (vienerių) metų laisvÄs atÄmimo bausme.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis bausmÄs vykdymas atidÄtas vieneriems metams, įpareigojant visÄ bausmÄs vykdymo atidÄjimo laikotarpį tÄsti darbÄ bei per visÄ bausmÄs vykdymo atidÄjimo laikotarpį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdanÄios institucijos leidimo.V. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonÄ - įpareigojimas per deÅ¡imt mÄnesių nuo nuosprendžio įsiteisÄjimo dienos atlyginti civiliniam ieÅ¡kovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai nusikaltimu padarytÄ turtinÄ Å¾alÄ â 598,27 Eur.Civilinio ieÅ¡kovo Vilniaus teritorinÄs ligonių kasos ieÅ¡kinys tenkintas, iÅ¡ V.
J. Vilniaus teritorinÄs ligonių kasos naudai priteista 598,27 Eur Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos. NukentÄjusiojo E. L. (E. L.) civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies. IÅ¡ V. J. ir V. P. (V. P.) solidariai nukentÄjusiojo E. L. naudai priteista 250 Eur turtinÄs žalos atlyginimo ir 1000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo.  E. L. naudai iÅ¡ V. J. ir V. P. priteista lygiomis dalims po 300 Eur atstovavimo iÅ¡laidų.Vilniaus rajono apylinkÄs teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu taip pat nuteistas V.
P., taÄiau jo atžvilgiu nuosprendis neapskųstas. Kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ ,n u s t a t Ä : Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄV. J. nuteistas už tai, kad 2015 m. spalio 25 d., apie 24.00 val., vieÅ¡oje vietoje â Vilniaus â Mokyklos â J. Dembinskio gatvių sankryžoje, DÅ«kÅ¡tų kaime, DÅ«kÅ¡tų sen., Vilniaus r., iÅ¡lipÄs iÅ¡ automobilio âAudi A3â, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priÄjo prie E. L. sÄdÄjusio stotelÄje, ant suoliuko su A. S. (A.
S.) ir V. S. (V. S.), nesilaikydamas elementarių moralÄs bei elgesio normų, savo veiksmais parodydamas aiÅ¡kiÄ nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, kitų žmonių akivaizdoje, dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų â panaudodamas kaip pretekstÄ savo veiksmams menkavertÄ dingstį, tyÄia vienÄ kartÄ spyrÄ deÅ¡ine koja sÄdinÄiam E. L. į veidÄ , pataikydamas į kairÄ pusÄ, žandikaulio sritį ir padarydamas nukentÄjusiajam E. L. poodinÄ kraujosruvÄ kairÄs akies apatiniame voke, apatinio žandikaulio kairÄs pusÄs lūžį, tokiais savo veiksmais dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų nesunkiai sutrikdÄ E. L. sveikatÄ ir įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdÄ visuomenÄs rimtį bei tvarkÄ .
Jo veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimai, numatyti BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija). Apeliacinio skundo argumentai ir praÅ¡ymaiApeliaciniu skundu V. J. praÅ¡o panaikinti Vilniaus rajono apylinkÄs teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nuosprendį dalyje dÄl V. J. nuteisimo, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â BPK) 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu baudžiamÄ jÄ bylÄ V. J. atžvilgiu nutraukti, civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinÄtÄ . 2.1.
Skunde nurodo, kad teismas nevertino įrodymų visumos, dÄl apelianto kaltumo padarÄ klaidingas iÅ¡vadas, kurias grindÄ hipotetinio pobÅ«džio teiginiais. Teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles ir rungimosi principÄ baudžiamajame procese nepagrįstai rÄmÄsi vien tik nukentÄjusiojo ir liudytojų A. S. ir V. S. parodymais, o kaltinamųjų ir kitų liudytojų parodymais nesivadovavo. NagrinÄjant bylÄ teisme nukentÄjusysis E. L. ir kaltinamieji nurodÄ skirtingas įvykių aplinkybes.
Kaltinamųjų parodymai buvo atmesti motyvuojant tuo, jog Å¡ie prieÅ¡tarauja liudytojų A. S. ir V. S. parodymams, liudytojos A. Ä. parodymai vertinti kaip nepatikimi vien tik tuo pagrindu, jog Å¡i liudytoja yra V. J. sugyventinÄ ir augina bendrÄ vaikÄ . Vertindamas nukentÄjusiojo bei liudytojų A. S. ir V. S. parodymus teismas neįvertino jų tarpusavio prieÅ¡taringumo, neatsižvelgÄ Ä¯ jų neatitikimÄ ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, teismas taip pat nevertino aplinkybių, kad minÄti asmenys buvo neblaivÅ«s ir suinteresuoti apginti savo draugÄ , policijos pareigÅ«nÄ E. L., kuris taip pat buvo neblaivus. 2.2.
Skunde pažymima, kad nukentÄjusysis ir minÄti du liudytojai dÄl esminių bylos aplinkybių davÄ prieÅ¡taringus parodymus, kas leidžia abejoti Å¡ių asmenų duotų parodymų tikrumu. Teisme E. L. parodÄ tÄ vakarÄ pirtyje vartojÄs alkoholį, stotelÄje alaus negÄrÄs. Ikiteisminio tyrimo metu nukentÄjusysis parodÄ, kad Vitalijui kumÅ¡Äiu jam trenkus į veidÄ , jis pasilenkÄ ir pamatÄ, kad iÅ¡lietas alus. Liudytojas A. S. teisme nurodÄ, kad įvykio metu jis buvo blaivus, ar E. L. stovÄdamas prie stotelÄs laikÄ skardinÄ, tiksliai pasakyti negalÄjo.
Ikiteisminio tyrimo metu pirmosios apklausos metu Å¡is liudytojas nurodÄ, kad eidami jie turÄjo alaus skardines rankose, vienÄ skardinÄ rankoje neÅ¡Äsi E. L., jie bendravo, gÄrÄ alų iÅ¡ skardinių, vienu momentu E. L. atsikÄlÄ ir laikydamas rankoje skardinÄ užsimojo. Pagarsinus Å¡iuos parodymus teisme liudytojas patvirtino, kad jie teisingi. Antrosios apklausos metu liudytojas nurodÄ visiÅ¡kai prieÅ¡ingas aplinkybes â jog sÄdint stotelÄje niekas alkoholio nevartojo, niekas nebuvo iÅ¡gÄrÄs. Liudytojas V.
S. teisme parodÄ, kad pirtyje buvo 3-4 val., vartojo alkoholį, stotelÄje jis gÄrÄ alų iÅ¡ skardinÄs, sÄdÄjo laikydamas rankoje alų. Ikiteisminio tyrimo metu Å¡is liudytojas papildomai buvo nurodÄs, kad prieÅ¡ atvažiuojant automobiliui E. L. atsistojÄs, pasakodamas kažkÄ mostelÄjo ranka, kurioje turÄjo tuÅ¡ÄiÄ skardinÄ, nes bÅ«tent tuo metu automobilis sustojo. Taigi liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai patvirtina, kad nukentÄjusysis įvykio metu buvo neblaivus, su savimi rankoje turÄjo alaus skardinÄ, nors pats nukentÄjusysis Å¡iÄ aplinkybÄ neigÄ.
Nors liudytojai teisme pakeitÄ savo parodymus, neigÄ, kad nukentÄjusysis įvykio vietoje gÄrÄ alų (laikÄ alaus skardinÄ), taÄiau teismas privalÄjo iÅ¡tirti visus įrodymus. 2.3. Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai inkriminavo kvalifikuojantį požymį, jog apeliantas veikÄ iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų. Tik nukentÄjusysis parodÄ, o liudytojai A. S. ir V. S. tik abstrakÄiai nurodÄ, kad konfliktas neva prasidÄjo dÄl to, kad nukentÄjusysis iÅ¡gÄ sdino V. J. merginÄ .
Abu nuteistieji parodÄ, kad nukentÄjusysis metÄ skardinÄ Ä¯ V. J. vairuojamÄ automobilį, Å¡ias aplinkybes tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir liudytoja A. Ä.. Kad E. L. stotelÄje gÄrÄ alų ir rankoje laikÄ alaus skardinÄ, ikiteisminio tyrimo metu patvirtino A. S. ir V. S.. 2015 m. lapkriÄio 11 d. protokole užfiksuota, kad V. P. pateikÄ dvi tuÅ¡Äias skardines nuo alaus. 2015 m. lapkriÄio 5 d. apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad ant automobilio âAudi A3â, deÅ¡inÄs pusÄs priekinių durelių priekinÄje dalyje, žemiau durelių vidurio, matyti įbrÄžimai.
Ä®brÄžimų pobÅ«dis ir lokalizacija atitinka liudytojos A. Ä. duotus parodymus. Visi aptarti įrodymai patvirtina, jog pats nukentÄjusysis provokavo konfliktinÄ situacijÄ . NukentÄjusysis įvykio metu dirbo policijos pareigÅ«nu, remiantis V. P. parodymais, nukentÄjusysis, provokuodamas konfliktinÄ situacijÄ , piktnaudžiavo savo tarnybine padÄtimi nurodydamas: âkÄ man padarysi? AÅ¡ mentasâ. BÅ«damas policijos pareigÅ«nu nukentÄjusysis vieÅ¡oje vietoje vartojo alkoholį, Å¡iÄ aplinkybÄ bandÄ nuslÄpti, po įvykio jis pats telefonu kreipÄsi į V.
J. dÄl pinigų sumokÄjimo, Å¡antažuodamas, jog nesumokÄjus reikalaujamos sumos, nukentÄjusysis raÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ policijai (tai patvirtina SMS pokalbių iÅ¡klotinÄ). 2.4. DÄl BK 284 straipsnyje numatytų pasekmių, t. y. visuomenÄs rimties ir tvarkos sutrikdymo, skunde pažymima, kad viskas vyko nakties metu, paÅ¡alinių asmenų įvykio vietoje nebuvo. Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ neužtenka, kad įvykis įvyksta vieÅ¡oje vietoje, nusikaltimo baigtumo momentas sietinas su neigiamų padarinių visuomenÄje atsiradimu.
Neigiamų padarinių visuomenÄje atsiradimas sietinas su aplinkiniais asmenimis, kurie pasijuto Å¡iurkÅ¡Äiai pažeminti ar Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis. Å iuo atveju iÅ¡ liudytojų parodymų matyti, jog jiems muÅ¡tynÄs nesukÄlÄ didelio iÅ¡gÄ sÄio, įvykis vyko uždaroje autobusų stotelÄje. A. S. parodÄ, kad tÄ naktį neskambino pagalbos numeriu, nes nepagalvojo, kad E. L. sužalojimas gali bÅ«ti rimtas. TodÄl nors smurtiniai veiksmai bÅ«tų vertinti kaip įžūlÅ«s ir padaryti vieÅ¡oje vietoje, Å¡ios bylos atveju jie nesukÄlÄ neigiamų padarinių visuomenÄje (darant prielaidÄ , kad veiksmai buvo atlikti). 2.5.
Skunde nurodoma, kad Å¡iuo atveju įvyko bÅ«tinosios ginties situacija. E. L. be jokios dingsties metÄ rankoje laikomÄ alaus skardinÄ Ä¯ pravažiuojantį automobilį, automobiliui priverstinai sustojus ir V. P. priÄjus prie E. L. paklausti, kÄ jie daro, E. L. atsakÄ, jog dirba policijoje ir iÅ¡ karto be jokios dingsties tyÄia koja spyrÄ V. P. į kirkÅ¡nį, dÄl ko V. P. susilenkÄ iÅ¡ skausmo. Po to E. L. rankos alkÅ«ne sudavÄ V. P. į galvos sritį. V. J., iÅ¡lipÄs iÅ¡ stovinÄio automobilio, siekdamas nutraukti smurtinius veiksmus, priÄjo prie E. L. ir sugriebÄs už pilvo abiem rankomis stipriai atitraukÄ.
Po to V. J. padÄjo nueiti V. P. iki automobilio ir iÅ¡važiuoti. V. J. fizinÄ jÄgÄ prieÅ¡ nukentÄjusįjį panaudojo siekdamas nutraukti pavojingÄ , realų, akivaizdų kÄsinimÄ si prieÅ¡ V. P.. Pagal BK 28 straipsnį teisÄ Ä¯ bÅ«tinÄ jÄ gintį gali bÅ«ti įgyvendinta ne tik siekiant apginti save, bet ir kitus asmenis. E. L. buvo itin agresyvus, metÄ skardinÄ Ä¯ automobilį, asmeniui iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio pasiaiÅ¡kinti puolÄ prieÅ¡ jį smurtauti, dÄl ko buvo nustatytas sveikatos sutrikdymas â padaryta kraujosruva kairÄje Å¡launyje paveikus kietu buku daiktu galimai įvykio aplinkybÄse nurodytu laiku (2015 m. lapkriÄio 10 d. specialisto iÅ¡vada).
DÄl Å¡io įvykio E. L. atžvilgiu taip pat buvo pradÄtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 straipsnį, kuriame pastarasis atsisakÄ duoti parodymus dÄl V. P. padarytų sužalojimų bei iÅ¡samiai paaiÅ¡kinti įvykio aplinkybes. Teismo posÄdžio metu nuteistasis ir jo gynÄjas praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorÄ praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ atmesti. ApeliacinÄs instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimaiApeliacinis skundas atmetamas. Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posÄdyje iÅ¡nagrinÄti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dÄl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinÄių reikÅ¡mÄs bylai iÅ¡sprÄsti teisingai (BPK 20 straipsnis).
Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis, kurioje nurodyta, kad teisÄjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įstatymas numato iÅ¡skirtinÄ bylÄ nagrinÄjanÄio teismo kompetencijÄ nusprÄsti, kurie iÅ¡ byloje esanÄių duomenų turi įrodomÄ jÄ vertÄ ir ar jų pakanka nustatyti visų konkreÄios nusikalstamos veikos sudÄties požymių buvimÄ asmens veiksmuose.
Ä®rodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimanÄio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali tik teikti teismui pasiÅ«lymus dÄl Å¡ių klausimų sprendimo. Proceso dalyvių pateikiamų praÅ¡ymų ir versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne pagal proceso dalyvių iÅ¡dÄstytÄ pozicijÄ savaime BPK normų nepažeidžia, nes esminis įstatymo reikalavimas yra tai, kad teismo sprendimas bÅ«tų argumentuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma (kasacinÄ plenarinÄs sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).Pirmosios instancijos teisme, taip pat apeliaciniame skunde V.
J. pateikia savo įvykių versijÄ , nurodo, jog jiems su kitu nuteistuoju Å¡ioje byloje V. P. ir liudytoja A. Ä. važiuojant namo nukentÄjusysis E. L. be jokios dingsties metÄ rankoje laikomÄ alaus skardinÄ Ä¯ pravažiuojantį automobilį, V. P. priÄjus prie E. L. paklausti, kÄ jie daro, E. L. atsakÄ, jog dirba policijoje ir iÅ¡ karto be jokios dingsties tyÄia koja spyrÄ V. P. į kirkÅ¡nį, po to rankos alkÅ«ne sudavÄ V. P. į galvos sritį; V. J. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio siekdamas nutraukti smurtinius veiksmus, priÄjo prie E. L. ir sugriebÄs už pilvo abiem rankomis stipriai atitraukÄ, po to padÄjo V.
P. nueiti iki automobilio ir jie iÅ¡važiavo. TaÄiau apeliacinÄs instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymÄjo, kad V. J., V. P. ir liudytojos A. Ä. parodymai apie tai, kad V. J. ir V. P. smÅ«gių nukentÄjusiajam E. L. nesudavÄ iÅ¡ esmÄs prieÅ¡tarauja, kitiems, nuo subjektyvaus asmens vertinimo nepriklausantiems ir teisminio nagrinÄjimo metu iÅ¡tirtiems įrodymams. Skunde nurodoma, jog teismas liudytojos A. Ä. parodymus vertino kaip nepatikimus vien tik dÄl to, jog ji yra V.
J. sugyventinÄ ir augina bendrÄ vaikÄ . Su tokiu argumentu teisÄjų kolegija nesutinka. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas A. Ä. parodymus vertino atsižvelgdamas į tai, kad ji viso įvykio metu sÄdÄjo automobilyje, konfliktÄ matÄ pro automobilio langus, automobilis nuo autobusų stotelÄs stovÄjo 5-10 metrų atstumu, be to, veika padaryta nakties metu, apie vidurnaktį, taigi sutiktina su skundžiamame nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, jog liudytoja galÄjo tiesiog nematyti nukentÄjusiajam suduodamų smÅ«gių arba netinkamai juos įvertinti.Apeliaciniame skunde pažymima, kad nukentÄjusysis E. L. bei liudytojai A.
S. ir V. S. dÄl esminių bylos aplinkybių davÄ prieÅ¡taringus parodymus, kas leidžia abejoti Å¡ių asmenų duotų parodymų tikrumu. TeisÄjų kolegija pažymi, jog esminÄ aplinkybÄ, turÄjusi lemiamÄ reikÅ¡mÄ V. J. veiksmų kvalifikavimui bÅ«tent pagal BK 138 straipsnį, buvo dÄl jo veiksmų (spyrio ant suoliuko sÄdinÄiam nukentÄjusiajam į veidÄ ) atsiradusios pasekmÄs â nesunkus nukentÄjusiojo E. L. sveikatos sutrikdymas. NukentÄjusiajam padaryti sužalojimai buvo įvertinti specialisto iÅ¡vadoje (1 t., 55 b. l.), apklausus Å¡iÄ iÅ¡vadÄ pateikusį ekspertÄ Å¡is papildomai paaiÅ¡kino, kad E. L. konstatuoti sužalojimai nebÅ«dingi savÄs žalojimui ar griuvimui dÄl savo lokalizacijos (1 t., 57-59 b. l.).
Tiek nukentÄjusysis, tiek liudytojai A. S. bei V. S. viso proceso metu dÄl esminÄs aplinkybÄs â spyrio nukentÄjusiajam į veidÄ â davÄ nuoseklius parodymus, pagrindo jais nesivadovauti nÄra. E. L., A. S. bei V. S. visi nurodÄ, jog jiems sÄdint stotelÄje ant suoliuko iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo ir priÄjÄs prie jų į galvÄ E. L. deÅ¡ine koja spyrÄ bÅ«tent V. J.. Be to, kaip teisingai pažymÄta skundžiamame nuosprendyje, Å¡iuos parodymus patvirtina jau minÄta specialisto iÅ¡vada bei eksperto paaiÅ¡kinimai dÄl Å¡ios iÅ¡vados â specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, jog E. L. buvo padaryti sužalojimai kairÄs akies apatiniame voke, apatinio žandikaulio kairÄs pusÄs lūžis, sužalojimai galÄjo bÅ«ti padaryti nuo vieno ar dviejų trauminių poveikių, t. y. specialisto iÅ¡vadoje nurodytiems sužalojimams užteko vieno trauminio poveikio, nagrinÄjamu atveju â vieno V.
J. spyrio nukentÄjusiajam į galvÄ . Kaip matyti iÅ¡ apeliaciniame skunde pateiktų argumentų, esminÄmis aplinkybÄmis apeliantas nurodo esant nukentÄjusiojo neblaivumÄ bei rankoje turÄtÄ /neturÄtÄ alaus skardinÄ. Pirmosios instancijos teisme nukentÄjusysis patvirtino įvykio vakarÄ pirtyje vartojÄs alkoholį, taÄiau paaiÅ¡kino stotelÄje (įvykio vietoje) alaus negÄrÄs. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jokių aplinkybių dÄl alkoholio vartojimo/nevartojimo jis nenurodÄ, tiesiog pažymÄjo, kad po to, kai į veidÄ jam trenkÄ V.
P., nukentÄjusysis pasilenkÄ ir pamatÄ iÅ¡lietÄ alų. Taigi jokių esminių prieÅ¡taravimų tarp nukentÄjusiojo ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duotų parodymų nÄra. Apklausiamas teisme A. S. patvirtino, jog įvykio vakarÄ buvo pirtyje, kur gÄrÄ alų; ar E. L. stovÄdamas prie stotelÄs rankoje laikÄ skardinÄ, tiksliai pasakyti negalÄjo, stotelÄje A. S. nurodÄ alaus negÄrÄs, ar gÄrÄ V. S., pasakyti negalÄjo; liudytojas paaiÅ¡kino, kad visų aplinkybių gerai nepamena, nes praÄjo daug laiko.
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo (kuriame nukentÄjusiuoju pripažintas E. L.) metu A. S. nurodÄ, jog jiems sÄdint stotelÄje alkoholis nebuvo vartojamas, iÅ¡gÄrÄ niekas nebuvo, paaiÅ¡kino, kad automobilis sustojo tuomet, kai E. L. atsistojÄs kažkÄ pasakojo ir mostelÄjo ranka (1 t., 82, 83 b. l.). Apklausiamas kito ikiteisminio tyrimo metu, kuriame nukentÄjusiuoju pripažintas V. P., A. S. nurodÄ, kad pirtyje visi gÄrÄ alų, bet jautÄsi gerai, eidami namo rankose turÄjo alaus skardines â vienÄ skardinÄ E. L., vienas kažkuris, V.
S. ar A. S., taip pat turÄjo skardinÄ, tiksliai neprisiminÄ kuris, stotelÄje atsisÄdo ant suoliuko, bendravo, kažkas gÄrÄ alų iÅ¡ skardinių; vienu momentu E. L. kažkÄ pasakodamas atsikÄlÄ ir laikydamas rankoje alaus skardinÄ užsimojo, skardinÄ iÅ¡ rankos neiÅ¡krito, jos mesti nebandÄ (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-61425-15 medžiagos 1 t., 74, 75 b. l.). Pagarsinus Å¡iuos parodymus liudytojas patvirtino, kad Å¡iais parodymais teismas gali vadovautis, Å¡iuo metu tiksliai nepamena, bet jei taip nurodyta, galÄjo taip bÅ«ti.
Kaip matyti, ikiteisminio tyrimo metu liudytojo A. S. nurodytos aplinkybÄs dÄl alkoholio vartojimo stotelÄje ir skardinių turÄjimo iÅ¡ tiesų Å¡iek tiek skiriasi â apklausiamas Å¡ioje byloje atliktame ikiteisminiame tyrime jis nurodÄ, kad alkoholio stotelÄje niekas nevartojo, dÄl turÄtų alaus skardinių nesakÄ nieko. Apklausiamas kito ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, jog stotelÄje buvo geriamas alus, o E. L. rankoje turÄjo alaus skardinÄ. TaÄiau Å¡ie skirtumai, prieÅ¡ingai nei teigiama skunde, nÄra esminiai ir nesudaro pagrindo nesivadovauti Å¡io liudytojo parodymais, tuo labiau, kai liudytojas pirmosios instancijos teisme patvirtino, jog galima vadovautis jo parodymais, duotais kitame ikiteisminiame tyrime (ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-61425-15).
Apklausiamas teisme V. S. patvirtino pirtyje vartojÄs alkoholį, eidamas namo, stotelÄje taip pat gÄrÄs alų; ar stotelÄje gÄrÄ alų E. L., nurodyti negalÄjo; kad E. L. bÅ«tų metÄs skardinÄ Ä¯ automobilį nurodÄ nematÄs. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu Å¡is liudytojas nurodÄ, kad sÄdint stotelÄje jis su A. S. iÅ¡gÄrÄ pora skardinių alaus, taip pat paaiÅ¡kino, kad pravažiuojantis automobilis sustojo tuo metu, kai E. L. kažkÄ pasakojo ir mostelÄjo ranka, kurioje turÄjo tuÅ¡ÄiÄ alaus skardinÄ (1 t., 82, 83 b. l.).
Taigi Å¡io liudytojo parodymuose esminių prieÅ¡taravimų nÄra. NukentÄjusysis pirmosios instancijos teisme neneigÄ Ä¯vykio vakarÄ vartojÄs alkoholį, jog pirtyje buvo geriamas alus patvirtino ir kiti du liudytojai. Nors gerianÄio alų įvykio vietoje, stotelÄje, nukentÄjusiojo nematÄ nei vienas iÅ¡ minÄtų liudytojų, abu jie patvirtino matÄ E. L. su alaus skardine rankoje. Atsižvelgiant į liudytojų nurodytas aplinkybes, teisÄjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog E. L.
įvykio vietoje, autobuso stotelÄje, galimai gÄrÄ alų iÅ¡ skardinÄs. Alkoholį įvykio vakarÄ vartojo ir liudytojai A. S. bei V. S.. Vis dÄlto pagrindo teigti, jog dÄl iÅ¡gerto alkoholio liudytojai ir nukentÄjusysis negali prisiminti įvykio aplinkybių, Å¡iuo atveju nÄra. Tiek liudytojai A. S. ir V. S., tiek nukentÄjusysis E. L. nuosekliai nurodÄ Ä¯vykio aplinkybes - kaip E. L. stovÄjo prie stotelÄs ir bendravo su liudytojais, kaip atÄjo ir atsisÄdo Å¡alia liudytojų ant suoliuko ir kaip po to atÄjo V.
J. ir V. P. bei atliko veiksmus, už kuriuos yra nuteisti. Jų parodymai sutampa, tam tikri netikslumai dÄl įvykio vietoje vartoto alkoholio ir rankoje turÄtos alaus skardinÄs, nurodyti apeliaciniame skunde, nesudaro pagrindo Å¡ių asmenų parodymus vertinti kaip neteisingus ir jais nesivadovauti. Apeliaciniame skunde teigiama, jog nuteistiesiems pravažiuojant pro autobusų stotelÄ, į jų automobilį E. L. metÄ skardinÄ. Kaip matyti iÅ¡ aukÅ¡Äiau aptartų liudytojų A. S. ir V. S. teisme bei ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, aplinkybes dÄl E. L. veiksmų jie geriau prisiminÄ ikiteisminio tyrimo metu, A.
S. â apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, kuriame nukentÄjusiuoju buvo pripažintas V. P. (ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-61425-15). Teisme visų aplinkybių liudytojai gerai neprisiminÄ, taÄiau parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino. Abu liudytojai ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad tuo metu, kai E. L. stovÄjo Å¡alia stotelÄje ir jiems kažkÄ pasakodamas mostelÄjo, rankoje jis laikÄ alaus skardinÄ. V. P. ikiteisminio tyrimo metu taip pat pateikÄ dvi tuÅ¡Äias alaus skardines, viena kurių galÄjo bÅ«ti ta, kuriÄ laikÄ E. L..
Taigi aplinkybÄ, kad prieÅ¡ sustojant automobiliui, kuriame važiavo V. P. ir V. J., E. L. stovÄjo Å¡alia stotelÄs turÄdamas rankoje alaus skardinÄ ir kalbÄdamas su stotelÄje sÄdÄjusiais A. S. bei V. S. Å¡ia ranka mostelÄjo, teisÄjų kolegijos vertinimu yra įrodyta. ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu bÅ«tent dÄl Å¡io mostelÄjimo galÄjo iÅ¡sigÄ sti kartu su nuteistaisiais automobilyje važiavusi liudytoja A. Ä. â nukentÄjusysis E. L., taip pat liudytojai A. S. ir V.
S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme nurodÄ girdÄjÄ, kaip prie jų priÄjÄ asmenys (V. P. ir V. J.) sakÄ, kad E. L. iÅ¡gÄ sdino automobilyje važiuojanÄiÄ merginÄ . AplinkybÄ, jog rankoje laikydamas skardinÄ E. L. ne tik mostelÄjo Å¡ia ranka, bet ir metÄ skardinÄ Ä¯ pravažiuojantį automobilį, teisÄjų kolegijos vertinimu vis dÄlto nÄra įrodyta. Visų pirma, tokios aplinkybÄs nepatvirtina aukÅ¡Äiau aptarti liudytojų A. S. ir V. S. parodymai.
Antra, V. P. ir V. J. parodymai dÄl Å¡ios aplinkybÄs yra prieÅ¡taringi. Pirmosios instancijos teisme V. J. nurodÄ, kad į jų automobilį buvo mesta alaus skardinÄ, kuri pataikÄ prie automobilio valytuvų ir užstrigo. V. P. neprisiminÄ kur skardinÄ pataikÄ, teigÄ, jog ji pataikÄ Ä¯ automobilio deÅ¡inÄ pusÄ, gal į sparnÄ , gal į stiklÄ . Su nuteistaisiais automobiliu važiavusi liudytoja A. Ä. pirmosios instancijos teisme teigÄ maÄiusi, kaip į jos automobilį buvo mesta skardinÄ, ikiteisminio tyrimo metu nurodÄ Å¡iek tiek tikslesnes aplinkybes â jog mesta skardinÄ pataikÄ Ä¯ automobilio deÅ¡inÄs pusÄs sparnÄ .
Taigi tame paÄiame automobilyje važiavÄ asmenys (V. P., V. J. bei A. Ä.) tÄ patį skardinÄs metimÄ matÄ skirtingai â V. J. atrodÄ, kad skardinÄ buvo mesta ir užstrigo už valytuvų, V. P. tiksliai skardinÄs metimo net neprisiminÄ, o A. Ä. matÄ, kaip skardinÄ atsitrenkÄ Ä¯ automobilio deÅ¡inį Å¡onÄ . Atsižvelgiant į Å¡iuos prieÅ¡taravimus minÄtų asmenų parodymuose, taip pat liudytojų A. S. ir V. S. nurodytas aplinkybes (jog laikydamas rankoje alaus skardinÄ Å¡ia ranka nukentÄjusysis tik sumojo, skardinÄs nemetÄ), teismas negali daryti tvirtos iÅ¡vados ir konstatuoti kaip įrodytÄ faktÄ tai, kad skardinÄ iÅ¡ tikrųjų buvo mesta.Apelianto teigimu aplinkybÄ, jog alaus skardinÄ buvo mesta į automobilį, neva patvirtina apžiÅ«ros protokole užfiksuotos aplinkybÄs apie ant automobilio esanÄius įbrÄžimus. 2015 m. lapkriÄio 5 d. daiktų apžiÅ«ros protokole nurodyta, jog įbrÄžimai matyti automobilio deÅ¡inÄs pusÄs priekinių durelių priekinÄje dalyje, žemiau durelių vidurio; pagal įbrÄžimo pobÅ«dį, matyt, kad jie yra padaryti paveikus bukam daiktui, esant didelei poveikių jÄgai, nes pažeisti dažai bei metalo giluminiai sluoksniai ir iÅ¡ jo konfigÅ«racijos matosi, kad jis padarytas veikiant iÅ¡ilginei slystanÄiai jÄgai; tokie pat įbrÄžimai padaryti automobilio priekiniame bamperyje;
Å¡ie įbrÄžimai vietomis yra platÅ«s, iki 4 cm ir gilÅ«s â vietomis pažeisti ne tik dažai, bet ir giluminiai bamperio plastmasÄs sluoksniai; pagal trasÄ matoma, kad Å¡ie įbrÄžimai padaryti veikiant iÅ¡ilginei trinties jÄgai, kuri pasižymi didÄjimu (1 t., 65-79 b. l.).TeisÄjų kolegijos vertinimu, apžiÅ«ros protokole nurodytos aplinkybÄs dÄl įbrÄžimų ir prie protokolo pridÄtose fotonuotraukose matomas įbrÄžimų pobÅ«dis (1 t., 72, 76, 77 b. l.) nepatvirtina teiginių, kad Å¡ie įbrÄžimai padaryti į automobilį metant alaus skardinÄ.
AtvirkÅ¡Äiai, tokie automobilio apgadinimai per daug žymÅ«s ir jau minÄtų abejonių kontekste paneigia teiginius apie mestÄ skardinÄ.Ä®vertinusi nurodytas aplinkybes teisÄjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad V. J. ir V. P. smÅ«gius nukentÄjusiajam E. L. sudavÄ dÄl mažareikÅ¡mÄs priežasties â dÄl to, kad nukentÄjusysis rankos (kurioje laikÄ alaus skardinÄ) judesiu iÅ¡gÄ sdino automobiliu važiavusiÄ merginÄ - liudytojÄ A. Ä.. Kaip teisingai pažymÄta skundžiamame nuosprendyje, pagal teismų praktikÄ nusikalstama veika pripažįstama padaryta dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų, kai tai daroma dÄl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenÄs negerbimo, elementarių moralÄs ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mÄ dingstį (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75/2005, 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009, 2K-450/2010).
V. J., net jei jo mergina dÄl nukentÄjusiojo mostelÄjimo ranka ir buvo iÅ¡gÄ sdinta, neturÄjo teisÄs imtis tokio pobÅ«džio veiksmų â spirti nukentÄjusiajam į galvÄ . Tokios teisÄs jis nebÅ«tų turÄjÄs net ir tuo atveju, jei E. L. bÅ«tų metÄs alaus skardinÄ Ä¯ pravažiuojantį automobilį. Taigi jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ . DÄl veiksmų kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį skunde nurodoma, jog nagrinÄjamu atveju nÄra nustatytos BK 284 straipsnyje numatytos pasekmÄs â visuomenÄs rimties ir tvarkos sutrikdymas.
ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, atliktų veiksmų pobÅ«dis (smurto prieÅ¡ nukentÄjusįjį naudojimas dÄl mažareikÅ¡mÄs priežasties), aplinkybÄ, jog įvykį matÄ liudytojai A. S. ir V. S., A. S. pirmosios instancijos teisme nurodÄ asmenis (t. y. V. P. ir V. J.) bandÄs raminti, V. S. taip pat nurodÄ po smÅ«gių sakÄs, jog taip elgtis negalima, patvirtina, jog dÄl V. J. įžūlaus elgesio buvo sutrikdyta visuomenÄs rimtis ir tvarka. AplinkybÄ, jog po įvykio nebuvo iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai, Å¡ios iÅ¡vados nepaneigia â pareigÅ«nams nebuvo skambinta tik dÄl to, kad iÅ¡ karto po įvykio nei nukentÄjusysis, nei su juo buvÄ liudytojai neįvertino sužalojimų pobÅ«džio, be to, iÅ¡ įvykio vietos abu nuteistieji iÅ¡ karto iÅ¡važiavo.
DÄl bÅ«tinosios gintiesTiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde V. J. neigia spyrÄs nukentÄjusiajam į galvÄ , nurodo, jog V. P. iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio ir nuÄjus link E. L., V. J. liko sÄdÄti automobilyje. Tokia versija teismo neįtikina. Automobilis, kuriuo važiavo nuteistieji, priklausÄ V. J. sugyventinei A. Ä.. Taigi neaiÅ¡ku, kodÄl A. Ä. iÅ¡sigandus dÄl E. L. veiksmų, kuomet jis, pagal nuteistojo versijÄ , metÄ skardinÄ Ä¯ A. Ä., iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo ne A.
Ä. sugyventinis V. J., o V. P.. Ginti iÅ¡sigandusiÄ merginÄ , teisÄjų kolegijos vertinimu, iÅ¡lipo bÅ«tent V. J. ir priÄjÄs prie tuo metu jau ant suoliuko sÄdinÄio E. L., spyrÄ jam į galvos sritį.Skunde taip pat nurodoma, kad V. J. sÄdÄdamas automobilyje matÄ, kaip E. L. spyrÄ iÅ¡ automobilio iÅ¡lipusiam V. P., ir tik tai pamatÄs iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, atitraukÄ E. L. nuo V. P. ir nusivedÄ V. P. į automobilį, t. y. veikÄ bÅ«tinosios ginties situacijoje, siekdamas nutraukti pavojingÄ , realų, akivaizdų kÄsinimÄ si prieÅ¡ V.
P.. PažymÄtina, jog tiek nukentÄjusysis, tiek liudytojai A. S. ir V. S. patvirtino, jog tuo metu, kai prie jų priÄjo V. J. ir V. P., nukentÄjusysis su liudytojais sÄdÄjo ant suoliuko, nukentÄjusysis ir minÄti liudytojai nurodÄ, kurioje vietoj kiekvienas sÄdÄjo, paaiÅ¡kino, kad nukentÄjusysis sÄdÄjo kairÄje pusÄje, t. y. iÅ¡ Å¡ono, kuomet smÅ«giai į galvÄ jam galÄjo bÅ«ti suduoti be jokių trukdžių. Tokie nukentÄjusiojo ir liudytojų parodymai prieÅ¡tarauja aplinkybÄms, nurodytoms V.
J. ir V. P. pirmosios instancijos teisme bei pakartotoms apeliaciniame skunde - neva V. J. sÄdÄdamas automobilyje pamatÄ, kaip E. L. spiria V. P., trenkia jam į galvÄ , tuomet V. J. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir atitraukÄs E. L. parsivedÄ V. P. į automobilį. TeisÄjų kolegijos vertinimu Å¡ioje byloje yra neginÄijamai įrodyta, remiantis nukentÄjusiojo ir minÄtų dviejų liudytojų nuosekliais parodymais dÄl Å¡ios aplinkybÄs, jog smÅ«giai E. L. buvo suduoti jam sÄdint ant suoliuko stotelÄje.
BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarÄ baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkanÄiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybÄ, bÅ«sto nelieÄiamybÄ, kitas teises, visuomenÄs ar valstybÄs interesus nuo pradÄto ar tiesiogiai gresianÄio pavojingo kÄsinimosi. Viena iÅ¡ bÅ«tinosios ginties teisÄtumo sÄ lygų yra realus (objektyviai egzistuojantis) ir akivaizdus (pradÄtas arba tiesiogiai gresiantis besiginanÄiojo teisÄms) pavojingas kÄsinimasis.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad bÅ«tinosios ginties bÅ«klÄ atsiranda ne tik paÄiu pavojingo kÄsinimosi momentu, bet ir tais atvejais, kai yra reali jo grÄsmÄ (iÅ¡traukiamas ginklas, atlenkiamas peilis, besiginantysis apsupamas kitų asmenų ir pan.). Teismai, sprÄsdami dÄl BK 28 straipsnio nuostatų taikymo, turi itin kruopÅ¡Äiai iÅ¡tirti visas bylos aplinkybes, tiksliai nustatyti, ar nukentÄjusiojo veiksmai įvykio metu laikytini akivaizdžiu, realiu ir pavojingu kÄsinimusi, tokio kÄsinimosi pradžios ir pabaigos momentÄ , besiginanÄiojo kaltÄs formÄ ir rūšį (kasacinÄs bylos Nr. 2K-125/2011, 2K-140/2011, 2K-294/2011).
Kaip jau minÄta aukÅ¡Äiau, tuo metu, kai nukentÄjusiajam buvo suduoti smÅ«giai, jis su liudytojais A. S. ir V. S. sÄdÄjo stotelÄje ant suoliuko. Taigi net jei prieÅ¡ tai nukentÄjusysis E. L., stovÄdamas Å¡alia stotelÄs, ir sudavÄ V. P. į kirkÅ¡nį ar galvos sritį (nutarties 2.5. punktas), kaip tai nurodoma apeliaciniame skunde, nukentÄjusiajam E. L. nuÄjus į stotelÄ ir atsisÄdus prie savo draugų, bet koks kÄsinimasis į V. P. buvo akivaizdžiai pasibaigÄs. Pagrindo kalbÄti apie bÅ«tinÄ jÄ gintį, kuomet kÄsinimasis yra pasibaigÄs, Å¡iuo atveju nÄra.TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :nuteistojo V.
J. apeliacinį skundÄ atmesti. TeisÄjai                                                                                                                               ArÅ«nas Budrys                                                                                                                  Jurgita KolyÄienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Ernestas RimÅ¡elis