Court partially allows prisoner's claim for damages due to overcrowding and poor conditions in detention facilities.
Sintesi Legislator
Generato dall'IAThe court partially dismissed the plaintiff's claim for 10,000 euros regarding alleged poor detention conditions, ordering a retrial on specific liability issues. While the plaintiff argued for compensation based on overcrowding and hygiene violations, the court found that the first-instance court incorrectly attributed liability to the state rather than the specific successor institutions. Consequently, the court awarded partial damages of 200 euros to the prison authority and 150 euros to the hospital based on the duration of violations and lack of evidence regarding sanitary facilities.
Regesto Legislator
Generato dall'IACivil Code Art. 6.5 str.; Civil Code Art. 6.6 str. 1 d.; Administrative Procedure Code Art. 85-87 str.; Administrative Procedure Code Art. 88 str. 5 pkt.; Administrative Procedure Code Art. 132 str. 1 d.: Joint liability is not presumed; damages must be allocated to specific entities based on the duration of violations and the nature of the illegal acts committed by each institution.
Parole chiave
Generato dall'IADisposizioni normative citate
Generato dall'IADecisioni correlate
Generato dall'IATesto completo
?AdministracinÄ byla Nr. I1-2452-816/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00389-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 50.3; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS  S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2020 m. balandžio 28 d. Vilnius  Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄja Jovita EinikienÄ, vieÅ¡ame teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjusi administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo D. R. skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (toliau â VPN) ir LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄs (toliau â ir LAVL), dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo,  n u s t a t Ä :
 PareiÅ¡kÄjas D. R. kreipÄsi su skundu į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti, kuriÄ teigia patyrÄs dÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalÄjime ir LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄje. Skunde nurodo, kad 2015 m. sausio 28 d. po suÄmimo buvo perkeltas į LukiÅ¡kių TI-K karantino kamerÄ rÅ«syje, kurioje buvo labai Å¡alta, iÅ¡muÅ¡tas lango stiklas. Kamerų plotas neatitiko nustatyto minimalaus vienam asmeniui tenkanÄio kameros ploto, buvo laikomas su dar 2 ar 3 kaliniais.
PraÅ¡Ä atkreipti dÄmesį į tai, kad 2015 m. gegužÄs mÄn. LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas toje paÄioje kameroje su pavojingu recidyvistu. Ä® prieÅ¡taravimÄ jo laikymui bendroje kameroje su pareiÅ¡kÄju atsižvelgta nebuvo. PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, kad konvojavimo metu, prieÅ¡ iÅ¡vedant ar įleidžiant į kamerÄ , po 1â2 val. pareiÅ¡kÄjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas laikino sulaikymo kamerose, kurių plotas siekÄ maždaug 1 kv. m. Akcentavo, jog minÄtos kameros neÅ¡ildomos ir prirÅ«kytos.
LAVL laikino sulaikymo kameros yra dar blogesnÄs bÅ«klÄs. Palatose, kuriose gydomi kaliniai, plotas siekÄ tik 7 kv. m (patalpoje paprastai bÅ«davo 4 žmonÄs), o jose esantis klozetas buvo aukÅ¡tai iÅ¡keltas Å¡alia maisto ir dviaukÅ¡Äių lovų. LAVL bÅ«davo laikomas kartu su rÅ«kanÄiais asmenimis. LukiÅ¡kių TI-K ir LAVL teisÄ Ä¯ ilgalaikius pasimatymus su sutuoktine nebuvo suteikta. AtsakovÄs atstovÄ iki reorganizacijos LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalÄjimas atsiliepime į skundÄ su skundu nesutiko ir praÅ¡Ä jį atmesti kaip nepagrįstÄ .
PraÅ¡Ä teismo pareiÅ¡kÄjo reikalavimams dÄl padarytos neturtinÄs žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Atsakovas nurodÄ laikotarpius, kada pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K, ir teigÄ, kad jo skunde nurodomu laikotarpiu kamerų plotas nustatytus reikalavimus atitiko. PažymÄjo, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikÅ¡Äiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyÄia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinÄs reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.
LukiÅ¡kių TI-K yra specifinÄ Ä¯staiga, apjungianti ir tardymo izoliatorių, ir kalÄjimÄ , o taip pat atliekanti teismų nutarÄių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisÄs aktų nustatytas laikymo sÄ lygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Skirstant atvykusius asmenis į kameras buvo laikomasi Lietuvos Respublikos suÄmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikosi ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų.
Pripažįsta, kad dÄl nurodytų aplinkybių kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada pasiekia teisÄs aktuose nustatytÄ ribÄ . PaaiÅ¡kino, kad patikrinus turimus duomenis apie gyvenamÄ sias kameras, buvo nustatyta, jog asmuo, kuris buvo laikomas vienoje kameroje kartu su pareiÅ¡kÄju, į pavojingo recidyvisto sÄ raÅ¡Ä Ä¯trauktas nebuvo. Ä®vertinus kompiuterinÄs sistemos âKamerų grafinis atvaizdavimas, izoliacijos ir perpildymo kontrolÄâ duomenis buvo konstatuota, kad pareiÅ¡kÄjas nuo 2016 m. spalio 19 d. buvo įtrauktas į linkusių užsipulti sÄ raÅ¡Ä , nors, skundžiamu laikotarpiu, konfliktų tarp pareiÅ¡kÄjo ir kalinÄių asmenų, užfiksuota nebuvo.
LukiÅ¡kių TI-K teigimu, laikino laikymo patalpos yra administraciniame pastate, jose suimtieji laikomi laikinai. Å ios laikino laikymo patalpos nÄra didelÄs, kiekvienoje yra suolas ant kurio nuteistieji (suimtieji) gali atsisÄsti. Nuteistieji (suimtieji) į Å¡ias kameras uždaromi laikantis Lietuvos Respublikos SuÄmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Kartu nurodÄ, jog trumpalaikio paskirstymo kamerose, kaip ir kitose bendrojo naudojimo patalpose yra griežtai draudžiama rÅ«kyti, tarnybÄ atliekantys pareigÅ«nai kontroliuoja, kad suimtieji ir ar nuteistieji Å¡iose bei bendrojo naudojimo patalpose nerÅ«kytų.
Vadovaujantis teisÄs aktais, reglamentuojanÄiais LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų pareigų atlikimÄ , pareigÅ«nai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvÄs atÄmimo vietose nuolatinÄ elgesio kontrolÄ. PažymÄjo, kad pareiÅ¡kÄjo skundų dÄl ilgalaikių pasimatymų gauta nebuvo. Ilgalaikiai pasimatymai pareiÅ¡kÄjui nebuvo organizuojami, kadangi teisÄs aktuose, reglamentuojanÄiose tardymo izoliatorių ir pataisos įstaigų veiklÄ , pareigos suteikti minÄtus pasimatymus nebuvo.
LukiÅ¡kių TI-K pabrÄžÄ, kad pareiÅ¡kÄjas skundÄ grindžia abstrakÄiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio. NurodÄ, kad tam tikras suimtųjų ar nuteistųjų asmenų privatumo, judÄjimo laisvÄs apribojimas ir su juo susijÄ neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmÄ, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. ReikalavimÄ atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ atsakovas traktuoja kaip nesÄ Å¾iningÄ norÄ pasipelnyti iÅ¡ valstybÄs. Atsakovo atstovo nuomone, konkreÄiu nagrinÄjamu atveju nÄra bÅ«tinos Civilinio kodekso (toliau â ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybÄs civilinÄs atsakomybÄs už žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų, sÄ lygos.
Teismo praÅ¡Ä pareiÅ¡kÄjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . AtsakovÄ Lietuvos valstybÄ, atstovaujama LAVL, atsiliepime su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, jog pareiÅ¡kÄjas ginÄijamu laikotarpiu ligoninÄje buvo gydomas nuo 2015 m. vasario 25 d. iki 2015 m. kovo 4 d. Patikslino, jog pareiÅ¡kÄjas ginÄo laikotarpiu buvo nuteistasis. Atsakovo atstovas nesutiko su pareiÅ¡kÄjo argumentais, jog gydymosi LAVL metu nebuvo užtikrintas teisÄs aktuose nustatytas minimalus gyvenamasis plotas, tenkantis vienam asmeniui.
NurodÄ, jog Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau â Pataisos namų įstaigų taisyklÄs) 111 punkte nustatyta, kad LAVL patalpose vienam asmeniui turi bÅ«ti užtikrinamas 5,1 kv. m plotas. PažymÄjo, jog atsižvelgiant į atvykstanÄiųjų ir iÅ¡vykstanÄiųjų skaiÄių teisÄs aktuose nustatytos ploto normos vienam asmeniui galÄjo bÅ«ti virÅ¡ytos, kadangi LAVL turi bÅ«ti suteikiamos stacionaro asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos, o be to privalo laikytis pacientų, serganÄių užkreÄiamosiomis ligomis, izoliavimo reikalavimų.
Teigia, kad kamerų tipo patalpoje, kurioje buvo gydomas pareiÅ¡kÄjas, sanitarinis mazgas įrengtas laikantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų KalÄjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-8216.5 punkto nuostatų. Jose numatyta, kad, nesant techninių galimybių, kamerose sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukÅ¡Äio pertvara, o sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerÅ«dijanÄio plieno klozetas.
PraÅ¡Ä atkreipti dÄmesį į tai, kad pareiÅ¡kÄjas konkreÄiai nedetalizuoja, kokių konkreÄiai higienos normų reikalavimų sanitarinio mazgo įrengimas neatitiko. DÄl pareiÅ¡kÄjo laikymo kartu su rÅ«kanÄiais asmenimis nurodÄ, kad Lietuvos Respublikos Tabako kontrolÄs įstatymas nenumato galimybÄs skirstyti pacientus į rÅ«kanÄiųjų ir (arba) nerÅ«kanÄiųjų gyvenamÄ sias patalpas, kadangi Tabako kontrolÄs įstatymo draudimas galioja visoje LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄs teritorijoje ir jos patalpose.
Nesutinka su pareiÅ¡kÄjo argumentu, jog pareiÅ¡kÄjo teisÄ Ä¯ ilgalaikius pasimatymus su sutuoktine buvo pažeista. Nuteistųjų teisÄs pasimatyti su giminaiÄiais ir kitais asmenimis ginÄijamu laikotarpiu tvarkÄ reglamentavo Bausmių vykdymo kodeksas (suvestinÄ redakcija nuo 2015 m. vasario 27 d. iki 2015 m. kovo 31 d. ), Pataisos įstaigų taisyklÄs ir kiti teisÄs aktai. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas nurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjas, norÄdamas pasimatyti su sutuoktine, turÄjo kreiptis į laisvÄs atÄmimo vietos administracijÄ su praÅ¡ymu pagal numatytÄ tvarkÄ .
PareiÅ¡kÄjas dÄl netinkamų laikymo sÄ lygų nesikreipÄ. Atsakovo nuomone, pareiÅ¡kÄjas savo skundÄ grindžia abstrakÄiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendrojo pobÅ«džio. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies Byloje ginÄas kilo dÄl neturtinÄs žalos, patirtos dÄl tinkamų kalinimo sÄ lygų (ne)užtikrinimo LukiÅ¡kių TI-K ir LAVL skunde nurodytu ginÄo laikotarpiu nurodytais aspektais, atlyginimo. Byla nagrinÄjama pareikÅ¡to ir priimto nagrinÄti skundo suformuluoto dalyko ir nurodyto faktinio pagrindo ribose.
PareiÅ¡kÄjas savo reikalavimÄ atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ grindžia tuo, jog nuo 2015 m. sausio 30 d. iki 2015 m. gegužÄs 6 d. LukiÅ¡kių TIâK ir LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄje buvo laikomas sÄ lygomis, neatitinkanÄiomis teisÄs aktų reikalavimų nurodytų konkreÄių kalinimo sÄ lygų apimtyje. Remiantis LukiÅ¡kių TI-K ir LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄs pateiktais duomenimis, pareiÅ¡kÄjas nuo 2015 m. sausio 30 d. iki 2015 m. gegužÄs 6 d. tam tikrais laikotarpiais buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K (1 t., b. l. 85â88), o laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 25 d. iki kovo 4 d. buvo gydomas LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄje (1 t., b. l. 194â200, 2 t., 200â214).
Tad ginÄo laikotarpis aiÅ¡kiai identifikuotas. PareiÅ¡kÄjas Å¡ioje administracinÄje byloje skundÄ dÄl žalos, patirtos nuo 2015 m. sausio 30 d. iki 2015 m. gegužÄs 6 d., teismui pateikÄ 2018 m. sausio 29 d. (spaudas ant voko). Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kÄjas nepraleido sutrumpinto ieÅ¡kinio senaties termino skundo reikalavimams dÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 30 d. iki 2015 m. gegužÄs 6 d. reikÅ¡ti, dÄl to atsakovÄs praÅ¡ymas taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ atmestinas kaip nepagrįstas.
Bendrai kalbant apie tinkamų kalinimo sÄ lygų užtikrinimÄ pažymÄtina, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau â Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.
VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinÄ ir neturtinÄ Å¾ala, atsiradusi dÄl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisÄtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau â CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybÄ atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisÄtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Tad pareiÅ¡kÄjo skundas dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo galÄtų bÅ«ti tenkinamas nustaÄius neteisÄtus LukiÅ¡kių TI-K ir/ar LAVL veiksmus (neveikimÄ ) nurodytu laikotarpiu laikant nuteistÄ jį Å¡iose įstaigose, neturtinÄs žalos pareiÅ¡kÄjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp nurodytų įstaigų neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios neturtinÄs žalos. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas veiksmų neteisÄtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia įrodyti neteisÄtus atsakovo (-ų) veiksmus ar neveikimÄ , nes teisÄtais veiksmais padaryta žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.246 str. 3 d.).
Tuo tarpu neteisÄta veika pripažįstama tuomet, kai neįvykdoma įstatymuose nustatyta pareiga (neteisÄtas neveikimas) arba atliekami veiksmai, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisÄtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Tokio pobÅ«džio bylose (dÄl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sÄ lygas), atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kÄjo reikalaujama nurodyti detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ .
PareiÅ¡kÄjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinanÄias aplinkybes (detalizavus, jo manymu, netinkamas kalinimo sÄ lygas), institucijai, kurioje pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas, tenka pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu. Ä®rodinÄjimo naÅ¡tos palengvinimas pareiÅ¡kÄjui nereiÅ¡kia, kad atsakovui gali bÅ«ti perkeliama pareiÅ¡kÄjo pareiga apibrÄžti skundo faktinį pagrindÄ , nurodant konkreÄias, aiÅ¡kiai, detalias kalinimo sÄ lygas, apibÅ«dinti konkreÄiÄ dÄl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų patirtÄ Å¾alÄ .
Taip pat pareiÅ¡kÄjas privalo bent nurodyti esamus konkreÄius reikÅ¡mingus įrodymus, jų buvimo vietÄ (tuo atveju, jei yra apsunkinta galimybÄ juos gauti, pateikti). PareiÅ¡kÄjus įvykdžius Å¡iuos reikalavimus, įrodinÄjimo naÅ¡ta perkeliama atsakovo pusei paneigti skunde nurodomus konkreÄius faktus. PareiÅ¡kÄjui aiÅ¡kiai ir konkreÄiai nedetalizavus kalinimo sÄ lygų, o tik hipotetiÅ¡kai, teoriÅ¡kai svarstant, pateikiant bendro pobÅ«džio teiginius apie neva jo manymu netinkamas kalinimo sÄ lygas, nÄra galimybÄs prieÅ¡ingai pusei pateikti konkreÄius atsikirtimus į pareikÅ¡tus skundo reikalavimus ar paneigti nekonkreÄius pasvarstymus.
Taip pat Å¡io pobÅ«džio bylose svarbu turÄti omenyje, kad pareiÅ¡kÄjas įprastai yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , jis atlieka laisvÄs atÄmimo bausmÄ, todÄl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neiÅ¡vengiamas ir tai nelaikoma žiauriu elgesiu ar asmens kankinimu nei nacionalinÄs, nei Europos SÄ jungos teisÄs kontekste. LaisvÄs apribojimo sukeliamos neigiamos pasekmÄs sudaro bÅ«tinÄ jį bausmÄs elementÄ , taÄiau turi bÅ«ti užtikrinama, kad asmuo laisvÄs atÄmimo vietoje nepatirtų didesnių ribojimų nei tie, kurie bÅ«tini ir bÅ«dingi laisvÄs atÄmimo bausmÄs įgyvendinimui.
Taip pat taikomos poveikio, drausminimo, konkretaus režimo sÄ lygotos priemonÄs, įpareigojimai turi bÅ«ti proporcingi siekiamiems tikslams, nediskriminuojantys. Toliau pasisakytina dÄl pareiÅ¡kÄjo kalinimo sÄ lygų nuo 2015 m. sausio 30 d. iki 2015 m. gegužÄs 6 d. imtinai (su pertraukomis) laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K ir LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄje atskirų aspektų (ne)pagrįstumo. DÄl vienam asmeniui tenkanÄio gyvenamojo ploto PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, kad buvo laikomas kamerose nesuteikiant tinkamo gyvenamojo ploto.
KalÄjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužÄs 11 d. įsakymo Nr. V-124 (akto redakcija galiojusi nuo 2011 m. vasario 1 d.) âDÄl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinÄje leidžiamų laikyti asmenų skaiÄiaus ir minimalaus ploto, tenkanÄio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinÄs kameroje nustatymoâ (toliau â Ä®sakymas Nr. V-124) 1.3 papunktyje, nurodyta, jog iki LaisvÄs atÄmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009â2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2009 m. rugsÄjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinÄs kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2.
EŽTT yra pažymÄjÄs, jog sprendžiant, ar konkreÄiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 m2 gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turÄtų bÅ«ti atimtas kameroje esanÄio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaiÄiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)). Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau â LVAT) praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-702-756/2017).
Ä®vertinÄs Å¡ias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjo teisÄ Ä¯ minimalų gyvenamÄ jį plotÄ pagal nacionalinÄs teisÄs reikalavimus bÅ«tų neužtikrinta, jeigu vienam asmeniui tenkantis kameros plotas bÅ«tų mažesnis nei 3,6 m2. PareiÅ¡kÄjo teisÄ Ä¯ minimalų gyvenamÄ jį plotÄ pagal Konvencijos reikalavimus bÅ«tų neužtikrinta, jeigu vienam asmeniui tenkantis kamerų plotas bÅ«tų mažesnis nei 3 m2, neįskaitant sanitarinio mazgo užimamo ploto.
Remiantis LukiÅ¡kių TI-K duomenimis, sanitarinio mazgo užimamas plotas yra 0,56 m2. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiÅ¡kÄjas LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 30 d. iki 2015 m. gegužÄs 6 d. buvo laikomas Å¡iose kamerose: 7,38 m2 ploto kameroje Nr. 121 (1 asmuo), 7,45 m2 ploto kameroje Nr. 115 (1 asmuo), 6,79 m2 ploto kameroje Nr. 385 (1â2 asmenys), 6,94 m2 ploto kameroje Nr. 379 (1â2 asmenys), 6,83 m2 ploto kameroje Nr. 203 (1 asmuo), 7,75 m2 ploto kameroje Nr. 311 (3 asmenys), 7,60 m2 ploto kameroje Nr. 286 (1â3 asmenys), 6,90 m2 ploto kameroje Nr. 206 (1 asmuo), 7,69 m2 ploto kameroje Nr. 283 (2 asmenys), 7,18 m2 ploto kameroje Nr. 316 (1â2 asmenys), 2015 m. gegužÄs 6 d. paleistas į laisvÄ.
Vadovaujantis atsakovÄs atstovÄs LukiÅ¡kių TI-K pateiktais duomenimis, darytina iÅ¡vada, kad ginÄui aktualiu laikotarpiu asmeniÅ¡kai pareiÅ¡kÄjui tekÄs kameros plotas (atsižvelgiant į kamerose kartu su pareiÅ¡kÄju buvusių asmenų skaiÄių), atskaiÄius sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ , svyravo nuo 2,3 m2 iki 6,89 m2 (mažiausia riba), neatskaiÄius sanitarinio mazgo užimamo patalpos ploto â nuo 2,5 m2 iki 7,45 m2. Taigi, pareiÅ¡kÄjas ginÄui aktualiu laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K 7 dienas buvo laikomas pažeidžiant nacionalinÄs teisÄs aktų nuostatas dÄl vienam asmeniui turinÄio tekti minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto, 2 dienas buvo laikomas pažeidžiant nacionalinÄs teisÄs aktų nuostatas dÄl vienam asmeniui turinÄio tekti minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto ir Konvencijos 3 straipsnį (neteisÄti veiksmai).
Svarstant dÄl pareiÅ¡kÄjo skundo reikalavimų dÄl minimalaus besigydanÄiam nuteistajam tenkanÄio gyvenamojo ploto užtikrinimo ligoninÄje, vadovautinasi ginÄo laikotarpiu galiojusių Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 111 punkto nuostata (valstybÄs įsipareigojimu), kad LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄs patalpose vienam asmeniui turi bÅ«ti užtikrinamas 5,1 m2 plotas. Remiantis LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄs pateiktais duomenimis (2 t., b. l. 8), nepateikus įrodymų, paneigianÄių pareiÅ¡kÄjo argumentus dÄl patalpos pilno užimtumo, pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas Å¡ioje įstaigoje Chirurgijos (Bendrojo) skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 18 esant 2 dviejų aukÅ¡tų lovoms (4 asmenims skirta patalpa) pažeidžiant ploto reikalavimÄ 8 paras, t. y. nuo 2015 m. vasario 25 d. iki kovo 4 d. kameroje, kurios plotas â 7,33 kv. m, nebuvo užtikrintas minimalus pagal nacionalinius teisÄs aktus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas (neteisÄti veiksmai).
Atsakovas atsiliepime taip pat pripažįsta, kad ligoninÄ negalÄjo daryti įtakos atvykstanÄiųjų gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaiÄiui, dÄl to alÄjo bÅ«ti virÅ¡ytos teisÄs aktuose nustatytos ploto normos vienam asmeniui, atsižvelgiant į atvykstanÄiųjų ir iÅ¡vykstanÄiųjų asmenų skaiÄius. Tai, kad ligoninÄ negalÄjo daryti įtakos atvykstanÄiųjų ir iÅ¡vykstanÄiųjų asmenų srautams ir taip užtikrinti besigydanÄių ir atliekanÄių bausmÄ ar suimtų asmenų teisÄ Ä¯ minimalų gyvenamÄ jį plotÄ , nepagrįstas faktiniais duomenimis argumentas ir nesudarantis teisinio pagrindo netaikyti valstybÄs civilinÄs atsakomybÄs, esant nustatytoms valstybÄs civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygoms.
DÄl sanitarinio mazgo įrengimo LaisvÄs vietų atÄmimo ligoninÄje PareiÅ¡kÄjas teigia, kad LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄs kamerose-palatose yra netinkamai įrengta sanitarinio mazgo patalpa su klozetu (1 t., b. l. 6â7). Teismas pažymi, jog konkreÄių duomenų apie kamerose-palatose įrengtÄ sanitarinį mazgÄ atsakovas nepateikÄ. IÅ¡ pažymos matyti, kad kamerų tipo patalpoje Nr. 18 yra įrengtas atskirtas sanitarinis mazgas (2 t., b. l. 8). LigoninÄje kamerų tipo patalpose sanitarinis mazgas įrengiamas laikantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų KalÄjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d.
įsakymu Nr. V-82 (redakcija, galiojusi iki 2016-01-27), 16.5 punkto nuostatų, kad âįrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi bÅ«ti įrengiamos ne mažesnÄs kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerÅ«dijanÄio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazÅ«ruotomis plytelÄmis, grindys dengiamos glazÅ«ruotomis arba akmens masÄs plytelÄmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukÅ¡Äio pertvara ir padengta lengvai valoma, drÄgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.â AtsakovÄs atstovÄs LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄs pateiktose nuotraukose sanitarinio mazgo kamerose-palatose nesimato.
PažymÄtina, kad kiti ligoninÄs pateikti patikrinimų aktai ginÄui neaktualÅ«s ir nevertintini, kadangi pareiÅ¡kÄjas patikrinimų aktuose nurodytais laikotarpiais joje laikomas nebuvo. IÅ¡ 2015 m. liepos 17 d. patikrinimo akto matyti, kad vÄlesniu laikotarpiu patikrinus kamera-palata Nr. 18 patikrinus higienos normų pažeidimų nenustatyta (2 t., b. l. 1-2). IÅ¡ pateikto atsakovo leidimo-higienos paso matyti, kad leidimas iÅ¡duotas vykdyti ambulatorinių asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigų veiklÄ , nors aptariama Å¡ioje administracinÄje byloje veikla â stacionarių asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų veikla (2 t., b. l. 6).
Ä®vertinus visumÄ nurodytų aplinkybių, atsakovas neįrodÄ, kad sanitarinio mazgo patalpa buvo įrengta kameroje -palatoje pagal teisÄs aktų reikalavimus (neteisÄti veiksmai). DÄl rÅ«kanÄių asmenų laikymo su nerÅ«kanÄiaisiais PareiÅ¡kÄjas nurodo, jog LukiÅ¡kių TI-K ir LAVL buvo laikomas tose paÄiose patalpose su rÅ«kanÄiais asmenimis. Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolÄs įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sauso 1 d. iki liepos 1 d., iÅ¡ esmÄs analogiÅ¡kos nuostatos galioja ir bylos nagrinÄjimo metu) 19 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai numatÄ, kad Lietuvos Respublikoje rÅ«kyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama visose sveikatos priežiÅ«ros įstaigose ir Å¡ių įstaigų teritorijose, bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvÄpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.
Juridinio asmens valdymo organai privalo užtikrinti, kad juridinio asmens darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebÅ«tų priversti kvÄpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru, taip pat kad matomose vietose bÅ«tų iÅ¡kabinti įspÄjamieji užraÅ¡ai ar ženklai apie draudimÄ rÅ«kyti, įrengtos specialios rÅ«kymui skirtos patalpos (vietos) ir iÅ¡kabinti jas nurodantys užraÅ¡ai ar ženklai (Ä®statymo 19 str. 4 d.). Tai iÅ¡ esmÄs atkartota ir iki 2015 m. lapkriÄio 11 d. galiojusioje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 âLaisvÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ 14 punkte:
âlaisvÄs atÄmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rÅ«kyti laisvÄs atÄmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvÄpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.â Atsakovo atstovo praneÅ¡ime âDÄl laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalÄjimeâ pažymima, kad LukiÅ¡kių TI-K laikomi asmenys kartu su rÅ«kanÄiaisiais ar nerÅ«kanÄiais yra apgyvendinami tik esant nerÅ«kanÄiųjų pageidavimui (1 t., b. l. 98).
NagrinÄjamu atveju nenustatyta, jog pareiÅ¡kÄjas pateikÄ praÅ¡ymÄ bÅ«ti laikomas su rÅ«kanÄiais asmenimis, taigi, atsižvelgiant į LukiÅ¡kių TI-K esanÄiÄ asmenų paskirstymo tvarkÄ , jis privalÄjo bÅ«ti laikomas su nerÅ«kanÄiaisiais. PareiÅ¡kÄjas skunde pateikÄ tik abstraktų argumentÄ dÄl Å¡ios rÅ«kanÄiųjų ir nerÅ«kanÄiųjų paskirstymo tvarkos pažeidimo, taÄiau tiksliai nenurodÄ, kuriuo jo buvimo LukiÅ¡kių TI-K metu ji buvo pažeista, todÄl teismas neturi teisinio pagrindo konstatuoti atsakovÄs atstovo neteisÄtus veiksmus ir pareiÅ¡kÄjo skundo argumentus dÄl kalinimo sÄ lygų pažeidimo Å¡iuo aspektu atmeta.
IÅ¡ LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄs pateiktų nuotraukų (2 t., b. l. 9â10) matyti, jog LaivÄs atÄmimo vietų ligoninÄs teritorijoje ir kitose kamerose-patalpose yra iÅ¡kabinti įspÄjamieji, draudžiantys rÅ«kyti ženklai. PareiÅ¡kÄjas skundų dÄl jo laikymo prirÅ«kytose patalpose ligoninÄs administracijai dÄl konkreÄių atvejų neteikÄ, todÄl konstatuoti kalinimo sÄ lygų pažeidimÄ Å¡iuo aspektu ginÄo laikotarpiu Å¡ioje įstaigoje teismas neturi pagrindo, kadangi ligoninÄ Ä¯rodÄ, jog pasirÅ«pinta draudimo vartoti tabako gaminius iÅ¡vieÅ¡inimo įgyvendinimu.
Tas pats pasakytina ir apie ligoninÄje esanÄias laikino sulaikymo patalpas, kurios yra ligoninÄs teritorijoje. NustaÄius, kad kiti nuteistieji pažeidžia pataisos įstaigoje galiojanÄiÄ tvarkÄ , kiekvienas asmuo turi pareigÄ praneÅ¡ti įstaigos administracijai. DÄl pareiÅ¡kÄjo laikymo vienoje kameroje su pavojingu recidyvistu PareiÅ¡kÄjas skunde teigÄ, jog LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas vienoje kameroje su pavojingu recidyvistu, o į prieÅ¡taravimÄ jo laikymui bendroje kameroje su pareiÅ¡kÄju, atsižvelgta nebuvo.
IÅ¡ turimų duomenų apie gyvenamÄ sias kameras matyti (1 t., b. l. 89), jog pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas vienoje kameroje su asmeniu, kuris tik nuo 2016 m. spalio 19 d. buvo įtrauktas į linkusių užsipulti sÄ raÅ¡Ä , o Å¡is laikotarpis konkreÄiu atveju į pareiÅ¡kÄjo skundžiamÄ laikotarpį nuo 2015 m. sausio 30 d. iki 2015 m. gegužÄs 6 d. nepateko. Atkreiptinas dÄmesys į tai, kad skundžiamu laikotarpiu konfliktų tarp pareiÅ¡kÄjo ir kalinÄių asmenų užfiksuota nebuvo ir pareiÅ¡kÄjas kartu su nurodytu asmeniu kameroje Nr. 283 kartu buvo nuo 2015-04-28 iki 2015-04-30 (1 t., b. l. 87-88).
Å iuo aspektu nÄra teisinio pagrindo konstatuoti neteisÄtų atsakovo veiksmų. DÄl ilgalaikių pasimatymų PareiÅ¡kÄjas teigÄ, LukiÅ¡kių TI-K ir LAVL nebuvo suteikta teisÄ Ä¯ ilgalaikius pasimatymus su sutuoktine. TeisÄ pasimatyti su giminaiÄiais ir kitais asmenimis, taip pat teisÄ paskambinti telefonu yra specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirtos laisvÄs atÄmimo bausmÄs, teisÄs, kurios įgyvendinamos BVK nustatyta tvarka (redakcija, galiojusi nuo 2014-10-04 iki 2015-09-01). BVK 94 straipsnis reglamentuoja nuteistųjų teisÄ pasimatyti su giminaiÄiais ir kitais asmenimis.
BVK 94 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistiesiems leidžiami pasimatymai: trumpalaikiai â iki keturių valandų ir ilgalaikiai â iki dviejų parų. Pasimatymų skaiÄių ir rūšį kalÄjimo režime nustato BVK 85 straipsnis. BVK 85 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta kalÄjime laisvÄs atÄmimo bausmÄ atliekanÄių nuteistųjų, priklausanÄių paprastajai grupei, teisÄ per du mÄnesius gauti vienÄ trumpalaikį pasimatymÄ . Å io straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas trumpalaikis pasimatymas kalÄjimo direktoriaus arba jį pavaduojanÄio pareigÅ«no leidimu su sutuoktiniu, sugyventiniu arba asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrÄ vaikÄ , jei nei nuteistasis, nei Å¡is asmuo nÄra susituokÄs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių, gali vykti be pataisos įstaigos atstovo.
Vaikas turi bÅ«ti Lietuvos Respublikos teisÄs aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymÄ atvykusio asmens vaikas. Toks pasimatymas vyksta uždarose specialiai įrengtose patalpose. Duomenų, kad pareiÅ¡kÄjas bÅ«tų teikÄs praÅ¡ymus suteikti pasimatymus tiek LukiÅ¡kių TI-K, tiek LAVL, byloje nÄra. Taip pat pareiÅ¡kÄjas aiÅ¡kiai nekonkretizavo, kad teikÄ tokius praÅ¡ymus, nors nurodo, kad jis turi Å¡eimÄ , sutuoktinÄ ir tris mažameÄius vaikus, taÄiau nepateikÄ giminystÄs ryšį patvirtinanÄių įrodymų (gimimo, santuokos liudijimai, kt.), netgi nenurodÄ konkreÄių asmenų, su kuriais neturÄjo galimybÄs pasimatyti, bendrauti ar su kuriais nutrÅ«ko ar buvo apsunkinti socialiai ryÅ¡iai.
IÅ¡ 2015 m. gegužÄs 6 d. pažymÄjimo apie paleidimÄ matyti, kad jo Å¡eiminÄ padÄtis âiÅ¡siskyrÄsâ (1 t., b. l. 10). Pagal BVK 85 straipsnį apskritai pareiÅ¡kÄjui atliekant bausmÄs dalį kalÄjimo sÄ lygomis nÄra numatyta teisÄ turÄti ilgalaikius pasimatymus (kaip nuteistajam). Pagal Å¡io straipsnio 1 dalies 2 punkto redakcijÄ , galiojusiÄ iki 2016 m. balandžio 1 d., pareiÅ¡kÄjas turÄjo teisÄ gauti vienÄ trumpalaikį pasimatymÄ per du mÄnesius. Skunde nedetalizuota, kaip (su)trukdÄ socialinius ryÅ¡ius palaikyti įstatymo garantuojami trumpalaikiai pasimatymai ir kodÄl bÅ«tent tik ilgalaikių pasimatymų suteikimas bÅ«tų užtikrinÄs socialinių ryÅ¡ių aptariamu iÅ¡ esmÄs trijų mÄnesių laikotarpiu palaikymÄ su nekonkretizuotais asmenimis.
PažymÄtina, kad trumpalaikiai pasimatymai vyksta pataisos įstaigos atstovo akivaizdoje, taÄiau pokalbio nesiklausoma. Kita vertus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2018 m. kovo 7 d. nutartyje administracinÄje byloje Nr. A-27-415/2018) yra pripažinÄs ir tai, jog BVK nuteistiesiems, atliekantiems laisvÄs atÄmimo bausmÄ kalÄjimuose (paprastojoje grupÄje), nenumato teisÄs gauti ilgalaikius pasimatymus (BVK 85 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra įtvirtinta tik teisÄ Ä¯ trumpalaikius pasimatymus), tad Å¡iuo aspektu bÅ«tų tiesiogiai taikytina Konvencija (žr., pvz., EŽTT 2013 m. liepos 9 d. sprendimÄ byloje Varnas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42615/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 12 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-850-624/2018 ir kt.).
Tai reiÅ¡kia, kad, vadovaujantis EŽTT sprendimu byloje Varnas prieÅ¡ LietuvÄ , kuriame, kaip minÄta, praktika suformuota iÅ¡ esmÄs bylose, kuriose asmenys yra suimtieji, o ne nuteistieji, net ir kalÄjime laikomiems nuteistiesiems ilgalaikiai pasimatymai turÄtų bÅ«ti suteikiami. Pagal Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio iki rugsÄjo) XVI skyriaus 102 punkte nustatyta, jog pasimatymo suteikimo procedÅ«ra pradedama gavus nuteistojo arba į pasimatymÄ su juo atvykusio asmens raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ .
LeidimÄ suteikti pasimatymÄ duoda pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigÅ«nas, arba pataisos įstaigos direktoriaus pavaduotojas, o poilsio ir Å¡venÄių dienomis â ir pataisos įstaigos vadovybÄs budintysis atstovas arba pataisos įstaigos direktoriaus budintysis padÄjÄjas. PareigÅ«no sprendimas leisti pasimatyti įraÅ¡omas nuteistojo arba į pasimatymÄ su juo atvykusio asmens praÅ¡yme dÄl pasimatymo suteikimo, kuriame taip pat nurodoma pasimatymo trukmÄ. Atsisakius suteikti pasimatymÄ , nuteistojo arba į pasimatymÄ su juo atvykusio asmens praÅ¡yme įraÅ¡omi atsisakymo motyvai.
Pagal Taisyklių 108 punktÄ trumpalaikis pasimatymas vyksta be fizinio kontakto (iÅ¡skyrus nepilnameÄių nuteistųjų). Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio iki rugsÄjo), 65 punkte įtvirtinta, kad pasimatymas vyksta be fizinio kontakto. TaÄiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuteistųjų teisÄs į pasimatymÄ realizavimÄ kaip ir suimtųjų atveju visgi sieja su asmens, kurio laisvÄ suvaržyta, valios iÅ¡raiÅ¡ka tokį pasimatymÄ gauti.
NenustatÄs, kad kalinamas asmuo savo valiÄ dÄl pasimatymo iÅ¡reiÅ¡kÄ praÅ¡ymu kalinimo įstaigos administracijai, teismas negali konstatuoti pažeidimo teisių, kurių kalinamasis nebandÄ realizuoti prieÅ¡ kreipdamasis teisminÄs gynybos į teismÄ , taigi ir neteisÄtų kalinimo įstaigos veiksmų ar neveikimo (žr., pvz., 2017 m. vasario 15 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-87-438/2017, 2018 m. kovo 7 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-27-415/2018, 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-2074-261/2018).
TodÄl pareiÅ¡kÄjo skundo argumentai dÄl nesuteiktų ilgalaikių pasimatymų, kaip pažeidžianÄių jo Å¡eiminius santykius, atmestini kaip nepagrįsti. Å iuo atveju, atsakovai jokių neteisÄtų veiksmų neatliko ir pareiÅ¡kÄjo teisių nepažeidÄ paÄiam asmeniui neiÅ¡reiÅ¡kus valios pasinaudoti tokia teise. PareiÅ¡kÄjas neginÄija, jog neturÄjo apskritai galimybių bendrauti su Å¡eima, artimais giminaiÄiais kitomis leistinomis kalÄjimo režime formomis (susiraÅ¡inÄjimas, telefono pokalbiai, trumpalaikiai pasimatymai).
Be to, už gerÄ elgesį pareiÅ¡kÄjas turÄjo galimybÄ bÅ«ti paskatintas papildomais trumpalaikiais pasimatymais, skambuÄiu telefonu (BVK 140 str.). PažymÄtina ir tai, kad Å¡ioje byloje aptariamas trijų mÄnesių kalinimo laikotarpis (atskirai paÄmus LAVL â savaitÄs laikotarpis), o skunde nedetalizuota, kuo Å¡is laikotarpis buvo toks reikÅ¡mingas, kad per jį negavus ilgalaikio pasimatymo galÄjo nutrÅ«kti susiformavÄ socialiniai ryÅ¡iai, nors buvo suteikiama galimybÄ socialinius ryÅ¡ius palaikyti kitomis bendravimo formomis.
DÄl to Å¡iuo aspektu taip pat nÄra teisinio pagrindo konstatuoti neteisÄtus atsakovo veiksmus, paÄiam pareiÅ¡kÄjui nerealizavus nustatyuta tvarka teisÄs į tokio pobÅ«džio pasimatymÄ . DÄl bendrųjų higienos normų pažeidimų PareiÅ¡kÄjas taip pat nurodÄ, jog LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo Å¡alta, iÅ¡muÅ¡tas lango stiklas (minimalios temperatÅ«ros palaikymo reikalavimas). PareiÅ¡kÄjas ginÄo laikotarpiu kalÄjo kamerose Nr. 121, Nr. 115, Nr. 385, Nr. 379, Nr. 203, Nr. 311, Nr. 286, Nr. 206, Nr. 283, Nr. 316.
LukiÅ¡kių TI-K pateikÄ Nacionalinio visuomenÄs sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento patikrinimo aktus ginÄui neaktualiu laikotarpiu, taÄiau ginÄui artimu laikotarpiu, kamerų kuriose ginÄo laikotarpiu kalÄjo pareiÅ¡kÄjas. Patikrinimo metu LukiÅ¡kių TI-K kamerose higienos normų pažeidimų dÄl temperatÅ«ros reikalavimo neužtikrinimo nenustatyta. TaÄiau iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K pateiktų patikrinimo aktų matyti, kad kamerose Nr. 385, Nr. 283, Nr. 286, Nr. 316, kuriose kalÄjo pareiÅ¡kÄjas, buvo nustatyti kiti higienos normų pažeidimai, pvz. pelÄsis, santykinÄs drÄgmÄs, nelygių pavirÅ¡ių.
IÅ¡ teismui pateiktų patikrinimo aktų matyti, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija fiksavo visus kamerose nustatytus higienos pažeidimus ir juos Å¡alino pagal galimybes ir pagal pirmumo poreikį, todÄl teismas atmeta pareiÅ¡kÄjo skundo argumentus, kad LukiÅ¡kių TI-K nereagavo ir neÅ¡alino nustatytų higienos normų pažeidimų. Tad, nustaÄius ploto pažeidimÄ Å¡ioje įstaigoje, kitų bendrųjų higienos normų pažeidimas vertintinas kumuliatyviai, nustatant atlygintinos pareiÅ¡kÄjui neturtinÄs žalos dydį.
DÄl pareiÅ¡kÄjo laikymo laikino sulaikymo kamerose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 18 d. sprendimÄ panaikinÄs ir perdavÄs bylÄ nagrinÄti iÅ¡ naujo visa apimtimi iÅ¡ esmÄs ir nurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjas patikslintame skunde nurodÄ, jog vežant pareiÅ¡kÄjÄ Ä¯ teismus ir PravieniÅ¡kių pataisos namus-atvirÄ jÄ kolonijÄ , prieÅ¡ iÅ¡vedant ar įleidžiant į kamerÄ buvo laikomas ilgai (1â2 val.) prirÅ«kytose, Å¡altose, neÅ¡ildomose, apie 1 kv. m ploto trumpalaikio laikymo kamerose.
PareiÅ¡kÄjas taip pat nurodÄ, jog LAVL laikino sulaikymo kameros yra dar blogesnÄs bÅ«klÄs nei LukiÅ¡kių TI-K. <...> ApeliacinÄs instancijos teismas pažymÄjo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino Å¡ių pareiÅ¡kÄjo skunde nurodytų argumentų, dÄl to nenustatÄ visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiÅ¡kai ir objektyviai jų neiÅ¡tyrÄ. Nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas 2015 m. sausio 28 d. atvyko į LukiÅ¡kių TI-K, 2015 m. vasario 6 d., iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K iÅ¡vyko į PravieniÅ¡kių pataisos namus â atvirÄ jÄ kolonijÄ 2 â Ä jį sektorių, 2015 m. kovo 4 d. atvyko iÅ¡ LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄs, 2015 m. kovo 20 d. iÅ¡vyko į PravieniÅ¡kių pataisos namus â atvirÄ jÄ kolonijÄ 2 â Ä jį sektorių, 2015 m. balandžio 24 d. atvyko iÅ¡ PravieniÅ¡kių pataisos namų â atvirosios kolonijos 2 â ojo sektoriaus, 2015 m. gegužÄs 6 d. perkeltas į laisvÄ.
Ä® LAVL pareiÅ¡kÄjas kartÄ vyko aukÅ¡Äiau nurodytu laikotarpiu. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime nurodÄ, kad laikino laikymo patalpos yra administraciniame pastate. LukiÅ¡kių TI-K PriÄmimo-paskirstymo skyriuje, jame esanÄiose trumpalaikio laikymo kamerose, kaip ir kitose bendro naudojimo patalpose, griežtai draudžiama rÅ«kyti. PriÄmimo-paskirstymo skyriuje iÅ¡kabinti įspÄjamieji, draudžiantys rÅ«kyti ženklai. PriÄmimo-paskirstymo skyriuje tarnybÄ atliekantys pareigÅ«nai kontroliuoja, kad suimtieji ir nuteistieji, laikomi trumpalaikio laikymo kamerose bei bendro naudojimo patalpose nerÅ«kytų ir laikytųsi vidaus tvarkos taisyklių.
Vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 11 punktu, tai tokios patalpos, kuriose suimtieji (nuteistieji) laikomi neilgiau 2 valandų (t. y. laikinai, prieÅ¡ teismÄ , po teismo iki paskirstymo į gyvenamÄ sias kameras ir pan.). Å ios laikino sulaikymo patalpos nÄra didelÄs, kiekvienoje yra suolas, ant kurio suimtieji (nuteistieji) gali atsisÄsti. Suimtieji (nuteistieji) į Å¡ias kameras uždaromi laikantis ginÄo laikotarpiu galiojusios redakcijos SuÄmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje bei Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų bendrųjų reikalavimų.
IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus visuomenÄs sveikatos centras 2015 m. liepos 10 d. atliko laikino sulaikymo kamerų operatyviÄ kontrolÄ, kurios metu higienos normų pažeidimų Å¡iose kamerose nenustatÄ (Vilniaus visuomenÄs sveikatos centro 2015 m. liepos 15 d. patikrinimo aktas Nr. 13 (13.3) PA-1734 (1 t., b. l. 156). Teismas pažymi, kad nesant byloje duomenų apie suimtųjų (nuteistųjų) režimo reikalavimų pažeidimus, teiktus skundus, nÄra pagrindo sutikti su pareiÅ¡kÄjo teiginiais, kad laikino sulaikymo kameros buvo prirÅ«kytos ar kitaip neatitinkanÄios joms keliamų reikalavimų.
Å ie pareiÅ¡kÄjo teiginiai laikytini bendro pobÅ«džio, abstraktÅ«s, nepagrįsti įrodymais, nÄra pagrindo pripažinti, kad kalinimo LukiÅ¡kių TI-K metu pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas prirÅ«kytose laikino sulaikymo kamerose, neužtikrinant sveikatai nekenksmingas kalinimo sÄ lygas. TodÄl nepripažintina, kad LukiÅ¡kių TI-K padarÄ teisÄs į sveikatai nekenksmingas kalinimo sÄ lygas pažeidimÄ . Vertinant LAVL esanÄių laikino sulaikymo patalpų bÅ«klÄ pažymÄtina, kad duomenų, jog Å¡ios neatitiktų higienos normos HN 76:2010 reikalavimų nenustatyta.
Atsakovas pateikÄ nuotraukas dÄl Å¡ių laikino sulaikymo patalpų bÅ«klÄs (2 t., b. l. 11-14). Duomenų, jog buvo kreiptasi ginÄo laikotarpiu į visuomenÄs sveikatos specialistus nÄra. GinÄui artimu laikotarpiu tikrinant LAVL patalpas higienos normų pažeidimų nenustatyta (2015 m. gruodžio 16 d. patikrinimo aktas, 2 t., b. l. 3-5). DÄl neturtinÄs žalos nustatymo ir jos dydžio Pasisakydamas dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo pareiÅ¡kÄjui teismas pažymi, kad neturtinÄs žalos dydis teismo nustatomas pagal reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ .
CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sÄ raÅ¡as: padarytos žalos pasekmÄs, žalÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtis, padarytos turtinÄs žalos dydis bei kitos turinÄios reikÅ¡mÄ bylai aplinkybÄs, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Kiekvienu atveju teismas neturtinÄs žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumÄ , įvertinÄs konkreÄiu atveju esanÄius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1853-520/2017 ir kt.).
Neturtine žala laikoma asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). PareiÅ¡kÄjas skunde įvardijo dvasinius iÅ¡gyvenimus kaip neturtinÄ Å¾alÄ . Teismas sutinka, kad neturtine žala laikoma įrodyti pareiÅ¡kÄjo apraÅ¡yti dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, pažeminimas (minimalaus vienam asmeniui tenkanÄio ploto neužtikrinimas).
IÅ¡ 2015 m. kovo 10 d. kalÄjimų departamento raÅ¡to matyti, kad tik atvykÄs į LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kÄjas lankÄsi pas gydytojus, rekomenduota gydytojo psichiatro konsultacijai dÄl nerimo (1 t., b. l. 61-62), gydÄsi ambulatoriÅ¡kai psichoterapijos dienos stacionare iki patekimo į LukiÅ¡kių TI-K (1 t., b. l. 9), pirmÄ kartÄ teistas (1 t., b. l. 10). Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisÄs aktų neatitinkanÄiomis sÄ lygomis, patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ , atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiÅ¡kÄjas;
į aplinkybes, ar atsakovas sÄ moningai stengÄsi sukelti nepatogumus pareiÅ¡kÄjui; į nustatytų pažeidimų pobÅ«dį ir intensyvumÄ ; į bendrÄ Å¡alies ekonominÄ situacijÄ , pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybÄs skolinius įsipareigojimus, VyriausybÄs patirtintos minimalios mÄnesinÄs algos dydį); į teismų panaÅ¡iose bei analogiÅ¡kose bylose priteistus neturtinÄs žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus.
Taigi neturtinÄs žalos atlyginimo teisinius pagrindus, bÅ«do ir (ar) dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kÄsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos, į pareiÅ¡kÄjo kalinimo netinkamomis sÄ lygomis laikotarpį, pobÅ«dį, ar tai iÅ¡ esmÄs pakenkÄ pareiÅ¡kÄjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-821-624/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).
Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog konstatuoti pareiÅ¡kÄjo laikymo sÄ lygų pažeidimai sudarÄ prielaidų pareiÅ¡kÄjui patirti tokius neigiamus iÅ¡gyvenimus, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentÄjimo laipsnį ir yra nesuderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniu, o vien pažeidimo pripažinimas nebÅ«tų tinkama ir pakankama satisfakcijos forma. Tad teismas, atsižvelgÄs į byloje nustatytas aplinkybes, į nustatytų pažeidimų pobÅ«dį, mastÄ , trukmÄ, į kitus anksÄiau minÄtus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinÄs žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, į tai, kad kalinimo įstaigos operatyviai Å¡alindavo nustatytus pažeidimus informuodamos apie tai visuomenÄs sveikatos centrÄ , konstatuoja, kad Å¡iuo atveju, pareiÅ¡kÄjui iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos LukiÅ¡kių TIâK ir LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄs, priteistina piniginÄ kompensacija patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, naikindamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 18 d. sprendimÄ ir perduodamas bylÄ nagrinÄti iÅ¡ naujo, atkreipÄ dÄmesį į tai, kad pareiÅ¡kÄjas ginÄui aktualiu laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas pažeidus ploto reikalavimÄ 9 paras, LigoninÄje buvo laikomas pažeidus ploto reikalavimÄ 8 paras, taÄiau neturtinÄ Å¾alÄ pirmosios instancijos teismas priteisÄ tik iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K.
NagrinÄjant administracinÄ bylÄ iÅ¡ naujo, atsižvelgus į visumÄ aukÅ¡Äiau nurodytų aplinkybių ir argumentų, taikytina atsakovo atstovių dalinÄ civilinÄ atsakomybÄ, kadangi solidarioji prievolÄ nepreziumuojama ir Å¡iuo atveju neturtinÄ Å¾ala nebuvo padaryta bendrais institucijų veiksmais (Civilinio kodekso 6.5 str., 6.6 str. 1 d.). Svarstant dÄl konkreÄių priteistinų iÅ¡ atsakovo atstovių piniginių kompensacijų dydžio, atsižvelgtina į aukÅ¡Äiau nurodytas aplinkybes, įstatymo numatytus teismų praktikoje suformuotus reikÅ¡mingus kriterijus dÄl neturtinÄs žalos dydžio, taip pat tai, kad LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas 7 dienas pažeidžiant nacionalinÄs teisÄs aktų nuostatas dÄl vienam asmeniui turinÄio tekti minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto, 2 dienas buvo laikomas pažeidžiant nacionalinÄs teisÄs aktų nuostatas dÄl vienam asmeniui turinÄio tekti minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto ir Konvencijos 3 straipsnį (neteisÄti veiksmai), kad Å¡ioje įstaigoje ginÄo laikotarpiu buvo nustatyta ir kitų bendrųjų higienos normų pažeidimų, kas įvertintina kumuliatyviai, taip pat atsižvelgtina į tai, kad LAVL pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas pažeidžiant ploto reikalavimÄ 8 paras ir atsakovas neįrodÄ, kad sanitarinio mazgo patalpa buvo įrengta kameroje -palatoje pagal teisÄs aktų reikalavimus (neteisÄti veiksmai), - dÄl to iÅ¡ atsakovo atstovo LukiÅ¡kių TI-K teisių ir pareigų perÄmÄjo Vilniaus PN priteistina 200,00 EUR ir iÅ¡ atsakovo atstovo LAVL 150,00 EUR dydžio piniginÄs kompensacijos.
Ä®vertinus aukÅ¡Äiau iÅ¡dÄstytus motyvus, pareiÅ¡kÄjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,  n u s p r e n d ž i a:  iÅ¡ dalies patenkinti pareiÅ¡kÄjo D. R. skundÄ . Priteisti pareiÅ¡kÄjui D. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) neturtinei žalai atlyginti iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybÄ atstovaujanÄių: Vilniaus pataisos namų 200,00 EUR (du Å¡imtus) ir LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄs 150,00 EUR (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt) dydžio pinigines kompensacijas.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .  TeisÄja                                                                                                           Jovita EinikienÄ