Legislator Giurisprudenza & Legislazione
f3192ea7-1f91-44fb-ba9b-6ecca4da342e Generato dall'IA

Appeal dismissed; court upheld bill of exchange validity despite underlying debt dispute and coercion claims.

Numero d'incarto f3192ea7-1f91-44fb-ba9b-6ecca4da342e
Autorità giudiziaria
Giurisdizione Lituania (LT)
Esito del giudizio Respinto (Dismissed)

Sintesi Legislator

Generato dall'IA

The appellate court dismissed the appeal, upholding the lower court's decision to declare the bill of exchange invalid. The plaintiff argued the bill was issued under duress to cover a personal debt owed to a third party, while the defendant maintained the transaction represented a valid settlement of mutual debts. The court ruled that a bill of exchange creates an independent legal obligation distinct from the underlying cause, meaning the validity of the debt dispute does not automatically invalidate the negotiable instrument itself.

Regesto Legislator

Generato dall'IA

Civil Code Art. 1.109; Negotiable Instruments Law Art. 1.109: A bill of exchange creates an independent legal obligation; the validity of the underlying debt dispute does not automatically invalidate the instrument, and the instrument's abstract nature means it cannot be treated merely as a guarantee or security for the original debt.

Parole chiave

Generato dall'IA
bill of exchange validity negotiable instruments law underlying debt dispute independent legal obligation duress and coercion mutual debt settlement abstract nature of bill

Disposizioni normative citate

Generato dall'IA
Civil Procedure Code Art. 326(1)(1)
Negotiable Instruments Law Art. 1.109
Civil Code Art. 1.109

Giurisprudenza citata

Generato dall'IA
Supreme Court judgment No. 3K-7-216/2007

Ti chiedi come si applica questa sentenza alla tua fattispecie?

Analizza questa decisione insieme alla legislazione federale e cantonale, ai commentari e alla giurisprudenza successiva in Legislator AI.

Apri in Legislator →

Testo completo

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-228/2011

Procesinio

sprendimo kategorijos 35.2; 42.9; 35.5

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T

A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. kovo 14 d.

Vilnius

Lietuvos

apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teisėjų: Alės Bukavinienės, Marytės Mitkuvienės ir Nijolės Piškinaitės

(kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei,

dalyvaujant ieškovo K. D. atstovui advokatui

Algimantui Kolpertui,

atsakovo R. J. atstovui Linui Viliui,

trečiajam asmeniui N. V. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo

K. D. apeliacinį skundÄ dėl

Panevėžio apygardos teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje

Nr. 2-277-280/2010 pagal K. D. ieškinį

atsakovui R. J. ,

dalyvaujant tretiesiems asmenims L.

G. , N. V. ,

dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais ir pagal R. J. priešieškinį ieškovui K. D. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

IeÅ¡kovas K. D. kreipėsi į teismÄ su

ieškiniu atsakovui R. J. ir

prašė pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2009 m. birželio 19 d.

dienos paprastÄ jį vekselį, kuriuo jis įsipareigojo iki 2009 m. rugpjūčio 19 d.

sumokėti atsakovui R. J. 200

000 Lt. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog

2009 m. birželio 19 d. jis pasirašė paprastÄ jį vekselį 200 000 Lt sumai ir

įsipareigojo atsakovui sumokėti minėtÄ sumÄ iki 2009 m. rugpjūčio 19 d.

Ieškovas tvirtino, kad pats asmeniškai atsakovui R. J. jokių įsipareigojimų neturėjo, o trečiajam

asmeniui L. G. anksčiau

buvo paskolinęs 423 560 litų. Å i skola jam nėra grÄ Å¾inta. Be to, L. G. , kuri nedelsdama

turėjo grÄ Å¾inti trečiajam asmeniui N.

V. 200 000 Lt, praÅ¡ymu ieÅ¡kovas iÅ¡rašė ginčijamÄ vekselį. Pinigus,

200 000 Lt, atsakovas R. J. perdavė

trečiajam asmeniui N. V. .

IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad pas jį 2009 m. birželio 19 d. į darbÄ Kurklių kaime,

Anykščių rajone, UAB „Kurklių karjeras“ patalpas atvyko atsakovas ir N. V. . Jie paprašė

pasiraÅ¡yti vekselį, kuriuo garantuotų pinigų sumokėjimÄ R. J. . IeÅ¡kovas suprato, kad R. J. yra už L. G. sumokėjęs N. V. 200 000 Lt. IÅ¡ jo kabineto N. V. paskambino L. G. , kuri telefoninio pokalbio metu labai

prašė ieškovo pasirašyti vekselį tvirtindama, kad per savaitę jam sumokės 200

000 Lt. N. V. ieškovui

grasino. Bijodamas, kad grasinimai gali būti įvykdyti, tikėdamasis, kad

jam L. G. grÄ Å¾ins per

savaitę pinigus, jis pasirašė vekselį. Ieškovas nurodė, kad 2009 m. birželio 25

d. L. G. išrašė jam

analogiÅ¡kÄ vekselį 200 000 Lt sumai, bet ji jam jokių pinigų nesumokėjo, o

vėliau pradėjo jo vengti. Jis suprato, kad yra apgautas, kad pinigų jam L. G. ir nesiruoÅ¡ia grÄ Å¾inti.

Iš jo pinigų pradėjo reikalauti atsakovas, kuris ieškovui pagrasino, kad

parduos jo vekselį ir sakė, kad su juo bus susidorota, todėl ieškovas sumokėjo

atsakovui 30 000 Lt. Mano, kad N. V.

, R. J. ir L. G. veikė susitarę, prieš

jį panaudojo klastÄ , jam grasindami iÅ¡gavo iÅ¡ jo vekselį, todėl vekselis turi

būti pripažintas negaliojančiu. Ieškovo nuomone, atsakovas yra pirmasis

vekselio turėtojas ir jis yra nesÄ Å¾iningas vekselio gavėjas, jį gavęs apgaule

ir grasinimais. Pasirašydamas vekselius ieškovas manė, kad laidavo už L. G. . Todėl ieškovui

negalėjo atsirasti savarankiška pareiga atsiskaityti su atsakovu pagal

savarankiÅ¡kÄ prievolę - paprastÄ jį vekselį. Atsakovas iÅ¡ jo reikalauja apmokėti

vekselį, kaip jo asmeninę skolÄ . Dėl to, iÅ¡raÅ¡ytas vekselis yra pripažintinas

negaliojančiu, kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo nuostatoms,

neatitinkantis vekseliui keliamų reikalavimų, prieštaraujantis viešajai tvarkai

ir gerai moralei, bei kaip sudarytas dėl atsakovo apgaulės, spaudimo, esant

realiam grasinimui, sudarytas suklydimo įtakoje.        Â

Priešieškiniu

atsakovas R. J. prašo

priteisti iš ieškovo K. D. 170

000 Lt skolÄ , 5 proc. metines palÅ«kanas nuo 170 000 Lt sumos nuo tos dienos,

kada paskolos suma turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta (2009 m. rugpjūčio 18 d.), iki jos

grÄ Å¾inimo dienos (CK 6.874 str. 1 d.); priteisti iÅ¡ K. D. 5 proc. metines palÅ«kanas nuo priteistos

sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.38

str.); priteisti iš K. D. 4

442 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir 3 630 Lt advokato pagalbos išlaidų.

Atsakovas nurodo, jog K. D. 2009

m. birželio 19 d. išrašė vekselį, kuriuo jis įsipareigojo sumokėti R. J. 200 000 Lt. Baigiantis

2009 m. birželio 19 d. išrašyto vekselio apmokėjimo terminui, ieškovas sumokėjo

atsakovui 30 000 Lt. Likę 170 000 Lt nebuvo sumokėti. Vekselis turėjo būti

apmokėtas per 60 dienų nuo jo išrašymo, tačiau 2009 m. rugpjūčio 18 d.,

pasibaigus vekselio apmokėjimo terminui, ieškovas savo įsipareigojimų neįvykdė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio

apygardos teismas 2010 m. balandžio 19 d. ieškovo K. D. ieškinį atsakovui R. J. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu

atmetė. Atsakovo R. J. priešieškinį

ieškovui K. D. dėl skolos

priteisimo patenkino. Taip pat priteisė iš ieškovo atsakovui 170 000 Lt skolos,

5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo 170 000 Lt sumos už laikÄ nuo 2009 m.

rugpjūčio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo-, 4 442 Lt žyminio

mokesčio, 3 630 Lt advokato pagalbos išlaidų bei 33 Lt procesinių dokumentų

įteikimo išlaidų.

Nagrinėjamojoje

byloje teismas nustatė, kad K. D. sutiko

atsakovui R. J. grÄ Å¾inti

jo paskolintus pinigus trečiajam asmeniui N. V. , pasiraÅ¡ydamas vekselį. Tokį veiksmÄ

teismas kvalifikavo kaip N. V. skolos

atsakovui R. J. perkėlimÄ

(CK 6.116 str.), nes atsakovas, kreditorius R. J. iš anksto sutiko, kad nors faktiškai jo

skolinamus pinigus gaus N. V. ,

kuris juos įskaitys kaip L. G. skolos

grÄ Å¾inimÄ , skolÄ grÄ Å¾ins ieÅ¡kovas K.

D. , perėmęs L. G. įsipareigojimus

(CK 6.115 str.) N. V. .Â

Todėl K. D. išrašė vekselį

R. J. , o L. G. - K.

D. . Teismas pripažino, kad pasirašytas vekselis atitiko šalių

ketinimus. K. D. sumokėjo

30 000 Lt suvokdamas, kad vekselis galioja, o ne grasinimų pasekmėje, kas

byloje nebuvo įrodyta. Taip pat teismas nustatė, kad K. D. , pasirašydamas 2009 m. birželio 19 d.

vekselį R. J. , suprato

savo veiksmų esmę, tačiau vėliau pamatęs, kad jį trečiasis asmuo L. G. apgavo, nusprendė

ginčyti vekselį. Byloje nenustatyta, kad K. D. neturėjo visos informacijos apie sudaromÄ

sandorį. Todėl teismas sprendė, kad vėliau paaiškėjusios aplinkybės negali būti

pagrindu ieÅ¡kovo valiÄ sudaryti ginčijamÄ sandorį laikyti ne savanoriÅ¡ka. Visas

K. D. ieškinys, paremtas

aplinkybėmis, kurios atsirado po ginčijamo sandorio sudarymo. Jas ieškovas,

būdamas atidus ir rūpestingas, pakankamai socialiai patyręs, galėjo numatyti.

Todėl teismas darė iÅ¡vadÄ , jog vėliau, po sandorio sudarymo, atsiradusios

aplinkybės, kurios ginčijamo teisinio santykio dalyviui yra nepalankios, negali

būti pagrindas sudaryto sandorio neteisėtumo faktui konstatuoti.

Pasisakydamas

dėl priešieškinio reikalavimų pagrįstumo, teismas nurodė, kad kadangi atsakovas

R. J. per nustatytÄ

terminÄ dėl vykdomojo įraÅ¡o į notarÄ nesikreipė, tai jis turi teisę skolos

reikalauti teismo keliu. Teismas nustatė, kad R. K.

D. gera valia nesumokėjo 170 000 Lt, todėl ji gali būti priteista

atsakovui. Nors K. D. nebuvo

paskolos gavėjas, bet jis įsipareigojo R. J. grÄ Å¾inti Å¡io N.

V. perduotus už L. G. skolos

pinigus. Jis įsipareigojo skolÄ sumokėti per 60 dienų, iki 2009 m. rugpjūčio 18

d. Kadangi terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo

mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas

terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio ( CK

6.210 str. 1 d.), teismas patenkino atsakovo R. J. praÅ¡ymÄ priteisti 5 procentų metines

palÅ«kanas už laikÄ nuo 2009 m. rugpjūčio 19 d. iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo

(CK 6.210 str. 1 d., CK 6. 37 str. 1-2 d.)

III.    Apeliacinio

skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu

skundu ieÅ¡kovas K. D. praÅ¡o teismo sprendimÄ

panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ -

ieškovo ieškinį patenkinti, o atsakovo priešieškinį atmesti. Apeliacinis

skundas grindžiamas šiomis aplinkybėmis:

1. Teismas nepagrįstai vekselį laikė

paskolos suteikimÄ patvirtinančiu dokumentu. Nustačius, kad pinigai

pagal vekselį K. D. nebuvo

perduoti, laikytina, jog paskolos sutartis tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo sudaryta. Jeigu

pagal raÅ¡tu sudarytÄ paskolos sutartį pinigai nebuvo perduoti, toks susitarimas nelaikomas paskolos

sutartimi, o laikomas tik ketinimu sudaryti paskolos sutartį. Teismas vekselį laikė paskolos suteikimÄ patvirtinančiu

dokumentu, todėl nustačius, kad pinigai pagal vekselį nebuvo perduoti,

laikytina, kad paskolos sutartis tarp ieškovo ir

atsakovo nebuvo sudaryta.

2. Realūs paskoliniai santykiai susiklostė tarp atsakovo ir N. V. . R. J. melagingai nurodo

pakvitavime, kad veikia pagal ieÅ¡kovo nurodymÄ .

Toks sandoris yra niekinis,

negalintis ieškovui sukelti teisinių pasekmių, kadangi sandoris, sudarytas be K. D. valios (CK 1.80 str.), jam

nedalyvaujant, nors ir prisidengiant ieškovo duotais įgaliojimais, kurių nebuvo.

3. Teismas negalėjo

pripažinti, kad K. D. yra perėmęs trečiojo asmens L. G. skolas, turimas trečiajam asmeniui N. V. , nes apeliantas

nesudarė su trečiuoju asmeniu N.

V. jokios sutarties, kuria perimtų

trečiojo asmens L. G. skolas. Be to, skolos perkėlimo sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė (CK 6.118 str.), o tokios formos sutarties, pagal kuriÄ K. D. perimtų L. G. skolÄ ,

nėra.

4. GinčijamÄ vekselį

apeliantas pasirašė, nes jam buvo grasinama. Trečiasis asmuo N. V. teigė, kad jis su ieškovu susidoros,

jeigu jam nebus paskolinti pinigai. Todėl ieškovas vekseliu užtikrino atsakovui jo suteiktos

paskolos N.

V. grÄ Å¾inimÄ . Svarbus

faktas, jog prieÅ¡ iÅ¡raÅ¡ant ginčijamÄ vekselį trečiasis asmuo L. G. ieÅ¡kovui telefonu

pažadėjo grÄ Å¾inti skolÄ N. V.

. Dėl to apeliantas

tikėjo, kad L. G. atsikaitys

su N. V.

, o pastarasis su R. J. . Esant tokiai situacijai K. D. buvo suklaidintas dėl minėtų asmenų

apgaulės ir nesÄ Å¾iningumo.

5. Svarbi aplinkybė, jog trečiasis asmuo L. G. savo turto neturi, o iš jos UAB

„Kurklių karjeras“ naudai įsiteisėjusiu teismo

sprendimu yra priteista 300 000 Lt,

taip pat L.

G. apeliantui skolinga virš 400 000 Lt.

Atsiliepimu

į apeliacinį skundÄ atsakovas R. J. praÅ¡o

apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡laidas,

susijusias su bylos nagrinėjimu. Atsiliepime nurodomi tokie nesutikimo su

skundu argumentai:

1. 2009 m. birželio 19 d.

atsakovo susitikime su ieškovu, dalyvaujant trečiajam asmeniui N. V. , sutarta, kad atsakovas skolina

pinigus ieškovui ir K. D. pasirašo vekselį R. J. , o pinigai perduodami

N. V. . Ieškovas nurodė, kad pasiskolinti pinigai yra skiriami padengti trečiojo

asmens L.

G. skolÄ N. V. . Pagal pakvitavimÄ , atsakovas pinigus perdavė N. V. . Å iame susitikime pas K. D. buvo dalykinė

atmosfera, jokių grasinimų nebuvo, bendravimas vyko draugiškai, aptariant

laisvalaikio pomėgius. Jeigu būtų prievarta verčiama pasirašyti vekselį,

ieÅ¡kovas, kaip sÄ Å¾iningas, teisingas, protingas, apdairus ir

rūpestingas asmuo, būtų kreipęsis į teisėsaugos institucijas bei ginčijęs

sandorio sudarymÄ . Tačiau K. D. atsakovui sumokėjo 30 000 Lt.

2. Ieškovas ieškinyje

nurodė ir patvirtino, kad yra skolingas

trečiajam asmeniui L. G. ir atsiskaitydamas įsipareigojo sumokėti L. G. kreditoriui – trečiajam asmeniui N. V. .

3. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie įrodytų, kad išrašytas

vekselis prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms.

4. IeÅ¡kovas veikė pats nesÄ Å¾iningai, nes informavo, kad yra skolingas trečiajam asmeniui L. G. ir vietoje mokėjimo L. G. sumokės N.

V. , kuriam L. G. buvo skolinga 200

000 Lt.

5. Ieškovas nurodo, kad suklydo dėl išrašomo

vekselio motyvų, o suklydimas dėl sudaromo sandorio motyvų nėra pagrindas

pripažinti sandorį negaliojančiu. PrieÅ¡ ieÅ¡kovÄ nebuvo atlikti jokie

veiksmai, kurie pasireikštų K. D. tyčiniu

suklaidinimu ar sandorio aplinkybių nuslėpimu.

Todėl ir pirmos instancijos teismas pripažino, jog nebuvo jokių veiksmų,

kurie būtų turėję lemiamos įtakos ieškovo valios susiformavimui.

6. Nepagrįstas apelianto teiginys, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja paskoliniai teisiniai

santykiai, skolos perkėlimas, taip pat garantas. Pirmosios instancijos teismas

aiškiai atmetė visus ieškovo samprotavimus dėl teisinių santykių prigimties ir nustatė, kad pasirašytas

vekselis atitiko tikruosius susitariančių dėl jo šalių ketinimus.

Atsiliepimu

į apeliacinį skundÄ atsakovas N. V. praÅ¡o

apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodoma, kad:

1. Iki pasirašant 2009 m.

birželio 19 d. vekselį, ieškovas trečiojo asmens N. V. prašė paskolinti pinigų dėl automobilio pirkimo trečiajam

asmeniui L. G. . K. D. minėjo, kad L. G. yra skolingas 200 000 Lt.

2. Tai, kad ieškovas suvokia

atsakovui R.

J. pasirašyto

vekselio esmę, įrodo faktas, kad vėliau K. D. gavo vekselį tokiai pat sumai iš trečiojo asmens L. G. .

3. Trečiasis asmuo N. V. , sutikdamas su

atsakovo atsiliepimu į apeliacinį skundÄ , patvirtina, jog 2009 m. birželio 19 d. susitikime pas ieÅ¡kovÄ K. D. jo darbo kabinete Å¡alys

bendravo draugiškai.

4. Ieškovas apeliaciniame

skunde neteisingai nurodo, kad K. D. skolinosi pinigus iš atsakovo R. J. .

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

išvados

Apeliacinis

skundas netenkintinas.

Apeliacinės

instancijos teismas, tikrindamas neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo

sprendimÄ , įvertina sprendimo teisinį, faktinį pagrindÄ , neperžengdamas

apeliacinio skundo ribų (CPK 301 str.), ir ex officio absoliučius

sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 263 str., 320 str. 1 ir 2 d.). Absoliučių

teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, o taip pat ir kitų procesinės bei materialinės

teisės normų pažeidimų, dėl kurių teismo sprendimas galėtų būti panaikintas ar

pakeistas, nenustatyta.

Byloje

nustatyta, kad 2009 m. birželio 19 d.

ieÅ¡kovas pasirašė paprastÄ jį vekselį 200 000 Lt sumai, kuriuo įsipareigojo sumokėti atsakovui 200 000 Lt 2009 m.

rugpjūčio 19 d. Vekselis atitinka visus formalius reikalavimus.

Apeliantas nurodo, kad minėtÄ vekselį pasirašė atsakovo

ir trečiojo asmens N. V. grasinimų

įtakoje.

Vekselis yra

vertybinis popierius ir atitinkamai - civilinių teisių objektas (CK 1.97 str. 1 d., 1.101 str.). Vekselių

išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir

patenkinimo tvarkÄ bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius Lietuvos

Respublikoje reglamentuoja Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (ĮPVĮ). Vekselis yra vertybinis popierius (dokumentas), kuriuo jį

išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja

tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrÄ pinigų sumÄ vekselyje nurodytam

asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama

kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis ir Ä®PVÄ® 2 straipsnio 1 dalis). Pagal teismų suformuotÄ

praktikÄ , vekselis, kaip ir kiti vertybiniai

popieriai, turi vieÅ¡o patikimumo savybę, kuri reiÅ¡kia tai, kad sÄ Å¾iningas Å¡io

vertybinio popieriaus turėtojas gali pasitikėti tuo, jog dokumentas,

atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus formalius reikalavimus,

patvirtina, kad jis yra teisėtas šiame dokumente išreikštos teisės subjektas. Dėl to asmuo, kuris yra skolininkas pagal šį

vertybinį popierių neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytÄ sumÄ , remdamasis aplinkybėmis,

nenurodytomis jame, tarp jų ir tuo, kad nebuvo pagrindo šiam vertybiniam popieriui išduoti, arba tuo, kad tas pagrindas

negalioja, nebent jis įrodytų, jog,

įgydamas vertybinį popierių įgijėjas žinojo arba turėjo žinoti apie nurodytus trÅ«kumus, t. y. buvo nesÄ Å¾iningas įgijėjas. Taigi

vekselio viešo patikimumo savybė lemia tai, kad šio vertybinio popieriaus turėtojas tol, kol neįrodyta

prieÅ¡ingai, laikomas sÄ Å¾iningu jo savininku, kuriam priklauso visos

teisės pagal šį vertybinį popierių. Taigi galima teigti, kad vekselis, kaip vertybinis popierius, yra dokumentas,

patvirtinantis nepriklausančiÄ nuo jokių juridinių faktų (įvykių ar veiksmų) teisėto vekselio turėtojo

subjektinę turtinę teisę, t. y. reikalavimo teisę į jame nurodytÄ pinigų sumÄ . Tačiau iÅ¡ bylos medžiagos

akivaizdu, jog ieškovas nenurodo jokių konkrečių aplinkybių ar įrodymų,

patvirtinančių bÅ«tent atsakovo R. J. nesÄ Å¾iningumÄ .

Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtus apelianto

teiginius, susijusius su vekselio pasirašymo a paneigia byloje esantys

duomenys. Visų pirma, apgaulės ar grasinimų buvimÄ neigė kiti byloje dalyvavę

asmenys, o, kaip pagrįstai nurodė apygardos teismas, nagrinėjamojoje byloje vekselio davėjas K. D. nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo

pagrindo vekseliui išduoti, kad buvo tik apgaulė ir prievarta, kaip nurodo jis pats. Atkreiptinas

dėmesys, kad ieškovas, 2010 m. sausio 20 d. teismo posėdyje patvirtino, jog

pasirašant vekselį, grasinimų nebuvo, kad vekselį pasirašė L. G. prašomas ir ja pasitikėjęs ir

kreipėsi į teismÄ dėl to, kad L. G. neturi iÅ¡ ko grÄ Å¾inti pinigų (b. l. 61). Ne gana to, ieÅ¡kovas ir 2010

m. vasario 22 d. teismo posėdyje patvirtino, kad jei ieškovas būtų

žinojęs, kokioje finansinėje padėtyje yra L. G. , būtų nepasirašęs vekselio (b. l. 73). Be

to, pagal CK 1.91 straipsnį apgaulė - tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių

sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat

svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sÄ moningai siekiant galutinio tikslo - sudaryti sandorį. Apgaule galima

pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamos įtakos šalies valios susiformavimui. Šiuo atveju neįrodyta, kad N. V. , R. J. ir L. G. atliko veiksmus, kurie butų turėję lemiamos įtakos ieškovo

valios susiformavimui.

Kadangi, kaip pagrįstai nurodė atsakovas atsiliepime į

apeliacinį skundÄ , Lietuvos Aukščiausiasis

Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad dėl suklydimo sudarytÄ sandorį teismas gali pripažinti negaliojančiu,

jeigu nustatomos dvi sÄ lygos:1) turi bÅ«ti konstatuotas suklydimo faktas;

2) turi būti nustatyta, kad suklydimas buvo esminis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 18 d.

nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2004). Iš ieškinio ir apeliacinio

skundo galima daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas savo suklydimÄ Ä¯Å¾velgia tame, kad jis

tikėjosi, jog L. G. jam greitu laiku pinigus grÄ Å¾ins, dėl

ko jis ir išrašė vekselį. Tačiau šiuo atveju

ieškovas nurodo, kad suklydo dėl vekselio išrašymo motyvų, o suklydimas dėl

sudaromo sandorio motyvų nėra pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos

Aukščiausiasis Teismas 2008m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje

Nr. 3K-3-311/2008).

Be

to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d.

nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007 konstatuota, kad tokiu

atveju, kai vekselio išrašymas neatitinka vidinės asmens, t. y. vekselio

davėjo, valios, sÄ Å¾iningas, teisingas, protingas, apdairus ir rÅ«pestingas asmuo

turėtų iš karto ginčyti vekselį nelaukdamas, kada šis bus perduotas pagal

indosamentÄ . Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų siekęs

ginčo vekselį nuginčyti, priešingai, netgi įvykdė dalį prisiimtų

įsipareigojimų, tai yra padengė dalį (30 000 Lt) skolos atsakovui (b. l. 31).

Remdamasi išdėstytomis

aplinkybėmis teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo spręsti, jog ginčo

vekselį ieškovas pasirašė nesant jo valios. Todėl teisėjų kolegija sutinka su

pirmosios instancijos teismo nuomone, kad tai,

kokiais motyvais vedinas ieškovas pasirašė

vekselį atsakovui, esminės reikšmės nagrinėjamame ginče nėra svarbu, nes vekselį ieškovas pasirašė

laisva valia, prisiėmė laisva savo valia pareigÄ sumokėti R. J. 200 000 Lt, kurie už L.

G. skolas buvo perduoti N. V. . Pagal sutarčių laisvės principÄ , jei Å¡alis nėra tikra,

kad sutarties sÄ lygos atitinka jos valiÄ ,

turi teisę jos nepasirašyti. Nenustatyta, kad ieškovas K. D. neturėjo visos informacijos apie

sudaromÄ sandorį, o vėliau paaiÅ¡kėjusios aplinkybės negali bÅ«ti pagrindu ieÅ¡kovo K. D. valiÄ sudaryti ginčijamÄ sandorį

laikyti ne savanoriška.

Pabrėžtina

ir tai, kad net pats ieškovas savo ieškinyje dėstydamas aplinkybes nurodė, kad yra skolingas L. G. ir dengdamas

skolÄ jai įsipareigojo sumokėti trečiajam asmeniui - L. G. kreditoriui (b.

l. 3). Šalių santykiams nemažai turi reikšmės byloje nustatytos aplinkybės,

kurios patvirtina, jog šalis – L. G. ir N. V. , L. G. ir K. D. , K. D. ir N. V. - tiek iki ginčo vekselio pasirašymo, tiek po to siejo

tarpusavio santykiai, susiję tiek su pinigais, tiek su tarpusavio paslaugomis

(pavyzdžiui, abipusiai paskoliniai santykiai siejo L. G. ir K. D. , šiuos asmenis taip pat siejo darbiniai santykiai, K. D. iniciatyva pas N. V. kieme buvo laikoma UAB „Kurklių karjeras“ technika, N. V. kai kuria UAB „Kurklių

karjeras“ technika naudojosi, L. G. su

N. V. ketino sudaryti

pirkimo-pardavimo sandorį). Minėtos faktinės aplinkybės parodo, kad ginčo šalis

sieja nevienkartiniai sudėtingi teisiniai santykiai, kad jų sudaromi sandoriai

ar atsiskaitymai pagal juos yra tarpusavyje susiję.

Teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės patvirtina ne tik ieškovo valios

buvimÄ pasiraÅ¡ant ginčo vekselį, bet taip pat paneigia ir apeliacinio skundo

argumentus, susijusius su tuo, jog ginčo vekseliu siekiama perkelti L. G. skolÄ N. V. . T. y. tai patvirtina, kad Å¡alys galėjo siekti tokiu bÅ«du

(ieškovui pasirašant vekselį) suderinti tarpusavio atsiskaitymus, o ieškovas nei pirmosios instancijos, nei

apeliacinės instancijos teismuose nepateikė jokių įrodymų, kurie įrodytų, kad išrašytas

vekselis prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms. Vien tas faktas, kad išrašydamas vekselį ieškovas

įsipareigojo sumokėti 200 000 Lt negali būti

pagrindas tam, kad ieškovo išrašytas vekselis prieštarauja imperatyvioms teisės

normoms. Nagrinėjamu atveju nėra jokios imperatyvios įstatymų nuostatos,

kuriai galėtų prieštarauti išrašytas vekselis.

IÅ¡

apeliacinio skundo turinio galima daryti iÅ¡vadÄ , jog, apelianto nuomone, ginčo vekselio prigimtis yra garantas ar

laidavimas. Su tokiais skundo argumentais sutikti nėra pagrindo.

Lietuvos

Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad teisinė vekselio prigimtis lemia tai, kad vekselis gali atlikti ir tam

tikrÄ prievolės pagal tÄ Å¡alių teisinį santykį (tam tikrÄ sandorį), dėl kurio vekselis buvo iÅ¡raÅ¡ytas, įvykdymo

užtikrinimo funkcijÄ : vekselyje įtvirtintos prievolės specifika, t. y. jos abstraktumas ir besÄ lygiÅ¡kumas,

suteikia kreditoriui papildomÄ garantijÄ dėl to, kad skola jam bus grÄ Å¾inta.

Taigi plačiÄ ja prasme vekselis atlieka prievolės pagal sandorį, iÅ¡ kurio

kilusių santykių pagrindu buvo iÅ¡duotas vekselis, užtikrinimo funkcijÄ dėl to,

kad viena prievolė pakeičiama kita, daugiau

formalia, be to, kuri vykdoma pagal vekselių teisinius santykius reglamentuojančias

teisės normas. Tačiau, atlikdamas nurodytÄ užtikrinimo funkcijÄ , vekselis netampa garantija ar laidavimu. Minėta,

kad skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai

jau visiÅ¡kai kitÄ , negu jo įsipareigojimas pagal tÄ teisinį santykį (tam

tikrÄ sandorį), dėl kurio iÅ¡duodamas vekselis, prievolę - prievolę pagal

vekselį. Be to, išrašius vekselį, sukuriamas naujas civilinių teisių objektas -

vertybinis popierius. Dėl to dokumentas,

atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus reikalavimus, negali būti vertinamas

ne kaip vertybinis popierius ir juolab

sutapatinamas su prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis (Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje

Nr. 3K-7-216/2007).

Ä®

visus esminius apeliacinio skundo bei atsikirtimo į apeliacinį skundÄ

argumentus atsakyta. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniame skunde nenurodomi

konkretūs argumentai, kuriais būtų ginčijamas skundžiamu sprendimu patenkintas

priešieškinis, todėl dėl šios sprendimo dalies teisėjų kolegija nepasisako.

Lietuvos

apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi

Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio

apygardos teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai

Alė Bukavinienė

Marytė Mitkuvienė

Nijolė Piškinaitė