Court dismisses appeal to uphold bank's unilateral contract termination due to non-payment of a single credit installment.
Sintesi Legislator
Generato dall'IAThe appellate court dismissed the plaintiffs' appeal, upholding the first-instance judgment that declared the bank's unilateral termination of the credit contract invalid. The plaintiffs argued that the contract contained unfair terms and that the bank failed to exercise its duties as a mortgage judge regarding consumer protection. The court ruled that the first-instance court correctly applied the principle of res judicata, noting that the mortgage court had already determined the validity of the contract termination based on the single missed payment.
Regesto Legislator
Generato dall'IACivil Procedure Code Art. 326; Civil Procedure Code Art. 632: The principle of res judicata established by a mortgage court regarding the termination of a credit contract binds subsequent civil proceedings, preventing re-examination of the same termination grounds.
Parole chiave
Generato dall'IADisposizioni normative citate
Generato dall'IAGiurisprudenza citata
Generato dall'IATesto completo
CivilinÄ byla Nr     CivilinÄ byla Nr. 2A-751-232/14Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00545-2013-9Procesinio sprendimo kategorija: 44.2; 44.5.1; 63.2; 121 (S)                                                                                                                            VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S                                           LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 20 d.    Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkÄs (praneÅ¡Äjos) Liudos UckienÄs,teisÄjų Henricho Jaglinskio, Aldonos TilindienÄs,teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo apeliantų (ieÅ¡kovų) G.
V. ir J. V. apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus m. apylinkÄs teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovų J. V. ir G. V. ieÅ¡kinį atsakovui AB âSwedbankâ dÄl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisÄtu.         TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi civilinÄ bylÄ , NUSTATÄ:         I.GINÄO ESMÄ.         IeÅ¡kovai G. V. ir J. V. kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydami pripažinti neteisÄtu tarp ieÅ¡kovų ir atsakovo 2006-10-09 sudarytos Kredito sutarties Nr. 06-076261-FA, su vÄlesniais pakeitimais (toliau tekste ginÄo sutartis, sutartis) vienaÅ¡alį nutraukimÄ , apie kurį atsakovas informavo ieÅ¡kovus 2011-11-11 raÅ¡tais Nr. SR-52173 ir SR-52174, ir atkurti iki tol buvusiÄ Å¡alių padÄtį bei priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovų naudai jų patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
NurodÄ, jog 2006-10-09 ieÅ¡kovai su atsakovu sudarÄ ginÄo sutartį, pagal kuriÄ gavo 72 405 EUR kreditÄ . PažymÄjo, kad tinkamas įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto â žemÄs sklypo, kurio unikalus Nr., ir gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr., esanÄių S g., Avižienių kaime, Vilniaus rajone, hipoteka (toliau tekste ginÄo namas ir sklypas). NurodÄ, jog tarp ieÅ¡kovų ir atsakovo buvo sudaryti papildomi susitarimai:       2007-07-04 buvo sudarytas susitarimas Nr. 06-076261-FA/07-067956-FA/07-067957-FA-1 (toliau tekste susitarimas Nr. 1), kurio pagrindu ginÄo sutartimi ieÅ¡kovams suteikta kredito suma buvo padidinta iki 121 146,90 EUR;        2008-04-10 sudarytas susitarimas Nr. 06-076261-FA/07-067956-FA/07-067957-FA/08-036827-FA-2(toliau tekste susitarimas Nr. 2), kurio pagrindu ginÄo sutartimi suteikta suma buvo padidinta iki 178 146,60 EUR;         2009-11-09 sudarytas susitarimas Nr. 06-076261-FA/07-067956-FA/07-067957-FA/08-036827-FA/09-091556-FA-3 (toliau tekste susitarimas Nr. 3), kurio pagrindu iki 2010-01-30 buvo atidÄtas palÅ«kanų mokÄjimas, iki susitarimo pasiraÅ¡ymo dienos pradelstomis sumokÄti palÅ«kanomis buvo padidinta negrÄ Å¾into kredito suma, iki 2010-02-28 atidÄtas suteikto kredito grÄ Å¾inimas.
            2010-03-17 tarp ieÅ¡kovų ir atsakovo buvo sudarytas susitarimas Nr. 06-076261-FA/07-067956-FA/07-067957-FA/08-036827-FA/09-091556-FA-4 (toliau tekste susitarimas Nr. 4), kurio pagrindu buvo atidÄtas iki 2010 07 30 Å¡io susitarimo pasiraÅ¡ymo dienos susidarÄs įsiskolinimas, taip pat penkių mÄnesių laikotarpiui buvo atidÄtas kredito ir palÅ«kanų mokÄjimas,             2010-11-05 buvo sudarytas susitarimas Nr. 06-076261-FA/07-067956-FA/07-067957-FA/08-036827-FA/09-091556-FA-5(toliau tekste susitarimas Nr. 5), kurio pagrindu iki 2011-06-30 buvo atidÄtas palÅ«kanų mokÄjimas, iki susitarimo pasiraÅ¡ymo dienos pradelstomis sumokÄti palÅ«kanomis buvo padidinta negrÄ Å¾into kredito suma, iki 2011-07-30 atidÄtas suteikto kredito grÄ Å¾inimas.              NurodÄ, jog ieÅ¡kovams nevykdant Kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, atsakovas 2011-11-11 iÅ¡siuntÄ praneÅ¡imus, kuriais ieÅ¡kovus įspÄjo, kad iki 2011-12-19 nepadengus įsiskolinimo ar nepasiÅ«lius kitų įsiskolinimo panaikinimo bÅ«dų, Kredito sutartis nuo 2011-12-20 bus laikoma nutraukta.
PažymÄjo, jog ieÅ¡kovai vienu metu neteko pajamų iÅ¡ darbo, ko sudarydami kredito sutartį nenumatÄ ir negalÄjo numatyti. IeÅ¡kovai siÅ«lÄ pakeisti Kredito sutarties sÄ lygas bei mokÄti po 1 000 Lt per mÄnesį, o nutraukus Kredito sutartį, jie patyrÄ didelių nuostolių. NurodÄ, jog atsižvelgiant į tai, kad sutarties keitimo ir nutraukimo konkurencija turi bÅ«ti sprendžiama sutarties keitimo naudai, atsakovas privalÄjo ne nutraukti Kredito sutartį, o pakeisti jos vykdymo sÄ lygas, be to, pats atsakovas informavo, kad yra pasirengÄs apsvarstyti ir kitus ieÅ¡kovų siÅ«lomus įsiskolinimo panaikinimo bÅ«dus, tai patvirtino ir atsakovo 2012-03-15 atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ civilinÄje byloje Nr. 570/2012.
IeÅ¡kovai kelis kartus kreipÄsi į atsakovÄ su 2011-09-16 ir 2011-12-19 praÅ¡ymais, kuriuose nurodÄ, kad tuo metu jie buvo susidÅ«rÄ su finansiniais sunkumais ir norÄdami iÅ¡vengti nemokumo, praÅ¡Ä atidÄti skolos mokÄjimÄ bei siÅ«lÄ atsakovui mokÄti po 1 000 Lt per mÄnesį. Taip pat nurodÄ, kad ieÅ¡kovai stengiasi parduoti nekilnojamÄ jį turtÄ , stipriai sumažino parduodamo objekto kainÄ . PažymÄjo, kad esant kreditavimo santykiams tarp ieÅ¡kovų ir atsakovo Å¡alių padÄtis yra nelygi ir atsakovas turi dominuojanÄiÄ padÄtį.Atsakovas AB âSwedbankâ atsiliepimu į ieÅ¡kinį praÅ¡Ä ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
NurodÄ, kad ieÅ¡kovams netinkamai vykdant įsipareigojimus bei pateikus praÅ¡ymÄ dÄl Kredito sutarties vykdymo atidÄjimo, 2009-11-09 sudarytas susitarimas Nr. 3, kurio pagrindu iki 2010-01-30 buvo atidÄtas palÅ«kanų mokÄjimas, iki susitarimo pasiraÅ¡ymo dienos pradelstomis sumokÄti palÅ«kanomis buvo padidinta negrÄ Å¾into kredito suma, iki 2010-02-28 atidÄtas suteikto kredito grÄ Å¾inimas. Å¡alys 2010-03-17 sudarÄ susitarimÄ Nr. 4, kuriuo iki 2010-07-30 buvo atidÄtas 5 299,77 EUR palÅ«kanų mokÄjimas ir Å¡iai sumai sumokÄti suteiktas papildomas kreditas Nr. 09-091556-FA.
MinÄtu susitarimu taip pat iki 2010-08-30 atidÄtas kredito grÄ Å¾inimas. PažymÄjo, kad ieÅ¡kovams toliau netinkamai vykdant įsipareigojimus ir pateikus pakartotinį praÅ¡ymÄ dÄl Kredito sutarties vykdymo atidÄjimo, Å¡alys 2010-11-05 sudarÄ susitarimÄ Nr. 5, kuriuo iki 2011-06-30 buvo atidÄtas 6 613,43 EUR palÅ«kanų mokÄjimas ir Å¡iai sumai sumokÄti suteiktas papildomas kreditas Nr. 09-091556-FA. PaaiÅ¡kino, jog pasibaigus prievolių vykdymo atidÄjimo terminams, ieÅ¡kovai neatkÅ«rÄ tinkamo sutarties vykdymo, todÄl bankas 2011-09-07 praneÅ¡imais paragino ieÅ¡kovus įvykdyti pradelstus 3 337,31 EUR įsipareigojimus, taÄiau ieÅ¡kovai 2011-09-16 pateikÄ praÅ¡ymÄ atidÄti prievolÄs vykdymÄ per mÄnesį mokant apie 1 000 Lt.
PažymÄjo, jog įvertinus tai, kad prievolÄs vykdymo keitimai, daryti nuo 2009-11-09, nepasiteisino, ieÅ¡kovų kredito rizika žymiai iÅ¡augo, o bankas ilgÄ laikÄ neatgauna suteikto kredito, atsakovas nesutiko su ieÅ¡kovų pasiÅ«lymu ir apie tai juos informavo 2011-09-29 praneÅ¡imu. NurodÄ, kad ieÅ¡kovai nereagavo į atsakovo raginimus, bankas pakartotinai paragino įvykdyti įsipareigojimÄ papildomu terminu ir įspÄjo, kad Kredito sutartis bus nutraukta, taÄiau ieÅ¡kovai ir toliau neįvykdÄ pradelsto įsipareigojimo.
Pradelstai skolai pasiekus 6 139,89 EUR (21 198,81 Lt), bankas 2011-11-14 praneÅ¡imais paskutinį kartÄ Ä¯spÄjo, kad iki 2011-12-19 nesumokÄjus pradelstos skolos, nuo 2011-12-20 Kredito sutartis vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukiama. IeÅ¡kovai 2011-12-19 sumokÄjo 52,30 EUR ir pateikÄ Bankui analogiÅ¡ko turinio praÅ¡ymÄ pakeisti sutartį, mokant per mÄnesį apie 1 000 Lt, taÄiau atsakovas nenustatÄ pagrindo sutikti su sutarties keitimu ir apie tai 2011-12-21 raÅ¡tu praneÅ¡Ä ieÅ¡kovams, primindamas apie sutarties nutraukimÄ ir ieÅ¡kovų pareigÄ grÄ Å¾inti visÄ kreditÄ prieÅ¡ terminÄ .
NurodÄ, kad ieÅ¡kovai 2012-01-20 pateikÄ Bankui pretenzijÄ dÄl Kredito sutarties nutraukimo, kuria pareikalavo nurodyti Kredito sutarties nutraukimo pagrindÄ bei ieÅ¡kovų skolÄ 2011-12-20 dienai, o Bankas, atsakydamas į Å¡iÄ pretenzijÄ , 2012-01-23 priminÄ ieÅ¡kovams Kredito sutarties pakeitimų ir pažeidimų istorijÄ bei paaiÅ¡kino, kad dÄl ilgalaikio ir sistemingo prievolÄs nevykdymo 2011-12-19 susidarÄ Å¾ymus 8 192,77 EUR (28 288 Lt) pradelstas įsiskolinimas, kurį ieÅ¡kovai atsisakÄ apmokÄti geruoju.
NurodÄ, kad ieÅ¡kovams toliau nevykdant prievolių, atsakovas 2012-01-23 kreipÄsi į Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismÄ su praÅ¡ymu pradÄti priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeisto turto ir 2012-02-02 nutartimi Nr. 570/2012 buvo nustatyta, kad Kredito sutartis prieÅ¡ terminÄ nutraukta tinkamai, laikantis Kredito sutartyje ir Civiliniame kodekse (toliau â CK) nustatytos tvarkos, todÄl įkeistas turtas buvo areÅ¡tuotas ir Å¡i teismo nutartis įsiteisÄjo, kai Vilniaus apygardos teismas 2012-07-04 nutartimi civilinÄje byloje Nr. 2S-1066-340/2012 atmetÄ ieÅ¡kovų skundÄ .
PažymÄjo, kad ieÅ¡kovams teismo nustatytu terminu negrÄ Å¾inus skolos geruoju, Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismas 2012-08-08 nutartimi Nr. 570V/2012 nustatÄ Banko reikalavimo pagrįstumÄ ir nutarÄ iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ pagal Kredito sutartį priverstinai iÅ¡ varžytynių parduodant įkeistÄ ieÅ¡kovų turtÄ . Kadangi Vilniaus mieto 1 apylinkÄs teismo 2012-02-02 nutartimi Nr. 570/2012 ir 2012-08-08 nutartimi Nr. 570V/2012 kredito sutarties nutraukimo aplinkybÄs jau buvo iÅ¡nagrinÄtos ir minÄtos nutartys yra įsiteisÄjÄ, ieÅ¡kovai neturi teisÄs ginÄyti kredito sutarties nutraukimo.
Kredito sutartis nutraukta ne dÄl vienkartinio pažeidimo, taÄiau dÄl sistemingo prievolÄs nevykdymo ir žymiai iÅ¡augusios ieÅ¡kovų kredito rizikos, Kredito sutarties nutraukimas atliktas pagal Kredito sutarties sÄ lygas bei laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų, Bankas ilgÄ laikÄ bendradarbiavo su ieÅ¡kovais, Kredito sutartis 3 kartus pakeista ieÅ¡kovų naudai, atidedant palÅ«kanų ir kredito grÄ Å¾inimÄ , taip pat suteikti papildomi kreditai įsipareigojimams vykdyti. Kredito sutarties pakeitimais ieÅ¡kovams suteiktos lengvatines prievolÄs vykdymo sÄ lygos.
TaÄiau prievolÄs vykdymo atidÄjimo laikotarpiu nuo 2009-11-09 iki 2011-07-30 ieÅ¡kovai neatkÅ«rÄ tinkamo prievolÄs vykdymo. PažymÄjo, jog Kredito sutartis nutraukta ne formaliai laikantis sutarties sÄ lygų, praneÅ¡imas apie sutarties nutraukimÄ ieÅ¡kovams pateiktas 2011-11-14, praÄjus dvejiems metams nuo prievolÄs vykdymo atidÄjimų pradžios ir sutarties pažeidimams tÄsiantis 5 mÄn. iÅ¡ eilÄs. IeÅ¡kovams buvo nustatytas protingas papildomas terminas pradelstoms skoloms sumokÄti, taÄiau sutarties pažeidimo metu ieÅ¡kovai ne tik negrÄ Å¾ino skolų, bet taip pat nepasiÅ«lÄ kitokio protingo sutarties pažeidimo paÅ¡alinimo bÅ«do, nepateikÄ Ä¯rodymų, kad ateityje turÄs galimybių tinkamai vykdyti sutartį.
Dubliku ieÅ¡kovai G. V. ir J. V. praÅ¡Ä tenkinti jų ieÅ¡kinį. DublikÄ grindÄ tais paÄiais argumentais kaip ir ieÅ¡kinį, papildomai pažymÄjo, kad atsakovo argumentas, jog Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismo 2012-02-02 nutartimi Nr. 570/2012 ir 2012-08-08 nutartimi Nr. 570V/2012 kredito sutarties nutraukimo aplinkybÄs jau buvo iÅ¡nagrinÄtos ir minÄtos nutartys yra įsiteisÄjÄ, todÄl ieÅ¡kovai neturi teisÄs ginÄyti kredito sutarties nutraukimo, yra nepagrįstas, kadangi ieÅ¡kovų reikalavimas dÄl Kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisÄtu nagrinÄtinas ginÄo teisenos tvarka, o Vilniaus miesto l apylinkÄs teismo 2012-02-02 nutartis Nr. 570/2012 ir 2012-08-08 nutartis Nr. 570V/2012 neturi res judicata galios Å¡ioje byloje.
IeÅ¡kovai taip pat nesutiko su atsakovo teiginiu, jog jis bendradarbiavo su ieÅ¡kovais, kadangi atsakovas nuo 2011 metų liepos mÄnesio nebendradarbiavo su ieÅ¡kovais, nesvarstÄ jokių ieÅ¡kovų praÅ¡ymų, tik siuntÄ formalius įspÄjimus dÄl sutarties nutraukimo bei formaliais pagrindais nutraukÄ Kredito sutartį. PažymÄjo, kad tarp ieÅ¡kovų ir atsakovo yra susiklostÄ vartojimo teisiniai santykiai, Kredito sutartis sudaryta prisijungimo bÅ«du, todÄl visais atvejais sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo bÅ«du sudariusios Å¡alies naudai.Atsakovas AB âSwedbankâ pateikÄ triplikÄ , kuriuo praÅ¡Ä ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
TriplikÄ grindÄ tais paÄiais argumentais kaip ir atsiliepimÄ . Papildomai nurodÄ, kad teismo hipotekos teisÄjo priimtos nutartys turi res judicata galiÄ , kadangi vadovaujantis kasacinio teismo suformuota teismų praktika, hipotekos nutartimi dÄl pirmojo kreditoriaus pareiÅ¡kimo ex officio iÅ¡sprendžiamas kreditoriaus reikalavimo pagrįstumas, o antrÄ ja nutartimi iÅ¡ esmÄs iÅ¡sprendžiamas skolos priteisimo klausimas. PažymÄjo, kad įsiteisÄjusiomis Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismo 2012-02-02 nutartimi Nr. 570/2012 ir 2012-08-08 nutartimi Nr. 570V/2012 tarp atsakovo ir ieÅ¡kovų yra nustatytas Kredito sutarties nutraukimo pagrįstumas ir teisÄtumas, bei Å¡iuo pagrindu iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovo naudai priteista 234 362,89 EUR skola su palÅ«kanomis, todÄl ieÅ¡kovai neturi procesinÄs teisÄs kitoje civilinÄje byloje ginÄyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius.
NurodÄ, kad ieÅ¡kovai klaidingai aiÅ¡kina prievolÄs Å¡alių bendradarbiavimÄ , todÄl Kredito sutartis buvo nutraukta bÅ«tent dÄl ieÅ¡kovų ilgÄ laiko daryto ir neÅ¡alinto prievolÄs vykdymo pažeidimo, atsižvelgus į prieÅ¡ tai atliktus Kredito sutarties pakeitimus ir ieÅ¡kovams sudarytus prievolÄs vykdymo palengvinimus. PaaiÅ¡kino, jog ieÅ¡kovai nepateikÄ nei vieno įstatyme arba Kredito sutartyje nustatyto pagrindo, kuris leido ieÅ¡kovams vienaÅ¡aliÅ¡kai sustabdyti prievolÄs vykdymÄ ir ieÅ¡kovai buvo ir yra atsakingi už savo mokumÄ .
     II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI         Vilniaus miesto apylinkÄs teismas 2013 m. spalio 7 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetÄ; priteisÄ iÅ¡ ieÅ¡kovų J. V. ir G. V. 23,83 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų.         Teismas nustatÄ, kad ieÅ¡kovai nevykdÄ kredito sutarties sÄ lygų ir nustatytu terminu nemokÄjo įmokų. Kredito sutartis buvo vykdoma netinkamai, ieÅ¡kovai iki 2011-12-20 neįvykdÄ pradelstų įsipareigojimų, kurie 2011-11-20 buvo 6 139,89 EUR, todÄl Kredito sutartis 2011-12-20 atsakovo buvo nutraukta vienaÅ¡aliÅ¡kai.
PažymÄjo, jog Bankas ilgÄ laikÄ bendradarbiavo su ieÅ¡kovais. IeÅ¡kovams susidÅ«rus su Kredito sutarties vykdymo sunkumais Bankas sutiko 3 kartus iÅ¡ eilÄs keisti Kredito sutarties sÄ lygas. PažymÄjo ir tai, kad ieÅ¡kovai buvo tinkamai ir ne vienu, o keliais praneÅ¡imais įspÄti, kad nesumokÄjus skolos, kredito sutartis bus nutraukta vienaÅ¡aliÅ¡kai, taÄiau nesiÄmÄ jokių priemonių tinkamai įvykdyti prievolÄ laiku. Liudytojos G. Å . argumentus, jog ji padÄjo sÅ«nui ir 2011 metais mokÄjo Bankui po 2 500 Lt, yra nepagrįsti jokiais įrodymais.
Ä® bylÄ nÄra pateikta įrodymų, kad ieÅ¡kovo motina G. Å . buvo siÅ«loma atsakovui kaip laiduotoja, galinti laiduoti už ieÅ¡kovų prievolÄs nevykdymÄ . Teismas nurodÄ, jog ieÅ¡kovų teiginys, jog reikalavimas dÄl Kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisÄtu nagrinÄtinas ginÄo teisenos tvarka, o Vilniaus miesto l apylinkÄs teismo 2012-02-02 nutartis civilinÄje byloje Nr. 570/2012 ir 2012-08-08 nutartis civilinÄje byloje Nr. 570V/2012 neturi res judicata galios Å¡ioje byloje, yra nepagrįstas, kadangi įsiteisÄjusiomis Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismo 2012-02-02 nutartimi Nr. 570/2012 ir 2012-08-08 nutartimi Nr. 570V/2012 tarp Banko ir ieÅ¡kovų buvo nustatytas Kredito sutarties nutraukimo pagrįstumas ir teisÄtumas, bei Å¡iuo pagrindu iÅ¡ ieÅ¡kovų Banko naudai priteista 234 362,89 EUR skola su palÅ«kanomis, todÄl teismas sprendÄ, jog ieÅ¡kovai neturi procesinÄs teisÄs kitoje civilinÄje byloje ginÄyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius.         Teismas konstatavo, jog dÄl ieÅ¡kovų sistemingai vykdyto Kredito sutarties pažeidimo bei faktinio nemokumo, Kredito sutarties nutraukimas yra teisÄtas ir pagrįstas, neatsižvelgiant į tai, kad gautÄ kreditÄ ieÅ¡kovai panaudojo ne komerciniais, bet vartojimo tikslais.
IeÅ¡kovai nepateikÄ nei vieno pagrįsto įrodymo, kad yra pajÄgÅ«s tinkamai grÄ Å¾inti visÄ skolÄ . Bankas neprisiÄmÄ pareigos atsakyti už ieÅ¡kovų mokumÄ arba prisidÄti prie jų iÅ¡laikymo. BÅ«tent ieÅ¡kovų veiksmai nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų, ignoruojant Banko raginimus sumokÄti pradelstas skolas, nepaliko kito pasirinkimo kaip tik nutraukti Kredito sutartį dÄl jos esminio pažeidimo. IeÅ¡kovų argumentÄ , kad jie negalÄjo savo įsipareigojimų vykdyti dÄl objektyviai susiklosÄiusių sunkių, nuo ieÅ¡kovų nepriklausiusių finansinių aplinkybių, teismas laikÄ nepagrįstu.
CK 6.212 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad finansinių iÅ¡teklių neturÄjimas nÄra laikomas nenugalima jÄga, dÄl kurios Å¡alis atleidžiama nuo atsakomybÄs už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ . IeÅ¡kovai buvo ir yra atsakingi už savo mokumÄ , todÄl sudarydami Kredito sutartį prisiÄmÄ rizikÄ , susijusiÄ su savo mokumo pablogÄjimu. Kredito sutartį Bankas įvykdÄ tinkamai, todÄl ir ieÅ¡kovai turÄjo tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus. Kadangi ieÅ¡kovai, neturÄdami teisinio pagrindo, sustabdÄ savo prievolių vykdymÄ ir atsisakÄ jas vykdyti geruoju, bankas, vykdydamas įstatymų nustatytas pareigas valdyti kredito rizikÄ bei tinkamai ir laiku ginti pažeistas teises, pagrįstai nutraukÄ Kredito sutartį ir iniciavo kredito grÄ Å¾inimÄ prieÅ¡ terminÄ iÅ¡ įkeisto turto.
          III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Ä® JÄ® ARGUMENTAI.Apeliantai (ieÅ¡kovai) G. V. ir J. V. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2013-10-07 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kovų G. V. ir J. V. ieÅ¡kinį atsakovui tenkinti pilnai, pripažinti neteisÄtu ieÅ¡kovų ir atsakovo 2006-10-09 sudarytos Kreditavimo sutarties Nr.06-076261-FA vienaÅ¡alį nutraukimÄ ir atkurti iki ginÄo sutarties nutraukimo buvusiÄ Å¡alių padÄtį.
NurodÄ, kad Vilniaus miesto apylinkÄs teismas, priimdamas sprendimÄ , iÅ¡ esmÄs nevertino ieÅ¡kovo iÅ¡dÄstytų argumentų, į bylÄ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, Å¡alių paaiÅ¡kinimų teismo posÄdžio metu, dÄl dalies ieÅ¡kovo argumentų ir iÅ¡ atsakovo iÅ¡reikalautų įrodymų iÅ¡ viso nepasisakÄ. PažymÄjo, jog teismas iÅ¡ viso nevertino ieÅ¡kovų nurodytos aplinkybÄs, kad jie dar 2011 m. liepos mÄnesį, prieÅ¡ sueinant mokÄjimų atidÄjimo terminams, net kelis kartus buvo nuvykÄ tartis pas atsakovÄ dÄl tolimesnio kredito sutarties vykdymo sÄ lygų, siÅ«lÄ papildomÄ prievolių pagal ginÄo sutartį užtikrinimÄ â ieÅ¡kovo motinos G.
Å . laidavimÄ . IeÅ¡kovai tai pat paaiÅ¡kino, kad iki pat 2011 m. rudens jiems buvo aiÅ¡kinama, kad dÄl jų praÅ¡ymo mokÄti mažesnes įmokas pagal Kreditavimo sutartį turi bÅ«ti priimtas atitinkamas sprendimas, todÄl reikia laukti. Å ie argumentai reikÅ¡mingi tame kontekste, kad prieÅ¡ tai 3 kartus jų praÅ¡ymai atidÄti mokÄjimus buvo tenkinami nereikalaujant jokių mokÄjimų, nors susitarimų dÄl mokÄjimų atidÄjimo pasiraÅ¡ymas objektyviai užtrukdavo kurį laikÄ . Apeliantai pažymÄjo, jog ginÄo dalykas nagrinÄjamoje byloje yra tai, kad ilgÄ laikÄ atsakovas bendradarbiavÄs su ieÅ¡kovais, pasibaigus paskutinio mokÄjimų atidÄjimo terminui, kaip tik tada, kai ieÅ¡kovai ÄmÄ pamažu atkurti savo mokumo galimybes, 2011-12-20 nutraukÄ Kredito sutartį su ieÅ¡kovais net nesvarstÄs jų siÅ«lymų dÄl mokÄjimo dydžio ir papildomų prievolių užtikrinimo bÅ«dų.
PažymÄjo ir tai, jog pirmosios instancijos teismas sprendime net neužsimena apie iÅ¡ atsakovo iÅ¡reikalautÄ vienÄ iÅ¡ svarbiausių įrodymų Å¡ioje byloje â AB âSwedbankâ probleminių paskolų administravimo taisyklių iÅ¡raÅ¡Ä . Nutraukiant Kredito sutartį su ieÅ¡kovais, nei vienas iÅ¡ taisyklių 4.3; 4.3.1; 4.3.3; 4.3.6.1; 4.3.7 punktų nuostatų nebuvo įgyvendintas. Sprendimas nutraukti sutartį su ieÅ¡kovais paremtas ne objektyvia apie ieÅ¡kovus surinkta informacija, bet vos keliais sakiniais t.y. paskola restruktÅ«rizuota 3 kartus; paskolos restruktÅ«rizavimai nepadÄjo klientui atkurti mokumo; turtas pardavinÄjamas kaina, kuri neadekvati rinkos kainai.
Atsakovas nepateikÄ Ä¯rodymų, kuo remiantis padarytos Å¡ios iÅ¡vados, todÄl ieÅ¡kovų teigimu, atsakovas net nesvarstÄ ieÅ¡kovo teikiamų pasiÅ«lymų dÄl įmokų dydžio ir papildomos prievolÄs užtikrinimo, sutartį nutraukÄ formaliais pagrindais. IeÅ¡kovai pažymÄjo, jog Å¡iuo metu galÄtų mokÄti po 3 000 Lt per mÄnesį bankui. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovų ir atsakovo sudarytÄ Kreditavimo sutartį kvalifikavo kaip vartojimo sutartį, taÄiau priimant sprendimÄ Å¡i aplinkybÄ visai nevertinta.
Apeliantai teigia, jog pagal kasacinio teismo praktikÄ , hipotekos teisÄjo priimtos nutartys neturi res judicata galios.           Atsakovas âSwedbankâ AB atsiliepimu praÅ¡Ä atmesti ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . NurodÄ, kad apeliantai savo teiginiais, jog ginÄo sutarties nutraukimo metu buvo pradÄjÄ pamažu atkurti savo mokumÄ iÅ¡ esmÄs pripažįsta esminÄ bylos aplinkybÄ, kad nei kredito sutarties nutraukimo metu, nei prieÅ¡ tai jie nebuvo pajÄgÅ«s vykdyti savo įsipareigojimų pagal Kredito sutartį.
Tokiu atveju byloje iÅ¡ esmÄs nelieka ginÄo. Apeliantai byloje nereiÅ¡kÄ reikalavimo pakeisti kredito sutarties sÄ lygas, todÄl teismas ir neturÄjo nagrinÄti aplinkybių susijusių su apeliantų praÅ¡ymu pakeisti kredito sutarties sÄ lygas sumažinant kasmÄnesines įmokas. Nepaisant to pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinÄjo ir aplinkybes susijusias su apeliantų 2011-09-16 pateikto praÅ¡ymo svarstymu ir nustatÄ, kad apeliantai po Å¡io praÅ¡ymo pateikimo ir toliau nevykdÄ Ä¯sipareigojimų, taip pat nebuvo įrodytas ir su ieÅ¡kovo motinos G.
Å . susijusios bylos aplinkybÄs. TodÄl pirmosios instancijos teismas pilnai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinÄjo aplinkybes susijusias su bylos esme ir priÄmÄ pagrįstÄ ir motyvuotÄ teismo sprendimÄ . PažymÄjo, jog vartotojų apsauga skirta iÅ¡vengti stipresnÄs Å¡alies primestų sÄ lygų, taÄiau Å¡i apsauga nedaro iÅ¡imÄių iÅ¡ svarbiausių privatinÄs teisÄs principų â pacta sunt servanda. Pirmosios instancijos teismas pilnai ir iÅ¡samiai iÅ¡nagrinÄjo kredito sutarties nutraukimo aplinkybes ir ieÅ¡kinio netenkino bÅ«tent dÄl to, kad apeliantų kredito sutarties pažeidimai buvo sistemingi ir tÄsÄsi labai ilgÄ laikÄ .
PažymÄjo, jog teismo hipotekos teisÄjo priimtos nutartys turi res judicata galiÄ , kadangi vadovaujantis kasacinio teismo suformuota teismų praktika hipotekos nutartimi dÄl pirmojo kreditoriaus pareiÅ¡kimo ex officio iÅ¡sprendžiamas kreditoriaus reikalavimo pagrįstumas, o antrÄ ja nutartimi iÅ¡ esmÄs iÅ¡sprendžiamas skolos priteisimo klausimas. NagrinÄjamu atveju Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismas 2012-01-26 ir 2012-02-02 nutartyse vadovavosi kasacinio teismo suformuluotomis taisyklÄmis, ex officio įvertino ginÄo sutarties sÄ lygas ir nutraukimo aplinkybes bei nustatÄ, kad ginÄo sutartis nutraukta dÄl esminio pažeidimo laikantis kredito sutartyje ir įstatyme nustatytos tvarkos.
Å io hipotekos teismo vertinimo pagrįstumÄ ir teisÄtumÄ apeliacine tvarka patvirtino Vilniaus apygardos teismas 2012-07-04 nutartimi Nr.2S-1066-340/2012 iÅ¡ esmÄs iÅ¡analizavÄs visÄ ginÄo sutarties pakeitimų ir vykdymo istorijÄ , todÄl apeliantai neturi procesinÄs teisÄs kitoje civilinÄje byloje ginÄyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. IV.APELIACINÄS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI            Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
ApeliacinÄs instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dÄstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).             Lietuvos AukÅ¡Äiausias Teismas (toliau LAT arba kasacinis teismas) formuoja praktikÄ (LAT 2009 10 14 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 03 16 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 02 15 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kad atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinÄs instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnÄs instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.
ApeliacinÄs instancijos teismas pažymi, kad nagrinÄjamoje byloje pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrÄ ir iÅ¡ esmÄs teisingai vertino surinktus įrodymus reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, nenukrypo nuo aktualios teismų praktikos ir priÄmÄ teisÄtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , todÄl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dÄl apeliaciniuose skunduose dÄstomų argumentų.           GinÄas byloje kilÄs dÄl kredito sutarties nutraukimo teisÄtumo.
           Byloje nustatytos tokios toliau įvardijamos faktinÄs aplinkybÄs 2006-10-09 ieÅ¡kovai su atsakovu sudarÄ ginÄo sutartį, pagal kuriÄ gavo 72 405 EUR kreditÄ , kurio gražinimo terminas- 2041 10 09 (t. 1, b. l. 8-18). Tinkamas įsipareigojimų pagal Kredito sutartį įvykdymas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto â ginÄo žemÄs sklypo namo hipoteka (t. 1, b. l. 10).            2007-07-04 tarp ieÅ¡kovų ir atsakovo buvo sudarytas susitarimas Nr. 1, kuriuo kredito suma padidinta iki 121 146,90 EUR (t. 1, b. l. 19-22);             2008-04-10 buvo sudarytas susitarimas Nr. 2, kuriuo kredito suma buvo padidinta iki 178 146,60 EUR (t. 1, b. l. 23-25);              2009-11-09 sudarytas susitarimas Nr. 3, kuriuo iki 2010-01-30 atidÄtas palÅ«kanų mokÄjimas ir pradelstų sumokÄti palÅ«kanų suma padidinta negrÄ Å¾into kredito suma ir iki 2010-02- 28 atidÄtas kredito gražinimas suteikto kredito grÄ Å¾inimas (t. 1, b. l. 26-43).             2010-03-17 tarp ieÅ¡kovų ir atsakovo buvo sudarytas susitarimas Nr. 4, kuriuo atidÄtas iki Å¡io susitarimo pasiraÅ¡ymo dienos susidarÄs įsiskolinimas, taip pat penkių mÄnesių laikotarpiui buvo atidÄtas kredito ir palÅ«kanų mokÄjimas (t. 1, b. l. 44-60).              2010-11-05 buvo sudarytas susitarimas Nr., kuriuo iki 2011-06-30 atidÄtas palÅ«kanų mokÄjimas, iki susitarimo pasiraÅ¡ymo dienos pradelstomis sumokÄti palÅ«kanomis buvo padidinta negrÄ Å¾into kredito suma ir iki 2011-07-30 atidÄtas suteikto kredito grÄ Å¾inimas (t. 1, b. l. 61-81).                    Kaip matyti iÅ¡ 2011-09-07 atsakovo praneÅ¡imo turinio ieÅ¡kovai nevykdÄ ir pastaruoju susitarimu prisiimtų įsipareigojimų todÄl bankas įspÄjo ieÅ¡kovus jog iki 2011 09 28 jiems nesumokÄjus pradelstų 3 337,31 EUR, kreipsis į teismÄ dÄl priverstinio paskolos iÅ¡ieÅ¡kojimo (t. 1, b. l. 116, 117).            Atsakydami į šį praneÅ¡imÄ , ieÅ¡kovai 2011-09-16 pateikÄ praÅ¡ymÄ atidÄti prievolÄs vykdymÄ per mÄnesį mokant apie 1 000 Lt, nurodÄ ieÅ¡kantys nekilnojamojo turtopirkÄjo, sumažinÄ kainÄ Â (t. 1, b. l. 91, 118).             Atsakovas 2011-09-29 praneÅ¡imu (t. 1, b. l. 119) informavo ieÅ¡kovus jog atsižvelgÄs į skolos pagal sutartį iÅ¡dÄstymo istorijÄ ir jos rezultatus, į mokÄjimų istorijÄ , ieÅ¡kovų finansinÄ padÄtį, įvertinÄs tai, kad prievolÄs vykdymo keitimai, daryti nuo 2009-11-09, nepasiteisino, nesutinka su ieÅ¡kovų pasiÅ«lymu nustatyti 1000 Lt mokÄjimus per mÄnesį.           IeÅ¡kovams nesureagavus į atsakovo raginimus, atsakovas 2011-10-06 iÅ¡siuntÄ pakartotinį praneÅ¡imÄ informavo ieÅ¡kovus apie toliau auganti įsiskolinimÄ (4 747,89 EUR) bei pakartotinai paragino jį įvykdyti papildomu terminu iki 2011 11 11, įspÄjo, kad įsiskolinimo laiku nelikvidavus ginÄo sutartis bus nutraukta (t. 1, b. l. 120-123).            IeÅ¡kovai ir šį kartÄ neįvykdžius pradelsto įsipareigojimo, atsakovas 2011-11-14 praneÅ¡imais paskutinį kartÄ Ä¯spÄjo ieÅ¡kovus , kad iki 2011-12-19 nesumokÄjus pradelstos skolos, nuo 2011-12-20 Kredito sutartis vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukiama (t. 1, b. l. 82, 83, 123, 124, 125).
            IeÅ¡kovai 2011-12-19 sumokÄjo 52,30 EUR ir pakartotinai pateikÄ Bankui praÅ¡ymÄ pakeisti sutartį mokant per mÄnesį apie 1 000 Lt (t. 1, b. l. 92, 126).            Atsakovas 2011-12-21 raÅ¡tu praneÅ¡Ä ieÅ¡kovams, kad po 2011-09-29 atsakovo atsakymo situacija nÄra nepasikeitusi, ieÅ¡kovai, deklaruodami galimybÄ mokÄti po 1 000 Lt, neatliko net dalinio prievolÄs vykdymo todÄl jis nesutinka su sutarties keitimu, priminÄ, kad sutartis yra s nutraukta prieÅ¡ terminÄ nuo 2011 12 20 (t. 1, b. l. 93, 127).            IeÅ¡kovams ir toliau nevykdant prievolių, atsakovas 2012-01-23 kreipÄsi į Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismÄ dÄl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto.
Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismas 2012-02-02 nutartimi Nr. 570/2012 nustatÄ, kad Kredito sutartis prieÅ¡ terminÄ nutraukta tinkamai, laikantis Kredito sutartyje ir CK nustatytos tvarkos, bei areÅ¡tavo įkeistÄ turtÄ (t. 1, b. l. 133-134). MinÄta nutartis įsiteisÄjo 2012-07-04, Vilniaus apygardos teismui atmetus ieÅ¡kovų skundÄ civilinÄje byloje Nr. 2S-1066-340/2012 (b. l. 135-138). IeÅ¡kovams teismo nustatytu terminu negrÄ Å¾inus skolos geruoju, Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismas 2012-08-08 nutarÄ iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ pagal ginÄo sutartį priverstinai iÅ¡ varžytynių parduodant įkeistÄ turtÄ (t. 1, b. l. 139-140).
             Sutartys sudaromos ir vykdomos jų Å¡alims bendradarbiaujant, kiekviena Å¡alis privalo elgtis sÄ Å¾iningai (CK 6.158, 6.200 straipsniai). SÄ Å¾iningumo principas yra fundamentalus sutarÄių teisÄs principas, kuriuo turi bÅ«ti vadovaujamasi visuose sutartinių santykių etapuose; Å¡alys negali jo atsisakyti ar apriboti jo taikymÄ (CPK 6.158 straipsnio 2 dalis). Net ir nutraukiant sutartį, jos Å¡alims iÅ¡lieka pareiga bendradarbiauti, elgtis sÄ Å¾iningai, sutartis negali bÅ«ti nutraukiama bet kaip, nepaisant kontrahento interesų, â privalu laikytis įstatyme ar sutartyje nustatytos tvarkos.
CK 6.218 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama praneÅ¡imo apie numatomÄ sutarties nutraukimÄ bendra tvarka, nurodant, kad CK 6.217 straipsnyje iÅ¡vardytais pagrindais apie sutarties nutraukimÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai (nesikreipiant į teismÄ ) privaloma iÅ¡ anksto praneÅ¡ti kitai Å¡aliai per sutartyje nustatytÄ terminÄ , o jeigu toks terminas nenurodytas, â prieÅ¡ trisdeÅ¡imt dienų. CK 6.218 straipsnyje nedetalizuoti praneÅ¡imo įteikimo bÅ«dai ir tvarka, Å¡alims paliekama laisvÄ juos nustatyti sutartyje.            Sutartis buvo nutraukta dÄl esminio sutarties pažeidimo.
CK 6.217 straipsnio 1 dalyje nustatyta jog Å¡alis gali nutraukti sutartį, jeigu kita Å¡alis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. MinÄto straipsnio 3 dalyje numatyta, jog kai sutarties įvykdymo terminas praleistas, nukentÄjusi Å¡alis gali nutraukti sutartį, jeigu kita Å¡alis neįvykdo sutarties per papildomai nustatytÄ terminÄ . Kredito gražinimas prieÅ¡ terminÄ sutartį nutraukus banko iniciatyva numatytas ginÄo sutarties bendrosios dalies 11.2. punkte Jame sakoma jog bankas turi teisÄ ne mažiau kaip prieÅ¡ 15 kalendorinių dienų raÅ¡tu įspÄjÄs kredito gavÄjus vienaÅ¡aliÅ¡kai, nesikreipdamas į teismÄ , nutraukti sutartį prieÅ¡ terminÄ ir pareikalauti gražinti visÄ kredito sumÄ iki sutarties nutraukimo dienos jeigu kredito gavÄjai padaro esminį kredito sutarties pažeidimÄ (11.2.1. punktas).
Prie tokių esminių sutarties pažeidimų priskiriamas pažeidimas kai kredito gavÄjai ilgiau kaip 30 dienų negražina sutartyje numatytais terminais nustatytos kredito dalies ir/ar nemoka palÅ«kanų (11.2.1.1. punktas).           Ar sutarties pažeidimas yra esminis, nustatoma, taip pat atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes: ar nukentÄjusi Å¡alis iÅ¡ esmÄs negauna to, ko tikÄjosi iÅ¡ sutarties, iÅ¡skyrus atvejus, kai kita Å¡alis nenumatÄ ir negalÄjo protingai numatyti tokio rezultato; ar pagal sutarties esmÄ griežtas prievolÄs sÄ lygų laikymasis turi esminÄs reikÅ¡mÄs; ar prievolÄ neįvykdyta tyÄia ar dÄl didelio neatsargumo; ar neįvykdymas duoda pagrindÄ nukentÄjusiai Å¡aliai nesitikÄti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; ar sutarties neįvykdžiusi Å¡alis, kuri rengÄsi įvykdyti ar vykdÄ sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis bÅ«tų nutraukta.
Kasacinis teismas 2014 06 20 nutartyje CivilinÄje byloje Nr. 3K-3-348/2014 yra atkreipÄs dÄmesį į kitoje byloje kasacinio teismo suformuluotus CK 6.217 straipsnio 5 dalies iÅ¡aiÅ¡kinimus, kad jeigu Å¡alys susitarÄ, kad tam tikros sutarties sÄ lygos pažeidimas yra pagrindas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį, tai nebÅ«tina, kad jos bÅ«tų susitarusios šį pažeidimÄ vertinti kaip esminį; sutartyje ir įstatyme iÅ¡vardytų vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobÅ«džiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus (LAT 2014 01 03 nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-114/2014).
PlÄtodama Å¡iuos iÅ¡aiÅ¡kinimus kasacinio teismo teisÄjų kolegija pažymÄjo, kad ne kiekvienas sutartyje numatytas vienaÅ¡aliÅ¡ko nutraukimo atvejis turi bÅ«ti susietas su kitos Å¡alies kalte dÄl atsiradimo aplinkybių, sudaranÄių pagrindÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį. Sutartis aptariamu teisiniu pagrindu gali bÅ«ti vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukta dÄl susidariusių objektyvių aplinkybių, susiklosÄius tam tikrai padÄÄiai, kai Å¡ios vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo sÄ lygos yra Å¡alių iÅ¡ anksto aptartos sutartyje ir faktinÄ padÄtis, aplinkybÄs atitinka tokias sutartyje įvardytas sÄ lygas.
NusistaÄiusios vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo atvejus sutartyje Å¡alys taip susitaria iÅ¡ esmÄs dÄl to, kad atsiradus tam tikroms sÄ lygoms nebÅ«tinai dÄl kitos Å¡alies kaltÄs viena iÅ¡ sutarties Å¡alių praras interesÄ toliau vykdyti sutartį, kartu ji įgis teisÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį joje numatytomis sÄ lygomis. Taigi skirtingai nuo CK 6.217 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinto vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo teisinio pagrindo â esminio sutarties pažeidimo, nulemto sutartį pažeidusios Å¡alies kaltais veiksmais, aptariamo straipsnio 5 dalyje įtvirtintas vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo pagrindas â sutartyje numatytais atvejais â nebÅ«tinai siejamas su vienos iÅ¡ sutarties Å¡alių kalte ar sutarties neįvykdymu (netinkamu vykdymu) siekiant sutartį vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti Å¡iuo teisiniu pagrindu.
Kolegijos nuomone tokia situacija yra susidariusi byloje, ieÅ¡kovai ne dÄl jų kaltÄs objektyviai nebegalÄjo mokÄti paskolos dalies ir palÅ«kanų ir tokia situacija tÄsÄsi du metus iÅ¡ eilÄs.                Kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinÄjo bylÄ iÅ¡tyrÄ pateiktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo jog atsakovas Å¡iuo atveju dÄjo maksimalias pastangas iÅ¡saugoti sutartį tris kartus atidÄdamas palÅ«kanų mokÄjimÄ , tinkamai ne vienÄ , bet kelis kartus įspÄdamas apie sutarties nutraukimÄ nesumokÄjus skolos.
TaÄiau kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo turinio apeliantai tokį atsakovo geranoriÅ¡kumÄ vertino kaip pagrindÄ jų lÅ«kesÄiams jog tokie atidÄjimai tÄsis ir toliau. Apeliantai iÅ¡ esmÄs kelia tuos paÄius argumentus kurie pagrįstai atmesti pirmosios instancijos teismo. Tai argumentai, kad atsakovas nesutiko su paÄių apeliantų nustatyta kasmÄnesinių mokÄjimų suma (1000 Lt), kad ieÅ¡kovai papildomai siÅ«lÄ užtikrinti paskolos gražinimÄ apelianto motinos laidavimu. TaÄiau pirmosios instancijos teismas yra Å¡iuos faktus įvardijÄs sprendimo motyvuose nurodydamas, jog nors ieÅ¡kovai ir pateikÄ pasiÅ«lymÄ mokÄti kas mÄnesį įmokas po 1000 Lt taÄiau realiai įrodymų, kad tokiÄ sumÄ bÅ«tų ir sumokÄjÄ nÄra pateikÄ, atvirkÅ¡Äiai niekada neatliko net dalinio mokÄjimo.
Liudytojos G. Å . argumentus, jog ji padÄdama sÅ«nui 2011 metais, mokÄjo Bankui po 2 500 Lt bankui teismas įvardijo esant nepagrįstus jokiais įrodymais. Taip pat nurodÄ jog į bylÄ nÄra pateikta įrodymų, kad ieÅ¡kovo motina G. Å . buvo siÅ«loma atsakovui kaip laiduotoja, galinti laiduoti už ieÅ¡kovų prievolÄs nevykdymÄ . Kolegija pažymi taip pat, jog byloje nepateikta ir įrodymų, kad G. Å . yra perspektyvi laiduotoja, pajÄgi padengti už ieÅ¡kovus jų įsiskolinimus.        Teismas rÄmÄsi byloje pateiktu mažmeninių probleminių paskolų komiteto 2011-12-14 posÄdžio protokolo iÅ¡raÅ¡u, kuriame nurodyta, kad ieÅ¡kovų skola administruojama nuo 2010-09-20.
Paskola restruktÅ«rizuota tris kartus, laikotarpiu nuo 2010-10-30 iki 2011-05-30 ieÅ¡kovai sumokÄjo maždaug 2 300 Lt įmokų. Nuo 2011-05-30 mokÄjimai buvo visiÅ¡kai nevykdomi, Paskolos restruktÅ«rizavimai nepadÄjo klientui atstatyti mokumo, turto kaina nustatyta neadekvati rinkos kainai, todÄl nusprÄsta pradÄti priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Teismas kolegijos nuomone tokį apeliantų elgesį, nesistengiant sumažinti įsiskolinimo, bet tikintis jog bankas eilinį kartÄ atidÄs mokÄjimus pagrįstai vertino kaip esminį sutarties pažeidimÄ , nes buvo pažeisti kreditavimo sutartimi prisiimtas įsipareigojimai:
Å¡alių sudarytos ginÄo sutarties bendrosios dalies 4.1 punktu prisiimtas įsipareigojimas visÄ paimtÄ kreditÄ grÄ Å¾inti bankui dalimis ir terminais, nurodytais kredito grÄ Å¾inimo grafike, bei 5.2 punktu prisiimtas įsipareigojimas kas mÄnesį mokÄti palÅ«kanas. Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas tais atvejais kai paskolos sutartis numato paskolos gražinimÄ dalimis ir eilinÄ paskolos dalis negražinama, paskolos davÄjas turi teisÄ reikalauti gražinti prieÅ¡ terminÄ visÄ likusiÄ paskolos sumÄ , kartu su priklausanÄiomis mokÄti palÅ«kanomis.
Taigi, Å¡iuo atveju kolegijos manymų bankas pakankamai atsižvelgÄ ir į sutartinių santykių pobÅ«dį, jog ginÄo paskolos sutarties paskirtis buvo ilgalaikio kredito suteikimas bÅ«sto įsigijimui, sutartis sudaryta paskolos gavÄjo vartojimo tikslais. Bankas ieÅ¡kovams susidÅ«rus su finansiniais sunkumais du metus atidÄliojo įmokų mokÄjimÄ ir sutarties nutraukimÄ ir kolegijos nuomone iÅ¡naudojo visas galimybes sutarÄiai iÅ¡saugoti. Bankui, kaip Kredito sutarties Å¡aliai, kurios viena iÅ¡ pagrindinių veiklų ir pajamų Å¡altinių yra pinigų skolinimas už užmokestį svarbu, kad paskolos gavÄjas laikytųsi prisiimtų įsipareigojimų, nes savalaikis palÅ«kanų bei įmokų gražinimas bei palÅ«kanų mokÄjimas bÅ«tinas siekiant užtikrinti banko veiklai bÅ«tinÄ pinigų srautÄ , taip pat reikalingÄ ir banko mokumui bei likvidumui palaikyti.             ReikalavimÄ Griežtai laikytis kreditavimo sutarÄių sÄ lygų suponuoja specialÅ«s reikalavimai nustatyti finansų sektoriuje veikianÄioms įmonÄms ir įstaigoms ir bankams, pvz. specialiuose teisÄs aktuose, tokiuose kaip Finansų įstaigų įstatymas.
Toks griežtas reguliavimas nustatytas siekiant užtikrinti finansų sistemos stabilumÄ kaip vieÅ¡Ä jį interesÄ , kuriam griežtas skolinimo sÄ lygų laikymasis, atsižvelgiant į kreditavimo verslo specifikÄ , turi esminÄ reikÅ¡mÄ. Pirmosios instancijos teismas priÄjo pagrįstos iÅ¡vados jog dÄl ieÅ¡kovų sistemingai vykdyto ginÄo sutarties pažeidimo bei faktinio nemokumo, sutarties nutraukimas laikytinas teisÄtu ir pagrįstu, neatsižvelgiant į tai, kad gautÄ kreditÄ ieÅ¡kovai panaudojo ne komerciniais, bet vartojimo tikslais, nes sutarties nutraukimo metu ieÅ¡kovai buvo nemokÅ«s. Jie nepateikÄ Ä¯rodymų, kad yra pajÄgÅ«s tinkamai vykdyti paskolos sutartį, gražinti susidariusį įsiskolinimÄ .
CK 6.212 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad finansinių iÅ¡teklių neturÄjimas nÄra laikomas nenugalima jÄga, dÄl kurios Å¡alis atleidžiama nuo atsakomybÄs už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ .             Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo teiginiams jog kredito grÄ Å¾inimo terminai ir palÅ«kanų dydis yra esminÄs kreditavimo sutarÄių sÄ lygos, dÄl kurių nesutarus, sutartis nebÅ«tų sudaryta ir kad bÅ«tent Å¡ių sÄ lygų turinys Å¡alims turi esminÄ reikÅ¡mÄ sprendžiant, ar konkreti sutartis naudinga Å¡alims. Atitinkamai vienos Å¡alies reikalavimas sau naudingu   bÅ«du pakeisti Å¡ias esmines kreditavimo sutarties sÄ lygas kitai Å¡aliai neprivalomas ir pastarosios atsisakymas keisti suderÄtas esmines sutarties sÄ lygas kitos Å¡alies reikalaujamu bÅ«du nÄra nebendradarbiavimas.
Banko pareiga bendradarbiauti nereiÅ¡kia pareigos tik kredito gavÄjui naudingomis sÄ lygomis jo pasiÅ«lymu keisti suderÄtas pasiraÅ¡ytos sutarties sÄ lygas. IeÅ¡kovai sudarydami Kredito sutartį yra prisiÄmÄ rizikÄ , susijusiÄ su jų mokumo pablogÄjimu.          Kasacinio teismo iÅ¡plÄstinÄ teisÄjų kolegija, atsižvelgdama į Å¡iÄ teismų praktikoje suformuotÄ nuostatÄ , 2012 06 26 nutartyje, priimtoje civilinÄje byloje Nr. 3K-7-306/2012, yra pažymÄjÄs, kad sutarties Å¡alis, ginÄydama sutarties vienaÅ¡alio nutraukimo teisÄtumÄ , gali kartu reikÅ¡ti reikalavimÄ patikrinti, ar nebuvo teisÄs normose nustatytų sÄ lygų sutartį keisti tuo pagrindu, kad pasikeitÄ sutarties vykdymo aplinkybÄs, jeigu tos aplinkybÄs suvarÅ¾Ä sutarties vykdymÄ taip, kad iÅ¡ esmÄs pakeitÄ sutartinių prievolių pusiausvyrÄ , kad vienai iÅ¡ Å¡alių pasidarÄ sudÄtinga įvykdyti prievolÄ ir, jeigu bÅ«tų buvÄs sutarties pakeitimas, gal bÅ«tų buvÄ galima iÅ¡saugoti sutartį ir atkurti sutarties Å¡alių prievolių pusiausvyrÄ , o ne taikyti ultima ratio â sutarties nutraukimÄ .
Kai yra pareikÅ¡tas reikalavimas pakeisti sutarties sÄ lygas CK 6.204 straipsnio pagrindu, visų pirma turi bÅ«ti sprendžiama, ar nÄra jo taikymo sÄ lygų, ir tik tada, kai nustatoma, kad nÄra Å¡ioje normoje nustatyto sutarties keitimo pagrindo, sprendžiama dÄl vienaÅ¡alio sutarties nutraukimo pagal CK 6.217 straipsnio nuostatas, t. y. iÅ¡sprendžiamas sutarties pakeitimo ir jos nutraukimo konkurencijos klausimas. TaÄiau tokio reikalavimo apeliantai Å¡ioje byloje nÄra pareiÅ¡kÄ. Tuo tarpu teismas turi priimti sprendimÄ dÄl visų ieÅ¡kovo, atsakovo pareikÅ¡tų reikalavimų, iÅ¡skyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas; sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikÅ¡tų reikalavimų, iÅ¡skyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis).
BylÄ iÅ¡nagrinÄjÄs pirmosios instancijos teismas, iÅ¡dÄstÄs motyvus, įvertino ieÅ¡kinio reikalavimo pripažinti sutarties nutraukimÄ neteisÄtu pagrįstumÄ ir nesprendÄ dÄl sutarties pakeitimo, nes dÄl to byloje reikalavimų nepareikÅ¡ta. Teismai laikydamasis CPK nustatytos tvarkos iÅ¡nagrinÄjo bylÄ pagal joje pareikÅ¡tus reikalavimus.              Neteisingas ir apeliantų teiginys jog Vilniaus miesto l apylinkÄs teismo 2012-02-02 nutartis civilinÄje byloje Nr. 570/2012 ir 2012-08-08 nutartis civilinÄje byloje Nr. 570V/2012 neturi res judicata galios Å¡ioje byloje.
Hipotekos bylų nagrinÄjimo ypatumai ne kartÄ buvo analizuoti Kasacinio teismo nagrinÄtose bylose, kuriose teismas formuoja hipotekos instituto materialiųjų bei proceso normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ . Pasisakydamas dÄl hipotekos teisÄjo kompetencijos ribų nagrinÄjant hipotekos bylas, kasacinis teismas yra pažymÄjÄs, kad, atlikdamas įstatymo jam priskirtas funkcijas, hipotekos teisÄjas tik patikrina, ar egzistuoja visos CK, CPK ir (ar) kituose teisÄs aktuose nustatytos sÄ lygos hipotekos įregistravimui, įkeitimui, priverstiniam iÅ¡ieÅ¡kojimui iÅ¡ įkeisto turto ir kt., bet nesprendžia ginÄų dÄl teisÄs, nagrinÄtinų ginÄo teisenos tvarka (CPK 542 straipsnio 1 dalis).
CPK XXXVI skyriuje nustatytas bylų dÄl hipotekos teisinių santykių nagrinÄjimo teisinis reguliavimas skirtas sudaryti sÄ lygas materialiosioms teisÄms, kylanÄioms iÅ¡ hipotekos teisinių santykių, supaprastinta tvarka tinkamai įgyvendinti, bet nÄra skirtas ir pritaikytas ginÄams dÄl teisÄs nagrinÄti (LAT 2009 11 27 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-536/2009; kt.). TodÄl hipotekos teisÄjas nÄra įgaliotas sprÄsti byloje kilusių ginÄų, susijusių su skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt. (LAT 2009 11 27 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-536/2009 ir kt.). TaÄiau iÅ¡ kitos pusÄs Kasacinis teismas ne kartÄ yra nurodÄs jog bÅ«tų neteisinga hipotekos teisÄjo veiklÄ apriboti vien tik formalių veiksmų atlikimu, nes taip bÅ«tų paneigiama hipotekos bylų, kaip teismo veiklos vykdant teisingumÄ , esmÄ ir nepagrįstai suvaržytas hipotekos teisÄjo vaidmuo, jog hipotekos teisÄjas privalo vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais, turi pareigÄ ir teisÄ veikti ex officio, kai to reikalauja vieÅ¡ojo intereso apsauga (LAT 2010 11 08 nutartis, civilinÄje byloje Nr. 3K-3-433/2010;
LAT 2011 06 15 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-7-272/2011). TodÄl hipotekos teisÄjui analogiÅ¡kose pagal faktines aplinkybes nagrinÄjamai bylose kai viena iÅ¡ Å¡alių yra vartotojas kita finansų įstaiga,bÅ«tina patikrinti ex officio ar sutarties sÄ lygos neproporcingai nepažeidžia vartotojo kaip silpnesniosios pusÄs interesų ir nustaÄius tokias aplinkybes pripažinti sutarties sÄ lygas negaliojanÄiomis, taip pat Å¡iuo atžvilgiu patikrinti sutarties nutraukimo teisÄtumÄ . Teismų tokia Å¡alių interesų pusiausvyrÄ pažeidžianÄia sÄ lyga paprastai laikoma sÄ lyga įgalinanti kredito įstaigÄ nutraukti sutartį dÄl vienos nesumokÄtos kredito įmokos.
TodÄl minÄtoje hipotekos teismo nutartis turi res judicata galiÄ Å¡iai bylai tiek, kiek joje nustatytos sutarties nutraukimo aplinkybÄs.              Apibendrindama iÅ¡dÄstytus motyvus apeliacinio teismo teisÄjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieÅ¡kinio reikalavimo pripažinti neteisÄtu kredito sutarties nutraukimÄ , o apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pakeisti ar panaikinti apskųstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .        Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinÄs instancijos teismo kolegija                                                     NUTARIA:         Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .
           TeisÄjai                                                                           Liuda UckienÄ                                                                                                     Henrichas Jaglinskis                                                                                                                                                        Aldona TilindienÄ             Â