Legislator Giurisprudenza & Legislazione
f2f34f16-6d88-4dcc-b2fe-08f4c3122827 Generato dall'IA

Court dismisses appeal to uphold bank's unilateral contract termination due to non-payment of a single credit installment.

Numero d'incarto f2f34f16-6d88-4dcc-b2fe-08f4c3122827
Autorità giudiziaria
Giurisdizione Lituania (LT)
Esito del giudizio Respinto (Dismissed)

Sintesi Legislator

Generato dall'IA

The appellate court dismissed the plaintiffs' appeal, upholding the first-instance judgment that declared the bank's unilateral termination of the credit contract invalid. The plaintiffs argued that the contract contained unfair terms and that the bank failed to exercise its duties as a mortgage judge regarding consumer protection. The court ruled that the first-instance court correctly applied the principle of res judicata, noting that the mortgage court had already determined the validity of the contract termination based on the single missed payment.

Regesto Legislator

Generato dall'IA

Civil Procedure Code Art. 326; Civil Procedure Code Art. 632: The principle of res judicata established by a mortgage court regarding the termination of a credit contract binds subsequent civil proceedings, preventing re-examination of the same termination grounds.

Parole chiave

Generato dall'IA
res judicata principle mortgage court jurisdiction unilateral contract termination consumer protection duties single missed installment

Disposizioni normative citate

Generato dall'IA
Civil Procedure Code Art. 326
Civil Procedure Code Art. 632

Giurisprudenza citata

Generato dall'IA
LAT 2009 11 27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009
LAT 2010 11 08 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2010
LAT 2011 06 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011
LAT 2011 06 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011).

Ti chiedi come si applica questa sentenza alla tua fattispecie?

Analizza questa decisione insieme alla legislazione federale e cantonale, ai commentari e alla giurisprudenza successiva in Legislator AI.

Apri in Legislator →

Testo completo

Civilinė byla Nr     Civilinė byla Nr. 2A-751-232/14Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00545-2013-9Procesinio sprendimo kategorija: 44.2; 44.5.1; 63.2; 121 (S)                                                                                                                            VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S                                           LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 20 d.    Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės,teisėjų Henricho Jaglinskio, Aldonos Tilindienės,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (ieškovų) G.

V. ir J. V. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus m. apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų J. V. ir G. V. ieÅ¡kinį atsakovui AB „Swedbank“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.         Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , NUSTATĖ:         I.GINČO ESMĖ.         IeÅ¡kovai G. V. ir J. V. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami pripažinti neteisėtu tarp ieÅ¡kovų ir atsakovo 2006-10-09 sudarytos Kredito sutarties Nr. 06-076261-FA, su vėlesniais pakeitimais (toliau tekste ginčo sutartis, sutartis) vienaÅ¡alį nutraukimÄ , apie kurį atsakovas informavo ieÅ¡kovus 2011-11-11 raÅ¡tais Nr. SR-52173 ir SR-52174, ir atkurti iki tol buvusiÄ Å¡alių padėtį bei priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovų naudai jų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, jog 2006-10-09 ieÅ¡kovai su atsakovu sudarė ginčo sutartį, pagal kuriÄ gavo 72 405 EUR kreditÄ . Pažymėjo, kad tinkamas įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto – žemės sklypo, kurio unikalus Nr., ir gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr., esančių S g., Avižienių kaime, Vilniaus rajone, hipoteka (toliau tekste ginčo namas ir sklypas). Nurodė, jog tarp ieÅ¡kovų ir atsakovo buvo sudaryti papildomi susitarimai:       2007-07-04 buvo sudarytas susitarimas Nr. 06-076261-FA/07-067956-FA/07-067957-FA-1 (toliau tekste susitarimas Nr. 1), kurio pagrindu ginčo sutartimi ieÅ¡kovams suteikta kredito suma buvo padidinta iki 121 146,90 EUR;        2008-04-10 sudarytas susitarimas Nr. 06-076261-FA/07-067956-FA/07-067957-FA/08-036827-FA-2(toliau tekste susitarimas Nr. 2), kurio pagrindu ginčo sutartimi suteikta suma buvo padidinta iki 178 146,60 EUR;         2009-11-09 sudarytas susitarimas Nr. 06-076261-FA/07-067956-FA/07-067957-FA/08-036827-FA/09-091556-FA-3 (toliau tekste susitarimas Nr. 3), kurio pagrindu iki 2010-01-30 buvo atidėtas palÅ«kanų mokėjimas, iki susitarimo pasiraÅ¡ymo dienos pradelstomis sumokėti palÅ«kanomis buvo padidinta negrÄ Å¾into kredito suma, iki 2010-02-28 atidėtas suteikto kredito grÄ Å¾inimas.

            2010-03-17 tarp ieÅ¡kovų ir atsakovo buvo sudarytas susitarimas Nr. 06-076261-FA/07-067956-FA/07-067957-FA/08-036827-FA/09-091556-FA-4 (toliau tekste susitarimas Nr. 4), kurio pagrindu buvo atidėtas iki 2010 07 30 Å¡io susitarimo pasiraÅ¡ymo dienos susidaręs įsiskolinimas, taip pat penkių mėnesių laikotarpiui buvo atidėtas kredito ir palÅ«kanų mokėjimas,             2010-11-05 buvo sudarytas susitarimas Nr. 06-076261-FA/07-067956-FA/07-067957-FA/08-036827-FA/09-091556-FA-5(toliau tekste susitarimas Nr. 5), kurio pagrindu iki 2011-06-30 buvo atidėtas palÅ«kanų mokėjimas, iki susitarimo pasiraÅ¡ymo dienos pradelstomis sumokėti palÅ«kanomis buvo padidinta negrÄ Å¾into kredito suma, iki 2011-07-30 atidėtas suteikto kredito grÄ Å¾inimas.              Nurodė, jog ieÅ¡kovams nevykdant Kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, atsakovas 2011-11-11 iÅ¡siuntė praneÅ¡imus, kuriais ieÅ¡kovus įspėjo, kad iki 2011-12-19 nepadengus įsiskolinimo ar nepasiÅ«lius kitų įsiskolinimo panaikinimo bÅ«dų, Kredito sutartis nuo 2011-12-20 bus laikoma nutraukta.

Pažymėjo, jog ieÅ¡kovai vienu metu neteko pajamų iÅ¡ darbo, ko sudarydami kredito sutartį nenumatė ir negalėjo numatyti. IeÅ¡kovai siÅ«lė pakeisti Kredito sutarties sÄ lygas bei mokėti po 1 000 Lt per mėnesį, o nutraukus Kredito sutartį, jie patyrė didelių nuostolių. Nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad sutarties keitimo ir nutraukimo konkurencija turi bÅ«ti sprendžiama sutarties keitimo naudai, atsakovas privalėjo ne nutraukti Kredito sutartį, o pakeisti jos vykdymo sÄ lygas, be to, pats atsakovas informavo, kad yra pasirengęs apsvarstyti ir kitus ieÅ¡kovų siÅ«lomus įsiskolinimo panaikinimo bÅ«dus, tai patvirtino ir atsakovo 2012-03-15 atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ civilinėje byloje Nr. 570/2012.

IeÅ¡kovai kelis kartus kreipėsi į atsakovÄ su 2011-09-16 ir 2011-12-19 praÅ¡ymais, kuriuose nurodė, kad tuo metu jie buvo susidÅ«rę su finansiniais sunkumais ir norėdami iÅ¡vengti nemokumo, prašė atidėti skolos mokėjimÄ bei siÅ«lė atsakovui mokėti po 1 000 Lt per mėnesį. Taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovai stengiasi parduoti nekilnojamÄ jį turtÄ , stipriai sumažino parduodamo objekto kainÄ . Pažymėjo, kad esant kreditavimo santykiams tarp ieÅ¡kovų ir atsakovo Å¡alių padėtis yra nelygi ir atsakovas turi dominuojančiÄ padėtį.Atsakovas AB „Swedbank“ atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad ieÅ¡kovams netinkamai vykdant įsipareigojimus bei pateikus praÅ¡ymÄ dėl Kredito sutarties vykdymo atidėjimo, 2009-11-09 sudarytas susitarimas Nr. 3, kurio pagrindu iki 2010-01-30 buvo atidėtas palÅ«kanų mokėjimas, iki susitarimo pasiraÅ¡ymo dienos pradelstomis sumokėti palÅ«kanomis buvo padidinta negrÄ Å¾into kredito suma, iki 2010-02-28 atidėtas suteikto kredito grÄ Å¾inimas. Å¡alys 2010-03-17 sudarė susitarimÄ Nr. 4, kuriuo iki 2010-07-30 buvo atidėtas 5 299,77 EUR palÅ«kanų mokėjimas ir Å¡iai sumai sumokėti suteiktas papildomas kreditas Nr. 09-091556-FA.

Minėtu susitarimu taip pat iki 2010-08-30 atidėtas kredito grÄ Å¾inimas. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovams toliau netinkamai vykdant įsipareigojimus ir pateikus pakartotinį praÅ¡ymÄ dėl Kredito sutarties vykdymo atidėjimo, Å¡alys 2010-11-05 sudarė susitarimÄ Nr. 5, kuriuo iki 2011-06-30 buvo atidėtas 6 613,43 EUR palÅ«kanų mokėjimas ir Å¡iai sumai sumokėti suteiktas papildomas kreditas Nr. 09-091556-FA. PaaiÅ¡kino, jog pasibaigus prievolių vykdymo atidėjimo terminams, ieÅ¡kovai neatkÅ«rė tinkamo sutarties vykdymo, todėl bankas 2011-09-07 praneÅ¡imais paragino ieÅ¡kovus įvykdyti pradelstus 3 337,31 EUR įsipareigojimus, tačiau ieÅ¡kovai 2011-09-16 pateikė praÅ¡ymÄ atidėti prievolės vykdymÄ per mėnesį mokant apie 1 000 Lt.

Pažymėjo, jog įvertinus tai, kad prievolės vykdymo keitimai, daryti nuo 2009-11-09, nepasiteisino, ieÅ¡kovų kredito rizika žymiai iÅ¡augo, o bankas ilgÄ laikÄ neatgauna suteikto kredito, atsakovas nesutiko su ieÅ¡kovų pasiÅ«lymu ir apie tai juos informavo 2011-09-29 praneÅ¡imu. Nurodė, kad ieÅ¡kovai nereagavo į atsakovo raginimus, bankas pakartotinai paragino įvykdyti įsipareigojimÄ papildomu terminu ir įspėjo, kad Kredito sutartis bus nutraukta, tačiau ieÅ¡kovai ir toliau neįvykdė pradelsto įsipareigojimo.

Pradelstai skolai pasiekus 6 139,89 EUR (21 198,81 Lt), bankas 2011-11-14 praneÅ¡imais paskutinį kartÄ Ä¯spėjo, kad iki 2011-12-19 nesumokėjus pradelstos skolos, nuo 2011-12-20 Kredito sutartis vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukiama. IeÅ¡kovai 2011-12-19 sumokėjo 52,30 EUR ir pateikė Bankui analogiÅ¡ko turinio praÅ¡ymÄ pakeisti sutartį, mokant per mėnesį apie 1 000 Lt, tačiau atsakovas nenustatė pagrindo sutikti su sutarties keitimu ir apie tai 2011-12-21 raÅ¡tu pranešė ieÅ¡kovams, primindamas apie sutarties nutraukimÄ ir ieÅ¡kovų pareigÄ grÄ Å¾inti visÄ kreditÄ prieÅ¡ terminÄ .

Nurodė, kad ieÅ¡kovai 2012-01-20 pateikė Bankui pretenzijÄ dėl Kredito sutarties nutraukimo, kuria pareikalavo nurodyti Kredito sutarties nutraukimo pagrindÄ bei ieÅ¡kovų skolÄ 2011-12-20 dienai, o Bankas, atsakydamas į Å¡iÄ pretenzijÄ , 2012-01-23 priminė ieÅ¡kovams Kredito sutarties pakeitimų ir pažeidimų istorijÄ bei paaiÅ¡kino, kad dėl ilgalaikio ir sistemingo prievolės nevykdymo 2011-12-19 susidarė žymus 8 192,77 EUR (28 288 Lt) pradelstas įsiskolinimas, kurį ieÅ¡kovai atsisakė apmokėti geruoju.

Nurodė, kad ieÅ¡kovams toliau nevykdant prievolių, atsakovas 2012-01-23 kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismÄ su praÅ¡ymu pradėti priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeisto turto ir 2012-02-02 nutartimi Nr. 570/2012 buvo nustatyta, kad Kredito sutartis prieÅ¡ terminÄ nutraukta tinkamai, laikantis Kredito sutartyje ir Civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatytos tvarkos, todėl įkeistas turtas buvo areÅ¡tuotas ir Å¡i teismo nutartis įsiteisėjo, kai Vilniaus apygardos teismas 2012-07-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1066-340/2012 atmetė ieÅ¡kovų skundÄ .

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovams teismo nustatytu terminu negrÄ Å¾inus skolos geruoju, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-08-08 nutartimi Nr. 570V/2012 nustatė Banko reikalavimo pagrįstumÄ ir nutarė iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ pagal Kredito sutartį priverstinai iÅ¡ varžytynių parduodant įkeistÄ ieÅ¡kovų turtÄ . Kadangi Vilniaus mieto 1 apylinkės teismo 2012-02-02 nutartimi Nr. 570/2012 ir 2012-08-08 nutartimi Nr. 570V/2012 kredito sutarties nutraukimo aplinkybės jau buvo iÅ¡nagrinėtos ir minėtos nutartys yra įsiteisėję, ieÅ¡kovai neturi teisės ginčyti kredito sutarties nutraukimo.

Kredito sutartis nutraukta ne dėl vienkartinio pažeidimo, tačiau dėl sistemingo prievolės nevykdymo ir žymiai iÅ¡augusios ieÅ¡kovų kredito rizikos, Kredito sutarties nutraukimas atliktas pagal Kredito sutarties sÄ lygas bei laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų, Bankas ilgÄ laikÄ bendradarbiavo su ieÅ¡kovais, Kredito sutartis 3 kartus pakeista ieÅ¡kovų naudai, atidedant palÅ«kanų ir kredito grÄ Å¾inimÄ , taip pat suteikti papildomi kreditai įsipareigojimams vykdyti. Kredito sutarties pakeitimais ieÅ¡kovams suteiktos lengvatines prievolės vykdymo sÄ lygos.

Tačiau prievolės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuo 2009-11-09 iki 2011-07-30 ieÅ¡kovai neatkÅ«rė tinkamo prievolės vykdymo. Pažymėjo, jog Kredito sutartis nutraukta ne formaliai laikantis sutarties sÄ lygų, praneÅ¡imas apie sutarties nutraukimÄ ieÅ¡kovams pateiktas 2011-11-14, praėjus dvejiems metams nuo prievolės vykdymo atidėjimų pradžios ir sutarties pažeidimams tęsiantis 5 mėn. iÅ¡ eilės. IeÅ¡kovams buvo nustatytas protingas papildomas terminas pradelstoms skoloms sumokėti, tačiau sutarties pažeidimo metu ieÅ¡kovai ne tik negrÄ Å¾ino skolų, bet taip pat nepasiÅ«lė kitokio protingo sutarties pažeidimo paÅ¡alinimo bÅ«do, nepateikė įrodymų, kad ateityje turės galimybių tinkamai vykdyti sutartį.

Dubliku ieÅ¡kovai G. V. ir J. V. prašė tenkinti jų ieÅ¡kinį. DublikÄ grindė tais pačiais argumentais kaip ir ieÅ¡kinį, papildomai pažymėjo, kad atsakovo argumentas, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-02-02 nutartimi Nr. 570/2012 ir 2012-08-08 nutartimi Nr. 570V/2012 kredito sutarties nutraukimo aplinkybės jau buvo iÅ¡nagrinėtos ir minėtos nutartys yra įsiteisėję, todėl ieÅ¡kovai neturi teisės ginčyti kredito sutarties nutraukimo, yra nepagrįstas, kadangi ieÅ¡kovų reikalavimas dėl Kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu nagrinėtinas ginčo teisenos tvarka, o Vilniaus miesto l apylinkės teismo 2012-02-02 nutartis Nr. 570/2012 ir 2012-08-08 nutartis Nr. 570V/2012 neturi res judicata galios Å¡ioje byloje.

IeÅ¡kovai taip pat nesutiko su atsakovo teiginiu, jog jis bendradarbiavo su ieÅ¡kovais, kadangi atsakovas nuo 2011 metų liepos mėnesio nebendradarbiavo su ieÅ¡kovais, nesvarstė jokių ieÅ¡kovų praÅ¡ymų, tik siuntė formalius įspėjimus dėl sutarties nutraukimo bei formaliais pagrindais nutraukė Kredito sutartį. Pažymėjo, kad tarp ieÅ¡kovų ir atsakovo yra susiklostę vartojimo teisiniai santykiai, Kredito sutartis sudaryta prisijungimo bÅ«du, todėl visais atvejais sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo bÅ«du sudariusios Å¡alies naudai.Atsakovas AB „Swedbank“ pateikė triplikÄ , kuriuo prašė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų bylinėjimosi iÅ¡laidas.

TriplikÄ grindė tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimÄ . Papildomai nurodė, kad teismo hipotekos teisėjo priimtos nutartys turi res judicata galiÄ , kadangi vadovaujantis kasacinio teismo suformuota teismų praktika, hipotekos nutartimi dėl pirmojo kreditoriaus pareiÅ¡kimo ex officio iÅ¡sprendžiamas kreditoriaus reikalavimo pagrįstumas, o antrÄ ja nutartimi iÅ¡ esmės iÅ¡sprendžiamas skolos priteisimo klausimas. Pažymėjo, kad įsiteisėjusiomis Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-02-02 nutartimi Nr. 570/2012 ir 2012-08-08 nutartimi Nr. 570V/2012 tarp atsakovo ir ieÅ¡kovų yra nustatytas Kredito sutarties nutraukimo pagrįstumas ir teisėtumas, bei Å¡iuo pagrindu iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovo naudai priteista 234 362,89 EUR skola su palÅ«kanomis, todėl ieÅ¡kovai neturi procesinės teisės kitoje civilinėje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius.

Nurodė, kad ieÅ¡kovai klaidingai aiÅ¡kina prievolės Å¡alių bendradarbiavimÄ , todėl Kredito sutartis buvo nutraukta bÅ«tent dėl ieÅ¡kovų ilgÄ laiko daryto ir neÅ¡alinto prievolės vykdymo pažeidimo, atsižvelgus į prieÅ¡ tai atliktus Kredito sutarties pakeitimus ir ieÅ¡kovams sudarytus prievolės vykdymo palengvinimus. PaaiÅ¡kino, jog ieÅ¡kovai nepateikė nei vieno įstatyme arba Kredito sutartyje nustatyto pagrindo, kuris leido ieÅ¡kovams vienaÅ¡aliÅ¡kai sustabdyti prievolės vykdymÄ ir ieÅ¡kovai buvo ir yra atsakingi už savo mokumÄ .

     II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI         Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 7 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovų J. V. ir G. V. 23,83 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų.         Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovai nevykdė kredito sutarties sÄ lygų ir nustatytu terminu nemokėjo įmokų. Kredito sutartis buvo vykdoma netinkamai, ieÅ¡kovai iki 2011-12-20 neįvykdė pradelstų įsipareigojimų, kurie 2011-11-20 buvo 6 139,89 EUR, todėl Kredito sutartis 2011-12-20 atsakovo buvo nutraukta vienaÅ¡aliÅ¡kai.

Pažymėjo, jog Bankas ilgÄ laikÄ bendradarbiavo su ieÅ¡kovais. IeÅ¡kovams susidÅ«rus su Kredito sutarties vykdymo sunkumais Bankas sutiko 3 kartus iÅ¡ eilės keisti Kredito sutarties sÄ lygas. Pažymėjo ir tai, kad ieÅ¡kovai buvo tinkamai ir ne vienu, o keliais praneÅ¡imais įspėti, kad nesumokėjus skolos, kredito sutartis bus nutraukta vienaÅ¡aliÅ¡kai, tačiau nesiėmė jokių priemonių tinkamai įvykdyti prievolę laiku. Liudytojos G. Å . argumentus, jog ji padėjo sÅ«nui ir 2011 metais mokėjo Bankui po 2 500 Lt, yra nepagrįsti jokiais įrodymais.

Ä® bylÄ nėra pateikta įrodymų, kad ieÅ¡kovo motina G. Å . buvo siÅ«loma atsakovui kaip laiduotoja, galinti laiduoti už ieÅ¡kovų prievolės nevykdymÄ . Teismas nurodė, jog ieÅ¡kovų teiginys, jog reikalavimas dėl Kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu nagrinėtinas ginčo teisenos tvarka, o Vilniaus miesto l apylinkės teismo 2012-02-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 570/2012 ir 2012-08-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 570V/2012 neturi res judicata galios Å¡ioje byloje, yra nepagrįstas, kadangi įsiteisėjusiomis Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-02-02 nutartimi Nr. 570/2012 ir 2012-08-08 nutartimi Nr. 570V/2012 tarp Banko ir ieÅ¡kovų buvo nustatytas Kredito sutarties nutraukimo pagrįstumas ir teisėtumas, bei Å¡iuo pagrindu iÅ¡ ieÅ¡kovų Banko naudai priteista 234 362,89 EUR skola su palÅ«kanomis, todėl teismas sprendė, jog ieÅ¡kovai neturi procesinės teisės kitoje civilinėje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius.         Teismas konstatavo, jog dėl ieÅ¡kovų sistemingai vykdyto Kredito sutarties pažeidimo bei faktinio nemokumo, Kredito sutarties nutraukimas yra teisėtas ir pagrįstas, neatsižvelgiant į tai, kad gautÄ kreditÄ ieÅ¡kovai panaudojo ne komerciniais, bet vartojimo tikslais.

IeÅ¡kovai nepateikė nei vieno pagrįsto įrodymo, kad yra pajėgÅ«s tinkamai grÄ Å¾inti visÄ skolÄ . Bankas neprisiėmė pareigos atsakyti už ieÅ¡kovų mokumÄ arba prisidėti prie jų iÅ¡laikymo. BÅ«tent ieÅ¡kovų veiksmai nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų, ignoruojant Banko raginimus sumokėti pradelstas skolas, nepaliko kito pasirinkimo kaip tik nutraukti Kredito sutartį dėl jos esminio pažeidimo. IeÅ¡kovų argumentÄ , kad jie negalėjo savo įsipareigojimų vykdyti dėl objektyviai susiklosčiusių sunkių, nuo ieÅ¡kovų nepriklausiusių finansinių aplinkybių, teismas laikė nepagrįstu.

CK 6.212 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad finansinių iÅ¡teklių neturėjimas nėra laikomas nenugalima jėga, dėl kurios Å¡alis atleidžiama nuo atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ . IeÅ¡kovai buvo ir yra atsakingi už savo mokumÄ , todėl sudarydami Kredito sutartį prisiėmė rizikÄ , susijusiÄ su savo mokumo pablogėjimu. Kredito sutartį Bankas įvykdė tinkamai, todėl ir ieÅ¡kovai turėjo tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus. Kadangi ieÅ¡kovai, neturėdami teisinio pagrindo, sustabdė savo prievolių vykdymÄ ir atsisakė jas vykdyti geruoju, bankas, vykdydamas įstatymų nustatytas pareigas valdyti kredito rizikÄ bei tinkamai ir laiku ginti pažeistas teises, pagrįstai nutraukė Kredito sutartį ir iniciavo kredito grÄ Å¾inimÄ prieÅ¡ terminÄ iÅ¡ įkeisto turto.

          III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Ä® JÄ® ARGUMENTAI.Apeliantai (ieÅ¡kovai) G. V. ir J. V. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-07 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovų G. V. ir J. V. ieÅ¡kinį atsakovui tenkinti pilnai, pripažinti neteisėtu ieÅ¡kovų ir atsakovo 2006-10-09 sudarytos Kreditavimo sutarties Nr.06-076261-FA vienaÅ¡alį nutraukimÄ ir atkurti iki ginčo sutarties nutraukimo buvusiÄ Å¡alių padėtį.

Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas sprendimÄ , iÅ¡ esmės nevertino ieÅ¡kovo iÅ¡dėstytų argumentų, į bylÄ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, Å¡alių paaiÅ¡kinimų teismo posėdžio metu, dėl dalies ieÅ¡kovo argumentų ir iÅ¡ atsakovo iÅ¡reikalautų įrodymų iÅ¡ viso nepasisakė. Pažymėjo, jog teismas iÅ¡ viso nevertino ieÅ¡kovų nurodytos aplinkybės, kad jie dar 2011 m. liepos mėnesį, prieÅ¡ sueinant mokėjimų atidėjimo terminams, net kelis kartus buvo nuvykę tartis pas atsakovÄ dėl tolimesnio kredito sutarties vykdymo sÄ lygų, siÅ«lė papildomÄ prievolių pagal ginčo sutartį užtikrinimÄ â€“ ieÅ¡kovo motinos G.

Å . laidavimÄ . IeÅ¡kovai tai pat paaiÅ¡kino, kad iki pat 2011 m. rudens jiems buvo aiÅ¡kinama, kad dėl jų praÅ¡ymo mokėti mažesnes įmokas pagal Kreditavimo sutartį turi bÅ«ti priimtas atitinkamas sprendimas, todėl reikia laukti. Å ie argumentai reikÅ¡mingi tame kontekste, kad prieÅ¡ tai 3 kartus jų praÅ¡ymai atidėti mokėjimus buvo tenkinami nereikalaujant jokių mokėjimų, nors susitarimų dėl mokėjimų atidėjimo pasiraÅ¡ymas objektyviai užtrukdavo kurį laikÄ . Apeliantai pažymėjo, jog ginčo dalykas nagrinėjamoje byloje yra tai, kad ilgÄ laikÄ atsakovas bendradarbiavęs su ieÅ¡kovais, pasibaigus paskutinio mokėjimų atidėjimo terminui, kaip tik tada, kai ieÅ¡kovai ėmė pamažu atkurti savo mokumo galimybes, 2011-12-20 nutraukė Kredito sutartį su ieÅ¡kovais net nesvarstęs jų siÅ«lymų dėl mokėjimo dydžio ir papildomų prievolių užtikrinimo bÅ«dų.

Pažymėjo ir tai, jog pirmosios instancijos teismas sprendime net neužsimena apie iÅ¡ atsakovo iÅ¡reikalautÄ vienÄ iÅ¡ svarbiausių įrodymų Å¡ioje byloje – AB „Swedbank“ probleminių paskolų administravimo taisyklių iÅ¡raÅ¡Ä . Nutraukiant Kredito sutartį su ieÅ¡kovais, nei vienas iÅ¡ taisyklių 4.3; 4.3.1; 4.3.3; 4.3.6.1; 4.3.7 punktų nuostatų nebuvo įgyvendintas. Sprendimas nutraukti sutartį su ieÅ¡kovais paremtas ne objektyvia apie ieÅ¡kovus surinkta informacija, bet vos keliais sakiniais t.y. paskola restruktÅ«rizuota 3 kartus; paskolos restruktÅ«rizavimai nepadėjo klientui atkurti mokumo; turtas pardavinėjamas kaina, kuri neadekvati rinkos kainai.

Atsakovas nepateikė įrodymų, kuo remiantis padarytos Å¡ios iÅ¡vados, todėl ieÅ¡kovų teigimu, atsakovas net nesvarstė ieÅ¡kovo teikiamų pasiÅ«lymų dėl įmokų dydžio ir papildomos prievolės užtikrinimo, sutartį nutraukė formaliais pagrindais. IeÅ¡kovai pažymėjo, jog Å¡iuo metu galėtų mokėti po 3 000 Lt per mėnesį bankui. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovų ir atsakovo sudarytÄ Kreditavimo sutartį kvalifikavo kaip vartojimo sutartį, tačiau priimant sprendimÄ Å¡i aplinkybė visai nevertinta.

Apeliantai teigia, jog pagal kasacinio teismo praktikÄ , hipotekos teisėjo priimtos nutartys neturi res judicata galios.           Atsakovas „Swedbank“ AB atsiliepimu prašė atmesti ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodė, kad apeliantai savo teiginiais, jog ginčo sutarties nutraukimo metu buvo pradėję pamažu atkurti savo mokumÄ iÅ¡ esmės pripažįsta esminę bylos aplinkybę, kad nei kredito sutarties nutraukimo metu, nei prieÅ¡ tai jie nebuvo pajėgÅ«s vykdyti savo įsipareigojimų pagal Kredito sutartį.

Tokiu atveju byloje iÅ¡ esmės nelieka ginčo. Apeliantai byloje nereiÅ¡kė reikalavimo pakeisti kredito sutarties sÄ lygas, todėl teismas ir neturėjo nagrinėti aplinkybių susijusių su apeliantų praÅ¡ymu pakeisti kredito sutarties sÄ lygas sumažinant kasmėnesines įmokas. Nepaisant to pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo ir aplinkybes susijusias su apeliantų 2011-09-16 pateikto praÅ¡ymo svarstymu ir nustatė, kad apeliantai po Å¡io praÅ¡ymo pateikimo ir toliau nevykdė įsipareigojimų, taip pat nebuvo įrodytas ir su ieÅ¡kovo motinos G.

Å . susijusios bylos aplinkybės. Todėl pirmosios instancijos teismas pilnai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo aplinkybes susijusias su bylos esme ir priėmė pagrįstÄ ir motyvuotÄ teismo sprendimÄ . Pažymėjo, jog vartotojų apsauga skirta iÅ¡vengti stipresnės Å¡alies primestų sÄ lygų, tačiau Å¡i apsauga nedaro iÅ¡imčių iÅ¡ svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda. Pirmosios instancijos teismas pilnai ir iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo kredito sutarties nutraukimo aplinkybes ir ieÅ¡kinio netenkino bÅ«tent dėl to, kad apeliantų kredito sutarties pažeidimai buvo sistemingi ir tęsėsi labai ilgÄ laikÄ .

Pažymėjo, jog teismo hipotekos teisėjo priimtos nutartys turi res judicata galiÄ , kadangi vadovaujantis kasacinio teismo suformuota teismų praktika hipotekos nutartimi dėl pirmojo kreditoriaus pareiÅ¡kimo ex officio iÅ¡sprendžiamas kreditoriaus reikalavimo pagrįstumas, o antrÄ ja nutartimi iÅ¡ esmės iÅ¡sprendžiamas skolos priteisimo klausimas. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-01-26 ir 2012-02-02 nutartyse vadovavosi kasacinio teismo suformuluotomis taisyklėmis, ex officio įvertino ginčo sutarties sÄ lygas ir nutraukimo aplinkybes bei nustatė, kad ginčo sutartis nutraukta dėl esminio pažeidimo laikantis kredito sutartyje ir įstatyme nustatytos tvarkos.

Å io hipotekos teismo vertinimo pagrįstumÄ ir teisėtumÄ apeliacine tvarka patvirtino Vilniaus apygardos teismas 2012-07-04 nutartimi Nr.2S-1066-340/2012 iÅ¡ esmės iÅ¡analizavęs visÄ ginčo sutarties pakeitimų ir vykdymo istorijÄ , todėl apeliantai neturi procesinės teisės kitoje civilinėje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI            Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).             Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau LAT arba kasacinis teismas) formuoja praktikÄ (LAT 2009 10 14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 03 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 02 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kad atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė ir iÅ¡ esmės teisingai vertino surinktus įrodymus reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, nenukrypo nuo aktualios teismų praktikos ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniuose skunduose dėstomų argumentų.           Ginčas byloje kilęs dėl kredito sutarties nutraukimo teisėtumo.

           Byloje nustatytos tokios toliau įvardijamos faktinės aplinkybės 2006-10-09 ieÅ¡kovai su atsakovu sudarė ginčo sutartį, pagal kuriÄ gavo 72 405 EUR kreditÄ , kurio gražinimo terminas- 2041 10 09 (t. 1, b. l. 8-18). Tinkamas įsipareigojimų pagal Kredito sutartį įvykdymas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto – ginčo žemės sklypo namo hipoteka (t. 1, b. l. 10).            2007-07-04 tarp ieÅ¡kovų ir atsakovo buvo sudarytas susitarimas Nr. 1, kuriuo kredito suma padidinta iki 121 146,90 EUR (t. 1, b. l. 19-22);             2008-04-10 buvo sudarytas susitarimas Nr. 2, kuriuo kredito suma buvo padidinta iki 178 146,60 EUR (t. 1, b. l. 23-25);              2009-11-09 sudarytas susitarimas Nr. 3, kuriuo iki 2010-01-30 atidėtas palÅ«kanų mokėjimas ir pradelstų sumokėti palÅ«kanų suma padidinta negrÄ Å¾into kredito suma ir iki 2010-02- 28 atidėtas kredito gražinimas suteikto kredito grÄ Å¾inimas (t. 1, b. l. 26-43).             2010-03-17 tarp ieÅ¡kovų ir atsakovo buvo sudarytas susitarimas Nr. 4, kuriuo atidėtas iki Å¡io susitarimo pasiraÅ¡ymo dienos susidaręs įsiskolinimas, taip pat penkių mėnesių laikotarpiui buvo atidėtas kredito ir palÅ«kanų mokėjimas (t. 1, b. l. 44-60).              2010-11-05 buvo sudarytas susitarimas Nr., kuriuo iki 2011-06-30 atidėtas palÅ«kanų mokėjimas, iki susitarimo pasiraÅ¡ymo dienos pradelstomis sumokėti palÅ«kanomis buvo padidinta negrÄ Å¾into kredito suma ir iki 2011-07-30 atidėtas suteikto kredito grÄ Å¾inimas (t. 1, b. l. 61-81).                    Kaip matyti iÅ¡ 2011-09-07 atsakovo praneÅ¡imo turinio ieÅ¡kovai nevykdė ir pastaruoju susitarimu prisiimtų įsipareigojimų todėl bankas įspėjo ieÅ¡kovus jog iki 2011 09 28 jiems nesumokėjus pradelstų 3 337,31 EUR, kreipsis į teismÄ dėl priverstinio paskolos iÅ¡ieÅ¡kojimo (t. 1, b. l. 116, 117).            Atsakydami į šį praneÅ¡imÄ , ieÅ¡kovai 2011-09-16 pateikė praÅ¡ymÄ atidėti prievolės vykdymÄ per mėnesį mokant apie 1 000 Lt, nurodė ieÅ¡kantys nekilnojamojo turtopirkėjo, sumažinę kainÄ Â (t. 1, b. l. 91, 118).             Atsakovas 2011-09-29 praneÅ¡imu (t. 1, b. l. 119) informavo ieÅ¡kovus jog atsižvelgęs į skolos pagal sutartį iÅ¡dėstymo istorijÄ ir jos rezultatus, į mokėjimų istorijÄ , ieÅ¡kovų finansinę padėtį, įvertinęs tai, kad prievolės vykdymo keitimai, daryti nuo 2009-11-09, nepasiteisino, nesutinka su ieÅ¡kovų pasiÅ«lymu nustatyti 1000 Lt mokėjimus per mėnesį.           IeÅ¡kovams nesureagavus į atsakovo raginimus, atsakovas 2011-10-06 iÅ¡siuntė pakartotinį praneÅ¡imÄ informavo ieÅ¡kovus apie toliau auganti įsiskolinimÄ (4 747,89 EUR) bei pakartotinai paragino jį įvykdyti papildomu terminu iki 2011 11 11, įspėjo, kad įsiskolinimo laiku nelikvidavus ginčo sutartis bus nutraukta (t. 1, b. l. 120-123).            IeÅ¡kovai ir šį kartÄ neįvykdžius pradelsto įsipareigojimo, atsakovas 2011-11-14 praneÅ¡imais paskutinį kartÄ Ä¯spėjo ieÅ¡kovus , kad iki 2011-12-19 nesumokėjus pradelstos skolos, nuo 2011-12-20 Kredito sutartis vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukiama (t. 1, b. l. 82, 83, 123, 124, 125).

            IeÅ¡kovai 2011-12-19 sumokėjo 52,30 EUR ir pakartotinai pateikė Bankui praÅ¡ymÄ pakeisti sutartį mokant per mėnesį apie 1 000 Lt (t. 1, b. l. 92, 126).            Atsakovas 2011-12-21 raÅ¡tu pranešė ieÅ¡kovams, kad po 2011-09-29 atsakovo atsakymo situacija nėra nepasikeitusi, ieÅ¡kovai, deklaruodami galimybę mokėti po 1 000 Lt, neatliko net dalinio prievolės vykdymo todėl jis nesutinka su sutarties keitimu, priminė, kad sutartis yra s nutraukta prieÅ¡ terminÄ nuo 2011 12 20 (t. 1, b. l. 93, 127).            IeÅ¡kovams ir toliau nevykdant prievolių, atsakovas 2012-01-23 kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-02-02 nutartimi Nr. 570/2012 nustatė, kad Kredito sutartis prieÅ¡ terminÄ nutraukta tinkamai, laikantis Kredito sutartyje ir CK nustatytos tvarkos, bei areÅ¡tavo įkeistÄ turtÄ (t. 1, b. l. 133-134). Minėta nutartis įsiteisėjo 2012-07-04, Vilniaus apygardos teismui atmetus ieÅ¡kovų skundÄ civilinėje byloje Nr. 2S-1066-340/2012 (b. l. 135-138). IeÅ¡kovams teismo nustatytu terminu negrÄ Å¾inus skolos geruoju, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-08-08 nutarė iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ pagal ginčo sutartį priverstinai iÅ¡ varžytynių parduodant įkeistÄ turtÄ (t. 1, b. l. 139-140).

             Sutartys sudaromos ir vykdomos jų Å¡alims bendradarbiaujant, kiekviena Å¡alis privalo elgtis sÄ Å¾iningai (CK 6.158, 6.200 straipsniai). SÄ Å¾iningumo principas yra fundamentalus sutarčių teisės principas, kuriuo turi bÅ«ti vadovaujamasi visuose sutartinių santykių etapuose; Å¡alys negali jo atsisakyti ar apriboti jo taikymÄ (CPK 6.158 straipsnio 2 dalis). Net ir nutraukiant sutartį, jos Å¡alims iÅ¡lieka pareiga bendradarbiauti, elgtis sÄ Å¾iningai, sutartis negali bÅ«ti nutraukiama bet kaip, nepaisant kontrahento interesų, – privalu laikytis įstatyme ar sutartyje nustatytos tvarkos.

CK 6.218 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama praneÅ¡imo apie numatomÄ sutarties nutraukimÄ bendra tvarka, nurodant, kad CK 6.217 straipsnyje iÅ¡vardytais pagrindais apie sutarties nutraukimÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai (nesikreipiant į teismÄ ) privaloma iÅ¡ anksto praneÅ¡ti kitai Å¡aliai per sutartyje nustatytÄ terminÄ , o jeigu toks terminas nenurodytas, – prieÅ¡ trisdeÅ¡imt dienų. CK 6.218 straipsnyje nedetalizuoti praneÅ¡imo įteikimo bÅ«dai ir tvarka, Å¡alims paliekama laisvė juos nustatyti sutartyje.            Sutartis buvo nutraukta dėl esminio sutarties pažeidimo.

CK 6.217 straipsnio 1 dalyje nustatyta jog Å¡alis gali nutraukti sutartį, jeigu kita Å¡alis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Minėto straipsnio 3 dalyje numatyta, jog kai sutarties įvykdymo terminas praleistas, nukentėjusi Å¡alis gali nutraukti sutartį, jeigu kita Å¡alis neįvykdo sutarties per papildomai nustatytÄ terminÄ . Kredito gražinimas prieÅ¡ terminÄ sutartį nutraukus banko iniciatyva numatytas ginčo sutarties bendrosios dalies 11.2. punkte Jame sakoma jog bankas turi teisę ne mažiau kaip prieÅ¡ 15 kalendorinių dienų raÅ¡tu įspėjęs kredito gavėjus vienaÅ¡aliÅ¡kai, nesikreipdamas į teismÄ , nutraukti sutartį prieÅ¡ terminÄ ir pareikalauti gražinti visÄ kredito sumÄ iki sutarties nutraukimo dienos jeigu kredito gavėjai padaro esminį kredito sutarties pažeidimÄ (11.2.1. punktas).

Prie tokių esminių sutarties pažeidimų priskiriamas pažeidimas kai kredito gavėjai ilgiau kaip 30 dienų negražina sutartyje numatytais terminais nustatytos kredito dalies ir/ar nemoka palÅ«kanų (11.2.1.1. punktas).           Ar sutarties pažeidimas yra esminis, nustatoma, taip pat atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes: ar nukentėjusi Å¡alis iÅ¡ esmės negauna to, ko tikėjosi iÅ¡ sutarties, iÅ¡skyrus atvejus, kai kita Å¡alis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sÄ lygų laikymasis turi esminės reikÅ¡mės; ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; ar neįvykdymas duoda pagrindÄ nukentėjusiai Å¡aliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; ar sutarties neįvykdžiusi Å¡alis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis bÅ«tų nutraukta.

Kasacinis teismas 2014 06 20 nutartyje Civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2014 yra atkreipęs dėmesį į kitoje byloje kasacinio teismo suformuluotus CK 6.217 straipsnio 5 dalies iÅ¡aiÅ¡kinimus, kad jeigu Å¡alys susitarė, kad tam tikros sutarties sÄ lygos pažeidimas yra pagrindas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį, tai nebÅ«tina, kad jos bÅ«tų susitarusios šį pažeidimÄ vertinti kaip esminį; sutartyje ir įstatyme iÅ¡vardytų vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobÅ«džiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus (LAT 2014 01 03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014).

Plėtodama Å¡iuos iÅ¡aiÅ¡kinimus kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad ne kiekvienas sutartyje numatytas vienaÅ¡aliÅ¡ko nutraukimo atvejis turi bÅ«ti susietas su kitos Å¡alies kalte dėl atsiradimo aplinkybių, sudarančių pagrindÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį. Sutartis aptariamu teisiniu pagrindu gali bÅ«ti vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukta dėl susidariusių objektyvių aplinkybių, susiklosčius tam tikrai padėčiai, kai Å¡ios vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo sÄ lygos yra Å¡alių iÅ¡ anksto aptartos sutartyje ir faktinė padėtis, aplinkybės atitinka tokias sutartyje įvardytas sÄ lygas.

Nusistačiusios vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo atvejus sutartyje Å¡alys taip susitaria iÅ¡ esmės dėl to, kad atsiradus tam tikroms sÄ lygoms nebÅ«tinai dėl kitos Å¡alies kaltės viena iÅ¡ sutarties Å¡alių praras interesÄ toliau vykdyti sutartį, kartu ji įgis teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį joje numatytomis sÄ lygomis. Taigi skirtingai nuo CK 6.217 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinto vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo teisinio pagrindo – esminio sutarties pažeidimo, nulemto sutartį pažeidusios Å¡alies kaltais veiksmais, aptariamo straipsnio 5 dalyje įtvirtintas vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo pagrindas – sutartyje numatytais atvejais – nebÅ«tinai siejamas su vienos iÅ¡ sutarties Å¡alių kalte ar sutarties neįvykdymu (netinkamu vykdymu) siekiant sutartį vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti Å¡iuo teisiniu pagrindu.

Kolegijos nuomone tokia situacija yra susidariusi byloje, ieÅ¡kovai ne dėl jų kaltės objektyviai nebegalėjo mokėti paskolos dalies ir palÅ«kanų ir tokia situacija tęsėsi du metus iÅ¡ eilės.                Kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo bylÄ iÅ¡tyrė pateiktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo jog atsakovas Å¡iuo atveju dėjo maksimalias pastangas iÅ¡saugoti sutartį tris kartus atidėdamas palÅ«kanų mokėjimÄ , tinkamai ne vienÄ , bet kelis kartus įspėdamas apie sutarties nutraukimÄ nesumokėjus skolos.

Tačiau kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo turinio apeliantai tokį atsakovo geranoriÅ¡kumÄ vertino kaip pagrindÄ jų lÅ«kesčiams jog tokie atidėjimai tęsis ir toliau. Apeliantai iÅ¡ esmės kelia tuos pačius argumentus kurie pagrįstai atmesti pirmosios instancijos teismo. Tai argumentai, kad atsakovas nesutiko su pačių apeliantų nustatyta kasmėnesinių mokėjimų suma (1000 Lt), kad ieÅ¡kovai papildomai siÅ«lė užtikrinti paskolos gražinimÄ apelianto motinos laidavimu. Tačiau pirmosios instancijos teismas yra Å¡iuos faktus įvardijęs sprendimo motyvuose nurodydamas, jog nors ieÅ¡kovai ir pateikė pasiÅ«lymÄ mokėti kas mėnesį įmokas po 1000 Lt tačiau realiai įrodymų, kad tokiÄ sumÄ bÅ«tų ir sumokėję nėra pateikę, atvirkščiai niekada neatliko net dalinio mokėjimo.

Liudytojos G. Å . argumentus, jog ji padėdama sÅ«nui 2011 metais, mokėjo Bankui po 2 500 Lt bankui teismas įvardijo esant nepagrįstus jokiais įrodymais. Taip pat nurodė jog į bylÄ nėra pateikta įrodymų, kad ieÅ¡kovo motina G. Å . buvo siÅ«loma atsakovui kaip laiduotoja, galinti laiduoti už ieÅ¡kovų prievolės nevykdymÄ . Kolegija pažymi taip pat, jog byloje nepateikta ir įrodymų, kad G. Å . yra perspektyvi laiduotoja, pajėgi padengti už ieÅ¡kovus jų įsiskolinimus.        Teismas rėmėsi byloje pateiktu mažmeninių probleminių paskolų komiteto 2011-12-14 posėdžio protokolo iÅ¡raÅ¡u, kuriame nurodyta, kad ieÅ¡kovų skola administruojama nuo 2010-09-20.

Paskola restruktÅ«rizuota tris kartus, laikotarpiu nuo 2010-10-30 iki 2011-05-30 ieÅ¡kovai sumokėjo maždaug 2 300 Lt įmokų. Nuo 2011-05-30 mokėjimai buvo visiÅ¡kai nevykdomi, Paskolos restruktÅ«rizavimai nepadėjo klientui atstatyti mokumo, turto kaina nustatyta neadekvati rinkos kainai, todėl nuspręsta pradėti priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Teismas kolegijos nuomone tokį apeliantų elgesį, nesistengiant sumažinti įsiskolinimo, bet tikintis jog bankas eilinį kartÄ atidės mokėjimus pagrįstai vertino kaip esminį sutarties pažeidimÄ , nes buvo pažeisti kreditavimo sutartimi prisiimtas įsipareigojimai:

Å¡alių sudarytos ginčo sutarties bendrosios dalies 4.1 punktu prisiimtas įsipareigojimas visÄ paimtÄ kreditÄ grÄ Å¾inti bankui dalimis ir terminais, nurodytais kredito grÄ Å¾inimo grafike, bei 5.2 punktu prisiimtas įsipareigojimas kas mėnesį mokėti palÅ«kanas. Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas tais atvejais kai paskolos sutartis numato paskolos gražinimÄ dalimis ir eilinė paskolos dalis negražinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti gražinti prieÅ¡ terminÄ visÄ likusiÄ paskolos sumÄ , kartu su priklausančiomis mokėti palÅ«kanomis.

Taigi, Å¡iuo atveju kolegijos manymų bankas pakankamai atsižvelgė ir į sutartinių santykių pobÅ«dį, jog ginčo paskolos sutarties paskirtis buvo ilgalaikio kredito suteikimas bÅ«sto įsigijimui, sutartis sudaryta paskolos gavėjo vartojimo tikslais. Bankas ieÅ¡kovams susidÅ«rus su finansiniais sunkumais du metus atidėliojo įmokų mokėjimÄ ir sutarties nutraukimÄ ir kolegijos nuomone iÅ¡naudojo visas galimybes sutarčiai iÅ¡saugoti. Bankui, kaip Kredito sutarties Å¡aliai, kurios viena iÅ¡ pagrindinių veiklų ir pajamų Å¡altinių yra pinigų skolinimas už užmokestį svarbu, kad paskolos gavėjas laikytųsi prisiimtų įsipareigojimų, nes savalaikis palÅ«kanų bei įmokų gražinimas bei palÅ«kanų mokėjimas bÅ«tinas siekiant užtikrinti banko veiklai bÅ«tinÄ pinigų srautÄ , taip pat reikalingÄ ir banko mokumui bei likvidumui palaikyti.             ReikalavimÄ Griežtai laikytis kreditavimo sutarčių sÄ lygų suponuoja specialÅ«s reikalavimai nustatyti finansų sektoriuje veikiančioms įmonėms ir įstaigoms ir bankams, pvz. specialiuose teisės aktuose, tokiuose kaip Finansų įstaigų įstatymas.

Toks griežtas reguliavimas nustatytas siekiant užtikrinti finansų sistemos stabilumÄ kaip vieÅ¡Ä jį interesÄ , kuriam griežtas skolinimo sÄ lygų laikymasis, atsižvelgiant į kreditavimo verslo specifikÄ , turi esminę reikÅ¡mę. Pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstos iÅ¡vados jog dėl ieÅ¡kovų sistemingai vykdyto ginčo sutarties pažeidimo bei faktinio nemokumo, sutarties nutraukimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, neatsižvelgiant į tai, kad gautÄ kreditÄ ieÅ¡kovai panaudojo ne komerciniais, bet vartojimo tikslais, nes sutarties nutraukimo metu ieÅ¡kovai buvo nemokÅ«s. Jie nepateikė įrodymų, kad yra pajėgÅ«s tinkamai vykdyti paskolos sutartį, gražinti susidariusį įsiskolinimÄ .

CK 6.212 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad finansinių iÅ¡teklių neturėjimas nėra laikomas nenugalima jėga, dėl kurios Å¡alis atleidžiama nuo atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ .             Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo teiginiams jog kredito grÄ Å¾inimo terminai ir palÅ«kanų dydis yra esminės kreditavimo sutarčių sÄ lygos, dėl kurių nesutarus, sutartis nebÅ«tų sudaryta ir kad bÅ«tent Å¡ių sÄ lygų turinys Å¡alims turi esminę reikÅ¡mę sprendžiant, ar konkreti sutartis naudinga Å¡alims. Atitinkamai vienos Å¡alies reikalavimas sau naudingu   bÅ«du pakeisti Å¡ias esmines kreditavimo sutarties sÄ lygas kitai Å¡aliai neprivalomas ir pastarosios atsisakymas keisti suderėtas esmines sutarties sÄ lygas kitos Å¡alies reikalaujamu bÅ«du nėra nebendradarbiavimas.

Banko pareiga bendradarbiauti nereiÅ¡kia pareigos tik kredito gavėjui naudingomis sÄ lygomis jo pasiÅ«lymu keisti suderėtas pasiraÅ¡ytos sutarties sÄ lygas. IeÅ¡kovai sudarydami Kredito sutartį yra prisiėmę rizikÄ , susijusiÄ su jų mokumo pablogėjimu.          Kasacinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Å¡iÄ teismų praktikoje suformuotÄ nuostatÄ , 2012 06 26 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012, yra pažymėjęs, kad sutarties Å¡alis, ginčydama sutarties vienaÅ¡alio nutraukimo teisėtumÄ , gali kartu reikÅ¡ti reikalavimÄ patikrinti, ar nebuvo teisės normose nustatytų sÄ lygų sutartį keisti tuo pagrindu, kad pasikeitė sutarties vykdymo aplinkybės, jeigu tos aplinkybės suvaržė sutarties vykdymÄ taip, kad iÅ¡ esmės pakeitė sutartinių prievolių pusiausvyrÄ , kad vienai iÅ¡ Å¡alių pasidarė sudėtinga įvykdyti prievolę ir, jeigu bÅ«tų buvęs sutarties pakeitimas, gal bÅ«tų buvę galima iÅ¡saugoti sutartį ir atkurti sutarties Å¡alių prievolių pusiausvyrÄ , o ne taikyti ultima ratio – sutarties nutraukimÄ .

Kai yra pareikÅ¡tas reikalavimas pakeisti sutarties sÄ lygas CK 6.204 straipsnio pagrindu, visų pirma turi bÅ«ti sprendžiama, ar nėra jo taikymo sÄ lygų, ir tik tada, kai nustatoma, kad nėra Å¡ioje normoje nustatyto sutarties keitimo pagrindo, sprendžiama dėl vienaÅ¡alio sutarties nutraukimo pagal CK 6.217 straipsnio nuostatas, t. y. iÅ¡sprendžiamas sutarties pakeitimo ir jos nutraukimo konkurencijos klausimas. Tačiau tokio reikalavimo apeliantai Å¡ioje byloje nėra pareiÅ¡kę. Tuo tarpu teismas turi priimti sprendimÄ dėl visų ieÅ¡kovo, atsakovo pareikÅ¡tų reikalavimų, iÅ¡skyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas; sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikÅ¡tų reikalavimų, iÅ¡skyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis).

BylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, iÅ¡dėstęs motyvus, įvertino ieÅ¡kinio reikalavimo pripažinti sutarties nutraukimÄ neteisėtu pagrįstumÄ ir nesprendė dėl sutarties pakeitimo, nes dėl to byloje reikalavimų nepareikÅ¡ta. Teismai laikydamasis CPK nustatytos tvarkos iÅ¡nagrinėjo bylÄ pagal joje pareikÅ¡tus reikalavimus.              Neteisingas ir apeliantų teiginys jog Vilniaus miesto l apylinkės teismo 2012-02-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 570/2012 ir 2012-08-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 570V/2012 neturi res judicata galios Å¡ioje byloje.

Hipotekos bylų nagrinėjimo ypatumai ne kartÄ buvo analizuoti Kasacinio teismo nagrinėtose bylose, kuriose teismas formuoja hipotekos instituto materialiųjų bei proceso normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ . Pasisakydamas dėl hipotekos teisėjo kompetencijos ribų nagrinėjant hipotekos bylas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, atlikdamas įstatymo jam priskirtas funkcijas, hipotekos teisėjas tik patikrina, ar egzistuoja visos CK, CPK ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytos sÄ lygos hipotekos įregistravimui, įkeitimui, priverstiniam iÅ¡ieÅ¡kojimui iÅ¡ įkeisto turto ir kt., bet nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka (CPK 542 straipsnio 1 dalis).

CPK XXXVI skyriuje nustatytas bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo teisinis reguliavimas skirtas sudaryti sÄ lygas materialiosioms teisėms, kylančioms iÅ¡ hipotekos teisinių santykių, supaprastinta tvarka tinkamai įgyvendinti, bet nėra skirtas ir pritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti (LAT 2009 11 27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009; kt.). Todėl hipotekos teisėjas nėra įgaliotas spręsti byloje kilusių ginčų, susijusių su skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt. (LAT 2009 11 27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009 ir kt.). Tačiau iÅ¡ kitos pusės Kasacinis teismas ne kartÄ yra nurodęs jog bÅ«tų neteisinga hipotekos teisėjo veiklÄ apriboti vien tik formalių veiksmų atlikimu, nes taip bÅ«tų paneigiama hipotekos bylų, kaip teismo veiklos vykdant teisingumÄ , esmė ir nepagrįstai suvaržytas hipotekos teisėjo vaidmuo, jog hipotekos teisėjas privalo vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais, turi pareigÄ ir teisę veikti ex officio, kai to reikalauja vieÅ¡ojo intereso apsauga (LAT 2010 11 08 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2010;

LAT 2011 06 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Todėl hipotekos teisėjui analogiÅ¡kose pagal faktines aplinkybes nagrinėjamai bylose kai viena iÅ¡ Å¡alių yra vartotojas kita finansų įstaiga,bÅ«tina patikrinti ex officio ar sutarties sÄ lygos neproporcingai nepažeidžia vartotojo kaip silpnesniosios pusės interesų ir nustačius tokias aplinkybes pripažinti sutarties sÄ lygas negaliojančiomis, taip pat Å¡iuo atžvilgiu patikrinti sutarties nutraukimo teisėtumÄ . Teismų tokia Å¡alių interesų pusiausvyrÄ pažeidžiančia sÄ lyga paprastai laikoma sÄ lyga įgalinanti kredito įstaigÄ nutraukti sutartį dėl vienos nesumokėtos kredito įmokos.

Todėl minėtoje hipotekos teismo nutartis turi res judicata galiÄ Å¡iai bylai tiek, kiek joje nustatytos sutarties nutraukimo aplinkybės.              Apibendrindama iÅ¡dėstytus motyvus apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieÅ¡kinio reikalavimo pripažinti neteisėtu kredito sutarties nutraukimÄ , o apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pakeisti ar panaikinti apskųstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .        Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo kolegija                                                     NUTARIA:         Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

           Teisėjai                                                                           Liuda Uckienė                                                                                                     Henrichas Jaglinskis                                                                                                                                                        Aldona Tilindienė             Â