Legislator Giurisprudenza & Legislazione
f2e7689d-71a5-47ce-ae88-d6e61e2e6d47 Generato dall'IA

Court allows claim to establish daughter status and acceptance of inheritance via factual possession. Daughter status and inheritance acceptance established via factual possession. Court allows claim to establish daughter status and inheritance acceptance. Court allows claim to establish daughter status and inheritance acceptance. Court allows claim to establish daughter status and inheritance acceptance.

Numero d'incarto f2e7689d-71a5-47ce-ae88-d6e61e2e6d47
Autorità giudiziaria
Giurisdizione Lituania (LT)
Data della decisione
Esito del giudizio Accolto (Allowed)

Sintesi Legislator

Generato dall'IA

The court granted the plaintiff's request to establish her status as her deceased father's daughter and her factual acceptance of the inheritance. Although the plaintiff did not initiate a formal probate case, she took possession of the father's personal effects, books, and relics within three months of his death. The court ruled that these active acts of possession constitute sufficient evidence of inheritance acceptance under the Civil Procedure Code, thereby validating the plaintiff's claim.

Regesto Legislator

Generato dall'IA

Civil Procedure Code Art. 444 para. 1; Art. 448: Inheritance is deemed accepted when the heir factually begins managing the estate or submits a declaration to a notary, and such acceptance is valid even without a formal probate proceeding if the heir actively takes possession of the assets within the statutory period.

Parole chiave

Generato dall'IA
factual acceptance of inheritance possession of estate assets statutory period for acceptance informal probate proceedings heir status determination Civil Procedure Code Art. 444 inheritance rights validation

Disposizioni normative citate

Generato dall'IA
Civil Procedure Code Art. 444 para. 1
Civil Procedure Code Art. 448
Civil Code Art. 573
Ministerial Decree 1R-261/1K-355

Ti chiedi come si applica questa sentenza alla tua fattispecie?

Analizza questa decisione insieme alla legislazione federale e cantonale, ai commentari e alla giurisprudenza successiva in Legislator AI.

Apri in Legislator →

Testo completo

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2YT-7696-848/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03598-2016-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.2.; 3.2.3. (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m.gegužės 30 d. Kaunas             Kauno apylinkės teismo teisėja Eglė KriaučiÅ«nienė, sekretoriaujant Vaidai Ambrozevičienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai N. S., jos atstovei advokatei Dianai ViÅ¡inskienei, žodinio proceso tvarka vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos N. S. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui VÄ® „Turto bankas“ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo, ir n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus:

1) kad N. S. yra A. P., mirusio 1996-02-17, dukra;

2) kad N. S. priėmė palikimÄ po tėvo A. P. mirties, faktiÅ¡kai pradėjusi likusį turtÄ valdyti.PareiÅ¡kėja savo pareiÅ¡kime nurodė, kad 1996 m. vasario 17 d. mirė jos tėvas A. P., kuriam mirties dienÄ priklausė 766 vnt. AB „Lietuvos energija“ paprastųjų vardinių akcijų, 9 vnt. AB „VST“ akcijų ir piniginės lėšos už privalomai iÅ¡pirktas AB „Gelžbetonio atramų gamykla“ akcijas. Nekilnojamojo turto palikėjas neturėjo, todėl pareiÅ¡kėja pareiÅ¡kėja į notarų biurÄ nesikreipė ir paveldėjimo byla užvesta nebuvo.

Be to, duomenų, kad A. P. buvo N. S. tėvas nebuvo pakankamai, kadangi tiesioginių giminystės faktÄ patvirtinančių įrodymų nėra iÅ¡likę. Tačiau N. S. palikimÄ po savo tėvo mirties priėmė pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti. Ji liko gyventi gyvenamajame bute, adresu Sodų g. 37-6, perėmė palikėjo likusius asmeninius daiktus: relikvijas, knygas, namų apyvokos daiktus. Suinteresuotas asmuo VÄ® „Turto bankas“ atsiliepimu į pareikÅ¡tÄ pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad neprieÅ¡tarauja pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymų patenkinimui, praÅ¡o nagrinėti teismo nuožiÅ«ra (b. l. 87-89).PareiÅ¡kėja N. S. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad palaiko pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes ir prašė pareiÅ¡kimÄ tenkinti.

PareiÅ¡kėjos atstovė advokatė Diana ViÅ¡inskienė teismo posėdžio metu prašė pareiÅ¡kimÄ tenkinti.Liudytojos L. P. ir L. K. teismo posėdyje patvirtino pareikÅ¡kime nurodytas aplinkybes.PareiÅ¡kimas tenkintinas.PareiÅ¡kėja teismo prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) yra A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), dukra (Å¡io juridinio fakto nustatymas pareiÅ¡kėjai reikalingas tikslu įrodyti, jog ji buvo teisėta įpėdinė palikimui priimti po A.

P. mirties) bei nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinti faktÄ , kad priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjusi jį valdyti (Å¡io juridinio fakto nustatymas pareiÅ¡kėjai reikalingas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ po A. P. mirties).Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pakeitimas ar pabaiga. Teismas nagrinėja bylas dėl giminystės santykių nustatymo (CPK 444 str. 2 d. 1 p.).

Toks įstatyminis reglamentavimas reiškia, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę neturi juridinės reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2008. Teismų praktika. 2008, 29).

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų aplinkybių, pareiÅ¡kimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai).Nustatant giminystės santykius, bÅ«tina atsižvelgti į tai, ar praÅ¡omas nustatyti giminystės artumo laipsnis sukels pareiÅ¡kėjui teisinius padarinius (CK 3.134 str. 2 d.).Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad palikėjas A. P. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. galiojant 1964 m. Civilinio kodekso normoms. Taigi, įvertinus tai, kad tiek pareiÅ¡kimo dalis dėl juridinių faktų – giminystės ryÅ¡ių – nustatymo, tiek pareiÅ¡kimo dalis dėl palikimo priėmimo yra teikiamos tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ po A. P. mirties, sprendžiant Å¡iÄ bylÄ turi bÅ«ti vadovaujamasi palikimo atsiradimo dienai galiojusio 1964 m. CK paveldėjimo santykius reglamentuojančiomis teisės normomis.Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m.

CK 573 straipsnis nustatė, kad įpėdiniai, paveldint pagal įstatymÄ , lygiomis dalimis yra pirmos eilės – mirusiojo vaikai (jų tarpe) įvaikai, sutuoktinis, ir tėvai (įtėviai), prie pirmos eilės įpėdinių priskiriamas taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Taigi, minėta teisės norma palikėjo vaikus priskyrė prie įstatyminių įpėdinių, turinčių tiesioginę teisę paveldėti. Remiantis nurodytu, konstatuotina, kad palikimo atsiradimo metu pareiÅ¡kėja (nustačius, jog ji yra palikėjo dukra) galėjo bÅ«ti įpėdiniu ir galėjo paveldėti palikėjo turtÄ pagal įstatymÄ , todėl praÅ¡omo juridinio fakto – giminystės ryÅ¡io – nustatymas, siekiant įgyvendinti teisę į turto paveldėjimÄ (palikimÄ ), pareiÅ¡kėjai sukeltų teisines pasekmes.IÅ¡ pareiÅ¡kėjos pateiktų įrodymų matyti, kad N. S. gimimo liudijime (b. l. 13-14) nurodyta, kad jos tėvai yra A.

P. P. ir L.A. T.. Duomenų apie A. P. ir L. T. santuokÄ bei vėlesnį A. P. pavardės pakeitimÄ iÅ¡ P. į P. nėra iÅ¡likę, tai patvirtina Kauno miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos biuro 2011-04-09 praneÅ¡imas (b. l. 16). IÅ¡ VSDFV Kauno skyriaus Centro pensijų skyriaus 2011-06-08 raÅ¡to bei kartu su juo pateiktos A. P., gim. (duomenys neskelbtini), praÅ¡ymo senatvės pensijai skirti kopijos (b. l. 17-19) matyti, kad A. P. tėvavardis – P., sutampa su N. S. gimimo liudijime (b. l. 13-14) nurodytu tėvo A.

P. tėvavardžiu – P.. IÅ¡ 1980-11-20 praÅ¡ymo iÅ¡duoti pasÄ P. A. P. nurodė, kad jo sutuoktinė – L. A. P., gim. (duomenys neskelbtini) m. (b. l. 21-22). IÅ¡ Kauno miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus 2012-08-03, 2013-06-26 ir 2015-02-04 raÅ¡tais kreipėsi į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijÄ bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijÄ su praÅ¡ymais iÅ¡reikalauti iÅ¡ Turkmėnistano AÅ¡chabado miesto giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, tačiau atsakymai nebuvo gauti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiÅ¡kia, kad nėra reikalaujama Å¡imtaprocentinio teismo įsitikinimo. IÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Ä®vertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį, pakankamumÄ Ä¯rodinėjamo dalyko faktams konstatuoti.

Esančių dokumentų visuma patvirtina giminystei įrodyti reikÅ¡mingas faktines aplinkybes. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatė, kad iÅ¡ byloje esančių duomenų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja yra A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), dukra, todėl nustatytinas giminystės santykį patvirtinantis juridinę reikÅ¡mę turintis faktas - kad N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) yra A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), dukra.Palikimas atsirado 1995 metais, t. y. galiojant 1964m. civiliniam kodeksui. 1964 m.

CK 587 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimo priimti iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimÄ priėmė, kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . Å iame straipsnyje nurodyti veiksmai turėjo bÅ«ti atliekami per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 573 str.).Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė A.

P., a. k. (duomenys neskelbtini) kÄ patvirtina mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) , akto įraÅ¡o Nr. 672 (b. l. 9). Po A. P. mirties paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 12). A. P. mirties dienÄ priklausė 766 vnt. AB „Lietuvos energija“ paprastųjų vardinių akcijų, 9 vnt. AB „VST“ akcijų ir piniginės lėšos už privalomai iÅ¡pirktas AB „Gelžbetonio atramų gamykla“ akcijas (b. l. 41-42). PareiÅ¡kėjos, liudytojų paaiÅ¡kinimais bei byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėja N. S. po A.

P. mirties priėmė likusį palikimÄ â€“ paimdama jo asmeninius daiktus, namų apyvokos reikmenis, relikvijas bei knygas, jais naudodamasi, Å¡iais savo aktyviais veiksmais per įstatymo nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ , skaičiuojamÄ nuo palikimo atsiradimo dienos, iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ Ä¯gyti teises į palikimÄ ir tokiu bÅ«du faktiÅ¡kai jį priėmė. Å ie aktyvÅ«s pareiÅ¡kėjos veiksmai patvirtina, kad ji laikė save paveldimo turto savininku, todėl yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad po A.

P. mirties, ji faktiÅ¡kai pradėjo palikimÄ valdyti, taigi ir priėmė jį (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl praÅ¡omo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Nustačius pareiÅ¡kėjos praÅ¡omÄ faktÄ , pareiÅ¡kėja galės kreiptis į notarÄ ir gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ Â Ä¯ palikimo turtÄ .Valstybei iÅ¡ pareiÅ¡kėjos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu iÅ¡ pareiÅ¡kėjos nepriteistinos, nes nevirÅ¡ija 3,00 Eur minimalaus dydžio, nustatyto Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr.1R-261/1K-355 (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92, 93, 96 str.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 str. 1 d. 8 p., 448 str. teismas n u s p r e n ž i a : pareiÅ¡kimÄ patenkinti.Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus:

1. N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) yra A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), dukra;

2. N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ po tėvo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiÅ¡kai pradėjusi likusį turtÄ valdytiFaktai nustatytas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ po A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .      Teisėja                                                                                                                  Eglė KriaučiÅ«nienė