Court dismisses director's appeal and imposes a €1000 fine for illegal employment of foreigners without work permits.
Sintesi Legislator
Generato dall'IAThe court upheld the administrative decision finding the company director liable for illegally employing foreign workers without valid work permits. The defendant argued for leniency based on first-time offense status, but the court found no mitigating or aggravating circumstances. Consequently, the court imposed a minimal fine of €1000 under the Administrative Offences Code.
Regesto Legislator
Generato dall'IALietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalis; 22 straipsnis: The court may impose a minimal fine for administrative offences committed by a first-time offender when no mitigating or aggravating circumstances are established.
Parole chiave
Generato dall'IADisposizioni normative citate
Generato dall'IATesto completo

Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-442-951/2021
Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00137-2021-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 6.1;
21.9.10.; 21.11.3.
(S)
Å I A U L I Ų A P Y L I N K Ä S T E I S M A S
N U T A R I M A S
2021 m. kovo 17 d.
Å iauliai
Å iaulių apylinkÄs teismo Å iaulių rÅ«mų teisÄja Ilona JakubÄnienÄ,
sekretoriaujant V. A.,
dalyvaujant administracinÄn atsakomybÄn traukiamam asmeniui M. L.,
Lietuvos Respublikos valstybinÄs darbo inspekcijos prie SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos Å iaulių teritorinio skyriaus atstovei S. M.,
žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjusi M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylÄ , iÅ¡keltÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau â ANK) 95 straipsnio 1 dalį,
n u s t a t Ä :
M. L., bÅ«damas UAB â(duomenys neskelbtini)â direktorius, bÅ«damas darbuotojų atžvilgiu darbdavys ir bÅ«damas atsakingas už tinkamÄ darbuotojų įdarbinimÄ , nesilaikÄ Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos įstatymo dÄl užsienieÄių teisinÄs padÄties 62 straipsnio 2 dalies ir 64 straipsnio 1 punkto, 23 straipsnio 8 punkto, 39 straipsnio 1 punkto nuostatų. T. y. V. M., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. liepos 27 d. iki spalio 2 d. faktiÅ¡kai atliko tinkuotojo pareigas, tarp V. M. ir UAB â(duomenys neskelbtini)â esant darbo sutarties požymiams, susitarimui dÄl darbovietÄs (UAB â(duomenys neskelbtini)â), darbo funkcijų (tinkuotojo), paklÅ«stant nustatytai tvarkai ir esant atlygintinam pobÅ«džiui, nustatyta tvarka praneÅ¡us Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie jo priÄmimÄ Ä¯ darbÄ , taÄiau nesilaikant norminių teisÄs aktų, reglamentuojanÄių treÄiųjų Å¡alių pilieÄių įdarbinimÄ , nustatytos tvarkos, t. y. nuo 2020 m. liepos 27 d. iki rugsÄjo 20 d. dirbo neturÄdamas leidimo dirbti, nuo 2020 m. liepos 27 d. iki spalio 2 d. V. M. dirbo neteisÄtai bÅ«damas Lietuvos Respublikoje, tokiu bÅ«du nustatyta, kad V. M. nuo 2020 m. liepos 27 d. iki spalio 2 d. dirbo nelegaliai. Be to, D. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. H., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. liepos 29 d. iki spalio 2 d. faktiÅ¡kai atliko statybininkų-betonuotojų pareigas, tarp D. P., R. H. ir UAB â(duomenys neskelbtini)â esant darbo sutarties požymiams, susitarimui dÄl darbovietÄs (UAB â(duomenys neskelbtini)â), darbo funkcijų (statybininko-betonuotojo), paklÅ«stant nustatytai tvarkai ir esant atlygintinam pobÅ«džiui, nustatyta tvarka praneÅ¡us Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie jų priÄmimÄ Ä¯ darbÄ , taÄiau nesilaikant norminių teisÄs aktų, reglamentuojanÄių treÄiųjų Å¡alių pilieÄių įdarbinimÄ , nustatytos tvarkos, t. y. nuo 2020 m. liepos 29 d. iki spalio 2 d. D. P. ir R. H. dirbo UAB â(duomenys neskelbtini)â neteisÄtai bÅ«dami Lietuvos Respublikoje, t. y. D. P. ir R. H. nuo 2020 m. liepos 29 d. iki spalio 2 d. dirbo nelegaliai.
M. L. dÄl padaryto nusižengimo kaltu neprisipažino ir teisme paaiÅ¡kino, kad visų Å¡itų straipsnių nebÅ«tų, jei jie legaliai bÅ«tų įvažiavÄ Ä¯ LietuvÄ . Kaip jis supranta, visų Å¡itų straipsnių esmÄ yra ta, kad jie įdarbinti teisingai, bet nelegaliai įvažiavo į LietuvÄ . Jei jie bÅ«tų turÄjÄ vizÄ ar leidimÄ gyventi, tai straipsnių nebÅ«tų. Jis su (duomenys neskelbtini) dirba seniai. Å iuo atveju į juos kreipÄsi patys į LietuvÄ atvykÄ (duomenys neskelbtini), nes juos kažkas (duomenys neskelbtini) apgavo ar nepriÄmÄ dirbti, o jie turÄjo pažįstamų tarp jų (duomenys neskelbtini).
Paskambino jiems ir paklausÄ, ar gali dirbti. Jie iÅ¡siaiÅ¡kino jų specialybes ir, ar jie legaliai atvyko į E. S.. IÅ¡ esmÄs visa Europos SÄ junga iki birželio buvo uždraudusi atvykti treÄiųjų Å¡alių pilieÄiams. Paskui draudimÄ panaikino, o po to vÄl uždraudÄ. Jie pagal paso antspaudÄ pamatÄ, kad jie į (duomenys neskelbtini) atvažiavo legaliai, gavo antspaudÄ Ä¯ E. S.. Pagal tai suprato, jog visa Europos SÄ junga juos įsileido, todÄl juos įsidarbino. Dabar, kai pradÄjo gilintis, kad įstatymas kaip ir nepasikeitÄ, bet pasikeitÄ nutarimas.
VyriausybÄ kas savaitÄ iÅ¡leisdavo po naujÄ nutarimÄ . Sienos apaugos tarnyba kaip ir nepadarÄ darbo, nes jie įvažiavo į LietuvÄ . Jie gavo sprendimÄ iÅ¡ Užimtumo tarnybos, kad V. M. gali dirbti Lietuvoje. Pati Užimtumo tarnyba pripažino, kad negalÄjo Å¡ito sprendimo iÅ¡duoti, bet jie jį iÅ¡davÄ, nes ir jie susipainiojo su tais nutarimais, kada gali iÅ¡duoti, o kada ne. Patys nuÄjo į migracijÄ su dokumentais, kad jie gautų leidimÄ dirbti 2 metus. Spalio 2 d. pati migracija pasakÄ, jog pasigilintų su pasienieÄiais.
Jie patys nuvažiavo pas pasienieÄius, kurie pasakÄ, kad jie nelegalai. Jie patys (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡Ä administracinÄ baudÄ ir davÄ 7 dienas iÅ¡vykti iÅ¡ Å¡alies. Jis ginÄija tai, kad jie buvo nelegaliai įdarbinti. Yra tinkamai susipažinÄs su užsienieÄių iÅ¡ treÄiųjų Å¡alių įdarbinimo tvarka. Asmuo iÅ¡ treÄios Å¡alies, norÄdamas įsidarbinti, turi turÄti lietuviÅ¡kÄ vizÄ arba leidimÄ gyventi, arba turi bÅ«ti taikomas bevizis režimas 90 dienų. (duomenys neskelbtini), turintys biometrinį pasÄ , gali atvykti į LietuvÄ ir dirbti 90 dienų per 180 dienų, jei jie atitinka įstatymÄ dÄl trÅ«kstamų specialybių.
Jie turÄjo atitikti vienÄ iÅ¡ tų trijų sÄ lygų. V. M. turÄjo biometrinį pasÄ , kuris, jo manymu, leidžia atvykti į LietuvÄ ir dirbti Lietuvoje 90 dienų per 180 dienų. V. M. turÄjo biometrinį pasÄ . Kadangi Å¡is asmuo turÄjo dokumentÄ , tai jie su juo sudarÄ darbo sutartį. Tuomet pradÄjo tvarkyti dokumentus ilgesniam laikui per Užimtumo tarnybÄ ir gavo sprendimÄ , nuÄjo į migracijÄ , jog gautų jam leidimÄ gyventi Lietuvoje 2 metus. Bet pasienieÄiai pasakÄ, kad jis su tuo pasu negalÄjo atvykti, jam atrodo, pagal birželio 12 d. nutarimÄ .
GreiÄiausiai vadovas turi reaguoti į besikeiÄianÄius teisÄs aktus. Tas vadovas yra jis, bet Užimtumo tarnyba irgi padarÄ klaidÄ . Buvo labai paini situacija, nes viskas keitÄsi kas savaitÄ. PasienieÄiai, saugodami iÅ¡orÄs sienas, tikrindavo visas maÅ¡inas. KodÄl juos įleido per (duomenys neskelbtini). Vadinasi, jie nÄra tokie nelegalÅ«s, kad bÅ«tų atvykÄ pasislÄpÄ, kadangi gavo antspaudus, parodÄ dokumentus. Per bevizį režimÄ juos įleido, jie atvyko pas juos. NÄra taip, kad jie nelegaliai pateko į E. S., nes patikrino jų dokumentus ir įleido į E. S..
Jo manymu, visi trys buvo įdarbinti teisÄtai. Tada sakytų, kad sienos apsaugos tarnyba nepatikrino. Atsižvelgiant į Å¡itÄ nutarimÄ , nežino, kaip ta patikra turÄjo vykti, nes jie į SODRA nusiuntÄ duomenis, o ji yra valstybinÄ institucija. Kai jie įdarbina asmenį, tai SODRAI iÅ¡siunÄia paso nuotraukÄ , atvykimo duomenis. Jie mokesÄius mokÄjo ir juos priÄmÄ. Jis suprastų, jei asmuo 90 parų prabÅ«tų su tuo biometriniu pasu, ir jis jį įdarbintų 100 dienÄ , kai jam pagal įstatymÄ jau nutrÅ«ksta bevizio režimo galiojimas, tai tada Lietuvoje jis bÅ«na nelegaliai.
V. yra dirbÄs pas juos anksÄiau. Jis buvo jų žmogus. O kiti du vaikinai važiavo dirbti į (duomenys neskelbtini), bet jiems kažkas nepavyko. Jie turÄjo (duomenys neskelbtini) draugų, kurie dirbo pas juos. Tada jie pasiskambino ir paklausÄ, ar reikia darbo. Jis vyko į (duomenys neskelbtini), kai jie dar buvo izoliacijoje. IÅ¡siaiÅ¡kino, kur jie važiavo dirbti, pasitikrino tuos dokumentus kaip ir su V.. Å iuo atveju tikrino biometrinį pasÄ , ar jie teisÄtai įvažiavo į E. S.. Jo manymu, tie asmenys Lietuvos Respublikoje buvo teisÄtai.
Pagal savo biometrinį pasÄ , jo nuomone, Lietuvos Respublikoje jie buvo teisÄtai. Ä®darbindamas Å¡ituos asmenis teisÄs aktų nepažeidÄ. Visi teisÄs aktai susiveda į vienÄ , kad jie nelegaliai atvyko į LietuvÄ . Tuo momentu, kai jie tikrino, jie Lietuvoje buvo teisÄtai. Dabar, kai žiÅ«ri tuos nutarimus, tai jam kyla klausimas, kaip pasienieÄiai juos įsileido, jei buvo sienos apsauga. Nesutinka su ta aplinkybe, kad tuo momentu, kai juos įdarbino, jie neteisÄtai buvo Lietuvos Respublikoje, nes ir SODRA, Užimtumo tarnyba juos patikrino, bet nepasakÄ, kad neiÅ¡duos dokumentų, kadangi jie neteisÄtai Lietuvoje.
Jie visi trys neturÄjo leidimo dirbti. LeidimÄ dirbti iÅ¡duoda Užimtumo tarnyba, bet nÄra taip, jog turi leidimÄ ir gali dirbti. Leidimas dirbti leidžia nuvykti gauti D vizÄ . Tuomet su D viza gali dirbti. V. M. turÄjo sprendimÄ , kuris, jis sakytų, yra geriau už leidimÄ dirbti, nes su sprendimu galima atvykti į Lietuvos migracijÄ ir ten gauti leidimÄ gyventi Lietuvoje 2 metams. Jis turÄjo Å¡itÄ sprendimÄ , kurį iÅ¡davÄ Užimtumo tarnyba, nors negalÄjo iÅ¡duoti, nes pagal tÄ nutarimÄ jam nebuvo galima atvykti į LietuvÄ .
Jis mano, kad nepadarÄ jokių pažeidimų ir administracinio nusižengimo neįvykdÄ.
Liudytoja S. M. teisme parodÄ, kad visa Å¡ita situacija prasidÄjo nuo to, kad buvo gauta informacija iÅ¡ ValstybÄs sienos apsaugos tarnybos, jog įmonÄje UAB â(duomenys neskelbtini)â dirbo trys (duomenys neskelbtini) pilieÄiai, kurie neteisÄtai buvo Lietuvoje. Atlikus tyrimÄ , gavus dokumentus iÅ¡ įmonÄs, buvo nustatytos aplinkybÄs, kad V. M., kaip ir suraÅ¡yta protokole, į LietuvÄ atvyko neteisÄtai, tai lÄmÄ VyriausybÄs nutarimas dÄl karantino, kuriuo buvo įtvirtinta, kad asmenys atvykti į Lietuvos RespublikÄ gali tik turÄdami: nacionalinÄ vizÄ , leidimÄ laikinai ar nuolat gyventi, jei turÄtų kitos Europos SÄ jungos valstybÄs iÅ¡duotÄ leidimÄ .
Sienos apsaugos tarnyba nustatÄ, kad V. M. neturÄjo jokio dokumento dÄl teisÄto buvimo Lietuvoje. (duomenys neskelbtini) yra taikomas bevizis režimas, bet, valstybÄje paskelbus karantinÄ , su beviziu režimu į LietuvÄ nebuvo ir dabar nÄra galimybÄs atvykti. TodÄl ir yra pripažinta, kad jie nuo pat liepos pradžios iki spalio mÄnesio, kai buvo atleisti, buvo įdarbinti neteisÄtai. D. P. ir R. H. pareigos, dÄl kurių susitarÄ jie ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)â, yra įtrauktos į patvirtintÄ Užimtumo tarnybos įsakymÄ , kuriame yra nurodyta, kurių asmenų profesijų trÅ«ksta Lietuvoje ir jie gali Äia dirbti neturÄdami leidimo, sprendimo dirbti, kadangi jų profesija atitinka darbo rinkos poreikius.
TodÄl dÄl D. P. ir R. H. yra pripažinta, kad jie buvo neteisÄtai įdarbinti, taÄiau nÄra pažeidimo dÄl to, jog jie neturÄjo leidimo dirbti, kadangi teisÄs aktai jiems nenumato pareigos tokį dokumentÄ turÄti. V. M. tinkuotojo profesija nÄra įtraukta į profesijų, kurių trÅ«ksta Lietuvoje, sÄ raÅ¡Ä , todÄl jis ne tik turÄjo bÅ«ti teisÄtai Lietuvoje, jog galÄtų bÅ«ti įdarbintas, bet ir turÄjo turÄti leidimÄ dirbti. Leidimas dirbti yra bet koks sprendimas, kurį iÅ¡duoda Užimtumo tarnyba, kad asmens darbas atitinka darbo rinkos poreikius.
Pagal bylos medžiagÄ nustatyta, kad Å¡itas dokumentas buvo gautas tik rugsÄjo 21 d., todÄl ir buvo iÅ¡skirti tie du laikotarpiai nuo įdarbinimo iki rugsÄjo 20 d. jis dirbo neteisÄtai bÅ«damas, neturÄdamas leidimo dirbti tuos du mÄnesius, ir po to tas bendras laikotarpis nuo liepos iki spalio 2 d., kai buvo atleistas, kadangi jis buvo neteisÄtai, tai ir visas tas laikotarpis pripažįstamas nelegaliu darbu. Protokolai jiems buvo suraÅ¡yti spalio mÄnesį ir buvo vadovautasi liepos 17 d. VyriausybÄs nutarimo dÄl karantino redakcija.
Tuo laikotarpiu iki kol buvo nutraukti darbo santykiai spalio 2 d., tas nutarimas keitÄsi. Å iek tiek keitÄsi nuostatos dÄl užsienieÄių atvykimo į LietuvÄ , bet pakeitimai nepanaikino sÄ lygos, kad tie asmenys turi turÄti vizas ar leidimus laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje. KeitÄsi tos nuostatos, bet Å¡itoje situacijoje to teisinio reglamentavimo nepakeitÄ, tai nuo liepos iki spalio 2 d. tos nuostatos buvo vienodos ir beviziu režimu jie bÅ«ti negalÄjo. Jie galÄjo atvykti į LietuvÄ turÄdami: nacionalines vizas, leidimus laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje, kitos Europos SÄ jungos valstybÄs iÅ¡duotus gyvenimo dokumentus.
Jiems nebuvo galimybÄs per bevizį režimÄ atvykti į Lietuvos RespublikÄ . Mano, kad tos aplinkybÄs, jog buvo praneÅ¡ta SODRAI apie asmenų įdarbinimus, atsakomybÄs neÅ¡alina, kadangi Užimtumo įstatyme yra numatyta, jog darbdavys turi įsitikinti, ar įdarbinami asmenys yra Lietuvoje teisÄtai ir turi leidimÄ dirbti, jei toks dokumentas jiems yra privalomas. Tai, kad galbÅ«t kitos institucijos kažkur padarÄ klaidÄ , vis tiek darbdaviui yra atsakomybÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti, jog jie pradÄjo dirbti teisÄtai.
Mano, kad tokia aplinkybÄ, jog asmeniui antspaudas pase buvo uždÄtas (duomenys neskelbtini), neÅ¡alina atsakomybÄs, kadangi jie turi vadovautis Lietuvos Respublikos teisÄs aktais, o jie įtvirtina aiÅ¡kius teisÄto buvimo Lietuvoje pagrindus. Jei jie bÅ«tų turÄjÄ (duomenys neskelbtini) iÅ¡duotÄ (duomenys neskelbtini) nacionalinÄ vizÄ ar leidimÄ laikinai gyventi (duomenys neskelbtini), tai jie bÅ«tų galÄjÄ Lietuvoje bÅ«ti iki 90 dienų teisÄtai, bet tai, kad jie teisÄtai pravažiavo Lietuvos sienÄ , taÄiau neturÄjo (duomenys neskelbtini) iÅ¡duoto teisÄto gyvenimo dokumento, tai jie Lietuvoje buvo neteisÄtai.
Kadangi kitu atveju ValstybinÄ pasienio apsaugos tarnyba tiems (duomenys neskelbtini) pilieÄiams nebÅ«tų suraÅ¡iusi protokolų. Kaip yra pridÄta bylos medžiagoje jie visi trys Lietuvoje buvo neteisÄtai, todÄl buvo įpareigoti iÅ¡vykti. Negali atsakyti, kaip jie galÄjo pravažiuoti pro sienÄ . Ä®statyme yra numatyta darbdavio pareiga įsitikinti, kad asmenys iÅ¡ treÄiųjų pasaulio Å¡alių bÅ«tų teisÄtai Lietuvoje ir bÅ«tų teisÄtai įdarbinti. Ji negali atsakyti už kitų institucijų kompetencijÄ , ar, pavyzdžiui SODRA, gavusi duomenis apie asmens įdarbinimÄ , turi tikrinti, ar tas asmuo Lietuvos Respublikoje yra teisÄtai.
M. L. kaltÄ iÅ¡ dalies be jo paties paaiÅ¡kinimų įrodyta ir administracinio nusižengimo protokolu bei prie jo esanÄia medžiaga: 2021-02-09 nelegalaus darbo tyrimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini); ValstybÄs sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) pasienių rinktinÄs Migracijos skyriaus pateikta informacija; administracinio nusižengimo protokolu; nutarimu dÄl administracinio nusižengimo; nutarimais administracinio nusižengimo byloje, kai protokolas nesuraÅ¡omas; darbo sutartimis; praÅ¡ymais dÄl priÄmimo į darbÄ ; praÅ¡ymais dÄl darbo sutarties nutraukimo; 2020-09-21 Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos Å iaulių klientų aptarnavimo departamento direktoriaus įsakymu âDÄl užsienieÄio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiamsâ; UAB â(duomenys neskelbtini)â darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡Äiais; UAB â(duomenys neskelbtini)â darbo užmokesÄio žiniaraÅ¡Äiais; UAB â(duomenys neskelbtini)â atlyginimų mokÄjimo žiniaraÅ¡Äiais; UAB â(duomenys neskelbtini)â įsakymais dÄl priedų už kilnojamojo pobÅ«džio darbÄ ; Juridinių asmenų registro iÅ¡plÄstiniu iÅ¡raÅ¡u; iÅ¡raÅ¡u apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus.
ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudÄ darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tÅ«kstanÄio iki penkių tÅ«kstanÄių eurų.
Nelegalaus darbo sÄ voka yra apibrÄžta Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raÅ¡tu arba nepraneÅ¡a ValstybinÄs socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios apie darbuotojo priÄmimÄ Ä¯ darbÄ ; 2) dirba asmuo, kuris nÄra Europos SÄ jungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dÄl Europos SÄ jungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nÄra asmuo, kuris pagal Europos SÄ jungos teisÄs aktus naudojasi judÄjimo laisve, įdarbintas nesilaikant norminių teisÄs aktų, reglamentuojanÄių treÄiųjų Å¡alių pilieÄių įdarbinimÄ , nustatytos tvarkos. Imperatyvus reikalavimas sudaryti darbo sutartį raÅ¡tu ir apie darbo sutarties sudarymÄ ir darbuotojo priÄmimÄ Ä¯ darbÄ nustatyta tvarka praneÅ¡ti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki nustatytos darbo pradžios įtvirtintas atitinkamai Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42, 43 straipsniuose.
Teismų praktikoje pažymima, kad siekiant darbÄ vertinti kaip nelegalų, bÅ«tina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudÄties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradÄjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turÄti darbo sutarties požymius, tai yra, darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybÄs, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietÄje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.
NagrinÄtinu atveju matyti, kad ginÄo, jog tarp UAB â(duomenys neskelbtini)â bei V. M., D. P., R. H. buvo susiklostÄ darbo teisiniai santykiai, nÄra. Tiek pats administracinÄn atsakomybÄn patrauktas asmuo patvirtino, tiek bylos raÅ¡ytinÄ medžiaga liudija, kad UAB â(duomenys neskelbtini)â buvo sudariusi raÅ¡ytines darbo sutartis su V. M., D. P. ir R. H.. V. M. UAB â(duomenys neskelbtini)â dirbo nuo 2020-07-27 iki 2020-10-02 tinkuotojo pareigose, D. P. ir R. H. UAB â(duomenys neskelbtini)â dirbo nuo 2020-07-29 iki 2020-10-02 statybininkų-betonuotojų pareigose. Bylos medžiaga patvirtina ir tai, kad Å¡ie asmenys faktiÅ¡kai atliko darbÄ UAB â(duomenys neskelbtini)â, esant susitarimui dÄl darbovietÄs (UAB â(duomenys neskelbtini)â), darbo funkcijų, paklÅ«stant nustatytai tvarkai ir esant atlygintinam pobÅ«džiui. Be to, bylos medžiaga liudija ir tai, kad nustatyta tvarka apie V. M., D. P., R. H. priÄmimÄ Ä¯ darbÄ buvo praneÅ¡ta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui.
Å iuo atveju paminÄtina, kad M. L. teismo posÄdžio metu nesutiko su tuo, kad jis nesilaikÄ norminių teisÄs aktų, reglamentuojanÄių treÄiųjų Å¡alių pilieÄių įdarbinimÄ , nustatytos tvarkos, aiÅ¡kindamas, jog jis nepadarÄ jokių pažeidimų, jis tikrino asmenų biometrinį pasÄ , ar jie teisÄtai įvažiavo į E. S., jo manymu, tie asmenys pagal savo biometrinį pasÄ Lietuvos Respublikoje buvo teisÄtai, todÄl įdarbindamas Å¡ituos asmenis teisÄs aktų nepažeidÄ.
TaÄiau teismas su tokiais M. L. paaiÅ¡kinimais nesutinka ir juos atmeta, vertindamas juos kaip administracinÄn atsakomybÄn patraukto asmens gynybinÄ pozicijÄ , siekiant iÅ¡vengti gresianÄios administracinÄs atsakomybÄs. Teismas atkreipia dÄmesį, kad tokius M. L. paaiÅ¡kinimus paneigÄ ne tik teisme apklausta liudytoja S. M., be to, juos paneigia ir raÅ¡ytinÄ bylos medžiaga, kuri buvo iÅ¡tirta teisme. Teismo posÄdžio metu liudytoja S. M. parodÄ, kad buvo priimtas VyriausybÄs nutarimas dÄl karantino, kuriuo buvo įtvirtinta, jog asmenys atvykti į Lietuvos RespublikÄ gali tik turÄdami: nacionalinÄ vizÄ , leidimÄ laikinai ar nuolat gyventi, jei turÄtų kitos Europos SÄ jungos valstybÄs iÅ¡duotÄ leidimÄ , todÄl V.
M., D. P., R. H., kaip (duomenys neskelbtini) pilieÄiai, į Lietuvos RespublikÄ galÄjo atvykti tik turÄdami tokius dokumentus, taÄiau tokių dokumentų Å¡ie asmenys neturÄjo, dÄl VyriausybÄs priimto nutarimo dÄl karantino jiems nebuvo galimybÄs atvykti į Lietuvos RespublikÄ per bevizį režimÄ , tokia tvarka dÄl atvykimo į LietuvÄ galioja ir dabar. Teismas remiasi tokiais liudytojos parodymais ir traktuoja juos kaip atitinkanÄius objektyviÄ tiesÄ dÄl nagrinÄjamos bylos aplinkybių.
Liudytoja parodymus davÄ bÅ«dama įspÄta dÄl baudžiamosios atsakomybÄs už melagingų parodymų davimÄ , taip pat nenustatytas Å¡ios liudytojos suinteresuotumas bylos baigtimi ar siekis nepagrįstai apkaltinti M. L. administracinio nusižengimo padarymu. Be to, teisme duotus liudytojos parodymus patvirtina ir kita bylos medžiaga. T. y. tai, kad V. M., D. P., R. H. neteisÄtai buvo Lietuvos Respublikoje rodo ir byloje esantys nutarimai. 2020-10-01 nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog V. M. 2020-07-25 atvyko į Lietuvos RespublikÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini), kirsdamas (duomenys neskelbtini) valstybių vidaus sienÄ , turÄdamas (duomenys neskelbtini) biometrinį pasÄ , pažeisdamas Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 âDÄl valstybÄs lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimoâ 3.3 punkto reikalavimÄ , draudžiantį užsienieÄiams atvykti į Lietuvos RespublikÄ , kai užsienieÄio atvykimas į Lietuvos RespublikÄ , nenustaÄius minÄto nutarimo 3.3.1 â 3.1.17 p. nustatytų sÄ lygų dÄl draudimo netaikymo, laikomas neteisÄtu, dÄl ko V.
M. pagal ANK 538 str. buvo paskirta 70 eurų bauda. 2020-10-01 nutarimu dÄl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesuraÅ¡omas, Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2020-10-01 nutarimu dÄl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesuraÅ¡omas, Nr. (duomenys neskelbtini) D. P., R. H. buvo nubausti dÄl analogiÅ¡ko administracinio nusižengimo, numatyto ANK 538 str., padarymo ir jiems paskirti įspÄjimai.
AiÅ¡kinantis aplinkybÄ, kam tenka pareiga nustatyti, ar asmuo, kurį darbdavys ketina įdarbinti, yra teisÄtai Lietuvos Respublikoje, svarbus yra teisinis reglamentavimas. Formuluojant kaltinimÄ M. L., buvo nurodyta, kad jis, kaip UAB â(duomenys neskelbtini)â direktorius, bÅ«damas darbuotojų atžvilgiu darbdavys ir bÅ«damas atsakingas už tinkamÄ darbuotojų įdarbinimÄ , nesilaikÄ Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos įstatymo dÄl užsienieÄių teisinÄs padÄties 62 straipsnio 2 dalies ir 64 straipsnio 1 punkto, 23 straipsnio 8 punkto, 39 straipsnio 1 punkto nuostatų.
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktas reglamentuoja, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba treÄiosios Å¡alies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisÄs aktų, reglamentuojanÄių treÄiųjų Å¡alių pilieÄių įdarbinimÄ , nustatytos tvarkos. To paties straipsnio 2 dalies 1 punkte sakoma, kad darbdavys nelaikomas pažeidusiu Å¡io straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , jeigu, įdarbindamas treÄiosios Å¡alies pilietį, įvykdo Å¡ias sÄ lygas: 1) ne vÄliau kaip prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos yra gautas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisÄ bÅ«ti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu pagal Lietuvos Respublikos įstatymÄ âDÄl užsienieÄių teisinÄs padÄtiesâ treÄiosios Å¡alies pilietis nÄra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimÄ dirbti Lietuvos Respublikoje, arba Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka pranešĠapie treÄiosios Å¡alies pilieÄio įdarbinimÄ , kaip nurodyta Lietuvos Respublikos įstatymo âDÄl užsienieÄių teisinÄs padÄtiesâ 62 straipsnio 7 dalyje, arba treÄiosios Å¡alies pilietis įdarbintas įgyvendinant į Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme nurodytÄ stambių projektų sÄ raÅ¡Ä Ä¯trauktÄ stambų projektÄ pagal galiojanÄiÄ Â stambaus projekto investicijų sutartį ir ne vÄliau kaip darbo sutarties sudarymo dienÄ yra pateiktas praÅ¡ymas iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Investicijų įstatymo 155 straipsnio 6 dalies pagrindu.
Lietuvos Respublikos įstatymo âDÄl užsienieÄių teisinÄs padÄtiesâ 62 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsienieÄiu, turinÄiu leidimÄ dirbti, iÅ¡skyrus Å¡io įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus. To paties įstatymo 64 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad užsienieÄio darbas arba užsiÄmimas kita veikla Lietuvos Respublikoje laikomi neteisÄtais, neatsižvelgiant į tai, ar gaunama pajamų, ar ne, jeigu jis dirba be leidimo dirbti ir (arba) darbo sutarties ir leidimo laikinai gyventi ar vizos, kai juos bÅ«tina turÄti.
Å io įstatymo 23 straipsnio 8 punktas įtvirtina, jog užsienieÄio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisÄtu, jeigu užsienietis yra neteisÄtai atvykÄs į Lietuvos RespublikÄ . Be to, pagal minÄto įstatymo 39 straipsnio 1 punktÄ užsienieÄio gyvenimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisÄtu, jeigu užsienietis gyvena Lietuvos Respublikoje be leidimo gyventi.
Teismas pažymi, kad 2020 m. vasario 26 d. buvo priimtas VyriausybÄs nutarimas Nr. 152 âDÄl valstybÄs lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimoâ. Å io nutarimo (suvestinÄ redakcija 2020-07-17 â 2020-07-31) 3.3 punkte buvo nustatyta, kad valstybÄs sienos kirtimas apribojamas, uždraudžiant užsienieÄiams atvykti į Lietuvos RespublikÄ . Taip pat Å¡iame nutarime (3.3.1. â 3.3.17 p.) buvo įvardintos iÅ¡imtys, kam Å¡is draudimas netaikomas (tame tarpe užsienieÄiams, turintiems teisÄ gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentÄ , ar dÄl kurių Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priÄmÄ sprendimÄ iÅ¡duoti teisÄ gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentÄ ; užsienieÄiams, turintiems Lietuvos Respublikos nacionalinÄ vizÄ ar dÄl kurių Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priÄmÄ sprendimÄ iÅ¡duoti nacionalinÄ vizÄ ). Kaip rodo bylos medžiaga, nagrinÄtinu atveju dokumentų, kurie bÅ«tų sudarÄ sÄ lygas V. M., D. P., R. H. teisÄtai atvykti į Lietuvos RespublikÄ , Å¡ie asmenys neturÄjo. DÄl ko jie ir buvo nubausti dÄl ANK 538 str. numatyto administracinio nusižengimo padarymo. O, kaip minÄta, pagal įstatymo âDÄl užsienieÄių teisinÄs padÄtiesâ 23 straipsnio 8 punktÄ , užsienieÄio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisÄtu, jeigu užsienietis yra neteisÄtai atvykÄs į Lietuvos RespublikÄ .
Nors M. L. teismui teigÄ, kad jis neturi pareigos kontroliuoti asmenų atvykimo, taÄiau teismas atkreipia dÄmesį, kad M. L., prieÅ¡ įdarbindamas treÄiosios Å¡alies pilietį, turi įsitikinti, kad jis Lietuvos Respublikoje yra teisÄtai. LR Užimtumo įstatymo 57 straipsnis įtvirtina darbdaviui tam tikras pareigas, numato atsakomybÄ už užsienieÄių įdarbinimo tvarkos pažeidimus. Å io straipsnio 1 punkte yra numatyta, kad užsienieÄių įdarbinimo tvarkos pažeidimais be kita ko laikomi darbdavio, įdarbinusio treÄiosios Å¡alies pilietį, veiksmai, kai jis ne vÄliau kaip prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos nepareikalauja iÅ¡ treÄiosios Å¡alies pilieÄio pateikti galiojantį leidimÄ gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitÄ dokumentÄ , suteikiantį teisÄ bÅ«ti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimÄ dirbti Lietuvos Respublikoje. NagrinÄtinu atveju matyti, kad M. L., prieÅ¡ sudarydamas darbo sutartis su V. M., D. P., R. H., nepareikalavo, jog Å¡ie asmenys pateiktų dokumentus, patvirtinanÄius jų teisÄtÄ buvimÄ Lietuvos Respublikoje, ir taip neįsitikino, kad jie Lietuvos Respublikoje yra teisÄtai, kas lÄmÄ norminių teisÄs aktų, reglamentuojanÄių treÄiųjų Å¡alių pilieÄių įdarbinimÄ , nustatytos tvarkos nesilaikymÄ ir nuo 2020 m. liepos 27 d. iki spalio 2 d. V. M., nuo 2020 m. liepos 29 d. iki spalio 2 d. D. P. bei R. H. nelegalų darbÄ UAB â(duomenys neskelbtini)â.
Be to, iÅ¡ bylos medžiagos matyti ir tai, kad V. M. nuo 2020 m. liepos 27 d. iki rugsÄjo 20 d. dirbo tinkuotojo pareigose UAB â(duomenys neskelbtini)â neturÄdamas leidimo dirbti. Vadovaujantis Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2020 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-245 âDÄl profesijų, kurių darbuotojų trÅ«ksta Lietuvos Respublikoje, sÄ raÅ¡o pagal ekonominÄs veiklos rūšis 2020 m. II pusmeÄiui patvirtinimoâ, patvirtintame profesijų, kurių darbuotojų trÅ«ksta Lietuvos Respublikoje, sÄ raÅ¡e pagal ekonominÄs veiklos rūšis 2020 m. II pusmeÄiui nebuvo įtraukta tinkuotojo profesija. Kas reiÅ¡kia, kad V. M. tinkuotojo darbÄ galÄjo pradÄti dirbti tik gavÄs leidimÄ dirbti. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad V. M. UAB â(duomenys neskelbtini)â tinkuotojo pareigose buvo įdarbintas ir pradÄjo dirbti nuo 2020-07-27, nors tuo metu joks leidimas dirbti jam iÅ¡duotas nebuvo. Byloje esantys dokumentai liudija, kad tokį leidimÄ V. M. gavo tik 2020-09-21 Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos Å iaulių klientų aptarnavimo departamento direktoriaus įsakymu âDÄl užsienieÄio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiamsâ, kuriuo nusprÄsta, kad V. M. darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, nurodyta, kad V. M. atliks tinkuotojo darbÄ pas darbdavį UAB â(duomenys neskelbtini)â. Aptartos aplinkybÄs rodo, kad V. M. darbas UAB â(duomenys neskelbtini)â laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 27 d. iki rugsÄjo 20 d., neturint leidimo dirbti, laikomas nelegaliu.
Ä®vertinus aukÅ¡Äiau iÅ¡dÄstytÄ teisinį reglamentavimÄ , asmenų parodymus, raÅ¡ytinÄ bylos medžiagÄ , darytina neabejotina iÅ¡vada, kad M. L., bÅ«damas UAB â(duomenys neskelbtini)â direktorius, bÅ«damas darbuotojų atžvilgiu darbdavys ir bÅ«damas atsakingas už tinkamÄ darbuotojų įdarbinimÄ , nesilaikÄ norminių teisÄs aktų, reglamentuojanÄių treÄiųjų Å¡alių pilieÄių įdarbinimÄ , nustatytos tvarkos ir padarÄ administracinį nusižengimÄ , kuris numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
M. L. atsakomybÄ lengvinanÄių ir atsakomybÄ sunkinanÄių aplinkybių (ANK 35 str., 36 str.), iÅ¡nagrinÄjus bylÄ , nenustatyta. Atsižvelgus į pažeidÄjo atsakomybÄ lengvinanÄių aplinkybių ir atsakomybÄ sunkinanÄių aplinkybių nebuvimÄ , bei pažeidÄjo asmenybÄ, į tai, kad administracine tvarka baustas už kitos rūšies administracinius nusižengimus, turi galiojanÄių nuobaudų, taÄiau už tokio pobÅ«džio veikÄ administracinÄn atsakomybÄn yra patrauktas pirmÄ kartÄ , kas reiÅ¡kia, kad padarytas tokio pobÅ«džio administracinis nusižengimas gali bÅ«ti laikomas atsitiktinis, vadovaujantis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais, jam skirtina nuobauda â minimali sankcijoje numatyta bauda.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 635 straipsniu, 646 straipsniu,
n u t a r i a :
M. L. už administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, paskirti administracinÄ nuobaudÄ â 1000 (vieno tÅ«kstanÄio) eurų baudÄ .
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos teismui, skundÄ paduodant Å iaulių apylinkÄs teisme.
TeisÄja Ilona JakubÄnienÄ