Legislator Giurisprudenza & Legislazione
f2d6e8e0-2ea3-49d8-a62f-50dbe57a39a2 Generato dall'IA

Court dismisses director's appeal and imposes a €1000 fine for illegal employment of foreigners without work permits.

Numero d'incarto f2d6e8e0-2ea3-49d8-a62f-50dbe57a39a2
Autorità giudiziaria
Giurisdizione Lituania (LT)
Esito del giudizio Accolto (Allowed)

Sintesi Legislator

Generato dall'IA

The court upheld the administrative decision finding the company director liable for illegally employing foreign workers without valid work permits. The defendant argued for leniency based on first-time offense status, but the court found no mitigating or aggravating circumstances. Consequently, the court imposed a minimal fine of €1000 under the Administrative Offences Code.

Regesto Legislator

Generato dall'IA

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalis; 22 straipsnis: The court may impose a minimal fine for administrative offences committed by a first-time offender when no mitigating or aggravating circumstances are established.

Parole chiave

Generato dall'IA
illegal employment of foreigners administrative offences code first time offender work permit requirement employer liability minimal administrative fine labor inspection authority

Disposizioni normative citate

Generato dall'IA
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalis
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsnis
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies 1 punkto
Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 2 dalies ir 64 straipsnio 1 punkto, 23 straipsnio 8 punkto, 39 straipsnio 1 punkto

Ti chiedi come si applica questa sentenza alla tua fattispecie?

Analizza questa decisione insieme alla legislazione federale e cantonale, ai commentari e alla giurisprudenza successiva in Legislator AI.

Apri in Legislator →

Testo completo



Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-442-951/2021

Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00137-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 6.1;

21.9.10.; 21.11.3.

(S)

ŠI A U L I Ų A P Y L I N K Ė S T E I S M A S

N U T A R I M A S

2021 m. kovo 17 d.

Å iauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Ilona Jakubėnienė,

sekretoriaujant V. A.,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. L.,

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus atstovei S. M.,

žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylÄ , iÅ¡keltÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį,

n u s t a t ė :

M. L., bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, bÅ«damas darbuotojų atžvilgiu darbdavys ir bÅ«damas atsakingas už tinkamÄ darbuotojų įdarbinimÄ , nesilaikė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 2 dalies ir 64 straipsnio 1 punkto, 23 straipsnio 8 punkto, 39 straipsnio 1 punkto nuostatų. T. y. V. M., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. liepos 27 d. iki spalio 2 d. faktiÅ¡kai atliko tinkuotojo pareigas, tarp V. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ esant darbo sutarties požymiams, susitarimui dėl darbovietės (UAB „(duomenys neskelbtini)“), darbo funkcijų (tinkuotojo), paklÅ«stant nustatytai tvarkai ir esant atlygintinam pobÅ«džiui, nustatyta tvarka praneÅ¡us Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie jo priėmimÄ Ä¯ darbÄ , tačiau nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų Å¡alių piliečių įdarbinimÄ , nustatytos tvarkos, t. y. nuo 2020 m. liepos 27 d. iki rugsėjo 20 d. dirbo neturėdamas leidimo dirbti, nuo 2020 m. liepos 27 d. iki spalio 2 d. V. M. dirbo neteisėtai bÅ«damas Lietuvos Respublikoje, tokiu bÅ«du nustatyta, kad V. M. nuo 2020 m. liepos 27 d. iki spalio 2 d. dirbo nelegaliai. Be to, D. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. H., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. liepos 29 d. iki spalio 2 d. faktiÅ¡kai atliko statybininkų-betonuotojų pareigas, tarp D. P., R. H. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ esant darbo sutarties požymiams, susitarimui dėl darbovietės (UAB „(duomenys neskelbtini)“), darbo funkcijų (statybininko-betonuotojo), paklÅ«stant nustatytai tvarkai ir esant atlygintinam pobÅ«džiui, nustatyta tvarka praneÅ¡us Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie jų priėmimÄ Ä¯ darbÄ , tačiau nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų Å¡alių piliečių įdarbinimÄ , nustatytos tvarkos, t. y. nuo 2020 m. liepos 29 d. iki spalio 2 d. D. P. ir R. H. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai bÅ«dami Lietuvos Respublikoje, t. y. D. P. ir R. H. nuo 2020 m. liepos 29 d. iki spalio 2 d. dirbo nelegaliai.

M. L. dėl padaryto nusižengimo kaltu neprisipažino ir teisme paaiÅ¡kino, kad visų Å¡itų straipsnių nebÅ«tų, jei jie legaliai bÅ«tų įvažiavę į LietuvÄ . Kaip jis supranta, visų Å¡itų straipsnių esmė yra ta, kad jie įdarbinti teisingai, bet nelegaliai įvažiavo į LietuvÄ . Jei jie bÅ«tų turėję vizÄ ar leidimÄ gyventi, tai straipsnių nebÅ«tų. Jis su (duomenys neskelbtini) dirba seniai. Å iuo atveju į juos kreipėsi patys į LietuvÄ atvykę (duomenys neskelbtini), nes juos kažkas (duomenys neskelbtini) apgavo ar nepriėmė dirbti, o jie turėjo pažįstamų tarp jų (duomenys neskelbtini).

Paskambino jiems ir paklausė, ar gali dirbti. Jie iÅ¡siaiÅ¡kino jų specialybes ir, ar jie legaliai atvyko į E. S.. IÅ¡ esmės visa Europos SÄ junga iki birželio buvo uždraudusi atvykti trečiųjų Å¡alių piliečiams. Paskui draudimÄ panaikino, o po to vėl uždraudė. Jie pagal paso antspaudÄ pamatė, kad jie į (duomenys neskelbtini) atvažiavo legaliai, gavo antspaudÄ Ä¯ E. S.. Pagal tai suprato, jog visa Europos SÄ junga juos įsileido, todėl juos įsidarbino. Dabar, kai pradėjo gilintis, kad įstatymas kaip ir nepasikeitė, bet pasikeitė nutarimas.

Vyriausybė kas savaitę iÅ¡leisdavo po naujÄ nutarimÄ . Sienos apaugos tarnyba kaip ir nepadarė darbo, nes jie įvažiavo į LietuvÄ . Jie gavo sprendimÄ iÅ¡ Užimtumo tarnybos, kad V. M. gali dirbti Lietuvoje. Pati Užimtumo tarnyba pripažino, kad negalėjo Å¡ito sprendimo iÅ¡duoti, bet jie jį iÅ¡davė, nes ir jie susipainiojo su tais nutarimais, kada gali iÅ¡duoti, o kada ne. Patys nuėjo į migracijÄ su dokumentais, kad jie gautų leidimÄ dirbti 2 metus. Spalio 2 d. pati migracija pasakė, jog pasigilintų su pasieniečiais.

Jie patys nuvažiavo pas pasieniečius, kurie pasakė, kad jie nelegalai. Jie patys (duomenys neskelbtini) iÅ¡rašė administracinę baudÄ ir davė 7 dienas iÅ¡vykti iÅ¡ Å¡alies. Jis ginčija tai, kad jie buvo nelegaliai įdarbinti. Yra tinkamai susipažinęs su užsieniečių iÅ¡ trečiųjų Å¡alių įdarbinimo tvarka. Asmuo iÅ¡ trečios Å¡alies, norėdamas įsidarbinti, turi turėti lietuviÅ¡kÄ vizÄ arba leidimÄ gyventi, arba turi bÅ«ti taikomas bevizis režimas 90 dienų. (duomenys neskelbtini), turintys biometrinį pasÄ , gali atvykti į LietuvÄ ir dirbti 90 dienų per 180 dienų, jei jie atitinka įstatymÄ dėl trÅ«kstamų specialybių.

Jie turėjo atitikti vienÄ iÅ¡ tų trijų sÄ lygų. V. M. turėjo biometrinį pasÄ , kuris, jo manymu, leidžia atvykti į LietuvÄ ir dirbti Lietuvoje 90 dienų per 180 dienų. V. M. turėjo biometrinį pasÄ . Kadangi Å¡is asmuo turėjo dokumentÄ , tai jie su juo sudarė darbo sutartį. Tuomet pradėjo tvarkyti dokumentus ilgesniam laikui per Užimtumo tarnybÄ ir gavo sprendimÄ , nuėjo į migracijÄ , jog gautų jam leidimÄ gyventi Lietuvoje 2 metus. Bet pasieniečiai pasakė, kad jis su tuo pasu negalėjo atvykti, jam atrodo, pagal birželio 12 d. nutarimÄ .

Greičiausiai vadovas turi reaguoti į besikeičiančius teisės aktus. Tas vadovas yra jis, bet Užimtumo tarnyba irgi padarė klaidÄ . Buvo labai paini situacija, nes viskas keitėsi kas savaitę. Pasieniečiai, saugodami iÅ¡orės sienas, tikrindavo visas maÅ¡inas. Kodėl juos įleido per (duomenys neskelbtini). Vadinasi, jie nėra tokie nelegalÅ«s, kad bÅ«tų atvykę pasislėpę, kadangi gavo antspaudus, parodė dokumentus. Per bevizį režimÄ juos įleido, jie atvyko pas juos. Nėra taip, kad jie nelegaliai pateko į E. S., nes patikrino jų dokumentus ir įleido į E. S..

Jo manymu, visi trys buvo įdarbinti teisėtai. Tada sakytų, kad sienos apsaugos tarnyba nepatikrino. Atsižvelgiant į Å¡itÄ nutarimÄ , nežino, kaip ta patikra turėjo vykti, nes jie į SODRA nusiuntė duomenis, o ji yra valstybinė institucija. Kai jie įdarbina asmenį, tai SODRAI iÅ¡siunčia paso nuotraukÄ , atvykimo duomenis. Jie mokesčius mokėjo ir juos priėmė. Jis suprastų, jei asmuo 90 parų prabÅ«tų su tuo biometriniu pasu, ir jis jį įdarbintų 100 dienÄ , kai jam pagal įstatymÄ jau nutrÅ«ksta bevizio režimo galiojimas, tai tada Lietuvoje jis bÅ«na nelegaliai.

V. yra dirbęs pas juos anksčiau. Jis buvo jų žmogus. O kiti du vaikinai važiavo dirbti į (duomenys neskelbtini), bet jiems kažkas nepavyko. Jie turėjo (duomenys neskelbtini) draugų, kurie dirbo pas juos. Tada jie pasiskambino ir paklausė, ar reikia darbo. Jis vyko į (duomenys neskelbtini), kai jie dar buvo izoliacijoje. IÅ¡siaiÅ¡kino, kur jie važiavo dirbti, pasitikrino tuos dokumentus kaip ir su V.. Å iuo atveju tikrino biometrinį pasÄ , ar jie teisėtai įvažiavo į E. S.. Jo manymu, tie asmenys Lietuvos Respublikoje buvo teisėtai.

Pagal savo biometrinį pasÄ , jo nuomone, Lietuvos Respublikoje jie buvo teisėtai. Ä®darbindamas Å¡ituos asmenis teisės aktų nepažeidė. Visi teisės aktai susiveda į vienÄ , kad jie nelegaliai atvyko į LietuvÄ . Tuo momentu, kai jie tikrino, jie Lietuvoje buvo teisėtai. Dabar, kai žiÅ«ri tuos nutarimus, tai jam kyla klausimas, kaip pasieniečiai juos įsileido, jei buvo sienos apsauga. Nesutinka su ta aplinkybe, kad tuo momentu, kai juos įdarbino, jie neteisėtai buvo Lietuvos Respublikoje, nes ir SODRA, Užimtumo tarnyba juos patikrino, bet nepasakė, kad neiÅ¡duos dokumentų, kadangi jie neteisėtai Lietuvoje.

Jie visi trys neturėjo leidimo dirbti. LeidimÄ dirbti iÅ¡duoda Užimtumo tarnyba, bet nėra taip, jog turi leidimÄ ir gali dirbti. Leidimas dirbti leidžia nuvykti gauti D vizÄ . Tuomet su D viza gali dirbti. V. M. turėjo sprendimÄ , kuris, jis sakytų, yra geriau už leidimÄ dirbti, nes su sprendimu galima atvykti į Lietuvos migracijÄ ir ten gauti leidimÄ gyventi Lietuvoje 2 metams. Jis turėjo Å¡itÄ sprendimÄ , kurį iÅ¡davė Užimtumo tarnyba, nors negalėjo iÅ¡duoti, nes pagal tÄ nutarimÄ jam nebuvo galima atvykti į LietuvÄ .

Jis mano, kad nepadarė jokių pažeidimų ir administracinio nusižengimo neįvykdė.

Liudytoja S. M. teisme parodė, kad visa Å¡ita situacija prasidėjo nuo to, kad buvo gauta informacija iÅ¡ Valstybės sienos apsaugos tarnybos, jog įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo trys (duomenys neskelbtini) piliečiai, kurie neteisėtai buvo Lietuvoje. Atlikus tyrimÄ , gavus dokumentus iÅ¡ įmonės, buvo nustatytos aplinkybės, kad V. M., kaip ir suraÅ¡yta protokole, į LietuvÄ atvyko neteisėtai, tai lėmė Vyriausybės nutarimas dėl karantino, kuriuo buvo įtvirtinta, kad asmenys atvykti į Lietuvos RespublikÄ gali tik turėdami: nacionalinę vizÄ , leidimÄ laikinai ar nuolat gyventi, jei turėtų kitos Europos SÄ jungos valstybės iÅ¡duotÄ leidimÄ .

Sienos apsaugos tarnyba nustatė, kad V. M. neturėjo jokio dokumento dėl teisėto buvimo Lietuvoje. (duomenys neskelbtini) yra taikomas bevizis režimas, bet, valstybėje paskelbus karantinÄ , su beviziu režimu į LietuvÄ nebuvo ir dabar nėra galimybės atvykti. Todėl ir yra pripažinta, kad jie nuo pat liepos pradžios iki spalio mėnesio, kai buvo atleisti, buvo įdarbinti neteisėtai. D. P. ir R. H. pareigos, dėl kurių susitarė jie ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, yra įtrauktos į patvirtintÄ Užimtumo tarnybos įsakymÄ , kuriame yra nurodyta, kurių asmenų profesijų trÅ«ksta Lietuvoje ir jie gali čia dirbti neturėdami leidimo, sprendimo dirbti, kadangi jų profesija atitinka darbo rinkos poreikius.

Todėl dėl D. P. ir R. H. yra pripažinta, kad jie buvo neteisėtai įdarbinti, tačiau nėra pažeidimo dėl to, jog jie neturėjo leidimo dirbti, kadangi teisės aktai jiems nenumato pareigos tokį dokumentÄ turėti. V. M. tinkuotojo profesija nėra įtraukta į profesijų, kurių trÅ«ksta Lietuvoje, sÄ raÅ¡Ä , todėl jis ne tik turėjo bÅ«ti teisėtai Lietuvoje, jog galėtų bÅ«ti įdarbintas, bet ir turėjo turėti leidimÄ dirbti. Leidimas dirbti yra bet koks sprendimas, kurį iÅ¡duoda Užimtumo tarnyba, kad asmens darbas atitinka darbo rinkos poreikius.

Pagal bylos medžiagÄ nustatyta, kad Å¡itas dokumentas buvo gautas tik rugsėjo 21 d., todėl ir buvo iÅ¡skirti tie du laikotarpiai nuo įdarbinimo iki rugsėjo 20 d. jis dirbo neteisėtai bÅ«damas, neturėdamas leidimo dirbti tuos du mėnesius, ir po to tas bendras laikotarpis nuo liepos iki spalio 2 d., kai buvo atleistas, kadangi jis buvo neteisėtai, tai ir visas tas laikotarpis pripažįstamas nelegaliu darbu. Protokolai jiems buvo suraÅ¡yti spalio mėnesį ir buvo vadovautasi liepos 17 d. Vyriausybės nutarimo dėl karantino redakcija.

Tuo laikotarpiu iki kol buvo nutraukti darbo santykiai spalio 2 d., tas nutarimas keitėsi. Å iek tiek keitėsi nuostatos dėl užsieniečių atvykimo į LietuvÄ , bet pakeitimai nepanaikino sÄ lygos, kad tie asmenys turi turėti vizas ar leidimus laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje. Keitėsi tos nuostatos, bet Å¡itoje situacijoje to teisinio reglamentavimo nepakeitė, tai nuo liepos iki spalio 2 d. tos nuostatos buvo vienodos ir beviziu režimu jie bÅ«ti negalėjo. Jie galėjo atvykti į LietuvÄ turėdami: nacionalines vizas, leidimus laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje, kitos Europos SÄ jungos valstybės iÅ¡duotus gyvenimo dokumentus.

Jiems nebuvo galimybės per bevizį režimÄ atvykti į Lietuvos RespublikÄ . Mano, kad tos aplinkybės, jog buvo praneÅ¡ta SODRAI apie asmenų įdarbinimus, atsakomybės neÅ¡alina, kadangi Užimtumo įstatyme yra numatyta, jog darbdavys turi įsitikinti, ar įdarbinami asmenys yra Lietuvoje teisėtai ir turi leidimÄ dirbti, jei toks dokumentas jiems yra privalomas. Tai, kad galbÅ«t kitos institucijos kažkur padarė klaidÄ , vis tiek darbdaviui yra atsakomybė iÅ¡siaiÅ¡kinti, jog jie pradėjo dirbti teisėtai.

Mano, kad tokia aplinkybė, jog asmeniui antspaudas pase buvo uždėtas (duomenys neskelbtini), neÅ¡alina atsakomybės, kadangi jie turi vadovautis Lietuvos Respublikos teisės aktais, o jie įtvirtina aiÅ¡kius teisėto buvimo Lietuvoje pagrindus. Jei jie bÅ«tų turėję (duomenys neskelbtini) iÅ¡duotÄ (duomenys neskelbtini) nacionalinę vizÄ ar leidimÄ laikinai gyventi (duomenys neskelbtini), tai jie bÅ«tų galėję Lietuvoje bÅ«ti iki 90 dienų teisėtai, bet tai, kad jie teisėtai pravažiavo Lietuvos sienÄ , tačiau neturėjo (duomenys neskelbtini) iÅ¡duoto teisėto gyvenimo dokumento, tai jie Lietuvoje buvo neteisėtai.

Kadangi kitu atveju Valstybinė pasienio apsaugos tarnyba tiems (duomenys neskelbtini) piliečiams nebÅ«tų suraÅ¡iusi protokolų. Kaip yra pridėta bylos medžiagoje jie visi trys Lietuvoje buvo neteisėtai, todėl buvo įpareigoti iÅ¡vykti. Negali atsakyti, kaip jie galėjo pravažiuoti pro sienÄ . Ä®statyme yra numatyta darbdavio pareiga įsitikinti, kad asmenys iÅ¡ trečiųjų pasaulio Å¡alių bÅ«tų teisėtai Lietuvoje ir bÅ«tų teisėtai įdarbinti. Ji negali atsakyti už kitų institucijų kompetencijÄ , ar, pavyzdžiui SODRA, gavusi duomenis apie asmens įdarbinimÄ , turi tikrinti, ar tas asmuo Lietuvos Respublikoje yra teisėtai.

M. L. kaltė iÅ¡ dalies be jo paties paaiÅ¡kinimų įrodyta ir administracinio nusižengimo protokolu bei prie jo esančia medžiaga: 2021-02-09 nelegalaus darbo tyrimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini); Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) pasienių rinktinės Migracijos skyriaus pateikta informacija; administracinio nusižengimo protokolu; nutarimu dėl administracinio nusižengimo; nutarimais administracinio nusižengimo byloje, kai protokolas nesuraÅ¡omas; darbo sutartimis; praÅ¡ymais dėl priėmimo į darbÄ ; praÅ¡ymais dėl darbo sutarties nutraukimo; 2020-09-21 Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Å iaulių klientų aptarnavimo departamento direktoriaus įsakymu „Dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams“; UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo laiko apskaitos žiniaraščiais; UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčio žiniaraščiais; UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginimų mokėjimo žiniaraščiais; UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsakymais dėl priedų už kilnojamojo pobÅ«džio darbÄ ; Juridinių asmenų registro iÅ¡plėstiniu iÅ¡raÅ¡u; iÅ¡raÅ¡u apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudÄ darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tÅ«kstančio iki penkių tÅ«kstančių eurų.

Nelegalaus darbo sÄ voka yra apibrėžta Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raÅ¡tu arba nepraneÅ¡a Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ ; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos SÄ jungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos SÄ jungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų Å¡alių piliečių įdarbinimÄ , nustatytos tvarkos. Imperatyvus reikalavimas sudaryti darbo sutartį raÅ¡tu ir apie darbo sutarties sudarymÄ ir darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ nustatyta tvarka praneÅ¡ti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki nustatytos darbo pradžios įtvirtintas atitinkamai Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42, 43 straipsniuose.

Teismų praktikoje pažymima, kad siekiant darbÄ vertinti kaip nelegalų, bÅ«tina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra, darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Nagrinėtinu atveju matyti, kad ginčo, jog tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei V. M., D. P., R. H. buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, nėra. Tiek pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo patvirtino, tiek bylos raÅ¡ytinė medžiaga liudija, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi raÅ¡ytines darbo sutartis su V. M., D. P. ir R. H.. V. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2020-07-27 iki 2020-10-02 tinkuotojo pareigose, D. P. ir R. H. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2020-07-29 iki 2020-10-02 statybininkų-betonuotojų pareigose. Bylos medžiaga patvirtina ir tai, kad Å¡ie asmenys faktiÅ¡kai atliko darbÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“, esant susitarimui dėl darbovietės (UAB „(duomenys neskelbtini)“), darbo funkcijų, paklÅ«stant nustatytai tvarkai ir esant atlygintinam pobÅ«džiui. Be to, bylos medžiaga liudija ir tai, kad nustatyta tvarka apie V. M., D. P., R. H. priėmimÄ Ä¯ darbÄ buvo praneÅ¡ta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui.

Å iuo atveju paminėtina, kad M. L. teismo posėdžio metu nesutiko su tuo, kad jis nesilaikė norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų Å¡alių piliečių įdarbinimÄ , nustatytos tvarkos, aiÅ¡kindamas, jog jis nepadarė jokių pažeidimų, jis tikrino asmenų biometrinį pasÄ , ar jie teisėtai įvažiavo į E. S., jo manymu, tie asmenys pagal savo biometrinį pasÄ Lietuvos Respublikoje buvo teisėtai, todėl įdarbindamas Å¡ituos asmenis teisės aktų nepažeidė.

Tačiau teismas su tokiais M. L. paaiÅ¡kinimais nesutinka ir juos atmeta, vertindamas juos kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gynybinę pozicijÄ , siekiant iÅ¡vengti gresiančios administracinės atsakomybės. Teismas atkreipia dėmesį, kad tokius M. L. paaiÅ¡kinimus paneigė ne tik teisme apklausta liudytoja S. M., be to, juos paneigia ir raÅ¡ytinė bylos medžiaga, kuri buvo iÅ¡tirta teisme. Teismo posėdžio metu liudytoja S. M. parodė, kad buvo priimtas Vyriausybės nutarimas dėl karantino, kuriuo buvo įtvirtinta, jog asmenys atvykti į Lietuvos RespublikÄ gali tik turėdami: nacionalinę vizÄ , leidimÄ laikinai ar nuolat gyventi, jei turėtų kitos Europos SÄ jungos valstybės iÅ¡duotÄ leidimÄ , todėl V.

M., D. P., R. H., kaip (duomenys neskelbtini) piliečiai, į Lietuvos RespublikÄ galėjo atvykti tik turėdami tokius dokumentus, tačiau tokių dokumentų Å¡ie asmenys neturėjo, dėl Vyriausybės priimto nutarimo dėl karantino jiems nebuvo galimybės atvykti į Lietuvos RespublikÄ per bevizį režimÄ , tokia tvarka dėl atvykimo į LietuvÄ galioja ir dabar. Teismas remiasi tokiais liudytojos parodymais ir traktuoja juos kaip atitinkančius objektyviÄ tiesÄ dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių.

Liudytoja parodymus davė bÅ«dama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , taip pat nenustatytas Å¡ios liudytojos suinteresuotumas bylos baigtimi ar siekis nepagrįstai apkaltinti M. L. administracinio nusižengimo padarymu. Be to, teisme duotus liudytojos parodymus patvirtina ir kita bylos medžiaga. T. y. tai, kad V. M., D. P., R. H. neteisėtai buvo Lietuvos Respublikoje rodo ir byloje esantys nutarimai. 2020-10-01 nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog V. M. 2020-07-25 atvyko į Lietuvos RespublikÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini), kirsdamas (duomenys neskelbtini) valstybių vidaus sienÄ , turėdamas (duomenys neskelbtini) biometrinį pasÄ , pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ 3.3 punkto reikalavimÄ , draudžiantį užsieniečiams atvykti į Lietuvos RespublikÄ , kai užsieniečio atvykimas į Lietuvos RespublikÄ , nenustačius minėto nutarimo 3.3.1 – 3.1.17 p. nustatytų sÄ lygų dėl draudimo netaikymo, laikomas neteisėtu, dėl ko V.

M. pagal ANK 538 str. buvo paskirta 70 eurų bauda. 2020-10-01 nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2020-10-01 nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. (duomenys neskelbtini) D. P., R. H. buvo nubausti dėl analogiško administracinio nusižengimo, numatyto ANK 538 str., padarymo ir jiems paskirti įspėjimai.

AiÅ¡kinantis aplinkybę, kam tenka pareiga nustatyti, ar asmuo, kurį darbdavys ketina įdarbinti, yra teisėtai Lietuvos Respublikoje, svarbus yra teisinis reglamentavimas. Formuluojant kaltinimÄ M. L., buvo nurodyta, kad jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, bÅ«damas darbuotojų atžvilgiu darbdavys ir bÅ«damas atsakingas už tinkamÄ darbuotojų įdarbinimÄ , nesilaikė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 2 dalies ir 64 straipsnio 1 punkto, 23 straipsnio 8 punkto, 39 straipsnio 1 punkto nuostatų.

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktas reglamentuoja, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios Å¡alies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų Å¡alių piliečių įdarbinimÄ , nustatytos tvarkos. To paties straipsnio 2 dalies 1 punkte sakoma, kad darbdavys nelaikomas pažeidusiu Å¡io straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , jeigu, įdarbindamas trečiosios Å¡alies pilietį, įvykdo Å¡ias sÄ lygas: 1) ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos yra gautas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę bÅ«ti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu pagal Lietuvos Respublikos įstatymÄ â€žDėl užsieniečių teisinės padėties“ trečiosios Å¡alies pilietis nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimÄ dirbti Lietuvos Respublikoje, arba Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka pranešė apie trečiosios Å¡alies piliečio įdarbinimÄ , kaip nurodyta Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 7 dalyje, arba trečiosios Å¡alies pilietis įdarbintas įgyvendinant į Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme nurodytÄ stambių projektų sÄ raÅ¡Ä Ä¯trauktÄ stambų projektÄ pagal galiojančiÄ Â stambaus projekto investicijų sutartį ir ne vėliau kaip darbo sutarties sudarymo dienÄ yra pateiktas praÅ¡ymas iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Investicijų įstatymo 155 straipsnio 6 dalies pagrindu.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimÄ dirbti, iÅ¡skyrus Å¡io įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus. To paties įstatymo 64 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad užsieniečio darbas arba užsiėmimas kita veikla Lietuvos Respublikoje laikomi neteisėtais, neatsižvelgiant į tai, ar gaunama pajamų, ar ne, jeigu jis dirba be leidimo dirbti ir (arba) darbo sutarties ir leidimo laikinai gyventi ar vizos, kai juos bÅ«tina turėti.

Å io įstatymo 23 straipsnio 8 punktas įtvirtina, jog užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis yra neteisėtai atvykęs į Lietuvos RespublikÄ . Be to, pagal minėto įstatymo 39 straipsnio 1 punktÄ užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis gyvena Lietuvos Respublikoje be leidimo gyventi.

Teismas pažymi, kad 2020 m. vasario 26 d. buvo priimtas Vyriausybės nutarimas Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“. Å io nutarimo (suvestinė redakcija 2020-07-17 – 2020-07-31) 3.3 punkte buvo nustatyta, kad valstybės sienos kirtimas apribojamas, uždraudžiant užsieniečiams atvykti į Lietuvos RespublikÄ . Taip pat Å¡iame nutarime (3.3.1. – 3.3.17 p.) buvo įvardintos iÅ¡imtys, kam Å¡is draudimas netaikomas (tame tarpe užsieniečiams, turintiems teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentÄ , ar dėl kurių Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priėmė sprendimÄ iÅ¡duoti teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentÄ ; užsieniečiams, turintiems Lietuvos Respublikos nacionalinę vizÄ ar dėl kurių Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priėmė sprendimÄ iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ ). Kaip rodo bylos medžiaga, nagrinėtinu atveju dokumentų, kurie bÅ«tų sudarę sÄ lygas V. M., D. P., R. H. teisėtai atvykti į Lietuvos RespublikÄ , Å¡ie asmenys neturėjo. Dėl ko jie ir buvo nubausti dėl ANK 538 str. numatyto administracinio nusižengimo padarymo. O, kaip minėta, pagal įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 23 straipsnio 8 punktÄ , užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis yra neteisėtai atvykęs į Lietuvos RespublikÄ .

Nors M. L. teismui teigė, kad jis neturi pareigos kontroliuoti asmenų atvykimo, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad M. L., prieÅ¡ įdarbindamas trečiosios Å¡alies pilietį, turi įsitikinti, kad jis Lietuvos Respublikoje yra teisėtai. LR Užimtumo įstatymo 57 straipsnis įtvirtina darbdaviui tam tikras pareigas, numato atsakomybę už užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus. Å io straipsnio 1 punkte yra numatyta, kad užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais be kita ko laikomi darbdavio, įdarbinusio trečiosios Å¡alies pilietį, veiksmai, kai jis ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos nepareikalauja iÅ¡ trečiosios Å¡alies piliečio pateikti galiojantį leidimÄ gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitÄ dokumentÄ , suteikiantį teisę bÅ«ti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimÄ dirbti Lietuvos Respublikoje. Nagrinėtinu atveju matyti, kad M. L., prieÅ¡ sudarydamas darbo sutartis su V. M., D. P., R. H., nepareikalavo, jog Å¡ie asmenys pateiktų dokumentus, patvirtinančius jų teisėtÄ buvimÄ Lietuvos Respublikoje, ir taip neįsitikino, kad jie Lietuvos Respublikoje yra teisėtai, kas lėmė norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų Å¡alių piliečių įdarbinimÄ , nustatytos tvarkos nesilaikymÄ ir nuo 2020 m. liepos 27 d. iki spalio 2 d. V. M., nuo 2020 m. liepos 29 d. iki spalio 2 d. D. P. bei R. H. nelegalų darbÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Be to, iÅ¡ bylos medžiagos matyti ir tai, kad V. M. nuo 2020 m. liepos 27 d. iki rugsėjo 20 d. dirbo tinkuotojo pareigose UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėdamas leidimo dirbti. Vadovaujantis Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2020 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl profesijų, kurių darbuotojų trÅ«ksta Lietuvos Respublikoje, sÄ raÅ¡o pagal ekonominės veiklos rūšis 2020 m. II pusmečiui patvirtinimo“, patvirtintame profesijų, kurių darbuotojų trÅ«ksta Lietuvos Respublikoje, sÄ raÅ¡e pagal ekonominės veiklos rūšis 2020 m. II pusmečiui nebuvo įtraukta tinkuotojo profesija. Kas reiÅ¡kia, kad V. M. tinkuotojo darbÄ galėjo pradėti dirbti tik gavęs leidimÄ dirbti. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad V. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tinkuotojo pareigose buvo įdarbintas ir pradėjo dirbti nuo 2020-07-27, nors tuo metu joks leidimas dirbti jam iÅ¡duotas nebuvo. Byloje esantys dokumentai liudija, kad tokį leidimÄ V. M. gavo tik 2020-09-21 Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Å iaulių klientų aptarnavimo departamento direktoriaus įsakymu „Dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams“, kuriuo nuspręsta, kad V. M. darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, nurodyta, kad V. M. atliks tinkuotojo darbÄ pas darbdavį UAB „(duomenys neskelbtini)“. Aptartos aplinkybės rodo, kad V. M. darbas UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 27 d. iki rugsėjo 20 d., neturint leidimo dirbti, laikomas nelegaliu.

Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytÄ teisinį reglamentavimÄ , asmenų parodymus, raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ , darytina neabejotina iÅ¡vada, kad M. L., bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, bÅ«damas darbuotojų atžvilgiu darbdavys ir bÅ«damas atsakingas už tinkamÄ darbuotojų įdarbinimÄ , nesilaikė norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų Å¡alių piliečių įdarbinimÄ , nustatytos tvarkos ir padarė administracinį nusižengimÄ , kuris numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

M. L. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių (ANK 35 str., 36 str.), iÅ¡nagrinėjus bylÄ , nenustatyta. Atsižvelgus į pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , bei pažeidėjo asmenybę, į tai, kad administracine tvarka baustas už kitos rūšies administracinius nusižengimus, turi galiojančių nuobaudų, tačiau už tokio pobÅ«džio veikÄ administracinėn atsakomybėn yra patrauktas pirmÄ kartÄ , kas reiÅ¡kia, kad padarytas tokio pobÅ«džio administracinis nusižengimas gali bÅ«ti laikomas atsitiktinis, vadovaujantis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais, jam skirtina nuobauda – minimali sankcijoje numatyta bauda.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 635 straipsniu, 646 straipsniu,

n u t a r i a :

M. L. už administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, paskirti administracinę nuobaudÄ â€“ 1000 (vieno tÅ«kstančio) eurų baudÄ .

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos teismui, skundÄ paduodant Å iaulių apylinkės teisme.

Teisėja Ilona Jakubėnienė