Legislator Giurisprudenza & Legislazione
f2c1d69b-5a2d-4b8f-b8d5-78e4066fd259 Generato dall'IA

f2c1d69b-5a2d-4b8f-b8d5-78e4066fd259 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Numero d'incarto f2c1d69b-5a2d-4b8f-b8d5-78e4066fd259
Autorità giudiziaria
Giurisdizione Lituania (LT)
Data della decisione

Sintesi Legislator

Generato dall'IA

prekybos centro reklama skleista itin trumpÄ laikÄ (Prekybos centro reklama skleista 4 (radijo reklama) ir 6 dienas (televizijos reklama)); reklama buvo neapibrėžta (nebuvo atkreipiamas vartotojų dėmesys į konkrečias prekes, paslaugas, konkrečiÄ kainÄ ir pan.);

Regesto Legislator

Generato dall'IA

f2c1d69b-5a2d-4b8f-b8d5-78e4066fd259 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Juose buvo tiksliai nurodyta, kokios nuolaidos ir kokioms prekėms ar paslaugoms buvo taikomos. Be to, visa informacija apie akcijÄ vartotojams buvo pateikiama prekybos centro informacijos centre. Taigi pareiÅ¡kėja užtikrino, kad Prekybos centro reklamoje nenurodyta informacija vartotojams bÅ«tų prieinama kitais bÅ«dais.PareiÅ¡kėjos įsitikinimu, net ir pripažinus Prekybos centro reklamÄ klaidinančia, pareiÅ¡kėjai negalėjo bÅ«ti skirta piniginė bauda, tokia sankcija yra neproporcinga tariamam pažeidimui.

Ti chiedi come si applica questa sentenza alla tua fattispecie?

Analizza questa decisione insieme alla legislazione federale e cantonale, ai commentari e alla giurisprudenza successiva in Legislator AI.

Apri in Legislator →

Testo completo

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-2682-171/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00903-2011-9Procesinio sprendimo kategorija 7.5.1; 74(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. rugsėjo 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Dzedulionio ir Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovams advokatui Gediminui Ramanauskui ir J.

Z., atsakovo atstovei Simonai ToluÅ¡ytei,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos UAB „Entum“ skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai (toliau – Taryba) dėl nutarimo panaikinimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė: PareiÅ¡kėja teismui pateikė skundÄ (b. l. 1–18), kuriame praÅ¡o panaikinti 2011-03-31 Tarybos nutarimÄ Nr. 2S-9 „Dėl prekybos centre „BIG Vilnius“ vykdytos akcijos reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams“.PaaiÅ¡kino, kad ginčijamu Tarybos nutarimu pareiÅ¡kėjos televizijoje ir radijo stotyse nuo 2010 m. lapkričio 1 d. iki lapkričio 7 d. skleista reklama, kurioje, be kita ko, teigiama:

„<...> Visoms prekėms prekybos centre „BIG Vilnius“ nuolaidos nuo 21 ir net iki 70 procentų <...>“ (toliau – Prekybos centro reklama), pripažinta klaidinančia reklama, pažeidžiančia Reklamos įstatymÄ .Nurodo, kad, siekiant pripažinti Prekybos centro reklamÄ klaidinančia, nepakanka nustatyti, kad ji buvo neteisinga ar neiÅ¡sami, o bÅ«tina nustatyti ir tai, kad Å¡is Prekybos centro reklamos netikslumas buvo tokio pobÅ«džio, kad galėjo paveikti vidutinio vartotojo ekonominį elgesį.

Teigia, kad pareiga įrodyti reklamos poveikį vidutinio vartotojo ekonominiam elgesiui tenka Tarybai. Mano, kad bÅ«tina vadovautis administracinės atsakomybės principais, kadangi už Reklamos įstatymo pažeidimus taikomos ekonominės sankcijos siejamos su administracine atsakomybe. Tarybos nutarimas, kaip individualus administracinis aktas, turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.). Reklamos įstatymo 5 str. 2 d. 1 p. įtvirtinta prezumpcija, kad reklama yra neteisinga, jeigu reklamos davėjas neįrodo kitaip, gali bÅ«ti taikoma tik vertinant reklamos teisingumÄ , o ne nustatinėjant reklamos poveikį vidutinio vartotojo ekonominiam elgesiui.Nurodo, kad reklama nebuvo reklamuojamos konkrečios prekės ar paslaugos, konkrečios prekybos ar paslaugų teikimo vietos, o buvo reklamuojamas visas prekybos centras, t. y. visos jo parduotuvės ir visos jame parduodamos prekės.PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėja neneigia, jog Prekybos centro reklamoje minimos nuolaidos nebuvo taikomos visoms prekybos centro prekėms.

Akcijoje nedalyvavo ir nuolaidų netaikė kai kurios prekybos centro prekybos vietos, kai kurioms prekėms nebuvo taikomos Prekybos centro reklamoje minimos nuolaidos, todėl Prekybos centro reklama buvo faktiškai netiksli, t. y. galėjo neatitikti Reklamos įstatymo 5 str. 2 d. numatytų reklamos teisingumo ar išsamumo kriterijų. Tačiau vien Prekybos centro reklamos neatitikimas teisingumo arba išsamumo kriterijams neleidžia jos laikyti klaidinančia. Būtina nustatyti, kad šis neatitikimas buvo tokio pobūdžio, kad galėjo daryti poveikį vidutinio vartotojo ekonominiam elgesiui.

Tai įmanoma padaryti tik įvertinus, kiek vidutiniam vartotojui buvo svarbu tai, kad daliai prekių nuolaidos nebuvo taikomos. Vertinimas, ar netikslumas Prekybos centro reklamoje galėjo daryti poveikį vidutinio vartotojo ekonominiam elgesiui, nėra įmanomas neįvertinus, kiek prekės, kurioms nebuvo taikomos nuolaidos, galėjo bÅ«ti aktualios vartotojams. Pažymėjo, kad Taryba neiÅ¡tyrė aplinkybių, kurios yra esminės vertinant Prekybos centro reklamos netikslumo poveikį vidutinio vartotojo ekonominiam elgesiui, nesiaiÅ¡kino, ar parduotuvės, kurios netaikė nuolaidų, ir prekės, kurioms nebuvo taikytos nuolaidos, galėjo bÅ«ti aktualios vartotojams, nors įvertinti Å¡iÄ aplinkybę buvo bÅ«tina ir įrodinėjimo pareiga Å¡iuo aspektu tenka bÅ«tent Tarybai.

Prekybos centro reklamoje minima akcija faktiÅ¡kai vyko ir daugumai prekių buvo taikomos joje minimos nuolaidos. Nuolaidos netaikytos tik nedidelei daliai prekių, todėl Taryba turėjo pareigÄ Ä¯rodyti, kad bÅ«tent dėl Å¡io netikslumo Prekybos centro reklama galėjo suklaidinti vartotojus. PareiÅ¡kėjos įsitikinimu, Taryba Prekybos centro reklamÄ ydingai kvalifikavo pagal reklamos teisingumo kriterijų, nes abejonių galėjo kelti tik jos atitikimas iÅ¡samumo kriterijui. Taryba Prekybos centro reklamos neteisingumÄ grindžia iÅ¡ esmės tuo pačiu argumentu kaip ir jos neiÅ¡samumÄ , t. y. tuo, kad nuolaidos nebuvo taikomos visose prekybos centro parduotuvėse ir visoms prekėms.PareiÅ¡kėja pripažįsta, kad Prekybos centro reklama galėjo bÅ«ti neiÅ¡sami, nes joje nebuvo nurodyta iÅ¡lyga, tačiau nesutinka, kad reklama gali bÅ«ti kvalifikuojama pagal reklamos teisingumo kriterijų.

Mano, kad Taryba ydingai įvertino, jog Prekybos centro reklama buvo neteisinga, nes ji galėjo bÅ«ti tik neiÅ¡sami.Nurodo, kad bÅ«tent Taryba turėjo pareigÄ Ä¯rodyti, jog Prekybos centro reklama buvo neiÅ¡sami. Taryba nesigilino, ar parduotuvėse, kurios nedalyvavo akcijoje, iÅ¡ tiesų nebuvo taikomos nuolaidos (tyrimo metu tai preziumuota), nors pareiÅ¡kėja atkreipė Tarybos dėmesį į tai, kad net ir tose prekybos ir paslaugų teikimo vietose, kurios nedalyvavo akcijoje, neabejotinai buvo taikomos tam tikros nuolaidos.

Tokiu atveju reklama būtų išsami ir vartotojams nepagrįstų lūkesčių nesukeltų. Pažymėjo, kad Taryba tyrė ne tai, ar nuolaidos taikytos visoms prekėms, o tai, ar akcijoje dalyvavo visos parduotuvės, o Prekybos centro reklama gali būti pripažinta klaidinančia tik dėl to, kad nuolaidos taikytos ne visoms prekėms.Pareiškėjos įsitikinimu, į Prekybos centro reklamos tyrimo apimtį negalėjo būti įtrauktos paslaugos, kadangi reklamoje paslaugos net nebuvo minimos, o Taryba tai analizavo.

Priimant nutarimÄ nenustatyta, kad Prekybos centro reklama pažeidžia daugelio Å«kio subjektų ar vartotojų interesus, nors pagal Konkurencijos įstatymo 17 str. 4 d. Taryba tai nustatyti privalėjo. PareiÅ¡kėja mano, kad Prekybos centro reklama neatitiko kito klaidinančios reklamos požymio – jos netikslumas buvo tokio pobÅ«džio, kad negalėjo paveikti vidutinio vartotojo ekonominio elgesio. Nurodo, kad, net jeigu nuolaidos nebuvo taikomos absoliučiai visoms prekėms ir paslaugoms atitinkamoje vietoje, jos buvo taikomos pagrindinei atitinkamos vietos prekių ir paslaugų asortimento daliai, dėl kurios vartotojai joje lankydavosi, taigi beveik visais atvejais vartotojas, susipažinęs su „BIG Vilnius“ reklama ir panorėjęs įsigyti prekių ar paslaugų, prekybos centre galėjo pasinaudoti reklamoje minimomis nuolaidomis.

Mano, kad vartotojų, kurie galėjo bÅ«ti paveikti „BIG Vilnius“ reklamos netikslumo, dalis yra tokia nežymi, kad negalima konstatuoti poveikio vidutiniam vartotojui galimybės. IÅ¡vadÄ , kad Reklamos netikslumas, kuris aktualus tik nežymiai daliai vartotojų, negalėtų bÅ«ti laikomas darančiu įtakÄ vidutinio vartotojo ekonominiam elgesiui, Europos Komisija yra padariusi 2009 m. gruodžio 3 d. gairėse „Dėl nesÄ Å¾iningos komercinės veiklos direktyvos (2005/29/EB) įgyvendinimo/taikymo“ (SEC(2009) 1666).

Pažymėjo, kad Prekybos centro reklamoje buvo pateikiama nuoroda į interneto tinklalapį, kuriame vartotojai rasdavo visÄ Ä¯manomÄ informacijÄ apie akcijos sÄ lygas, o tai gali eliminuoti jos klaidingumÄ . VisÄ akcijos laikÄ prie visų prekybos centro parduotuvių ir paslaugų teikimo vietų, dalyvavusių akcijoje, kabėjo specialÅ«s Prekybos centro reklamos plakatai su akcijos sÄ lygomis. Å ie plakatai patvirtindavo, kad konkreti parduotuvė ar paslaugų teikimo vieta dalyvauja akcijoje ir taiko Prekybos centro reklamoje nurodytas nuolaidas.

Juose buvo tiksliai nurodyta, kokios nuolaidos ir kokioms prekėms ar paslaugoms buvo taikomos. Be to, visa informacija apie akcijÄ vartotojams buvo pateikiama prekybos centro informacijos centre. Taigi pareiÅ¡kėja užtikrino, kad Prekybos centro reklamoje nenurodyta informacija vartotojams bÅ«tų prieinama kitais bÅ«dais.PareiÅ¡kėjos įsitikinimu, net ir pripažinus Prekybos centro reklamÄ klaidinančia, pareiÅ¡kėjai negalėjo bÅ«ti skirta piniginė bauda, tokia sankcija yra neproporcinga tariamam pažeidimui.

Visais atvejais tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus, užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui turi bÅ«ti pusiausvyra (proporcingumas). Mano, kad net jei Prekybos centro reklama bÅ«tų laikoma klaidinančia, toks pažeidimas bÅ«tų laikomas mažareikÅ¡miu:

1) prekybos centro reklama skleista itin trumpÄ laikÄ (Prekybos centro reklama skleista 4 (radijo reklama) ir 6 dienas (televizijos reklama));

2) reklama buvo neapibrėžta (nebuvo atkreipiamas vartotojų dėmesys į konkrečias prekes, paslaugas, konkrečiÄ kainÄ ir pan.);

3) reklama skleista priemonėmis, kurios neužtikrina efektyvios informacijos sklaidos asmeninio pasiekiamumo aspektu (reklama buvo skleista televizijoje ir radijuje, t. y. priemonėmis, kurios neužtikrina efektyvios informacijos sklaidos asmeninio pasiekiamumo aspektu, reklama negali būti laikoma tokia žalinga kaip reklama, skleidžiama, pavyzdžiui, trumposiomis SMS žinutėmis ar el. pašto laiškais);

4) reklama buvo iš esmės teisinga (reklamoje minima akcija vyko realiai ir nuolaidos buvo taikomos absoliučioje daugumoje parduotuvių ir absoliučiai daugumai prekių);

5) reklama galėjo suklaidinti tik dalį vartotojų (galėjo suklaidinti tik tuos vartotojus, kurie norėjo pirkti prekes, kurioms netaikytos nuolaidos, o kitų vartotojų lÅ«kesčiai, susieti su reklamoje nurodyta nuolaida, net negalėjo bÅ«ti pažeidžiami, nes jie galėjo gauti tokiÄ nuolaidÄ , kuri nurodyta reklamoje);

6) reklamoje buvo pateikiama nuoroda į interneto puslapį su visa įmanoma informacija apie akcijÄ (pateikiama nuoroda į interneto tinklalapį www.bigvilnius.lt, su visa įmanoma informacija apie akcijÄ , o tai, pareiÅ¡kėjos manymu, atspindi reklamos pobÅ«dį ir pagrindžia, kad ji negalėjo padaryti esminės žalos vartotojų interesams);

7) pareiškėja ėmėsi priemonių tam, kad reklamoje nenurodyta informacija vartotojams būtų prieinama kitais būdais (ji buvo pateikiama specialiuose plakatuose, taip pat informacijos centre);

8) tik dalis Prekybos centro reklamos gali turėti klaidinančios reklamos požymių (byloje klaidinančia pripažinta tik ta Prekybos centro reklama, kuri skleista radijuje ir televizijoje);

9) Prekybos centro reklamos trukmė buvo itin trumpa (reklama truko tik 15 sekundžių (televizijos reklamos trukmė) ir 30 sekundžių (radijo reklamos trukmė));

10) reklamuota akcija vyko itin trumpÄ laikÄ (akcija prekybos centre vyko tik tris dienas, iÅ¡ kurių viena buvo darbo diena, taigi galimybė, kad netikslumai Prekybos centro reklamoje galėjo iÅ¡ esmės paveikti daugumÄ vartotojų, buvo labai ribota).Prekybos centro reklamai nepadarius esminės žalos Reklamos įstatymo saugomiems interesams ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, PareiÅ¡kėjai galima skirti tik įspėjimÄ . Atkreipė dėmesį į tai, kad Tarybos nutarime konstatuota aplinkybė, leidžianti skirti mažesnę nei vidurkis baudÄ â€“ Prekybos centro reklama skleista trumpÄ laikÄ , nors nurodyta, kad reklamos skleidimo mastas buvo didelis.

Nutarime taip pat pažymėta, kad tyrimo metu nenustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Pabrėžė, kad, Tarybai nustačius aplinkybę, kuri leidžia skirti pareiÅ¡kėjai mažesnę nei vidutinę baudÄ , nesuprantama, kaip be jokio pagrindimo galėjo bÅ«ti skirta ženkliai didesnė nei 15 500 litų (baudos vidurkis) bauda. PareiÅ¡kėja kategoriÅ¡kai nesutinka su nutarimo teiginiu, kad tyrimo metu nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Tarybos posėdžio metu pareiÅ¡kėjos atstovas atkreipė dėmesį į daugybę aplinkybių, kurios leidžia skirti mažiausiÄ Ä¯manomÄ ir proporcingÄ baudÄ (įskaitant atsakomybę lengvinančias aplinkybes vadovaujantis Reklamos įstatymo 22 str. 10 d.), tačiau priimant nutarimÄ Ä¯ nei vienÄ iÅ¡ Å¡ių aplinkybių nebuvo atsižvelgta.

Nurodo, kad pareiÅ¡kėja padėjo Tarybai tyrimo metu, ir sutinka, kad Tarybos nurodymų vykdymas ir praÅ¡omos informacijos pateikimas nelaikomas padėjimu tyrimo metu ir kaip atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau pareiÅ¡kėja Tarybai pateikė tyrimui reikÅ¡mingos informacijos, kurios ji neturėjo. PareiÅ¡kėja Tarybos nurodymus vykdė ir informacijÄ teikė numatytais terminais, praÅ¡oma apimtimi, iÅ¡ anksto įspėdama apie tai, kokiÄ informacijÄ pateiks vėliau. PareiÅ¡kėja tyrimo metu elgėsi korektiÅ¡kai, aktyviai bendradarbiavo su Taryba, domėjosi tyrimo eiga.

Å ios aplinkybės, pareiÅ¡kėjos manymu, laikytinos lengvinančiomis.Teigia, kad pareiÅ¡kėja tyrimo metu geranoriÅ¡kai pripažino, kad Prekybos centro reklama tam tikra apimtimi buvo netiksli ir Å¡ios aplinkybės neginčijo, o tai pagal Tarybos praktikÄ laikoma atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Byloje nėra ir negali bÅ«ti nustatyta, kad pareiÅ¡kėja siekė tyčia suklaidinti vartotojus ir privilioti juos nesamomis nuolaidomis.Nurodo, kad skirta bauda neatitinka Tarybos praktikos skiriant baudas, nors praktikos tęstinumo principas įpareigoja ir TarybÄ to laikytis.

Valdžios institucijų veiksmų nuoseklumo ir teisėtų lÅ«kesčių principai taip pat suponuoja, kad Taryba turėtų vadovautis savo ankstesniais iÅ¡aiÅ¡kinimais ir praktika skiriant baudas už klaidinančiÄ reklamÄ .Mano, kad Tarybos nutarimas yra naikintinas ir dėl to, kad jame visiÅ¡kai nemotyvuotas pareiÅ¡kėjai skirtos baudos dydis, kai bÅ«tinybė motyvuoti administracinius sprendimus yra vienas iÅ¡ esminių administracinės teisės principų. Per teismo posėdį pareiÅ¡kėjos atstovas palaikė skunde nurodytus argumentus (b. l. 80–83).Atsakovė su pareiÅ¡kėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepime (b. l. 51–57) nurodė, kad skundžiamas nutarimas priimtas nustačius, kad pareiÅ¡kėjos per radijÄ ir televizijÄ skleista reklama, kurioje pateikiama informacija, kad lapkričio 5–7 dienomis prekybos centre „BIG Vilnius“ skelbiama „Tax free“ zona, visoms prekėms prekybos centre „BIG Vilnius“ taikomos nuolaidos nuo 21 iki 70 procentų, neatitiko teisingumo ir iÅ¡samumo kriterijų, be to, ne tik galėjo turėti poveikį vartotojų ekonominiam elgesiui, bet ir faktiÅ¡kai turėjo, nes Taryboje gautas suklaidinto vartotojo skundas.Tyrimo metu nustatyta, jog, prieÅ¡ingai nei skelbta reklamoje, nuolaidos buvo taikomos ne visoms prekėms ir paslaugoms, o net ir tuo atveju, kai kokios nors nuolaidos buvo taikomos, jos neatitiko reklamoje skelbtų dydžių.

Reklama pripažinta neiÅ¡samia, nes reklamoje nebuvo nurodyta papildomų sÄ lygų, kad akcijos, nuolaidos taikomos ne visose, o tik akcijoje dalyvaujančiose prekybos vietose. Vertindama poveikį vartotojų ekonominiam elgesiui, Taryba atsižvelgė į tai, kad reklama, kurioje pateikiama nuoroda į nuolaidÄ , kaip į vienÄ iÅ¡ kainos sudedamųjų dalių, be to, pabrėžiama, kad nuolaidos taikytinos visoms prekėms, esančioms prekybos centre, t. y. visose prekybos ir paslaugų teikimo vietose, ne tik galėjo, bet ir faktiÅ¡kai paskatino vartotojÄ vykti į minėtÄ prekybos centrÄ .Atsakovė nurodo, kad iÅ¡ tyrimo metu nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiÅ¡kėja negalėjo pagrįsti, jog akcijos metu reklamoje skelbto dydžio nuolaidos taikytos visoms prekybos centre „BIG Vilnius“ įsikÅ«rusiose prekybos ir paslaugų vietose parduodamoms prekėms.

PareiÅ¡kėjos tyrimo metu pateikta informacija apie vykdytÄ akcijÄ rodo, kad vos vienoje prekybos vietoje buvo taikomos reklamoje skelbto dydžio nuolaidos visoms toje prekybos vietoje parduodamoms prekėms. Kitose prekybos ir paslaugų teikimo vietose buvo taikomos mažesnės arba tik minimalios nuolaidos, be to, kai kuriose vietose nuolaidos taikytos tik tam tikros rūšies arba konkretaus gamintojo prekių grupėms. Å ios aplinkybės patvirtina, kad Taryba pagrįstai pripažino, jog pareiÅ¡kėjos skleista reklama neatitinka teisingumo kriterijaus, nes, viena vertus, prieÅ¡ingai nei skelbta reklamoje, nurodytos nuolaidos buvo taikomos ne visoms prekėms bei paslaugoms, kita vertus, net jei nuolaidos ir buvo taikomos, jų dydis neatitiko reklamoje skelbto.Atsakovės manymu, atmestini ir pareiÅ¡kėjos argumentai, kad Taryba nagrinėjamÄ reklamÄ turėjo kvalifikuoti ne pagal teisingumo, bet pagal iÅ¡samumo kriterijų.

Priešingai nei nurodo bendrovė, net jei reklamoje būtų pateikta išlyga, informuojanti vartotojus, kad nuolaidos taikomos ne visose, o tik akcijoje dalyvaujančiose parduotuvėse ir paslaugų vietose, tai nepašalintų reklamos klaidingumo, nes reklama vis tiek būtų neteisinga. Tokia išvada darytina dėl to, kad net nurodžius, kad akcijoje dalyvauja ne visos parduotuvės, reklamoje skelbiami teiginiai vis tiek būtų neteisingi, nes, kaip matyti iš tyrimo metu gautos informacijos, net akcijoje dalyvaujančios parduotuvės nuolaidas taikė ne visoms jų parduodamoms prekėms ar paslaugoms (tam tikrų gamintojų, tam tikros rūšies prekėms), o nuolaidų dydis neatitiko reklamoje skelbtų dydžių.

Pažymėjo, kad, net jei akcijoje nedalyvavusiose parduotuvėse buvo taikomos kokios nors nuolaidos, tai nekeistų reklamos vertinimo dėl išsamumo, nes reklamoje buvo pateikiama informacija ne apie bet kokias nuolaidas, o būtent apie vykdytos akcijos nuolaidas nuo 21 iki 70 proc., tačiau jokių išlygų reklamoje nebuvo pateikiama. Be to, toks papildomas vertinimas nekeistų vertinimo dėl reklamos klaidingumo. Padidėjus nagrinėjamų prekybos vietų skaičiui, reklama vis tiek būtų klaidinanti, nes nuolaidos buvo taikomos ne visoms prekėms ir ne reklamoje skelbto dydžio.

PareiÅ¡kėjos teiginiai, kad į reklamos tyrimo apimtį negalėjo bÅ«ti įtrauktos paslaugos, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kadangi iÅ¡ bendrovės pateikto akcijos dalyvių sÄ raÅ¡o matyti, kad akcijoje dalyvavo ir paslaugas teikiantys subjektai. Be to, pati bendrovė tiek tyrimo metu, tiek skunde remiasi tuo, kad nuolaidos buvo taikomos absoliučioje daugumoje prekybos centre „BIG Vilnius“ įsikÅ«rusių prekių pardavimo ir paslaugų teikimo vietų.Nustačiusi, kad reklama yra klaidinanti, Taryba neturi pareigos įrodyti, kad tokia reklama faktiÅ¡kai suklaidino vartotojus, todėl pareiÅ¡kėjos skunde iÅ¡dėstyti argumentai, kad ji turėjo vertinti, ar nagrinėjama reklama paveikė vartotojų ekonominį elgesį, yra nepagrįsti, nes Tarybai, konstatuojant Reklamos įstatymo 5 straipsnio pažeidimÄ , užtenka, kad tokia galimybė, atsižvelgiant į reklamoje skelbiamÄ informacijÄ , buvo.

Atkreipė dėmesį į tai, kad Taryboje gautas suklaidinto vartotojo skundas, o remiantis LVAT praktika vartotojo skundas yra laikomas pakankamu įrodymu, kad reklama klaidina ar gali suklaidinti vartotojus.Atsakovės manymu, atmestini ir pareiÅ¡kėjos argumentai, kad ji turėjo vertinti, ar prekės, kurioms netaikytos nuolaidos, vartotojams galėjo bÅ«ti aktualios. Toks vertinimas reikÅ¡tų, kad Taryba turėjo nagrinėti, ar faktiÅ¡kai buvo poveikis vartotojų ekonominiam elgesiui, tačiau ji neturi pareigos atlikti tokį vertinimÄ .

Kita vertus, toks vertinimas nekeistų Tarybos nutarime iÅ¡dėstytų iÅ¡vadų dar ir dėl to, kad yra gautas vartotojo skundas dėl reklamos, vadinasi, poveikis vartotojų ekonominiam elgesiui buvo.Atmestini ir pareiÅ¡kėjos argumentai, kad vartotojų suklaidinimo iÅ¡vengti padėjo reklamoje pateikiama nuoroda į interneto tinklalapį www.bigvilnius.lt, be to, apie akcijÄ buvo informuojama specialiais plakatais ir prekybos centro informacijos centre. Nuorodos į prekybos centro interneto tinklalapį pateikimas, vadovaujantis LVAT praktika, nepanaikina vartotojų suklaidinimo.

Tuo atveju, jei reklama skleidžiama keletu sklaidos priemonių, aplinkybė, kad vienoje jų vartotojams pateikiama iÅ¡sami informacija (nagrinėjamu atveju, interneto tinklalapyje arba prekybos centre pakabintuose plakatuose), nepaneigia to, kad kitomis sklaidos priemonėmis (nagrinėjamu atveju radijuje ir televizijoje) skleista reklama galėjo klaidinti vartotojus, jei joje nebuvo pateikiama iÅ¡sami informacija. Be to, vartotoja skunde nurodė, kad bÅ«tent per radijÄ ir televizijÄ iÅ¡girsta reklama lėmė pasirinkimÄ vykti į prekybos centrÄ â€žBIG Vilnius“.Atsakovė nurodo, kad pareiÅ¡kėja nepagrįstai sieja Tarybos įgaliojimus, įtvirtintus ne tik Konkurencijos įstatyme, bet ir Reklamos įstatyme, tirti klaidinančiÄ reklamÄ , su poveikiu daugelio Å«kio subjektų ir vartotojų interesams.

Nustatant vartotojams padarytos žalos realumÄ , atsižvelgtina ne tik į atvejus, kai yra aiÅ¡kiai identifikuota žala (pavyzdžiui, esamas vartotojo skundas), bet ir įvertinus reklama daromÄ poveikį, kuris yra susijęs su potencialiai didele daromos žalos vartotojams tikimybe, o „vidutinio vartotojo“ samprata nėra tapatinama ar siejama su „daugumos vartotojų“ samprata. Faktinis vartotojo suklaidinimas ar faktinis klaidinančios reklamos poveikis vartotojų ekonominiam elgesiui yra ne bÅ«tina sÄ lyga, o viena iÅ¡ alternatyvų.

Atsakovė dėl pažeidimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo nurodė, kad jai buvo pateiktas realiai reklamos suklaidinto vartotojo skundas, kuris tik patvirtino, jog reklama skatino atvykti į prekybos centrÄ , siekiant įsigyti atitinkamas prekes, o pagal LVAT praktikÄ padaryto pažeidimo negalima laikyti mažareikÅ¡miu tiek dėl reklamos skleidimo masto, tiek dėl byloje esančio vartotojo skundo.PaaiÅ¡kino, kad nors reklama ir buvo skleista trumpai, tačiau jos mastas buvo didelis, nes ji buvo skleidžiama per radijÄ ir televizijÄ , kurios buvo transliuojamos visoje Lietuvoje.

Tiek didelis reklamos sklaidos mastas, tiek faktiÅ¡kai suklaidinto vartotojo skundas rodo, kad reklama negali bÅ«ti vertinama kaip nepadariusi esminės žalos Reklamos įstatymo saugomiems interesams, todėl nebuvo pagrindo pareiÅ¡kėjos padarytÄ Reklamos įstatymo pažeidimÄ laikyti mažareikÅ¡miu ir skirti tik įspėjimÄ .IÅ¡ Reklamos įstatymo nuostatų matyti, kad pažeidimo trukmė yra tik vienas iÅ¡ kriterijų, galinčių lemti didesnės ar mažesnės už vidurkį baudos skyrimÄ .

Skiriant baudÄ pareiÅ¡kėjai, buvo įvertinta ne tik pažeidimo trukmė, tačiau ir tai, kad reklama neatitiko tiek teisingumo, tiek iÅ¡samumo kriterijų, be to, reklamos mastas buvo didelis. Nurodytos aplinkybės turėjo įtakos, kad pareiÅ¡kėjai skirta bauda buvo nežymiai didesnė nei baudos minimumo ir maksimumo vidurkis. PaaiÅ¡kino, kad jokių atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kurias Taryba galėjo taikyti, nenustatyta, todėl atmestini pareiÅ¡kėjos argumentai, kad Taryba neatsižvelgė į atsakomybę lengvinančias aplinkybės ir skyrė neproporcingÄ baudÄ .Atsakovė pažymėjo, kad tai, jog pareiÅ¡kėja pateikė Tarybos praÅ¡omÄ tyrimui reikalingÄ informacijÄ , nėra pagrindas mažinti baudos dydį.

Tai, kad pareiÅ¡kėja pripažino, kad jos skleista reklama buvo netiksli, nereiÅ¡kia, jog ji pripažino padariusi Reklamos įstatymo pažeidimÄ , todėl ir tai nesuteikė Tarybai galimybės mažinti skirtinÄ baudÄ , o tyčios nebuvimas nėra nei atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nei apskritai bÅ«tina atsakomybės sÄ lyga pagal Reklamos įstatymÄ . Dėl pareiÅ¡kėjos teiginių, kad jai skirta bauda neatitinka Tarybos praktikos, nurodė, kad pareiÅ¡kėja negali remtis kitose bylose Tarybos skirtomis baudomis ir tai patvirtina LVAT praktika.

Kiekvienu atveju Konkurencijos taryba atsižvelgia į visas konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes ir atlieka iÅ¡samų jų vertinimÄ .Teismo posėdyje atsakovės atstovai palaikė atsiliepime nurodytus argumentus (b. l. 80–83).Skundas atmestinas.Remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustatė, kad Taryboje gautas vartotojos skundas (Tarybos byla, b. l. 1–2), kuriame nurodyta, kad per radijÄ ir televizijÄ iÅ¡girdusi, jog prekybos centre „BIG Vilnius“ lapkričio 5–7 d. vyks akcija, kurios metu visoms prekėms bus taikomos nuo 21 iki 70 proc. nuolaidos, nuvyko į minėtÄ prekybos centrÄ ir sužinojo, kad daugelyje parduotuvių nuolaidos neatitinka skelbiamų reklamoje, taikomos ne visoms prekėms ir ne visose parduotuvėse.

Vartotoja nurodo, kad buvo suklaidinta reklamos.Taryba, reaguodama į gautÄ skundÄ , 2010 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1S-215 „Dėl prekybos centre „BIG Vilnius“ vykdytos akcijos reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams tyrimo pradėjimo“ (Tarybos byla, b. l. 12–13) pradėjo tyrimÄ dėl pareiÅ¡kėjos skleistos reklamos. Minėtas nutarimas pakeistas Tarybos 2010-12-16 nutarimu Nr. 1S-232 (Tarnybos byla, b. l.

20) ir 2011-01-27 nutarimu Nr. 1S-17 (Tarnybos byla, b. l. 87).Atlikusi tyrimÄ , Taryba apie tai pranešė pareiÅ¡kėjai 2011-02-24 praneÅ¡imu Nr. 5S-8 (b. l. 88–101). 2011-03-31 Taryba priėmė nutarimÄ Nr. 2S-9, kuriuo pripažino, kad pareiÅ¡kėjos radijo stotyse ir televizijoje 2010-11-01–2010-11-07 skleista reklama yra klaidinanti ir skyrė pareiÅ¡kėjai 18 600 Lt baudÄ .Ginčas byloje kilo dėl Tarybos 2011-03-31 nutarimo Nr. 2S-9 teisėtumo ir pagrįstumo bei paskirtos baudos proporcingumo padarytam pažeidimui.Nustatyta (Tarybos byla, b. l. 10), kad pareiÅ¡kėjos skleistoje reklamoje per radijÄ buvo teigiama:

„Tik lapkričio 5–7 dienomis prekybos centras „BIG Vilnius“ skelbiamas „Tax free“ zona. Šalin visus mokesčius – PVM, muito, akcizo ir kitus. Visoms prekėms prekybos centre „BIG“ nuolaidos nuo 21 ir net iki 70 procentų <...> daugiau informacijos www.bigvilnius.lt <...>“. Televizijos reklamoje (reklamos klipo pradžioje rodomas PC „BIG Vilnius“ pastatas, ant kurio matyti jame esančių kai kurių prekybininkų prekių ženklai, tarp kurių ir „Maxima“ ženklas) žodžiu nurodoma:

„Tik lapkričio 5–7 dienomis prekybos centras „BIG Vilnius“ skelbiamas „Tax free“ zona“. Tuomet rodomos žirklės, kurios kerpa užraÅ¡Ä â€žTax free zona“, tada rodoma: PVM – 21 %, muito – 30 %, akcizo – 50 % kitus – 70 %. Visoms prekėms prekybos centre „BIG“ nuolaidos nuo 21 ir net iki 70 procentų ir kartu žodžiu sakoma: „Visoms prekėms nuolaidos nuo 21 ir net iki 70 procentų <...>“, reklamos pabaigoje užraÅ¡oma „<...> BIG VILNIUS, Ukmergės gatvė 369, www.bigvilnius.lt“.Interneto tinklalapyje www.bigvilnius.lt buvo skelbiama:

„Tik lapkričio 5–7 dienomis prekybos centras „BIG Vilnius“ skelbiamas „Tax free“ zona“. Å alin visus mokesčius – PVM, muito, akcizo ir kitus! Visoms prekėms prekybos centre „BIG“ nuolaidos nuo 21 ir net iki 70 procentų <...> Nuolaidos galioja tik akcijoje dalyvaujančiose parduotuvėse. SÄ raÅ¡Ä rasite čia“. Pasinaudojus pateikiama nuoroda, atsiranda sÄ raÅ¡as, kuriame nurodoma informacija apie akcijoje dalyvaujančias PC „BIG Vilnius“ parduotuves ir konkrečioms prekėms taikomas nuolaidas (Tarnybos byla, b. l. 8–9).IÅ¡ pateiktų įrodymų nustatyta (Tarybos byla, b. l. 32–35), kad reklama buvo skleista nuo 2010-11-01 iki 2010-11-07 televizijos kanaluose „BTV“, „PBK“ ir „Lietuvos ryto TV“, o nuo lapkričio 2 d. iki 6 d. radijo stotyse „Kelyje Vilnius“, „Russkoje radijo“ „A2“ „European Hit Radio“ „Power Hit Radio“, nuo 2010-11-02 iki 2010-11-06 interneto tinklalapyje www.bigvilnius.lt.

IÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad televizijos kanaluose skleista 15 sekundžių (kiekviename kanale po 47 kartus), o radijo stotyse 30 sekundžių klipas („Russkoje radijo“ – 27 kartus, o kitose stotyse – po 53 kartus). Interneto tinklalapį akcijos laikotarpiu aplankė vidutiniÅ¡kai 1063 unikalÅ«s vartotojai per dienÄ .Reklamos įstatymo 5 str. 1 dalyje įtvirtintas draudimas naudoti klaidinančiÄ reklamÄ , o 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžta klaidinančios reklamos sÄ voka, t. y. reklama, kuri bet kokiu bÅ«du, įskaitant ir jos pateikimo bÅ«dÄ , klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobÅ«džio gali paveikti jų ekonominį elgesį arba kuri dėl Å¡ių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti.Kriterijai, kuriais remiantis nustatoma, ar reklama yra klaidinanti, įtvirtinti Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje.

Vertinant, ar tam tikrais veiksmais buvo pažeistas Reklamos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas naudoti klaidinančiÄ reklamÄ , bÅ«tina nustatyti bent vienÄ Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytÄ kriterijų, apibÅ«dinantį klaidinančiÄ reklamÄ , ir įvertinti tÄ kriterijų paprasto (vidutinio) reklamos vartotojo požiÅ«riu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-997/2008).PareiÅ¡kėja ginčijamu tarybos nutarimu nubausta dėl to, kad jos skleista reklama neatitiko teisingumo (Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas) bei iÅ¡samumo (Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktas) kriterijų.Remiantis Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu teisingumo kriterijumi, reklamoje pateikiami teiginiai yra neteisingi, jeigu reklamos davėjas negali pagrįsti Å¡ių teiginių teisingumo jos naudojimo metu.

Taigi Å¡iuo atveju konstatuotina, kad įrodinėjimo naÅ¡ta įstatymo leidėjo patvarkymu yra perkeliama reklamos davėjui (analogiÅ¡kai Å¡iÄ Ä¯statymo nuostatÄ aiÅ¡kina ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pvz., 2011-02-18 nutartis adm. byloje Nr. A444-391/2011).Kaip matyti iÅ¡ byloje esančios medžiagos, nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja neįrodė, kad akcijos metu reklamoje skelbto dydžio nuolaidos taikytos visoms prekybos centre įsikÅ«rusiose prekybos ir paslaugų vietose parduodamoms prekėms.

Be to, kaip nurodo pareiÅ¡kėja skunde teismui, ji neginčija, kad reklamoje minimos nuolaidos nebuvo taikomos visoms prekybos centro prekėms, akcijoje nedalyvavo ir nuolaidų netaikė kai kurios prekybos centro prekybos vietos, o kai kurioms prekėms nebuvo taikomos Prekybos centro reklamoje minimos nuolaidos. Kaip matyti iÅ¡ tyrimo metu surinktų duomenų, kuriuos pateikė ir pati pareiÅ¡kėja, vos vienoje prekybos vietoje buvo taikomos reklamoje skelbto dydžio nuolaidos visoms toje prekybos vietoje parduodamoms prekėms (Tarybos byla, b. l. 9), o kitose prekybos ir paslaugų teikimo vietose buvo taikomos mažesnės arba tik minimalios nuolaidos, be to, kai kuriose vietose nuolaidos taikytos tik tam tikros rūšies arba konkretaus gamintojo prekių grupėms.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Taryba pagrįstai pripažino, jog pareiÅ¡kėjos skleista reklama neatitinka teisingumo kriterijaus, nes pareiÅ¡kėja neįrodė, kad akcijos metu reklamoje skelbto dydžio nuolaidos taikytos visoms prekybos centre įsikÅ«rusiose prekybos ir paslaugų vietose parduodamoms prekėms, o tyrimo metu remiantis surinktais duomenimis nustatyta, kad, prieÅ¡ingai nei skelbta reklamoje, nurodytos nuolaidos buvo taikomos ne visoms prekėms bei paslaugoms, o netgi tuo atveju, jei nuolaidos ir buvo taikomos, jų dydis neatitiko reklamoje skelbto dydžio.PareiÅ¡kėjos skleista reklama kaip klaidinanti taip pat kvalifikuota pagal Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytÄ iÅ¡samumo kriterijų.

Remiantis Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktu, reklamoje pateikiama informacija yra neiÅ¡sami, jeigu praleista tam tikra informacijos dalis, kurios pateikimas, atsižvelgiant į kitÄ toje reklamoje pateikiamÄ informacijÄ , bÅ«tinai reikalingas reklamos vartotojų suklaidinimui iÅ¡vengti. Reklamoje pateikiama informacija taip pat yra neiÅ¡sami, jeigu neatskleidžiama, nuslepiama arba neaiÅ¡kiai, nesuprantamai, dviprasmiÅ¡kai ar ne laiku pateikiama esminė informacija, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis galėtų priimti informacija paremtÄ sprendimÄ dėl sandorio, ir tuo vidutinis vartotojas skatinamas arba gali bÅ«ti paskatintas priimti tokį sprendimÄ dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebÅ«tų priėmęs. Kaip yra iÅ¡aiÅ¡kinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, reklamoje pateikiama informacija yra neiÅ¡sami, jeigu neatskleidžiama, nuslepiama arba neaiÅ¡kiai, nesuprantamai, dviprasmiÅ¡kai ar ne laiku pateikiama esminė informacija, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis galėtų priimti informacija paremtÄ sprendimÄ dėl sandorio, ir tuo vidutinis vartotojas skatinamas arba gali bÅ«ti paskatintas priimti tokį sprendimÄ dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebÅ«tų priėmęs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1184/2010).

Tai, ar reklama pateikta informacija vidutiniam vartotojui yra esminė, priklauso nuo to, ar tokia informacija konkrečiu atveju daro įtakÄ vartotojo ekonominiam elgesiui. Ekonominis elgesys – tai reklamos vartotojų sprendimai ar veiksmai, susiję su prekių ar paslaugų įsigijimu, Å«kine komercine, finansine ar profesine veikla (Reklamos įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Vidutinis vartotojas turi bÅ«ti suvokiamas kaip vartotojas, kuris yra pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsižvelgiant į socialinius, kultÅ«rinius ir kalbinius veiksnius (NesÄ Å¾iningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 2 straipsnio 13 dalis).Tokia vidutinio vartotojo samprata atitinka ir Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo formuojamÄ praktikÄ , vidutinį vartotojÄ laikant pakankamai informuotu, protingai atidžiu ir apdairiu asmeniu (žr., pvz., 1998 m. liepos 16 d.

Europos Teisingumo Teismo sprendimas Gut Springenheide (C-210/96, Rink., p. I-004657); 2001 m. rugsėjo 19 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Procter & Gamble prieÅ¡ VRDT (T-118/00, Rink., p. II-02731), taip pat ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 3 d. nutartis byloje Nr. A556-997/2008). Ä®vertinęs bylos aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju byloje esmine informacija, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis galėtų priimti informacija paremtÄ sprendimÄ dėl sandorio, laikytina ta, kurioje nurodoma, kad prekybos centre „BIG Vilnius“ visoms prekėms taikomos nuolaidos nuo 21 ir net iki 70 procentų.Kaip jau minėta anksčiau, iÅ¡ tyrimo metu surinktų įrodymų nustatyta, kad reklamoje nurodyto dydžio nuolaidos buvo taikomos ne visose prekybos centro „BIG Vilnius“ prekybos ir paslaugų teikimo vietose, tačiau skleistoje reklamoje per televizijÄ ir radijÄ nebuvo pateikta iÅ¡lyga, kurioje bÅ«tų nurodoma informacija apie akcijoje dalyvaujančias parduotuves.Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vidutinis vartotojas neturėtų bÅ«ti tapatinamas su įtariu bei nepasitikinčiu reklamos davėjo skleidžiama informacija vartotoju, laikosi nuostatos, kad sÄ lygos, susijusios su esmine reklamos informacija, nagrinėjamu atveju buvo pateiktos aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai – vidutinis vartotojas pagrįstai galėjo tikėtis, kad reklamoje pateikta informacija, susijusi su nuolaidų taikymu prekėms ir paslaugoms, yra tiksli ir nebus tikslinama.

Konstatuotina, kad Taryba pagrįstai pareiÅ¡kėjos skleistÄ reklamÄ klaidinančia pripažino ir pagal iÅ¡samumo kriterijų, kadangi vartotojas, pamatęs reklamÄ per televizijÄ ar jÄ iÅ¡girdęs per radijÄ ir nuvykęs į prekybos centrÄ , negalėjo pasinaudoti akcija taip, kaip ji buvo reklamuojama, kadangi akcijoje dalyvavo ne visos prekybos ir paslaugų vietos, o reklamoje iÅ¡lyga, jog prekes su nuolaida galima įsigyti tik akcijoje dalyvaujančiose parduotuvėse, nenurodyta.Teismas taip pat atmeta pareiÅ¡kėjos argumentus, kad Taryba nagrinėjamÄ ReklamÄ turėjo kvalifikuoti ne pagal teisingumo, bet tik pagal iÅ¡samumo kriterijų, kadangi net ir tuo atveju, jei reklamoje bÅ«tų pateikta iÅ¡lyga, informuojanti vartotojus, kad nuolaidos taikomos ne visose, o tik akcijoje dalyvaujančiose parduotuvėse ir paslaugų vietose, tai nepaÅ¡alintų reklamos klaidingumo, nes reklama vis tiek bÅ«tų neteisinga, kadangi iÅ¡ tyrimo metu surinktos informacijos matyti, kad net akcijoje dalyvaujančios parduotuvės nuolaidas taikė ne visoms jų parduodamoms prekėms ar paslaugoms ir ne tokio dydžio, kaip nurodyta reklamoje.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs (žr.: 2010-09-23 nutartis adm. byloje Nr. A858-1184/2010, 2010-10-11 nutartis adm. byloje Nr. 858-1235/2010 ir kt.), kad Taryba, atlikdama tyrimÄ dėl klaidinančios reklamos, vadovaudamasi objektyviais duomenimis, yra kompetentinga spręsti, ar reklama yra klaidinanti, ir įvertinti jÄ vidutinio vartotojo atžvilgiu.

Nagrinėjamu atveju pažeidimo buvimÄ pagrindžia ne tik objektyvus Tarybos tyrimas, bet ir tyrimÄ inicijavusio vartotojo skundas. Teismas, įvertinęs ginčijamo nutarimo turinį, daro iÅ¡vadÄ , kad Taryba plačiai ir iÅ¡samiai (b. l. 68–69) iÅ¡analizavo vartotojų suklaidinimo galimybę ir poveikį ekonominiam elgesiui ir pagrįstai nustatė, kad pareiÅ¡kėjos skleista reklama ne tik galėjo paveikti, bet ir paveikė vartotojų elgesį priimant sprendimus, susijusius su prekių ir paslaugų įsigijimu minėtame prekybos centre, taigi pareiÅ¡kėjos skundo argumentai, jog Taryba neiÅ¡tyrė aplinkybių, kurios yra esminės vertinant reklamos netikslumo poveikį vidutinio vartotojo ekonominiam elgesiui, nesiaiÅ¡kino, ar parduotuvės, kurios netaikė nuolaidų, ir prekės, kurioms netaikytos nuolaidos, galėjo bÅ«ti aktualios vartotojams, atmestini kaip nepagrįsti.

Kadangi reklamoje buvo aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodyta, jog nuolaidos nuo 21 iki 70 procentų taikomos visoms prekėms, nenurodant jokių iÅ¡lygų, o tai ne tik galėjo lemti, bet ir realiai lėmė vartotojo suklaidinimÄ , teismas atmeta pareiÅ¡kėjos argumentÄ , kad reklamos netikslumas buvo tokio pobÅ«džio, kad negalėjo paveikti vidutinio vartotojo ekonominio elgesio.Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nustatant vartotojams padarytos žalos realumÄ , atsižvelgtina ne tik į atvejus, kai yra aiÅ¡kiai identifikuota žala (pavyzdžiui, esamas vartotojo skundas), bet ir įvertinus reklama daromÄ poveikį, kuris yra susijęs su potencialia didele daromos žalos vartotojams tikimybe, o „vidutinio vartotojo“ samprata nėra tapatinama ar siejama su „daugumos vartotojų“ samprata (2010-05-27 nutartis adm. byloje Nr. A-858-806/2010).

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, konstatuojant, jog reklama yra klaidinanti, nėra bÅ«tina įrodyti, kad buvo realiai paveikti vartotojai, nes tokia įrodinėjimo pareiga nepagrįstai apsunkintų Tarybos funkcijų vykdymÄ , neleistų nustatyti tinkamos pusiausvyros tarp vartotojų ir Å«kio subjektų interesų, iÅ¡kreiptų vartotojų teisių apsaugos sistemos prasmę bei tikslus (pvz.: 2010-10-11 nutartis adm. byloje Nr. A-858-1235/2010, 2011-07-07 nutartis adm. byloje Nr. A822-2733/2011).Atsižvelgęs į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad Taryba, nagrinėdama klaidinančiÄ reklamÄ , neprivalo nustatyti, kad buvo poveikis daugelio Å«kio subjektų ar vartotojų interesams.Teismas, apibendrinęs tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuoja, kad Taryba ginčijamame nutarime pagrįstai konstatavo, jog pareiÅ¡kėja pažeidė Reklamos įstatymo 5 straipsnio nuostatas, kadangi jos skleista reklama yra klaidinanti (neatitinka teisingumo ir iÅ¡samumo kriterijų).PareiÅ¡kėja taip pat nesutinka su nutarimu paskirtos baudos dydžiu, mano, kad pažeidimas turi bÅ«ti laikomas mažareikÅ¡miu.Reklamos įstatymo 22 straipsnio 1 dalis numato, kad už klaidinančios reklamos naudojimÄ reklaminės veiklos subjektams gali bÅ«ti skiriama bauda nuo vieno tÅ«kstančio iki trisdeÅ¡imties tÅ«kstančių litų.

Tais atvejais, kai pažeidimas yra mažareikÅ¡mis, o pažeidimu nepadaroma esminė žala Å¡io įstatymo saugomiems asmenų interesams, Konkurencijos taryba, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, už klaidinančios ar neleidžiamos lyginamosios reklamos naudojimÄ gali taikyti administracinę nuobaudÄ â€“ įspėjimÄ , neskirdama reklaminės veiklos subjektams baudos.Pagal to paties straipsnio 7 dalį, skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį ir priklauso nuo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, pažeidimo pobÅ«džio, pažeidimo trukmės ir masto.

Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad reklaminės veiklos subjektas, padaręs pažeidimÄ , savo noru užkirto keliÄ Å¾alingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo reklamos kontrolės institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ (Reklamos įstatymo 22 straipsnio 10 dalis). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad reklaminės veiklos subjektas kliudė vykdyti tyrimÄ , tęsė pažeidimÄ , nepaisydamas įpareigojimo jį nutraukti, jei reklamos vartotojams ar kitiems asmenims buvo padaryta žala arba pažeidimas padarytas pakartotinai per metus nuo Å¡iame įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimo (Reklamos įstatymo 22 straipsnio 11 dalis).Taryba, skirdama baudÄ pareiÅ¡kėjai, nenustatė Reklamos įstatymo 22 straipsnio 10 ir 11 dalyse numatytų nei atsakomybę lengvinančių, nei jÄ sunkinančių aplinkybių.

Teismas, įvertinęs byloje surinktÄ medžiagÄ , konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjos atsakomybę lengvinančių ar jÄ sunkinančių aplinkybių nenustatyta pagrįstai. PareiÅ¡kėjai paskirta didesnė nei baudos minimumo ir maksimumo vidurkis (15 500 Lt) bauda – 18 600 Lt, įvertinus tai, kad pažeidimo trukmė buvo trumpa (reklama skleista nuo 2010-11-02 iki 2010-11-06 radijo stotyse, nuo 2010-11-01 iki 2010-11-07 televizijoje), tačiau atsižvelgta į tai, kad reklama neatitiko tiek teisingumo, tiek iÅ¡samumo kriterijų, įvertinta, kad reklamos mastas buvo didelis (reklama skleista radijo stotyse ir televizijos kanaluose).Teismas sutinka su Tarybos iÅ¡vada, kad pažeidimas negali bÅ«ti laikomas mažareikÅ¡miu dėl didelio reklamos skleidimo masto bei suklaidinto vartotojo skundo Taryboje gavimo (analogiÅ¡kai dėl pažeidimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo pasisako ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pvz., 2011-01-03 nutartis adm. byloje Nr. A858-1702/2011).Teismas akcentuoja, kad nagrinėjamoje byloje yra pateiktas ir realiai reklamos suklaidinto vartotojo skundas Tarybai (Tarybos byla, b. l. 1–2), kuris tik patvirtina, jog reklama skatina atvykti į pareiÅ¡kėjo valdomÄ prekybos centrÄ , siekiant įsigyti prekių su nuolaidomis, taigi negali bÅ«ti vertinama kaip mažareikÅ¡mė ir nedaranti esminės žalos įstatymo saugomiems asmenų interesams.Teismas pažymi, kad aplinkybė, jog pareiÅ¡kėja pateikė Tarybos praÅ¡omÄ tyrimui reikalingÄ informacijÄ , nėra pagrindas mažinti baudos dydį (LVAT 2007 m. liepos 13 d. nutartis adm. byloje Nr. A-2-709/2007), kaip ir aplinkybė, jog pareiÅ¡kėja pripažino, kad jos skleista reklama buvo netiksli, kadangi tai nereiÅ¡kia, jog pareiÅ¡kėja pripažino patį Reklamos įstatymo pažeidimÄ .

Tai, kad pareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės nesutinka su padarytu pažeidimu, parodo ir skundo teismui pateikimas, kuriame ji iÅ¡ esmės ginčija patį pažeidimÄ .Teismas sutinka su Tarybos iÅ¡vada, kad tyčios nebuvimas nėra nei atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nei apskritai bÅ«tina atsakomybės sÄ lyga pagal Reklamos įstatymÄ , kadangi pagal Reklamos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatas reklamos davėja atsako už klaidinančios reklamos naudojimÄ , jeigu neįrodo, kad Reklamos įstatymas pažeistas ne dėl jos kaltės.Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjos argumentas, kad ji ėmėsi priemonių tam, kad visa įmanoma informacija apie akcijÄ vartotojams bÅ«tų prieinama (specialÅ«s plakatai bei akcijoje dalyvaujančių prekybos vietų sÄ raÅ¡o pateikimas internete), reklamos klaidinančio pobÅ«džio nekeičia, kadangi plakatuose bei internete nurodoma informacija nebuvo pateikiama reklamÄ transliuojant per televizijÄ ar radijo stočių eteryje, o bÅ«tent radijo stoties eteryje skleista reklama nulėmė vartotojo ekonominį elgesį – vykimÄ akcijos nurodytu metu į prekybos centrÄ , taigi Å¡ios aplinkybės negali bÅ«ti vertinamos kaip pareiÅ¡kėjos atsakomybę lengvinančios ar sudarančios pagrindÄ skirti mažesnę baudÄ .

Teismas pažymi, kad tokios praktikos, jog reklamoje skleista informacija nesietina su internete platinama išsamesne informacija, laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2010-09-23 nutartis adm. byloje Nr. A858-1184/2010).Teismas, apibendrinęs tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pareiškėjai skirta 18 600 Lt bauda yra proporcinga padarytam pažeidimui, byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad pareiškėjai buvo paskirta jos padarytam reklamos įstatymo pažeidimui neproporcingo dydžio bauda, dėl to paskirtoji bauda paliktina nepakeista.Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str., n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjos UAB „Entum“ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ Teisėjai                                                                                              Irena Paulauskienė Gintaras Dzedulionis Liudmila Zaborovska