Legislator Giurisprudenza & Legislazione
f296164e-4e12-4ff6-8b11-5c5a8fc8d434 Generato dall'IA

Court dismisses request to extend deadline for land ownership rights restoration due to lack of objective obstacles.

Numero d'incarto f296164e-4e12-4ff6-8b11-5c5a8fc8d434
Autorità giudiziaria
Giurisdizione Lituania (LT)
Esito del giudizio Respinto (Dismissed)

Sintesi Legislator

Generato dall'IA

The court rejected the applicant's request to extend the deadline for submitting documents required to restore land ownership rights. The applicant, a testamentary heir, argued that delays were caused by a specialist's instructions and lack of necessary documents, but the court found these reasons subjective. The court ruled that personal negligence and lack of knowledge do not constitute valid objective obstacles for extending procedural deadlines.

Regesto Legislator

Generato dall'IA

LRTĮ 84–87 str.; 88 str. 1 pkt.; 132 str.: Procedural deadlines may only be extended upon proof of objective obstacles beyond the party's control; subjective reasons such as negligence or lack of knowledge are insufficient.

Parole chiave

Generato dall'IA
procedural deadline extension land ownership rights restoration objective obstacles requirement administrative procedure law heir rights restoration subjective negligence administrative court jurisdiction istanza tardiva di restituzione dei termini

Disposizioni normative citate

Generato dall'IA
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniai
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnis

Giurisprudenza citata

Generato dall'IA
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444–2093/2010
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 25 d. nutartis
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756–1994/2008
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492–530/2014
Generato dall'IA

Ti chiedi come si applica questa sentenza alla tua fattispecie?

Analizza questa decisione insieme alla legislazione federale e cantonale, ai commentari e alla giurisprudenza successiva in Legislator AI.

Apri in Legislator →

Testo completo

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I3-508-362/2020 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01515-2019-0 Procesinio sprendimo kategorija: 18.2; 18.3; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 3 d. Šiauliai Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Arvydo Martinavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijaus Stankevičiaus, sekretoriaujant Janinai Morkūnienei, dalyvaujant pareiškėjui T.

Å ., suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos RadviliÅ¡kio skyriaus atstovei L. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T. Å . pareiÅ¡kimÄ dėl termino pateikti praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atnaujinimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas T. Å . teismui pateikė pareiÅ¡kimÄ , kuriuo praÅ¡o atnaujinti praleistÄ terminÄ praÅ¡ymui atkurti nuosavybės teises į V.

V. (duomenys neskelbtini) kaime ir (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytÄ Å¾emę, pateikti; atnaujinti praleistÄ terminÄ praÅ¡ymui atkurti nuosavybės teises į Z. V. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytÄ Å¾emę, pateikti; atnaujinti praleistÄ terminÄ praÅ¡ymui atkurti nuosavybės teises į V. (V.) V. (V.) (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytÄ Å¾emę, pateikti. PareiÅ¡kėjas T. Å . pareiÅ¡kime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad bÅ«damas Z.

V. (V.) testamentinis įpėdinis, 1999 metais kreipėsi dėl nuosavybės teisiu į V. (Z. V., jos tėvams V. ir Z. V. bei broliui V. V. (V.) iki turto nacionalizacijos nuosavybės teise priklausiusiÄ Å¾emę atkÅ«rimo. 1999 m. vasario 18 d. RadviliÅ¡kio rajono Baisogalos apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė praÅ¡ymÄ . Nuvykus pateikti minėtÄ praÅ¡ymÄ bei dokumentus, pagrindžiančius nuosavybės teises, bei tai, jog jis yra Z. V. (V.) testamentinis įpėdinis, taip pat nurodė, jog Z.

V. (V.) buvo paveldėjusi savo tėvų V. ir Z. V. bei brolio V. (V.) V. (V.) palikimus ir yra jų teisių perėmėja, taip pat pateikė tuo metu turėtus dokumentus, pagrindžiančius jiems (V.) iki turto nacionalizacijos nuosavybės teise priklausiusiÄ Å¾emę. V. (V.) V. (V.) (Z. V. (V.) brolis) iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdė 39,3139 ha žemės. V. V. (Z. V. (V.) tėvas) (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė 27,77 ha žemės, ir Z. ir V. V. (Z. V. (V.) tėvai) nuosavybės teise valdė 132,56 ha žemės (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad jį aptarnavusi specialistė liepė raÅ¡yti praÅ¡ymÄ dėl tetos Z. V. (V.) turėtos žemės nuosavybės teisių atkÅ«rimo, tuo tarpu dėl Z. V. (V.) tėvų V. ir Z. V. ir brolio V. (V.) V. (V.) nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo sakė, jog vėliau bus matyti, kaip bus su Å¡ių nuosavybės teisių atkÅ«rimu. Buvo pateiktas PraÅ¡ymo grÄ Å¾inti žemę blankas, kurį užpildė minėtai specialistei diktuojant kÄ raÅ¡yti. Buvo priimti tik tetos Z. V. (V.) nuosavybės teises į žemę pagrindžiantys dokumentai bei testamento kopija, tuo tarpu dokumentai, pagrindžiantys Z.

V. (V.) tėvų V. ir Z. V. ir brolio V. (V.) V. (V.) nuosavybės teises į žemę, buvo grÄ Å¾inti. Pagal Å iaulių apskrities virÅ¡ininko 2003 m. sausio 28 d. iÅ¡vadÄ Nr. 71-5622 „Dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ Å iaulių apskrities virÅ¡ininko 2004 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. 71-16527-17404 pareiÅ¡kėjui buvo atkurtos nuosavybės teisės į 40,00 ha žemės plotÄ , perduodant neatlygintinai nuosavybėn 59,40 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), lygiavertį turėtajam (duomenys neskelbtini).

VisÄ laikÄ kol vyko nuosavybės teisių atkÅ«rimas į minėtÄ Å¾emę, pareiÅ¡kėjas nurodo vis keldavęs klausimÄ dėl nuosavybės teisių į likusiÄ V. žemę atkÅ«rimo, tačiau jokio konkretaus atsakymo nesulaukdavo.? PareiÅ¡kėjas pabrėžė, kad siekė nuosavybės teisių atkÅ«rimo, 1999 m. vasario 18 d. kreipėsi dėl nuosavybės teisių į V. žemę atkÅ«rimo, tačiau iÅ¡skirtinai dėl jį aptarnavusios specialistės nurodymo (buvo padiktuota kÄ raÅ¡yti) pateikė praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisiu atkÅ«rimo į jo tetai Z.

V. (V.), kurios testamentinis įpėdinis yra, priklausiusiÄ iki nacionalizacijos žemę. Dar kartÄ dokumentus, pagrindžiančius Z. V. (V.) tėvų V. ir Z. V. ir brolio V. (V.) V. (V.) nuosavybės teises į žemę, pateikė 2003 metais. 2003 m. gruodžio 2 d. RadviliÅ¡kio rajono žemėtvarkos skyriui pateikė praÅ¡ymÄ , kuriuo prašė prijungti papildomai prie jo 1999 m. vasario 18 d. praÅ¡ymo dėl Z. V. žemės gražinimo V. V., Z. V. ir V. V. nuosavybės teises į iki turto nacionalizacijos jų valdytÄ Å¾emę pagrindžiančius dokumentus. 2005 metais dar karta kreipėsi RadviliÅ¡kio rajono žemėtvarkos skyrių, 2005 m. kovo 17 d. pateikė PareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teises pagrindžiančių dokumentų pateikimo.

Tik 2005 m. gegužės 12 d. buvo gautas RadviliÅ¡kio rajono žemėtvarkos skyriaus Informacinis praneÅ¡imas, kuriame nurodoma, kad „atsižvelgiant i 2003 m. gruodžio 2 d. ir 2005 m. kovo 17 d. gautus laiÅ¡kus, informuojame, kad atsiųstos dokumentų kopijos yra įsegtos į Z. V. žemės gražinimo bylÄ .“ 2011 metais telefonu ir elektroniniu paÅ¡tu pradėjo minėtais klausimais bendrauti su advokate A. K.. 2011 m. lapkričio 27 d. advokatė A. K. pateikė konsultacijÄ dėl nuosavybės atkÅ«rimo bei praÅ¡ymo dėl termino atnaujinimo.

Kartu su minėta konsultacija buvo pateiktas advokatės A. K. parengtas PraÅ¡ymas dėl praleisto termino atnaujinimo, kuriuo Å iaulių apygardos administracinio teismo buvo praÅ¡oma pripažinti, kad T. Å . nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų pateikimo terminÄ praleido dėl svarbių priežasčių ir šį terminÄ atnaujinti. Å is praÅ¡ymas 2011 m. gruodžio 30 d. advokatės A. K. buvo pateiktas Å iaulių apygardos administraciniam teismui. 2012 m. kovo 8 d. Å iaulių apygardos administracinis teismas priėmė sprendimÄ pareiÅ¡kėjo T.

Å . praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . 2012 m. spalio 25 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi Å iaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 8 d. sprendimas paliktas nepakeistas. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad apie tai, jog pateikto praÅ¡ymo ir pateiktų dokumentų nepakanka įvykdyti nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesÄ Ä¯ V. V., Z. V. ir V. V., kurių teisių perėmėja yra Z. V., valdytÄ Å¾emę, jam buvo paaiÅ¡kinta (ir tai tik gana abstrakčiai) tik 2005 m. gegužės 16 d.

RadviliÅ¡kio žemėtvarkos skyriaus raÅ¡tu Nr. 1198. Tuo metu jau buvo praleisti LR piliečiu nuosavybės teisiu i iÅ¡likusi nekilnojamai i turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatyti terminai. Taigi, tokiu bÅ«du jis nebuvo tinkamai (iki įstatymo nustatyto termino pabaigos) informuotas apie esamus trÅ«kumus ir reikalingus atlikti veiksmus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į likusiÄ V. nuosavybės dalį. Nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«ras vykdančių institucijų, jų darbuotojų veiksmai, t. y. teikiami atsakymai dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo Å¡iuo atveju nebuvo savalaikiai, iÅ¡samÅ«s, informatyvÅ«s, nebuvo tinkamai paaiÅ¡kinta kokių veiksmų reikia imtis, kad nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesas vyktų sklandžiai, o žemėtvarkos institucijų atsakymai buvo klaidinantys, prieÅ¡taringi.

RadviliÅ¡kio rajono žemėtvarkos skyriaus 2005 m. gegužės 16 d. RaÅ¡te dėl žemės Nr. 1198 nurodoma, kad „pagal 2003 m. gruodžio 2 d. ir 2005 m. kovo 17 d. RadviliÅ¡kio rajono žemėtvarkos skyriui Baisogalos seniÅ«nijoje pateiktus dokumentus atkurti nuosavybės teisių į žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausiusius V., Z. ar V. V., negalime, nes Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo nustatytais terminais (iki 2001 m. gruodžio 31 d.) RadviliÅ¡kio rajono žemėtvarkos skyriui nepateiktas atskiras praÅ¡ymas grÄ Å¾inti Å¡ių savininkų žemę ir iki 2003 m. gruodžio 31d. nepateikti giminystės ryšį įrodantys dokumentai.“ Tame pačiame raÅ¡te taip pat buvo informuotas, jog „mano 2005 m. balandžio 25 d. praÅ¡ymas dėl V., Z., V. ir K.

V. (duomenys neskelbtini) turėto iÅ¡likusio nekilnojamojo turto susigrÄ Å¾inimo RadviliÅ¡kio rajono žemėtvarkos skyriuje užregistruotas 2005 m. balandžio 27 d., t. y. praleidus įstatymu nustatytÄ terminÄ praÅ¡ymams dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo pateikti“. Panevėžio apskrities virÅ¡ininko administracijos 2005 m. gegužės 30 d. RaÅ¡tu Nr. (1.38./60)-20-1250 buvo informuotas, kad „T. Å . 2005 m. balandžio 25 d. praÅ¡yme, adresuotame Panevėžio rajono žemėtvarkos skyriui, nurodė, jog pageidauja atkurti nuosavybės teises į dėdės V.

V. valdytÄ Å¾emę. Pažymime, jog aukščiau minėto įstatymo nenustatyta, kad piliečiai turi teisę atkurti nuosavybės teises į dėdės žemę. T. Å . turėtų kreiptis į teismÄ dėl praleisto praÅ¡ymo atnaujinti terminÄ bei nuosavybės teisę ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančių dokumentų pateikimo (juridinę reikÅ¡mę turinčiam faktui nustatyti).“ Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracija 2005 m. birželio 9 d. RaÅ¡tu dėl žemės Nr. 13-111-(1.22.) informavo, jog „atkurti nuosavybės teisių į Z.

V. (V.) tėvų ir brolio turėtus žemės sklypus negalima, kadangi teisės aktuose tai nėra numatyta.“ Pažymi, kad laikotarpiu nuo 2005 m. gegužės 16 d. iki 2005 m. birželio 9 d. gavo tris žemėtvarkos institucijų raštus, kuriuose pateikta skirtinga informacija. Pareiškėjas nurodo, kad nuosavybės teisių atkūrimo procedūras vykdančių institucijų, jų darbuotojų veiksmai, teikiami atsakymai dėl nuosavybės teisių atkūrimo šiuo atveju nebuvo savalaikiai, išsamūs, informatyvūs, priešingai, buvo klaidingi, prieštaringi, jam nebuvo tinkamai paaiškinta kokių veiksmų jis turi imtis, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas vyktų sklandžiai.

Pabrėžė, kad aplinkybė, jog tam tikrų valstybės institucijų pareigÅ«nai netinkamai atlieka savo pareigas, negali sukelti neigiamų padarinių į Å¡ias institucijas besikreipiančių asmenų teisėms ir teisėtiems interesams. PareiÅ¡kėjas nurodė, jog teikiamas praÅ¡ymas grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, jog jam teikiant praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių į Z. V. žemę atkÅ«rimo ir teikiant nuosavybės teises pagrindžiančius dokumentus, nesuteikta informacija, nepaaiÅ¡kinta, kad turi pateikti atskirus praÅ¡ymus ne tik į tetos žemę, bet ir į tetos Z.

V. tėvų V. ir Z. V. ir brolio V. V. (V.) nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo, taip pat nebuvo paaiÅ¡kinta, kad turi kreiptis dėl juridinių faktų nustatymo, kad pareiÅ¡kėjo teta Z. V. (V.) priėmė savo tėvų V. ir Z. V. palikimÄ , nors jis aiÅ¡kiai, teikdamas pirminį praÅ¡ymÄ , specialistei tuomet iÅ¡dėstė, kad kreipiasi dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į visÄ V. Å¡eimos žemę, praÅ¡ymas buvo suraÅ¡ytas minėtai specialistei diktuojant kÄ raÅ¡yti, pareiÅ¡kėjui buvo liepta praÅ¡yme nurodyti tik tetos Z.

V. (V.) žemę, tuo tarpu teikiami dokumentai dėl kitų V. žemių buvo nepriimti. Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos RadviliÅ¡kio skyrius atsiliepime ir atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas 1999 m. vasario 18 d. pateikė praÅ¡ymÄ tuometinei RadviliÅ¡kio rajono Baisogalos apylinkės agrarinės reformos tarnybai dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į buvusios savininkės Z.

V. (V.) iki nacionalizacijos valdytÄ 40 ha žemę (duomenys neskelbtini) Kėdainių apskrityje. Å iaulių apskrities virÅ¡ininko 2004 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. 71-16527-17404 pareiÅ¡kėjui buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės Z. V. iki nacionalizacijos valdytÄ 40 ha žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 59,4 ha žemė sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjas 2003 m. gruodžio 2 d. ir 2005 m. kovo 17 d. RadviliÅ¡kio rajono žemėtvarkos skyriui pateikė dokumentus, liudijančius, jog V.

V. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė 39,3139 ha žemės, V. V. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė 27,77 ha ir Z. bei V. V. nuosavybės teise valdė 132,56 ha žemės (duomenys neskelbtini). Å ie nuosavybės teises į žemę patvirtinantys dokumentai buvo pateikti praleidus Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (toliau - Ä®statymas) 10 straipsnyje nustatytÄ terminÄ nuosavybės teises į žemę patvirtinantiems dokumentams pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d.

Taip pat, pareiÅ¡kėjas iki Ä®statymo nustatyto termino - 2001 m. gruodžio 31 d. nepateikė praÅ¡ymo dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į nurodytÄ Å¾emę. Todėl nuosavybės teisės į nurodytÄ V., Z. ir V. V. žemę jam nebuvo atkurtos. Nuosavybės teisės į Å¡iÄ Å¾emę niekam nėra atkurtos. Å iuo metu Å¡i žemė nėra laisva ir nuosavybės teisės natÅ«ra buvusioje vietoje negali bÅ«ti atkurtos. Savo pareiÅ¡kime teismui pareiÅ¡kėjas nurodo, kad pageidauja atkurti nuosavybės teises į aukščiau nurodytÄ V., Z. ir V.

V. žemę pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ . Å iame Ä®statymo straipsnyje nurodyta, kad nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ atkuriamos asmenims, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtÄ . Norintys atkurti nuosavybės teises piliečiai turi kreiptis į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Ä®statymo 2 straipsnyje yra iÅ¡vardinta kokiems Lietuvos Respublikos piliečiams yra atkuriamos nuosavybės teisės į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ .

Å is asmenų ratas yra baigtinis. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2007 m. gegužės 2 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-178/2007) yra nurodęs, kad AtkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punkte vartojamÄ sÄ vokÄ â€žnuosavybės teisių perėmėjai“ bÅ«tina aiÅ¡kinti atsižvelgiant į Å¡io specialiojo įstatymo tikslus ir prasmę. AtkÅ«rimo įstatyme įtvirtintas nuosavybės teisės perėmėjo institutas skiriasi nuo Civiliniame kodekse įtvirtinto įpėdinių instituto.

Nuosavybės teisių perėmėjai specialiojo įstatymo prasme suprantami tik kaip asmenys, nurodyti AtkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2-4 punktuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. balandžio 7 d. nutartyje (administracinė byla Nr.A63 - 1024/2010) taip pat pažymėjo, kad nuosavybės teisių perėmėjais laikytini asmenys, nurodyti AtkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2-4 punktuose. PareiÅ¡kėjas savo pareiÅ¡kime teigia, kad jis yra savo tetos Z. V. įpėdinis pagal testamentÄ .

Nurodo aplinkybes apie tai, kad Z. V. priėmė savo tėvų Z. ir V. bei savo brolio V. V. palikimÄ po jų mirties. Ir nurodo, kad yra pagrindas kreiptis į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo pagal Ä®statymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ . Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodytais Lietuvos Aukščiausiojo teismo ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, Z. V. turėtų bÅ«ti ne tik savo tėvų ir brolio nuosavybės teisių perėmėja, bet ir pretendentė pagal Ä®statymo 2 straipsnio 1 dalies 2-4 punktÄ .

Tačiau pagal Ä®statymo 2 straipsnio 1 dalies 2-4 punktus nuosavybės tesės į brolių žemę neatkuriamos. Todėl faktas, kad Z. V. buvo savo brolio V. nuosavybės teisių perėmėja nesukels pareiÅ¡kėjui teisinių pasekmių, nes nuosavybės teisės į V. V. žemę jam nebus atkurtos. Dėl tos pačios priežasties ir praÅ¡ymas atnaujinti pareiÅ¡kėjui terminÄ praÅ¡ymui atkurti nuosavybės teises į V. V. žemę nesukels jam teisinių pasekmių. Nurodo, kad sprendžiant klausimÄ dėl terminų paduoti praÅ¡ymams į aukščiau nurodytÄ Z. ir V. bei V.

V. žemę atnaujinimo pareiÅ¡kėjui reikėtų vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 25 d. nutartimi (administracinė byla A438-2420/2012), nes Å¡ioje nutartyje padalyta teismo iÅ¡vada apie tai, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu iki terminų pabaigos nebuvo pakankamai aktyvus ir terminÄ praleido be svarbių priežasčių liečia ne tik termino paduoti nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams, bet ir termino paduoti praÅ¡ymui dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo atnaujinimÄ .

PareiÅ¡kėjo T. Å . praÅ¡ymas netenkintinas. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra ne kartÄ nurodęs, jog ne Lietuvos valstybė neteisėtai nacionalizavo ar kitais neteisėtais bÅ«dais nusavino savininkų turtÄ . Taigi siekiant bent iÅ¡ dalies atkurti teisingumÄ â€“ atkurti pažeistas nuosavybės teises, buvo pasirinkta ne restitutio in integrum, bet ribota restitucija. Konstitucinis Teismas taip pat yra nurodęs, kad nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese turi bÅ«ti siekiama pusiausvyros tarp asmenų, kuriems atkuriamos nuosavybes teisės, ir visos visuomenes interesų (žr.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimÄ taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-202/2010), kad pasirenkant ribotos restitucijos bÅ«dÄ , nustatant nuosavybės teisių atstatymo sÄ lygas bei tvarkÄ , buvo siekiama atsižvelgti į pakitusias socialines ir teisines realijas bei užtikrinti, kad atstatant vienų asmenų teises nebÅ«tų pažeistos kitų asmenų teisės (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. birželio 20 d. nutarimÄ ).

Todėl Lietuvos Respublikos Konstitucija neįtvirtina besÄ lyginio nuosavybės teisių tęstinumo imperatyvo. Be to, įstatymų leidėjas turi diskrecijÄ nustatyti nuosavybės teisių atstatymo sÄ lygas ir tvarkÄ (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 18 d. nutarimÄ ). AnalogiÅ¡kos pozicijos dėl nuosavybės teisių tęstinumo ir nuosavybės atkÅ«rimo proceso apimties bei ribų laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT). EŽTT savo praktikoje yra nurodęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis negarantuoja teisės, kaip tokios, atkurti nuosavybę (žr. 2003 m. kovo 6 d. sprendimÄ J. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡k.

Nr. 41510/98) arba teisės įgyti nuosavybę. Be to Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis valstybėms narėms neįtvirtina jokių apribojimų nustatant nuosavybės atkÅ«rimo apimtį ir sÄ lygas, pagal kurias jos sutinka atkurti nuosavybės teises buvusiems savininkams (žr. 2004 m. rugsėjo 24 d. sprendimÄ K. prieÅ¡ SlovakijÄ (pareiÅ¡k. Nr. 44912/98). Nuosavybės teisės į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkuriamos pagal iki 1997 m. liepos 1 d. galiojusį įstatymÄ â€žDėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ ir 1997 m. liepos 1 d.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymÄ Nr. VIII-359 (toliau – ir AtkÅ«rimo įstatymas). Nuo 2004 m. spalio 26 d., įsigaliojus minėto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies pataisai (2004 m. spalio 12 d. įstatymo redakcija Nr. IX-2490), buvo įtvirtinta nuostata, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių praÅ¡ymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ nustatytais terminais ir Å¡io įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d.

Piliečiams, praleidusiems nustatytÄ terminÄ dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali bÅ«ti atnaujinamas. Ä®sigaliojus minėto įstatymo 10 straipsnio 2 dalies pataisai (2004 m. spalio 12 d. įstatymo redakcija Nr. IX-2490), buvo įtvirtinta nuostata, kad kartu su praÅ¡ymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ , bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, Å¡iuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti Å¡io įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms.

Piliečiams, praleidusiems nustatytÄ terminÄ dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali bÅ«ti atnaujinamas. Ar įstatymo nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas turi nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju, vertindamas bylai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A858-1209/2010; 2010 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje A261-553/2010; 2018 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-9-451/2018).

Kiekvienas atvejis yra individualus, priklausantis nuo subjektyvių ir objektyvių aplinkybių. Vertinant aplinkybes dėl AtkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimo yra svarbu nustatyti: kuriuo Å¡iuo įstatymu nustatyto termino laikotarpiu pilietis įgijo (ir ar įgijo) teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ 2 straipsnis, AtkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnis); kokius veiksmus asmuo atliko nuo jo teisės į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ atsiradimo iki įstatymu nustatyto termino pabaigos (2001 m. gruodžio 31 d. ir, atitinkamais atvejais, 2003 m. gruodžio 31 d.), siekdamas pasinaudoti Å¡ia teise; faktinių aplinkybių, kurias asmuo praÅ¡o pripažinti svarbiomis terminų praleidimo priežastimis, realų buvimÄ (nebuvimÄ ), jų atsiradimo momentÄ , trukmę, įtakÄ pretendento realioms galimybėms pačiam ar per atstovÄ atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; ar asmuo kreipėsi į teismÄ dėl praleisto termino atnaujinimo per protingÄ terminÄ , jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė pateikti praÅ¡ymÄ ir dokumentus iki įstatymu nustatyto termino.

Teisės aktais, reglamentuojančiais ginčo santykius, nėra nustatyta, kurios aplinkybės yra svarbios, todėl jas vertinant būtina vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 4 str. 6 d.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1558-858/2015, 2018 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-112-492/2018). Terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sutrukdžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje Nr. A525-984/2014).

Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas – pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo atnaujinti praleistÄ terminÄ praÅ¡ymui dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo pateikti pagrįstumo klausimas. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 1999 m. vasario 18 d. padavė praÅ¡ymÄ RadviliÅ¡kio rajono Baisogalos apylinkės agrarinės reformos tarnybai dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į Z. V. (V.) 40,00 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į minėtÄ praÅ¡ymÄ ir pateiktus nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus, Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijos 2004 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. 71-16527-17404 pareiÅ¡kėjui atkurtos nuosavybės teisės į Z.

V. (V.) (duomenys neskelbtini) turėtÄ 40 ha žemės plotÄ , perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 59,40 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjas 2003 m. gruodžio 2 d. ir 2005 m. kovo 17 d. RadviliÅ¡kio rajono žemėtvarkos skyriui pateikė dokumentus, liudijančius, kad V. V. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė 39,3139 ha žemės, V. V. (duomenys neskelbtini) – 27,77 ha ir Z. ir V. V. – 132,56 ha žemės (duomenys neskelbtini), bei paprašė Å¡iuos dokumentus prijungti prie Z.

V. (V.) nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylos. Tačiau pareiÅ¡kėjas nei 2003 m., nei 2005 m. nepateikė praÅ¡ymo atkurti nuosavybės teises į minėtas žemes. Kaip praÅ¡yme nurodo pareiÅ¡kėjas, jis laiku nepateikė praÅ¡ymų dėl to, jog buvo suklaidintas 1999 m. iÅ¡ jo praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į Z. V. žemę priėmusios darbuotojos, jam nebuvo suteikta informacija, nepaaiÅ¡kinta, kad turi pateikti atskirus praÅ¡ymus ne tik dėl atkÅ«rimo į tetos žemę, bet ir dėl tetos Z.

V. tėvų V. ir Z. V. ir brolio V. V. (V.) nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo. Taip pat argumentuoja, jog 2011 metais, kreipiantis į Å iaulių apygardos administracinį teismÄ , pasitikėjo advokate ir jos formuluojamu reikalavimu teismui, nežinojo, kad reikia praÅ¡yti atnaujinti terminÄ ne tik nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti, bet ir atnaujinti terminÄ praÅ¡ymams atkurti nuosavybės teises į V. ir Z. V. ir V. V. (V.) turėtas žemes. Teismas atkreipia dėmesį, kad įstatymų leidėjas praÅ¡ymams ir dokumentams dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo pateikti nustatė ilgus (atitinkamai apie 10 ir 12 metų) terminus, kurie, pretendentams elgiantis apdairiai ir rÅ«pestingai, iÅ¡ esmės buvo pakankami pareikÅ¡ti kompetentingoms valstybės institucijoms savo valiÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, taip pat pasirÅ«pinti Å¡ių teisių atkÅ«rimui reikalingų dokumentų gavimu bei pateikimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-109/2014, 2018 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-112-492/2018 ).

Taigi, faktinis terminas praÅ¡ymams (dokumentams) dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo pateikti virÅ¡ijo deÅ¡imt metų. Teisėjų kolegija vertina, kad toks ilgas terminas suteikė piliečiams realias galimybes tinkamai ir laiku realizuoti subjektines teises visiems suinteresuotiems asmenims, kurie elgėsi pakankamai rÅ«pestingai ir apdairiai. 2004 m. spalio 12 d. AtkÅ«rimo įstatymo Nr. IX-2490 redakcija įstatymų leidėjas iÅ¡ esmės pakeitė nagrinėjamų teisinių santykių reguliavimÄ , t. y. buvę iki tol naikinamaisiais terminai praÅ¡ymams (dokumentams) dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo paduoti tapo atkuriamaisiais, įstatymu nustačius, kad Å¡ie terminai gali bÅ«ti atnaujinti teismine tvarka.

Kartu įstatymų leidėjas nustatė sÄ lygas, kurioms esant terminų atnaujinimas galimas – priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, buvimÄ . Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar pareiÅ¡kėjui buvo objektyvių kliūčių pateikti praÅ¡ymÄ iki 2001 m. gruodžio 31 d. Å iame kontekste pabrėžtina, kad pirmiau nurodytas įtvirtintas teisinis reguliavimas lemia tai, kad įrodinėjimo, jog AtkÅ«rimo įstatymo nustatyti terminai praleisti dėl svarbių priežasčių, naÅ¡ta tenka Å¡iuos terminus praleidusiam ir praÅ¡ymÄ dėl terminų atnaujinimo padavusiam asmeniui.

Kaip minėta, vertinant faktines aplinkybes, kurias asmuo praÅ¡o pripažinti svarbiomis terminų praleidimo priežastimis, svarbu nustatyti jų atsiradimo momentÄ , trukmę, įtakÄ pretendento realioms galimybėms pačiam ar per atstovÄ atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos. Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės (nežinojo įstatymų, galvojo, kad jo pateiktų dokumentų užtenka, pasitikėjo advokate) yra subjektyvaus pobÅ«džio, todėl negali bÅ«ti pripažintomis svarbiomis, nuo pareiÅ¡kėjo valios nepriklausiusiomis, aplinkybėmis.

Vertintina, kad pareiÅ¡kėjas visÄ Ä¯statymų nustatytÄ laikotarpį pateikti atitinkamiems dokumentams ar praÅ¡ymams žinojo apie V. ir Z. V., V. V. (V.) turėtas žemes. Teismas kartu akcentuoja, kad administracinių teisinių santykių, susiklosčiusių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų, ypatumai lemia, kad privatus asmuo juose yra silpnesnioji pusė. Tokia teisinė padėtis lemia, kad santykyje su vieÅ¡Ä ja administracija kilus neaiÅ¡kumams, teisė aiÅ¡kintina privataus asmens naudai, siekiant subalansuoti nelygias Å¡alių pozicijas bei garantuoti asmens, kaip silpnesnės Å¡alies, apsaugÄ .

Gero administravimo principas suponuoja, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektas turi pareigÄ pateikti suinteresuotam asmeniui objektyviÄ ir teisingÄ informacijÄ jį dominančiu klausimu. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjo nurodyta aplinkybė, jog žemėtvarkos specialistė, iÅ¡ jo priėmusi praÅ¡ymÄ 1999 metais, suklaidino bei nepriėmė praÅ¡ymo dėl nuosavybės teisių į V. ir Z. V., V. V. (V.) turėtų žemių atkÅ«rimo, gal bÅ«t turėjo įtakos, kad pareiÅ¡kėjas laiku nepateikė praÅ¡ymo, tačiau tuo pačiu pabrėžtina, kad tokiose bylose vertintinas ir pareiÅ¡kėjo elgesys po termino pasibaigimo, t. y. ar asmuo kreipėsi į teismÄ dėl praleisto termino atnaujinimo per protingÄ terminÄ , jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė pateikti praÅ¡ymÄ ir dokumentus iki įstatymu nustatyto termino.

Pažymėtina, kad pats pareiÅ¡kėjas nurodo, jog 2005 metais (2005 m. gegužės 16 d. RadviliÅ¡kio žemėtvarkos skyriaus raÅ¡tas Nr. 1198) jam buvo paaiÅ¡kinta, kad pateiktų dokumentų neužtenka įvykdyti nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesÄ Ä¯ V. V., Z. V. ir V. V., taip pat pareiÅ¡kėjas jau 2011 metais teikdamas praÅ¡ymÄ Å iaulių apygardos administraciniam teismui galėjo suformuluoti reikalavimÄ atnaujinti terminÄ praÅ¡ymui dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo pateikti. Be to, gavęs teismo 2012 m. kovo 8 d. sprendimÄ bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 25 d. nutartį tik 2019 m. liepos mėnesį vėl kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu atnaujinti praleistÄ terminÄ praÅ¡ymui atkurti nuosavybės teises į V.

V., Z. V. ir V. (V.) V. (V.) nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytÄ Å¾emę, pateikti. PareiÅ¡kėjo nurodyta aplinkybė, kad jie tiek metų savarankiÅ¡kai studijavo dokumentus, nepripažintina svarbia termino praleidimo priežastimi. Papildomai pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje konstatuojama, kad procesas dėl termino dokumentams pateikti atnaujinimo nėra savitikslis. Jo paskirtis – sudaryti galimybes (paÅ¡alinti kliÅ«tis) atkurti nuosavybės teises tiems asmenims, kurie dėl svarbių priežasčių negalėjo pateikti kompetentingoms institucijoms tokių dokumentų, kurie yra bÅ«tini sprendimui dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo priimti.

Taigi dokumentas, kurio pateikimui praÅ¡oma atnaujinti terminÄ , kompetentingai institucijai turi bÅ«ti bÅ«tinas ir apskritai reikalingas sprendžiant klausimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į konkretų nekilnojamÄ jį turtÄ . PrieÅ¡ingu atveju teismo procesas dėl termino atnaujinimo bÅ«tų beprasmiÅ¡kas, tokiu bÅ«du nepateisinamai naudojant ribotus teismo ir visuomenės, iÅ¡ kurios surenkamų mokesčių ir yra iÅ¡ esmės iÅ¡laikoma teismų sistema, resursus (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444 – 2093/2010).

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. spalio 25 d. atmetė pareiÅ¡kėjo T. Å . apeliacinį skundÄ ir Å iaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 8 d. sprendimÄ , kuriuo buvo atmestas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas atnaujinti terminÄ nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti, paliko nepakeistÄ . Svarbios priežastys, kurios sudaro teisėtÄ pagrindÄ Ä¯statymu nustatytų terminų atnaujinimui, teisminėje praktikoje vieningai suprantamos kaip faktinės aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios realizuoti subjektines teises asmeniui, kuris savo valiniais veiksmais Å¡ių teisių realizavimo siekia.

Tokios priežastys kaip nežinojimas, neryžtingumas, nesidomėjimas, nesirÅ«pinimas savo teisių realizavimu, yra subjektyvaus pobÅ«džio ir negali bÅ«ti pripažįstamos svarbiomis, sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimÄ . Ä®statymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas taip pat nepateisina netinkamo įstatymų reikalavimų vykdymo. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiÅ¡kėjo nurodytos priežastys nelaikytinos nuo pareiÅ¡kėjo valios nepriklausančiomis objektyviomis, svarbiomis aplinkybėmis, kurioms esant praleistas terminas gali bÅ«ti atnaujinamas.

Teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad kiekvienas asmuo teisiniuose santykiuose turi ne tik teises, bet ir tam tikras pareigas, o tai įpareigoja patį suinteresuotÄ asmenį veikti rÅ«pestingai, operatyviai ir racionaliai, siekiant iÅ¡vengti kliūčių siekiamam tikslui, Å¡iuo atveju – nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1994/2008, 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-530/2014).

Todėl, atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, darytina iÅ¡vada, kad terminas pateikti praÅ¡ymÄ praleistas ne dėl svarbių priežasčių ir nėra jokio teisinio pagrindo jį atnaujinti. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo T. Å . praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mus.

Teisėjai Laisvutė Kartanaitė Arvydas Martinavičius Virginijus Stankevičius