Lithuanian court dismisses state liability claim where administrative protocol was issued but no formal penalty was imposed.
Sintesi Legislator
Generato dall'IAThe Supreme Administrative Court dismissed the plaintiff's appeal seeking compensation for alleged damages caused by an administrative protocol issued by border guards. The plaintiff argued that the protocol contained false information regarding his tobacco possession, yet the court found no basis for state liability because no formal administrative penalty was actually imposed. Consequently, the court held that without a confirmed illegal act resulting in a penalty, the essential conditions for civil liability under the Civil Code were not met.
Regesto Legislator
Generato dall'IALietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis; Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnis: Civilinė valstybės atsakomybė kyla tik nustatant valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ir kitas atsakomybės sąlygas, todėl be administracinės nuobaudos paskyrimo žalos atlyginimo reikalavimas netenkinamas.
Parole chiave
Generato dall'IADisposizioni normative citate
Generato dall'IAGiurisprudenza citata
Generato dall'IATesto completo
Administracinė byla Nr
Administracinė byla Nr. eA-1710-146/2015
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01523-2014-3
Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. spalio 13 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės, dėl turtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Pareiškėjas V. B. (toliau – ir pareiškėjas) elektroninių ryšių priemonėmis padavė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui skundą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės (toliau – ir VSAT Pagėgių rinktinė, atsakovo atstovas), 360,00 Lt turtinę žalą.
Pareiškėjas paaiškino, kad 2014 m. balandžio 2 d. VSAT Pagėgių rinktinės tyrėjas nepagrįstai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 123-011-14 (toliau – ir ATP protokolas Nr. 123-011-14), kuriame nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija, kad 2013 m. liepos 1 d. apie 14.00 val. V. B. savo namuose Tauragės m., (duomenys neskelbtini), laikė 21 pakelį cigarečių „Jing Ling“ be banderolių, 2 pakelius cigarečių „NZ Gold super slims“ be banderolių, 5 pakelius cigarečių „Tambov Wolf“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių vertė, vadovaujantis Klaipėdos teritorinės muitinės 2013 m. spalio 8 d. raštu Nr. (LM)V-14-18746 ir (LM)V-14-20884, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 249,22 Lt, tuo V. B. pažeidė Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 (2010 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. 4-443 redakcija), 3.1.2 punktą ir įvykdė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1632 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjo teigimu, jis informavo atliekančius poėmį pareigūnus, kad 19 pakelių cigarečių priklauso jo sūnui Mindaugui, o likusios jo sutuoktinei I. B.. Pagal tuo metu galiojusius įstatymus, vienas asmuo galėjo turėti 20 pakelių cigarečių be banderolių ar su Rusijos Federacijos banderolėmis, todėl įstatymai nepažeisti. Pareiškėjo nuomone, pareigūnams nebuvo pagrindo paimti cigaretes ir surašyti jam ATP protokolą, juo labiau, kad jis nurodytu adresu negyvena. Tauragės rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 8 d. administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.8-643-367/2014 (toliau – ir ATP byla) jo atžvilgiu nutraukė nesant jo (V. B.) veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 1632 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Šis teismo nutarimas yra įsiteisėjęs.
Pareiškėjas paaiškino, kad siekdamas apginti savo teises ATP byloje, jis 2014 m. sausio 23 d. sudarė su advokato padėjėju teisinių paslaugų sutartį Nr. 8. Advokato padėjėjas atstovavo pareiškėją 2014 m. balandžio 2 d. surašant ATP protokolą ir du kartus Tauragės rajono apylinkės teisme. Už suteiktas teisines paslaugas pareiškėjas sumokėjo atstovui 360,00 Lt. Šią sumą pareiškėjas vertino kaip jam padarytą turtinę žalą ir prašė priteisti iš atsakovo.
Pasak pareiškėjo VSAT Pagėgių rinktinės pareigūnai poėmio metu suprato, kad jo veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 1632 straipsnio 1 dalyje, įvykio ir sudėties, kadangi name, kuriame rastos cigaretės, pareiškėjas negyvena, o cigarečių kiekis vienam ten gyvenančiam asmeniui neviršijo leidžiamo laikyti 20 pakelių kiekio. M. B. ir I. B. 2014 m. vasario 1 d. paaiškinimuose nurodyta, kad cigaretės priklauso jiems, nes jie poėmio vietos adresu yra deklaravę gyvenamąją vietą ir ten gyvena. Pareiškėjo teigimu, visi ATP byloje esantys duomenys akivaizdžiai rodė jo nekaltumą. Esant šioms aplinkybėms, ATP bylos teisena jo atžvilgiu negalėjo būti pradėta, o pradėta turėjo būti neatidėliotinai nutraukta. VSAT Pagėgių rinktinės pareigūnai, surašydami ATP protokolą ir perduodami ATP bylą Tauragės rajono apylinkės teismui, elgėsi neteisėtai ir tai lėmė pareiškėjo patirtas materialines išlaidas. Remdamasis šiais motyvais, pareiškėjas teigė, kad jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, patirtos ATP byloje, laikytinos nuostoliais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio prasme (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A63-1720/2010). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - ir LVAT) praktika (administracinės bylos Nr. A442-155/2010, A822-207/2010, A662-491/2010), pripažinus institucijos (pareigūno), nagrinėjusios ATP bylą, priimtą nutarimą neteisėtu ir nepagrįstu, atsiranda pagrindas nepagrįstai apkaltintam asmeniui prisiteisti dėl to patirtą žalą.
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinė prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą (b. l. 8–13) atsakovo atstovas paaiškino, kad 2013 m. liepos 1 d. apie 03.45 val. pasienio ruože Sudargo kaime, Sudargo seniūnijoje, Šakių rajone, kelyje Ramoniškiai–Kiduliai apie 3000 m nuo Ramoniškių PKP teritorijos paskutinio pakeliamojo užtvaro po muitinės patikrinimo VSAT Pagėgių rinktinės pareigūnų pakartotiniam patikrinimui buvo sustabdytas automobilis DAF FT 95 XF.430, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. B. Atliekant automobilio ir gabenamų prekių pakartotinį patikrinimą, automobilio kabinoje po daiktadėže buvo rasta paslėptų 140 pakelių cigarečių be banderolių bei 10 pakelių cigarečių su Rusijos Federacijos banderolėmis.
Pagal faktą, kad į pareigūnams pateiktą automobilio DAF FT 95 XF.430, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transporto priemonės savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo blanką buvo įrašyti neatitinkantys tikrovės duomenys ir jis buvo naudojamas kaip tikras juridinę galią turintis dokumentas, VSAT Pagėgių rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresnysis tyrėjas pradėjo ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 05-1-03032-13 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalį. 2013 m. liepos 24 d. apie 14.20 val.
Rociškių užkardos teritorijos saugomoje sulaikytų automobilių aikštelėje atlikus papildomą automobilio DAF FT 95 XF430, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), patikrinimą, iš anksto perdarytuose automobilio galiniuose purvasaugiuose buvo rasti paslėpti dar 634 pakelių cigarečių be banderolių. VSAT Pagėgių rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresnysis tyrėjas 2013 m. liepos 1 d. šioje byloje nustatęs, kad faktiniai duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog V. B. namų ūkio valdoje (duomenys neskelbtini), Tauragėje, yra su automobilio draudimo sutarties sudarymu susijusių buhalterinės apskaitos dokumentų, nutarė padaryti kratą.
Šios kratos metu (duomenys neskelbtini), Tauragėje, buvo rasta ir paimta 35 pakeliai cigarečių su Rusijos Federacijos banderolėmis, kitos rastos cigaretės be banderolių. V. B. kratos metu negalėjo nurodyti, kam priklausė cigaretės. Šios kratos teisėtumą 2013 m. liepos 2 d. nutartimi patvirtino teismas. Administracinio teisės pažeidimo faktas buvo nustatytas ikiteisminio tyrimo metu ir kuruojančio prokuroro nurodymu iš baudžiamosios bylos Nr. 05-1-03032-13 išskirta medžiaga ATP protokolo surašymui. Tiriant bylos medžiagą, I.
B., M. B. ir V. B. paaiškinimai buvo vertinami kaip pareiškėjo pasirinkta gynybos taktika, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, todėl 2014 m. balandžio 2 d. pareiškėjui buvo surašytas ATP protokolas dėl to, kad 2013 m. liepos 1 d. apie 14 val. V. B. savo namuose Tauragės m., (duomenys neskelbtini), laikė 21 pakelį cigarečių „Jing Ling“ be banderolių, 2 pakelius cigarečių „Compliment Super Slims 3“ be banderolių, 2 pakelius cigarečių „Compliment Super Slims 1“ be banderolių, 1 pakelį cigarečių „Compliment Super Slims 5“ be banderolių, 4 pakelius cigarečių „NZ Super Slims“ be banderolių, 4 pakelius cigarečių „Tambov Wolf“ su Rusijos Federacijos banderolėmis; laikydamas minėtas cigaretes V.
B. pažeidė Taisyklių 3.1.2 punktą ir įvykdė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 1632 straipsnio 1 dalyje. Išvadą, kad rastos cigaretės priklausė pareiškėjui, leido daryti ir 2014 m. sausio 17 d. Šakių rajono apylinkės teismo nutarimas ATP byloje Nr. A2-11-1-876/2014, kuriuo V. B. pripažintas kaltu padaręs ATPK 210 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Tauragės rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 8 d. nutarimu ATP bylą V. B. atžvilgiu nutraukė ne dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų, o dėl įrodymų nepakankamumo.
ATP bylos nutraukimas savaime neįrodo VSAT Pagėgių rinktinės pareigūnų veiksmų neteisėtumo. Nėra pagrindo teigti, kad 2014 m. balandžio 2 d. surašydami ATP protokolą pareiškėjui VSAT Pagėgių rinktinės pareigūnai nesilaikė teisės aktų reikalavimų ar veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nesant atsakovo neteisėtų veiksmų, pareiškėjo reikalavimas priteisti patirtą turtinę žalą laikytinas nepagrįstu.
II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimu pareiškėjo V. B. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčas kilęs dėl turtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Ištyręs įrodymus teismas nustatė, kad VSAT Pagėgių rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyrius 2014 m. balandžio 2 d. surašė pareiškėjui ATP protokolą Nr. 123-011-14 už tai, kad 2013 m. liepos 1 d. apie 14.00 val. V. B. savo namuose Tauragės mieste, (duomenys neskelbtini), laikė 21 pakelį cigarečių „Jing Ling“ be banderolių, 2 pakelius cigarečių „Compliment Super Slims 3“ be banderolių, 2 pakelių cigarečių „Compliment Super Slims 1“ be banderolių, 1 pakelį cigarečių „Compliment Super Slims 5“ be banderolių, 4 pakelius cigarečių „NZ Gold super slims“ be banderolių, 5 pakelius cigarečių „Tombov Wolf“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių vertė, vadovaujantis Klaipėdos teritorinės muitinės 2013 m. spalio 8 d. raštu Nr. (LM19)V-14-18746 ir 2013 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. (LM19)V-14-20884, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 249,22 Lt. Laikydamas minėtas cigaretes V. B. pažeidė Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. 4-200 „Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ 2010 m. birželio 11 d. pakeitimo Nr. 4-443 3.1.2 punktą ir įvykdė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 1632 straipsnio 1 dalį. Tauragės rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 8 d. nutarimu ATP bylą Nr. A2.8.-643-367/2014 V. B. atžvilgiu nutraukė, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 1632 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Pareiškėjas patirtą žalą sieja su išlaidomis advokato padėjėjui už atstovavimą ATP byloje VSAT Pagėgių rinktinėje ir teisme.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Nurodytos žalos atlyginimas siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnis). CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal šio straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Tam, kad pareiškėjo reikalavimas būtų pripažintas pagrįstu, turi būti konstatuotos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos: valstybės institucijų neteisėti veiksmai, pareiškėjo patirta žala ir priežastinis ryšys tarp valstybės institucijų neteisėtų veiksmų bei pareiškėjo patirtos žalos. Kaltės klausimas nėra teisiškai reikšmingas, kadangi valstybės civilinė atsakomybė šiuo atveju atsiranda nepaisant valstybės institucijų kaltės.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas viešuoju administravimu (LVAT plenarinės sesijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-689/2013), tačiau valstybės institucijų veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala ATP bylų teisenoje gali būti atlyginama nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama galimybė atlyginti administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padarytą žalą, remiantis CK 6.271 straipsniu (LVAT 2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-822/2007, 2010 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-155/2010, 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-159/2011).
Teismas pabrėžė, kad turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais pareigūnų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 2 dalies. CK 6.271 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas pareigūnų neteisėtus veiksmus kildina iš jo atžvilgiu 2014 m. balandžio 2 d. pradėtos ATP bylos teisenos surašant ATP protokolą. Todėl teismas analizavo, ar policijos pareigūnams renkant įrodymus, surašant ATP protokolą laikytasi tai nustatančio teisinio reguliavimo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio l dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį, yra nurodęs, kad ATP protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. ATP protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Taigi protokolas yra procesinis dokumentas, kuriuo pradedama ATP bylos teisena, tačiau jį surašius asmuo nėra laikomas patrauktu administracinėn atsakomybėn.
Teismas nustatė, kad pagal ATPK 224 straipsnio 1 dalies nuostatas ATPK 1632 straipsnyje numatytų pažeidimų bylas nagrinėja apylinkės teismai. Pareiškėjo ATP byla, vadovaujantis ATPK 261 straipsnio 1 dalimi, buvo perduota Tauragės rajono apylinkės teismui. Remiantis ATPK 280 straipsnio nuostatomis, apylinkės teismas rengdamasis nagrinėti bylą privalo išspręsti, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio tesiės pažeidimo bylos medžiaga, įvertinti ir išsireikalauti reikalingą papildomą medžiagą, taip pat, ar tenkintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nukentėjusiojo, jų atstovų pagal įstatymą, advokatų ar kitų įgaliotų atstovų prašymai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad jei teismai nustato, jog ATP protokolas yra surašytas nesilaikant įstatymo reikalavimų, tuomet arba teismas pasirengimo nagrinėti ATP bylą stadijoje grąžina protokolą surašiusiai institucijai protokolo trūkumams pašalinti, arba teismas bylą nagrinėja iš esmės ir ją nutraukia, kaip bylos nutraukimo pagrindą nurodydamas tai, kad ATP protokolas surašytas netinkamai (žr. LVAT biuletenis „Administracinių teismų praktika“ Nr. 7, p. 257–258). Iš prijungtos ATP bylos Nr. A2.8-643-367-2014 ir Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutarimo turinio Klaipėdos apygardos administracinis teismas nustatė, kad ATP byla V. B. atžvilgiu buvo nutraukta konstatavus, jog byloje nesurinkta pakankamai neginčytinų įrodymų, pagrindžiančių, kad V. B., pažeisdamas Taisyklėse nustatytą tvarką Rytų g. 48, Tauragėje, laikė cigaretes, todėl jo veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 1632 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Tačiau nagrinėjęs šią ATP bylą teismas atkreipė dėmesį į tai, kad 2014 m. gegužės 8 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nutarime nėra konstatuoti jokie ATP protokolo esminiai trūkumai ar kiti pažeidimai.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad ATP bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir ATP protokolo surašymo aplinkybės, tiek ATP bylos nutraukimo aplinkybės (LVAT 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013). Bendrosios kompetencijos teismai, spręsdami deliktinės atsakomybės klausimus dėl CK 6.272 straipsnio taikymo, savo praktikoje laikosi nuostatos, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra išteisinimo pagrindas; baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumo patikrinimas šių teisės šakų normų nustatyta tvarka yra viena iš aplinkybių, kurias, laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo taisyklių, turi įvertinti civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas, konstatavęs esmines reikšmingas aplinkybes civilinėje byloje teismas gali padaryti priešingą išvadą negu padarytoji baudžiamojo ar administracinio proceso kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003, išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006).
Teismas pažymėjo, kad ATP bylose, kur yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiama dėl administracinės atsakomybės taikymo, tačiau nėra sprendžiama dėl civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio) buvimo. Sprendžiant dėl žalos pagal CK 6.271 straipsnį atlyginimo pirmiausia turi būti įvertinta, kokiais teisės aktų reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas atitinkamus aktus ir atlikdamas veiksmus, susijusius su ATP bylos tyrimu, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas skunde nenurodė, kokius konkrečius teisės aktų reikalavimus pažeidė VSAT Pagėgių rinktinės pareigūnai, o jų veiksmų neteisėtumą siejo tik su nurodyta aplinkybe, kad visi surinkti įrodymai akivaizdžiai rodė jo nekaltumą, todėl ATP protokolas negalėjo būti surašytas.
Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo (toliau – ir VSATĮ) 5 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės tarnybos funkcijos, viena iš jų – nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas. Teises ir pareigas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams tiriant ATP bylas nustato tiek šio įstatymo nuostatos, tiek kiti įstatymai. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas, užtikrindamas jam pavestų uždavinių įgyvendinimą, turi įgalinimus, kurių apimtis numatyta Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 20 straipsnyje.
Vienas iš atsakomybės elementų – neteisėtumas. Siekiant veiksmus pripažinti neteisėtais būtina konstatuoti, kad valdžios institucijos neįvykdė įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Neteisėtumas galėtų būti konstatuotas nustačius, kad valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (LVAT 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT), nustatydamas neteisėtus veiksmus, bendrąją pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai aiškina siaurai, t. y., ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų. Viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas „galima tai, kas leista“, pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų. Viešojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti viršijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais. Viešąjį administravimą vykdančių subjektų veikloje bendroji pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai negali būti priešpastatoma pareigai laikytis šią veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti. Ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, turi būti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų (LAT 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008).
Nagrinėjamoje byloje teismas, ištyręs bei įvertinęs įrodymus, nenustatė pagrindo išvadai, kad 2014 m. balandžio 2 d. surašydami pareiškėjui ATP protokolą pareigūnai nesilaikė teisės aktų reikalavimų ar veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teismas nustatė, kad medžiaga administracinio poveikio priemonėms pagal ATPK 1632 straipsnio 2 dalį taikyti ir ATP protokolui surašyti V. B. VSAT Pagėgių rinktinėje buvo gauta 2013 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. (21/22)-8-2159 iš ikiteisminio tyrimo skyriaus.
ATP bylos duomenys patvirtino, kad pareiškėjas V. B. 2013 m. liepos 1 d. jau buvo baustas už ATPK 210 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą (kontrabanda), jo vairuojamajame automobilyje radus didelį kiekį muitinės tikrinimui nepateiktų cigarečių pakelių. VSAT Pagėgių rinktinės 2013 m. liepos 1 d. nutarimu kratą V. B. namų ūkio valdoje (duomenys neskelbtini), Tauragėje, nutarta daryti dėl kito nusižengimo – BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto dokumentų suklastojimo, tačiau kratos (jos teisėtumas neginčijamas) metu buvo rastas vienam žmogui draudžiamas laikyti cigarečių pakelių kiekis be banderolių bei su Rusijos Federacijos banderolėmis.
Nors pareiškėjas (duomenys neskelbtini), Tauragėje, negyvena, tačiau teismas pažymėjo, jog pareiškėjas dalyvavo atliekant kratą. Jis neneigė pats pirkęs ir parvežęs iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities cigaretes, rastas kratos metu. Tai, kad pareiškėjo sūnus M. B. ir sutuoktinė I. B. teigė, esą rastos cigaretės priklauso jiems, pareigūnas vertino kaip šališkų šeimos narių pritarimu pasirinktą gynybos poziciją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad 2014 m. balandžio 2 d.
ATP protokolą surašęs VSAT Pagėgių rinktinės pareigūnas atliko (siekė atlikti) visapusišką, pilną ir objektyvų ATP protokole nurodytam kaltinimui pagrįsti reikšmingų aplinkybių išaiškinimą, kaip to reikalauja ATPK 248 straipsnis, formuluojantis ATP bylų teisenos uždavinius. ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Vadovaudamasis minėta Kodekso norma, teismas pažymėjo, kad jei pareigūnas surinko įrodymus ir yra įsitikinęs (o įsitikinimas pagrįstas visapusišku bylos išnagrinėjimu) dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, tokie veiksmai, nesant pareigūno aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, negali suponuoti neteisėtų veiksmų konstatavimo.
Nenustatęs pareigūnų veiksmų prieštaravimo teisės aktų reikalavimams, apibrėžiantiems patraukimą administracinėn atsakomybėn, taip pat bendro pobūdžio pareigų nevykdymo, teismas priėjo prie išvadų, kad 2014 m. balandžio 2 d. ATP protokolą pareiškėjui surašęs VSAT Pagėgių rinktinės pareigūnas neteisėtų veiksmų neatliko.
Dėl pateiktų rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas 2014 m. sausio 23 d. sudarė teisinių paslaugų sutartį Nr. 8 su advokato padėjėju ir jam už atstovavimą sumokėjo 360,00 Lt, teismas pažymėjo, kad byloje nenustatyta, jog pareigūnas veikė neteisėtai ar pažeidė jo veiklą ir kompetenciją reglamentuojančius teisės aktus, todėl pareiškėjas neįgijo teisės į žalos atlyginimą, nesant bent vieno privalomo elemento valstybės viešajai atsakomybei atsirasti.
Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
III. Pareiškėjas V. B. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde (b. l. 21–23) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.
Apeliacinis skundas iš dalies yra grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais pareiškėjas (apeliantas) rėmėsi skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui. Be to, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantas teigia, kad teismas visapusiškai ir objektyviai neišsiaiškino visų jo skunde nurodytų aplinkybių. Remdamasis ATPK 248 straipsnio 1 dalimi ir 250 straipsnio 1 dalimi, apeliantas pažymi, jog pareigūnas, pradėdamas ATP bylos teiseną, privalo išsamiai išnagrinėti visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, nustatyti visus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus ir tik tuomet surašyti ATP protokolą, kurio pagrindu skiriama administracinė nuobauda. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nenurodė, kokius konkrečius teisės aktų reikalavimus pažeidė VSAT Pagėgių rinktinės pareigūnai. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog kratos metu pareiškėjo (apelianto) sūnus M. B. dėl cigarečių priklausomumo nurodė taip pat, kaip ir pareiškėjas. Apelianto manymu, prieštaringai turi būti vertinamas ir VSAT Pagėgių rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus tyrėjo K. P. 2014 m. gruodžio 9 d. tarnybinis pranešimas Nr. 8-2289. Minėtas pareigūnas vėliau pripažino, jog nebuvo surinkta įrodymų, pagrindžiančių apelianto kaltumą. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, jog tais atvejais, kai ATP byla nutraukiama dėl įrodymų stokos, dar nereiškia, kad institucija, surašiusi ATP protokolą, veikė neteisėtai. Pasak apelianto, ATP byla buvo pradėta remiantis prielaidomis, o nutraukta neesant jo veiksmuose pažeidimo sudėties. Jis kartu su skundu pateikė teismui rašytinius įrodymus, iš kurių yra aišku, kad jis patyrė žalą jo nurodyto dydžio žalą dėl pasienio pareigūnų veiksmų.
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinė su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovo atstovas pakartoja argumentus, kuriuos buvo išdėstęs atsiliepime į pareiškėjo skundą. Atkreipia dėmesį į tai, kad LVAT praktikoje yra konstatuota, jog ATP bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiškai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas, turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir ATP protokolo surašymo aplinkybės, tiek ATP bylos nutraukimo aplinkybės (LVAT 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013). Atsakovo atstovo nuomone, nėra pagrindo išvadai, kad VSAT Pagėgių rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresnysis tyrėjas K. P., 2014 m. balandžio 2 d. surašydamas V. B. ATP protokolą nesilaikė teisės aktų reikalavimų, veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeidžiant bendro pobūdžio praktiką elgtis rūpestingai. Aptariamu atveju nebuvo pareigūnų neteisėtų veiksmų CK 6.271 straipsnio prasme, nes buvo laikytasi ATPK 248 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų imperatyvių nuostatų. Todėl apeliantas (pareiškėjas) neturi teisės į patirtos žalos, kurią jis sieja su išlaidomis advokato padėjėjo pagalbai už atstovavimą ATP byloje apmokėti, atlyginimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl turtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš VSAT Pagėgių rinktinės neteisėtų veiksmų pradedant ATP bylos Nr. A2.8-643-367/2014 teiseną dėl ATPK 1632 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo, t. y. surašant 2014 m. balandžio 2 d. ATP protokolą dėl šioje įstatymo normoje numatyto teisės pažeidimo.
Pareiškėjo prašomą priteisti turtinę žalą 360 Lt (104,26 Eur) sudaro išlaidos advokato padėjėjo teisinei pagalbai ATP byloje, kuri Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutarimu V. B. atžvilgiu buvo nutraukta nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 1632 straipsnio 1 dalyje, sudėties (ATPK 250 str.1 d.1 p.).
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus bylai aktualaus teisinio reguliavimo kontekste, pareiškėjo skundą atmetė priėjęs prie išvadų, kad pareiškėjos nurodytos institucijos (VSAT Pagėgių rinktinės), kuri surašydama V. B. ATP protokolą pradėjo jo atžvilgiu ATP bylos Nr. A2.8-643-367/2014 teiseną, neteisėti veiksmai nenustatyti, t. y. nenustatytas valstybės civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį, privalomasis elementas.
Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išsiaiškino jo skunde nurodytas aplinkybes, todėl priėjo prie nepagrįstų ir neteisingų išvadų.
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia minėtoje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės), t. y.: valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jei nustatoma visuma viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėti veiksmai ar neveikimas, žalos pareiškėjui padarymo faktas ir priežastinis ryšys tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.
Atsižvelgiant į tai, kad valstybės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga – neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai, šios sąlygos buvimas (nebuvimas), kaip taisyklė, byloje nustatinėjamas pirmiausia. Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) lemia, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę).
Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valstybės valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Iš pareiškėjo skundo argumentų pirmosios instancijos teismui matyti, kad pareiškėjas VSAT Pagėgių rinktinės veiksmų neteisėtumą sieja su teisenos pradėjimu ATP byloje dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 1632 straipsnio (akcizais apmokestinamų prekių laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką) 1 dalyje.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos yra valstybės institucija, kurios paskirtis – įgyvendinti valstybės sienos apsaugą ir jos kirtimo kontrolę (VSATĮ 2 str.1 d.). Tarnyba priklauso Vidaus reikalų ministerijos valdymo sričiai (VSATĮ 2 str.2 d.). Pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 11 straipsnį, nustatantį VSAT organizacinę struktūrą, Tarnybą sudaro: Tarnybos vadas; Tarnybos štabas; Tarnybos rinktinės; Tarnybos užkardos; kiti Tarnybos struktūriniai padaliniai. Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytos pagrindinės VSAT funkcijos, o 2 dalyje nustatyta, kad Tarnyba atlieka ir kitas teisės aktų jai pavestas funkcijas. VSAT, be kita ko, pagal jai suteiktą kompetenciją turi užtikrinti nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, atskleidimą ir tyrimą.
VSAT pareigūnų procesinę veiklą administracinių teisės pažeidimų bylose reglamentuoja specialusis įstatymas – Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas. Nagrinėjamai bylai teisės surašyti ATP protokolus aspektu yra aktualus ATPK 2591 straipsnis, kuriame nurodytos institucijos, kurių įgalioti pareigūnai turi teisę surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus dėl atitinkamų (išvardytų) administracinių teisės pažeidimų. Pagal ATPK 2591 straipsnio 1 dalies 1 punktą administracinių teisės pažeidimų bylose, kurias nagrinėja šio kodekso 221 ir 224 straipsniuose nurodyti organai, teisės pažeidimų protokolus turi teisę surašyti tam įgalioti vidaus reikalų ir policijos pareigūnai dėl šiame straipsnyje išvardytų pažeidimų, tarp jų dėl pažeidimo, nurodyto ATPK 1632 straipsnyje.
Pagal ATPK (2013 m. gruodžio 10 d. įstatymo Nr. XII-653 redakcija 224 straipsnio 1 dalį ATPK 1632 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėja teisėjai. Pareiškėjui ATP protokolą dėl ATPK 1632 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo surašė VSAT Pagėgių rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus tyrėjas K. P. Byloje nustatyta, kad vada pradėti ATP bylos teiseną V. B. atžvilgiu buvo VSAT Pagėgių rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininkės 2013 m. lapkričio 13 d. raštu Nr.(21/22)-8-2159 persiųsta VSAT Pagėgių rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkui medžiaga, išskirta iš baudžiamosios bylos Nr.05-1-03032 ATP protokolo surašymui.
VSAT Pagėgių rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkas savo rezoliucija ant minėto 2013 m. lapkričio 13 d. rašto Nr.(21/22)-8-2159 pavedė atlikti procesinius veiksmus tyrėjui K. P. Minėti bylos duomenys patvirtina, kad ATP protokolą V. B. surašė ATPK 2591 straipsnio 1 dalies prasme tokius įgaliojimus turinčio administravimo subjekto (VSAT) struktūrinio padalinio (Pagėgių rinktinės) pareigūnas. Minėtas VSAT Pagėgių rinktinės pareigūnas 2014 m. balandžio 2 d. surašė V. B. ATP protokolą dėl ATPK 1632 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo, remdamasis minėta medžiaga, kuri buvo išskirta iš baudžiamosios bylos.
Tauragės rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 8 d. nutarimu ATP bylą Nr. A2.8-643-367/2014 V. B. atžvilgiu nutraukė nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 1632 straipsnio 1 dalyje, sudėties.
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą taikant įstatymus (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) analogiško pobūdžio bylose teisingai pažymėjo, kad ATP bylos nutraukimas savaime nėra pagrindas pripažinti pareigūnų ATP bylos teisenoje veiksmus neteisėtais, kad tokiu atveju turi būti vertinamos kiekvienam individualiam atvejui reikšmingos aplinkybės, tarp jų ATP surašymo ir bylos nutraukimo aplinkybės. Teisėjų kolegija šiame kontekste pažymi, kad kilus ginčui dėl žalos atlyginimo, kai pareigūnų veiksmų neteisėtumas yra siejamas su faktu, jog teismas nutraukė ATP bylą, teismas administracinėje byloje dėl žalos atlyginimo, spręsdamas dėl pareigūnų atitinkamų veiksmų ATP byloje teisėtumo (neteisėtumo) CK 6.271 straipsnio taikymo aspektu, turi atsižvelgti į ATP bylos nutraukimo priežastis, ypač į tai, ar nutraukdamas ATP bylą teismas konstatavo kokius nors ATPK pažeidimus.
Nagrinėjamu atveju Tauragės rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 8 d. nutarimu nutraukdamas ATP bylą Nr. A2.8-643-367/2014 V. B. atžvilgiu nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 1632 straipsnio 1 dalyje, sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.), nekonstatavo jokių ATPK pažeidimų. Priešingai, teismas pažymėjo, kad pareigūnas 2013 m. gruodžio 31 d. nutarimu pratęsė administracinės nuobaudos skyrimo terminą, nepažeisdamas ATPK 35 straipsnio 3 dalyje nustatytos procedūros, todėl V. B. argumentus, esą ATP byla jo atžvilgiu turėtų būti nutraukta pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui, atmetė kaip nepagrįstus.
Iš Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutarimo motyvų matyti, kad teismas bylą nutraukė vertindamas įrodymus, t. y. priėjo prie išvadų, kad nesurinkta pakankamai V. B. kaltę pagrindžiančių įrodymų. Taigi byla buvo nutraukta ne dėl kokių nors ATPK pažeidimų, ar nustatytų kitokio pobūdžio neteisėtų pareigūnų veiksmų, teismo išvados dėl ATP bylos nutraukimo pagrįstos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pažymėtina, kad teismas minėtame nutarime nenurodė, kad pareigūnas turėjo atlikti kokius nors veiksmus, tačiau jų neatliko, ar atliko ne taip, kaip to reikalauja įstatymas.
Taigi tas faktas, kad Tauragės rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 8 d. nutarimu nutraukė V. B. atžvilgiu ATP bylą Nr. A2.8-643-367/2014 bylą, atsižvelgiant į šiame nutarime išdėstytus bylos nutraukimo motyvus, nėra pagrindas išvadoms, kad ATP protokolą minėtam asmeniui surašiusio pareigūno veiksmai buvo neteisėti CK 6.271 straipsnio prasme.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjo ATP protokolo surašymo aplinkybes ir priėjo iš esmės prie pagrįstų išvadų, kad ATP protokolo V. B. surašymą dėl ATP pažeidimo, numatyto ATPK 1632 straipsnio 1 dalyje, nėra pagrindo vertinti kaip neteisėtą veiksmą. Minėta, kad ATP protokolą surašė pareigūnas, turintis įgaliojimus atlikti tokį procesinį veiksmą. Iš VSAT Pagėgių rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininkės 2013 m. lapkričio 13 d. rašto Nr. (21/22)-8-2159 ir jo priedų matyti, kad VSAT Pagėgių rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriui buvo persiųsta medžiaga, išskirta iš baudžiamosios bylos Nr. 05-1-03032 (procesinių dokumentų, surinktų BPK nustatyta tvarka, kopijos), kurioje atliekamas ikiteisminis tyrimas to paties asmens (V.
B.) atžvilgiu dėl galimo dokumentų klastojimo. Iš minėtos išskirtos ir pateiktos ATP protokolo surašymui medžiagos matyti, kad krata, kurios metu (duomenys neskelbtini), Tauragėje, buvo surasta ir paimta 30 pakelių cigarečių be banderolių ir 5 pakeliai su Rusijos Federacijos banderolėmis, buvo atlikta 2013 m. liepos 1 d. nuo 14.00 iki 15.00 val., t.y. tą pačią dieną nedelsiant po to, kai VSAT Pagėgių rinktinės pareigūnai Sudargo kaime, Šakių rajone, 2013 m. liepos 1 d. 03.45 val. pakartotiniam patikrinimui sustabdė automobilį DAF FT 95Xf.430, valst.
Nr.FCB598, vairuojamą V. B., pravažiavusį muitinės patikrinimo zoną, ir atlikdami patikrinimą, rado paslėptų po daiktadėže cigarečių be banderolių ir su Rusijos Federacijos banderolėmis, taip pat nustatė, kad į pateiktą transporto priemonės savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą įrašyti neatitinkantys tikrovės duomenys. Tą pačią dieną buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr.05-1-03032 pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dokumento suklastojimas). 2013 m. liepos 1 d. nutarimą daryti kratą V.
B. namų ūkio valdoje (duomenys neskelbtini), Tauragėje, priėmė ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje atliekantis tyrėjas. Pabrėžtina, kad krata yra procesinis ikiteisminio tyrimo veiksmas, kurio atlikimą reglamentuoja BPK normos. Jis gali būti skundžiamas BPK nustatyta tvarka. Taigi kratos atlikimas su pareiškėjo nurodytu, jo nuomone neteisėtu veiksmu, ATP protokolu surašymu yra susijęs tik tiek, kad kratos protokolas ir kita su tuo susijusi medžiaga buvo išskirta iš baudžiamosios bylos ATP bylos teisenai pradėti.
Dėl minėtos kratos atlikimo pažymėtina tai, kad Šakių rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2013 m. liepos 2 d. nutartimi patvirtino 2013 m. liepos 1 d. V. B. priklausančioje namų valdoje (duomenys neskelbtini), Tauragėje, atliktos kratos teisėtumą. Šioje nutartyje teisėja, be kita ko, pažymėjo, kad kratoje dalyvavo visi įstatyme nurodyti asmenys. BPK 145 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darant kratą turi dalyvauti buto, namo ar kitų patalpų, kuriose daroma krata, savininkas, nuomotojas, valdytojas, pilnametis jų šeimos narys ar artimas giminaitis.
Iš nutarimo daryti kratą ir kratos protokolo turinio matyti, kad kratoje (duomenys neskelbtini), Tauragėje, dalyvavo V. B., t. y. BPK 145 straipsnio 4 dalyje nurodytas asmuo, kuris pasirašė šiuos procesinius dokumentus be jokių pastabų. Pažymėtina, kad kratos protokole blanke yra eilutė „Kviestinių ir dalyvavusių asmenų pareiškimai“, skirta įrašyti kratoje dalyvavusių asmenų pareiškimams ir pastaboms. Šioje eilutėje įrašyta, kad pareiškimų nėra. Tai patvirtina, kad kratoje dalyvavęs V. B. nepareiškė pastabų jokiais aspektais, tarp jų ir tais aspektais, kuriuos nurodė skunde iškeldamas administracinį ginčą dėl turtinės žalos atlyginimo (dėl cigarečių priklausomumo kitiems asmenims).
Atsakovo atstovas pateikė į bylą duomenis apie tai, kad VSAT Pagėgių pareigūnas, surašydamas V. B. ATP protokolą dėl pažeidimo, numatyto ATPK 1632 straipsnio 1 dalyje, turėjo duomenų apie jo tuo pačiu laiku su tokiomis pat prekėmis (cigaretėmis) padarytą kitą administracinį pažeidimą (kontrabandą), už kurį teismo jam buvo paskirta administracinė nuobauda. Minėta, kad ginčui aktuali krata buvo atlikta tą pačią dieną kai VSAT Pagėgių rinktinės pareigūnai pareiškėjo vairuojamame automobilyje, pravažiavusiame muitinės patikrinimo zoną, pakartotinio patikrinimo metu rado paslėptų po daiktadėže cigarečių be banderolių ir su Rusijos Federacijos banderolėmis. 2013 m. liepos 24 d. apie 14.20 val.
VSAT Pagėgių rinktinės pareigūnai atliko 1993 m. liepos 1 d. sulaikyto ir saugomo automobilio papildomą patikrinimą ir surado įrengtose slėptuvėse paslėptus dar 634 pakeliai cigarečių be banderolių. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Šakių rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 17 d. nutarimu ATP byloje Nr. A2.11.-1-876/2014 (teisminio proceso Nr. 4-40-3-00411-2013-3) nustatė, kad visus 2013 m. liepos 1 d. ir 2013 m. liepos 24 d. patikrinimų metu VSAT Pagėgių rinktinės pareigūnų surastus ir paimtus paslėptus cigarečių pakelius per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lietuvos Respubliką automobiliu DAF FT 95 XF.430, V.
B. atgabeno paslėpęs automobilio kabinoje po daiktadėže, automobilio kabinoje ir išorėje esančiose daiktadėžėse, iš anksto perdarytuose automobilio galiniuose purvasargiuose ir automobilio priekyje esančiame metaliniame balkyje, jų nepateikdamas muitinės kontrolei. Šakių rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 17 d. nutarimu minėtoje ATP byloje V. B. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 210 straipsnio 1 dalyje (kontrabanda), ir nubaudė 13000 Lt bauda. Nuobaudos skyrimas ATP byloje Nr. A2.11.-1-876/2014 už minėtoje byloje nustatytus pažeidimus savaime nepatvirtina kito pažeidimo, tačiau duomenys apie tai, kad tuo pačiu laiku kratos metu buvo surastos analogiškos akcizais apmokestinamos prekės (cigaretės) be banderolių arba su Rusijos Federacijos banderolėmis, analogiškoms toms, kurias jis, kaip nustatyta ATP byloje Nr. A2.11.-1-876/2014, jis neteisėtai įvežė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lietuvą, ATP protokolą dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 1632 straipsnio 1 dalyje, surašiusiam pareigūnui buvo pakankamai pagrįstas motyvas pareiškėjo ir jo šeimos narių paaiškinimus, pateiktus atitinkamam laikui po kratos atlikimo, vertinti kaip gynybos versiją siekiant išvengti pareiškėjo atsakomybės.
Minėtos byloje nustatytos ATP protokolo surašymo aplinkybės teisėjų kolegijai yra pakankamas pagrindas sutikti su pirmosios instancijos teismo sprendime atlikus įrodymų vertinimą padarytomis išvadomis, kad ATP protokolo surašymas negali būti vertinamas kaip neteisėtas veiksmas CK 6.271 straipsnio prasme. Tai, kad 2013 m. liepos 1 d. kratos metu surastos cigaretės esą priklausė ne pareiškėjui, o jo šeimos nariams, V. B. sutuoktinė ir sūnus (šališki asmenys) pareiškė vėliau, t. y. 2014 m. vasario 1 d. paaiškinimuose. Iš ATP bylos dokumentų matyti, kad 2014 m. balandžio 2 d. ATP protokolą surašęs VSAT Pagėgių rinktinės pareigūnas aiškinosi V. B. deklaruotą ir faktinę gyvenamąją vietą ATP pažeidimo metu ir turėjo duomenų, kad jo faktinė gyvenamoji vieta pažeidimo padarymo metu buvo (duomenys neskelbtini), Tauragėje (ATP bylos 25,31,39), t. y. ten, kur kratos metu buvo rastos cigaretės dėl kurių priklausomumo kitiems asmenims, kaip jau buvo minėta, kratos protokole apeliantas jokių pastabų nepareiškė.
Tai, kad išsiskyrė ATP bylos teiseną pradėjusio ir ATP protokolą dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 1632 straipsnio 1 dalyje, surašiusio VSAT Pagėgių rintinės pareigūno ir bylą nagrinėjusio teismo požiūris į įrodymų pakankamumą administracinio teisės pažeidimo sudėties elementui (kaltei) pagrįsti, pagal nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes negali būti pagrindas išvadoms, kad ATP protokolą V. B. surašiusio pareigūno veiksmai buvo neteisėti CK 6.271 straipsnio prasme. Byloje nėra duomenų, kad VSAT Pagėgių rinktinės pareigūnas, pradėdamas ATP bylos teiseną, pažeidė ATPK normas ir perduodamas ATP bylą teismui siekė kitų nei numatyta įstatyme (ATPK 20 straipsnis) tikslų.
Kiekvieno individualaus ginčo atveju byloje turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 57 str. 6 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas. Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p., 57 str. 4 d., 72 str.). Administracinių ginčų teisenoje teismui pavestas aktyvus vaidmuo (ABTĮ 10 str., 57 str. 4 d., 81 str.). ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu. Bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo teismui nėra privaloma ir negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle (ABTĮ 57 str. 6 d.). Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.), o sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).
Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas nustatė esmines nagrinėjamai bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, sprendimą pagrindė išsamia įrodymų analize ir konkrečiomis teisės normomis (ABTĮ 86 str. 2 d., 87 str. 4 d.), be kita ko, atsižvelgdamas į bylai aktualią teismų praktiką. Materialinės teisės normos taikytos iš esmės teisingai, procesinės teisės pažeidimų byloje nenustatyta. Be to, pažymėtina, kad pagal ABTĮ 142 straipsnio nuostatas procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas apeliacinės instancijos teismui panaikinti pirmosios instancijos sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 142 str. 1 d.) arba kai nustatomi ABTĮ 142 straipsnio 2 dalyje išvardyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai. Pareiškėjas savo apeliaciniame skunde nenurodo jokių aplinkybių, kurios galėtų būti priskirtos kuriam nors iš ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose nurodytų atvejų, o duomenų apie tokias aplinkybes byloje taip pat nėra. ABTĮ pažeidimų, kurie suteiktų pagrindą taikyti ABTĮ 142 straipsnio 1 dalį, taip pat nenustatyta. Apeliantas nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, kartodamas tas pačias aplinkybes, kurias pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino pagal pirmiau minėtą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 57 str. 6 d.).
Teisėjų kolegija patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje numatyta apimtimi, remdamasi pirmiau išdėstytasis motyvais, apelianto argumentus, esą pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nevisapusiškai ir neobjektyviai, vertina kaip nepagrįstus ir juos atmeta.
Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas byloje nurodė nagrinėjamam ginčui neaktualią LVAT praktiką. Teismų praktika taikant įstatymus kitose administracinėse bylose gali būti teisingai pasiremta tik tuo atveju, jei bylų faktinės aplinkybės visiškai identiškos, sprendžiant ginčą buvo taikyta ir aiškinta ta pati (tos pačios įstatymo redakcijos) įstatymo norma. Kiekvienu atveju atitinkama teisės norma yra taikoma konkrečių faktinių bylos aplinkybių kontekste. Nors pareiškėjo nurodytose administracinėse bylose (LVAT 2010 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-155/2010, 2010 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-207/2010, 2010 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-491/2010) buvo nagrinėjami ginčai dėl žalos atlyginimo ir reikalavimai atlyginti žalą buvo siejami su ATP bylų nutraukimo faktu, tačiau minėtų bylų faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių. Pareiškėjo nurodytose ATP bylose visais atvejais asmenimis pareigūnų nutarimais buvo paskirtos nuobaudos ir teismai panaikino pareigūnų priimtus nutarimus (pav., ATP byloje Nr. A662-491/2010 teismas panaikino administracinę nuobaudą (baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu) asmeniui, kuris buvo neteisėtai nubaustas, nes buvo nustatyta, kad jo asmens duomenis policijos pareigūnams pateikė pažeidimą padaręs asmuo kaip savo asmens duomenis). Pareiškėjui administracinė nuobauda nebuvo paskirta, jam tik buvo surašytas ATP protokolas, o tai nėra tapatu administracinės nuobaudos paskyrimui. Taigi apelianto nurodytose administracinėse bylose LVAT priimtais procesiniais sprendimais nagrinėjamoje byloje negali būti remiamasi kaip teismų precedentais, nes skiriasi bylų faktinės aplinkybės.
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, priėjo prie pagrįstų išvadų, kad VSAT Pagėgių rinktinės pareigūno veiksmus surašant ATP protokolą, vertinti CK 6.271 straipsnio taikymo kontekste kaip neteisėtus nėra pagrindo. Nenustačius valstybės civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminės sąlygos (valdžios institucijos neteisėtų veiksmų), kitų sąlygų (žalos, priežastinio ryšio) aptarinėjimas neturi teisinės prasmės, nes, kaip jau buvo minėta, nenustačius bent vienos iš trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą.
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimė Baltrūnaitė
Stasys Gagys
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė