Legislator Giurisprudenza & Legislazione
f226d216-5505-4ecc-83da-218b61c5f2e5 Generato dall'IA

Appeal court dismisses disciplinary penalty appeal due to first instance court's improper evidence handling and procedural errors.

Numero d'incarto f226d216-5505-4ecc-83da-218b61c5f2e5
Autorità giudiziaria
Giurisdizione Lituania (LT)
Esito del giudizio Respinto (Dismissed)

Sintesi Legislator

Generato dall'IA

The Vilnius District Court dismissed the plaintiff's appeal against a disciplinary fine imposed on a daycare director for administrative negligence. The first instance court had incorrectly applied procedural and substantive rules regarding evidence, leading to the invalidation of its original judgment. Consequently, the appellate court annulled the first instance decision and ordered the plaintiff's claim to be rejected.

Regesto Legislator

Generato dall'IA

CPK 185 str.; CPK 326 str. 1 d. 2 p. - When a first instance court fails to properly apply rules on evidence, its judgment must be annulled and the claim dismissed in a new proceeding.

Parole chiave

Generato dall'IA
disciplinary penalty administrative negligence evidence handling procedural errors appeal court dismissal of claim daycare director

Disposizioni normative citate

Generato dall'IA
CPK 185 str.
CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas
CPK 93 straipsnio 5 dalis
CPK 96 straipsnio 2 dalis
Ieškovės ieškinį atmetus, iš jos priteistinos 10, 35 Lt pašto išlaidos valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys

Ti chiedi come si applica questa sentenza alla tua fattispecie?

Analizza questa decisione insieme alla legislazione federale e cantonale, ai commentari e alla giurisprudenza successiva in Legislator AI.

Apri in Legislator →

Testo completo

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1602-781/2013Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00220-2011-2Procesinio sprendimo kategorija 1.2.;15.4.;121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 5 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kuriÄ sudaro kolegijos pirmininkė JÅ«ratė Varanauskaitė (pranešėja), kolegijos teisėjai Jelena Å iÅ¡kina, Henrichas Jaglinskis, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo Å venčionių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundÄ bei Å venčionių rajono savivaldybės pareiÅ¡kimÄ dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo dėl Å venčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės N. S. ieÅ¡kinį Å venčionių rajono savivaldybės administracijai dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, tretysis asmuo Å venčionių rajono savivaldybė, irn u s t a t ė:ieÅ¡kovė N. S. (toliau - IeÅ¡kovė) nuo 2010 m. birželio 1 d. pagal neterminuotÄ darbo sutartį dirba Å venčionėlių vaikų globos namų direktore.

Nuo 2010 m. liepos 1 d. Å venčionėlių globos namų savininko teisės perduotos Å venčionių rajono savivaldybei, kuri, bÅ«dama įstaigos savininke, pagal Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo (toliau - BĮĮ) 4 straipsnį privalėjo patvirtinti biudžetinės įstaigos nuostatus. Å venčionių rajono savivaldybės administracijos (toliau - Atsakovas) direktoriaus 2010 m. gruodžio 22 d. įsakymu už aplaidų ir neatsakingÄ Å venčionėlių vaikų globos namų darbo organizavimÄ bei Å venčionėlių vaikų globos namų direktorės darbo pareigų netinkamÄ vykdymÄ ieÅ¡kovei paskirta drausminė nuobauda - papeikimas, atsižvelgiant į Å venčionių rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos 2010 m. lapkričio 19 d. teikimÄ , Å venčionių rajono savivaldybės administracijos Personalo skyriaus iÅ¡vadÄ bei į tai, kad:

1) nuo 2010 m. liepos 1 d. pasikeitus Švenčionėlių vaikų globos namų savininkui, nebuvo inicijuoti, pateikti patvirtinti nauji Švenčionėlių vaikų globos namų nuostatai ir nepadaryti pakeitimai Juridinių asmenų registre;

2) nebuvo inicijuotas ir pateiktas globos namų etatų sÄ raÅ¡as ir darbuotojų pareiginių algų koeficientai rajono savivaldybės administracijos direktoriui tvirtinti;

3) nepaskirstomi darbo užmokesčio išlaidų duomenys pagal finansavimo šaltinius (valstybės biudžeto lėšos ir savivaldybių biudžeto lėšos), nesudaryta ir nepatvirtinta darbo užmokesčio išlaidų paskirstymo pagal įstaigos finansavimo šaltinius tvarka;

4) valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas ir Švenčionėlių vaikų globos namų patikėjimo teise valdomas turtas Švenčionių rajono savivaldybės nuosavybėn buvo perduodamas pagal 2010 m. birželio 30 d. būklę, tačiau nebuvo atlikta įstaigos turto inventorizacija 2010 m. birželio 30 d. būklei nustatyti;

5) nuo 2010 m. liepos 1 d. įstaigos ilgalaikio turto nusidėvėjimui nebuvo taikomi Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. T-33 patvirtinti rajono savivaldybės biudžetinių įstaigų, organizacijų ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvai;

6) įstaigoje neparengta ir nepatvirtinta apskaitos politika ir apskaitos vadovas pagal Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų reikalavimus;

7) nepatvirtinta kasinių iÅ¡laidų ir patirtų sÄ naudų paskirstymo pagal atskirus finansavimo Å¡altinius tvarka;

8) valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų kasinių iÅ¡laidų buhalterinės apskaitos registre kasinių iÅ¡laidų suma apskaičiuota 27 913, 29 Lt didesnė, negu parodyta rajono savivaldybės administracijos Finansų skyriui pateiktoje 2010 m. rugsėjo 30 d. biudžeto iÅ¡laidų sÄ matos vykdymo ir patirtų sÄ naudų ataskaitoje; 9) 2010 m. rugsėjo 30 d. biudžeto iÅ¡laidų sÄ matos vykdymo ir patirtų sÄ naudų ataskaitoje 2010 m. III ketvirčio patirtos sÄ naudos 27 1426, 50 Lt, tačiau buhalterinės apskaitos suvestinis registras nesudarytas, todėl ataskaitos duomenys nėra patvirtinti buhalterinės apskaitos duomenimis, neparengtas ir nepatvirtintas buhalterinės apskaitos registras.

IeÅ¡kovė prašė panaikinti jai paskirtÄ drausminę nuobaudÄ , nes, jos teigimu, Atsakovas praleido terminÄ drausminei nuobaudai skirti, be to, dalį tariamų pažeidimų, padarytų neveikimu, lėmė paties Atsakovo veiksmai. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2010 m. liepos mėn. Atsakovui pateikė naujus globos namų nuostatus, tačiau jie Tarybos posėdyje buvo patvirtinti tik 2010 m. lapkričio 25 d., o Juridinių asmenų registre įregistruoti 2010 m. gruodžio 13 d.; nesant globos namų nuostatų, IeÅ¡kovė Atsakovui negalėjo pateikti globos namų etatų sÄ raÅ¡o bei pareiginių algų koeficientų, paskirstyti darbo užmokesčių iÅ¡laidų duomenų pagal finansavimo Å¡altinius, sudaryti ir patvirtinti darbo užmokesčio iÅ¡laidų paskirstymo tvarkos, parengti apskaitos politikos ir politikos vadovo, nes nesant nuostatų nebuvo aiÅ¡ku, kieno kompetencijai priskirtinas Å¡ių klausimų sprendimas; perduodant globos namų patikėjimo teise valdomÄ turtÄ , buvo laikomasi Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2010 m. gegužės 28 d. raÅ¡te nustatytos tvarkos bei rekomendacijų, jame nebuvo reikalavimo atlikti turto inventorizacijÄ ; kasinių iÅ¡laidų sumos skirtumas yra lėšų likutis iki globos namų savininko teisių perdavimo, todėl Finansų ministerijos 2010 m. birželio 19 d. nurodymu jos naudojamos globos namų vadovo nuožiÅ«ra ir ataskaitų apie Å¡ių sumų panaudojimÄ neprivaloma teikti.Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka.

Nurodė, kad IeÅ¡kovei drausminė nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, vadovaujantis audito iÅ¡vadomis, personalo skyriaus iÅ¡vada. Ä®vertinus visas aplinkybes buvo priimtas ginčo įsakymas. Nuobauda paskirta laikantis DK nustatytų terminų, pažeidimui paaiÅ¡kėjus audito metu, todėl vieno mėnesio terminas skirti drausminę nuobaudÄ nuo paaiÅ¡kėjimo dienos, nepraleistas.Trečiojo asmens Å venčionių rajono savivaldybės atstovė E. B. prašė ieÅ¡kinį atmesti, nurodė, kad palaiko Atsakovo nurodytus argumentus.Å venčionių rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino.

Teismas sprendė, kad Atsakovas, skirdamas IeÅ¡kovei drausminę nuobaudÄ už III ketvirtyje padarytus darbo drausmės pažeidimus, be pagrindo rėmėsi 2009 m. spalio 14 d. Juridinių asmenų registre įregistruotuose Å venčionėlių vaikų globos namų nuostatuose bei 2005 m. gegužės 10 d. patvirtintame Vaikų globos namų pareigybės apraÅ¡yme nustatytomis direktorės darbo pareigomis. Remdamasis BĮĮ 4 straipsniu, teismas pažymėjo, kad Å venčionių rajono savivaldybė, perėmusi Å venčionėlių vaikų globos namų savininko teises ir pareigas, privalėjo pakeisti Å¡ios įstaigos nuostatus, kuriuose turi bÅ«ti nurodyta įstaigos vadovo kompetencija (BĮĮ 6 straipsnio 7 punktas).

Atsižvelgęs į tai, kad Å venčionėlių vaikų globos namų nuostatai patvirtinti 2010 m. lapkričio 25 d., globos namų direktoriaus pareigybės apraÅ¡ymas patvirtintas 2010 m. gruodžio 13 d., todėl, nustatant darbo drausmės pažeidimÄ , globos namų direktorės kompetencija ir darbo pareigos nebuvo apibrėžtos. Kadangi pagal BĮĮ įstaigos nuostatų pakeitimas priskiriamas iÅ¡imtinai savininko teises bei pareigas įgyvendinančiai institucijai, tai teismas sprendė, kad Atsakovas nepagrįstai laikė darbo drausmės pažeidimu tai, jog IeÅ¡kovė neinicijavo nuostatų pakeitimo ir nepateikė jų patvirtinti.

Be to, iÅ¡ dalyvaujančių byloje asmenų paaiÅ¡kinimų, byloje esančių dokumentų teismas nustatė, kad IeÅ¡kovė pateikė Atsakovui nuostatų projektÄ . Savivaldybei nepatvirtinus įstaigos nuostatų ir nenustačius įstaigos vadovo ir savininko teises bei pareigas įgyvendinančios institucijos kompetencijų, teismas nenustatė IeÅ¡kovės kaltės dėl globos namų darbuotojų etatų sÄ raÅ¡o ir darbuotojų pareiginių algų koeficientų nepateikimo savivaldybės administracijos direktoriui tvirtinti, darbo užmokesčio duomenų nepaskirstymo pagal finansavimo Å¡altinius (valstybės biudžeto lėšos ir savivaldybių biudžeto lėšos) ir dėl darbo užmokesčio iÅ¡laidų paskirstymo pagal įstaigos finansavimo Å¡altinius tvarkos nesudarymo ir nepatvirtinimo bei dėl to, kad įstaigoje nepatvirtinta kasinių iÅ¡laidų ir patirtų sÄ naudų paskirstymo pagal atskirus finansavimo Å¡altinius tvarka, todėl sprendė, kad nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog IeÅ¡kovė dėl Å¡ios dalies aplaidžiai ir neatsakingai organizavo įstaigos darbÄ bei netinkamai atliko direktorės darbo pareigas.

Nurodė, jog globos namai nebuvo pertvarkomi ar reorganizuojami, todėl, keičiantis įstaigos savininkui, atlikti inventorizacijÄ nebuvo privaloma (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintų Inventorizacijos taisyklių 4 punktas). IÅ¡ socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. A1-59 patvirtinto steigėjų (dalininkų, savininkų) teisių, pareigų ir turto perdavimo savivaldybėms priemonių plano teismas nustatė, kad pasirengimas perduoti teises, pareigas bei turtÄ vyko iki 2010 m. liepos 1 d., kai Å venčionių rajono savivaldybė nebuvo Å venčionėlių vaikų globos namų savininkė, todėl Atsakovas neturėjo įgaliojimų spręsti, ar iki 2010 m. liepos 1 d.

Ieškovė tinkamai atliko savo pareigas, ir be pagrindo nubaudė Ieškovę už tai, kad įstaigoje nebuvo atlikta inventorizacija 2010 m. birželio 30 d. būklei nustatyti. Iš liudytojos T. K. paaiškinimų teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyti ir savivaldybės patvirtinti ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvai skiriasi labai nedaug, nenustatyta, kad įstaigoje nebuvo taikomi ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvai, todėl sprendė, jog toks pažeidimas nebuvo pagrindas drausminei nuobaudai skirti.

Nors teismas nustatė, kad globos namuose nebuvo patvirtinta kasinių iÅ¡laidų ir patirtų sÄ naudų paskirstymo pagal atskirus finansavimo Å¡altinius tvarka, neparengta ir nepatvirtinta apskaitos politika ir apskaitos vadovas, tačiau, nesant įstaigos nuostatų ir kartu neapibrėžus savininko bei įstaigos vadovo kompetencijų, pažymėjo, jog nėra pagrindo teigti, kad Å¡ie pažeidimai padaryti dėl IeÅ¡kovės kaltės, juolab kad byloje negauta įrodymų apie tai, jog IeÅ¡kovė nepateikė Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme (toliau - VSAÄ®) nustatytų finansinės bÅ«klės ataskaitų.

Teismas nustatė, kad Finansų ministerijos 2010 m. birželio 19 d. raÅ¡te nenurodyta, jog duomenys apie lėšų likučio panaudojimÄ neturi bÅ«ti įtraukti į finansines ataskaitas; konstatavo, kad globos namuose nebuvo sudarytas buhalterinės apskaitos suvestinis registras, neparengtas ir nepatvirtintas buhalterinės apskaitos registras, IeÅ¡kovė nenurodė, dėl kokių priežasčių įstaigoje buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesilaikant nustatytų reikalavimų; neužtikrindama, kad įstaigoje bÅ«tų laikomasi norminiuose aktuose nustatytos buhalterinės apskaitos vedimo tvarkos, netinkamai atliko darbo pareigas.

Teismas nustatė, kad apie visus iÅ¡vardytus IeÅ¡kovės veiksmus Atsakovui buvo žinoma iki audito atlikimo, todėl Atsakovas praleido įstatyme nustatytus terminus drausminei nuobaudai už juos skirti. Å venčionėlių vaikų globos namuose 2010 m. III ketvirčio finansinis (ribotos apimties) auditÄ atliko Å venčionių rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba, kuri yra savivaldybės įstaiga, todėl audito, o ne Å venčionių rajono savivaldybės administracijos Personalo skyriaus 2010 m. gruodžio 16 d. iÅ¡vados suraÅ¡ymo diena laikoma pažeidimo padarymo fakto paaiÅ¡kėjimo diena.      Atsakovas pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė Å venčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimÄ panaikinti.

Apeliacinį skundÄ grindė Å¡iais argumentais: Å venčionių rajono savivaldybės administracija yra netinkamas Atsakovas Å¡ioje civilinėje byloje; Å venčionių rajono savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. T-33 patvirtintų rajono savivaldybės biudžetinių įstaigų, organizacijų ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvų netaikymas Å venčionėlių vaikų globos namų ilgalaikio turto nusidėvėjimui nuo 2010 m. liepos 1 d. - buvo pagrindas drausminei nuobaudai skirti; dėl IeÅ¡kovės kaltės Å venčionėlių vaikų globos namuose nebuvo patvirtinta įsakyme nurodyta kasinių iÅ¡laidų ir patirtų sÄ naudų paskirstymo pagal atskirus finansavimo Å¡altinius tvarka, neparengta ir nepatvirtinta apskaitos politika ir apskaitos vadovas; pažeidimo padarymo fakto paaiÅ¡kėjimo diena laikytina Å venčionių rajono savivaldybės administracijos Personalo skyriaus 2010 m. gruodžio 16 d. iÅ¡vados suraÅ¡ymo diena, todėl drausminė nuobauda už audito iÅ¡vadoje nurodytus pažeidimus IeÅ¡kovei skirta nepraleidus vieno mėnesio termino drausminei nuobaudai skirti.Tretysis asmuo Å venčionių rajono savivaldybė pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo.

Nurodo, jog pritaria Å venčionių rajono savivaldybės administracijos apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytiems argumentais bei reiÅ¡kiamiems reikalavimams. IeÅ¡kovė Atsakovo apeliacinį skundÄ prašė atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ . Nesutikdama su apelianto argumentais dėl netinkamo Atsakovo, IeÅ¡kovė nurodė, kad jai drausminė nuobauda buvo paskirta Atsakovo įsakymu, todėl IeÅ¡kovė, ginčydama Å¡iÄ nuobaudÄ teisme, pagrįstai Atsakovu nurodė Å venčionių rajono savivaldybės administracijÄ .

Be to pabrėžė, kad analogiÅ¡kame IeÅ¡kovės ir Atsakovo ginče dėl 2010 m. rugpjūčio 26 d. Atsakovo įsakymu „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo N. S.“ skirtos drausminės nuobaudos panaikinimo, precedentine nutartimi analogiÅ¡kai Atsakovo tinkamumo klausimÄ iÅ¡sprendė Atsakovo apeliacinį skundÄ iÅ¡nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 9 d. nutartimi. Atsikirsdama į Atsakovo argumentus dėl drausminės nuobaudos skyrimo termino, IeÅ¡kovė nurodė, kad drausminė nuobauda buvo skirta už eilę tariamų darbo drausmės pažeidimų, kurie buvo žinomi Atsakovui gerokai anksčiau nei 1 mėnuo iki drausminės nuobaudos skyrimo; pačios iÅ¡vados, kurios pagrindu buvo skirta drausminė nuobauda, įteikimo Å venčionių rajono savivaldybei data nėra reikÅ¡minga, sprendžiant klausimÄ dėl Atsakovo sužinojimo apie tariamai įvykdytÄ darbo drausmės pažeidimÄ momento.

Pažymėjo, kad dėl tariamai netinkamai inventorizuoto ir pavėluotai perduoto savivaldybei turto IeÅ¡kovei buvo skirta kita drausminė nuobauda, kuri buvo panaikinta Å venčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 13 d. sprendimu. IeÅ¡kovės teigimu, Å¡is faktas tik dar kartÄ patvirtina, kad drausminė nuobauda IeÅ¡kovei buvo skirta nepagrįstai, o apie faktus, tariamai sudarančius pagrindÄ IeÅ¡kovei skirti drausminę nuobaudÄ , Atsakovas žinojo gerokai anksčiau nei mėnesį iki IeÅ¡kovės teisme ginčijamos drausminės nuobaudos skyrimo.

IeÅ¡kovės nuomone, susiklosčiusi faktinė situacija, nepriklausiusi nuo IeÅ¡kovės valios, Å¡alina IeÅ¡kovės drausminės atsakomybės pagrindus, kas reiÅ¡kia, jog IeÅ¡kovė drausminėn atsakomybėn buvo patraukta neteisėtai. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. gegužės 3 d. nutartimi atmetė Atsakovo apeliacinį skundÄ ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Atsakovas yra juridinis asmuo, vykdantis jam deleguotas vietos savivaldos vieÅ¡ojo valdymo funkcijas, o savivaldybės taryba nėra juridinis asmuo ir dėl to negali bÅ«ti Å¡alis ar trečiasis asmuo arba Å¡alies atstovas civiliniame procese (CPK 38 straipsnio 1 dalis, 41 straipsnio 1 dalis, 47, 51 straipsniai).

Savivaldybei civilinio proceso teisiniuose santykiuose atstovauja savivaldybės vykdomoji institucija – savivaldybės administracija per jos direktorių, todėl kolegija nutarė, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė proceso pažeidimo, lemiančio kurių nors asmenų teisių suvaržymÄ tuo, kad Atsakovu byloje nurodė Å venčionių rajono savivaldybės administracijÄ , kuri civilinėje byloje įstatymo pagrindu veikia Å venčionių rajono savivaldybės vardu. Pažymėjo, kad Å venčionių rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba yra subjektas, įgyvendinantis specialias savivaldos institucijų veiklos priežiÅ«ros funkcijas, todėl Atsakovui Å¡ios tarnybos atlikto audito rezultatai buvo žinomi nuo 2010 m. lapkričio 19 d. ir negalėjo bÅ«ti nežinomi, atsižvelgiant į tarnybos veiklos paskirtį ir jos ryšį su atsakovu.

Dokumentų persiuntimas iÅ¡ savivaldybės biudžetinės įstaigos Å¡iÄ Ä¯staigÄ Ä¯kÅ«rusios savivaldybės institucijai, pareikalavęs keleto papildomų dienų, kuriuo remiasi Atsakovas, neturi ir negali turėti įtakos IeÅ¡kovės teisei, kad dėl jos drausminės atsakomybės bÅ«tų pasisakyta ir iÅ¡spręsta per DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ . Kolegija pažymėjo, kad savivaldybė negali atsikirsti tuo, kad apie jos įsteigtos ir to administracinio vieneto bendruomenės savivaldos įstatymu deleguotÄ jÄ teisę įgyvendinančios įstaigos, nustačiusios IeÅ¡kovės darbo drausminės atsakomybės pagrindÄ galbÅ«t sudarančias aplinkybes, atliktÄ tyrimÄ sužinojo tik po formalaus tyrimo dokumentų perdavimo savivaldybės administracijai 2010 m. lapkričio 23 d. raÅ¡tu.

Dėl Å¡ios priežasties teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad terminas drausminei nuobaudai skirti buvo praleistas, o tokio termino, kuris negali bÅ«ti nei pratęsiamas, nei atnaujinamas, praleidimas yra savarankiÅ¡kas pagrindas panaikinti paskirtÄ drausminę nuobaudÄ . Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutiko ir su kitomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis. Kasaciniu skundu Atsakovas prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 3 d. nutartį bei Å venčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti; priteisti iÅ¡ IeÅ¡kovės visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Kasaciniame skunde nurodyta, kad tai, jog pasikeitė įstaigos savininkas, savaime nereiÅ¡kia, kad įstaigoje nustoja galioti visi iki tol priimti lokalÅ«s teisės aktai, o jos vadovas ir (ar) kiti darbuotojai įgyja teisę nevykdyti jiems priskirtų funkcijų ir pareigų, remdamiesi tariamu jų turinio neapibrėžtumu. Be to, įstaigos direktorės pareigos, už kurių netinkamÄ atlikimÄ IeÅ¡kovei buvo taikyta drausminė atsakomybė, buvo ir yra nurodytos ne tik globos namų nuostatose, tačiau ir įstatymuose bei teisės aktuose:

Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2005 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 2.3-3678 patvirtinto Vaikų globos namų direktoriaus pareigybės apraÅ¡ymo 5 ir 17 punktuose, BĮĮ 9, 11 straipsniuose, 19 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 21 straipsnyje, 35 straipsnio 1 dalyje ir kt. Ä®statymų reikalavimų, reglamentuojančių IeÅ¡kovės veiklÄ ir kompetencijÄ , pažeidimai yra savarankiÅ¡kas pagrindas IeÅ¡kovei taikyti drausminę atsakomybę, nes tokie IeÅ¡kovės veiksmai yra darbo pareigų nevykdymas ar netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės DK 234 straipsnio prasme.

BylÄ nagrinėję teismai, netinkamai aiÅ¡kindami ir taikydami DK 241 straipsnį ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnį, nepagrįstai ir neteisingai nusprendė, kad drausminė nuobauda IeÅ¡kovei paskirta praleidus terminÄ . Kasatoriaus direktorė audito iÅ¡vadÄ ir ataskaitÄ gavo tik 2010 m. lapkričio 24 d., todėl bÅ«tent Å¡iÄ dienÄ objektyviai galėjo anksčiausiai sužinoti apie IeÅ¡kovės padarytus pažeidimus ir jų turinį. Teismai, neteisingai vertindami Kontrolės ir audito tarnybos teisinį bei faktinį statusÄ , jos kompetencijÄ ir tapatindami tarnybÄ su kasatoriumi, nepagrįstai konstatavo, kad audito iÅ¡vados suraÅ¡ymo dienÄ joje esanti informacija tapo žinoma ir kasatoriaus direktorei.

Tarnyba yra atskiras juridinis asmuo, savo uždavinius ir funkcijas vykdo nepriklausomai, savarankiškai, objektyviai ir nešališkai; teismai nepagrįstai ir neteisėtai pripažino, kad tarnyba tiesiogiai pavaldi kasatoriui, o jos veikla ir atliekamos funkcijos priklauso nuo kasatoriaus valios ir bet kokie jos veiklos metu nustatomi duomenys ar priimami sprendimai (dokumentai) yra ar tampa žinomi kasatoriui nuo jų nustatymo ar priėmimo momento, o ne nuo faktinio tokios informacijos gavimo pas Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktorę ir tinkamo susipažinimo su tokios informacijos turiniu.

Nagrinėjant Å¡iÄ civilinę bylÄ kasatorius ne kartÄ yra iÅ¡reiÅ¡kęs pagrįstų abejonių dėl to, ar jis yra tinkamas Atsakovas Å¡ioje byloje. Kasatorius nėra nei įstaigos savininkas, nei IeÅ¡kovės darbdavys; jo nuomone, Å¡ioje civilinėje byloje Atsakovu turėjo bÅ«ti traukiama Å venčionių rajono savivaldybė kaip įstaigos savininkė ir IeÅ¡kovės darbdavė. Å venčionių rajono savivaldybės administracijos direktorė tik atliko jai savivaldybės pavestas funkcijas, veikė ne pagal kasatoriaus, bet savivaldybės kompetencijÄ .

Kasatorius, bÅ«damas atskiras juridinis asmuo, nedalyvavo traukiant IeÅ¡kovę drausminėn atsakomybėn. Kasacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs Atsakovo kasacinį skundÄ , 2012 m. gruodžio 20 d. nutartyje nurodė, kad anot Atsakovo, darbo drausmės pažeidimo faktas tapo žinomas tik po to, kai Å venčionių rajono savivaldybės administracijos Personalo skyrius pateikė 2010 m. gruodžio 16 d. iÅ¡vadÄ Nr. A4-175 „Dėl Å venčionėlių vaikų globos namų direktorės N. S. darbo drausmės pažeidimo“.

Teismai, konstatuodami drausminės nuobaudos skyrimo termino praleidimÄ , Å¡ių aplinkybių nevertino, todėl iÅ¡vadų dėl Å¡io termino praleidimo negalima laikyti pagrįstomis. Nurodė, kad DK 236 straipsnyje nustatyta, jog drausminės nuobaudos gali bÅ«ti taikomos tik darbo drausmės pažeidimÄ padariusiam darbuotojui. Ä®statymuose ir kituose darbo drausmę reglamentuojančiuose norminiuose darbo teisės aktuose tokia atsakomybė gali bÅ«ti nustatyta ir už kitas pražangas. Toks įstatyme nustatytas reglamentavimas, be kita ko, reiÅ¡kia, kad drausminės atsakomybės pagrindas gali bÅ«ti ir vienas darbo drausmės pažeidimas.

DK 239 straipsnyje nustatyta, kad už kiekvienÄ darbo drausmės pažeidimÄ galima skirti tik vienÄ drausminę nuobaudÄ . Jei paskyrus drausminę nuobaudÄ darbuotojas toliau pažeidžia darbo drausmę, drausminė nuobauda gali bÅ«ti skiriama pakartotinai. AiÅ¡kinant Å¡ias abi įstatymo normas kasacinės instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad viena drausminė nuobauda gali bÅ«ti skiriama tiek už vienÄ , tiek už kelis darbo drausmės pažeidimus. Tokia iÅ¡vada leidžia suformuluoti taisyklę, kad tuo atveju, kai viena drausminė nuobauda paskirta už kelis darbo drausmės pažeidimus, teismas turi aiÅ¡kinti kiekvieno pažeidimo padarymo faktÄ ir ar jis yra pagrindas skirti drausminę nuobaudÄ .

Paminėjo, kad teismai tokio įstatymų reikalavimo nesilaikė, nes aiÅ¡kino ir vertino ne visus ir kiekvienÄ atskirai įsakyme nurodytÄ pažeidimÄ , kuris buvo laikomas pagrindu skirti IeÅ¡kovei drausminę nuobaudÄ . Kasacinės instancijos teismas pripažino, kad Å venčionių rajono savivaldybės administracija yra tinkamas Atsakovas, nes, IeÅ¡kovei drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ - skyrė Å venčionių rajono savivaldybės administracijos direktorius, veikiantis pagal jam suteiktus įgaliojimus.

Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes, Lietuvos Aukščiausiasis teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylÄ perdavė iÅ¡ naujo nagrinėti Å¡iam teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Apeliacinis skundas tenkintinas. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintu bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2, 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.Byloje kilo ginčas dėl Å venčionių rajono savivaldybės direktoriaus 2011 m. gruodžio 22 d.

įsakymo Nr. A1-233, kuriuo IeÅ¡kovei paskirta drausminė nuobauda – papeikimas. Byloje nustatyta, kad IeÅ¡kovė nuo 2010 m. birželio 1 d. pagal neterminuotÄ darbo sutartį dirba Å venčionėlių vaikų globos namų direktore (1 t., b. l. 60-61). Å venčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. A1-233 IeÅ¡kovei, remiantis DK 237 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas (1 t., b. l. 12). Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å venčionių rajono savivaldybės administracijos direktorei turėjo bÅ«ti žinoma apie IeÅ¡kovės pažeidimus audito iÅ¡vados suraÅ¡ymo dienÄ , t. y. 2010 m. lapkričio 19 d., todėl Atsakovas, 2010 m. gruodžio 22 d.

įsakymu skirdamas nuobaudÄ , praleido vieno mėnesio terminÄ nuobaudai skirti. Atsakovas teigia, kad darbo drausmės pažeidimo faktas jam tapo žinomas tik po Å venčionių rajono savivaldybės administracijos Personalo skyriaus 2010 m. gruodžio 16 d. iÅ¡vados Nr. A4-175 „Dėl Å venčionėlių vaikų globos namų direktorės N. S. darbo drausmės pažeidimo“ pateikimo. DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad drausminė nuobauda skiriama tuoj pat, paaiÅ¡kėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vienÄ mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiÅ¡kėjo, neįskaitant laiko, kurį darbuotojas darbe nebuvo dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo.

Å io straipsnio 2 dalis numato, kad negalima skirti drausminės nuobaudos praėjus Å¡eÅ¡iems mėnesiams nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo padarytas. Jei darbo drausmės pažeidimas nustatomas atliekant auditÄ , piniginių ar kitokių vertybių revizijÄ (inventorizacijÄ ), drausminė nuobauda gali bÅ«ti skiriama ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos.Å iuo atveju reikÅ¡minga ne pažeidimo padarymo diena, o jo paaiÅ¡kėjimo momentas. Darbo drausmės pažeidimo paaiÅ¡kėjimo diena laikoma ta diena, kuriÄ apie darbuotojo padarytÄ pažeidimÄ tapo žinoma darbdaviui.

Å venčionių rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba (toliau - Tarnyba), atlikusi Å venčionėlių vaikų globos namų 2010 m. III ketvirčio finansinį (ribotos apimties) auditÄ , 2010 m. lapkričio 19 d. parengė „Švenčionėlių vaikų globos namų 2010 m. III ketvirčio finansinio (ribotos apimties) audito iÅ¡vadÄ â€œ (toliau - IÅ¡vada) ir „Švenčionėlių vaikų globos namų 2010 m. III ketvirčio finansinio (ribotos apimties) audito ataskaitÄ â€œ (toliau - Ataskaita), kuriose Tarnyba nurodė į tikrinamojoje įstaigoje esančius pažeidimus ir Å venčionėlių globos namų direktorei rekomendavo jų Å¡alinimo bÅ«dus (2 t., b. l. 6-7, 7-12, 13).

Ataskaita ir IÅ¡vada Å venčionių rajono savivaldybės administracijoje buvo gautos 2010 m. lapkričio 24 d. Å iÄ aplinkybę patvirtina žyma ant Tarnybos Atsakovui siųsto lydraščio (2 t., b. l. 5). Å venčionių rajono savivaldybės administracijos Personalo skyriaus 2010 m. gruodžio 16 d. iÅ¡vadoje nurodyta, kad savivaldybė apie IeÅ¡kovės darbo drausmės pažeidimus sužinojo 2010 m. lapkričio 24 d. (2 t., b. l. 16). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Atsakovu ir pripažįsta, kad bÅ«tent Å¡i diena laikoma diena, kai jam tapo žinoma apie audito metu nustatytus bei apeliaciniame skunde ginčijamus pažeidimus (Å venčionių rajono savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. T-33 patvirtintų rajono savivaldybės biudžetinių įstaigų, organizacijų ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvų netaikymas Å venčionėlių vaikų globos namų ilgalaikio turto nusidėvėjimui nuo 2010 m. liepos 1 d.;

Å venčionėlių vaikų globos namuose kasinių iÅ¡laidų ir patirtų sÄ naudų paskirstymo pagal atskirus finansavimo Å¡altinius tvarkos neparengimas, nepatvirtinimas, apskaitos politikos ir apskaitos vadovo nepatvirtinimas) ir Tarnybos pastebėjimus. IeÅ¡kovė neįrodė, jog apie Å¡iuos jos pažeidimus Atsakovui buvo žinoma iki audito IÅ¡vados pateikimo. Byloje nustatyta, kad nuobauda IeÅ¡kovei buvo paskirta Å venčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gruodžio 22 d.

įsakymu Nr. A1-233 (1 t., b. l. 12). Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , konstatuotina, kad nuobaudos skyrimo terminas nebuvo pažeistas, nes asmuo, padaręs darbo drausmės pažeidimÄ , tapo aiÅ¡kus darbdaviui tik 2010 m. lapkričio 24 d., o ne 2010 m. lapkričio 19 d., kaip nurodė pirmosios instancijos teismas ginčo sprendime.             Teisėjų kolegijai pripažinus nuobaudos skyrimÄ savalaikiu, bÅ«tina analizuoti jos taikymo pagrįstumÄ . Vadovaujantis DK 236 straipsniu, drausminės nuobaudos gali bÅ«ti taikomos tik darbo drausmės pažeidimÄ padariusiam darbuotojui.

Darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). Darbo drausmės pažeidimas, sukeliantis drausminę atsakomybę, yra tada, kai vienu metu yra visos drausminės atsakomybės sÄ lygos: konkretaus darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas, žalingi padariniai, priežastinis ryÅ¡ys tarp to darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir žalingų padarinių, darbuotojo kaltė. Taigi drausminė nuobauda gali bÅ«ti skiriama ne už bet kokį netinkamÄ ar nepageidautinÄ darbuotojo elgesį, o tik už tokį, kuris atitinka įstatyme įtvirtintus darbo drausmės pažeidimo požymius, t. y. skiriant drausminę nuobaudÄ turi bÅ«ti aiÅ¡kiai nustatyta, kokių darbo pareigų darbuotojas nevykdė ar vykdė netinkamai.

Neteisėtu darbuotojo elgesiu pripažįstamas toks asmens elgesys, kuris prieÅ¡tarauja norminių teisės aktų nustatytoms taisyklėms, taip pat nustatytoms darbo tvarkos taisyklėse ir pareiginėse instrukcijose. Neteisėtai veikai paprastai bÅ«dinga tai, kad ja ne tik pažeidžiamas norminis teisės aktas, bet ir darbdavio subjektyvioji teisė, pakenkiama jo tam tikram interesui. Darbo drausmės pažeidimo subjektyvieji požymiai yra darbuotojo kaltė. Pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimÄ tenka darbdaviui.

Jo įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi bÅ«ti pagrįstos ne formaliais darbuotojo darbo trÅ«kumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu.Kadangi IeÅ¡kovė byloje savo pozicijÄ gina įstaigos nuostatų nebuvimu, ir teigia, kad nesant naujų nuostatų ir jos pareigybės apraÅ¡ymo, ji negali bÅ«ti kaltinama savo pareigų neatlikimu ar netinkamu jų atlikimu, o Atsakovas su tuo nesutinka, apeliacinės instancijos teismas turi pasisakyti Å¡iuo klausimu. Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 2, 9, 10, 11, 13, 19, 26, 30, 34, 36, 38, 39 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 12 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje, įvirtinta, kad apskrities virÅ¡ininko socialinių paslaugų įstaigų savininko teisės ir pareigos perduodamos savivaldybėms nuo 2010 m. liepos 1 d. pagal Å¡io įstatymo priede nurodytÄ sÄ raÅ¡Ä .

Valstybei nuosavybės teise priklausantis ir šių įstaigų patikėjimo teise valdomas turtas perduodamas savivaldybių nuosavybėn. Taigi, šio įstatymo priede nurodyta, kad Švenčionėlių vaikų globos namų savininko teisės ir pareigos perduodamos Švenčionių rajono savivaldybei, t. y. nuo 2010 m. liepos 1 d. Švenčionių rajono savivaldybei Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimų pagrindu tapus likviduojamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėja, Švenčionių rajono savivaldybė perėmė ir vaikų globos namų steigėjo teises bei pareigas.

BĮĮ 4 straipsnio 9 dalis numato, kad savininko teises ir pareigas įgyvendinsianti institucija, priėmusi sprendimÄ dėl savininko teisių ir pareigų bei turto perėmimo, pakeičia biudžetinės įstaigos nuostatus. Pagal minėto įstatymo 6 straipsnio 5 dalį, pakeisti biudžetinės įstaigos nuostatai įsigalioja nuo jų įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos. Juridinių asmenų registro duomenimis naujieji Å venčionėlių vaikų globos namų nuostatai buvo patvirtinti 2010 m. lapkričio 25 d., ir Juridinių asmenų registre įregistruoti 2010 m. gruodžio 13 d. (1 t., b. l. 14).

Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad nuo 2010 m. liepos 1 d. iki naujų nuostatų įsigaliojimo nebuvo jokio akto, reglamentuojančio vaikų globos namų veiklÄ . Nuo 2010 m. liepos 1 d. pasikeitus globos namų savininkui, Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2009 m. liepos 1 d. įsakymu patvirtinti ir Juridinių asmenų registre įregistruoti 2009 m. spalio 14 d. Å venčionėlių vaikų globos nuostatai nenustojo galioti, ir galiojo iki naujų nuostatų įsigaliojimo, t. y. 2010 m. gruodžio 13 d.

Esant tokioms aplinkybėms pripažintina, kad Atsakovas, skirdamas nuobaudÄ , pagrįstai vadovavosi 2009 m. liepos 1 d. įsakymu patvirtintais ir Juridinių asmenų registre įregistruotais 2009 m. spalio 14 d. Å venčionėlių vaikų globos nuostatais ir Vaikų globos namų direktoriaus pareigybės apraÅ¡ymu, patvirtintu Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2005 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 2.3-3678 (2 t., b. l. 33-35). Vaikų globos namų direktoriaus pareigybės apraÅ¡yme, patvirtintame Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2005 m. gegužės 10 d.

įsakymu Nr. 2.3-3678, 4 ir 5 punktuose numatyta, kad vaikų globos namų direktorė užtikrina, kad bÅ«tų atliekamos tik teisėtos finansinės – buhalterinės operacijos, teisės aktų nustatyta tvarka, jis taip pat kontroliuoja vaikų globos namų įsakymų, Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės nutarimų, Vilniaus apskrities virÅ¡ininko įsakymų bei kitų teisės aktų savalaikį ir teisingÄ Ä¯gyvendinimÄ (2 t., b. l. 34). Be to, pagal 2009 m. liepos 1 d. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos įsakymu patvirtintų Å venčionėlių vaikų globos namų nuostatų 16.2. punktÄ , globos namų direktorius atsako už finansinę, Å«kinę ir administracinę veiklÄ , valstybės biudžeto ir kitų lėšų panaudojimÄ pagal paskirtį, materialinių vertybių apsaugÄ (2 t., b. l. 40).

Kaip matyti iÅ¡ 2010 m. gruodžio 22 d. Å venčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo dėl drausminės nuobaudos skyrimo N. S., vienas iÅ¡ IeÅ¡kovės padarytų pažeidimų, sudarančių pagrindÄ papeikimo skyrimui, yra Å venčionių rajono savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. T-33 patvirtintų rajono savivaldybės biudžetinių įstaigų, organizacijų ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvų nuo 2010 m. liepos 1 d. netaikymas įstaigos ilgalaikio turto nusidėvėjimui (1 t., b. l. 12).

Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad įstaigoje globos namų direktorės 2010 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. V-10 buvo vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 564 „Dėl minimalios ilgalaikio materialiojo turto vertės nustatymo ir ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) minimalių ir maksimalių ekonominių normatyvų viešojo sektoriaus subjektams patvirtinimo“ nustatyta tvarka, ir kad Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. T-33 patvirtinti rajono savivaldybės biudžetinių įstaigų, organizacijų ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvai skiriasi labai nežymiai, ir nėra duomenų, kad įstaigoje nebuvo taikomi ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvai, manė, kad toks pažeidimas nesudaro pagrindo drausminei nuobaudai skirti.

Susipažinus su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 564 „Dėl minimalios ilgalaikio materialiojo turto vertės nustatymo ir ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) minimalių ir maksimalių ekonominių normatyvų vieÅ¡ojo sektoriaus subjektams patvirtinimo“, kuriuo rėmėsi IeÅ¡kovė, matyti, kad jis nustato turto nusidėvėjimo ribas (maksimumÄ ir minimumÄ ), o Å venčionių rajono savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 26 d. sprendimas Nr. T-33 numatė konkrečius turto nusidėvėjimo normatyvus metais (2 t., b. l. 47-55).

Netaikant konkretaus nusidėvėjimo koeficiento, patvirtinto minėtu savivaldybės sprendimu, ir skaičiuojant ilgalaikio turto nusidėvėjimÄ pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimÄ , susidarys tam tikras duomenų neatitikimas, neleidžiantis tiksliai apskaičiuoti nusidėvėjimÄ . Byloje IeÅ¡kovė neginčijo, kad nesilaikė Å venčionių rajono savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. T-33. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad savivaldybės tarybos sprendimai, nevirÅ¡ijantys tarybos kompetencijos, privalomi savivaldybės administracijai, visoms savivaldybės teritorijoje esančioms įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms, gyventojams.

Tokiu bÅ«du IeÅ¡kovė nesilaikė pareigos užtikrinti teisės aktų įgyvendinimÄ , jų kontrolę (Å venčionėlių vaikų globos namų nuostatų 16.2. punktas, Vaikų globos namų direktoriaus pareigybės apraÅ¡ymo 5 punktas). Nors darbo drausmės pažeidimas nesukėlė neigiamų padarinių (materialinių), tačiau tai sukėlė formalius padarinius (t. y. nebuvo galima nustatyti ilgalaikio turto nusidėvėjimo, tiksliai užpildyti finansinės atskaitomybės dokumentus). Sutiktina su Atsakovu dėl tyčinės kaltės formos nebuvimo (2 t., b. l. 16).

Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad IeÅ¡kovė privalėjo laikytis ne tik pareigybės apraÅ¡yme nustatytų reikalavimų, bet ir dirbti atidžiai ir sÄ Å¾iningai, laikytis įstatymų ir darbo drausmės, protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų. Pažymėtina, kad darbe vadovautis norminiais teisės aktais IeÅ¡kovei buvo privalu, o nesilaikant Å¡ių reikalavimų, galėjo bÅ«ti taikoma drausminė atsakomybė (papeikimas), kadangi už savo pareigų netinkamÄ vykdymÄ direktorius atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (Vaikų globos namų direktoriaus pareigybės apraÅ¡ymo, su kuriuo IeÅ¡kovė buvo supažindinta pasiraÅ¡ytinai, 18 punktas (2 t., b. l. 35).Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog įstaigos apskaitos politikos ir apskaitos vadovo pagal VieÅ¡ojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų reikalavimus, kasinių iÅ¡laidų ir patirtų sÄ naudų paskirstymo pagal atskirus finansavimo Å¡altinius tvarkos neparengimas ir nepatvirtinimas, taip pat nėra pagrindas drausminei nuobaudai skirti. 2010 m. gruodžio 22 d.

Å venčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme dėl drausminės nuobaudos skyrimo IeÅ¡kovei nurodyta, kad IeÅ¡kovė pažeidė reikalavimÄ parengti ir patvirtinti įstaigos apskaitos politikos ir apskaitos vadovo pagal VieÅ¡ojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus (1 t., b. l. 12). VSAÄ® – tai įstatymas, nustatantis atskiro vieÅ¡ojo sektoriaus subjekto atskaitomybės <...> sudarymo reikalavimus. VSAÄ® tikslas – nustatyti vieÅ¡ojo sektoriaus subjektų atskaitomybės sudėtį, sudarymo reikalavimus, finansinės atsakomybės ir biudžeto vykdymo atskaitomybės sudėtį, atsakomybę už atskaitomybės sudarymÄ ir pateikimÄ (1 straipsnis).

Lietuvos Respublikos finansų ministro 2007 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1K-388 patvirtinto 1-e vieÅ¡ojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standarto 37 punkte nurodyta, kad vieÅ¡ojo sektoriaus subjekto vadovas turi pasirinkti ir taikyti tokiÄ apskaitos politikÄ , kad finansinės ataskaitos atitiktų kiekvieno taikytino VSAFAS reikalavimus. Atsakovas, siekdamas patvirtinti nuobaudos skyrimo pagrįstumÄ , teismui pateikė audito AtaskaitÄ , kurioje patvirtinama IeÅ¡kovės Å¡ių teisės aktų reikalavimų nesilaikymÄ (2 t., b. l. 10).

Tuo tarpu IeÅ¡kovė savo pozicijos niekaip neapgynė, neįrodė, kad Å¡ie teisės aktai buvo įgyvendinti, nors bÅ«tent ji, pagal VSAÄ® 35 straipsnio nuostatas atsakinga už vieÅ¡ojo sektoriaus subjekto ataskaitų rinkinių sudarymÄ , pateikimÄ teisės aktuose nurodytoms įstaigoms ir institucijoms ir paskelbimÄ laiku. Be to, 2010 m. gruodžio 22 d. Å venčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme dėl drausminės nuobaudos skyrimo IeÅ¡kovei teigiama, jog IeÅ¡kovė nėra patvirtinusi kasinių iÅ¡laidų ir patirtų sÄ naudų paskirstymo pagal atskirus finansavimo Å¡altinius tvarkos (2 t., b. l. 12).

Pažymėtina, kad IeÅ¡kovė kaip ieÅ¡kinyje, taip ir prie jo pateiktuose dokumentuose pripažįsta, kad įstaigoje nebuvo patvirtinta kasinių iÅ¡laidų ir patirtų sÄ naudų pagal atskirus finansavimo Å¡altinius tvarka (1 t., b. l. 6, 20). Kaip nurodyta Ataskaitoje, dėl Å¡ios priežasties neaiÅ¡ku, kuo remiantis suraÅ¡yti duomenys Å venčionių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui pateiktoje už suteiktas globos paslaugas biudžeto iÅ¡laidų sÄ matos vykdymo 2010 m. rugsėjo 30 d. ataskaitoje ir vaiko globos iÅ¡mokos biudžeto iÅ¡laidų sÄ matos vykdymo 2010 m. rugsėjo 30 d. ataskaitoje (2 t., b. l. 11).

Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 4 straipsnį Å«kio subjektų apskaitÄ privaloma tvarkyti taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku bei iÅ¡sami, naudinga vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams. Å io įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, kad bÅ«tent Å«kio subjekto vadovas turi parinkti apskaitos politikÄ ir jÄ Ä¯gyvendinti, atsižvelgdamas į konkrečias sÄ lygas, veiklos pobÅ«dį ir vadovaudamasis arba verslo apskaitos standartais, arba tarptautiniais apskaitos standartais, arba vieÅ¡ojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartais, arba kitais teisės aktais.

Nors Å¡is, kaip ir apskaitos politikos ir apskaitos vadovo neparengimas, darbo drausmės pažeidimai nesukėlė įstaigai didelės žalos, tačiau pažymėtina, kad griežtas teisės aktų, reglamentuojančių įmonės ar įstaigos finansinės sferos tvarkymÄ , reikalavimų laikymasis yra reikÅ¡mingas ir vieÅ¡ajam interesui, nes tokiu bÅ«du užtikrinamas veiklos skaidrumas, užkertamas kelias tarpusavio atsiskaitymams neteisėtai iÅ¡vengiant privalomų mokėjimų, bendrovės turto pasisavinimui, iššvaistymui.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas konstatuoti, jog IeÅ¡kovės kaltė pasireiÅ¡kė tuo, kad ji, kaip įstaigos direktorė, savo veiklÄ vykdė netinkamai, pažeidė Vaikų globos namų direktoriaus pareigybės apraÅ¡ymo, patvirtinto Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2005 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 2.3-3678, 4 ir 5 punktus, 2009 m. liepos 1 d. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos įsakymu patvirtintų Å venčionėlių vaikų globos namų nuostatų 16.2. punktÄ .

Todėl pripažintina, jog Atsakovas nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių drausminių nuobaudos skyrimÄ . Byloje nustatytos darbo pareigų pažeidimo aplinkybės nesukuria teisinio pagrindo IeÅ¡kovei taikytÄ drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ â€“ panaikinti (CPK 185 str.).Remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ , todėl Å venčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , atmetant ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, turi bÅ«ti perskirstytos ir bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Å¡iuo teismo sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir ieÅ¡kinys atmetamas, panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir toje dalyje, kuria iÅ¡ Atsakovo valstybei buvo priteista 133 Lt žyminio mokesčio bei 10, 35 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų. IeÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetus, iÅ¡ jos priteistinos 10, 35 Lt paÅ¡to iÅ¡laidos valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Atsakovas patyrė bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme, o ieÅ¡kinį atmetus ir apeliacinį skundÄ tenkinus, jos priteistinos iÅ¡ IeÅ¡kovės. Taigi iÅ¡ IeÅ¡kovės Atsakovo naudai priteistina 140 Lt žyminio mokesčio iÅ¡laidų, susidariusių teikiant apeliacinį skundÄ (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).            Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi LietuvosRespublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,                                                                   n u s p r e n d ž i a:Å venčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ : ieÅ¡kovės N. S. ieÅ¡kinį atsakovui Å venčionių rajono savivaldybės administracijai dėl drausminės nuobaudos panaikinimo atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės N. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo Å venčionių rajono savivaldybės administracijos (j. a. k. 188766722) naudai 140 Lt (vienÄ Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt litų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės N. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 10, 35 Lt (deÅ¡imt litų 35 centus) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (Å¡ias iÅ¡laidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

 Kolegijos pirmininkė                                                                                        Jūratė Varanauskaitė    Teisėjai                                                                                                             Henrichas Jaglinskis                                                                                   Jelena Šiškina